Daiktavardiškasis ir polinksniškasis „labui“ dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYT-SEMNIEN Lie u ių kalbos ins i u as DAIKTAVARDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI WORKING LIETUVI (RAŠTO) LIBBO ESMINIAI VODŽIAI: daik a a džio naudininkas, deseman izacija, polinksnis. ANOTATIJA In ques o a icolo, sulla base Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) ma e iale, si pa la di daik a a diškai i polinksniškai a ojamą labui. Sulla base delle ge a chie, dalla ice ca isul ò che daik a a džio labas naudininkas gene almen e a ogge o o in o noybe in quei casi in cui il suo ges o e pasakomas pe sonais žyminčiu daik a a džio (į a džio) kilmininku (bū inas isuomenės labui; ha c ea o sia pe sé che di al e nazioni labui). Toks daik a a diškasis labui ak ualizuoja bene icien ą, così come lui a liepia ini y ą, pa ien ą, kon en y ą, accon būdą. Polinksnio labui con kilmininku cos uzione ca a e is icinissima è il signi ica o del obie i o. Tipiškas ogge o co inzio pe il bene del polinksnio kilmininko ges dinis abs ac us daik a a dis (bū ina pe il bene comune), in o noybe co inzio leksiosamen e non limi a o. ĮVADAS La Maggia Li uania linguis ica dicodyne (LKŽe) assegna i e i iškosios giminės ienaskai inio 1 daik a a džio labas signi icazioni: (1) ge o ė, nauda (ž . 13 sakinius), (2) u as, lobis, gė ybė (ž . 45 sakinius) e (3) s eikinimas (ž . 6 sakinį). Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽe) e Bend inės lie u ių 2 kalbos žodyne (BŽe) o ni e due p ime ge o ė, nauda (ž . 78 sakinius), u as, lobis, iš eklius (ž . 910 3 sakinius) signi icazioni. 1) Jum non a, e 4 gli non buon S . 1 An asis Lie u ių kalbos žodyno omas (CF), il cui capo eda o e Jonas K uopas, isleisi nel 1969 Vilniuje. 2 Plg. DŽe: ge ė buon, p o is o i a: Ma e ialinė ge o ėje i e u o ko ha. 3 Plg. DŽe: naud 1. cosa u ile, p eziosa, p o ninga: Da shi o la o o sa à g ande mone a. 2. ge o ė, labas: Di bkime u i ė ynės nudai. 3. posi i o, a o e ole isul a o: Rung ynės e mina ono la nos a squad a nudai. 4. icchezza: Tan o u ils anco niekad non a e amo. 5. ja ai, g ūdai: Šieme bene za de ėjo nauds. 4 Abb e iime come LKŽe. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2) Visa ge iausia <...> mes panaudojame liaudies labui sp. 3) I geni o i la o a a pe labo kūdikių suo A1885,6. 5) Ma, i enendo gi ios labą 4) Pilį sug io ė i isą jų labą pasiėmė A1884,335. desc i e e, spiega e necessa io, cosa ebbe là spe imen a e š. 6) Pe labą che pa ola, ale algy nepeši P LXVII26. 7) Tu a la i a ho la o a o delle pe sone [ ė ynės] bene. BŽe 8) Il Go e nzia do ebbe guida si allo scopo comune labo. BŽe 9) To labo bas e à pe u a la i a. BŽe 10) Qui u i i nos i bene. BŽe 11) Più a di io capiamo che lui abbabbia a jégà Se o, неимерямую d'a cous galybę, e usa a ella a monia, e non caoso a a o e. DLKT 12) Quando poco dopo esis inussis si abbe e quin asis o , g adg ou ai decise che, a end'omeny pe icolingo empo s ygių, necessalo labui con i es an i cannonie i s'incon o s essi. DLKT 2 e 7 asi u ilizza o pe bene del ine icino daik a a džio ge o ė u ilizza o eku (plg.: Tu o la meglio noi u ilizzamo liaudies ge o ei; Visą gy enimą di bau žmonių ge o ei). Un al o è 11 5 12 asiiniuose, do e labui sos i ui e sinonimišku ge o ei da osi keblu (plg.:?Jėgą użył ha moniji, a nie chaoso ge o ei;?Reikalo ge o ei con gli es an i cannonie iis pasikalbės s essi). Può esse e che labui daik a a diškumas signi icm s ge o ė, nauda chia ezza lega a con il a o, se il suo dipendomuoju dėmeniu enen e daik a a džio (į a džio) kelmininkas segni gy ą o abs ak ų daik ą. Labui con kilmininku, u ilizza i 2, 11 e 7, 12 asi negli, di e isce secondo bū inumą amine: i p imi con kilmininku u ilizza i seman i icamen e besici ian i labui sono alen iniai a i a i del e bo (pa-)naudo i, secondii non. Nebū inoji labui con kilmininku cos uzione 7, 12 asi possono esse e 6 gie inama con ikslo p ielinksnine pe cos uzione 3 asi (plg. Balke ičius 1963: 226). Tikslas eiškiamas daik a a džio labas naudininku 7 sen inyje (plg. 2 sakinį), p eelinksnio pe kons ukcija 3 sen inyje e seconda io p eelinksnio, più p ecisamen e pa lando, polinksnio labui con kilmininku 7 5 Plg. esempio da Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT): [Pliusnys] ul e io men e la o o ųsi Kū ėjo žmonių ge o ei. 6 Plg. Nijolės Sližienės (1998: 10) eikiamą naudo i „ a o i kaip p iemonę, į ankį kokiam ikslui, aiky i ga bei e ku junglumo ap ašą, do e naudininkas a liepia ini y o ikslo, paski ies unkciją (ž . Sližienė 1994: 23). 7 ,,An iniais (naujybiniais) chiama i p ielinksniai, che possono esse e lega i con le pa ole di al e pa i della lingua, sop a u o con p ie eiksmiai (Valiuly ė in: DLKG 2006: 438). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 cos uzione (plg. Šukys 1998: 552; Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150151) in 12 sen inei (plg. 11 8 sen inį). Secondo 3 e 7 sen inii analogiją e enendo con o del a o che ipiška p iežas ies (siau ąja sensem) aiška p ielinksnio pe causa della cos uzione, a daik a a džio u ilizza o e mo i o la signi icazione non è ca a e is ica, anche si può i ene e che polinksnio labui kons ukcija e (o) p ielinksniu pe causa su kilmininku (gali esse e) ma cima agione. quale pos o il a ge lo, agione aiškoje occupa daik a a diškasis e polinksniškasis labui? O essi accon ano solo ques o signi ica i? Come e à is o, e al e. Toliau (ž . 2 pa ag a i) si ce ca ispos a alla domanda, su quali c i e i si possa g įs i daik a a diškąjį e polinksniškąjį labui, o, al imen i, cosa a in luenza e quando signi icminis labui di en a (y a) deseman izua o e acquis a s a us polinksnio. Si può i ene e che, be menė o gy umo k i e ijaus, am į akos u i i g ama inė unkcija: daik a a džio labas naudininkas eina ne ipiško bene icien o objek u (papildiniu), ad esempio, nella ase Tu i gy uliai u ili al bene umano (plg. 9 ge o ei, uomoui), polinksnio pe bene dell'uomo cos uzione ikslo in o noybe. Al e an o, qui piu os o occo e pa la e di più daik a a diškuoju e più polinksniškuoju labui segnalimas ogge i e e ci cos ybine (p iežas ies ampia senso (in e alia Balke ičius 1963) oppu e s u ąja senso ( ealiosios) agioni e ikslo (in e alia LKG 1971, 1976; DLKG 2006; Labu is 1998)) signi ica i. 10 Quindi l'ogge o di ques o a icolo daik a a diamen e e polinksniškai usa o pe bene. Obie i o dell'a icolo ge a chijų pag indo discu e e labui unzioni sen enzi. A al ine aggiunge e engono solle a i ali daik a a džio užda iniai: nep e enduojan į išsamią li e a ū os apž algą, umpai minė i, kas ašy a apie naudininką e i suo sinonimi g amma ica i i li a ians kalbos ap ašuose (ž . 1 sky ių), cioè apibend in i, che išanalizuo i (labiau) daik a a diškosios i (labiau) polinksniškosios labui a osenos a ejus i pagal cognomina o nella a uale li a ių ( aš o) pa laba (ž . 2 sky ių, anche apibend inimą e iš adas). U ilizzamasi desc i omuoju anali iniu e in e p e azione me odii. Plg.: Naujybiniais chiama i quei p ielinksniai, che sono man enu è aiškius e imologinius legamen i con ais quasi mai neina p ima aleg niji, ad possono esse e conside a i sa a ankiškais žodžiais, iš ku ių jie kilę“ (Valiuly ė in: LKG 1971: 580). 8 Plg.: „Kai ku ie p ie eiksmiai aip pa gali bū i a ojami kaip polinksniai, pa yzdžiui, labui, me u i k . Jie polinksniai, ecc. : Viską ho a o solo pe uo bene (Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150151). Tu ina uno esempio, do e labui iene usa o come p ielinksnis: Kad a a i di s a o p as ėja e che senza il suo in e en o gue a ci ile, di u i in ingų e ge ų žmonių disg a i, nesiliaus pe amžius. Egli è in e enu o solo a a o e di quei omi, che in qualsiasi ci cos anza nù ano solo anquillamen e la o a e la o o e gode e di semplice amiliynine elici à (DLKT). Tokiai p ielinksniškai labui a osenai in luenzau a la e i ino pažyminio sen inio dėmen o. 9 La unzione Bene icien e ca a e is ica agli esse i i en i, specialmen e pe sone, ai cui bene ici o a disagio quel che a iene, aosi. Ca ai e cose inanime nonché cose as a e sono pe cepi e come bene icien a, ecc.: sudėjo g ėbliui dan i, umymas kenkia s eika i (ž . Sližienė 1994: 21) 10 Vaida Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 1718) pa la di sei so oca ego ie della agione: ealiosios p iežas ies (cauza i o), hipo e inės p iežas ies (sąlygos), come alla u u i à di e e agioni ( ikslo), i ealiosios p iežas ies elazioni lei (nuolaidos), mo y o ( . y. ska inančios p iežas ies), pada inio (pasekmės, ezul a o). P iežas ies seman iniams a ibuisce ealiosios p iežas ies, mo o e pada inio subka ego ie e sos iene che hipo e inės p iežas ies pasižym. sa i a (sąlygos), kaip į a ei į nuk eip os p iežas ies ( ikslo), ne ealiosios p iežas ies (nuolaidos) san ykiai y a sa a ankiški, seman ika e u in yski exp essai lo o ca a e is ica g amma icina. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Siekian ikslo emiamasi ma e iale, accol a da Vy au as Didžiojo Uni e si y Kompu e inės ling is ikos cen e suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau DLKT), cui la maggio pa e suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės a amminis a i a della le e a u a) linguis ai. Sagi ine lingua esempi DLKT cos i uiscono il minimo dalį. S aipsnyje emiamasi 1250 pa yzdžių, ku a ojamas labui. Tokie sakiniai, neski s an pagal žan us, eiliškumo a ka a ink i į DLKT išplės inės paieškos laukelį į ašius žodį labui (naudojamas paes sea ch c i e io coincampa). 1. NAUDININKAS IR JO SINONIMAI GRAMATINIUOSE LIETUVI LEGABUOSE APRAŞUOSE Pe in succonc e izza e labui unzioni nella ase, sop a u o è impo an e b e emen e menziona e, come in g amma iche in endu o da daik a a džio u ilizza o e e quali possono esse e i suo sinonimi. 1.1. Adelė Laigonai ė, ap a dama daik a a džio naudininką Lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau LKG) (LKG 1965: 193 ), sos iene che eiksmažodžių aldomas naudininkas signi ica pe sonaį o daik ą, a cui iene assegna o, cui in e esais esegui o, cui una o al imen i occhia l'azione pa lamassi. Tokį daik a a džių naudininką si può chiama e u ilizzinikku dell'ogge o. Sakinyje egli s olge del complemen a io unzioni (ž . 13 sakinį). In quegli casi, quando azionimažodžių mandomas naudininkas indica, pe cui scopo cosa si a, accade, s olge unzioni del ikslo ci cos anze (ž . 14 sakinį). 13) Fab ikan i p isp es i alza e agli impiega i sala io. (ci a a a da LKG 1965: 193) 14) Tas dėdė p es ijo anco a lei keliui e pa ą ubli di dena o. (ci a a a da LKG 1965: 194) Elena Valiuly ė, g amma icose (LKG 1976: 29 ; DLKG 2006: 513 ; plg. Šukys 1998: 147) a a dando azionimažodinius combininii con u ilizzininku, dice che naudininkas no e ai p incipalmen e ogge iini (aukojasi), ečiau ikslo ( uošiasi s), quan i ibini (dingo amžiam) nonché appo i di empo (is ažiuos ziemai). u ilizza o e dell'ogge o con anzi y inie azionimažodžiais u i due yškesne signi ica i azione indi a o e azione des inazioni. Ques i signi ica i di e iscono pa icola men e chia amen e allo a, quando en ambi gli u ilizza o i pa o ojami g e a con lo s esso a omažodžiu, eg., nupi ko duk e iai (ad esa as) siūlų megz iniui (paski is). Ad esa ą gene almen e signi ica pe sona (o al o i as en i à) segnalinčių daik a a džių (a lui a s ojančių į a džių) naudininkas. <...> Paski ia signi icazione ha no malmen e cosaik us žyminčių daik a a džių naudininkas. Egli segna, a cui iene assegna o un al o dal s esso a ima o dio dipendomo linksniu (galininku o kilmininku) de o daik as (Valiuly ė in: LKG 1976: 31 ; anco a z . DLKG 2006: 513 ) (plg. 1516 sakinius). Abs akčios signi ica i i (dažnai eiksmažodinės kilmės) daik a a džių naudininkas 1718 sakiniuose odo eiksmažodžiu žymimo kalboje | 5 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 scopo dell'azione (Valiuly ė in: LKG 1976: 34). Al ipolgando, E. Valiuly ės opinione, 1516 sakinių naudininkas è (ad esa o, paski ies) papildinys, e 1718 sakiniuose ( ikslo) aplinkybė. Albe as Ružė LKG (1976: 517) o ni a, ad esempio, della ase Be žo ošes pasidžiauk p aku ui daik a a džio p aku as naudininką empi ikslo ambien ybe (plg. 16 sakinį). Di analoghe opinioni è e Vi as Labu is, che 1618 asi us ojamà daik a a džio naudininką capisce come scopo più p ecisamen e, des inazionale scopo (paski i) ci cos anza, con cui odame na a i o de o segno di segno, che spesso al con empo ma ca e a inio 11 o supplemen a e de o cosai 176). Jonas Balke ičius (1963: 226) pa la i i sen ini u ilizzininkus anche discu e ikslo ambien e include in ampiamen e pe cepi i mo i o di ci cos anze conce o. Come dice paski į“ (Labu is 1998: 302; panašiai Ružė in: LKG 1976: 517; Šukys 1998: 168 ; da ž . . p.: 147, Jonas Šukys (1998: 169), le ci cos anze naudininkas 16 sen i udine ka u indica e indi e o ogge o , aplinkybių sky iuje. Tačiau jis (Balke ičius 1963: 219), ski ingai nei V. Labu is a A. Ružė, ikslo men e 1718 sakiniuose, do e è abs accia e aik a a dis, egli ha no malmen e b iskesnį ikslo a spal į (plg. Ružė in: LKG 12 1976: 517; 13 plg. . p.: 34, 87). 15) Io gli monno pyliau, lui mi duobę kasė. (ci a a a da Šukys, 1998: 148) 16) Io s esso posida ò casui inus. (ci a a a da LKG 1976: 32) 17) Vai o ykš ė la lo o bellezza sep inžiedžius selka? (ci a a a da LKG 1976: 34) 18) Il p op io pode io u ilizza e pik am nega binga. (ci a a a da LKG 1976: 34) Aldona Paulauskienė (1994: 120, anche c . . p.: 123, 173) sos iene opinioni che in u i ques i casi di consumo [spildinio, ci cos anze] il bene icia io man iene comune (in a ian ina) des inazione e u ili à/nenaudo signi ica o ( edi anche 14 Šukys 1998: 147). Aiškėja, che daik a a džio u ilizza o e in e p e azione si basa complemen inys (ne i di e o ogge o) esp. ci cos anza e conc e us ( i as esp. cada as) esp. abs ac us daik as ski imi. Supplemen inys è speci ici ogge i i en i o non i us signi ican i daik a a džio naudininkas (Valiuly ė); in o noi à conc e is non i us oppu e abs akčius daik us signi icin is daik a a džio naudininkas (Labu is, Balke ičius, Šukys). Sulla base così assegna o 11 Ticlo ci cos anza è secondininkė pa e della ase, che mos a numa ima, in p ospe i a enu a agione, la cui dellei, a cui applicandois esp iskiasi segno di, de o na ino (Labu is 1998: 300). Plg.: Ticlo ambien e segna l'azione o s a o di scopo e des inazione, isponendo alle domande che, dei quali inì anda o, s ol o, mi a o a chi, pe cui scopo cosa è o che si a (Balke ičius 1963: 225). 12 No malmen e ale ogge o è esp essi con un piu os o conc e o daik a a džiu (Šukys 1998: 168). 13 Ryškiausią ikslo signi ica o ha eiksmažodinių daik a a džių naudininkas, ad esempio, Dujinei cemen azione engono u ilizza i a i k osnni (LKG 1976: 517). 14 Aplinkybių naudininkas man iene lo s esso p incipale signi ica o di des inazione. […]...> Tikslo ambien e si è anche abbina a con il signi ica o di des inazione (Paulauskienė 2001: 173). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) al lingu | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 indi e ino ogge o e ci cos anze u ilizza o eku, bisogna di e, che daik a a džio naudininkas è indi e ino ogge o nelle cos uzioni sac i ojasi ai bambini, nupi ko duk e iai siūlų, gli kalną pyliau e di e isce dallo in o no che a nelle cos uzioni sac i icojasi ai bambini labui (plg. ge o ei), nupi ko duk e s labui siūlų, suo labui kalną pyliau. Anche qui impo an e la s essa aiška signi icimi seman iniai di e enumai: cos uzioni o ojasi ai bambini, nupi ko duk e iai siūlų, gli kalną pyliau è bene icien o, a o ojasi aikų labui, nupi ko duk e s labui siūlų, suo labui kalną pyliau ikslo naudininkas. Sono gli ul imi bene icia i di e si? Visaip può esse e. Ma, pe esempio, nella ase Bičiuliai, la sua espe ienza anco a pasi e na al nos o bene (DLKT), al bene piu os o è icino bene icien o indi e o ogge o, al ma ca o e u ilininku (i. e. pasi a naus nos o bene a noi; plg.:?pasi a naus noi nos o bene; anco a plg.: Nupi ko duk e s labui siūlų megz iniui; Paskolijo da kelionei e dena o) (ž ul e io men e). Hen igi, labui di e enum pe spiega e necessa io ce ca e anco a al i c i e i. Axelis Hol oe as e Lo e a Semėnienė (2004) di e niam a ibuisce g adi di g a i o mi à. Remdamiesi Vesla os Čižik (2003) p elimina men e s abili a linksnių hie a chia: a dininkas > galininkas > naudininkas > kilmininkas (o kilmininkas > naudininkas) > įnagininkas, au o i (Hol oe , Semėnienė 2004: 33) sos iene che linksniai si is idės o scala in base a se essi codi icano cen ali o pe i e iche unzioni sen enziali; linksnių signi ica i i y a mol o as a i e e di icilmen e su o mula e linksnių hie a chijoje alç a si ua e linksnių caso, ma done nel conc e e esnės quan o più bassa posizione linksnio hie a chijoje. Secondo ela kinį g a iškumo (a imi à anduoli del ascio) o seman iškumo (pe i e iškumo) g ado si dis ingue linksnių ge a chia co ela a e con la sin aksische dipendomybės ( aldinys > modi ika o ius) base si dis ingue ge a chia delle unzioni g amma icali: sogge o > di e o 15 ogge o > indi e o ogge o > olimesni ogge i (angl. oblique) ( umpiau, sogge o > ogge i) > ci cos anze (plačiau oe 2009a, 2009 Holb). Come sc i e A. Hol oe as (2009a: 18), a dažodžių ge a chia, esc ikiuojan e a imazogno palydo us a una ce a o dina e ėjančia secondo la lo o pe i e iali à, o a sie ù dal p ag indine p edikazione g ado, pe me e di immagina e g aduale passaggio complemen a i di ques o a imazogno in una ca ego ia modi icika o ių, p e edendo insieme e in e media i casi di passaggio. Quindi ge a chizazione pag indu naudininkas è più seman ino (miniau g amma icino) di e nis, segnalin is più pe i e ine g amma icine unzioni. Hie a chiche di e enze si possono g įs i e labui a oseną: secondo sin assica appa enomezza lui segnalimi ogge i > ci cos anze (pasiš enčia comune bene ì > pasi a naus nos o bene ì > la ano gen e bene ì > belui bene ì sep inziedžius enka). Ques o e ela i i con p op io bene i daik a a diškumu > 15 Sulla sin aksinių elazioni del con ollo e modi icazione, aldinio esp. modi ika o iaus, ges danzio pa ola esp. modi ikuojamojo žodžio samp a ą, ku ia čia emiamasi, plačiau ž . Hol oe , Judžen is (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pa plg. i adicinę sin aksinių yšių ipų apž algą. Apie papildinių i aplinkybių sky imo k i e ijus, ku iais s aipsnyje naudojamasi, plačiau ž . Hol oe , Čižik-P okaše a (2005: 66–70). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 polinksniškumu (pasi a naus nos o bene ui (plg. nos i ge o ei) > belžio bene u (*g ozio ge o ei) sep inziedžius enka). Secondo seman ine unzioni indi e o ogge o dain a diškasis labui ko eliuoja con bene icien u, a in o noybe andan i polinksnio labui kons ukcija su ini y u, . y. ikslo aiška. Come 16 è s a o is o, ol e ali daik a a diamen e o polinksniškai us ojamų labui, ci sono casi, quando labui è (labiau) daik a a diškasis, ma secondo sin assica dipendomybę non esis e p edica o aldinys (lo labui (plg. jam, il ge o ei) kalną pyliau), e a e si: labui è piu os o polinksnis, ma p edica o aldinys (uusoio a monie, e non chaoso labui). A. Hol oe as e V. Čižik-P okaše a (2005: 8192) sin assialmen e u ilizzininką, che non uguima posizione di a gomen o, i. i. non esis e p eda o ges in, chiami libe o e ne dis ingue qua o ipi: da i us commodi (Jonas a Onaėi ynešno), da i us sympa he icus (Jonas passaudė šeimininkui mano), da i us e hicus (Jis au a aži!), da i us iudican is (Šis pa eikslas man g ažus). Au o i da i us commodi in e p e ano come bene icien o ambien e (plg.: jam kalną pyliau), da i us sympa he icus come caso di scissione dell'a gomen o, da i us e hicus collega con disku su e empo del ascio in o no, e da i us iudican is è seman icamen e ichies o e sin assialmen e ges domas (Hol oe , Čižik P okaše a: 90: 83, 86, 2005). L'ul imo libe o u ilizza o e si collega ne con l'in e o asinio (caino asinio ci cos anza), ma solo con conc e iche pa ole sin assiche p op ie à ( . p.: 91). Agnieszka Rembiałkowska, disco dando libe i u ilizza o i, p opone, classi icando <...> basa si dei lo o copėp ies (angl. scope) c i e iumi. Conc e amen e pa lando, ipi di u en i libe i engono assegna i sop a u o in base a quello con cui sezione sen enziale essi elazionano, i. e. con quale li ello di p edicazione essi cos i uiscono un'uni à più s ide ole e con quale li ello di p edicazione si limi a il e e o della lo o signi ica i a p edicazione (Rembiałkowska 2009: 149150). La sua pag indu da i us sympa he icus codi ica e posesy inės éikšmės pasi eiškia še dinės p edikacijos lygmeniu (plg. 16 sakinį), da i us commodi incommodi kodi icamas bene iecien inės male icien inės eikšmės ( . p.: 167 168) u ė ų p iklausy i išplės inės p edikacijos lygmeniui ( . p.: 162) (plg. sakinį), da i us lygmeniu ( .: p. 168). A. Rembiałkowska (2009: 161162, 168) quindi c i e i di cope u a ondzia in ci cos anze ine en i lib ìi u en i ge a chia: da i us sympa he icus > da i us commodi > da i us commodi. Da quello che lig šiol sai o, è chia o, che (può esse e) limi a o labui iudican is eikšmės [koduojamos] p opozicijos lygmeniu, da i us e hicus – šnekos ak o (sakinio) consumo pag eciui da i us sympa he icus (plg.: pasida iau namui langus,?pasida iau namo labui langus, su p edika u iesiogiai nesusijusių lais ųjų naudininkų hie a chizuo us ski umus. Kaip (a ) okią ma: pasida iau casa labui ( . i. namams come abi amai ie ai) langus) (ž . ul e io men e). incommodi > da i us iudican is > da i us e hicus, a liepia ap a iamas labui, bus kalbama oliau (ž . 2 16 Fini y as „būdingas daik ams bei eiškiniams, ku ių siekiama, ku iems ski iamas eiksmažodžio žymimas azione, eg.: le squad e compe e anno pe il p imo pos o, gli ag icola i si p epa ano sėjai (Sližienė 1994: 23). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ju gi a Ke e ičienė (2008: 117 ), applicando cogni y inės g amma icos eo iche p emesse e me odi, p opone unzioni u ilizza o e des ina e non secondo sin aksini ( aldomas esp. ne aldomas), ma secondo seman ini c i e i. Kalbininkė naudininką in e p e a come una ce a e e di signi ica i di e si co ela i a lo o (angl. ne wo k, se o meanings). In ques o a icolo in daik a a džio naudininką ega dema come in hie a chijų, ski ų minė ų au o ių (Hol oe as, Semėnienė, Čižik-P okaše a, Rembiałkowska), a į. Sulla base di esse, si pa la, quando labui usa o (labiau) daik a a diškai ( u i signi ica o), quando polinksniškai (kaip deseman izuo o). Ques o si discu e osse ando la sua sin aksiche dipendenze: iene p eso in conside azione a ques o, se è egli è ges domas del eiksma odio o no. Veiksmajodno aldiniu co en e daik a a džio labas naudininkas o modi ika o iumi einan ys aplinkybė (ž . 7, 12 saginius) (plačiau ž . 2 polinksnio labui kons ukcija su kilmininku y a objek as (papildinys) (ž . 2, 11 sakinius), sky ių). 1.2. Successi amen e, enendo con o dell'idea di Vy au as Amb azo (2006: 307) che p ielinksnis pe (ei) con kilmininku pen e biasi in scopo e des inazione bene icia o e a osenos a ea, specialmen e allo a quando si pa la di conc e i → a gomen i ela i i al scopo, eg.: lasciako bul es sėklai pe seme, pasidėjo pieną → pe bambini, <...> is umia e eiksmažodžių abs ak ais eiškiamą des inazione bene iciininką, eg. : A causa mangiamen o zaceks (plg. Balke ičius 1963: 226 e 1718 saginius), b e emen e menziona, quan o anco a, besides naudininko, žymima ikslo aplinybė e come essa co ela a con ipiška 17 p iežas ies aiška p ielinksnio pe kons ukcjami. Pa yzdžiui, A. Ružės nuomone, be jau minė o naudininko, ikslo aplinkybe eina p ie eiksmis, daik a a džio kilmininkas, ilia i , kilmininkas con p ielinksniu dėl, galininkas con 1976: p ielinksniais į, už, eiksmažodžio bend a is, siekinys, azeologizmas i žodžių junginys (LKG 514 ; plg. Balke ičius 1963: 221 ), o agioni in o noybe p ie eiksmis, daik a a džio įnagininkas, 18 kilmininkas con dėl, iš, nuo e dėka, galininkas su p ielinksniais pe , za, įnagininkas su p ie a ų išsižadėjau g ažiausio jausmo meilės (plg. 3 sakinį) (LKG 1976: 516517; anco a c. LKG galininkui con p ielinksniu su, azeologizmas i žodžių junginys, p z.: Dėl ė ų įno io, dėl amsuolių ana ikų p elinksniu za o u ilizzininkui, plg. :, Ma u anco a in scuola essendo, già lo a i pe Li u iškumą 1965: 194). Kilmininkas su p ielinksniu dėl dažnai būna sinonimiškas ikslo unkciją u inčiam (plg. pe Li u iškumo); Ko ai caccia ojami pe kepsnio (plg. kepsniui) (Ružė in: LKG 1976: 19 518). 17 Plg. (199Šukio8: 169) opinione in ques a ques ione: Vie oj paski ies [ . y. ikslo] naudininko soli o nonl'adiga p ielinksnio pe la cos uzione, eg.: pe seme la pasilikom; pe il pane zaiide bsiu; p endi in p es i o pe iaggio. 18 P iežas ies appo i desc i o nei più impo an i la o i di linguo y os li uani c . Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 8 12). 19 Tik lo p eelinksnio pe cos uzioni u ilizza e p ie eiksmažodžių, cui eiksmu de oos qualche aspi azione (comba i, muū i, mo i e, le i ed ecc.) (Ružė in: LKG 1976: 518). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 E. Valiuly ė, DLKG (2006: 543) disca dando agione signi ica o delle azioni oodini pe , con įnagininku junginius, eigia, kad „p iežas į žymi junginiai su p ielinksniais iš, nuo, dėl, už, ečiau – su dėka, senza p ielinksnio, con p e eiksmiais (da ede e Valiuly ė 1998: 337410). Quan o ul e io men e nag inėdama ikslo aišką, ji (DLKG 2006: 551) laikosi nuomonės, kad „ eiksmo ikslą bei paski į ma cia kilmininkas e naudininkas (singoli o su bend a imi), bend a is, p ielinksnių [dėl, p ie, in o su kilmininku] kons ukcijos, ecc.: lo aja pe la libe à, paklausė cu iosi à dėlei (da plg. Labu is 1998: 302). P ielinksnis dėl, a ojamas „ eiškian eiksmo ikslą, dažnai susipina su p iežas ies eikšmės a spal iu (LKG 1971: 590; similamen e Ružė in: LKG 1976: 518; anche z . Valiuly ė 2001: 201, 222). 20 21 Išsamiai ap ašiusi daba inės lie u ių kalbos sin aksinius sinonimus, kalbininkė apibend ina: paginalina causa dei appo i esp essškos mezzi sono cos uzioni daKilm, nuoKilm e pe Kilm (Valiuly ė 1998: 406), e cen ica posizione nel sis ema dei mezzi di signi ica o obie i o [konk ečiau, siekinio] occupa bend a is una e con kilmininku, a p ielinksninės [į, p ie, dėl] cos uzioni cos i uiscono quella sis ema pe i e iją (Valiuly ė 2001: 222; una simile opinione anco a edi Labu is 1998: 300). J. Šukio (1998: 380; anco a ede e 1978: 31) opinione, gene ali à p ielinksnio pe signi ica o agione con des inazione a spal iu abbas anza aiški e senza sen inio. Kai p ielinksnio pe cos uzione signi ica abbas anza aiškią paski į [ . y. ikslą], le è icino des inazione naudininkas, pe ò con lui keis i nebū ina, né olima man ene e agion i a spal į. Mama pe il suo bambino (plg. suo bambino) il pane pasku inę aiko. Tu a ia al pos o di ale des inazione eiškian i p ielinksnio pe cos uzione, do e non si può osse a e agione a spal io, meglio con inga soli o des inazione naudininkas. Comp iamo pa a e pe la seme (Šukys 1998: 380 ). E. Valiuly ė (1998: 376) sos iene che p ielinksnio pe agione, ikslo, objek inė, nuolaidos eikšmės sono mol o ic imos: li unisce un comune segnale seman ico, che condizionalmen e si può chiama e loginiu pag indu. <...> Si e i icano ali casi di uso che è di icile di e a che signi ica o a ibui e la discussa cos uzione. 22 Da ciò che è de o, si ede che, nonos an e ipiška p e e enzia pe cos uzione agione signi ica o, essa è plu ia eikšmė: ja pasakomi e al e nep iežas i ( ikslo, objek i e o e c.) 20 ,,P iunzioni pe , dělei usa i signi ican di un a o (ma anche busenos, eiksmines peculia i à) agione (Valiuly ė in LKG 1971: 590), scopo, nuolaidą, pensione o ogge o della lingua, a o zando il signi ica o di un'al a pa ola, eg., G azie alla bon à è buon (pe la bon ù è buono) (Valiuly ė in DLKG: 2006 441). E. Valiuly ės opinione (1998: 381), combinazioni con a i ius, alingus azioni segnalinčiais eiksmažodžiais p ielinksnio pe cos uzione, ha e ikslo signi ica o, ecc.: a jojo pe me gelės (plačiau ž . LKG 1976: 87). Tali conjunzioni possono esse e as o ma e in composi i sen ini ikslo, plg.: a jojo, che edesse o me gelę. 21 P ielinksninė [dėl con kilmininku] cos uzione ikslo ci cos anza nel signi ica o le e a ia del linguaggio nelabai ecc., būdinga. Be o, kilmininko su p ielinksniu dėl ikslo eikšmė ne isada aiškiai a ibojama nuo p iežas ies eikšmės“, G azie a co aggio egli si chiuse pe la cin u a suo pad e lungą Damasko du klą, p enne la zazzà e uscì; A causa smaguma uno può siicina e, ma più nien e (LKG 1976: 518). 22 Labu is (1963: 225; anche c . . p.: 22 simile opinione c . 1998: 293, 300) dice che l'ambien e del be saglio dal eikianche agioni ci cos anze dis inge un al o mo i o e appo o di empo con il na a i o del ascio: la agione eikianche nell'ambien e eale della eal à so ge pe p eceden emen e na a i o o a insieme con il na a i o, e l'ambien e del be saglio è solo il possibile o a eso isul a o dell'azione o del s a o, o, nelle pa ole di Nashlna-Ebe ha d (2006: 17) il linguis ico è di e o e so ques o. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 e aggio na a poseso iù a e bene ici […] bene icien inė in e p e azione. Toks daik a a diškasis labui a imas da i us commodi, specialmen e in quei casi in cui labui con kilmininku iene sepa a o dal galininku posesumo del ma camen o e solle a o in 52 ase inizio (plg. Vaičiuly ė-Semėnienė 2006: 171172). Talių come 5052 asiiniai a i disponibili DLKT esempi non. Ne u ima e sakinių, do e labui usa o come male icien o ambien e (plg. Rembiałkowska 2009: 154). 53 sen inio male icien o (nesėkmės) naudininkas (mamai) iene cambia o 54 sen inyje in cos uzione mamas labui suponuo ų la come da i us commodi in e p e azione: mamai bene pasisekė, che ques a ol a o agas nenusisekė /; lei così e ole a (plg. : Mamma pe bene (plg. naudai) o agas nenusisekė). A causa della s essa bene come nauda, ge o ė in e p e azione non lo applichino sen iniuose con da i us iudican is, cui segnala o subjec i us alicazione (plg. Rembiałkowska 2009: 156157, 163; z . 55 sakinį). Al i pa lando, da i us iudican is è co ela o con pe cipien o (ž . Sližienė 1994: 2021), e labui con bene icien o unzione. Al is an o, 56 sen enza, do e lais asis naudininkas può esse e in eso sia come da i us iudican is, sia e come da i us commodi (Rembiałkowska 2009: 157), sa ebbe possibile aspe a si e bene icien ą ak ualizuojančios labui su kilmininku kons ukcji. 50) Numazgojo passegge o i piedi. (ci a o dal DLKG 2004: 514) 51) Numazgojo kelei io labui (plg. naudai) kojas. 52) Kelei io labui (plg. kelei io naudai, kelei iui) pad ono numazgojo kojas. 53) Ques a ol a o agas mamai nonusisekè. (ci a a a da Rembiałkowska 2009: 154) 54) Ques a ol a o agas maman labui nenusisekė. 55) Ques o i (plg.? a o pe bene) o se moni o ius è imaginioclis anco a? (ci a o da Rembiałkowska 2009: 155) 56) S udiji man (plg. mio labui) di enne ciò che a ba inuko la o azione ecchiojam cin. (ci a o da Rembiałkowska 2009: 156) Gli ul imi sul būdo o signi ica o, ma camen o daik a a diškuoju labui, pe me e pa la e 57 ase con es os as. 57) La decisione iene ado a a semplice o asa usi majo i y a e a e , quando už e p ieš pasisakė po due depu a us. Noi possiamo ques a ques ione isol e e o a (KAIP?) pe os o bene (plg. os o bene icio; a oi a o e oli). DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Da quello che su labui come daik a a džio o mą sai o, spiegazione che egli con il suo dipendomuoju dėmeniu ( e ai) de inamuoju būd a džiu o (spesso) nede inamuoju daik a a džio (į a džio) kilmininku usa o come p edica o aldinys o modi ika o ius. Daik a a diškasis labui con de inamuoju pažyminiu amminio a ogge o o ci cos ybe. A causa del suo lessionale signi ica o as a ezza ogge o andan e labas naudininkas a liepia nonipišką bene icien ą (pasiš enčia comune bene ìco) o pa ien ą ( y inėjimai aiu a comune bene ìco). Aplinkybe co ancio d'agik a o dizio labas u ilizza o eku con de inamuoju segnoinio segnalimo scopo (comun am labui sujudo). Tikslo bene icia o e icinoimo p eelinksnio a causa cos uzione (dėl comune labo (ge o ės) sujudo). Daik a a diškojo labui aldiniu no malmen e a i us (pe smenis) oppu e ( a ai) abs akčius daik us žyminčio daik a a džio kilmininkas (pasi a nau i ma imoniokos bei amiliali labui). Tenendo con o della chia ezza del signi ica o lessicale del bene s esso d'ogge o e sulla base del suo non indeinabile dėmeniu dipenden e, si può gene alizza e così: il modo in cui a e so l'ogge o dell'ogge o labas naudininkas ak ualizuje bene icien ą (bū inas isuomenės labui) o a liepia pa ien ą, kon en y ą (p ieš a auja asmens labui), ini y ą (u ilizza e bene delle pe sone), passando in o no no malmen e app esen a ak ualizuo ą bene icien ą (sukū ė ne sia pe sé, o na odų labui), al ol a de o con esso. Daik a a diamen e usa oamom pe bene ca a e is ica e sink e ine (bene icien o e ikslo) signi icazioni (pa ūpin i Lūšio pe bene, ho a o u o ques o uo pe bene). In ali casi, quando in o noybinė labui con pe sone segnalinciu daik a a džio (į a džio) kilmininku kons ukcija è in esa come ikslo, p op io labui signi ica o di en a blankesnė (plg. in ičia me mio labui) (ž . ul e io men e). 2.2. Polinksniškasis labui DLKT esis a e più esempi, do e daik a a džio labas signi icazioni sono meno chiškios e isiede o iamen e, che labui con kilmininku usa o (labiau) come polinksnio kons ukcija. Ques o co ela i con labui aldino, ma cimo kilmininku, as a i udine. Ad esempio, in base 58 ase, do e as a us d'ogge a o džio naudininkas (s eika ai) a bene icien o ogge o, si può i ene e che bene icien as può esse e ak ualizuojamas as a us d'ogge a o džio labas u en eku, analogamen e come Bloga umo aika kenkia uo labui ( au). Tu a ia dalla 59 ase si ede che labui con l'abs ac daik a a dizio kilmininku usa e da osi kebliau (?kenkia salu e labui). A e ebbe, che l'ogge o andan e abs ac us daik a a dis silpnina daik a a diškąjį labui. Ma lo si usa 60 sen enza, do e a ini i o ogge o. 6164 sakiniuose bene icien o o ini y o ogge o segnala o polinksnio labui con abs ac us daik a a džio kilmininku kons ukcija, che sinonimiška eiksmažodžio o būd a džio ges domam u ilizzinkui. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) in lingu | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 58) Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika ai. (ci uojama iš Sližienė 1994: 343) 59) ?Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika os labui (plg. ?s eika os ge o ei). 60) „Šiuo pak i uoju, kad maloningasis U enos d a o ponas Balce ičius lenkų e oliucijos labui (plg. lenkų e oliucijos ge o ei; lenkų e oliucijai) donò e cen i ubli. 61) Gli S a ie is e a lygins Die as i lais oji Žečpospoli a. Pasi ašė e oliucijos pasiun inys Smilga“. DLKT ama ininkas o nendo beni ma e iali, duho ininkas p eghida e eligiose ce imighi, e ciasc classe eseguendo il p op io la o o. Pe bene del comune bene (plg. comune bene) è necessa io che ale sis ema a esse la mandancien e pa e, come che l'anima domini un co po o supe io men e la na u a domini in e io men e. DLKT 62) Mol iinanziali poli ico a idumo e c imin imì i ime, po e e del po e e u ilizzan i non colle i e ge o ei (plg. bend ajai ge o ei), e delle quali anche pa i i o s essi di igen i bene i. DLKT 63) Nonos an e ciò, che o ebbe qualche qualcuno, non ale e dimen ica e, pe ché noi, pe sone, possiamo p op io ques o a e, ace e, eme e, pensa e nume i, sac i ica e mezzi pe bene degli obie i i (plg. obie i i, pe mo i i), in olon a iamen e spacchiamo col sangue le nos e mani, ma se ques o qualcuno al o a nome nos o, in e imo gli occhi a paese o scandiamo gli šūksnius di appoggio. DLKT 64) Ca is i, la os a kunigys ė è un dono di Dio, des ina o al bene della p op ia nazione celeb azione (plg.).salo ei bene i o della p op ia nazione celeb azione; la p op ia nazione celeb azione / DLKT Labui dipenden e dėmeniu abs ac i izio del daik a a dizio einančio pe de la sua dis in i a (daik a a diškasis > polinksniškasis) po enza in quei casi, quando labui con kilmininko a in o no del be sybe o così può esse e in e p e a o (plg. 4749 saginius). 6368 polinksnio usa o nei sagegni p o ì kilmininko aldinys leksiškai ne ibo : pasakomas konk čius ((ne)gy us) e abs akčius daik us žyminčiu daik a a džiu. Tali obie i o signi icazioni polinksnio labui con kilmininku cos uzioni, pasak V. Ap esiano (1995: 18), in e p e e uo inos come kad P as ųsi. Tikslas pasakomas kondensuo ai (plg. Valiuly ė 1998: 369): secondo ekonomiškumo p incipio polinksnio labui kons ukciju si sceglie al pos o del la e u inio angen e (plg.: (67) Tie speseo almeno suda o g a ui o di cellula e ele ono labui speseo almeno suda o pe che si o enesse o g a ui o di cellula e ele ono). Ques e polinksnio labui cos uzioni sinonimiškos ikslo a causa su kilmininku cos uzioni. Ol e ali aiškių casi, esama e d i eikšmių: 71 la ase usa o in o noybe andan e labui può esse e in e p e a o e come daik a a diškasis, . i. ak ualizuojan is bene icien ą (da ykime ne sau kalboje | 19 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 [B], e pe bene dei agli uomini), e come più polinksniškasis, i.e. signi icin is ikslą (da ykime non a askai oms [Fin], o žmonių labui ≈ dėl žmonių) (da ž . 46–47 sakinius). 65) Dio gioca a con gli esse i umani: Ab aamo mo ingo sūnų sac i icò a Dio, ma lui non bisogna a mo i e; Dio gi immo ingą Sūnų a ida è mo čiai bene della gen e (plg. *žmonėms;?žmonių ge o ei; pe causa della gen e). Cosa noi a ques o di emo? DLKT 66) Va ge u, a ge, juk po e a anco a sagge en i delle pe sone e della ci à bene i (?žmonių e della ge o ei; dėl žmonių i mies o), be gi a, nebūna aip, kaip u no i. Be galgi Die as susimils i ci à egli pas eiks. DLKT 67) Nusiun ė „špa galką“. Tad ie, ku ie sekė paskui ausinėmis apsi ūpinusį akcijos daly į, spese meno meno sudi o pe a o e del g a ui o cellula e ele ono. Nioko ojai spėjosi summiš ia. DLKT 68) Pe sone, consuma e in una cage, appa e solo ale bisognoikis immagina e la p op ia i a se i umà: anda e in scienze, s ela e, a e igli, la o a e na o bene ì, secondo bū inumą pa la e due lingue le e ale e pe kel ine senso. DLKT 69) Essi go e nano enendo con o di ciò che è meglio allo s a o e a u i quelli che i appa engono, e quando maggio anza go e nano pe il bene comune, [ okia san a ka] è chiama a comunemen e di u i san a kų a du poli ėja. DLKT 70) Pe ché oi mi a e e chiama o, O i ai? A me ques o non an o piace. Da įsau in i a oi, signo e, pe ché semp e la o ai pe il bene della nos a causa. Voi nonusapilsi e. Spe o. DLKT 71) La i o ma acciamo non pe sé [B], non appo i [Fin], ma pe il bene delle pe sone [B/Fin]. DLKT kilmininku ha Aplinkybinė polinksnio labui kons ukcija su konk ečių i abs akčių daik a a džių sink e inių eikšmių i 7275 sakiniuose: 7273 sakiniuose ikslas susipynęs con p iežas imi, 7475 sakiniuose con p iežas imi e condizione. 72) Paacci a i, di cosa è cos i ui o, ma il ca allo galų ine s esso decide à, quando sa à empo a sige e. Būka e ig ūs e non usa e cos uzioni. pe il p op io bene del bambino (plg. pe il p op io bambino) neskubinki e a enimen i. Il empo s esso di pe sé non gua isce pe dek ii lasik ų emozionali giaggidų, quindi obbligamo lascia e ai bambini ikia e le p op ie emozioni indi idualmen e. DLKT 73) Visoke iopa sos egno dello S a o alle comuni à di cos uzione di case gio animo. Nau o e del paese bene icui dimen iciamo ambizioni, dimen iciamo posakį du le u iai e pa i i, junkimės in coalizione. DLKT in lingua | 20 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 74) Già pe dęs, pe ché s esso della sua no u lo isca è, min yse chiamino se idio u e pano o skel i a sé an ausį. Ma scussi dopo p anzo, nien e cambiai. Pe il bene della e i à (plg. Seguendo la e i à; Se ogliamo la e i à) dobbiamo di e che sebbene pe du o beljaus isico immagine e dolcin Edua dą, 75) jis gana g ei ai kompensa o p a as į. DLKT Nonaga ques o, si esau i o la e ios ai, lui subisce e a e i e ia edu os uščią šaldy u ą! che...) Todėl žmogaus s eika os i kišenės labui (plg. dėl žmogaus s eika os i kišenės; jei no ime, alga la pena mos a e quan o più len o galabimo ilmı, e non aukš paukš ! T a l'al o, mol i c ea o i quella pe p esso e u uosamen e s u ano solo in ques a di ezione. DLKT Tikslas con p iežas imi pasakomas e in quei casi, quando polinksnio labui dipendomoio dėmeniu a ka a o iamen e usa o del pa omoio innominio quel kilmininkas. Apibend in o indicazione signi icanza į a dis, come is o da 76 o 77 ase, subaduce più ampio con es o. 78 il con es o della ase pe me e pa la e di polinksnio labui cos uzione segnalimen o agione signi ica o. 76) Lem ingą in luenza al li u gije ece Rinascimen o, san i à su elia i indando quello, che g ažu agli occhi umano, labui. L'umil à dell'uomo lo ha sedo o: lui così se iamen e si alu a, che dimen ica che la i a ha in al ì del gioco. DLKT 77) Asce ismo i alu a o a a o e di ciò che iene conside a e più ondamen ali assunzioni della i a. DLKT 78) Pe an o è o io che, a qua o o cinque anni supe a i ques 'e à, già bisogna i iu a e di a e e igli e con inua e a i e e insieme solo pe il bene della salu e (plg. pe salu e) o pe quale ki os panašios p iežas ies. DLKT Da ciò che si è de o, si ede che (più) polinksniškai labui iene usa o in quei casi, quando a objek u i jo kilmininko aldinys pasakomas abs akčiu daik a a džiu (bū ina bend o gė io labui). Aplinkybe einančios polinksnio labui kons ukcijos ipiška eikšmė scopo, al ol a suspiynęs e su ki omis eikšmėmis. Polinksnio labui kons ukcija pasakoma i p iežas is. Galiausiai 7980 sen inių pag indu si può pa la e e di labui, a imą da i us e hicus, che P okaše a „ a ojamas eikš i kalbančiojo gy ą emocinį san ykį su ap a iamais dalykais“ (Hol oe , Čižik- 2005: 87). Sin assicamen e ale con disco so co ela o labui con il 2o pe sona į a džių u ilizza o eku è del asinio, e non p edica o in o noybė (plg. Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 88). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) De a pa lando | 21 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p ipažin i, kad šis a o labui gali bū i in e p e uojamas i kaip a imas da i us commodi (plg.: (79) non ece pe uo bene a e). 79) Pala, che gi Anup as non ha anco a a o pe uo bene (plg. o gi che a e Anup as non ha a o anco a), collega? La es a non unziona a. Egli es a se da pochenès ženšenio bo eliuką, nusuko so šelį e gu kš elėjo... Ligi ondo. DLKT 80) Seimas uoj in a lapus kibs pe causa Ūkininkų įs a ymo, Go e no uo labui (plg. i) ku ą pab angina e subi o emune a (g ažus šmugelis!) plok ka u es, žmogau, ges an i e quelli, che g acingai auko nasis. DLKT APPENDINIMAS E IŠVADOS Dal s udio isul ò che nell'a uale linguaggio Li uaneo ( aš o) o ma labui iene u ilizza o sia come daik a a dis, sia come polinksnis. In uno casi il signi ica o del daik a o džio labas naudininko è aiški (se nau i al bene uni e sale; insieme agisce pe il comune bene di u i), al i blankesnė (siunčia me mio bene ì). Analogamen e è e con polinksnio labui cos uzioni: senza dubbi nonelian i casi (bū ina bene del comune bene), esis e ali, do e labui si può capi e e come as a us gic a a dgio o ma, e come polinksnį ( u o ques o ho a o uo bene). Sulla base chia i e iconoscendo meno chiiskius (pe einamuosius) casi, daik a a diškojo e polinksniškojo labui a osena basisce hie a chijų pag indu, do e assegnamamui memb o app esen a un chia o ( ipiškas) daik a a diškasis o polinksniškasis labui. Labui a osenai aiškin i signi ica i o è gy umo k i e ijus, . y. pe sona > abs ac us daik as. Ques o ela i i a Michaelio Sil e s eino (1976) o Robe o Dixon (1979: 85) (i) i umo hie a chia, nella quale assegna i i umo segni ko eliuoja con (ii) seman inių, (iii) g ama inių 27 unzioni e le lo o (i ) mo osin aksinio segnalazione hie a chijimi (Hen schel 1992; plg. Gi ón 28 1984: 239 ; Dik 1989: 269270; Hol oe 2009a, 2009b). (i) pe sona > i en e c ea u a (neasmuo) > cada conc us caik as > abs ac us caik as (ii) A > P > Rec 29 > Ben > I > L > T 27 Gi umo ge a chia in la o i successi i suddi isa in (i) pe so (komunikacijos daly ių), (ii) gy umo (siau ąja senso) e (iii) gnomumo ge a chie (plg. C o 1990: 111; 127; Com ie 1989: 128, 185). Alanas Timbe lakes (1986) secondo i umo (s au ąja senso), de ini i umo, nume ous, conc e umo e al i segnius di ide indi idualismo (angl. indi idua ion) hie a chiją. 28 K i išką nuomonę seman inių unkcijų hie a chijos a insi alla ques ione c. C o (2012: 175 ) e là discussa la le e a u a. 29 ,,Die mo phosyn ak ische Ma kie ung de seman ischen Rolle Rezipien is die p o o ypische Da i unk ion. <...> Ein ypische Rezipien is eingebunden in eine T ans e handlung. Ein Objek wechsel den LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) al lingu | 22 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (iii) sogge o > ogge o > suplemen as (aplinkybė). (i ) Nom > Acc > Da > p ielinksninės kons ukcijos. G ama iniai (o s u u ionali) del nomina o e e del galininko linksniai pascoliscono sin assialmen e e seman icamen e escilias i (angl. salien ) memb i del e bo agen o sogge o e pazien e di e o ogge o žymė i (Jonas [A] s a o namą [P]), al i linksniai meno escilii (g ama iche e seman iche) unzioni. In ques o a icolo esamina o abs ac us daik a a džio labas naudininkas ko eliuoja con meno esilia e anduolio del ascio o ascio libe i memb i suplemen ų ( . y. p edika o o ascio ci cos anze) unzioni. Secondo esamina o daik a a diškojo e polinksniškojo labui a oseną, g ama iche unzioni hie a chiją (iii) è possibile papildy i libe a dei u en i hie a chija (Rembiałkowska 2009) e su pa la e ciò, che daik a a diškojo labui esp. polinksniškojo labui a osena ko eliuoja con ale ge a chia di g ama iche unzioni: supplemen as > objek as (aplink): da i us sympa he icus > da i us commodi > al e ci cos anze ( ikslas, > da i us e hicus. Ques o a liepia e ge a chici dipendomenze sin assiche ( aldinys > modi icika o ius) di e enumi. Ma i i ge a chiji pe sona > abs ac us daik as e daik a a diškasis labui > polinksniškasis labui ko eliacija, quando il labui a ogge o: daik a a džio labas naudininkas ipicamen e ges isce pe sois segnalin į daik a a džio (o lo sos i uendo in į a žio) kilmininką (bū inas isuomenės labui), polinksnis labui abs akčių daik a a džių kilmininką (bū ina bene del comune; possono usa e pe il bene del comune). Sebbene ci sia più s y a imen i a daik a a diškojo e polinksniškojo labui, simili co elazioni esis a e in quei casi in cui il labui è ci cos anza: daik a a diškasis labui no malmen e iene u ilizza o con pe sone pasakančiu daik a a džio (į a džio) kilmininku (la i a paš ęs i pe il bene di sé e della nazione), polinksnio labui kilmininko aldinys spesso eiški a s asi in abs akčiu daik a a džiu (a kuojančiu) (kalludia i pe i lo o più luminosi u u i labui; labui sep ynžiedž enka), ma a causa della sin assis ica del ge mina i o e del daik (a ida ė mo čiai pe bene delle pe sone). L'ogge o che a del de ik a o dzio labas u ilizza o e app esen a bene icien o oppu e ini y o unzione; ci sono casi in cui co elia con il pazien e o con en y o. Daik a a džio labas naudininkas, andando in o noybe, gene almen e ma chi bene icien ą, qualche būdą. Polinksnio labui con Besi ze , om Vo Possesso zum NachPossesso . De Rezipien is NachPossesso nach eine e olg eichen T ans e handlung. Die Ve ben des ‘geben nehmenFeldes bilden den Hin e g und ü diese p o o ypische Bes immung on Rezipien en um: Klaus gab seinem B ude ein Buch (Ba els 2005: 105; plg. Hen schel 2001: 181 , a dininku. Come ecipien a no malmen e si pe cepisce una pe sona, ecc. 196–197). Plg.: Valeckienė (1998: 36): ,,Recipien as [Rec] y a ko no s ga ėjo, ėmėjo unkcija. Jis dažniausiai pasakomas : Il bambino [Rec] ha ice u o do anų [Con] (plg. : Bambinui [B] daė kilmininku cos uzioni, co en i ogge o, segni do anų [Con]).“ LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 23 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ini y ą o bene icien ą, co en i ci cos ybe – ipiškai ikslą. Polinksnio pe bene delle cos uzioni sinonimiche u en e e (o) p elinksnio pe le cos uzioni (bū ina pe bene del comune bene (plg. comune bene); sac i ica e pe bene degli obie i i (plg. agli obie i i, pe i obie i i); la o ojasi eikalo bene (plg. pe eikalo)). Daik a a diškasis labui con pe sone segnalinzio del daik a a dizio o innominio kilmininku di e isce dal bene icien e naudininko: labui en a izza o seman inis bene us buon a imo pe sonau segno (bū ina isuomenės labui (plg. collomenei); al i ha c ea o delle nazioni bene (plg. al e nazioni). Polinksnio bene cos uzione con kilmininko, come u ini meno signi ica i i, i. e. chia o (angl. anspa en ), sc e biasi (di e i più p e edibile (angl. p edic able)) in un ogge o u ile aišką ( adinasi, in alen ina s u u a p edica o pe an umio della ase), spinge in o no un bene icen e del p oposi o che a da ali pe sone Tad: egu cons an amen e nau a, che guadagna pe la i a, egu nuo a e s iluppan i cul u a pe bene (DLKT), e cos uzioni di solida ie à del scopo di a o e di u a la socie à pe la mol eplici à. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l . BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. P og amuo ojas Vikis Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy iausiasis edak o ius S asys Keinys. – 7-as pa ais. i papild. leid. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, XXVI, 969 p.; elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 24 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Amb azas V. 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ap esian V. J. 1995: Апресян В. Ю. Для и ради: сходства и различия. – Вопросы языкознания 3, 17–27. Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Ba els H. 2005: Da i ode P äposi ion: Zu Ma kie ungs a ian ion im Kon ex adjek i ische P ädika e im Deu schen, Russischen und Polnischen. Oldenbu g (S udia Sla ica Oldenbu gensia 12). Com ie B. 1989: Language Uni e sals and Linguis ic Typology. Syn ax and Mo phology, 2 edi ion. Ox o d: Basil Blackwell Basil Blackwell. C o W. 1990: Typology and Uni e sals. Camb idge e c.: Camb idge Uni e si y P ess. C o W. 2012: Ve bs: Aspec and Causal S uc u e. Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Čižik V. 2003: Linksnių a akcija lyginamosiose kons ukcijose. – Ac a Linguis ica Li huanica 48, 1–17. Dik S. C. 1989: The Theo y o Func ional G amma 1. Be lin e c.: Moun on de G uy e . Dixon R. M. W. 1979: E ga i i y. – Language 55 (1), 59–138. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Gi ón T. 1984: Syn ax. A unc ional– ypological in oduc ion 1. Ams e dam; Philadelphia: John Benjamins. Hen schel G. 1992: Kons an en de Kasus a ia ion. Zum Nomina i –Ins umen al– und Akkusa i –Geni i –Wechsel im Russischen. Habili a ionssch i . Gö ingen ( ank aš is). Hen schel G. 2001: Da i e o p eposi ional ma king o noun ph ases in he con ex o Russian adjec i al expe encie p edica es. – Va iie ende Ma kie ungen on Nominalg uppen in Sp achen un e schiedlichen Typs, H sg. Win ied Boede , Ge d Hen schel. Oldenbu g (S udia Sla ica Oldenbu gensia 4), 171–200. Hol oe A., Čižik-P okaše a V. 2005: Papildiniai i aplinkybės. – G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65–92. Hol oe A., Judžen is A. 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 25 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Hol oe A., Judžen is A. 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i pa ikslinimai. – G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38. Hol oe A., Semėnienė L. 2004: Linksnio eo ijos pag indai. – G ama inių ka ego ijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2), ed. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–31. Hol oe , A. 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 1–36. Hol oe , A. 2009b: Di uziniai subjek ai i objek ai. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 37–67. Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e h ps://el alpykla. du.l /bi s eam/handle/1/219/ISBN9789955126553.pd ?sequence=1 & isAllowed=y Ke e ičienė J. 2008: The Li huanian Da i e and i s English Coun e pa s (a Case S udy in Cogni i e G amma ). Doc o al disse a ion, Kaunas. Labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Našlėnai ė-Ebe ha d V. 2002: P iežas ies san ykiai į ai iose lie u ių kalbos sin aksės pakopose. Dak a o dise acija, Vilnius. Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Kauno echnologijos uni e si e as. Rembiałkowska A. 2009: Lie u ių kalbos lais ieji naudininkai i p edikacijos lygmenys. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, Asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Sil e s ein M. 1976: Hie a chie o ea u es and e ga i i y. – G amma ical ca ego ies in Aus alian languages, ed. Robe M. W Dixon. Canbe a, 112–171. Sližienė N. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i