Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ANTRAŠTINIŲ ŽODŽIŲ REIKŠMIŲ PATEIKIMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, bendrinė kalba, norminimas, Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, reikšmė, apibrėžtis. ĮVADINĖS PASTABOS Lietuvių kalbos institute jau senokai rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ)1, plačiau apie tai žr. Liutkevičienė 2014b: 15–19. Šiuo metu internete paskelbta 70 autorinių lankų, kuriuos sudaro raidėmis b, c, č, d, e, ę, ė, f, h, j, o, z2 prasidedančių antraštinių žodžių ar žodžių junginių žodyniniai straipsniai. Pradėti kelti į internetą ir kitų raidžių (a, g, k, l, m, r, š, t, ž) tekstai3. Gali kilti klausimas, kodėl žodyniniai straipsniai keliami ne iš eilės, ne pagal abėcėlę. Taip yra todėl, kad pirmiausia rašomi ir redaguojami nepriešdėliniai veiksmažodžiai, tik paskui priešdėliniai, nes būtų sudėtinga suredaguoti, pavyzdžiui, žodžių aplenkti, nulenkti, sulenkti, užlenkti straipsnius, kol dar nesuredaguotas pamatinio žodžio lenkti straipsnis ir pan. Minėti 70 autorinių lankų yra be atskiros žodyno dalies BŽ Antraštyno4, kurio internete yra 82 autoriniai lankai. Antraštynas į internetą buvo įdėtas todėl, kad BŽ dar nebaigtas; taigi, jei vartotojai neranda kokio žodžio žodyne, jie gali pasitikrinti, ar jis yra Antraštyne – jei jis ten yra, vadinasi, yra arba turės atsirasti ir žodyne. Antraštyne žodis yra sukirčiuotas, nurodyta jo kalbos dalis ir dažniausiai pridėtas vienas vartosenos pavyzdys. Pvz.: išnaša dkt. Paprastai išnaša renkama kitokiu, smulkesniu šriftu. pabėgti vksm. Pabė́sk stipriau, gal kas nors išgirs. skaniai prv. Mė́gstu skaniai paválgyti. 1 Prieiga internete http://bkz.lki.lt/. 2 Šios raidės BŽ interneto puslapyje žymimos mėlynai, tai reiškia, kad įkelti jau visi tomis raidėmis prasidedantys žodyniniai straipsniai. 3 Šios raidės BŽ interneto puslapyje žymimos raudonai, tai reiškia, kad įkelta tik dalis žodyninių straipsnių. Juodai žymimos raidės dar visai nepradėtos kelti į internetą. 4 Prieiga internete http://bkz.lki.lt/antrastynas/. – BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 2 Reikia paminėti, kad žodžius, esančius Antraštyne, kaip ir kituose leksikografiniuose šaltiniuose, randa ir Google paieškos sistema. Antraštynas, kaip ir BŽ, nėra baigtinis produktas – jo informaciją nuolat atnaujina. Jei kas nors keičiama žodyne, keičiama ir Antraštyne. Šie pakeitimai dažniausiai yra susiję su kirčiavimu (kirčiavimo normos keitimu), pastebėtų netikslumų ar korektūros klaidų taisymu. Žodyno atnaujinimo datos žymimos pirmajame BŽ puslapyje ir Naujienų skyrelyje. Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip BŽ pateikiamos žodžių reikšmės ir kuo tas pateikimas skiriasi nuo reikšmių pateikimo kituose žodynuose. 1. BŽ TEKSTO RAŠYMAS LEKSINĖMIS SEMANTINĖMIS GRUPĖMIS BŽ uždaviniai yra keli – įtraukti žodžius, nefiksuotus kituose žodynuose (terminus, tarptautinius žodžius, naujas realijas žyminčias ir jau gerai žinomas leksemas), pateikti taisyklingą kirčiavimą, kodifikuoti kelis bendrinės kalbos normų lygmenis, parodyti sintaksinį junglumą, kai kuriuos morfologinius dalykus ir kt. Tačiau pats pagrindinis, kaip ir daugelio žodynų, yra aiškinti žodžius ir atskleisti leksinę semantinę sistemą. Todėl žodyne ypač daug dėmesio skiriama antraštinio žodžio ar žodžių junginio reikšmei (reikšmėms). Dėl šios priežasties dalis žodyno teksto buvo rašoma ir redaguojama ne pagal abėcėlę, o leksinėmis semantinėmis grupėmis, apie tai dar žr. Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205–217; Liutkevičienė 2006: 9–18; Murmolaitytė 2006: 34–54; Naktinienė 2006: 19–31; Naktinienė 2011: 150–164; Sakalauskienė 2003: 106–113; Zaikauskas, Jasionytė 2006: 149–169. Pirminis BŽ šaltinis buvo Dabartinės lietuvių kalbos žodynas5 (toliau – DŽ), todėl verta palyginti, kaip tie patys žodžiai apibūdinami abiejuose žodynuose. Plg.: DŽ BŽ balzāmas (2) <...> tam tikras stiprus gėrimas balzāmas dkt. vns. (2) <...> stiprus tamsus alkoholinis gėrimas, turintis gamtinių balzamų, įvairių augalų ekstraktų <...> 5 Sudarant pradinį BŽ Antraštyną žodžiai buvo renkami iš DŽ trečiojo leidimo, bet straipsnyje BŽ lyginamas su septintuoju (internetiniu) DŽ leidimu. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 3 ròmas (2) stiprus svaigusis gėrimas, padarytas iš cukranendrių sulčių ròmas6 dkt. vns. (2) stiprus alkoholinis gėrimas, daromas iš cukranendrių sulčių arba melasos <...> alùs (4) svaigus gėrimas, daromas ppr. iš miežių salyklo bei apynių<...> alùs dkt. vns. (4) nestiprus alkoholinis gėrimas, ppr. daromas iš miežių salyklo ir apynių <...> limonadas (2) gaivus gėrimas su citrinų (ar kitų vaisių) sultimis ar esencija limonadas dkt. (1) gaivusis gėrimas, daromas iš vaisių ar uogų sulčių bei esencijų, vandens ir cukraus <...> gaivà (4) <...> toks gaivusis gėrimas (ppr. iš vaisių) <...> gaivà dkt. vns. (4) <...> gaivusis gėrimas, ppr. daromas iš vaisių <...> girà (4) rūgštokas gaivusis gėrimas <...> girà dkt. vns. (4) gaivusis gėrimas, daromas rauginant džiovintą duoną, džiovintus vaisius ir kt. <...> Abiejuose žodynuose gėrimai apibrėžiami kaip svaigieji (alkoholiniai) ir gaivieji. Tačiau DŽ žodžio balzamas apibrėžtyje šios semos (svaigusis arba gaivusis) nėra, ją esant galima tik nujausti iš žodžio stiprus. DŽ įvairoja įvardžiuotinė ir neįvardžiuotinė formos: svaigusis (romas), svaigus (alus), gaivusis (gaiva, gira), gaivus (limonadas). BŽ apibrėžtyse stengtasi laikytis formulės „gėrimas, daromas iš“, nuo jos nukrypstama tais atvejais, kai manoma, kad svarbesni yra kiti dalykai (balzamo atveju). DŽ gėrimai apibrėžti laisviau, taikomos bent kelios formulės „tam tikras gėrimas“ (balzamas), „(pažyminiai) gėrimas“ (gira), „gėrimas padarytas iš“ (romas), „gėrimas daromas iš“ (alus), „gėrimas su“ (limonadas). Tokie nevienodumai tėra smulkmenos, tačiau rašant ir redaguojant žodžių žodyninius straipsnius teminėmis grupėmis jų daug paprasčiau išvengti. Pažvelkime, kaip apibūdinami visai kitokios leksinės semantinės grupės žodžiai – zoologijos terminai, prie kurių rašomas ir lotyniškasis pavadinimas: DŽ BŽ balañ̃dis (2) 1. toks paukštis, karvelis (Columba) <...> balañ̃dis dkt. (2) 1. miestuose laisvai gyvenantis paukštis pilkomis, melsvomis, 6 Žodžiai romas, alus, limonadas, gaiva, gira jau parašyti, bet į internetinį BŽ dar nepateko, todėl suredaguoti jų žodyniniai straipsniai dar gali keistis. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |4 baltomis ir kt. plunksnomis, nedidele galva su riestu snapu, trumpomis kojomis; sin. naminis karvelis <...> žašlis, ~iės m. zool. (4) didelis laukinis ir naminis vandens paukštis (Anser) <...> žąsis, žąsės dkt. mot. (4) 1. didelis, gerai plaukiojantis laukinis ar naminis vandens paukštis ilgu kaklu ir plačiu snapu (ppr. tikroji žąsis, Anser) <...> bukūtis zool. (2) žvirblinių būrio medžių kamienais kopinėjantis paukštis (Sitta europaea) bukūtis dkt. (2) žvirblio dydžio medžių kamienais kopinėjantis paukštis (Sitta europaea) <...> čivýlis zool. (2) kikilių šeimos paukštis, sukantis lizdus soduose, gyvatvorėse (Acanthis cannabina) čivýlis dkt. (2) nedidelis paukštis pilkomis ir rudomis plunksnomis, lizdus sukantis soduose, gyvatvorėse (ppr. eurazinis čivylis, Acanthis cannabina, Carduelis cannabina) <...> Kaip matyti iš pavyzdžių, ir čia BŽ apibrėžtys yra vienodesnės. DŽ visos keturios apibrėžtys skiriasi: žąsis apibūdinama labai panašiai kaip BŽ, bukučio apibrėžtyje nurodomas būrys, čivylio – šeima, o balandis yra toks (pabraukta straipsnio autorės) paukštis arba tas pats, kas karvelis. Reikia pasakyti, kad karvelis DŽ apibrėžiamas išsamiai, plg. „paukštis pilkomis, melsvomis, baltomis ir kt. plunksnomis, dideliu gurkliu, balandis (Columba)“. BŽ tokiais atvejais išsamūs apibrėžtis kartojama prie abiejų sinonimų. Dabar balandžio sinonimu laikomas ne bet koks karvelis, bet naminis karvelis, todėl BŽ ši informacija buvo patikslinta. Naminis karvelis yra pagrindinis terminas, todėl ir lotyniškas pavadinimas pastarajame žodyne bus pridėtas prie jo (o ne balandžio) apibrėžties. Lotyniškas pavadinimas irgi bus patikslintas. Beje, tikslų lietuvišką mokslinį ir lotynišką šio paukščio pavadinimą nėra taip paprasta nurodyti. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau – VLE) rašoma taip: „Miestuose dažnas sulaukėjęs naminis karvelis, arba balandis (C. livia), kilęs iš uolinio karvelio“ (VLE IX: 515). Taigi, naminis karvelis ir balandis yra sinonimai, naminis karvelis – pagrindinis terminas. Tačiau Lietuvos Respublikos terminų banke (toliau – TB) esančiuose dviejuose šaltiniuose randama tokia informacija: „uolinis karvelis <...> Columba livia <...> sinonimas – naminis karvelis <...>“ (PAT 2002) ir „uolinis karvelis <...> Columba livia <...>“ (PPŽ 2009). Vadinasi, pagal TB pagrindinis terminas yra nebe naminis karvelis, o uolinis karvelis, o kad jie yra sinonimai, nurodo tik vienas iš šių šaltinių. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 5 Vikipedijoje7 pateikiama informacija atrodo taip: „Uolinis karvelis (lot. Columba livia) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Išskiriama apie 15 porūšių. Mūsų šalyje aptinkama tik domestikuota forma Columba livia f. domestica, kurią įprasta vadinti naminiu karveliu.“ Informacija labai panaši į VLE, bet atsiranda dar vienas lotyniškas pavadinimas. Paieškojus internete su Google paieškos sistema, paaiškėja, kad šis lotyniškas pavadinimas fiksuojamas ir daugelyje kitų šaltinių. Taigi – kas yra balandis? Naminis karvelis ar uolinis karvelis? Columba livia ar Columba livia f. domestica? Ar naminis karvelis ir uolinis karvelis yra tas pats, ar ne? Taigi šiuo metu BŽ rengėjai balandį ir naminį karvelį laiko sinonimais, tačiau, kai bus redaguojamas žodyninis straipsnis naminis karvelis, dar kartą įvertins turimą informaciją ir ieškos naujos. Grįžkime prie bukučio ir čiuvlio. Dėl šeimos arba būrio pasirinkimo DŽ apibrėžtyse – turbūt šio žodyno rengėjai rinkosi vieną arba kitą žodį (šeima ar būrys) ne šiaip sau, rėmėsi tam tikrais motyvais, bet paprastam žodyno skaitytojui toks nevienodumas atrodo keistokai. Galbūt gali kilti klausimų dėl BŽ čiuvlio apibrėžtyje skliaustuose įrašytų lotyniškų pavadinimų. Kartais vienas (lietuviškas) zoologijos ar botanikos terminas gali turėti du ar daugiau lotyniškų pavadinimų (sinonimų). Taigi BŽ nurodomi jie abu (ar dar daugiau). Paminėtinas dar vienas dalykas – žąsies ir čiuvlio žodyniniuose straipsniuose skliaustuose prieš lotynišką pavadinimą nurodoma ppr. tikroji žąsis, ppr. eurazinis čiovylis. Tai reiškia, kad terminologinis (mokslinis) šių paukščių pavadinimas yra tas įrašytasis skliaustuose, prie jo prirašomas ir lotyniškasis. Kai prieš mokslinį pavadinimą prirašoma ppr. (paprastai), tai reiškia, kad sakydami žąsis paprastai turime omenyje būtent tą tikrąją žąsį (nes ji Lietuvoje dažniausia, geriausiai žinoma ar pan.), bet gali būti ir „kitokių žąsų“. Taigi žąsis nėra Anser, čiovylis nėra Acanthis cannabina (kaip nurodoma DŽ). Plg. iš TB: žąsys lot. Anserinae, siauresni terminai medžąsės, šlakuotosios anty s, vištinės žąsys; žąsys lot. And erini, siauresni terminai berniklės, gulbės, koskorobos, tikrosios žąsys. Dar plg. čiuvyliai lot. Carduelinae, siauresni terminai akiniuotieji kikiliai, amerikiniai svilikai, auksagalviai kikiliai, auksasparniai svilikai, Bonino salos svilikai, čiuvyliai; čiuvyliai lot. Carduelis, siauresni terminai amerikinis alksninukas, andinis alksninukas, antilinis alksninukas, barzdotasis alksninukas, eurazinis alksninukas, eurazinis čiovylis. Ši terminine informacija nespecialistą turbūt tik painiotų ir, ko gero, jam būtų visai nereikalinga. Todėl BŽ ir siekta pateikti ne visą, bet skaitytojui aktualią ir lengvai suprantamą informaciją. Taip pat pateikiami ne tik zoologijos, bet ir 7 Šia internetine enciklopedija BŽ rengėjai naudojasi kaip papildomu šaltiniu ir joje pateikiama informacija remiasi tik tuo atveju, jei ją patvirtina ir kiti šaltiniai. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 6 botanikos terminai, plg.: bulvė daržų augalas šakotu stiebu, vedantis tokius gumbus (ppr. valgomoji bulvė, Solanum tuberosum); baklažanas šiltųjų kraštų augalas, vedantis tokius vaisius (ppr. paprastasis baklažanas, Solanum melongena); juozažolė kvapus vaistinis, prieskoninis medingas puskrūmis mėlynų žiedų kekėmis (ppr. vaistinė juozažolė, Hyssopus officinalis). Galima pažiūrėti, kokias pagrindines semas abu žodynai pasirenka kai kuriems gyvūnams apibūdinti, plg.: DŽ BŽ ežys gyvūnas gyvūnas zebras gyvūnas gyvūnas beždžionė žinduolis gyvūnas hipopotamas žinduolis gyvūnas arklys gyvulys gyvūnas danielius gyvulys gyvūnas karvė gyvulys gyvūnas elnias atrajotojas gyvūnas jakas atrajotojas gyvūnas buivolas jautis gyvūnas bizonas raguotis gyvūnas stirna žolėdis gyvūnas žirafa žolėdis gyvūnas antilopė dykaragis gyvūnas stumbras dykaragis gyvūnas BŽ kaip pagrindinę semą pasirinko žodį gyvūnas. DŽ semos, kaip matyti, gerokai skiriasi ir jų pasirinkimas jau kelia klausimų. Kodėl tik beždžionė ar hipopotamas yra nurodyti kaip žinduoliai, nors tokie yra ir kiti aptariamieji gyvūnai. Gyvulio pagrindinė reikšmė yra naminis žinduolis, todėl danieliaus žodyniniame straipsnyje šios semos rašyti nereikėtų. Atrajotojai yra ne tik elnias ir jakas, bet ir (iš nagrinėjamo sąrašo) danielius, karvė, bizonas, stirna, žirafa, antilopė, stumbras. Kaip raguotis apibrėžiamas bizonas, bet ragus turi ir danielius, karvė, elnias, jakas, buivolas, stirna, antilopė, stumbras. Žolėdžiai yra ne tik stirna ir žirafa, bet ir didžioji šio sąrašo gyvūnų dauguma. Dykaragiai, be taip apibrėžtų antilopės ir stumbro, yra ir karvė, buivolas, bizonas. Atskirai paėmus, prie kiekvieno žodžio nurodyta BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 7 informacija yra teisinga, bet vis dėlto vienos rūšies realijas reikia apibrėžti vienodai. Visų čia paminėtų semų į apibrėžtį nesudėsi8, todėl reikia rinktis kurią vieną ar dvi ir taikyti visiems panašiems žodžiams. Leksinėmis semantinėmis grupėmis BŽ buvo rašomi bei redaguojami ir kai kurių kalbos dalių – ištiktuko, įvardžio, jaustuko, dalelytės, skaitvardžio, atskirų būdvardžių, veiksmažodžių ir kt. grupių žodyniniai straipsniai. Plg.: DŽ BŽ burdi̇̀nkšt išt. kebėriȯ̀kšt burdi̇̀nkšt išt. vartojamas netikėto triukšmingo griuvimo įspūdžiui pavaizduoti <...> burkū̃ burkū̃ išt. balandžio balsui nusakyti burkū̃ išt., burkū̃ kartojant vartojamas burkavimui (ppr. balandžio) pamėgdžioti <...> čėrkšt išt. tarkšt čėrkšt išt., čėrkšt vartojamas čerkštelėjimo, sutarškėjimo garsui pamėgdžioti; sin. tarkšt <...> BŽ ištiktukams apibrėžti dažniausiai vartojamos formulės „<...> garsui pamėgdžioti“ arba „<...> įspūdžiui pavaizduoti“. Pastaroji apibrėžtis reiškia, kad ištiktuku žymimas veiksmas ne tik girdimas, bet ir matomas. DŽ ištiktukai, kaip matyti iš pavyzdžių, apibrėžiami įvairiai – sinonimu (čėrkšt), sinonimu su papildomu aiškinimu (burdi̇̀nkšt) ir nusakomuojų būdu (burkū̃). Tą patį galima pasakyti ir apie jaustukų apibūdinimą: BŽ pateikiamos apibrėžčių formulės, o DŽ apibrėžtys įvairuoja: DŽ BŽ cibà, ciba jst. ožkos šaukimo garsas <...> cibà jst., ciba kartojant sakoma šaukiant ožką <...> jùkš šnek. jst. ukš, uis (kiaules varant) jùkš jst. sakoma varant kiaulę <...> kàč jst. kartojant šaukiama katė9 kàč jst. kartojant sakoma šaukiant katę <...> 8 Plg., kaip atrodytų žodis, apibrėžtas visomis (iš tiesų jam būdingomis) semomis: stumbas – gyvūnas, žinduolis, žolėdis, atrajotojas, raguotis, dykaragis. 9 Ši apibrėžtis apskritai dviprasmiška – jei žodį šaukiama suvoksime kaip pažyminį, pagrindinis apibrėžties žodis bus katė ir tada apibrėžtis bus daiktavardiška. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 8 2. REIKŠMĖS IR REIKŠMĖS ATSPALVIO SKYRIMAS Reikšmės BŽ žymimos numeriais, kaip ir kituose žodynuose. Reikšmių atspalviai žymimi ženklu |. Pvz.: balsuotojas, balsuotoja dkt. (1) žmogus, kuris turi teisę balsuoti per rinkimus, referendumą ar pan.: Balsuotojų sąrašas. Per šiuos savivaldos rinkimus buvo kaip niekad mažai balsuotojų. • plg. rinkėjas. | žmogus, kuris balsuoja: Visus balsuotojus kviečiame dalyvauti ir kituose mūsų svetainės konkursuose. baltagalvis, baltagalvė bdv. (2) kurio balta galva: Baltagalvis karvelis [erėlis]. Baltagalvės avys. Paklūonėje nakčiai pririštas Sartis suslemščia baltagalvius žiedus. | žilagalvis, žilas: Baltagalvio Vydūno portretas. Smagu žiūrėti į dainuojančias baltagalves močiutės. Ženklu | atskiriamas ne tik reikšmės atspalvis, bet ir kai kurie kiti dalykai – šis ženklas dedamas prieš sutrumpinimus aukšt. (aukštesnysis laipsnis), aukšč. (aukščiausiasis laipsnis), įvr. (įvardžiuotinė forma), neig. (veiksmažodis su neiginiu10), sngr. (sangražinė forma), beasm. (beasmenė vartosena), prk. (perkeltinė vartosena)). Pvz.: ėdrùs, ėdrì bdv. (4) 1. daug ėdantis; sin. rajus: <...> | aukšt.: Kai atšąla oras, katinas darosi ėdresnis. | aukšč.: Šitas šuniukas ėdriausias iš visų keturių. optimistiškai prv. → o p t i m i s t i š k a s 1: <...> | aukšt.: Jō darbą reikėtų vertinti optimistiškiau. <...>. ekstremaliai prv. rizikuojant, peržengiant įprastas ribas: <...> | aukšč.: Gauti ekstremaliausiai važiuvusio lenktynininko prizą. detalùs, detalì bdv. (4) su visomis smulkmenomis: Kokią detalì ataskaitą! | įvr.: Detalùsis miesto planas. dvidešim̃tas, dvidešim̃tą sktv. klnt. (4) einantis po devyniolikto: <...> | įvr.: Dvidešim̃tasis amžius. hiperbolizuoti, hiperbolizuoja, hiperbolizãvo vksm. (ką) sąmoningai perdėti ką nors apibūdinant: <...> | neig. (ko): Nehiperbolizuok padėties – nėra taip jau blogai. žiebti, žiebia, žiebė vksm. 1. (ką) degti (šviesą), kurti (ugnį): <...> | sngr. (kame): Vieną paškuį kitą žiebesi lempōs.<...> 10 Kitos kalbos dalys su neiginiu iškeliamos atskirais žodyniniais straipsniais. Ateityje tą patį reikėtų daryti ir su neigiamaisiais, taip pat sangrąžiniais veiksmažodžiais ir sangrąžiniais daiktavardžiais. Apie tai plačiau žr. Murmulaitytė 2012: 71–91. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 9 dulkti, dulkia, dulkė vksm. smulkiais lašais lynoti; sin. dulksnoti: Visą rytą dulkė smulkus lietus. | beasm.: Lauke dulkia, pasiimk skėtį. Reikia pasakyti, kad ženklas | prieš sutrumpinimus aukšt., aukšč., įvr., sngr. rašomas tik tais atvejais, kai jais žymimi žodžiai turi ir neutralias formas – nelyginamąjį laipsnį, neįvardžiuotinę, nesangrąžinę formas. Kai šių nėra, skiriasi ir sutrumpinimų pateikimas, plg.: žemas, žemà bdv. (4) <...> 7. ppr. aukšt., aukšč. einantis prieš aukštesnį, sudėtingesnį: Aukščiausiasis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą. Žemiausios instancijos teismo sprendimai gali būti skundžiami ir Apýgardos, ir Aukščiausiajam teismàms. <...> 8. aukšt. įvr. paprastesnis, mažiau išsivystęs, išsirutuliojęs: Žemesnieji organizmai [gyvūnai]. Žemesnieji augalai. <...> dušimtas, dušimtà sktv. klnt. ppr. įvr. (4) einantis po šimtas devyniasdešimt devinto: Dušimtàsis lankytojas. Dušimtoji dalis. juõktis, juõkiasi, juõkėsi vksm. sngr. 1. balsu bei veido išraiška rodyti linksmumą, džiaugsmą ir pan.: Juõktis yrà sveika. Vaikai linksmai [garsiai] juõkėsi. Kó tù juokiesi? Juõkiasi kaip geležėlę radęs (flk.). Sutrumpinimas neig. prie neigiamųjų veiksmažodžių žymimas tik tais atvejais, kai skiriasi paprasto ir neigiamojo veiksmažodžio sintaksinis junglumas (erzinti ką / neerzinti ko). Kai junglumas nesiskiria, sutrumpinimas nežymimas11, pvz.: bliáuti, bliáuna, bliõvė vksm. <...> 4. (ant ko) šnek. garsiai, pakeltu tonu sakyti; sin. šaukti, rekti: Viršininkas vėl bliaùs ir išvadins mùs tinginiais. Nebliáuk ant manęs, pàts esi káltas. Pónia, nebliaukite kaip skerdžiama, leiskite ir mán pasakyti. Atskirai paminėtinas perkeltinės vartosenos žymėjimas. Jį žymima po to paties ženklo | ir sutrumpinimo prk. Pvz.: jungtùvės dkt. dgs. (2) sutuoktuvės, vestuvės: Jungtùvių ápeigos. | prk.: Brėsta šių dviejų partijų jungtùvės. jáukas dkt. (4) maistinis daiktas žvėrims, paukščiams, žuvims vilioti; sin. masalas: Pabèrti jáuko. | prk.: Vagių jáukas patikliems pirkėjams. džiūti, džiūsta (džiūna, džiūva), džiūvo vksm. 4. (nuo ko, prie ko) šnek. liesėti, lysti, menkėti: Jis džiūsta nuo rūpesčių. | prk.: Kó visą laiką džiūsti prie knygų?! 11 Gali kilti klausimas, kodėl aukšt., aukšč. ir įvr. žymimi visais atvejais (kai tokios formos yra tekste), o neig. – ne. Taip yra todėl, kad pirmaisiais trimis atvejais dažnai skiriasi kirčiavimas (nuo to, kuris nurodytas prie antraštinio žodžio). O neigiamojo veiksmažodžio skiriasi tik forma (kuri ir taip matoma) ir gali skirtis sintaksinis junglumas, taigi, kai jis skiriasi, tai ir parodoma. Bet, kaip jau minėta anksčiau, ateityje planuojama tokiems veiksmažodžiams formuoti atskirus straipsnius. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 10 Jei yra ne tiesiog perkeltinės vartosenos atvejis, bet jau susiformavusi reikšmė, ji ir žymima kaip reikšmė, o sutrumpinimas prk. neberašomas, pvz.: duobė dkt. (4) <...> 3. kebli padėtis: Finansinė duobė. Išlipti iš duobės. dúoklė dkt. (1) <...> 2. indėlis, įnašas: Atiduoti dúoklę vaikų literatūrai. Pirmą kartą parodojë – dúoklė moteriškumui. BŽ rengėjai laikosi nuomonės, kad jeigu jau susiformavo atskira reikšmė, nebėra svarbu, ar ji perkeltinė, ar ne. Daugelis reikšmių taip ir yra susidariusios, bet niekas jų nelaiko perkeltinėmis. Pvz., junginiuose kelias eina, auga nedarbas, kainos kyla veiksmažodžių reikšmė taip pat perkeltinė, tačiau kaip tokia žodynuose ji nežymima. Apie tai dar žr. Mikulskas 2006: 146–147. 3. REIKŠMIŲ APIBRĖŽČIŲ ŽODŽIAI Visi reikšmių apibrėžtyse vartojami žodžiai, išskyrus asmenvardžius, žodyne yra iškelti ir aiškinami kaip antraštiniai. Todėl į žodyną teko įtraukti ir apibrėžti kai kuriuos retesnius ar specifiškesnius žodžius, kurie į žodyno antraštyną nebūtų patekę, plg.: DŽ BŽ juod(a)õdlis, ~ė (2) dkt. žmogus, kurio oda juodos spalvos; juodosios rasės žmogus juodaõdis, juodaõdė dkt. (2) juodosios rasės žmogus <...> Žodis juodaodis yra abiejuose žodynuose, tik BŽ neišskyrė reikšmės atspalvio „žmogus, kurio oda juodos spalvos“ (nes sunkiai įsivaizduojama situacija, kad žmogus turėtų juodą odą, bet nepriklausytų juodajai rasei). Kadangi reikšmei aiškinti vartojamas terminas juodoji rasė, pagal BŽ rengimo sistemą reikia apibrėžti ir jį: DŽ BŽ nėra juodóji rãsė Afrikos, Australijos ir Okeanijos rasė; sin. australonegridai: Labai tamsią, beveik juodą odą turi tiek Afrikos juodoji rasė (negridai), tiek Australijos juodoji rasė (Australijos aborigenai, australidai). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 11 Renkant ir tiriant medžiagą apie šį terminą paaiškėjo, kad pagrindinis terminas yra australonegridai (juodoji rasė – šalutinis variantas12), todėl, nors žodis ir mažiau žinomas, jis turi būti įtrauktas į BŽ. DŽ BŽ nėra australonegridai dkt. dgs. (2) Afrikos, Australijos ir Okeanijos rasė; sin. juodoji rasė: Australonegridams būdinga tamsi odos, plaukų ir akių spalva. susiviję plaukai, plati plokščia nosis, storos išv आईrtusios lūpos. Australonegridai skirstomi į dvi antrines rases: negridus ir australiadus. • plg. australidai, negridai. Pagal BŽ rengimo sistemą to ir pakaktų, tačiau išryškėja svarbus faktas, kad ši rasė skirstoma į dvi antrines rases, taigi į BŽ įtraukiami ir jų pavadinimai: DŽ BŽ nėra australidai dkt. dgs. (2) australonegrių rasės šaka, paplitusi Australijoje ir Okeanijoje: Australidams (skirtingai nuo negridų) būdingi banguoti plaukai, ypač plati nosis, ryškūs kūno plaukuotumas. • plg. australonegridai, negridai. nėra negridai dkt. dgs. (2) australonegrių rasės šaka, paplitusi Afrikoje ir Amerikoje: Negridams būdinga tamsi oda. labai susiviję plaukai, ilga galva, storos išvirtusios lūpos. • plg. australidai, australonegridai. Reikia pabrėžti, kad tiek sinonimai, tiek informacija, žymima sutrumpinimu plg. – palygink – įeina į apibrėžtį. Todėl šie žodžiai taip pat turi būti apibrėžti. Apie tai, kokiais atvejais žymimas plg., plačiau žr. Liutkevičienė 2014: 219–229. 4. APIBRĖŽČIŲ FORMULAVIMAS Reikšmes stengtasi aiškinti tiksliai, nedviprasmiškai, suprantamai. Atrodytų, taip ir turėtų būti. Ir vis dėlto tenka patikslinti, kas turima omenyje. Plg. veiksmažodžio buriuoti apibrėžtį DŽ ir BŽ: 12 Dar vienas šios rasės pavadinimas yra pusiaujo rasė (VLE II: 275), tačiau jis taip pat yra šalutinis ir gerokai retesnis negu juodoji rasė, todėl į BŽ netraukiamas. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 12 DŽ BŽ burliúoti, ~iúoja, ~iãvo plaukti su buriniu laivu: ~iúoja prieš vėją. buriúoti, buriúoja, buriãvo vksm. (kuo, su kuo, prieš ką, ką) plaukti ar slysti pakėlus bures (buriniu laivu, burinėmis rogėmis, burlente ar kt. burinėmis priemonėmis): Buriúoti prieš vėją. Buriúoti (sù) bùrlente [jėgõs aitvarais]. Trylikametė jau ne kartą patì vienà buriãvo atvirojè jūroje. | (ką): Labiausiai pàilsiu buriúodamas jãchtą [lė̃drogęs]. Įdėmiau pažvelgus į DŽ apibrėžtį akivaizdu, kad ji trūktina. Visų pirma, „plaukti buriniu laivu“ gali ir keleivis, tačiau jis laivo neburúoja. Be to, šiais laikais buriuoti jau galima ne tik laivus, bet ir kitas burines priemones. Todėl BŽ apibrėžtis išplėsta, parinkti ir žodžio buriuoti semantinę aplinką iliustruojantys vartosenos pavyzdžiai. Kalbant apie tikslumą, tiktų kitas pavyzdys, plg.: DŽ BŽ daugiašakn|is, ~ė (2) kuris su daug šaknų: ~ė plūdėna daugiašaknis, daugiašaknė bdv. (2) 1. turintis daug šaknų (1 r.¹³): Daugiašaknis augalas. 2. turintis daug šaknų (2 r.): Daugiašaknis dantis. Žodis šaknis tiek BŽ, tiek DŽ turi šešias reikšmes. O kiek reikšmių turi žodis daugiašaknis? Pagal BŽ pateikimą – dvi, pagal DŽ – lyg ir šešias, bet ar iš tiesų? Plg. DŽ¹⁴: šaknìs, ~iẽs, ~į̃ m. (4) 1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su ~imis (iš ~ų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia ~is. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (tts.). 2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį. 3. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šaknys. 4. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir galūnės. 5. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šaknį iš devynių, gausime tris. 6. lygties sprendinys. 13 Žodžio, kuriuo aiškinama, reikšmės numeris skliaustuose nurodomas tik tuo atveju, kai iš paties apibrėžties formulavimo nėra akivaizdu, kuri reikšmė turima omenyje. 14 BŽ išskirtos tokios pačios reikšmės, todėl jis necituojamas. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 13 Pirmosios dvi žodžio daugiašaknis, -ė reikšmės tikrai žinomos, tačiau kitos abejotinos arba bent jau nepaplitusios15. BŽ stengiamasi išvengti ir ydingų loginio rato apibrėžčių, neretai pasitaikančių DŽ. Plg.: DŽ BŽ čerlkšti, ~škia, ~škė 1. čirkšti, čirpti, svirpti. <...> čerkšti, čerškia, čerškė vksm. 1. leisti šaižius trumpus garsus (apie paukščius, gyvūnus); sin. čirkšti: Šarka čerškia – būs svečių. Paukštis čerškė gindamas savo lizdą. Čerkšdami puolė strazdai. čirlkšti, ~škia, ~škė 1. čirpti, svirpti: Žvirblis, svirplys ~škia . <...> čirkšti, čirškia, čirškė vksm. 1. (kame) leisti šaižius trumpus garsus (apie negiedančius paukščius, vabzdžius); sin. čerkšti, čirpti, svirpti: Žvirblis [svirplys] čirškia. Žiogai čirškė pievoje. čirplti, ~ia, ~ė 1. čirkšti, svirpti (apie svirplį, paukštelį). <...> čirpti, čirpia, čirpė vksm. 1. leisti čirškiantį garsą (apie vabzdžius, kai kuriuos negiedančius paukščius); sin. čirpti: Ištisą dieną čirpė žiogai [svirpliai]. svirplti, ~ia, ~ė čirkšti (apie svirplį). svirpti. svirpia. svirpė vksm. (kame) leisti čirškiantį garsą (apie vabzdžius); sin. čirkšti, čirpti: Pašalėje įkyriai svirpė svirplys. Iš DŽ apibrėžčių taip ir netampa aišku, apie kokį veiksmą kalbama, išskyrus tai, kad jis būdingas svirpliui ir (gal ne visada?) paukšteliui. BŽ apibrėžtys labai panašios viena į kitą, bet šie žodžiai ir yra sinonimai, be to, skaitytojas iškart mato apibrėžtį prie to žodžio, kuris jam reikalingas. 15 Galima, žinoma, įsivaizduoti daugiašaknį blogį, internete galima rasti ir daugiašaknį kelią, bet tai veikiau metafora, o ne atskira reikšmė. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |14 5. ABĖCĖLINIS VISŲ ANTRAŠTINIŲ ŽODŽIŲ PATEIKIMAS BŽ Dėl aiškinimų tikslumo ir aiškumo BŽ atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo būdo, apie tai buvo rašyta ir kituose straipsniuose, plg. Liutkevičienė, Naktinienė, Vosylytė 2010: 235–251; Murmulaitytė 2012: 71–91; Sakalauskienė 2005: 153–161. Tai reiškia, kad savo žodyninius straipsnius su reikšmių aiškinimu, gramatine informacija ir iliustraciniais pavyzdžiais turi ir veiksmažodiniai bei būdvardiniai abstraktai, prieveiksmiai, diminutyvai. Taip kur kas geriau matyti visa reikšmių sistema negu tuo atveju, kai šie žodžiai pateikiami vieno žodžio lizde, kaip tai daroma DŽ. Galima palyginti informaciją apie žodžius ėjėjas ir ėjimas DŽ ir BŽ: DŽ BŽ eiti, eina, ėjo <…> ėjėjas, ~a (1) dkt. ėjimas (2) (eiti – 23 reikšmės) eiti, eina, ėjo vksm. <…> (eiti – 27 reikšmės) ėjėjas, ėjėja dkt. (1) kas eina (ppr. apie žmogų); sin. ėjikas: Gėras ėjėjas visuõr nueina. Menkà iš tavęs ėjėja. ėjimas dkt. (2) 1. ppr. vns. → eiti 1: Ėjimo varžybos. 2. ppr. vns. → eiti 2: Kasdienis ėjimas į darbą jam pabodo. 3. ppr. vns. → eiti 4: Ėjimas árklio – kaip perkūnas! 4. ppr. vns. → eiti 6: Sargybos ėjimas. 5. ppr. vns. → eiti 9: Važiuovome teñ per̃ pãtį ledų̃ ėjimą. 6. ppr. vns. → eiti 14: Ėjimas į valdžią. 7. šaškių, šachmatų ir pan. žaidimuose – vienas žaidėjo veiksmas: Padaryti ėjimą. Kaip matyti, DŽ informacija apie žodžius ėjėjas, -a ir ėjimas yra tik jų kirčiuotės. Kitas, jau gerokai dviprasmiškas dalykas, yra vėl tas pats klausimas – kiek reikšmių turi šie du žodžiai, ar tikrai visas dvidešimt tris pamatinio veiksmažodžio reikšmes? BŽ rengėjų manymu, ėjėjas, -a turi tik vieną reikšmę, ėjimas – septynias. Formaliai priesagos -imas vedinius galima pasidaryti iš bet kurios eiti reikšmės, nes tai būtų reguliarūs dariniai, bet ar tai būtų realios, paplitusios, įprastos leks emos? Plg. kelias eiti reikšmes, pateikiamas DŽ: BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 15 eiti, eina, ėjo <...> 5. važiuoti: Traukinys, autobusas eina <...> 12. tilpti, išsitekti: Kiek ẽis javų į tą maišą? <...> 14. turėti paklausą: Šios prekės gerai eina. 15. būti vartojamam, eikvojamam: Greit eina duona. Malkos labai eina. 16. būti siunčiamam, gabenamam: Ilgai ėjo laiškas. Per tą uostą eina daug prekių. 17. būti pelnomam, gaunamam: Didelės pajamos ėjo iš sodo. Jam eina pensija.<...> 19. tapti, virsti: Rugiai eina į dirses. Košė gumulais eina. Dienos eina ilgyn. <...> 21. sektis, klotis: Jam eina mokslas. Darbai ėjo puikiai. <...> 23. būti rodomam: Šiandien teatre eina „Skirgaila“. Geras filmas ėjo. <...> Dabar pabandykime iš šių reikšmių veiksmažodžio eiti padaryti daiktavardinius abstraktus. Javų ėjimas į maišą? Malkų ėjimas? Pensijos ėjimas? „Skirgailos“ ėjimas teatre? ir t. t. Akivaizdu, kad tokius žodžių junginius ištaisytų bet kuris redaktorius. O dėl veikėjų pavadinimų, tai net ir formaliai padaryti dvidešimt tris ėjėjas, -a leksemas trukdytų semantika. 6. KAI KURIŲ REIKŠMIŲ NORMINIO VERTINIMO PAKEITIMAS Neteiktinų ir vengtinų žodžių BŽ nėra. Kai kurių anksčiau tokiais laikytų žodžių norminis vertinimas pakeistas, dabar jie teiktini vartoti, todėl įtraukti į BŽ. Apie tai išsamiau žr. Liutkevičienė 2015: 5. Tas pats pasakytina ir apie kai kurias žodžių reikšmes. Pavyzdžiui, pritarus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno pakomisei, buvo nuspręsta į BŽ įtraukti anksčiau nenorminėmis laikytas tokias žodžių deleguoti16; draugiškas, -a; blizgėti reikšmes: delegúoti, delegúoja, delegãvo vksm. <...> 2. (kam, ką) perduoti su įgaliojimais, įgalioti atlikti: Savivaldybė savo funkcijas deleguoja gyventojams. Kad bet kuri organizacija dirbtų efektyviai, vadovai būtinai turi deleguoti valdžią savo darbuotojams. Esant reikalui, asociacijos prezidentas deleguoja įgaliojimus viceprezidentams. draugiškas, draugiška bdv. (1) <...> 5. saugus, tinkamas, palankus, pritaikytas žmogui naudoti: Internèto svetainė draugiška įvairioms paieškõs sistèmoms. Mūsų parduotùvėje pirkėjams draugiškos kainos nèt bè akcijų. Neįgaliesiems draugiškas universitetas siekia sudaryti vienodas sąlygas visiems studijuojantiems asmenims. 6. nekenksmingas, nekenkiantis aplinkai: Įmonė gamina kokybiškus, saugius, žmogui ir aplinkai draugiškus automobilius. Aplinkai draugiškose degalinėse įdiegti taršą mažinantys įrenginiai. 16 Dar žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banką. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 16 blizgėti, blizga, blizgėjo vksm. <...> 3. (kuo) šnek. daryti gerą įspūdį, puikiai atrodyti, pasirodyti; sin. žibėti: Prieš rinkimus partijos vėl nori blizgėti žinomais veidais. Jis nuo vaikystės blizgėjo išskirtiniais muzikiniais gabumais. | neig. (kuo): Šį semestrą antrakursių žinios tikrai nežiba. Tóji pramogų pasaulio žvaigždė nežiba protu. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS 1. BŽ teksto dalis buvo rašoma ir redaguojama ne pagal abėcėlę, o leksinėmis semantinėmis grupėmis. Tai leido sistemiškiau, nuosekliau apibrėžti panašius žodžius ar jų reikšmes. 2. Ženklu | BŽ parodomas reikšmės atspalvis, perkeltinė vartosena ir sangrąžinė forma – tai vienokiu ar kitokiu būdu daroma ir kituose žodynuose. Tačiau BŽ šitaip atskiriami ir tokie dalykai, kurie DŽ dažniausiai neparodomi niekaip – aukštesnysis ir aukščiausiasis būdvardžių ir prieveiksmių laipsnis, įvardžiuotinė forma, beasmenė vartosena, veiksmažodžiai su priešdėliu ne-. Turint omenyje, kad daugeliu paminėtų atvejų skiriasi netgi antraštinio ir po ženklo | pateikiamo žodžio formos (ėdrus, -i | ėdresnis, -ė | ėdriausias, -a; detalus, -i | detalesnis, -ioji; hiperbolizuoti | nehiperbolizuoti), BŽ rengėjų manymu, šitai parodyti būtina. 3. Visi reikšmių apibrėžtyse vartojami žodžiai, išskyrus asmenvardžius, žodyne yra iškelti ir aiškinami kaip antraštiniai. Tuo BŽ skiriasi nuo DŽ ir daugelio kitų žodynų. Jei žodyno skaitytojas nežinos ne tik antraštinio žodžio, bet ir kurio vieno ar kito apibrėžties žodžio, ir šio paaiškinimą ras žodyne. 4. Formuluojant apibrėžtis BŽ ypatingas dėmesys skiriamas tikslumui ir aiškumui, stengiamasi išvengti kai kuriuose kituose žodynuose pasitaikančių dviprasmiškumų, ydingo loginio rato apibrėžčių. 5. BŽ atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo būdo. Savo žodyninius straipsnius su reikšmių aiškinimu, gramatine informacija ir iliustraciniais vartosenos pavyzdžiais turi ir veiksmažodiniai bei būdvardiniai abstraktai, prieveiksmiai, diminutyvai. Aiškėja bendras polinkis, kad BŽ bus išskirta ir aprašyta daug daugiau reikšmių negu DŽ. 6. Kai kurių anksčiau neteiktinais ar vengtinais laikytų žodžių norminis vertinimas pasikeitė, dabar jie laikomi norminiais, todėl įtraukti į BŽ. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne | 17 ŠALTINIAI BŽ Antraštynas – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 7-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p.; elektroninis variantas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. Interneto tekstų ištekliai naršyti paieškos sistema Google (https://www.google.lt). LITERATŪRA Lazauskaitė V., Liutkevičienė D. 1998: Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 205–217. Liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: LKI, 9–18. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylėtė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. Liutkevičienė D. GK 2014: „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ žengia į internetą, Gimtoji kalba 9, 15–19. Liutkevičienė D. 2015: Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 88, 1–8. Mik ulskas R. 2006: Judėjimo reikšmės kelio predikatai. Leksikografinis aspektas. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: LKI, 146–147. Murmulaitytė D. 2006: Kai kurių daiktavardžių apibrėžimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 34–54. Murmulaitytė D. 2012: Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Kalbos kultūra 85, 71–91. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |18 Naktinienė G. 2006: Svarbesnieji „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–31. Naktinienė G. 2011: Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalbos kultūra 84, 150–164. PAT 2002: Paukščių anatomijos terminai = Nomina anatomica avium / L. Daugnora, R. R. Budrys, R. Trainienė; Lietuvos veterinarijos akademija. Anatomijos ir histologijos katedra, Vilniaus universitetas. Zoologijos katedra. – [Kaunas]: Naujasis lankas: Lietuvos veterinarijos akademija. PPŽ 2009: Paukščių pavadinimų žodynas = Vocabularium nominum avium = Dictionary of bird names = Vogelnamenverzeichnis = Dictionnaire des oiseaux = Словарь названий птиц : lotynų, lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis / Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; sudarė Mečislovas Žalakevičius, Irena Žalakevičienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Sakalauskienė V. 2003: Leksikos tyrimo semantiniais laukais vaidmuo leksikografijoje. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 106–113. Sakalauskienė V. 2005: Veiksmažodžių abstraktų pateikimas dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. – Kalbos kultūra 78, 153–161. TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search. Vikipedija – laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija. VLE II – Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. VLE IX – Visuotinė lietuvių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/konsultacijos/paieska.html. Įteikta 2016 12 28 Priimta 2017 01 20 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvos kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204