Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas ANTRAŠTINIŲ ŽODŽIŲ REIKŠMIŲ PATEIKIMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, bendrinė kalba, norminimas, Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, reikšmė, apibrėžtis. ĮVADINĖS PASTABOS Lietuvių kalbos institute jau senokai rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ) 1 , plačiau apie tai žr. Liutkevičienė 2014b: 15–19. Šiuo metu internete paskelbta 70 autorinių lankų, kuriuos sudaro raidėmis b, c, č, d, e, ę, ė, f, h, j, o, z 2 prasidedančių antraštinių žodžių ar žodžių junginių žodyniniai straipsniai. Pradėti kelti į internetą ir kitų raidžių (a, g, k, l, m, r, š, t, ž) tekstai 3 . Gali kilti klausimas, kodėl žodyniniai straipsniai keliami ne iš eilės, ne pagal abėcėlę. Taip yra todėl, kad pirmiausia rašomi ir redaguojami nepriešdėliniai veiksmažodžiai, tik paskui priešdėliniai, nes būtų sudėtinga suredaguoti, pavyzdžiui, žodžių aplenkti, nulenkti, sulenkti, užlenkti straipsnius, kol dar nesuredaguotas pamatinio žodžio lenkti straipsnis ir pan. Minėti 70 autorinių lankų yra be atskiros žodyno dalies BŽ Antraštyno 4 , kurio internete yra 82 autoriniai lankai. Antraštynas į internetą buvo įdėtas todėl, kad BŽ dar nebaigtas; taigi, jei vartotojai neranda kokio žodžio žodyne, jie gali pasitikrinti, ar jis yra Antraštyne – jei jis ten yra, vadinasi, yra arba turės atsirasti ir žodyne. Antraštyne žodis yra sukirčiuotas, nurodyta jo kalbos dalis ir dažniausiai pridėtas vienas vartosenos pavyzdys. Pvz.: i šnaša dkt. Paprastai  i šnaša renkam kitkiu, smulkesni šrift. pabélsti vksm. Pabélsk stipriaũ, gal kas nrs išgirs. skaniai  prv. Mėgstu skaniai  paválgyti. 1 Prieiga internete http://bkz.lki.lt/. 2 Šios raidės BŽ interneto puslapyje žymimos mėlynai, tai reiškia, kad įkelti jau visi tomis raidėmis prasidedantys žodyniniai straipsniai. 3 Šios raidės BŽ interneto puslapyje žymimos raudonai, tai reiškia, kad įkelta tik dalis žodyninių straipsnių. Juodai žymimos raidės dar visai nepradėtos kelti į internetą. 4 Prieiga internete http://bkz.lki.lt/antrastynas/. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Reikia paminėti, kad žodžius, esančius Antraštyne, kaip ir kituose leksikografiniuose šaltiniuose, randa ir Google paieškos sistema. Antraštynas, kaip ir BŽ, nėra baigtinis produktas – jo informacija nuolat atnaujinama. Jei kas nors keičiama žodyne, keičiama ir Antraštyne. Šie pakeitimai dažniausiai yra susiję su kirčiavimu (kirčiavimo normos keitimu), pastebėtų netikslumų ar korektūros klaidų taisymu. Žodyno atnaujinimo datos žymimos pirmajame BŽ puslapyje ir Naujienų skyrelyje. Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip BŽ pateikiamos žodžių reikšmės ir kuo tas pateikimas skiriasi nuo reikšmių pateikimo kituose žodynuose. 1. BŽ TEKSTO RAŠYMAS LEKSINĖMIS SEMANTINĖMIS GRUPĖMIS BŽ uždaviniai yra keli – įtraukti žodžius, nefiksuotus kituose žodynuose (terminus, tarptautinius žodžius, naujas realijas žyminčias ir jau gerai žinomas leksemas), pateikti taisyklingą kirčiavimą, kodifikuoti kelis bendrinės kalbos normų lygmenis, parodyti sintaksinį junglumą, kai kuriuos morfologinius dalykus ir kt. Tačiau pats pagrindinis, kaip ir daugelio žodynų, yra aiškinti žodžius ir atskleisti leksinę semantinę sistemą. Todėl žodyne ypač daug dėmesio skiriama antraštinio žodžio ar žodžių junginio reikšmei (reikšmėms). Dėl šios priežasties dalis žodyno teksto buvo rašoma ir redaguojama ne pagal abėcėlę, o leksinėmis semantinėmis grupėmis, apie tai dar žr. Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205–217; Liutkevičienė 2006: 9–18; Murmulaitytė 2006: 34–54; Naktinienė 2006: 19–31; Naktinienė 2011: 150–164; Sakalauskienė 2003: 106–113; Zaikauskas, Jasionytė 2006: 149–169. Pirminis BŽ šaltinis buvo Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 5 (toliau – DŽ), todėl verta palyginti, kaip tie patys žodžiai apibūdinami abiejuose žodynuose. Plg.: DŽ BŽ balzãmas (2) <...> tam tikras stiprus gėrimas balzãmas dkt. vns. (2) <...> stiprus tamsus alkoholinis gėrimas, turintis gamtinių balzamų, įvairių augalų ekstraktų <...> 5 Sudarant pradinį BŽ Antraštyną žodžiai buvo renkami iš DŽ trečiojo leidimo, bet straipsnyje BŽ lyginamas su septintuoju (internetiniu) DŽ leidimu. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 rmas (2) stiprus svaigusis gėrimas, padarytas iš cukranendrių sulčių rmas6 dkt. vns. (2) stiprus alkoholinis gėrimas, daromas iš cukranendrių sulčių arba melasos <...> als (4) svaigus gėrimas, daromas ppr. iš miežių salyklo bei apynių<...> als dkt. vns. (4) nestiprus alkoholinis gėrimas, ppr. daromas iš miežių salyklo ir apynių <...> limonadas (2) gaivus gėrimas su citrinų (ar kitų vaisių) sultimis ar esencija limonãdas dkt. (1) gaivusis gėrimas, daromas iš vaisių ar uogų sulčių bei esencijų, vandens ir cukraus <...> gaiv (4) <...> toks gaivusis gėrimas (ppr. iš vaisių) <...> gaiv dkt. vns. (4) <...> gaivusis gėrimas, ppr. daromas iš vaisių <...> gir (4) rūgštokas gaivusis gėrimas <...> gir dkt. vns. (4) gaivusis gėrimas, daromas rauginant džiovintą duoną, džiovintus vaisius ir kt. <...> Abiejuose žodynuose gėrimai apibrėžiami kaip svaigieji (alkoholiniai) ir gaivieji. Tačiau DŽ žodžio balzamas apibrėžtyje šios semos (svaigusis arba gaivusis) nėra, ją esant galima tik nujausti iš žodžio stiprus. DŽ įvairuoja įvardžiuotinė ir neįvardžiuotinė formos: svaigusis (romas), svaigus (alus), gaivusis (gaiva, gira), gaivus (limonadas). BŽ apibrėžtyse stengtasi laikytis formulės „gėrimas, daromas iš“, nuo jos nukrypstama tais atvejais, kai manoma, kad svarbesni yra kiti dalykai (balzamo atveju). DŽ gėrimai apibrėžti laisviau, taikomos bent kelios formulės „tam tikras gėrimas“ (balzamas), „(pažyminiai) gėrimas“ (gira), „gėrimas padarytas iš“ (romas), „gėrimas daromas iš“ (alus), „gėrimas su“ (limonadas). Tokie nevienodumai tėra smulkmenos, tačiau rašant ir redaguojant žodžių žodyninius straipsnius teminėmis grupėmis jų daug paprasčiau išvengti. Pažvelkime, kaip apibūdinami visai kitokios leksinės semantinės grupės žodžiai – zoologijos terminai, prie kurių rašomas ir lotyniškasis pavadinimas: DŽ BŽ bala‖dis (2) 1. toks paukštis, karvelis (Columba) <...> baladis dkt. (2) 1. miestuose laisvai gyvenantis paukštis pilkomis, melsvomis, 6 Žodžiai romas, alus, limonadas, gaiva, gira jau parašyti, bet į internetinį BŽ dar nepatekę, todėl suredaguoti jų žodyniniai straipsniai dar gali keistis. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 baltomis ir kt. plunksnomis, nedidele galva su riestu snapu, trumpomis kojomis; sin. naminis karvelis <...> žąs‖i s, ~is m. zool. (4) didelis laukinis ir naminis vandens paukštis (Anser) <...> žąsi s, žąsis dkt. mot. (4) 1. didelis, gerai plaukiojantis laukinis ar naminis vandens paukštis ilgu kaklu ir plačiu snapu (ppr. tikroji žąsis, Anser) <...> buktis zool. (2) žvirblinių būrio kamienais kopinėjantis paukštis (Sitta europaea) buktis dkt. (2) žvirblio dydžio medžių kamienais kopinėjantis paukštis (Sitta europaea) <...> čivỹlis zool. (2) kikilių šeimos paukštis, sukantis lizdus soduose, gyvatvorėse (Acanthis cannabina) čivỹlis dkt. (2) nedidelis paukštis pilkomis ir rudomis plunksnomis, lizdus sukantis soduose, gyvatvorėse (ppr. eurazinis čivylis, Acanthis cannabina, Carduelis cannabina) <...> Kaip matyti iš pavyzdžių, ir čia BŽ apibrėžtys yra vienodesnės. DŽ visos keturios apibrėžtys skiriasi: žąsis apibūdinama labai panašiai kaip BŽ, bukučio apibrėžtyje nurodomas būrys, čivylio – šeima, o balandis yra toks (pabraukta straipsnio autorės) paukštis arba tas pats, kas karvelis. Reikia pasakyti, kad karvelis DŽ apibrėžiamas išsamiai, plg. „paukštis pilkomis, melsvomis, baltomis ir kt. plunksnomis, dideliu gurkliu, balandis (Columba)“. BŽ tokiais atvejais išsami apibrėžtis kartojama prie abiejų sinonimų. Dabar balandžio sinonimu laikomas ne bet koks karvelis, bet naminis karvelis, todėl BŽ ši informacija buvo patikslinta. Naminis karvelis yra pagrindinis terminas, todėl ir lotyniškas pavadinimas pastarajame žodyne bus pridėtas prie jo (o ne balandžio) apibrėžties. Lotyniškas pavadinimas irgi bus patikslintas. Beje, tikslų lietuvišką mokslinį ir lotynišką šio paukščio pavadinimą nėra taip paprasta nurodyti. Visu otinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau – VLE) rašoma taip: „Miestuose dažnas sulaukėjęs naminis karvelis, arba balandis (C. livia), kilęs iš uolinio karvelio“ (VLE IX: 515). Taigi, naminis karvelis ir balandis yra sinonimai, naminis karvelis – pagrindinis terminas. Tačiau Lietuvos Respublikos terminų banke (toliau – TB) esančiuose dviejuose šaltiniuose randama tokia informacija: „uol nis karvẽlis <...> Columba livia <...> sinonimas – naminis karvelis <...>“ (PAT 2002) ir „uol nis karvẽlis <...> Columba livia <...>“ (PPŽ 2009). Vadinasi, pagal TB pagrindinis terminas yra nebe naminis karvelis, o uolinis karvelis, o kad jie yra sinonimai, nurodo tik vienas iš šių šaltinių. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Vikipedijoje 7 pateikiama informacija atrodo taip: „Uolinis karvelis (lot. Columba livia) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Išskiriama apie 15 porūšių. Mūsų šalyje aptinkama tik domestikuota forma Columba livia f. domestica, kurią įprasta vadinti naminiu karveliu.“ Informacija labai panaši į VLE, bet atsiranda dar vienas lotyniškas pavadinimas. Paieškojus internete su Google paieškos sistema, paaiškėja, kad šis lotyniškas pavadinimas fiksuojamas ir daugelyje kitų šaltinių. Taigi – kas yra balandis? Naminis karvelis ar uolinis karvelis? Columba livia ar Columba livia f. domestica? Ar naminis karvelis ir uolinis karvelis yra tas pats, ar ne? Taigi šiuo metu BŽ rengėjai balandį ir naminį karvelį laiko sinonimais, tačiau, kai bus redaguojamas žodyninis straipsnis naminis karvelis, dar kartą įvertins turimą informaciją ir ieškos naujos. Grįžkime prie bukučio ir čivylio. Dėl šeimos arba būrio pasirinkimo DŽ apibrėžtyse – turbūt šio žodyno rengėjai rinkosi vieną arba kitą žodį (šeima ar būrys) ne šiaip sau, rėmėsi tam tikrais motyvais, bet paprastam žodyno skaitytojui toks nevienodumas atrodo keistokai. Galbūt gali kilti klausimų dėl BŽ čivylio apibrėžtyje skliaustuose įrašytų lotyniškų pavadinimų. Kartais vienas (lietuviškas) zoologijos ar botanikos terminas gali turėti du ar daugiau lotyniškų pavadinimų (sinonimų). Taigi BŽ nurodomi jie abu (ar dar daugiau). Paminėtinas dar vienas dalykas – žąsies ir čivylio žodyniniuose straipsniuose skliaustuose prieš lotynišką pavadinimą nurodoma ppr. tikroji žąsis, ppr. eurazi nis čivylis. Tai reiškia, kad terminologinis (mokslinis) šių paukščių pavadinimas yra tas įrašytasis skliaustuose, prie jo prirašomas ir lotyniškasis. Kai prieš mokslinį pavadinimą prirašoma ppr. (paprastai), tai reiškia, kad sakydami žąsis paprastai turime omenyje būtent tą tikrąją žąsį (nes ji Lietuvoje dažniausia, geriausiai žinoma ar pan.), bet gali būti ir „kitokių žąsų“. Taigi žąsis nėra Anser, čivylis nėra Acanthis cannabina (kaip nurodoma DŽ). Plg. iš TB: žąsys lot. Anserinae, siauresni terminai medžąsės, šlakuotosios antys, vištinės žąsys; žąsys lot. Anderini, siauresni terminai berniklės, gulbės, koskorobos, tikrosi os žąsys. Dar plg. čivyliai lot. Carduelinae, siauresni terminai akiniuotieji kikiliai, amerikiniai svilikai, auksagalviai kikiliai, auksasparniai svilikai, Bonino salos svilikai, čivyliai; čivyliai lot. Carduelis, siauresni terminai amerikinis alksninukas, andinis alskninukas, antilinis alksninukas, barzdotasis alksninukas, eurazinis alksninukas, eu razinis čivylis. Ši termininė informacija nespecialistą turbūt tik painiotų ir, ko gero, jam būtų visai nereikalinga. Todėl BŽ ir siekta pateikti ne visą, bet skaitytojui aktualią ir lengvai suprantamą informaciją. Taip pat pateikiami ne tik zoologijos, bet ir 7 Šia internetine enciklopedija BŽ rengėjai naudojasi kaip papildomu šaltiniu ir joje pateikiama informacija remiasi tik tuo atveju, jei ją patvirtina ir kiti šaltiniai. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 botanikos terminai, plg.: blvė daržų augalas šakotu stiebu, vedantis tokius gumbus (ppr. valgomoji bulvė, Solanum tuberosum); baklažãnas šiltųjų kraštų augalas, vedantis tokius vaisius (ppr. paprastasis baklažanas, Solanum melongena); juozãžolė kvapus vaistinis, prieskoninis medingas puskrūmis mėlynų žiedų kekėmis (ppr. vaistinė juozažolė, Hyssopus officinalis). Galima pažiūrėti, kokias pagrindines semas abu žodynai pasirenka kai kuriems gyvūnams apibūdinti, plg.: DŽ BŽ ežys gyvūnas gyvūnas zebras gyvūnas gyvūnas beždžionė žinduolis gyvūnas hipopotamas žinduolis gyvūnas arklys gyvulys gyvūnas danielius gyvulys gyvūnas karvė gyvulys gyvūnas elnias atrajotojas gyvūnas jakas atrajotojas gyvūnas buivolas jautis gyvūnas bizonas raguotis gyvūnas stirna žolėdis gyvūnas žirafa žolėdis gyvūnas antilopė dykaragis gyvūnas stumbras dykaragis gyvūnas BŽ kaip pagrindinę semą pasirinko žodį gyvūnas. DŽ semos, kaip matyti, gerokai skiriasi ir jų pasirinkimas jau kelia klausimų. Kodėl tik beždžionė ar hipopotamas yra nurodyti kaip žinduoliai, nors tokie yra ir kiti aptariamieji gyvūnai. Gyvulio pagrindinė reikšmė yra na mini s žinduolis, todėl danieliaus žodyniniame straipsnyje šios semos rašyti nereikėtų. Atrajotojai yra ne tik elnias ir jakas, bet ir (iš nagrinėjamo sąrašo) danielius, karvė, bizonas, stirna, žirafa, antilopė, stumbras. Kaip raguotis apibrėžiamas bizonas, bet ragus turi ir danielius, karvė, elni as, jakas, buivolas, stirna, antilopė, stumbras. Žolėdžiai yra ne tik stirna ir žirafa, bet ir didžioji šio sąrašo gyvūnų dauguma. Dykaragiai, be taip apibrėžtų antilopės ir stumbro, yra ir karvė, buivolas, bizonas. Atskirai paėmus, prie kiekvieno žodžio nurodyta DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 informacija yra teisinga, bet vis dėlto vienos rūšies realijas reikia apibrėžti vienodai. Visų čia paminėtų semų į apibrėžtį nesudėsi 8 , todėl reikia rinktis kurią vieną ar dvi ir taikyti visiems panašiems žodžiams. Leksinėmis semantinėmis grupėmis BŽ buvo rašomi bei redaguojami ir kai kurių kalbos dalių – ištiktuko, įvardžio, jaustuko, dalelytės, skaitvardžio, atskirų būdvardžių, veiksmažodžių ir kt. grupių žodyniniai straipsniai. Plg.: DŽ BŽ burdinkšt išt. keberiokšt (virstant, krintant) <...> burdinkšt išt. vartojamas netikėto triukšmingo griuvimo įspūdžiui pavaizduoti <...> burkū burkū išt. balandžio balsui nusakyti burkū išt., burkū kartojant vartojamas burkavimui (ppr. balandžio) pamėgdžioti <...> čérkšt išt. tarkšt čérkšt išt., čerkšt vartojamas čerkštelėjimo, sutarškėjimo garsui pamėgdžioti; sin. tarkšt <...> BŽ ištiktukams apibrėžti dažniausiai vartojamos formulės „<...> garsui pamėgdžioti“ arba „<...> įspūdžiui pavaizduoti“. Pastaroji apibrėžtis reiškia, kad ištiktuku žymimas veiksmas ne tik girdimas, bet ir matomas. DŽ ištiktukai, kaip matyti iš pavyzdžių, apibrėžiami įvairiai – sinonimu (čerkšt), sinonimu su papildomu aiškinimu (burdinkšt) ir nusakomuoju būdu (burkū). Tą patį galima pasakyti ir apie jaustukų apibūdinimą: BŽ pateikiamos apibrėžčių formulės, o DŽ apibrėžtys įvairuoja: DŽ BŽ cib, ci ba jst. ožkos šaukimo garsas <...> cib jst., ci ba kartojant sakoma šaukiant ožką <...> jkš šnek. jst. ukš, uis (kiaules varant) jkš jst. sakoma varant kiaulę <...> kc jst. kartojant šaukiama katė9 kc jst. kartojant sakoma šaukiant katę <...> 8 Plg., kaip atrodytų žodis, apibrėžtas visomis (iš tiesų jam būdingomis) semomis: stumbras – gyvūnas, žinduolis, žolėdis, atrajotojas, raguotis, dykaragis. 9 Ši apibrėžtis apskritai dviprasmiška – jei žodį šaukiama suvoksime kaip pažyminį, pagrindinis apibrėžties žodis bus katė ir tada apibrėžtis bus daiktavardiška. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. REIKŠMĖS IR REIKŠMĖS ATSPALVIO SKYRIMAS Reikšmės BŽ žymimos numeriais, kaip ir kituose žodynuose. Reikšmių atspalviai žymimi ženklu |. Pvz.: balsúotojas, balsúotoja dkt. (1) žmogus, kuris turi teisę balsuoti per rinkimus, referendumą ar pan.: Balsúotojų sąrašas. Per šiuõs sav valdos rinkims bvo kai p nikad mažai  balsúotojų. • plg. rinkėjas. | žmogus, kuris balsuoja: Viss balsúotojus kvičiame dalyváuti ir kituosè mūsų svetai nės konkrsuose. baltagalvis, baltagalv ė bdv. (2) kurio balta galva: Baltagalvis karvlis [erlis]. Baltagalvės ãvys. Paklúonėje nãkčiai pr rištas Sartis sušlemščia baltagalvis ži edus. | žilagalvis, žilas: Balta galvio Vydū no portrètas. Smag žiūrėti į dainúojančias baltagalvès močiutès. Ženklu | atskiriamas ne tik reikšmės atspalvis, bet ir kai kurie kiti dalykai – šis ženklas dedamas prieš sutrumpinimus aukšt. (aukštesnysis laipsnis), aukšč. (aukščiausiasis laipsnis), įvr. (įvardžiuotinė forma), neig. (veiksmažodis su neiginiu 10 ), sngr. (sangrąžinė forma), beasm. (beasmenė vartosena), prk. (perkeltinė vartosena)). Pvz.: ėdrs, ėdr bdv. (4) 1. daug ėdantis; sin. rajus: <...> | aukšt.: Kai  atšąla ras, kãtinas dãrosi ėdrèsnis. | aukšč.: šunikas ėdriáusias š visų keturių. optimi stiškai prv. → optimistiškas 1: <...> | aukšt.: Jõ dárbą reikėtų vértinti optimistiškiaũ. <...>. ekstremaliai  prv. rizikuojant, peržengiant įprastas ribas: <...> | aukšč.: Gáuti ekstremaliáusiai važiãvusio lenktỹnininko pri zą. detals, bdv. (4) su visomis smulkmenomis: Koki detal atãskaita! | įvr.: Detalsis misto plãnas. dvidešimtas, dvidešimt sktv. klnt. (4) einantis po devyniolikto: <...> | įvr.: Dvidešimtsis ámžius. hiperbolizúoti, hiperbolizúoja, hiperbolizãvo vksm. (ką) sąmoningai perdėti ką nors apibūdinant: <...> | neig. (ko): Nehiperbolizúok padėtis – nėr tai p jaũ blogai . žiẽbti, žibia, žibė vksm. 1. (ką) degti (šviesą), kurti (ugnį): <...> | sngr. (kame): Vien pãskui žibėsi lémpos.<...> 10 Kitos kalbos dalys su neiginiu iškeliamos atskirais žodyniniais straipsniais. Ateityje tą patį reikėtų daryti ir su neigiamaisiais, taip pat sangrąžiniais veiksmažodžiais ir sangrąžiniais daiktavardžiais. Apie tai plačiau žr. Murmulaitytė 2012: 71–91. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 dulkti, dulkia, dulkė vksm. smulkiais lašais lynoti; sin. dulksnoti: V są rýtą dulkė smlkus liet s. | beasm.: Laukè dulkia, pasiimk skėtį. Reikia pasakyti, kad ženklas | prieš sutrumpinimus aukšt., aukšč., įvr., sngr. rašomas tik tais atvejais, kai jais žymimi žodžiai turi ir neutralias formas – nelyginamąjį laipsnį, neįvardžiuotinę, nesangrąžinę formas. Kai šių nėra, skiriasi ir sutrumpinimų pateikimas, plg.: žẽmas, žem bdv. (4) <...> 7. ppr. aukšt., aukšč. einantis prieš aukštesnį, sudėtingesnį: Aukščiáusiasis tei smas panaiki no žemesnės instáncijos tei smo sprendi mą. Žemiáusios instáncijos tei smo sprendi mai gãli b ūti skundžiami  ir Apýgardos, ir Aukščiáusiajam teismáms. <...> 8. aukšt. įvr. paprastesnis, mažiau išsivystęs, išsirutuliojęs: Žemesni eji organi zmai [gýviai]. Žemesni eji augalai . <...> dušimtas, dušimt sktv. klnt. ppr. įvr. (4) einantis po šimtas devyniasdešimt devinto: Dušimtsis lankýtojas. Dušimtji dali s. juõktis, juõkiasi, juõkėsi vksm. sngr. 1. balsu bei veido išraiška rodyti linksmumą, džiaugsmą ir pan.: Juõktis yr svei ka. Vaikai  linksmai  [garsiai] juõkėsi. Kõ t juoki esi? Juõkiasi kai p geležėlę rãdęs (flk.). Sutrumpinimas neig. prie neigiamųjų veiksmažodžių žymimas tik tais atvejais, kai skiriasi paprasto ir neigiamojo veiksmažodžio sintaksinis junglumas (erzinti ką / neerzinti ko). Kai junglumas nesiskiria, sutrumpinimas nežymimas 11 , pvz.: bliáuti, bliáuna, blivė vksm. <...> 4. (ant ko) šnek. garsiai, pakeltu tonu sakyti; sin. šaukti, rėkti: Viršininkas vėl bliaũs ir išvadi ns ms tinginiai s. Neb liáu k at manęs, pts esi  kaltas. Põnia, nebliáukite kai p skerdžiam, léiskite ir mán pasakýti. Atskirai paminėtinas perkeltinės vartosenos žymėjimas. Ji žymima po to paties ženklo | ir sutrumpinimo prk. Pvz.: jungtvės dkt. dgs. (2) sutuoktuvės, vestuvės: Jungtvių ãpeigos. | prk.: Bręsta šių dviejų pártijų jungtvės. jaũkas dkt. (4) maistinis daiktas žvėrims, paukščiams, žuvims vilioti; sin. masalas: Paberti jaũko. | prk.: Vagių pirkėjams. džiūti, džiūsta (džiūna, džiūva), džiūvo vksm. 4. (nuo ko, prie ko) šnek. liesėti, lysti, menkėti: Ji s džiūsta nuõ rūpesčių. | prk.: Kõ vi są lai ką džiūsti pri knỹgų?! 11 Gali kilti klausimas, kodėl aukšt., aukšč. ir įvr. žymimi visais atvejais (kai tokios formos yra tekste), o neig. – ne. Taip yra todėl, kad pirmaisiais trimis atvejais dažnai skiriasi kirčiavimas (nuo to, kuris nurodytas prie antraštinio žodžio). O neigiamojo veiksmažodžio skiriasi tik forma (kuri ir taip matoma) ir gali skirtis sintaksinis junglumas, taigi, kai jis skiriasi, tai ir parodoma. Bet, kaip jau minėta anksčiau, ateityje planuojama tokiems veiksmažodžiams formuoti atskirus straipsnius. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 blizgėti, bli zga, blizgėjo vksm. <...> 3. (kuo) šnek. daryti gerą įspūdį, puikiai atrodyti, pasirodyti; sin. žibėti: Priš rinkims pártijos vėl nri blizgėti ži nomais veidai s. Ji s nuõ vaikýstės blizgėjo išskirti niais muziki niais gabmais. | neig. (kuo): Š semèstrą antrakursių ži nios tikrai  nèblizga. Tji pramogų pasáulio žvaigždė nèblizga prot. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS 1. BŽ teksto dalis buvo rašoma ir redaguojama ne pagal abėcėlę, o leksinėmis semantinėmis grupėmis. Tai leido sistemiškiau, nuosekliau apibrėžti panašius žodžius ar jų reikšmes. 2. Ženklu | BŽ parodomas reikšmės atspalvis, perkeltinė vartosena ir sangrąžinė forma – tai vienokiu ar kitokiu būdu daroma ir kituose žodynuose. Tačiau BŽ šitaip atskiriami ir tokie dalykai, kurie DŽ dažniausiai neparodomi niekaip – aukštesnysis ir aukščiausiasis būdvardžių ir prieveiksmių laipsnis, įvardžiuotinė forma, beasmenė vartosena, veiksmažodžiai su priešdėliu ne-. Turint omenyje, kad daugeliu paminėtų atvejų skiriasi netgi antraštinio ir po ženklo | pateikiamo žodžio formos (ėdrus, -i | ėdresni s, -ė | ėdriausias, -a; detalus, -i | detalusis, -ioji; hiperbolizuoti | nehiperbolizuoti), BŽ rengėjų manymu, šitai parodyti būtina. 3. Visi reikšmių apibrėžtyse vartojami žodžiai, išskyrus asmenvardžius, žodyne yra iškelti ir aiškinami kaip antraštiniai. Tuo BŽ skiriasi nuo DŽ ir daugelio kitų žodynų. Jei žodyno skaitytojas nežinos ne tik antraštinio žodžio, bet ir kurio vieno ar kito apibrėžties žodžio, ir šio paaiškinimą ras žodyne. 4. Formuluojant apibrėžtis BŽ ypatingas dėmesys skiriamas tikslumui ir aiškumui, stengiamasi išvengti kai kuriuose kituose žodynuose pasitaikančių dviprasmiškumų, ydingų loginio rato apibrėžčių. 5. BŽ atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo būdo. Savo žodyninius straipsnius su reikšmių aiškinimu, gramatine informacija ir iliustraciniais vartosenos pavyzdžiais turi ir veiksmažodiniai bei būdvardiniai abstraktai, prieveiksmiai, deminutyvai. Aiškėja bendras polinkis, kad BŽ bus išskirta ir aprašyta daug daugiau reikšmių negu DŽ. 6. Kai kurių anksčiau neteiktinais ar vengtinais laikytų žodžių norminis vertinimas pasikeitė, dabar jie laikomi norminiais, todėl įtraukti į BŽ. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI BŽ Antraštynas – Bendrinės lietuvių kalb os žodyno Antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas. BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 7-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p.; elektroninis variantas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. Interneto tekstų ištekliai naršyti paieškos sistema Google (https://www.google.lt). LITERATŪRA Lazauskaitė V., Liutkevičienė D. 1998: Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 205–217. Liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: LKI, 9–18. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. Liutkevičienė D. 2014: Nuorodinis žodžių aiškinimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 219–229. Liutkevičienė D. GK 2014: „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ žengia į internetą, Gimtoji kalba 9, 15–19. Liutkevičienė D. 2015: Bendrinės kalbos normų pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 88, 1–8. Mikulskas R. 2006: Judėjimo reikšmės kelio predikatai. Leksikografinis aspektas. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: LKI, 146–147. Murmulaitytė D. 2006: Kai kurių daiktavardžių apibrėžimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Ai škinamųjų bendrinės kal bos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 34–54. Murmulaitytė D. 2012: Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Kalb os kultūra 85, 71–91. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Naktinienė G. 2006: Svarbesnieji „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–31. Naktinienė G. 2011: Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Kalbos kultūra 84, 150–164. PAT 2002: Paukščių anatomijos terminai = Nomina anatomica avium / L. Daugnora, R. R. Budrys, R. Trainienė; Lietuvos veterinarijos akademija. Anatomijos ir histologijos katedra, Vilniaus universitetas. Zoologijos katedra. – [Kaunas]: Naujasis lankas: Lietuvos veterinarijos akademija. PPŽ 2009: Paukščių pavadinimų žodynas = Vocabularium nominum avium = Dictionary of bird names = Vogelnamenverzeichnis = Dictionnaire des oiseaux = Словарь назва ний птиц : lotynų, lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis / Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; sudarė Mečislovas Žalakevičius, Irena Žalakevičienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Sakalauskienė V. 2003: Leksikos tyrimo semantiniais laukais vaidmuo leksikografijoje. – Leksikografijos ir leksikologijos problemos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 106–113. Sakalauskienė V. 2005: Veiksmažodžių abstraktų pateikimas dabartinės lietuvių kalbos žodynuose. – Kalbos kultūra 78, 153–161. TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.search. Vikipedija – laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija. VLE II – Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. VLE IX – Visuotinė lietuvių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Prieiga internete: http://konsultacijos.vlkk.lt/lit/konsultacijos/paieska.html. Įteikta 2016 12 28 Priimta 2017 01 20 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]