Jaustukai kalboje ir šnekoje

J. ZABARSKAIT. Sen ucukai nel linguaggio e šnekoja 91 JOLANTA ZABARSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as SAUSTUKAI ALLOBO E SNECOJE La lingua Lie u ių è una delle poche lingue, delle quali g ama ionali ap ašues sensus ukai e iz ik ukai sono conside a e d iem sa a ankiškomi dalimi della lingua. A uali g amma iche della lingua li uanie a e ma che i sensus ukai, come sepa a a pa e della lingua, sono dis in i da iz ik ukų solo nelle lingue li uanee e in alcune lingue neindoeu opees (DLKG 2005: 469). Jaus ukai sono pa ole, cui eiškiami (non chiama i) sen imen i oppu e a i di olon à. Secondo similio come jaus ukų unzioni nel linguaggio emozionale e apelia y inę a ques a pa e della lingua delle pa ole schliejasi in oka y ai, keiksmažodžiai, specialioji kalbos e ike o leksika. delle lingue Lie u ių y inė ojai jaus ukų nė a nuodugniai nag inėję. Solo lo o des ina e delle app o ondi e ice che (monog a ie, s udi, a icoli) non è iusci o a indi idua e1. Sen ius ukai desc i i LKG (1971: 698733) e DLKG (2005: 462468), inol e, Aldonos Paulauskienės mo ologijos ado ėlyje (1976: 243247). Ques a pa e della lingua iene menziona a nei la o i di lexicologia (plg. Jakai ienė 2009: 23). Feus ukai, come esp essi ūs pa ole, engono alu a i esaminando l'e e o della lingua, ad esempio, pubblici à nelle ice che linguis iche (plg. Blažinskai ė 2002: 125130). Come e al a esp essi ioi lexicica, sensus uka sono non age olmen e ado i in al e lingue, pe ciò lo o iene assegna a a enzione esaminando la aduzione del es o g ožino ques ioni eo iche e p a iche (dėl lie u iškų keiksmažodžių e imo s . Balčiūnienė 2006). Nag inandosi la selezione esp essi iosa del lessico e della p esen azione nei diziona i domande, sui p oblemi di desc izione dei signi ica i i sensus ukų è zice a a dall'au o e di ques o a icolo (ž . Zaba skai ė 2006: 170180). Jaus ukus, come uno dei aiškos būdų, ašo kalbos e ike o y inė ojai (Kučinskai ė 1985; Čepai ienė, Malakauskas 2006: 2234; Čepai ienė 2007). In e noling is ica non mol a a enzione iene da a ai sensus uk keiksmažodži oppu e a azeologismi che s olgono unzioni di sensus ukų o muliniams keiksm e o mulinei e iche o leksikai (ž . Jasiūnai ė: su keiks1 Jaus ukams a imiausiai kalbos daliai iz ik ukams ski a I enos Jašinskai ės monog a ia (1975). 92 KALBOS KULTŪRA | 82 mažodžių, pejo a y ų bei eu emizmų san ykį (1995: 3556); sui adizionali aišių inclinėjimus užgė imus (1999: 3445); sui adizionali o mulini keiksmi con la pa ola medi e i suo sinonimi (2006: 265281); o mulaici o mulini keiksmus (2007: 257276) e k . ). Ki akalbėje le e a u a engono esamina e eo iche sensus ukų luogo lexicico e p oblema nel sis ema della lingua. Se essi sono i i pa ole, che hanno ca a e is ico con enu o seman i ico, concep à, si spiega dai la ynų g a ikų laikaų (Wha on 2003: 4149). Dal pun o di is a p agma ico iene esamina a lessica dell'e ica (plg. Ra hmay 1996; us. e imas 2003), iene pa agona a delle a ie lingue emo ioni espe ienze aiška (Wie zbicka 1997: 2627; ci . pgl. Guda ičius 199: 2007). JUNGINI KLASIFIKATIJA PAGAL ATLIEKAMAS FUNKCIJAS Jaus ukai neleng ai desc i oma pa e della lingua JAUSMUS REIŠKIANČIŲ ŽODŽIŲ IR PASTOVIŲJŲ ŽODŽIŲ Li uania. T adicionale (ap ašomojoje) g ama icane pe ques a pa e della lingua desc os limi i di lascia i alcuni sen imu esp imškian ys pa ole e pa ole combininiai o insu icien emen e es yškinami i lo o di e enumai dagli adizionalmen e comp endamų jaus ukų. Jausmus e a i olis es eškian i pa ole, come è s a o menziona o, adizionalmen e chiama i jaus u kais (a cui sono ic imos in okazioni2 naminių gy ulių e paukščių chiamo o a ymo ga sajodžiai). Tokie pa ole nulla non nomina, non inunodo, non s olga connessione, p ecisimen o, modalumo unzioni. Esse sono pe ole (daz maggio pa e usa o consape olmen e3) esp ime e sen imen i, ecc.: e 1. eiškian nega i ea alu azione, no malmen e nusi ylimą, panieką e e c. (emocinė unkcija): E, meglio nep asidėk. E, ques o lui solo an o sala i epa nešė; 2. qualcosa g idando, pe a i a e lo chiama i o a enzione (apelia y inė unzione): E, do e ai? 2 L'a icolo au o ė i iene che in okazioni sa ebbe più p eciso chiama e in oka y ais, plg. apelia y ai, eksp esy ai e c. Ques o e mine con inua ad esse e usa o in es o. 3 Si i iene che i suoni p onuncia i inconsciamen e dell'uomo non siano pa ole, pe ché essi non appa engono schiacci a i, che è basa o all'azione linguis ica. L'ul imo mi a a o mula e il più p ecisamen e il pensie o ad des ina a io (l'ascol a o e o il le o e). Il suono oi non sa à pa ola, se p onuncia a insąconsciamen e, ad esempio, įsipjo us pi š ą (Zaikauskas 2002: 10; Jakai ienė 2009: 144149). Tu a ia, la ques ione, con cosa conside a e isc i a o papasako à qualcun'al o nonconsciamen e umano p esun o suo, che in es o o accon o seman izza o, i. i. o iene lexicina signi icazione, ad esempio: Ee, o a ico do bene, y u i (čia ee è un nonconsciingas pe a , usa o pausei nel linguaggio pe iempi e, a à ale signi ica o e ex à anco a una ol a papasakoj o za ašius si uazione). Se ale seman ico da inge o incoscien emen e p onuncia o sensusucco, successi amen e usa i o si uazione pe pasacolendo sc i a oppu e o almen e, sa à conside a o e balmen e? J. ZABARSKAIT. Sen ius ukai al disco so e šnekoje 93 ech a odūsiui eikš i (emocinė unkcija): Ech, sunki e a dalia! ehe pe a i a e a enzione, spesso di e amen e nesik eipian (apelia y inė unzione): Ehe! šūk elėjo da die o angolo. ei pe a i a e a enzione, gene almen e i olgendo di e amen e (apelia y inė unzione): Ei, eime amico. e 1. pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fe, mesk! ; 2. pasišlykš in (emocinė unkcija): Fe, koks spuoguo . i manie ingai pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fi, koks neskanus. 1. pasibgiau uėjimui eikš i: Fu, koks mu zin shuo; 2. pasišlykš in : Fu, nonikusišlykš in : Non capi an o quei nuo i si me ga. ui – 1. s ip esniam pasibjau ėjimui eikš i: Fui, ne algyk ų aisių; 2. labiau pa- cos umi ui.4 In oka y ai de a p esso jaus ukų, pe ché come pa ole (no s e da lessikos pe i e ijas) esegue apelia y inę unzione. Vicina a u i ben no i ciu ciu ciu; kac kac; kic mol i in oka i ù sono comple amen e dimen ica i, poco u ilizza i o del u o non ojami, ecc.: koš ca allo o ca allo g ida il susa e odis: Koš, koš, koš ab ako! Ob. Košius, košius, koš, koš, koš Zp. py ančiukus, žąsiukus u lando o lo o mėgdžiojan : Py py py eip noi u liam ančiukus Gs.5 A ol e essi possono esse e cos i ui i da suoni combinini, nonūdingų li e ians linguabi, plg.: p uka ka ę, e šiuką chiamando (pp . ka ojama): Tp uka p uka, e panonos Dgl. Tp uka p uka, e aloj! Slm. Come jaus ukų specie in oka y ai engono p esen a i nelle adizionali g amma iche (LKG 1971: 715718; DLKG 2005: 466467). Dominių animali e uccel i g idamen o o a ymo ga sajodžiai sono la nos a ag a inė passa o pa e, p ezioso pa imonio nazionale. Jü abbusu nau osakoje, mol i sono LKŽe e il suo ka o eko. In oka y ai mol o poco s udia e e quasi nyks an i. Toki pa ì come sensus ukai emozionale unzione esegue e keiksmažo džia i, lexicikos pe i e ijos iene ai, sis emoje s y uojan ys a p jaus ukų i 4 Daugiau pa yzdžių iš engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno pa an a consape olmen e, pe po e mos a e, kokia gausi, a ian iška i į ai i jaus ukų kalbinė g upė. Jaus ukų i: u: ui ina ė opozicija è onoseman ikos lingua ikoniškumo aiškos in e p e azione ogge o. 5 Se non è indica o di e samen e, nell'a icolo seguen e engono o ni i esempi da lingua Li uania (LKŽe 2005). 94 KALBOS KULTŪRA | 82 azeologizm. LKG jaus ukų signi ica i i ap aše keiksmažodžiai nonap a iami. Ques o peci a lessico e azeologia immaginosa pa e. Keiksmažodžiai può esse e unleksemii: Rupūžės! Dia olo! Juos dal nominacinée unzione a liecanziali pa ole p ima iamen e s ende in onazione. In igan e, che keiksmažodžiai spesso p onuncia i non solo ki a in onazione né semplici pa ole, ma e non abi uamen e paulginando oppu e su o cendo suoni. Pe esempio, Aleksas Gi denis o nisce ale illus azione di ques o enomeno: in ensi ūs ilgi p iebalsiai neįp as ai su o in ų balsių one signi ica pyk į, quindi keiksmažodį upūžės a iame app ossima i amen e così: uppūžes (Gi denis 2003: 37). Un al o keiksmažodžių g uppo i cosidde i o muliniai keiksmai: Kad u nu ei um pe suusus albi! Sug; Eci u dia oloop! Žd; Kad i bala do e! Sug; Che i ais o p iglaus ù! Š nč6 (Jasiūnai ė 2006: 265281). Secondo o ma ali keiksma sono icini azeologism, e secondo signi ica o sensus uk. E ike o leksika passiglieginime, apolog azioni, užuojau os, aišių e la o o palinkėjimai e k . secondo esegua a apelia i ia unzione sono anche icimi sensus ukam pa ole. Mol i di lo o jaus ukai di o igine a dažodinė (E aldos Jakai ienės e m om a dažodinės azės iš iedėję jaus ukai (plg. Jakai ienė 2009: 156)) o jaus ukais apusios a dažodinės azės: labas, labukas, labu is, s eiki i i, siia e sani, iki, sudie, lik sano e . . Jaus ukų unzione può esegui e e azionimažodžių o me. Tal ol a e iden emen e la lo o connessione con nominacinée unzione a liecan ii della s essa o ma omonimais causa classi icazionali con inia os, ad esempio, Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽe 2003) sensus ukais non licomiom eiksmažodžių a leis i e a sip ašy i o me a leiski e / a leisk e a sip ašau. Solamen e a causa del cogni y ous lo o aspe o signi ica i o do ebbe ques e o mežodžius o ni e sepa a i a icoli lexicog a ici, come e iche o lexicikos s ičiai appa enusčius jaus ukus. Lessica dell'e iche a secondo o ma può esse e singleksemie e d ileksemie uni à linguis iche (dėkui, mol o ačiū, in s eika ą) e come e keiksmai cons an o ieji junginiai, icini azeologismam (padėk Die e, hono ė Jėzui K is ui; ge o ga o linkėjimas einend in pi į). T adiciniai o muliniai la o o, aišių palinkėjimai spa čiai nyks a, p z. : Sal e mu k ! Dėkui gu k ! S ; Roo ni akni! T akni šakni! TD I 34 (Kdn); Duo o duo am, buon ge am! B ž 7 (Jasiūnai ė 1999: 34–45). 6 Pa yzdžių šal inių san umpos come ci ojamas au o ės s aipsnyje. 7 Abb e iazioni come ci a e nell'a icolo dell'au o e. J. ZABARSKAIT. Jaus ukai kalboje e šnekoje 95 JUNGINI KLASIFIKATIJA PAGAL KILM Secondo kilmę jaus ukai sono d ejopi. Mol i di lo o sono uni e salūs, ca a e is ici a alcune lingue, JAUSMUS REIŠKIANČIŲ ŽODŽIŲ IR PASTOVIŲJŲ ŽODŽIŲ si o ma ono da alingų e ne alingų šūksnių, plg.: ach, och, cha, ha, mmmm, ai e . . Essi sono conside a i pi minè o igine sensus ukais. Alla p imi i a o igine jaus ukų assegna a e pa e in oka i ų. Un'al a pa e di ques o ipo jaus ukų igua da con imi a y ais o ideo is ik ukai8, un'al a pa e di ques a in e essan e lessica può esse e di o igine onoma opėjinės. Come esempio si può o ni e in oka y o alia analisi. Ques a pa ola iene usa a qualcosa baidando, egando, ecc.: alia, aliai Žąsis alioja: kai a i alia! alia!, e kai olle, è aliai! oliai! V . È l'animale che g ida o a imo susa e odis. Poiché ques o esp essi o pa olaio non emėgdžioja eal à della oce o ideo, non imi a expe ii iamo sensūzio di lui non si può i ene e is ik uku. Ve odžiu i ęs nekalbinis šūksnis è i e imen o di olon à. Jammi in i ali in oka y ai come ulia, uli, oliui, ule. In oka y as alia è co ela o con azionimažodžiu alio i, -iója, -iójo,,šauksmu a y i, ui i, gin i, baidi i, p z.: alio i Jį u i come šunį alioja Jž. Cosa u così alioji, maga i chiškį, a piccoli e lupką eda ei! U . Faikai, nealioki s a kaus più nebea sk is Užp. E ns as F aenkelis Lie u ių kalbos e imologiniame žodyne (F aenkel 1962 I: 7) seną indoeu opie išką eiksmažodį alio i mano kilusį da ga sažodžio. In oka y as alia indica non e balbinį umano oų balsą, šūksnį. Egli pa izza pa ola, quando in oga il signi ica o ką no s a i i, guin i shalin. Analoghe s u u e one iche suona odzie, che segnano all'uomo ca a e is ico nonalbinį šūksnį, sono papli ę in mol e a iei iausių lingue, ecc.: ala suahilių kalba signi ica, che l'uomo sen ičia nepacen umą o me a igbą, ēalā ecchio inglese pa lò signi ica nusilimo, siel a o sen imen o, consolodos oškimą. Panašius jausmos così esp esseškia ka alonai ai las, danai helaas, ancūzai hélas, suomiškai šūksnis alas signi ica zemyn,,,nuleisk. Quindi uno comun iausių šūksnių, pa e iusių jaus uku-in oka y u, in di e se lingue o a ha di e si, ma sie ina signi ica i. Ques a pa ola può a e e onoseman ina opposizione con in oka y u aly alia: aly. Si co elaziona con a imų in oka i ų onoseman inėmis opozicjami 8 Pe più su iš ik ukų imi a i ų o conce o di ideo iš ik ukų ede e. Zaba skai ė 2003: 146148. 96 KALBOS KULTŪRA | 82 a lie a pe segui o obie i o. Il suono e è un po' più basso ono e di mino du a a; alia più p es o sa à seleziona o neįsakmiai baidando kokį ulia/ule : uli; olia/ole : oly; ule : uly i pan. Kai no ima ką pa a y i šalin, nesąmoningai pasi enkamas as in oka y as, ku io pasku inis ga sas ge iau naminį gy ūną o paukš į. Ilgasis y più al o ono, ilgesnės du a a oce, lui in oka i ui aly con e isce più o za e in ensi à. È p e edibile, che il pa lan e scegliesse sensus uką aly, quando se i ebbe cosa sma kiau di in i salin. Al e sensus ukai, i cosidde i an inės o igine, sono appa se da a ie usanze, adizioni, c edenzioni, ecc.: die myly nos ibimo, non enė umo sensoi eikš i: Die myly, che io più nonama yčiau così acendo An; Di inmyly cos'a e so! An; Pe ché gi, die myly, è a oi così mol i mėgiančių ik ai bellezza? A. Ba an. Ques o sensus ukai, u in ys seman inio ondà, spesso de i ée da lexinea signi icazione con enen i e nominacinée unzione a liekančių pa ole. Solo da ik inii pa ole de i usių seus ukų, ad esempio, Je gau je gau, on e è deic inea unzione s olgen e, leksinės signi icazioni noni an e pa ola. An ine o igine sensus ukai e azeologiniai junginiai ( o muliniai keiksmai, ge o linkėjimai) è appa so da cul u ū ines, eligiose, socialine pa i ie e è p ezioso on e e noling is ica. I ice ca o i p agma ici o niscono ch es oma inio esempio, nel quale si s ela en ambi i ipi di sensus ukų gioco: Pi minese o igine sensus ukai An inei o igine sensus ukai Pa ien : Be ca e ul wi h ha needle! Den is : Hell! Im so y. Den is : Oops. Pa ien : Shi ! Ge he bloody hing ou o my cheek! Pazien e: Ouch! (c . Ameka 1992: 11)9. Di soli o nelle g amma iche engono esamina e pi mines šūksminės o igine ienleksemiai sensus ukai (A, koksai u iebus! J; Ah, male l'ho a o! Kp; A a a e uo 9 T aducendo in Li uaniano lingua si scelgono ques a si uazione ipicamen e più sensus ukai, plg. : Pazien e: Būa e p uden i con l'ago! S oma ologo: Oi! Pazien e: Oh! S oma ologo: Dia olo! Mi dispiace! Pazien e: Sh...! Es a a e quella malede a cosa a me dal gando! J. ZABARSKAIT. Sen i e nel disco so e schnekoje 97 gi adimen o! Jnšk), seconda ie o igini ienleksemii e al ol a d ileksemiai adizionali jaus ukai. T adizionalmen e come g uppo sepa a o escludono in oka y ai, u a ia ienleksemiai e d ileksemiai keiksmažodžiai non sono assegna i. C ede emmo che lo o, come sepa a où sensus ukų g oupę, sa ebbe oppo uno sepa a e, pe ché le lo o on i di o igine, seman ica e sanda a ha solo lo o ca a e is iche ca a e is iche. T adicionali g amma icos desc i us jaus ukų capi oli anche non engono esamina i e adizionali o muliniai keiksmi, secondo la seman ica s u u a giniai jaus ukai (Kad a e de yni pe kūnai užmuš ų!; Kad jus gil inė pag ob ų!; azeoloLai e pelkė a ima! ; s . Jasiūnai ė 2007: 257276) nonché adizionali o mulini posacchie di e iche o ( la o ando, aišinan is, la usian is pi yje e e c., ecc., Man į s eika ą, nep ie ėliams į k a abą K P (Vlk )). Tokių azeologinių da inių ap ašymas jaus ukų sis emoje padė ų išsamiau a skleis i šį eiškinį i su as ų iems da iniams aiškią ie ą lie u ių kalbos leksiko sis emoje, anche da ebbe bene icio alle ice che. JAUSTUK IR IŠTIKTUK SANTYKIS A ol e classi icando e desc i endo sensus ukus pe scopi scien i ici e dida ici (lessicologia s uden i che ascol ano co so, gio ani lexicog a i) è di icile sepa a e complicingesnius sensus ukus dagli iz ik ukų. Si può pasi ik i e DLKŽ, nel quale engono assegna i sensus ukai e iz ik uki, u a ia LKŽe non è ale on e, che possa aiu a e classi icando ques e due pa i della lingua, pe ché sensus ukai e iz ik uki in esso segnalimi unida san umpa in e j. (in e jec ion). Plg. a i sen ius ukų esempius da LKŽe: aci in e j. (ci ildan ): Aci , u ėksny! Gs. ač in e j. (?) 1. N duokš: Ač man uo sūnų BB 1 Ka 17, 19. ači in e j. z . ač 1: Ači-m nu mana donna, nesa čėsas è anda e jospi BB 1 Moz 29, 1 ačià in e j. K I 575: Ei qui, ei ma yk (ne ikė umui, nus ebimui eikš i). 2 àčia in e j. Kukū! (gegu ė) Ačia! ( isponde uomo) Gs. g azie in e j. 21. g aziekui: Za g azie nonbūsi, eiks e in kišenę Sln. Con inia i qualche ol a nasce e a causa del a o che sensus ukai, come e is ik uki, non s olge nominazionali unzioni, sono simili o me (nekai omi, umpi e beliai), ha comuni a osenes b uožų spesso u ilizza i ca ojan . P incipale lo o 98 KALBOS KULTŪRA | 82 la di e enza è che is ik uki appa iene alla cosidde a ikoniškajai leksikai10. Sen iuci, non essendo a bi alius segni della lingua11, sono icini a segni di s u u a più semplice indici12 (lie u iamen e ques i segni ik ebbe o chiama e i e imen i). Piacu amen e pa lan e sc i o e, olendo a e e e o all'ascol a o e le o e (šie pa ole sono icini esp essi i; a ques o igua do c . nell'al o capi olo di ques o a icolo), mgdgioia l'imp essione ogge i a, che gli è p o oca a udi a suono (Va pelis dilin dilin po pamokų Lkš), is a isione (By as pojok kai zassė sa e nią, cioè kabaldai, kabaldai e p alenkė mumū is), spe imen a a (Kliok klio ėm i Š s). Feus ukai esp imeiskia subjek y ius mus a ba alią, ku iuos koks įspūdis a ba pojū is sukėlė ( ai gali bū i i objek y us po y is, i subjek y us no as). jausJAUSTUK IR EMOTYV BEI EKSPRESYV SANTYKIS Può so ge e una agiona a domanda, pe ché discussaji jausmus eiškian i leksika, che ha sepa a o linguaggio pa e s a usù, pa agona a con uni à di li ello di consumo d'immaginazione azionimažodžiais e a dažodžiais, i. i. esp essy ais e emo i ais. A skleidus jaus ukų e al e pa i della lingua appa enen i di e enze di pa ole si può meglio esiliškin i seman ina e unkcinę p imi na u a e sanda ą, pe ché esp essi ų e emo i ų seman inėje s u u a l'elemen o emozionale-esp essi o è anche la lo o p esenza nel linguaggio base. Le pa ole, che non solo nominano azione, cosaik à, eiškinį, būsenă, ecc., ma e o niscono su in ia di a deno a à supplemen a e esp essi e in o mazioni, nella le e a u a scien i ica sono chiama e esp essy ais (Jakai ienė 2009: 164). Pe esempio, olendo alu a e len o e di icilmen e camminan e uomo, il pa lan e può sceglie e esp essi amen e dūlin i: 10 Iconischesis pa ola è una pa ola, che non ha signi ica i i nomina i i, i. i. non chiamaina ik o ės, ma lei imi a, mėgdžioja. Pa sempliissimo esempio onoma opėja, ecc.: kukū, miau, k e, k a e pan. Ques o leksinio iconismo caso nel linguaggio. 11 A bi alus segno libe amen e scel o aiškos piano, il cui con enu o signi ica qualcosa senza lui esis en e. In semio ica a bi alūs segni sono chiama i simboli. Lessikologicamen e sono pa ole, che hanno nominacinée signi ica o. Piu os o su ipi di segni e segni (Fiske 1998: 57–114 ). 12 Indice segno il cui aiškos piano indica nell con enu o planą conco da o sis ema di segni (ODP 190191). J. ZABARSKAIT. Jaus ukai kalboje e šnekoje 99 Aš dūlinu, . i. ado nezg abnai, ingandosi, da legg o J. Dūlina cap ą nuleidęs Škn. E shu a cap an a suba i, ques o e dūlina usis suglaudęs Pbs. Kažna qual uomo keliu dūlina Vžns. Kap dūly , ep dūly namo Gs. Dūlink u paleng a, noi pa ysma An. Ma ė, come pe lauką lapė dūlino Mš. nel linguaggio Li uanio pa icola men e gausu mo imen o (ėjimą, bėgimą, ažia imą) e mangiamen o e be imą eiškiančių aizdingųjų eiksmažodžių: plumpin i sunkiai ei i: Raikas su kailiniais plumpina pa lauką Jnš. Aš apie namus plumpinu man i ba ai š a ūs Bsg; kicen i pamažu, smulkia is ele bėg i, bidzen i: Egli kiceno pascoli me, mosuodamas ilga lazda š. Ge a e a kumelai ė: is kicena e kicena, passo nu neina Lnk . Užsie gęs su dienugalio e kicena Slm. Con ale nusp ogusia kumelėle kicena Jnšk. Tegul kicena ca kliai nepa a gs: nonolimas kelias Rs. Rudis semp e con manim kicenda o, me lydėda o Vb. Vaikai kiceno aku Lnk ; kliauk i godžiai ge i, s ėb i: O a già u i alkinykai alų kliaukia Pb . Kisielių i š ą u i mangia, liys ų k uopų nessuno nonliaukia Ml; ma maly i algy i, ės i: Ma malyk, i k i Kl Ž. Tu e ques e pa ole ha p e alen e esp essi o lexine componen e di signi ica o, che, o iamen e, è co ela o con i sen imi. Il pa lan e che aspi a esp essi i à non con en e solo di pu a in o mazione, ma scegliendo una pa ola igu a i a mi a che colui a cui è des ina a l'in o mazione la acce a non solo con la men e, ma anche con i sen imen i alu a i l'immagine c ea a esp essi o13. P incipale dis in imasis esp essi ì e jaus ukų b uožas è il a o che i p imi esegue nominacinę unzione, è co ela i con obie i o iu conc e amen e desc ūdinamu deno a u, esp essi o elemen o come cono acinis componen e nella lo o s u u a signi ica i i sebbene e p e ala, ma unico non. Jaus ukų deno a as (konk e us jausmas e (o ) a o di olon à in pa icola e si uazione) è indi idualus, egli desc ūdis ico, quando gaus ukas appa e e bale oppu e isc i o in accon o. Il signi ica o di sensus oco è semp e ibinè: nel sis ema linguis ico mol o as a i di e senso, du an e ogni a o di sgua do mol o conc e i di e dolo e, di e siel a à, di e giojsmà, di e pau a, di e nusi illimen o e . . Emo i i sono anche pa ole che mos ano i sen imen i del pa lan e kieno no s igua do (plačiau ede e Jakai ienė 2009: 161164). Come ques e pa ole di e iscono dai sen imen i che esp imono sensazioni? Usando emo ī u pa lan e sc i o e non 13 Dūlina pau gęs uomo o animale all'ascol a o e si in ende p o oca e zazapa u à, sumišusią con nepasi enkinimu pe l'azione lė o /; ma malyja alkanas, godus, nelabai esi ūpinan is, come semb a, uomo mi a p o oca e pasidygimen o sensomo e . . 106 LEGBOLE CULTUREA | 82 Il accon a o e, usando sensus ukus, li ipe e più ol e. Colui che sensus ukų non consume, lo o non consume comple amen e. Kai do e sensus ukai u ilizza i non mams a aliai eikš i, o kaip pe a ai, pasakojimo empui eguliuo i, pau- jauszėms palboje iempi e e pan. In ques i casi essi esegue dalelyčių unzione. Come già è s a o de o, ques i p ima i da i di consumo sensus ukų sa ebbe necessa io p ecisa e e comple a e, inol e, esamina e il consumo sensus ukų nei dialoghi. Semb a, in quella a ea di sgua do essi do ebbe o esse e u ilizza i più spesso. Nuodugnesni pe le ice che di consumo di ques a pa e della lingua bisogna e e ua e sensus ukų analisi di consumo della ci à schnekamojoje kalboje. Gli šypsenėlių ele onici delle ecnologie in o macionali nel linguaggio non de ono soppian a e le pa ole della lingua i osa, che specialmen e di o igine seconda ia cus odiscono ben più pe la i a della lingua, iden i à nazionale e sociali à della s o ia della lingua di cose impo an i, di quan o possano o a si a p ima is a16. IŠVADOS Neapsi izzando o maliąja s u u a jaus ukų, e enendo con o a simili o okie medesime unzioni nel linguaggio esegui o e consumo, a ques a pa e della lingua si può a ibui e più enomini della lingua, che o a di lo o è assegna a nelle adizionali g amma iche. Le sensus ukai esp imeiskia sogge y ius sen imen i o olon à, che qual imp essūdis o sensū is ques o può esse e e ogge i ous po y is, e sogge i us o as causò. Come segnali di comunicazione sensos ukai icini segnali-nuo odom. Il lo o signi ica o nel sis ema linguis ico mol o as a o di e senso, e du an e ogni a o di disco so mol o conc e i: di e dolo e, di e siel a à, di e giojsmà, di e pau a, di e nusi illimen o e . . Pe an o, pe i ela e il pos o sensus ukų nel sis ema linguis ico, il lo o uolo lexicico hie a chijoje e c ea e sensus ukų p esen azione in diziona i nonché desc izione banche da i, in es i anno ua i, indispensini consis en i e app o ondi i s udi della lo o a osena. Tali s udi da ebbe o e oppos a di ezione isul a i essi sa ebbe o u ili e noling is ici. È anche impo an e p omuo e e lie u iškus jaus ukus usa e šnekamojoje e in o macinių ecnologie al linguaggio. 16 anni 2010 Li uanis ikos židinys, uni à di di usione di conoscenze scien i iche e di di ulgazione della lingua dell'is i u o della lingua Li uaniana, pubblica un conco so quan o iniziau e į ai iau išši uo i digi ine šypsenėles. J. ZABARSKAIT. Sen iuckai nel linguaggio e šnekoja 107 LITERATŪRA Ameka F. 1992: In e jec ions: The uni e sal ye neglec ed pa o speech. – Jou nal o P agma ic 18, 101118. Balčiūnienė I. Keiksmažodžių e imas. P onuncio, le oa o dell'Unione dei adu o i Li uani semina e-diskusione. P ieiga pe in e ne : www.l s.l Bally Ch. 1952: Le Langage e la ie, Zu ich: Max Niehans Édi eu . Blažinska i ė D. 2002: Ža gonybių mo y acija eklamoje. Kalbos kul ū a Čepai ienė G. 2007: 75, 125–131. Lie u ių kalbos e ike as: seman ika i p agma ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Čepai ienė G., Malakauskas A. 2006: Padėkos seman ica e aiška. Ac a humani a ica uni e si a is saulensis 1, 2234. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKŽe 2003: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 pubblicazione ( a ian e ele onico), Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as. P iega ia in e ne : www.lki.l Fiske J. 1998: Į adas į komunikacijos s udijas, Vilnius: Bal os lankos. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch. Band I. Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . Gi denis A. 2003: Teo iniai lie u ių onologijos paginindai, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. Guda ičius A. 2007: G e inamoji seman ica, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Jakai ienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys publykla. Jasiūnai ė B. 1995: End ieja iškių pejo a y inė leksika. (Le nega i i desc izioni umane). Kalbo y a 44(1), 3558. Jasiūnai ė B. 1999: Į a o s eika ą, į mano žy a ą! T adiciniai aišių linkėjimai. Li uanis ica 2(38), 3445. Jasiūnai ė B. 2006: Medžias Ry ų Lie u os olklo e. Bal is ica 41(2), 265 283. Jasiūnai ė B. 2007: Žemaičių o muliniai keiksmai. Tau osakos da bai 34, 257–276. Jašinskai ė I. 1975: Lie u ių kalbos iš ik ukai, Vilnius: Min is. Kučinskai ė A. 1985: Lie u ių kalbos e ike as, Vilnius: Mokslas. KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. LKG 1965, 1971, 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 13, Vilnius: Min is. 108 LEGBOLE CULTURA | 82 LKTCH 2004: Ch es oma ija a mian della lingua Li uania. Suda ė: R. Bace ičiū ė, A. I a nauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe 2005: Li u ians kalbos žodynas 120 ( a ian e ele onico). Red. kolegija: G. Nak inienė ( y . edak o ė), J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Accesso ia in e ne : www.lkz.l ODP 1996: S. Blackbu n. Ox o d Dic iona y o Philosophy, Ox o dNew Yo k: Ox o d Uni e si y P ess. Paulauskienė A. 1976: mo ologia della Li uania, Vilnius: Mokslas. Ra hmay R. 1996: P agma ik de En schuldigungen, Köln, Weima , Wien: Böhlou Ve lag. T. Wha on 2003: In e jec ions. Language and he ‘showing/saying con inuum. P agma ics & Cogni ion 11(1), 3991. Wie zbicka A. 1999: Językumyslkul u a, Wa szawa: PWN. Zaba ė J. 2003: Nume azione dei signi ica i i degli Iš ik ukų dic iona i. Lessicog a ijas i leksikologijos p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, Zaba skai ė J. 2006: Eksp essi ioji lie u ių kalbos leksika i 136–150. a osenos žodynai. Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 170180. Zaikauskas E. 2002: Teo iniai pe o ma y ų pag inda. Humani ies sciences do a o disse azione, Vilnius: VUB Rank aščių sky ius. Rice u a 2009 11 11 INTERJECTIONS IN LANGUAGE AND SPEECH Summa y In e jec ions make up a pa o speech which is much mo e complex and a ied han i looks a i s sigh . Wi hou limi ing o hei o mal s uc u e and conside ing simila o equi alen unc ions and usage, he pa o speech migh include mo e linguis ic phenomena han a e usually a ibu ed o in e jec ions in adi ional g amma s. In diale i in e jec ions a e no so nume ous. They a e mos ly used in e/ elling a s o y, i.e. in elling abou he pas , in ai y- ales e c. J. ZABARSKAIT. Jaus ukai kalboje i šnekoje 109 Resea ch in o he usage o in e jec ions, hei mo i a ion and exp ession o na ional iden i y could p omo e hei mo e equen usage. This is pa icula ly ele an oday, when we can wi ness he e ol emen o he language o in o ma ion echnologies. To iden i y he posi ion o in e jec ions in he sys em o language, o clea ly de ine hei ole in he lexicon, o include hem in dic iona ies and de ine in he da abases and anno a ed co po a, u he de ailed and consis en esea ch in o hei usage would be indispensable. Such esea ch could also con ibu e o e hno-linguis ic in es iga ion. JOLANTA ZABARSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]