Jono Jablonskio leksikografinė veikla
Full text
44 Lingbos Kultūra | 83 Vilija SakalauSkienė instituto da língua lituana Jono Jablonskio leKsiKografinė veiKla Jono Jablonskio nuopelnai da Lituânia bendrinês da língua criação e norminativo trabalho baros neabejotini e nepaneigiami. em todas as áreas ortografia, fonética, morfologia, sintaxe, léxica ele alcançou muito svarios resultados: estabeleceu regras de ortografia, normas de linguagem teikė baseando-se vivaąja língua das pessoas, kūrė novos palavras, que e agora tebevartojamos. 150 deles nascimento aniversários jubiliejus incentivou mais uma vez revistar Jono Jablonskio trabalhos e alguns o avaliar novas, lexicógrafo ocimis, interessar-se menkai tirtu legado desta área. sobre separirus seus trabalhos lexicografias foi escrita, um outro hinuominá pode ser encontrado sobre dicodyno kartoteką. Estes srites trabalhos mais detalhadamente revistasê antanas lyberis (žr. lyberis 1982: 1620). nosso dicynėlį como importante trabalho de leksicografia discuė stasys Keinys (1990: 1419). leksicografinis J. Jablonskio legado mais aprougnado não avaliado, taigi objetivo deste artigo aperceber trabalhos do lingüista, relacionados com leksicografia. não se pretende no artigo realizar detalhada J. Jablonskio leksikografinés atividades análises, mais propriamente isso seria do tipo pesquisas começo. antano JuŠKos lietuviųlenKų Kalbų žodyno1 edição Primeiros passos do trabalho lexicográfico J. Jablonskis žengė edaguando antano Juškos lietuviųlenkų kalbų žodyną2, que preparou rusijos moks1 Литовский словарь А. Юшкевича съ толкованiemъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ. Tomъ i, вып. 1, СПб, 1897; вып. 2, СПб, 1904; вып. 3, Petrograd, 1922. 2 antano Juškos (18191880) dicionário das línguas Lituviaslenkų começado a escrever sobre 1860 anos e posteriormente de muitos redaguado, pildytas, taisytas. na redação final as palavras foram traduzidas em língua rusas. sobre este diccionário redagação está raxiusi birutė tolutienė sua dissertação (tolutienė 1961: 110273). i tomo segunda parte (E-J raidės), que foi editada J. Jablonskis, foi impressa em 1904 (Palionis 1995: 194195).
v. saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikografinė actividade 45 lų akademija. m. no início de 1897 aleksejus Shachmatova editorumi convidou J. Jablonskį. Kalbininkui cuidou, como academia de ciências pautou será em significâncias taškinimų taisimos, os quais foram possíveis realizar só diretamente verificando toda a materialá tarmėse. Prospidindo dois verões na Lituânia, J. Jablonskis verificou E, G, I, J letras de mãoraščius (žr. tolutienė 1961: 237, 238). se familiarizando com a a. Juškos diodyno manraščiais, J. Jablonskis viu nemaja seus defeitos: não visur distinguidos os longos e curtos vozes, desiguodai apresentadas formas tarminês, nãoykęs kirčiavimas, neskiriamas priegaidės, falta precisa das palavras de significações de interpretação e etc. (lyberis 1982: 17). J. Jablonskis preparou diccionário redagação plano, de acordo com o qual tinha bemokai mudar diccionário pobūdis. apontando de pessoas lápides dizendo ou frase, a. Juška os glūdindava, fildydavo, esforçando-se fazer regrasingesnius e literaturaūriškesnius, e assim toda mudava muitas de suas peculiaridades. m. modyno i tomo antros da parte Baigiamaja de 19043 J. Jablonskis isso indicou, avisando os leitores, que ...utilizando este termo como material sintaksicas e estilisticas peculiaridadesm descrever, precisa, na minha opinião, ser muito atsargiam. possivel daiktas, que minha opinião a este respeito por a. Juškos montagtas matéria nepritars sintaksės e em geral lituãos pessoas da língua sandaros specialistai. Shiaapé ou assim, me parece inegável, que do subjectiva elemento e, além disso, bastante muito existe no vocabulário de língua de pessoas e naquelas ocasiões, onde dados do vocabulário poderiam ir materialaga peculiaridades da sintaksês da língua Lituânia estudar. (Piročkinas, sud., 1991: 116). dicione era multidinha desconnomos palavras, cuja autentiškidade apareceu muito duvidoso. portanto, J. Jablonskis ėmse a verificar essas palavras em locais4. m. vasarą ele lankėsi veliuonojè5, vilkijojè, Jurbarkè e kitur, tikrindando e explicindamas-se a. Juškos записанytus 1897 palavras. Outra verão pebebevou em Katinėnu, Šluvoje, betýgaloje, alsdžiuose6. 3 Litovskij slvarj A. Yuškevicha съ толкованiemъ словъ на русскомъ и польскомъ язы кахъ. Вып. segundo, Санктпетербург, 1904, iliX. (Segundo este diccionário no texto é marcado santrumpa ls.) 4 mais tarde K. būga, redaguando KL raides, também estava preocupado, que no dicodyne muito muito não absolutamente ouvisse palavras, e foi em zemaitiją delas verificar (vosylytė 1956: 9394). 5 do 1897 m. viagem são sobreviviuas cincoas zárašų knygelės. n'elas inscriytų exemplos vê-se que J. Jablonskis visitėsi e žagarėje, talvez subačiuje e raseiniuose, mas principalmente foi Plokščiuose, veliuonoje, vilkijoje, Jurbarke (Piročkinas 1977:9). 13 6 alssedzios o maior ajudante e fornecedor de dados foi o fazendeiro local feliksas K. būbelė (Piročkinas 1977: 200).
46 Kalbos Kultūra | 83 verificando palavras nesses lugares, J. Jablonskis zaprašė ainda sobre 2000 novas palavras, das quais não havia a. Juškos manraštie. muitos de a. Juškos записавшихся palavras o falbininho não encontrou gyvojoje kalboje (tôquas palavras no seu redaguotame texto ele marcou gale ilgu brūkšniu). entre elas encontra-se nemaža nežinomų ir negirdėtų palavras: grúlis7 juodadarbis; simples trabalhador (ls 478), inserto viltis: Aš turiù vsą įdtą ant tàvęs (ls 507), łogas įprotis; aistra: łogas, kurs įsłoge bũdą (?) (ls 524), ilgióti elgetauti (ls 523), kitas durų juosta (ls 517): Įkita into dùris įkryžiavóti e kt., dos quais não há dižiojoteko lietuvių kalbos žodino kartoje, rinktoje bemaž visą šimtą metų. porém parte a. Juš kos palavras, que J. Jablonskis marcou como desconhecido, hoje são usados e em comunrinhe falavo: įnorngas, -a aikštingas, kapingas (lKž зафиксирована из пиštų, преус), rajrizis žu įviesrytas daiktas (dlKž), irštvà lokio žiemos guolis, laužas (dlKž) (žr. lyberis 1982: 17). redaguando a. Juškos diccionário kalbininkas podia melhor familiarizar com gyvąja língua e suas tarmėmis. reuniu muita matéria dos lituanos escritomajai lingbai tyrinėti. colaboração com russos cientistas f. fortunatovu, a. Shachmatovu, J. baudouinu de Courtenay, f. Koršu e outros lhe ajudou melhor a entender teoria e prática de redação de palavras. Jono JablonsKio KartoteKa e LIEtuvIų kALBos palavraynAs especial relação de J. Jablonskio com Lietuvių kalbos žodynu. Kazimieras būga 1921 m. lietuvių kalbos žodino redaktoriaus pranešime rašė: žodyno redakcija jau recebeu do nosso kalbininko Jono Jablonskio kelias dėžes žodžių, dos quais agora se fazem nuorašai (será 2530 milhares de kartelių) (būga 1959: 380). demostriam, já então J. Jablonskis estava coletado muita coisa de palavras. de seu kartoteca K. būga nusescrité sobre 10 milhares de lapelos, que mais tarde entraram em grande dicionário fundos. J. Jablonskio sobre kartoteką aluominų existta pouco. a. lyberis em seu artigo sobre isso zimbė, mas não todo exatamente. Ele indicou que tsrs academia de ciências na biblioteca central está restadas J. Jablonskio coletadas material do dicionário 10 caixa de com mais de 14000 palavras. todo toji material é nusescritado e incluída em do grande lietuvių kalbos žodyno v. saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikografinė veikla 47 kartotekos fondus (lyberis 1982: 18; porém ele não 7 lKž grlis darbininkas.
teixilo, que J. Jablonskio kartoteka está na Lituânia). A existência e localização da Cartoteca está muito claramente indicada nas anotações de Juozo balčikonio raštų i tomo, onde foi dito que Jono Jablonskio kartoteca guardada Lituuvos tsr academia de ciências Central da biblioteca manraščių skyriuje (balčikonis 1978: 396). sobre a arquivo sobrevivente algumas notas dadas no artigo aldono Pupkio, onde se escreve sobre J. Jablonskio manuscrito deixikimą (žr. Pupkis 2010: 40). agora J. Jablonskio dicodyno kartoteca (mais do que 14 milhares de cartéis, precisamente 14 455)8 tebensaugoma Lituuvas academias de ciências vrublevskios biblioteca mančių raš skyriuje. J. Jablonskio fondo kartotekos kortelėse marcada ao diccionário da língua Lituânia material. letras A, B (1210 lapelos) datam-se XiX a. pabaiga (dimensão dos cartões 7,5 × 12,5 cm). Pontou-se que outras letras de palavras gravadas XX a. O tamanho Kortelės varia um pouco: comprimento 12,5 cm, e algumas de largura são 7,7 e 7,8 ou 8,0 cm, há Kortelės, cujas largura 11 cm, e comprimento 18 cm (testes são as cartas da letra P)9. Kortelésias J. Jablonskis palavras escreve niddais. Por exemplo, lapelele com a palavra taisýti fornecer verbmazhes com prefixélias usarse, suavizar e etc.: aquele homem me muito entrousé (įpainiojo, įvarg[ino]); įsitaũisia (bebylinėdamas); Ele me stasė (apgavo) (Jokantas). o que ele atua? livros taso (perepletaet); v. apýtaisas, knŷgtaisis (skapiškis). no mesmo lapelho junto aos veiksmažodžiai inscrever e vardažodžiai (žr. Fig. 1). Kortelėje como titulação palavras apresentaram: veiksmažodžių bendraties formą, vardažodžių vardininko linksnį (būdvardžių paprastai pateiktos abi giminės, žr. 2 pav.), titulação palavras e suas formas sukirčiavo. dados bene é principalmente transcrita de alsėdžių10. mais tardenês redacções do dicionário da língua Lituânica kruopščiai peržiūrėjo J. Jab lonskio raštus e a partir deles expressava dicciony palavras, dos quais ainda sussurė sobre 14 tūks tančių (žr. lyberis 1982: 19)11. lKž kartotekoja tem lapelos com semelhantes entradas. 8 Kyla questão, por que na atual J. Jablonskio kartotekoe há apenas 14,5 milhares. cartelių, se K. būga era recebęs 2530 milhares. cartelių e as persirašė. Para lKž kartoteką nãoperescritas cartelas pokliūti não pôde, porque é de outro tamanho. Dimensões (cm) das outras 9 letras respectivamente: d, E 8,5 × 12,5; G 8,0 × 12,5; K 7,5 × 12,5; L, M 7,5 × 12,5; n, o, P 7,7 × 12,5; P 11,0 × 18,0; R, Š, t 8,0 12,5; s 7,8 × 12,5; u, v, ž 12,5 × 12,5. 10 academia de ciências vrublevskias biblioteca do departamento de manuscritos guardados e alsėdžių expedição inscrições. Na capa da primeira livroela J. Jablonskis inscreveu: i viagem 1902 alsėdei, mês de fevereiro. (Piročkinas 1977: 200). 11 Aqui tem em mente não os 14 mil. lapelos, sobre os quais falado anteriormente.
48 Logos Cultura | 83 1 Pav. da palavra taisýti kartelė 2 Pav. da palavra talpùs kartelė 3 Pav. da palavra tálžyti kartelė 4 Pav. da palavra taisýdinti kartelė Jono Jablonskio kartotekos kartelių, saugomų lietuvuos mokslų akademijos vrublevskių bib liotekos handraščių skyriuje, pavyzdžiai.
v. saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikografinė veikla 49 O Kalbininkas é expresso de palavras e de diversos escritos, por exemplo: veiksmažodis taksénti inscrito de nenurodytų raštų Širdis começa mais taksenti12, frase J ožį plaukus so lazdo aptalže (db 139) veiksmažodžio tálžyti lap (žr. pav. 3.) expresso de simono daukanto Būdo da antiga lituânia, montanhas e žemaičių com referência de meio. lKž frase mês pritaisydinęs laivą visokių gėrybių irvava e saíu para a convidada šalį (su pažyma s. dauk.) está à palavra pritaisydinti, porém, que esta é de J. Jablonskio kartoteca transescritita frase, permaneceu completamente desconhecida (žr. 4 e 5 fig.). lKj mantitasi disposições, que apresentando sentinhas da escrita língua verificado originalas e iliustraciniai sakiniai citados de acordo originalą. portanto lKž a cartilha kartotekos fornece mais informação, do que visível no texto do dicionário. J. Jablonskio inscriptos lapelys mostram que sua kartoteca começado a acumular XiX a. pab., e K. búgos diccionário kartoteca começo XX a. pr.13 J. Jablonskis sempre foi convencido de que necessário é um diccionário da língua viva dos lituanos. sobre anos 1924 aparecendo o primeiro K. būgos parengtą Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinį ele escreveu, que isso é labai nãoaprazos seu idioma vocynas, qual o meio daqupu visuomenės reikalui neleidžia nem latviai, nem polkai, nem russi. dicódine erršiti todas as palavras, que aindaėra utilizados lig šiol escritos e em šnekamojoje falboje. sociedade, esperusa do professor K. būgos só escromosios linguagem dicodyno, agora ras dicodyne daug de todos os materiais, tinkanças e necessárias nosso idioma etimologia, história, tarmėms tyrti 12 Esta frase é lKž do termo taksenti artigo su notyma J. Jabl. 13 K. búgos diodeto do kartoteca é considerado começo 1902 d. (vosylytė 1956: 85), quando o falbininkas começou a escrever palavras em carteles (vitkauskas 2002: 8). 5 Pav. lKž cartel do kartoteco
50 Lingbos Kultūra | 83 (Jr 1935: 294296). e aqui mesmo lamentava que o vocabulário oral é destinado principalmente àquelas pessoas que já bem bem dominam a básica língua escrita e podem, tendo diante de si saudável e não saudável material de linguagem, nela como necessário orientar-se para as próprias questões (ibid, 296). Nosso diccionLIs ainda redaguando a. Juškos diccionário J. Jablonskis resolveu ele mesmo escrever diccionário. todo o tempo recolco palavras do idioma vivo e de escritos e acumulou nemažą kartoteką, porém ordodyno neišleido. apenas insignificê parte dessas palavras foi incluída a pequena volumens nosso dicynėlį14, expostos a 1918 m. voroneže. palavraynėlya foi fornecida mais de 1500 bendrinês língua palavras com Lituviškais significativos aiškinimais e traduções em rusas língua. todas as palavras sukirčiuoti (também sr. Piročkinas 1978: 134136). palavraynêlye havia palavras, que usar não em todas tarmėse e das quais podia nesuprasti mokiniai, lendoindo seu parengtą vargo mokyklą, mas mais negu metė palavras não foi pavartoti vargo mokykloje. objetivo dicynėlio foi puramente prático ajudar os alunos a ler e entender lietuviškus vadovėlius. por isso į vocyėlį principalmente entraram palavras tarmian e naujadarai, que o lbinista prestava usar generrinėje falboje (gedrimas 2001: 40). Segundo J. balčikonio, estas serão allokie mais necessárias a um homem inteligente palavras com exemplos e instruções, como as temos de usar; especialmente muitos escolaros terminos. Quanto certo, muitas daquelas palavras tiradas de seu próprio coletado ao longo tempo dicionário, ainda aindabesančio manrašty (balčikonis 1978: 4445). difícil, contudo, dizer, sobre que diccionário aqui escrevia J. balčikonis. com esta insueta sobre existuindo manuscrito diccionário pode ligar-se ludies educação komisariato nturimą15, no qual J. Jablonskis é descrito e avaliado como lexicologo. Segundo a. Piročkino, [...] saídaitų, que voroneže ele em realidade intentava ou até estava começado a preparar diccionário da língua lituânica. Ele provavelmente não foi Juškų diódino, sobre cujo valor Jablonskis já XiX a. final tinha dúvidas, continuação. tanto mais que e Juškų manusraščiai então lhe eram neprieáveis (Piročkinas 1978: 136). dicynėlis podia saír para os lituanos escrito14 Nosso dicynėlis. vargo escolas apêndice. surinko rygiškių Jonas. lietuvių spaustuvė voroneže, 1918, 64 p. 15 dados é que em 1919 o Comissariado de Educação foi incumbido J. Jablonskiu tal compilar diccionário (žr. vosylytė 1955).
v. saKalausKienė. Jono Jablonskio leksikografinė veikla 51 sios idioma diccionário. considerando esta idéia mantida, que J. Jab lonskis, tendo uma didelha kartoteká e leksicografico trabalho patirties, podia escrever tal žo dy ną, juolab que constantemente menimas e seu desejo pačiam escrever dicção. vocynêlio destinit lėmė, que aqui apareceu nãoia especialos de vários cientos lexicos. baseando-se liaudies linguagem dêsniais, J. Jablonskis e ele mesmo kūrė escritosomajai língua necessários palavras. vocynėlyé está de novas constituídas palavras, por exemplo: kurinỹs16 (p. 62) em vez de consumidor tverinys, kūrýba em vez de tveryba, papėdiniñkai (p. 63) kas po ko vive (vivo, gyvens) em vez de potomki; imagemdakalỹs (p. 54) lipdytojas substitui escultorius; imagemdarašỹs (p. 54) tapytojas, imagemdãraštis (p. 54) tapinys e etc. além disso, aqui é apresentada muita terminologia matemática: atėminỹs, atimts, dalklis, dalinỹs, dalmuõ, pluralklis, pluralinĩs, plural, ieškinĩs, álgebros, reiškinĩs, sándauga, skačius, trùpmenos, trklis, tmuõ, tkst, txt, txt, nomeklis; geografias: atšiáuris ledų sritis, atógrąža tropikas (vėžio ir ožio), atóslūgis, aukštumà, dienóvidinis, ledýnas, sausumà, ssiau ris, seklumà, speigratis, invernoa; botanicos: epuš, ẽpušė, bálteglė, drebul, garš và, glúosnis, kadagỹs, kadugỹs, méldas, žibùtė, žibuõklė; zoologias: bredis, dru gỹs, erškẽtas, gañdras, garnỹs, geguž, gluõdinas, kirstùkas, lokỹs,kš mẽ ras, pe lnas, raganõsis; chemias: anglrūkštė, angls, angliẽs deginỹs, deguons, ge suo ns, grýnanglis, nedeguons, skastvaris, vandenlis, vandenýkštis e kt. (apie terminus lexynėlio plačiau žr. gedrimas 2001: 4145). palavraynêlye tem algumas palavras, marcados santrumpa baixo. : krýtis, krýtė, krytẽlė e grýtis, grytẽlė graibštas, samtis rybims gaudyti, Jegutalis, Jeguts dievulėlis, paprti (várnos paprusios padirviais svyruoja). be nosso palavraynėlio e skaitinių vargo mokyklai, J. Jablonskis, vivendo voroneže, com matematikais17 intensivamente kūrė principais de vários terminos de ciência shakų. matemáticos decidissem criar terminologia matemática, tê-lo trabalho ajudar de prazer concordou e J. Jablonskis (žemaitis 1966: 195). Kalbininkas era designado tempo, quando com ele podiam escolher especialistas consultar-se em questões de criação terminiação. Nosso diccionário é importante não só como fonte de novos termos, mas e em geral como o primeiro bendrinês linguagem norminamasis diccionário (žr. Keinys 1990: 15). 16 escrita como Nosso dicynėlyje. 17 naquela época Lituãs guerra tremtinių escolas trabalhava P. mašiotas, m. Šikšnys, Z. žemaitis. Eles organizavam sessões, nas quais eram discutidos termos da matemática. nessas sessões foi proposta e alguns termos de química Lituviškų, entekusių em nosso vocynėlį. Alguns deles súit se estabeleceram em manualêli e generrinhe na língua (gedrimas 2001: 40).
52 Lingbos Kultūra | 83 palavrasynų reCenZavimas J. Jablonskis interessava-se em todos os dicionários naquele tempo lançados, muitos deles recensava. Kalbininkas detalhadamente esnagrinėjo18 e discuê kunigo mykolo miežinio Lietuviškailatviškailenkiškairusišką žodyną, isleistą 1894 m. tilžėje. revisor notou que nele não entrou em f. Kuršaičio e g. H. f. nesselmanno diccionos inclu palavras; além disso, não faltaram dados de m. daukšos, m. valančiaus, s. daukanto obras, também não há Kaunas gubernijoje coletadas e já saídas das lituãs canções, pasakų, patarlių, mįslių, não há palavras, записатых Kauno gubernijose e publicadas no publicações Mitteilungen der litauischen litterarischen Gesellschaft, separados tyrinėj, e. volterio eslivame m. daukšos lietuvi. J. Jablonskis peikia dicodyno autorių, que ele malmai conhece lituães, latvios, polkų e rusų línguas (Piročkinas, sud., 1991: 8788). Essas circunstâncias e determinaram a palavra qualidade. Segundo J. Jablonski, ao diccionário entrou 15 mil palavras, porém entre elas há muito expurgáveis da mesma palavra formas de, por exemplo: participantes ao lado das açõesmažodžių, formas pluriscitas ao lado de simplesaskaitos, introduziotinas formas de caractervardžių ao lado dos simples, formas bevardės giminės e prieveiksmiai, caractervardžių e prieveiksmių de grau mais alto ao lado dos simples. sem isso, m. miežinis mesmo prikūręs palavras (ašaruvė, beržyninis, beržotinis, brolieninis, eglyninis, gyvskrosena, granžalas), que não obrigam na vivoja língua lituânica. Para este diccionário sem necessidade subliou palavras latvias (skabas, apgerbs, pret). antai casoip ou assim pode se pensar, quando vocodyne não encontra tais palavras como darbštus, grožis, kelmuotas, kvailas, lokys, purus, pustyti (dalgį) ou quando randi vocodyne formas participativas apkrikštytas, pasigėręs e ao lado deles não há formų apkrikštyti, pasigerti. óbvio, que aqui muito muito lembro simplesmente autoriaus, que ėmėsi não seu trabalho, nerūpestingumas. (Piročkinas, sud., 1991: 8990). sobre lituvichas palavras vertimá J. Jablonskis disse que čia às vezes é simplesmente kuriozų: rusiškas vertimas nesiderina com lenkišku, a lenkiškas prieštarauja latviškam (tenbid, 90). Quanto melhor traduzir em latvians e polkų línguas aquelas palavras receberam significados, nesutampancias com rusų língua. recenzento netenkino e letras de palavras lietuvichas. autor […]direto carece de nuovos e mistura várias línguas de língua lituãs (ibid, 93). palavras das línguas lituãs nemur não kirchiuojam. recenzijoje isuntiti e trabalho vantagens: 1) dicionário tem desses palavras Lituviškų, das quais não ocorrem em outros dicionários; 2) é muito mįslių, patarlių e 18 recenzija impresso na revista Живая старина, 1896, вып. ii, 249254.