Daiktavardiškasis ir polinksniškasis „labui“ dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas DAIKTAVARDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI DABARTINĖJE LIETUVIŲ (RAŠTO) KALBOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: daiktavardžio naudininkas, desemantizacija, polinksnis. ANOTACIJA Šiame straipsnyje, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, kalbama apie daiktavardiškai ir polinksniškai vartojamą labui. Remiantis hierarchijomis, iš tyrimo paaiškėjo, kad daiktavardžio labas naudininkas paprastai eina objektu arba aplinkybe tais atvejais, kai jo valdinys pasakomas asmenis žyminčiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku (būtinas visuomenės labui; sukūrė tiek sau, tiek kitų tautų labui). Toks daiktavardiškasis labui aktualizuoja beneficientą, taip pat jis atliepia finityvą, patientą, kontentyvą, pasako būdą. Polinksnio labui su kilmininku konstrukcijai būdingiausia yra tikslo reikšmė. Tipiškas objektu einančio polinksnio labui kilmininko valdinys – abstraktus daiktavardis (būtina bendro gėrio labui), aplinkybe einančio – leksiškai neribotas. ĮVADAS Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe) 1 skiriamos trys vyriškosios giminės vienaskaitinio daiktavardžio labas reikšmės: (1) „gerovė 2 , nauda 3 “ (žr. 1–3 sakinius), (2) „turtas, lobis, gėrybė“ (žr. 4–5 sakinius) ir (3) „sveikinimas“ (žr. 6 sakinį). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽe) ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽe) teikiamos dvi pirmosios – „gerovė, nauda“ (žr. 7–8 sakinius), „turtas, lobis, išteklius“ (žr. 9–10 sakinius) – reikšmės. 1) Jum negera, ir jam ne labas Sv 4 . 1 Antrasis Lietuvių kalbos žodyno tomas (C–F), kurio vyriausiasis redaktorius – Jonas Kruopas, išleistas 1969 metais Vilniuje. 2 Plg. DŽe: gervė – geras, aprūpintas gyvenimas: Materialinė gerovėje gyvena – visa ko turi. 3 Plg. DŽe: naud – 1. kas naudinga, vertinga, pelninga: Iš šito darbo bus didelė nauda. 2. gerovė, labas: Dirbkime visi tėvynės nudai. 3. teigiamas, palankus rezultatas: Rungtynės baigėsi mūsų komandos nudai. 4. turtas: Tiek nauds dar niekad neturėjome. 5. javai, grūdai: Šiemet gerai užderėjo nauds. 4 Sutrumpinimai kaip LKŽe. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2) Visa geriausia <...> mes panaudojame liaudies labui sp. 3) Tėvai dirbo dėl labo kūdikių savo A1885,6. 4) Pilį sugriovė ir visą jų labą pasiėmė A1884,335. 5) Bet, manant girios labą aprašyti, paaiškinti reikia, kas teko ten patirti rš. 6) Už labą nei žodžio, ale valgyt nepeši PrLXVII26. 7) Visą gyvenimą dirbau žmonių [tėvynės] labui. BŽe 8) Valdžia turėtų vadovautis bendro labo siekiu. BŽe 9) To labo užteks visam gyvenimui. BŽe 10) Čia visas mūsų labas. BŽe 11) Vėliau aš supratau, kad jis pažabojo Seto jėgą, neišmatuojamą dangaus galybę, ir naudojo ją harmonijos, o ne chaoso labui. DLKT 12) Kai neilgai priešinęsis pasidavė penktasis fortas, gradgroutai nusprendė, jog, turint omeny pavojingą laiko stygių, reikalo labui su likusiais kanonieriais pasikalbės patys. DLKT 2 ir 7 sakiniuose vartojamas tikslo labui artimas daiktavardžio gerovė naudininkui (plg.: Visa geriausia mes panaudojame liaudies gerovei; Visą gyvenimą dirbau žmonių gerovei 5 ). Kitaip yra 11– 12 sakiniuose, kur labui pakeisti sinonimišku gerovei darosi keblu (plg.: ?Jėgą naudojo harmonijos, o ne chaoso gerovei; ?Reikalo gerovei su likusiais kanonieriais pasikalbės patys). Gali būti, kad labui daiktavardiškumas – reikšm s „gerovė, nauda“ aiškumas susijęs su tuo, ar jo priklausomuoju dėmeniu einantis daiktavardžio (įvardžio) kilmininkas žymi gyvą ar abstraktų daiktą. Labui su kilmininku, vartojami 2, 11 ir 7, 12 sakiniuose, skiriasi pagal būtinumą sakinyje: pirmieji su kilmininku vartojami semantiškai besiskiriantys labui yra valentiniai veiksmažodžio (pa-)naudoti 6 aktantai, antrieji – ne. Nebūtinoji labui su kilmininku konstrukcija 7, 12 sakiniuose gali būti gretinama su tikslo prielinksnine dėl konstrukcija 3 sakinyje (plg. Balkevičius 1963: 226). Tikslas reiškiamas daiktavardžio labas naudininku 7 sakinyje (plg. 2 sakinį), prielinksnio dėl konstrukcija 3 sakinyje ir antrinio prielinksnio 7 , tiksliau kalbant, polinksnio labui su kilmininku 5 Plg. pavyzdį iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT): [Pliusnys] toliau darbuotųsi Kūrėjo garbei ir žmonių gerovei. 6 Plg. Nijolės Sližienės (1998: 10) teikiamą naudoti „vartoti kaip priemonę, įrankį kokiam tikslui, taikyti kur“ junglumo aprašą, kur naudininkas atliepia finityvo – tikslo, paskirties funkciją (žr. Sližienė 1994: 23). 7 ,,Antriniais (naujybiniais) vadinami prielinksniai, kurie gali būti susieti su kitų kalbos dalių žodžiais, daugiausiai su prieveiksmiais“ (Valiulytė in: DLKG 2006: 438). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 konstrukcija (plg. Šukys 1998: 552; Kazlauskienė, Rimkutė, Bielinskienė 2011: 150–151 8 ) 12 sakinyje (plg. 11 sakinį). Pagal 3 ir 7 sakinių analogiją ir atsižvelgiant į tai, kad tipiška priežasties (siaurąja prasme) raiška – prielinksnio dėl konstrukcijos, o daiktavardžio naudininkui priežasties reikšmė nėra būdinga, taip pat galima manyti, kad polinksnio labui konstrukcija ir (arba) prielinksniu dėl su kilmininku (gali būti) žymima priežastis. Kokią vietą tikslo, priežasties raiškoje užima daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui? Ar jais pasakomos tik šios reikšmės? Kaip bus matyti, ir kitos. Toliau (žr. 2 skyrių) ieškoma atsakymo į klausimą, kokiais kriterijais remiantis galima grįsti daiktavardiškąjį ir polinksniškąjį labui, arba, kitaip, kas daro įtakos ir kada reikšminis labui tampa (yra) desemantizuotas ir įgyja polinksnio statusą. Galima manyti, kad, be minėto gyvumo kriterijaus, tam įtakos turi ir gramatinė funkcija: daiktavardžio labas naudininkas eina netipiško beneficiento 9 objektu (papildiniu), pavyzdžiui, sakinyje Visi gyvuliai naudingi žmogaus labui (plg. žmogaus gerovei, žmogui), polinksnio labui konstrukcija – tikslo aplinkybe. Kita vertus, čia veikiau reikia kalbėti apie labiau daiktavardiškuoju ir labiau polinksniškuoju labui žymimas objektines ir aplinkybines (priežasties plačiąja prasme (inter alia Balkevičius 1963) arba siaurąja prasme – (realiosios) priežasties ir tikslo (inter alia LKG 1971, 1976; DLKG 2006; Labutis 1998) 10 ) reikšmes. Taigi šio straipsnio objektas – daiktavardiškai ir polinksniškai vartojamas labui. Straipsnio tikslas – hierarchijų pagrindu aptarti labui funkcijas sakinyje. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: nepretenduojant į išsamią literatūros apžvalgą, trumpai minėti, kas rašyta apie daiktavardžio naudininką ir jo sinonimus gramatiniuose lietuvių kalbos aprašuose (žr. 1 skyrių), išanalizuoti (labiau) daiktavardiškosios ir (labiau) polinksniškosios labui vartosenos atvejus ir pagal tai apibendrinti, kas juo žymima dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje (žr. 2 skyrių, taip pat apibendrinimą ir išvadas). Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Plg.: „Naujybiniais vadinami tokie prielinksniai, kurie yra išlaikę aiškius etimologinius ryšius su tais savarankiškais žodžiais, iš kurių jie kilę“ (Valiulytė in: LKG 1971: 580). 8 Plg.: „Kai kurie prieveiksmiai taip pat gali būti vartojami kaip polinksniai, pavyzdžiui, labui, metu ir kt. Jie beveik niekada neina prieš linksnį, tad gali būti laikomi polinksniais, pvz.: Viską dariau tik tavo labui“ (Kazlauskienė, Rimkutė, Bielinskienė 2011: 150–151). Turimas vienas pavyzdys, kur labui vartojamas kaip prielinksnis: Kad valstybės reikalai prastėja ir kad be jo įsikišimo pilietinis karas, visų protingų ir gerų žmonių nelaimei, nesiliaus per amžius. Jis įsikišo vien labui tų romiųjų, kurie bet kokiomis aplinkybėmis nūsta tik ramiai dirbti darbą ir mėgautis paprasta šeimynine laime (DLKT). Tokiai prielinksniškai labui vartosenai įtaką daro šalutinis pažyminio sakinio dėmuo. 9 Beneficiento funkcija būdinga gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas vyksta, darosi. „Kartais ir negyvi daiktai bei abstraktūs dalykai suvokiami kaip beneficientas, pvz.: sudėjo grėbliui dantis, rūkymas kenkia sveikatai“ (žr. Sližienė 1994: 21) 10 Vaida Našlėnaitė-Eberhardt (2002: 17–18) kalba apie šešias priežasties subkategorijas: realiosios priežasties (kauzatyvo), hipotetinės priežasties (sąlygos), kaip į ateitį nukreiptos priežasties (tikslo), nerealiosios priežasties (nuolaidos), motyvo (t. y. skatinančios priežasties), padarinio (pasekmės, rezultato). Priežasties semantiniams santykiams ji priskiria realiosios priežasties, motyvo ir padarinio subkategorijas ir teigia, kad hipotetinės priežasties (sąlygos), kaip į ateitį nukreiptos priežasties (tikslo), nerealiosios priežasties (nuolaidos) santykiai yra savarankiški, pasižymintys savita semantika ir turintys tiktai jiems būdingą gramatinę raišką. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Siekiant tikslo remiamasi medžiaga, rinkta iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT), kurio didžiąją dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžiai DLKT sudaro mažiausią dalį. Straipsnyje remiamasi 1250 pavyzdžių, kur vartojamas labui. Tokie sakiniai, neskirstant pagal žanrus, eiliškumo tvarka atrinkti į DLKT išplėstinės paieškos laukelį įrašius žodį labui (naudojamas paieškos kriterijus sutampa). 1. NAUDININKAS IR JO SINONIMAI GRAMATINIUOSE LIETUVIŲ KALBOS APRAŠUOSE Norint sukonkretinti labui funkcijas sakinyje, visų pirma svarbu trumpai paminėti, kaip gramatikose suprantamas daiktavardžio naudininkas ir kokie gali būti jo sinonimai. 1.1. Adelė Laigonaitė, aptardama daiktavardžio naudininką Lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – LKG) (LKG 1965: 193t), teigia, kad „veiksmažodžių valdomas naudininkas reiškia asmenį ar daiktą, kuriam skiriamas, kurio interesais atliekamas, kurį vienaip ar kitaip liečia kalbamasis veiksmas. Tokį daiktavardžių naudininką galima vadinti objekto naudininku. Sakinyje jis atlieka papildinio funkcijas“ (žr. 13 sakinį). Tais atvejais, kai veiksmažodžių valdomas naudininkas rodo, kuriam tikslui kas daroma, atsitinka, jis atlieka tikslo aplinkybės funkcijas (žr. 14 sakinį). 13) Fabrikantai prispirti pakelti darbininkams užmokestį. (cituojama iš LKG 1965: 193) 14) Tas dėdė paskolijo dar jai keliui ir porą rublių pinigų. (cituojama iš LKG 1965: 194) Elena Valiulytė, gramatikose (LKG 1976: 29tt; DLKG 2006: 513t; plg. Šukys 1998: 147) aptardama veiksmažodinius junginius su naudininku, sako, kad naudininkas dažniausiai žymi objektinius (aukojasi vaikams), rečiau – tikslo (ruošiasi sėjai), kiekybinius (dingo amžiams) bei laiko (išvažiuos žiemai) santykius. Objekto naudininkas su tranzityviniais veiksmažodžiais „turi dvi ryškesnes reikšmes – veiksmo adresato ir veiksmo paskirties. Šios reikšmės ypač aiškiai skiriasi tada, kai abu naudininkai pavartojami greta su tuo pačiu veiksmažodžiu, pvz., nupirko dukteriai (adresatas) siūlų megztiniui (paskirtis). Adresatą paprastai reiškia asmenis (ar kitas gyvas būtybes) žyminčių daiktavardžių (ar jį atstojančių įvardžių) naudininkas. <...> Paskirties reikšmę turi paprastai daiktus žyminčių daiktavardžių naudininkas. Jis žymi, kam skiriamas kitu nuo to paties veiksmažodžio priklausomu linksniu (galininku ar kilmininku) pasakytas daiktas“ (Valiulytė in: LKG 1976: 31t; dar žr. DLKG 2006: 513t) (plg. 15–16 sakinius). Abstrakčios reikšmės (dažnai veiksmažodinės kilmės) daiktavardžių naudininkas 17–18 sakiniuose rodo veiksmažodžiu žymimo LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 veiksmo tikslą (Valiulytė in: LKG 1976: 34). Kitaip kalbant, E. Valiulytės nuomone, 15–16 sakinių naudininkas yra (adresato, paskirties) papildinys, o 17–18 sakiniuose – (tikslo) aplinkybė. Albertas Ružė LKG (1976: 517) teikiamą, pavyzdžiui, sakinio Beržo tošes pasidžiauk prakurui daiktavardžio prakuras naudininką laiko tikslo aplinkybe (plg. 16 sakinį). Panašios nuomonės yra ir Vitas Labutis, kuris 16–18 sakiniuose vartojamą daiktavardžio naudininką supranta kaip tikslo 11 – tiksliau, paskirtinio tikslo (paskirties) aplinkybę, kuria „rodome tariniu pasakyto požymio tikslą, kuris dažnai drauge žymi ir veiksniu ar papildiniu pasakyto daikto paskirtį“ (Labutis 1998: 302; panašiai Ružė in: LKG 1976: 517; Šukys 1998: 168t; dar žr. t. p.: 147, 176). Jonas Balkevičius (1963: 226) kalbamųjų sakinių naudininkus taip pat aptaria tikslo aplinkybių skyriuje. Tačiau jis (Balkevičius 1963: 219), skirtingai nei V. Labutis ar A. Ružė, tikslo aplinkybę įtraukia į plačiai suvokiamą priežasties aplinkybių sąvoką. Kaip sako Jonas Šukys (1998: 169), aplinkybių naudininkas 16 sakinyje „kartu rodo ir netiesioginį objektą 12 “, o 17–18 sakiniuose, kur yra „abstraktesnis daiktavardis, jis paprastai turi ryškesnį tikslo atspalvį“ (plg. Ružė in: LKG 1976: 517 13 ; plg. t. p.: 34, 87). 15) Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė. (cituojama iš Šukys, 1998: 148) 16) Aš pats pasidariau namui langus. (cituojama iš LKG 1976: 32) 17) Vaivorykštė jų grožiui septynžiedžius renka? (cituojama iš LKG 1976: 34) 18) Savo valdžią panaudoti piktam negarbinga. (cituojama iš LKG 1976: 34) Aldona Paulauskienė (1994: 120, dar žr. t. p.: 123, 173 14 ) laikosi nuomonės, kad „visais šiais [papildinio, aplinkybių] vartojimo atvejais naudininkas išlaiko bendrą (invariantinę) paskirties ir naudos/nenaudos reikšmę“ (dar žr. Šukys 1998: 147). Aiškėja, kad daiktavardžio naudininko interpretacija grindžiama sakinio dalių (gramatinių funkcijų) papildinys (netiesioginis objektas) resp. aplinkybė ir konkretus (gyvas resp. negyvas) resp. abstraktus daiktas skirtimi. Papildinys yra konkrečius gyvus arba negyvus daiktus žymintis daiktavardžio naudininkas (Valiulytė); aplinkybė – konkrečius negyvus arba abstrakčius daiktus žymintis daiktavardžio naudininkas (Labutis, Balkevičius, Šukys). Remiantis taip skiriamu 11 „Tikslo aplinkybė – tai antrininkė sakinio dalis, rodanti numanomą, perspektyvoje turimą priežastį, kurios dėlei, prie kurios taikydamasis reiškiasi požymis, pasakytas tariniu“ (Labutis 1998: 300). Plg.: „Tikslo aplinkybė žymi veiksmo ar būvio tikslą bei paskirtį, atsakydama į klausimus ko, kurių galų einama, vykstama, siekiama arba kam, kuriam tikslui kas yra arba kas daroma“ (Balkevičius 1963: 225). 12 „Paprastai toks objektas reiškiamas gana konkrečiu daiktavardžiu“ (Šukys 1998: 168). 13 „Ryškiausią tikslo reikšmę turi veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas“, pvz., Dujinei cementacijai naudojamos įvairios krosnys (LKG 1976: 517). 14 „Aplinkybių naudininkas išlaiko tą pačią pagrindinę paskirties reikšmę. <...> Tikslo aplinkybė taip pat susidvejinusi su paskirties reikšme“ (Paulauskienė 2001: 173). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 netiesioginio objekto ir aplinkybės naudininku, reikia sakyti, kad daiktavardžio naudininkas yra netiesioginis objektas konstrukcijose aukojasi vaikams, nupirko dukteriai siūlų, jam kalną pyliau ir skiriasi nuo aplinkybe einančio konstrukcijose aukojasi vaikų labui (plg. gerovei), nupirko dukters labui siūlų, jo labui kalną pyliau. Taip pat čia svarbu ta pačia raiška žymimi semantiniai skirtumai: konstrukcijose aukojasi vaikams, nupirko dukteriai siūlų, jam kalną pyliau yra beneficiento, o aukojasi vaikų labui, nupirko dukters labui siūlų, jo labui kalną pyliau – tikslo naudininkas. Ar pastarieji naudininkai skirtingi? Visaip gali būti. Bet, pavyzdžiui, sakinyje Bičiuliai, jo patirtis dar pasitarnaus mūsų labui (DLKT), labui veikiau yra artimas beneficiento netiesioginiam objektui, žymimam naudininku (t. y. pasitarnaus mūsų labui ≈ mums; plg.: ?pasitarnaus mums mūsų labui; dar plg.: Nupirko dukters labui siūlų megztiniui; Paskolijo dar jos labui kelionei ir pinigų) (žr. toliau). Vadinasi, labui skirtumams paaiškinti reikia ieškoti dar kitų kriterijų. Axelis Holvoetas ir Loreta Semėnienė (2004) linksniams priskiria gramatiškumo laipsnius. Remdamiesi Veslavos Čižik (2003) preliminariai nustatyta linksnių hierarchija: vardininkas > galininkas > naudininkas > kilmininkas (arba kilmininkas > naudininkas) > įnagininkas, autoriai (Holvoet, Semėnienė 2004: 33) teigia, kad „linksniai išsidėsto skalėje pagal tai, ar jie koduoja centrines, ar periferines sakinio funkcijas“; linksnių reikšmės „yra labai abstrakčios ir sunkiai suformuluojamos linksnių hierarchijoje aukštai esančių linksnių atveju, bet darosi tuo konkretesnės kuo žemesnė linksnio pozicija hierarchijoje“. Pagal santykinį gramatiškumo (artimumo sakinio branduoliui) ar semantiškumo (periferiškumo) laipsnį skiriama linksnių hierarchija susijusi ir su sintaksinės priklausomybės (valdinys > modifikatorius 15 ) pagrindu skiriama gramatinių funkcijų hierarchija: subjektas > tiesioginis objektas > netiesioginis objektas > tolimesni objektai (angl. oblique) (trumpiau, subjektas > objektai) > aplinkybės (plačiau Holvoet 2009a, 2009b). Kaip rašo A. Holvoetas (2009a: 18), „vardažodžių hierarchija, išrikiuojanti veiksmažodžio palydovus tam tikra žemėjančia tvarka pagal jų periferiškumo, arba atsietumo nuo pragrindinės predikacijos laipsnį, leidžia įsivaizduoti laipsnišką veiksmažodžio komplementų perėjimą į modifikatorių kategoriją, kartu numatydama ir tarpinius šio perėjimo atvejus“. Taigi hierarchizacijos pagrindu naudininkas yra labiau semantinis (mažiau gramatinis) linksnis, žymintis labiau periferines gramatines funkcijas. Hierarchiniais skirtumais galima grįsti ir labui vartoseną: pagal sintaksinę priklausomybę juo žymimi objektai > aplinkybės (pasišvenčia bendram labui > pasitarnaus mūsų labui > dirba žmonių labui > grožio labui septynžiedžius renka). Tai susiję ir su paties labui daiktavardiškumu > 15 Apie sintaksinių ryšių – valdymo ir modifikavimo, valdinio resp. modifikatoriaus, valdančiojo žodžio resp. modifikuojamojo žodžio sampratą, kuria čia remiamasi, plačiau žr. Holvoet, Judžentis (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pat plg. ir tradicinę sintaksinių ryšių tipų apžvalgą. Apie papildinių ir aplinkybių skyrimo kriterijus, kuriais straipsnyje naudojamasi, plačiau žr. Holvoet, Čižik-Prokaševa (2005: 66–70). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 polinksniškumu (pasitarnaus mūsų labui (plg. mūsų gerovei) > grožio labui (*grožio gerovei) septynžiedžius renka). Pagal semantines funkcijas netiesioginiu objektu einantis daiktavardiškasis labui koreliuoja su beneficientu, o aplinkybe einanti polinksnio labui konstrukcija – su finityvu 16 , t. y. tikslo raiška. Kaip buvo matyti, be tokių daiktavardiškai ar polinksniškai vartojamų labui, yra atvejų, kai labui yra (labiau) daiktavardiškasis, bet pagal sintaksinę priklausomybę nėra predikato valdinys (jo labui (plg. jam, jo gerovei) kalną pyliau), ir atvirkščiai: labui yra veikiau polinksnis, bet predikato valdinys (naudojo harmonijos, o ne chaoso labui). A. Holvoetas ir V. Čižik-Prokaševa (2005: 81–92) sintaksiškai naudininką, kuris neužima argumento pozicijos, t. y. nėra predikato valdinys, vadina laisvuoju ir skiria keturis jo tipus: dativus commodi (Jonas atnešė Onai vyno), dativus sympatheticus (Jonas paspaudė šeimininkui ranką), dativus ethicus (Jis tau atvažiuos!), dativus iudicantis (Šis paveikslas man visai gražus). Autoriai dativus commodi interpretuoja kaip beneficiento aplinkybę (plg.: jam kalną pyliau), dativus sympatheticus – kaip argumento suskaidymo atvejį, dativus ethicus sieja su diskursu ir laiko sakinio aplinkybe, o „dativus iudicantis yra semantiškai reikalaujamas ir sintaksiškai valdomas“ (Holvoet, ČižikProkaševa 2005: 83, 86, 88, 90). Pastarasis laisvasis naudininkas siejamas „ne su visu sakiniu (kaip sakinio aplinkybė), o tik su konkrečių žodžių sintaksinėmis savybėmis“ (t. p.: 91). Agnieszka Rembiałkowska, aptardama laisvuosius naudininkus, siūlo, „klasifikuojant <...> remtis jų aprėpties (angl. scope) kriterijumi“. Konkrečiai kalbant, „laisvųjų naudininkų tipai skiriami visų pirma pagal tai, su kuria sakinio atkarpa jie santykiauja, t. y. su kuriuo predikacijos lygmeniu jie sudaro glaudesnį vienetą ir su kuriuo predikacijos lygmeniu ribojasi jų reiškiamos predikacijos poveikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Jos pagrindu „dativus sympatheticus koduojamos posesyvinės réikšmės pasireiškia šerdinės predikacijos lygmeniu (plg. 16 sakinį), dativus commodi / incommodi koduojamos benefiecientinės / maleficientinės reikšmės“ (t. p.: 167– 168) „turėtų priklausyti išplėstinės predikacijos lygmeniui“ (t. p.: 162) (plg. 15 sakinį), „dativus iudicantis reikšmės [koduojamos] propozicijos lygmeniu, dativus ethicus – šnekos akto (sakinio) lygmeniu“ (t. p.: 168). Taigi A. Rembiałkowska (2009: 161–162, 168) aprėpties kriterijumi grindžia su predikatu tiesiogiai nesusijusių laisvųjų naudininkų hierarchizuotus skirtumus. Kaip (ar) tokią aplinkybėmis einančių laisvųjų naudininkų hierarchiją: dativus sympatheticus > dativus commodi / incommodi > dativus iudicantis > dativus ethicus, atliepia aptariamas labui, bus kalbama toliau (žr. 2 skyrių). Iš to, kas lig šiol sakyta, aišku, kad (gali būti) ribojamas labui vartojimas pagrečiui dativus sympatheticus (plg.: pasidariau namui langus, ?pasidariau namo labui langus, bet: pasidariau namų labui (t. y. namams kaip gyvenamai vietai) langus) (žr. toliau). 16 Finityvas „būdingas daiktams bei reiškiniams, kurių siekiama, kuriems skiriamas veiksmažodžio žymimas veiksmas, pvz.: komandos varžosi dėl pirmos vietos, žemdirbiai ruošiasi sėjai“ (Sližienė 1994: 23). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Jurgita Kerevičienė (2008: 117tt), taikydama kognityvinės gramatikos teorines prielaidas ir metodus, siūlo naudininko funkcijas skirti ne pagal sintaksinius (valdomas resp. nevaldomas), bet pagal semantinius kriterijus. Kalbininkė naudininką interpretuoja kaip tam tikrą tarpusavyje susijusių skirtingų reikšmių tinklą (angl. network, set of meanings). Šiame straipsnyje į daiktavardžio naudininką žiūrima kaip į hierarchijų, skirtų minėtų autorių (Holvoetas, Semėnienė, Čižik-Prokaševa, Rembiałkowska), narį. Remiantis jomis, kalbama, kada labui vartojamas (labiau) daiktavardiškai (turi reikšmę), kada polinksniškai (kaip desemantizuotas). Tai aptariama paisant jo sintaksinės priklausomybės: atsižvelgiama į tai, ar jis yra veiksmažodžio valdomas ar ne. Veiksmažodžio valdiniu einantis daiktavardžio labas naudininkas ar polinksnio labui konstrukcija su kilmininku yra objektas (papildinys) (žr. 2, 11 sakinius), modifikatoriumi einantys – aplinkybė (žr. 7, 12 sakinius) (plačiau žr. 2 skyrių). 1.2. Toliau, atsižvelgiant į Vytauto Ambrazo (2006: 307) mintį, jog „prielinksnis dėl(ei) su kilmininku skverbiasi į tikslo ir paskirties naudininko vartosenos sritį, ypač tada kai kalbama apie konkrečius su tikslu susijusius dalykus, pvz.: paliko bulves sėklai → dėl sėklos, pasidėjo pieną vaikams → dėl vaikų, <...> išstumia ir veiksmažodžių abstraktais reiškiamą paskirties naudininką, pvz.: Dėl valgymo užteks 17 “ (plg. Balkevičius 1963: 226 ir 17–18 sakinius), trumpai minėtina, kuo dar, be naudininko, žymima tikslo aplinkybė ir kaip ji susijusi su tipiška priežasties raiška – prielinksnio dėl konstrukcijomis. Pavyzdžiui, A. Ružės nuomone, be jau minėto naudininko, tikslo aplinkybe eina prieveiksmis, daiktavardžio kilmininkas, iliatyvas, kilmininkas su prielinksniu dėl, galininkas su prielinksniais į, už, veiksmažodžio bendratis, siekinys, frazeologizmas ir žodžių junginys (LKG 1976: 514tt; plg. Balkevičius 1963: 221t), o priežasties 18 aplinkybe – prieveiksmis, daiktavardžio įnagininkas, kilmininkas su dėl, iš, nuo ir dėka, galininkas su prielinksniais per, už, įnagininkas su prielinksniu su, frazeologizmas ir žodžių junginys, pvz.: Dėl tėvų įnorio, dėl tamsuolių fanatikų prietarų išsižadėjau gražiausio jausmo – meilės (plg. 3 sakinį) (LKG 1976: 516–517; dar žr. LKG 1965: 194). Kilmininkas su prielinksniu dėl dažnai būna sinonimiškas tikslo funkciją turinčiam galininkui su prielinksniu už 19 arba naudininkui, plg.: Mat, tu dar mokykloje būdama, jau kovojai už lietuviškumą (plg. dėl lietuviškumo); Kovai medžiojami dėl kepsnio (plg. kepsniui) (Ružė in: LKG 1976: 518). 17 Plg. Šukio (1998: 169) nuomonę šiuo klausimu: „Vietoj paskirties [t. y. tikslo] naudininko paprastai nelabai tinka prielinksnio dėl konstrukcijos, pvz.: dėl sėklos pasilikom; dėl duonos užsidirbsiu; pasiskolink dėl kelionės“. 18 Priežasties santykių aprašą svarbiausiuose lietuvių kalbotyros darbuose žr. Našlėnaitė-Eberhardt (2002: 8– 12). 19 Tikslo prielinksnio už konstrukcijos vartojamos „prie veiksmažodžių, kurių veiksmu pasakomas koks nors siekimas (kovoti, žūti, mirti, kelti ir pan.)“ (Ružė in: LKG 1976: 518). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 E. Valiulytė, DLKG (2006: 543) aptardama priežasties reikšmės veiksmažodinius junginius, teigia, kad „priežastį žymi junginiai su prielinksniais iš, nuo, dėl, už, rečiau – su dėka, per, su įnagininku be prielinksnio, su prieveiksmiais“ (dar žr. Valiulytė 1998: 337–410). Kiek toliau nagrinėdama tikslo raišką, ji (DLKG 2006: 551) laikosi nuomonės, kad „veiksmo tikslą bei paskirtį žymi kilmininkas ir naudininkas (vieni ar su bendratimi), bendratis, prielinksnių [dėl, prie, į su kilmininku] konstrukcijos“, pvz.: kovoja dėl laisvės, paklausė smalsumo dėlei (dar plg. Labutis 1998: 302). Prielinksnis dėl, vartojamas „reiškiant veiksmo tikslą, dažnai susipina su priežasties reikšmės atspalviu“ (LKG 1971: 590 20 ; panašiai Ružė in: LKG 1976: 518 21 ; dar žr. Valiulytė 2001: 201, 222). Išsamiai aprašiusi dabartinės lietuvių kalbos sintaksinius sinonimus, kalbininkė apibendrina: „pagrindinės priežasties santykių raiškos priemonės yra konstrukcijos išKilm, nuoKilm ir dėlKilm“ (Valiulytė 1998: 406), o „centrinę vietą tikslo [konkrečiau, siekinio] reikšmės priemonių sistemoje užima bendratis – viena ir su kilmininku, o prielinksninės [į, prie, dėl] konstrukcijos sudaro tos sistemos periferiją“ (Valiulytė 2001: 222; panašią nuomonę dar žr. Labutis 1998: 300). J. Šukio (1998: 380; dar žr. 1978: 31) nuomone, „bendroji prielinksnio dėl reikšmė – priežastis su paskirties atspalviu – gana aiški ir be sakinio“. „Kai prielinksnio dėl konstrukcija reiškia gana aiškią paskirtį [t. y. tikslą], jai yra artimas paskirties naudininkas, tačiau juo keisti nebūtina, nei norima išlaikyti priežasties atspalvį. Mama dėl savo vaiko (plg. savo vaikui) duoną paskutinę raiko. Tačiau vietoj tokios paskirtį reiškiančios prielinksnio dėl konstrukcijos, kur negalima įžiūrėti priežasties atspalvio, geriau tinka įprastas paskirties naudininkas. Pirkom bulvių dėl sėklos“ (Šukys 1998: 380t). E. Valiulytė (1998: 376) teigia, kad prielinksnio dėl – priežasties, tikslo, objektinė, nuolaidos – „reikšmės yra labai artimos: jas vienija bendras semantinis požymis, kurį sąlygiškai galima pavadinti „loginiu pagrindu“. <...> Pasitaiko tokių vartojimo atvejų, kad sunku pasakyti, kokiai reikšmei priskirti aptariamą konstrukciją“ 22 . Iš to, kas sakyta, matyti, kad, nepaisant tipiškos prielinksnio dėl konstrukcijai – priežasties – reikšmės, ji yra daugiareikšmė: ja pasakomos ir kitos – nepriežasties (tikslo, objektinės ar pan.) 20 ,,Prielinksniai dėl, dėlei vartojami reiškiant veiksmo (taip pat būsenos, veiksminės ypatybės) priežastį“ (Valiulytė in LKG 1971: 590), tikslą, nuolaidą, minties ar kalbos objektą, stiprinant kito žodžio reikšmę, pvz., Dėl gerumo jis geras (gerumo jis geras) (Valiulytė in DLKG 2006: 441). E. Valiulytės nuomone (1998: 381), junginiuose su aktyvius, valingus veiksmus žyminčiais veiksmažodžiais prielinksnio dėl konstrukcija, turi ir tikslo reikšmę, pvz.: atjojo dėl mergelės (plačiau žr. LKG 1976: 87). Tokius junginius galima transformuoti į sudėtinius tikslo sakinius, plg.: atjojo, kad pamatytų mergelę. 21 „Prielinksninė [dėl su kilmininku] konstrukcija tikslo aplinkybės reikšme literatūrinei kalbai nelabai būdinga. Be to, kilmininko su prielinksniu dėl tikslo reikšmė ne visada aiškiai atribojama nuo priežasties reikšmės“, pvz., Dėl drąsumo jis užsikišo už diržo savo tėvo ilgą Damasko durklą, paėmė lazdą ir išėjo; Dėl smagumo vieną gali pasikviesti, bet daugiau nieko (LKG 1976: 518). 22 Balkevičius (1963: 225; dar žr. t. p.: 226; panašią nuomonę žr. Labutis 1998: 293, 300) sako, kad „tikslo aplinkybę nuo veikiančios priežasties aplinkybės skiria kitoks priežastinis ir laiko santykis su sakinio tariniu: veikiančios priežasties aplinkybė realioje tikrovėje kyla anksčiau už tarinį arba eina kartu su tariniu, o tikslo aplinkybė yra tik galimas arba laukiamas tarinio veiksmo arba būvio rezultatas“, arba, Našlėnaitės-Eberhardt (2002: 17) žodžiais, kalbamasis tikslas – tai į ateitį nukreipta priežastis. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ir aktualizuojama posesoriui daromos naudos – beneficientinė interpretacija. Toks daiktavardiškasis labui artimas dativus commodi, ypač tais atvejais, kai labui su kilmininku atskiriamas nuo galininku žymimo posesumo ir keliamas į sakinio pradžią, kaip 52 sakinyje (plg. Vaičiulytė-Semėnienė 2006: 171–172). Tokių kaip 50–52 sakiniai tarp turimų DLKT pavyzdžių nėra. Neturima ir sakinių, kur labui vartojamas kaip maleficiento aplinkybė (plg. Rembiałkowska 2009: 154). 53 sakinio maleficiento (nesėkmės) naudininkas (mamai) keičiamas 54 sakinyje į konstrukciją mamos labui suponuotų jos kaip dativus commodi interpretaciją: mamai gerai / pasisekė, kad šį kartą pyragas nenusisekė; ji taip ir norėjo (plg.: Mamos labui (plg. naudai) pyragas nenusisekė). Dėl tos pačios labui kaip „nauda, gerovė“ interpretacijos jis netinka sakiniuose su dativus iudicantis, kuriuo žymimas subjektyvus vertinimas (plg. Rembiałkowska 2009: 156–157, 163; žr. 55 sakinį). Kitaip kalbant, dativus iudicantis yra susijęs su percipiento (žr. Sližienė 1994: 20–21), o labui – su beneficiento funkcija. Kita vertus, 56 sakinyje, kur „laisvasis naudininkas gali būti suprantamas tiek kaip dativus iudicantis, tiek ir kaip dativus commodi“ (Rembiałkowska 2009: 157), būtų galima tikėtis ir beneficientą aktualizuojančios labui su kilmininku konstrukcijos. 50) Numazgojo keleiviui kojas. (cituojama iš DLKG 2004: 514) 51) Numazgojo keleivio labui (plg. naudai) kojas. 52) Keleivio labui (plg. keleivio naudai, keleiviui) šeimininkas numazgojo kojas. 53) Šį kartą pyragas mamai nenusisekė. (cituojama iš Rembiałkowska 2009: 154) 54) Šį kartą pyragas mamos labui nenusisekė. 55) Tai tau (plg. ?tavo labui) gal monitorius yra vaizduoklis dar? (cituojama iš Rembiałkowska 2009: 155) 56) Studijos man (plg. mano labui) tapo tuo, kas arbatinuko dirbimas senajam kinui. (cituojama iš Rembiałkowska 2009: 156) Galiausiai apie būdo ar reikšmę, žymimą daiktavardiškuoju labui, leidžia kalbėti 57 sakinio kontekstas. 57) Sprendimas priimamas paprasta balsavusiųjų dauguma po to, kai „už“ ir „prieš“ pasisakė po du deputatus. Mes galim šitą klausimą dabar išspręsti (KAIP?) jūsų labui (plg. jūsų naudai; jums palankiai). DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Iš to, kas apie labui kaip daiktavardžio formą sakyta, aiškėja, kad jis su savo priklausomuoju dėmeniu – (retai) derinamuoju būdvardžiu arba (paprastai) nederinamuoju daiktavardžio (įvardžio) kilmininku – vartojamas kaip predikato valdinys arba modifikatorius. Daiktavardiškasis labui su derinamuoju pažyminiu sakinyje eina objektu arba aplinkybe. Dėl savo leksinės reikšmės abstraktumo objektu einantis labas naudininkas atliepia netipišką beneficientą (pasišvenčia bendram labui) ar patientą (tyrinėjimai padeda bendram labui). Aplinkybe einančiu daiktavardžio labas naudininku su derinamuoju pažyminiu žymimas tikslas (bendram labui sujudo). Tikslo naudininkas artimas prielinksnio dėl konstrukcijai (dėl bendro labo (gerovės) sujudo). Daiktavardiškojo labui valdiniu paprastai eina gyvus (asmenis) arba (retai) abstrakčius daiktus žyminčio daiktavardžio kilmininkas (pasitarnauti santuokos bei šeimos labui). Atsižvelgiant į paties daiktavardžio labas leksinės reikšmės aiškumą ir remiantis jo nederinamuoju priklausomuoju dėmeniu, galima apibendrinti taip: objektu einantis daiktavardžio labas naudininkas aktualizuoja beneficientą (būtinas visuomenės labui) arba atliepia patientą, kontentyvą (prieštarauja asmens labui), finityvą (naudoti žmonių labui), aplinkybe einantis paprastai atitinka aktualizuotą beneficientą (sukūrė ne sau, o tautų labui), kartais juo pasakomas būdas (išspręsti jūsų labui). Daiktavardiškai vartojamam labui būdingos ir sinkretinės (beneficiento ir tikslo) reikšmės (parūpinti Lūšio labui, dariau visa tai tavo labui). Tokiais atvejais, kai aplinkybinė labui su asmenis žyminčiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku konstrukcija suprantama kaip tikslo, paties labui reikšmė tampa blankesnė (plg. siunčia man mano labui) (žr. toliau). 2.2. Polinksniškasis labui DLKT esama ir daugiau pavyzdžių, kur daiktavardžio labas reikšmės yra mažiau aiškios ir darosi akivaizdu, kad labui su kilmininku vartojamas (labiau) kaip polinksnio konstrukcija. Tai susiję su labui valdinio, žymimo kilmininku, abstraktumu. Pavyzdžiui, remiantis 58 sakiniu, kur abstraktaus daiktavardžio naudininkas (sveikatai) eina beneficiento objektu, galima manyti, kad beneficientas gali būti aktualizuojamas abstraktaus daiktavardžio labas naudininku, panašiai kaip Bloga nuotaika kenkia tavo labui (tau). Tačiau iš 59 sakinio matyti, kad labui su abstraktaus daiktavardžio kilmininku vartoti darosi kebliau (?kenkia sveikatos labui). Atrodytų, kad objektu einantis abstraktus daiktavardis silpnina daiktavardiškąjį labui. Bet jis vartojamas 60 sakinyje, kur eina finityvo objektu. 61–64 sakiniuose beneficiento arba finityvo objektas žymimas polinksnio labui su abstraktaus daiktavardžio kilmininku konstrukcija, kuri sinonimiška veiksmažodžio ar būdvardžio valdomam naudininkui. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 58) Bloga nuotaika, susierzinimas kenkia sveikatai. (cituojama iš Sližienė 1994: 343) 59) ?Bloga nuotaika, susierzinimas kenkia sveikatos labui (plg. ?sveikatos gerovei). 60) „Šiuo pakvituoju, kad maloningasis Utenos dvaro ponas Balcevičius lenkų revoliucijos labui (plg. lenkų revoliucijos gerovei; lenkų revoliucijai) paaukojo tris šimtus rublių. Jam atlygins Dievas ir laisvoji Žečpospolita. Pasirašė revoliucijos pasiuntinys Smilga“. DLKT 61) Valstietis ir amatininkas teikdami materialines gėrybes, dvasininkas – malda ir religinėmis apeigomis, ir kiekviena klasė atlikdama savo darbą. Bendro gėrio labui (plg. bendram gėriui) būtina, kad tokia sistema turėtų valdančiąją dalį, kaip kad siela valdo kūną ar aukštesnė prigimtis valdo žemesnę. DLKT 62) Dauginančios politinio godumo ir nusikaltimų aukas, valdžios galią naudojančios ne bendrosios gerovės (plg. bendrajai gerovei), o kurios nors partijos arba pačių vadovų labui. DLKT 63) Nepaisant to, ko norėtų kai kas, nevalia pamiršti, nes mes, žmonės, galime kaip tik tai daryti, tylėti, bijoti, mąstyti skaičiais, aukoti priemones tikslų labui (plg. tikslams, dėl tikslų), nenoriai sutepame krauju savo rankas, bet jei tai daro kažkas kitas mūsų vardu, nusukame akis į šalį arba skanduojame pritarimo šūksnius. DLKT 64) Brangieji, jūsų kunigystė yra Dievo dovana, skirta savosios tautos šventėjimo labui (plg. ?savosios tautos šventėjimo gerovei / naudai; savosios tautos šventėjimui). DLKT Labui priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio abstraktumas praranda savo skiriamąją (daiktavardiškasis > polinksniškasis) galią tais atvejais, kai labui su kilmininku eina tikslo aplinkybe arba taip gali būti interpretuojamas (plg. 47–49 sakinius). 63–68 sakiniuose vartojamo polinksnio labui kilmininko valdinys leksiškai neribotas: pasakomas konkrečius ((ne)gyvus) ir abstrakčius daiktus žyminčiu daiktavardžiu. Tokios tikslo reikšmės polinksnio labui su kilmininku konstrukcijos, pasak V. Apresiano (1995: 18), interpretuotinos kaip „kad P rastųsi“. Tikslas pasakomas kondensuotai (plg. Valiulytė 1998: 369): pagal ekonomiškumo principą polinksnio labui konstrukciją renkamasi vietoj šalutinio sakinio (plg.: (67) Tie išliejo mažiausiai prakaito nemokamo mobiliojo telefono labui ≈ išliejo mažiausiai prakaito tam, kad gautų / įsigytų nemokamą mobilųjį telefoną). Šios polinksnio labui konstrukcijos sinonimiškos tikslo dėl su kilmininku konstrukcijoms. Be tokių aiškių atvejų, esama ir dvireikšmių: 71 sakinyje vartojamas aplinkybe einantis labui gali būti interpretuojamas ir kaip daiktavardiškasis, t. y. aktualizuojantis beneficientą (darykime ne sau LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 19 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 [B], o žmonių labui ≈ žmonėms), ir kaip labiau polinksniškasis, t. y. žymintis tikslą (darykime ne ataskaitoms [Fin], o žmonių labui ≈ dėl žmonių) (dar žr. 46–47 sakinius). 65) Dievas rungtyniauja su žmonėmis: Abraomas mirtingą sūnų paaukojo Dievui, bet jam nereikėjo mirti; gi Dievas nemirtingą Sūnų atidavė mirčiai žmonių labui (plg. *žmonėms; ?žmonių gerovei; dėl žmonių). Ką mes į tai pasakysime? DLKT 66) Varge tu, varge, juk galėjo dar pagyventi žmonių ir miesto labui (?žmonių ir miesto gerovei; dėl žmonių ir miesto), bet gi va, nebūna taip, kaip tu nori. Bet galgi Dievas susimils ir jis pasveiks. DLKT 67) Nusiuntė „špargalką“. Tad tie, kurie sekė paskui ausinėmis apsirūpinusį akcijos dalyvį, išliejo mažiausiai prakaito nemokamo mobiliojo telefono labui. Niokotojai tikėjosi sumaišties. DLKT 68) Žmonėms, suvarytiems į narvą, atsiranda tik toks poreikis įsivaizduoti savo gyvenimo rimtumą: eiti į mokslus, išsilavinti, daryti vaikus, dirbti narvo labui, pagal būtinumą kalbėti dviem kalbomis tiesiogine ir perkeltine prasme. DLKT 69) Jie valdo atsižvelgdami į tai, kas geriausia valstybei ir visiems jai priklausantiems, o kai dauguma valdo bendros naudos labui, [tokia santvarka] vadinama bendru visų santvarkų vardu – politėja. DLKT 70) Kodėl jūs mane pakvietėte, Ofirai? Man tai nelabai patinka. – Drįsau pakviesti jus, pone, nes vis darbuojuosi mūsų reikalo labui. Jūs nenusivilsite. – Tikiuosi. DLKT 71) Reformas darykime ne sau [B], ne ataskaitoms [Fin], bet žmonių labui [B/Fin]. DLKT Aplinkybinė polinksnio labui konstrukcija su konkrečių ir abstrakčių daiktavardžių kilmininku turi sinkretinių reikšmių ir 72–75 sakiniuose: 72–73 sakiniuose tikslas susipynęs su priežastimi, 74–75 sakiniuose – su priežastimi ir sąlyga. 72) Paaiškinti, iš ko jis sudarytas, bet žirgas galų gale pats nuspręs, kada bus laikas atsigerti. Būkite budrūs ir nenaudokite prievartos. Savo vaiko labui (plg. dėl savo vaiko) neskubinkite įvykių. Laikas pats savaime negydo netekties paliktų emocinių žaizdų, todėl privalome leisti vaikams rikiuoti savo emocijas individualiai. DLKT 73) Visokeriopa valstybės parama jaunimo namų statybos bendrijoms. Tautos ir šalies gerovės labui pamirškim ambicijas, pamirškim posakį „du lietuviai – trys partijos“, junkimės į koaliciją. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 20 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 74) Jau praradęs, nes pats savo noru jį išvarė, mintyse pavadino save idiotu ir panoro skelti sau antausį. Bet šaukštai po pietų, nieko nepakeisi. Tiesos labui (plg. Siekdami tiesos; Jei norime tiesos) turime pasakyti, kad nors prarasto gražaus kūno vaizdas ir skaudino Eduardą, jis gana greitai kompensavo prarastį. DLKT 75) Negana to, pasibaigus siaubo juostai, jis patiria tikrą siaubą išvydęs tuščią šaldytuvą! Todėl žmogaus sveikatos ir kišenės labui (plg. dėl žmogaus sveikatos ir kišenės; jei norime, kad...) vertėtų rodyti kuo daugiau lėto galabymo filmų, o ne taukšt paukšt! Beje, daugelis kūrėjų tą perprato ir vaisingai triūsia vien šia linkme. DLKT Tikslas su priežastimi pasakomas ir tais atvejais, kai polinksnio labui priklausomuoju dėmeniu eina kataforiškai vartojamo parodomojo įvardžio tas kilmininkas. Apibendrinto nurodymo reikšmės įvardis, kaip matyti iš 76 ar 77 sakinio, pavaduoja platesnį kontekstą. 78 sakinio kontekstas leidžia kalbėti apie polinksnio labui konstrukcija žymimą priežasties reikšmę. 76) Lemtingą įtaką liturgijai padarė Renesansas, šventybę sureliatyvindamas to, kas gražu žmogaus akyse, labui. Žmogaus puikybė jį suvedžiojo: jis taip rimtai save vertina, jog užmiršta, kad gyvenimas turi žaidimo atspalvį. DLKT 77) Asketizmas „iš naujo įvertinamas“ to, kas laikoma „fundamentaliausiomis gyvenimo prielaidomis“, labui. DLKT 78) Todėl akivaizdu, kad, ketveriais ar penkeriais metais viršijus šį amžių, jau reikia atsisakyti gimdyti vaikus ir toliau gyventi kartu tik sveikatos labui (plg. dėl sveikatos) ar dėl kokios kitos panašios priežasties. DLKT Iš to, kas sakyta, matyti, kad (labiau) polinksniškai labui vartojamas tais atvejais, kai eina objektu ir jo kilmininko valdinys pasakomas abstrakčiu daiktavardžiu (būtina bendro gėrio labui). Aplinkybe einančios polinksnio labui konstrukcijos tipiška reikšmė – tikslas, kartais susipynęs ir su kitomis reikšmėmis. Polinksnio labui konstrukcija pasakoma ir priežastis. Galiausiai 79–80 sakinių pagrindu galima kalbėti ir apie labui, artimą dativus ethicus, kuris „vartojamas reikšti kalbančiojo gyvą emocinį santykį su aptariamais dalykais“ (Holvoet, ČižikProkaševa 2005: 87). Sintaksiškai toks su diskursu susijęs labui su 2-ojo asmens įvardžių naudininku yra sakinio, o ne predikato aplinkybė (plg. Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 88). Dera LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 21 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pripažinti, kad šis tavo labui gali būti interpretuojamas ir kaip artimas dativus commodi (plg.: (79) nepadarė tavo labui ≈ tau). 79) Pala, ko gi Anupras dar nepadarė tavo labui (plg. ar gi ko tau Anupras dar nepadarė), kolega? Galva neveikė. Jis išgriebė iš kišenės ženšenio buteliuką, nusuko viršelį ir gurkštelėjo... Ligi dugno. DLKT 80) Seimas tuoj į atlapus kibs dėl Ūkininkų įstatymo, Vyriausybė tavo labui (plg. tau) kurą pabrangina ir tuojau atlygina (gražus šmugelis!) – plok katutes, žmogau, valdantiems ir tiems, kurie gracingai rauko nosis. DLKT APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Iš tyrimo paaiškėjo, kad dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje forma labui vartojamas tiek kaip daiktavardis, tiek kaip polinksnis. Vienais atvejais daiktavardžio labas naudininko reikšmė yra aiški (tarnauti visuotiniam labui; kartu veikia bendram visų labui), kitais – blankesnė (siunčia man mano labui). Panašiai yra ir su polinksnio labui konstrukcijomis: be abejonių nekeliančių atvejų (būtinas bendro gėrio labui), esama tokių, kur labui galima suprasti ir kaip abstraktaus daiktavardžio formą, ir kaip polinksnį (visa tai dariau tavo labui). Remiantis aiškiais ir pripažįstant mažiau aiškius (pereinamuosius) atvejus, daiktavardiškojo ir polinksniškojo labui vartosena grįsta hierarchijų pagrindu, kur skiriamam nariui atstovauja aiškus (tipiškas) daiktavardiškasis arba polinksniškasis labui. Labui vartosenai aiškinti reikšmingas yra gyvumo kriterijus, t. y. asmuo > abstraktus daiktas. Tai susiję su Michaelio Silversteino (1976) ar Roberto Dixono (1979: 85) (i) gyvumo hierarchija 27 , kurioje skiriami gyvumo požymiai koreliuoja su (ii) semantinių 28 , (iii) gramatinių funkcijų ir jų (iv) morfosintaksinio žymėjimo hierarchijomis (Hentschel 1992; plg. Givón 1984: 239tt; Dik 1989: 269–270; Holvoet 2009a, 2009b). (i) asmuo > gyvas padaras (neasmuo) > negyvas konkretus daiktas > abstraktus daiktas (ii) A > P > Rec 29 > Ben > I > L > T 27 Gyvumo hierarchija vėlesniuose darbuose suskirstyta į (i) asmens (komunikacijos dalyvių), (ii) gyvumo (siaurąja prasme) ir (iii) žinomumo hierarchijas (plg. Croft 1990: 111; 127; Comrie 1989: 128, 185). Alanas Timberlake’as (1986) pagal gyvumo (siaurąja prasme), apibrėžtumo, skaičiaus, konkretumo ir kitus požymius skiria individualumo (angl. individuation) hierarchiją. 28 Kritišką nuomonę semantinių funkcijų hierarchijos skyrimo klausimu žr. Croft (2012: 175tt) ir ten aptariamą literatūrą. 29 ,,Die morphosyntaktische Markierung der semantischen Rolle Rezipient ist die prototypische Dativfunktion. <...> Ein typischer Rezipient ist eingebunden in eine Transferhandlung. Ein Objekt wechselt den LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 22 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 (iii) subjektas > objektas > suplementas (aplinkybė). (iv) Nom > Acc > Dat > prielinksninės konstrukcijos. Gramatiniai (arba struktūriniai) – vardininko ir galininko – linksniai pasirenkami sintaksiškai ir semantiškai iškiliausiems (angl. salient) sakinio nariams – agento subjektui ir patiento tiesioginiam objektui – žymėti (Jonas [A] stato namą [P]), kiti linksniai – mažiau iškilioms (gramatinėms ir semantinėms) funkcijoms. Šiame straipsnyje nagrinėtas abstraktaus daiktavardžio labas naudininkas koreliuoja su mažiau iškiliomis sakinio branduolio arba sakinio laisvųjų narių – suplementų (t. y. predikato arba sakinio aplinkybių) funkcijomis. Pagal nagrinėto daiktavardiškojo ir polinksniškojo labui vartoseną, gramatinių funkcijų hierarchiją (iii) galima papildyti laisvųjų naudininkų hierarchija (Rembiałkowska 2009) ir kalbėti apie tai, kad daiktavardiškojo labui resp. polinksniškojo labui vartosena koreliuoja su tokia gramatinių funkcijų hierarchija: objektas > suplementas (aplinkybė): dativus sympatheticus > dativus commodi > kitos aplinkybės (tikslas, priežastis) > dativus ethicus. Tai atliepia ir hierarchinius sintaksinės priklausomybės (valdinys > modifikatorius) skirtumus. Matyti hierarchijų asmuo > abstraktus daiktas ir daiktavardiškasis labui > polinksniškasis labui koreliacija, kai labui eina objektu: daiktavardžio labas naudininkas tipiškai valdo asmenis žymintį daiktavardžio (arba jį pavaduojančio įvardžio) kilmininką (būtinas visuomenės labui), polinksnis labui – abstrakčių daiktavardžių kilmininką (būtina bendro gėrio labui; galią naudoti bendros gerovės labui). Nors yra daugiau svyravimų tarp daiktavardiškojo ir polinksniškojo labui, panašios koreliacijos esama ir tais atvejais, kai labui yra aplinkybė: daiktavardiškasis labui paprastai vartojamas su asmenis pasakančiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku (gyvenimą pašvęsti šeimos labui; sukūrė sau ir tautos labui), polinksnio labui kilmininko valdinys dažnai reiškiamas abstrakčiu daiktavardžiu (ar jį atstojančiu įvardžiu) (kviečiami jų pačių šviesesnės ateities labui; grožio labui septynžiedžius renka), bet dėl sintaksinės kondensacijos kilmininkas gali žymėti ir gyvus daiktus (atidavė mirčiai žmonių labui). Objektu einantis daiktavardžio labas naudininkas atitinka beneficiento arba finityvo funkciją; esama atvejų, kai jis koreliuoja su patientu ar kontentyvu. Daiktavardžio labas naudininkas, einantis aplinkybe, paprastai žymi beneficientą, kartais – būdą. Polinksnio labui su Besitzer, vom Vor–Possessor zum Nach–Possessor. Der Rezipient ist Nach–Possessor nach einer erfolgreichen Transferhandlung. Die Verben des ‘geben / nehmen’–Feldes bilden den Hintergrund für diese prototypische Bestimmung von Rezipiententum: Klaus gab seinem Bruder ein Buch“ (Bartels 2005: 105; plg. Hentschel 2001: 181tt, 196–197). Plg.: Valeckienė (1998: 36): ,,Recipientas [Rec] yra ko nors gavėjo, ėmėjo funkcija. Jis dažniausiai pasakomas vardininku. Kaip recipientas paprastai suvokiamas asmuo, pvz.: Vaikas [Rec] gavo dovanų [Con] (plg.: Vaikui [B] davė dovanų [Con]).“ LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 23 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kilmininku konstrukcijos, einančios objektu, žymi finityvą arba beneficientą, einančios aplinkybe – tipiškai tikslą. Polinksnio labui konstrukcijos sinonimiškos naudininkui ir (arba) prielinksnio dėl konstrukcijoms (būtinas bendro gėrio labui (plg. bendram gėriui); aukoti tikslų labui (plg. tikslams, dėl tikslų); darbuojasi reikalo labui (plg. dėl reikalo)). Daiktavardiškasis labui su asmenis žyminčio daiktavardžio ar įvardžio kilmininku skiriasi nuo beneficiento naudininko: labui pabrėžiamas semantinis naudos – gero darymo asmeniui – požymis (būtina visuomenės labui (plg. visuomenei); sukūrė kitų tautų labui (plg. kitoms tautoms)). Polinksnio labui konstrukcija su kilmininku, kaip turinti mažiau reikšmių, t. y. aiškesnė (angl. transparent), skverbiasi (darosi labiau tikėtina (angl. predictable)) į objekto naudininko raišką (vadinasi, į valentinę predikato struktūrą – sakinio branduolį), stumia aplinkybe einantį tikslo naudininką iš tokių sakinių: Tad tegu nuolatos gausėja „tauta, stojanti už gyvybę“, tegu nauja meilės ir solidarumo kultūra vystosi tikrajam visos žmonių visuomenės labui (DLKT), ir keičia tikslo prielinksnio dėl konstrukcijas dėl pastarųjų daugiafunkciškumo. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt. BŽe – rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: Danutė Liutkevičienė (vyr. redaktorė), Gertrūda Naktinienė, Ritutė Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Klementina Vosylytė, Jolanta Zabarskaitė. Programuotojas Vikis Satkevičius. D. 1: Įvadas, B, C, H, J, O. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 7-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p.; elektroninis variantas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Prieiga internete: www.lkz.lt. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 24 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Ambrazas V. 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Apresian V. J. 1995: Апресян В. Ю. Для и ради: сходства и различия. – Вопросы языкознания 3, 17–27. Balkevičius J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Bartels H. 2005: Dativ oder Präposition: Zur Markierungsvariantion im Kontext adjektivischer Prädikate im Deutschen, Russischen und Polnischen. Oldenburg (Studia Slavica Oldenburgensia 12). Comrie B. 1989: Language Universals and Linguistic Typology. Syntax and Morphology, 2 edition. Oxford: Basil Blackwell Basil Blackwell. Croft W. 1990: Typology and Universals. Cambridge etc.: Cambridge University Press. Croft W. 2012: Verbs: Aspect and Causal Structure. Oxford: Oxford University Press. Čižik V. 2003: Linksnių atrakcija lyginamosiose konstrukcijose. – Acta Linguistica Lithuanica 48, 1–17. Dik S. C. 1989: The Theory of Functional Grammar 1. Berlin etc.: Mounton de Gruyter. Dixon R. M. W. 1979: Ergativity. – Language 55 (1), 59–138. DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Gaivenis K., Keinys St. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Givón T. 1984: Syntax. A functional–typological introduction 1. Amsterdam; Philadelphia: John Benjamins. Hentschel G. 1992: Konstanten der Kasusvariation. Zum Nominativ–Instrumental– und Akkusativ–Genitiv–Wechsel im Russischen. Habilitationsschrift. Göttingen (rankraštis). Hentschel G. 2001: Dative or prepositional marking of noun phrases in the context of Russian adjectival experencier predicates. – Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unterschiedlichen Typs, Hrsg. Winfried Boeder, Gerd Hentschel. Oldenburg (Studia Slavica Oldenburgensia 4), 171–200. Holvoet A., Čižik-Prokaševa V. 2005: Papildiniai ir aplinkybės. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 65–92. Holvoet A., Judžentis A. 2003: Sintaksinių ryšių tipai. – Sintaksinių ryšių tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1), red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–35. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 25 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Holvoet A., Judžentis A. 2005: Sintaksinės priklausomybės tipai: papildymai ir patikslinimai. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–38. Holvoet A., Semėnienė L. 2004: Linksnio teorijos pagrindai. – Gramatinių kategorijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2), red. Axel Holvoet, Loreta Semėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–31. Holvoet, A. 2009a: Argumentų hierarchijos ir gramatinės funkcijos. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 1–36. Holvoet, A. 2009b: Difuziniai subjektai ir objektai. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 37–67. Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. 2011: Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete https://eltalpykla.vdu.lt/bitstream/handle/1/219/ISBN9789955126553.pdf?sequence=1 & isAllowed=y Kerevičienė J. 2008: The Lithuanian Dative and its English Counterparts (a Case Study in Cognitive Grammar). Doctoral dissertation, Kaunas. Labutis V. 1998: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija. Red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Našlėnaitė-Eberhardt V. 2002: Priežasties santykiai įvairiose lietuvių kalbos sintaksės pakopose. Daktaro disertacija, Vilnius. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė A. 2001: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Kauno technologijos universitetas. Rembiałkowska A. 2009: Lietuvių kalbos laisvieji naudininkai ir predikacijos lygmenys. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, Asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Silverstein M. 1976: Hierarchie of features and ergativity. – Grammatical categories in Australian languages, ed. Robert M. W Dixon. Canberra, 112–171. Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir