Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“
Full text
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ANTRAŠTINI VOODŽI REIKŠMI PATIKIMAS BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYNE ESMINIAI VOODŽIAI: vocynas, bendrinė kalba, norminimas, Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, reikšmė, apibrėžtis. INTADINS NOTABES Lituanien institute du langage est déjà de longue date préparé Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau BŽ), plus tôt à ce sujet voir. Liutkevičienė 2014b: 1519. À l'heure actuelle, 1 internet publiée 70 autorines lankes, qui constituent des lettres b, c, č, d, e, ę, ė, f, h, j, o, z commenedances d'intérieurs mots ou mots junginiens dicyniniai articles. Pradėti kelti dans 2 internetą et des autres lettres (a, g, k, l, m, r, š, t, ž) textai. Peut se poser la question, pourquoi les articles dictionnaires sont soulevés pas de l'ordre, pas selon abėcėlę. Cela est 3 parce que d'abord sont écrits et édagués nepriešdėliniai veiksmažodžiai, seulement par la suite priešdėliniai, car serait difficile de suredaguer, par exemple, mots des aplenkti, nullenkti, sulenkti, zalenkti articles, tant qu'encore nesiédagués fondamentaux mot le lenkti artikel et pan. Menėti 70 autorinių lankų est sans séparée partie du dictionnaire BŽ Antraštyno, dont sur internet sont 82 autoriniai lankai. Entraštynas dans internetą a été inséré parce que BŽ n'est pas encore terminé; de sorte, si les utilisateurs ne trouvent pas 4 quel mot dans le dictionnaire, ils peuvent patikser s'il est sukirčiuot, indiqué sa partie de langue et généralement ajouté un exemple vartosens. Antraštyne – jei jis ten yra, vadinasi, yra arba turės atsirasti ir žodyne. Antraštyne žodis yra Pvz.: i šnaša dkt. Habituellement i šnaša sélectionkam kitkiu, smulkesni šrift. pabélsti vksm. Pabélsk stipriaũ, peut qui nrs isgirs. saviai prv. Mgstu délicie pavalgyti. 1 Accessible sur Internet http://bkz.lki.lt/. 2 Šios raidės BŽ interneto puslapyje žymimos mėlynai, tai reiškia, kad įkelti jau visi tomis raidėmis prasidedants motsyniniai articles. 3 Ces lettres BŽ sur la page Internet sont marquées en rougeon, cela signifie que n'est insérée que une partie des articles dictionnaires. Les Noodai marqués letés encore tout nepradées de lever dans l'internet. 4 Prieige sur internet http://bkz.lki.lt/antrastynas/.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Revient de mentionner que les mots, situés Antraštyne, comme et ailleurs dans les leksikografiniuose šaltiniuose, randa et Google paieškos sistema. Antraštynas, comme et BŽ, n'est pas un produit finit son information est constamment mise à jour. Si quelque chose est changé au vocabulaire, est changé et Antraštyne. Ces modifications sont le plus souvent liées à kirčiavimu (kirčiavimo norme chitimu), remarqués netikslumų ou corektūros erreurs correction. Les dates de renouvellement du Zodyne sont marquées sur la première page BŽ et Noujienų skyrelle. Le but de cet article de montrer comment BŽ présentent les significations des mots et par quoi ce présentation diffère de la présentation des significations dans d'autres dictionnaires. 1. BŽ TEXT CORYMAS LEKSINMIS SEMANTINMIS GROUPMIS BŽles tâches sont quelques inclure des mots, nonfixsuots dans d'autres dictionnaires (terminus, internationaux mots, nouveaux realijs signiinčias et déjà bien connu leksemas), fournir régulieux kirčiavimą, codificher quelques communrines langues normes niveaux, montrer synaksinį junglumą, quelquesquels morphologinius sujets et kt. Cependant le principal, comme et de nombreux dictionnés, est d'expliquer des mots et révéler la lexicine système sémantique. Par conséquent le dictionnaire particulièrement beaucoup d'attention (reikšmėms). Dėl šios priežasties dalis žodyno teksto buvo rašoma ir redaguojama ne pagal est accordée du titre du mot ou des mots de combinaison signification abėcėlę, a leksiques groupes sémantiques, à ce sujet encore voir. Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205217; Liutkevičienė 2006: 918; Murmulaitytė 2006: 3454; Naktinienė 2006: 1931; Naktinienė 2011: 150164; Sakalauskienė 2003: 10611; Zaikauskas, Jasionytė 2006: 149169. Le Pirminis BŽ sourcein était 5 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (toliau DŽ), donc convient de comparer, comment les mêmes mots sont décrits dans abisjeu dictionnaires. Plg.: boisson forteus boisson alcoolique DŽ BŽ balzãmas (2) <...> tam tikras ténéuse, contenant naturtinių balzãmas dkt. vns. (2) <...> stiprus balzamų, įvairių augalų ekstraktų <...> 5 Sudarant pradiní BŽ Antraštyną les mots ont été rassemblés de DŽ troisième édition, mais dans l'article BŽ est comparé avec septième (internetiniu) DŽ édition.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 rmas (2) stiprus svaigusis rmas6 dkt. vns. (2) forts als (4) fraigus boisement, als dkt. vns. (4) avec citrines (or autres vaisies) sultimis ou fait de vaisies ou uoges sulties et essences, essencia nestiprus gir (4) acidštokas gaivusis gir dkt. vns. (4) gaivusis boirim, boirim, rendu à partir de eau et sucre <...> gaiv (4) <...> tel gaivusis gaiv dkt. vns. (4) <...> raivusis cukranendrių sulčių alcoolic boirim, fait à partir cukranendrių fait à ppr. du maïs salyklo et boisson alcoolique, ppr faite à partir d'orge boire <...> faite en rauginant djiovintą duon, jučių ou molasos <...> apynių<...> salyklo et apynių <...> boire (ppr. de vaisies) <...> boire, ppr. fait à partir des fruits <...> djiovintus vaisius et kt. <...> limonadas (2) gaivus liquirimas limonãdas dkt. (1) gaivusis boisson, Dans les deux dictionnaires les boissons sont définis comme svaigieji (alkoholiniai) et gaivieji. Cependant DŽ du mot balzamas définition dans cette semos (svaigusis ou gaivusis) n'est pas, elle est possible seulement de la nuire sentir du mot forts. DŽ varieé dans le nomžiuotinė et neįvardžiuotinė formes: svaigusis (romas), svaigus (alus), gaivusis (gaiva, gira), gaivus (limonadas). BŽ définitse s'efforce de suivre la formule gėrimas, fait du, devienne d'elle dans les cas où l'on croit qu'importantes sont d'autres choses (cas balzamo). DŽ les boissons sont définies plus librement, appliquent au moins plusieurs formules un vrai verre (balzamas), (pažyminiai) verreimas (gira), gėrimas fait du (romas), gėrimas fait de (alus), gėrimas su (limonade). Tokie nevienodumai tėra smulkmenos, cependant écrivant et éditant des mots dictionnaires articles par des groupes thématiques leurs éviter beaucoup simpasčiau. Voyons voir comment sont décrits des mots d'un tout autre groupe lexicine sémantique termes de zoologie, devant lesquels s'écrit et le nom latin: DŽ BŽ baladis (2) 1. tel oiseaux, baladis dkt. (2) 1. dans les villes librement vivant oiseau pilkomis, melsvomis, Les mots romas, bière, limonade, gaiva, gira ont déjà écrire, mais dans internetinaire BŽ pas encore épekées, donc suredaguoti leurs dicyniniai articles peuvent encore se changer. karvelis (Columba) <...> 6
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 baltomis et kt. plunksnomis, nedidele tête avec riestu snapu, courtes jambes; sin. carvelis domestique <...> europaea) <...> žąsi s, ~is m. zool. (4) grand sauvage et domestique aquarist (Anser) <...> jąsi s, jąsis dct. mot. (4) 1. grand, bien nageurant sauvage ou domestique oiseau d'eau longu cou et large snapu (ppr. tikroji kamienais kopinėjantis oukštis (Sitta žąsis, kamienais kopinėjantis oukštis (Sitta europaea) buktis dkt. (2) des gravlius taille des arbres čivỹlis zool. (2) kikilių famille oiseaux, tournant niddus sodues, gyvatvorėse (Acanthis cannabina) čivỹlis dkt. (2) petit oiseau Anser) <...> buktis zool. (2) žvirblinių būrio griskomis et bruns plunksnomis, niddus tournant dans des sodues, gyvatvorėse (ppr. eurazinis čivylis, Acanthis cannabina, Carduelis cannabina) <...> Comme on voit de exemples, et ici BŽ définitys sont homodètes. DŽ toutes quatre les définitions diffèrent: le jąsis décrits est très similaire comme BŽ, bukučio définitie indiqué būrys, čivylio šeima, et balandis est tel (pabraukta straipsnio autorės) oukštis ou le même que karvelis. Faut dire que le corvelis DŽ définie est détaillé, plg. paukštis pilkomis, melsvomis, baltomis et kt. plunksnomis, grandeliu gurkliu, balandis (Columba). BŽ dans de tels cas la définition détaillée se répète aux deux synonymes. Maintenant avril synonyme est considéré non n'importe quel carvel, mais le carvel domestique, donc BŽ cette information a été vérifiée. Naminis karvelis est le principal terme, donc et le nom latynique dans ce dernier vocodyne sera ajouté à son (et non avril) définitionties. Le nom Lotin n'est pas si simple indiquer. Tout otine pavadinimas irgi bus patikslintas. Beje, tikslų lietuvišką mokslinį ir lotynišką šio paukščio des Lituiniens encyclopedia (toliau VLE) écrit comme suit: Les villes fréquent sulaukėjęs naminis karvelis, ou balandis (C. livia), descendant de le carvelio roolinien (VLE IX: 515). Ainsi, dominis carvelis et balandis sont synonymes, dominis carvelis principal terme. Cependant, dans les deux sources présentes de la Banque des termes de la République de Lituanie (toliau TB) se trouve la suivante information: uol nis karvẽlis <...> Columba livia <...> synonyme naminis karvelis <...> (PAT 2002) et uol nis karvẽlis <...> Columba livia <...> (PPŽ 2009). D'où à dire, selon TB le terme principal est désormais le domestique carvelis, et le roolinis carvelis, et que ils sont synonymes, indique seulement l'un de ces sources.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Vikipedijoje fournie information semble ainsi: Uolinis karvelis (lot. Columba livia) karvelinių 7 (Columbidae) famille oiseaux. Isolé s'environ 15 porūšių. Dans notre pays on trouve seulement la forme domesticuée Columba livia f. domestica, qui est habituellement appelée le carveliu domestique. Information très similaire à VLE, mais apparaît un autre nom latin. Pa searchkojus sur Internet avec Google paiseškos système, révèle que ce nom latinien est fixé et dans beaucoup d'autres sources. donc ce est balandis? Naminis carvel ou roolinis carvel? Columba livia ou Columba livia f. domestica? Est un tourbelis domestique et un tourbelis rochain sont la même chose, ou pas? Donc actuellement BŽ organisateurs balandį et naminį karvelį considère synonymes, cependant, quand sera rédigé article dictionnaire naminis karvelis, encore une fois évaluera l'information disposée et cherchera nouvelles. Retournons au bukučio et čivylio. En raison de la famille ou du groupe choix DŽ défintyse turbūt cet dictionnaire organisateurs choisissaient un ou autre mot (šeima ou būrys) ne šiaip soi, rėmėsi telcertais motifs, mais au simple dictionnaire lecteur un tel heterodume semble keistokai. Peut-être peut se poser des questions sur BŽ čivylio définitiontie skliaustes enregistrés latininiques nommés. Parfois un seul (lietuviškas) terme de zoologie ou de botanique peut avoir deux ou plus de noms latiniens (sinonimes). BŽ indique donc ils deux (ou encore plus). Mentiėtines encore un chose žąsies et čivylio dans les articles dictionnaires skliaustos avant la latinynišką dénomination indique ppr. vraie leąsis, ppr. eur nisazi čivylis. Cela signifie que le terminologique (mokslinis) nom de ces oixes est celui inscritytasis skliaustues, à lui prirašomas et latyniškasis. Quand avant le nom scientifique s'apprend ppr. (habituellement), cela signifie que disant jąsis généralement nous avons à l'esprit précisément cette vraie žąsį (car elle en Lituanie la plus fréquente, la mieux connue ou etc.), mais peut être et kitokių žąsų. Donc jąsis n'est Anser, čivylis n'est Acanthis cannabina (comme indiqué DŽ). Plg. de TB: žąsys lot. Anserinae, éturesni terminai medžąsės, šlakuotosios antys, vištinės žąsys; žąsys lot. Anderini, éturesni termes berniklės, gulbės, koskorobos, tikrosi os žąsys. Dar plg. čivyliai lot. Carduelinae, étroitsni terminai akiniuotieji kikiliai, amerikiniai svilikai, auksagalviai kikiliai, auksasparniai svilikai, Bonino isos svilikai, čivyliai; čivyliai lot. Carduelis, étroitsni termes amerikinis alksninukas, andinis alskninukas, antilinis alksninukas, barzdotasis alksninukas, eurazinis alksninukas, eu razinis čivylis. Cette information terminée non spécialiste sûrement seulement confondrait et, perhaps, lui serait du tout inutile. Par conséquent BŽ et a cherché fournir pas toute, mais au lecteur actuelle et facilement compréhensible information. De même sont fournis non 7 seulement zoologies, mais et Cette encyclopédie en ligne BŽ développeurs utilisent comme une source supplémentaire et elle y fournit l'information se base seulement dans le cas, si elle la confirme et d'autres sources.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių mots significations présentation dans Bendrinės lietuvių kalbos BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 botanikos terminai, plg.: blvė daržų augalas šakotu stiebu, vedantis tokius gumbus (ppr. valgomoji bulvė, Solanum tuberosum); baklažãnas šiltųjų kraštų augalas, vedantis tokius žodyne |6 vaisius (ppr. paprastasis baklažanas, Solanum melongena); juozãžolė kvapus vaistinis, épiconnis méding puskrūmis mélynų žiedų kekėmis (ppr. vaistinė juozažolė, Hyssopus officinalis). On peut paître, quels principaux semes les deux motsnai se choisissent à certains animaux à décrire, plg. : DŽ BŽ stumbrzebras antilopė animal beždžioanimal animal nė animal animal hipopotaanimal animal mes animal de mammal cheklys animal de mandu mandu animal de mandu danielius animal animal de elnias mandu animal de jakas mandu animal de buivolas mandu animal de bisonas mandu animal de stirna mandu animal de girafa mandu animal de as ežys animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de BŽ comme principale semą choisit le mot animal. DŽ semos, comme on le voit, considérablement diffèrent et leur choix pose déjà des questions. seulement un beždžionė ou un hipopotame sont mentionnés comme mammifères, bien que tels soient et d'autres considérés animaux. L'animal principale signification est na mini s zinduolis, donc danieliaus dictionnaire article ces semos écrire n'aurait pas besoin. Atrajotojai sont non seulement elnias et jakas, mais aussi (du liste examiné) danielius, karvė, bisonas, stirna, girafa, antilopė, stumbras. Comme raguotis définie est bison, mais horns a et danielius, karvė, elni as, jakas, buivolas, stirna, antilopė, stumbras. Les herolèdges sont non seulement stirna et girafa, mais et la grande majorité de cette liste d'animaux. Dykaragiai, besides ainsi définies antilopées et stumbro, est et karvė, buivolas, bison. Individuellement parėus, après chaque mot indique
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 l'information est correcte, mais néanmoins d'une sorte de realijs faut définir uniformément. Tous des ici mentionner des semes en définition n'uderai pas, donc il faut choisir laquelle une ou deux et 8 appliquer à tous similaires mots. Les lexiconiques sémantiques groupes BŽ ont été écrits et édagués et de certaines parties de la langue ištiktuko, įvardžio, jaustuko, dalelytės, skaitvardžio, atskirų būdvardžių, veiksmažodžių et kt. grupių žodyniniai straipsniai. Plg. : DŽ BŽ (virstant, krintant) <...> bruisant ruinement à l'impression de burdinkšt išt. keberiokšt dépeindre cib, ci ba jst. ožka le cri du burdinkšt išt. vartojamas netikėto son cib jst., ci ba kartojant dit kc kiaulę <...> burkū burkū išt. avril čerkštelėjimo, sutarškėjimo sonui pamėgdžioti; sin. tarkšt <...> B des istiktuks définir généralement utilisées formules <...> son au pommdjioti ou Ž<...> impression au pvaizduer. Cette dernière définition signifie que du tiktuku marqué action non seulement audible, mais et visible. DŽ prtiktukes, comme on le voit de exemples, se définissent variément synonyme (čerkšt), synonyme avec supplémentaire aiškinim (burdinkšt) et nusakomuoj manière (burkū). La même chose peut être dite et pour la caractérisation de sensustukų: BŽ fournissent définitions de formules, et DŽ les définitions varient: burkū ist., burkū réptojant utilisé pour la voix unsakiter burkavimui jst. réptojant criaitama katė9 kc <...> criant jst. rétojant dit criant <...> DŽ BŽ ožką <...> (ppr. avril) pamėgdžioti <...> čérkšt izt. tarkšt čérkšt ist., čerkšt utilisé jkš šnek. jst. ukš, uis (kiaules varant) jkš jst. sakoma varant katę <...> 8 Plg., comme trouverait le mot, défini par toutes (des vérités lui caractéringmes) semes: stumbras animal, zinduolis, žolėdis, atrajotojas, raguotis, dykaragis. 9 Cette définition en général dviprasmiška si le mot est crié perceuxime comme pažyminį, le principal mot de définition sera katė et alors la définition sera daiktavardiška.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. REIKŠMS IR REIKŠMS ATSPALVIO SKYRIMAS Reikšmės BŽ marqués par des numéros, comme et dans d'autres dictionnaires. Reikšmių nuancviai signifient le signe |. Pvz.: balsúotojas, balsúotoja dkt. (1) une personne qui a le droit de voter par élections, référendum ou etc. : Balsúotojų sąrašas. Au cours ceuõs son gouvernement éliss bvoit kai p nicad peu votúteurs. • plg. électeur. | homme, qui vote: Touts votúotojus kvičiame Baltagalvės ãvys. Paklúonėje nãkčiai pr rištas Sartis sušlemščia dalyváuti ir kituosè mūsų svetai nės konkrsuose. baltagalvis, baltagalv ė bdv. (2) kurio balta galva: Baltagalvis karvlis [erlis]. baltagalvis ži edus. | žilagalvis, žilas: Balta galvio Vydū no portretada. Smag žiūrėti dans dainúojančias baltagalvès močiutès. Le signe | séparé non seulement atspalvis de signification, mais et quelques autres choses ce signe posant avant retraitinements haut. (aukštesnysis degré), aukšč. (aukščiausiasis laipsnis), įvr. (įvardžiuotinė forma), neig. (veiksmažodis su neiginiu 10 ), sngr. (sangrąžinė forme), beasm. (beasmenė vartosena), prk. (perkeltinė vartosena)). Pvz.: ėdrs, ėdr bdv. 1. beaucoup èdant; (4) sin. rajus: <...> | haut. : Kai atšąla ras, kãtinas dãrosi ėdrèsnis. | haut. : shunikas ēdriási sh de tous quatre. optimi stiquement prv. → optimistique 1: <...> | haut. : Jõ le dár devrait coûter vértinti optimistiškiaũ. <...>. extrêmement prv. en risquant, en dépassant les limites habituelles: <...> | haute. : Gáuti extrémaliáusiai voyageãvusio lektỹnininko pri zą. détails, bdv. (4) avec tous les détails: Koki détail atãcaita! | įvr. : Detalsis le plan de la ville. vingtites, vingt-šimt sktv. klnt. (4) allant après neuf-douzième: <...> | įvr. : Dvidešimtsis ámžius. hyperbolizúoti, hyperbolizúoja, hyperbolizãvo vksm. (ką) consciemment excesser quelque chose décrivant: <...> | neig. (ko): Nehiperbolizúok aiders nėr ce p jaũ malgai . žiẽbti, žibia, žibė vksm. 1. (ką) degti (šviesą), kurti (ugnį): <...> | sngr. (kame): Une pãskui žibèrent lémpos.<...> 10 D'autres parties de la langue avec neiginium soulevées séparés par des articles dictionnaires. À l'avenir la même chose devrait faire et avec négativamaisiais, ainsi que sangrąžiniais veiksmažodžiais et sangrąžiniais daiktavardžiais. à ce sujet plus loin voir Murmulaitytė 2012: 7191.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių mots significations présentation Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 dulkti, dulkia, dulkė vksm. fineux lašais lynoti; sin. dulksnoti: V sont rýtą dulkė smlkus plu s. | beasm. : Laukè dulkia, prisimk skėtį. Il faut dire que le signe | avant les abrévinements haut., haut., įvr., sngr. écrits seulement dans les cas où eux marqués mots a et neutralias formes nonyginamusiju le degré, neįvardžiuotinę, nesangrąžinę formes. Quand ces n'existe, diffère et les abréviations présentation, plg.: complexeingesnį: Aukščiáusiasis tei smas panaiki no inférieures instáncijos tei smo sprendi mą. Žemiáusios instáncijos tei smo sprendi mai gãli b ūti complažiami et Apýgardos, et Aukščiáusiamu žẽmas, žem bdv. (4) <...> 7. ppr. aukšt., aukšč. einantis prieš aukštesnį, teismáms. <...> 8. haut. įvr. plus simple, moins évolué, issirutuliojęs: Žemesni eji organi zmai [gýviai]. Moins eji plantes . <...> dušimtas, dušimt sktv. klnt. ppr. įvr. (4) allantant po cent quatre-vingt-dix devinto: Dušimtsis lankýtojas. Dušimtji dali s. riõktis, riõkiasi, juõkėsi vksm. sngr. 1. voix et expression du visage montrer gaimume, jougsmà et pan. : Riõktis yr svei ka. Les enfants divertmai [garsiai] juõkėsi. Kõ t souris esi? Il rigoliasi kai p ferrovėlę rãdęs (flkõ.). Abréviation neig. au négatifs Verbe de mots marqué seulement dans les cas où diffère du simple et négatif Verbe de mots syntaxique joignum (erzinti quoi nerzinti ko /). Quand le junglume ne diffère, l'abréviation nezymimas, exemple: bliáuti, bliáuna, blivė vksm. <...> 4. (ant ko) šnek. fortement, pakeltu ton 11 dire; sin. crier, rėkti: Viršininkas vėl bliaũs ir išvadi ns ms tinginiai s. Neb liáu k at manęs, pts es kaltas. Põnia, nebliáukite kai p skerdjiam, léiskite ir mán pasakýti. A part mentionnable le changement de bordosens. Elle marqueima po du même signe | et abréviation prk. Pvz.: jungtvės dkt. dgs. (2) sutuoktuves, wedduves: Jungtvių ãpeigos. | prk. : Bręsta ces deux partis joutuves. jaũkas dkt. (4) un objet alimentaire destiné aux animaux, aux oiseaux, aux poissons à lioti; sin. masalas: Paberti jaũko. | prk. : Vagies acheterjams. djiūti, djiūsta (djiūna, djiūva), djiūvo vksm. 4. (nuo ko, devant ko) šnek. liesėti, lysti, menkėti: Ji s djusta nuõ rūpesčių. | prk. : Kõ vi są lai ką džiūsti pri bookỹgų? ! 11 Peut se poser la question, pourquoi haut., haut. et įvr. signifient tous les cas (quand de telles formes sont dans le texte), et neig. non. Cela est parce que les premiers trois cas diffèrent souvent kirčiavanje (nuo to, qui est indiqué auprès du titre de mot). Et du négatif adverbe diffère seulement forme (qu'il et ainsi visible) et peut différer syntactique junglum, taigi, quand il diffère, c'est et parodoma. Mais, comme déjà mentionné précédemment, à l'avenir prévoit-on de tels actionmažodžies former des articles séparés.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių mots significations présentation Bendrinės lietuvių kalbos žodyne BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 |16 blizgėti, bli zga, blizgėjo vksm. <...> 3. (kuo) šnek. faire une bonne impression, puikiai trouver, apparaître; sin. žibėti: Priš rinkims partitijos vėl nri blizgėti ži nomais formes s. Jis nuõ vaikýstès blizgėjo distinguirti niais musica niais gabmais. | neig. (kuo): Š semèstrą antrakursių ži nios vraiment nèblizga. Tji divertis pasáulio étoile nèblizga prot. APIBENDRINAMOSIOS NOTABES Les États membres sont tenus de respecter les dispositions de l'accord et de les respecter dans la mesure où elles sont compatibles avec les objectifs de l'accord. 1. BŽ partie du texte a été écrite et rédigée non selon abėcėlė, et les lexiques groupes sémantiques. Cela a laissé systémiskie, conséquément définir des mots similaires ou leurs significations. 2. Zenklu | BŽ affiché reflalvis de la signification, transféreltinė vartosena et sangrąžinė forma – tai vienokiu ar kitokiu būdu daroma ir kituose žodynuose. Tačiau BŽ šitaip séparés et tels sujets, qui DŽ généralement neparusoti aucunement supérieur et suprême degré des adjectifs et préveiksmens, dansvardžiuotinė forme, beasmenė vartosena, क्रियाmažodžiai avec prédélius ne-. Turint à l'esprit que de nombreux mentionnés cas diffère même du titre et po signe de signe | présenté du mot formes (ėdrus, -i | ėdresni s, -ė | ėdriausias, -a; détails, -i | détailusis, -ioji; hyperbolizuoti | nehiperbolizuoti), BŽ organisateurs pensons, ceci montrer nécessaire. 3. Tous les significations défintyse utilisés les mots, sauf noms personnels, le dicodyne sont élevés et expliqués comme titraštiniai. Là BŽ diffère du DŽ et de nombreux autres dictionnes. Si le lecteur du mot ne connaît pas non seulement le titre du mot, mais et lequel d'un ou autre définition du mot, et cette explication ras le mot. 4. Lors de la formulation des définitions BŽ une attention particulière est accordée à la précision et à la clarté, s'efforce d'éviter dans certains dans d'autres dictionnaires appairaient des dviprasmiškumų, ydingų loginio rato definičių. 5. BŽ abandonnée niddinien la façon de mots de présentation. Ses dictionnaires articles avec significations expliquimu, gramatine information et iliustraciniais vartosenos exemples ont et veiksmažodiniai et būdvardiniai abstracts, prieveiksmiai, deminutyvai. Éclève la tendance générale, que BŽ sera isolée et décrite beaucoup plus de significations que DŽ. 6. Certains précédemment non destininiens ou vengtinis considérés mots la normminie changé, maintenant ils sont considérés normminieux, donc inclus dans BŽ.
DANUT LIUTKEVIČIEN. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI BŽ Antraštynas – Bendrinės lietuvių kalb os žodyno Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas. BŽ Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (répond). Prieige sur internet: http://bkz.lki.lt. DŽ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas le rédacteur en chef Stasys Keinys. / 7e amendement. et suppl. éd. Vilnius: Lituviens langue institut, 2012, XXVI, 969 p.; version électronique, 2015. Prieige sur internet: http://lkiis.lki.lt. Les ressources de textes d'Internet naviguer paîche système Google (https://www.google.lt). LITERATŪRA Lazauskaitė V., Liutkevičienė D. 1998: Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 205–217. Liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: LKI, 9–18. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. Liutkevičienė D. GK 2014: „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ žengia į internetą, Gimtoji kalba 9, 15–19. Liutkevičienė D. 2015: Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 88, 1–8. Mikulskas R. 2006: Judėjimo reikšmės kelio predikatai. Leksikografinis aspektas. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: LKI, 146–147. Murmulaitytė D. 2006: Kai kurių daiktavardžių apibrėžimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Ai škinamųjų bendrinės kal bos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 34–54. Murmulaitytė D. 2012: Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Kalb os kultūra 85, 71–91.
DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Naktinienė G. 2006: Svarbesnieji „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–31. Naktinienė G. 2011: Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalbos kultūra 84, 150–164. PAT 2002: Paukščių anatomijos terminai = Nomina anatomica avium / L. Daugnora, R. R. Budrys, R. Trainienė; Lietuvos veterinarijos akademija. Anatomijos ir histologijos katedra, Vilniaus universitetas. Zoologijos katedra. – [Kaunas]: Naujasis lankas: Lietuvos veterinarijos akademija. PPŽ 2009: Paukščių pavadinimų žodynas = Vocabularium nominum avium = Dictionary of bird names = Vogelnamenverzeichnis = Dictionnaire des oiseaux = Словарь назва ний птиц : lotynų, lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis / Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; sudarė Mečislovas Žalakevičius, Irena Žalakevičienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Sakalauskienė V. 2003: Leksikos tyrimo semantiniais laukais vaidmuo leksikografijoje. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 106–113. Sakalauskienė V. 2005: Veiksmažodžių abstraktų pateikimas dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. – Kalbos kultūra 78, 153–161. TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search. Vikipedija – laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija. VLE II – Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. VLE IX – Visuotinė lietuvių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/konsultacijos/paieska.html. Įteikta 2016 12 28 Adopté 2017 01 20 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]