Kamieną „lietuv-“ turinčių žodžių darybiniai ryšiai

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ Uni e sidad de Šiaulių KAMIEN LIETUVTURINČI VOZŽI DARYBINIAI RYŠIAI 1 ESMINIAI WORDS: da inys; edinio; dū inys; da ybos nichos; nue oada as; (de ebinamen e) sinónimos; (dibubinas) a ian es; da podopos de abajo. ĮVADAS un nomb e li uano, en uen es de his o ia y albiné en la adición que iene es a ian es: con šaknimis lie - (lie u iškoji adicija), li - (sla ų adicija) y lei - (la ių adicija) desde 1009 años (K edlinbu go monas e olyno analų) empezado mencionado k is iionybei a ėjan p ie Lie u os iš Vaka ų (apie signi icado del nomb e li uano, k zes, kilmių ki imą i . e Bumblauskas 2005; Zinke ičius 2010; 2010a; 2011; Pa ackas 2014). En la lengua li uánica, en la cual la palab a doyba es una de las ecuen es mane as de llena el léxico y en la cual g an pa e del léxico cons i uye no p ima ias palab as, sino da iniai (U bu is 2009: 3537, 7680), se u iliza no solo 2 el luga a a dis Li uania, sino ambién muchas o as palab as de pa en esco (lie u is, -ė; lie u ybė; puslie u is, -ė; lie u iškumas; lie u iškas, -a; lie u in i; lie u ė i; sulie u in i y k i .), que es án elacionadas con di e sas elaciones semán icas y e bales. en lenguas Li u ias palab as se hacen y de p ime os palab as, y de da inių, que a su ez puede i da ybos o os pama u (2-ojo, 3-ioyo y . . g ado) da iniams así en lengua se o ma da inių lizdai (šeimos) (Keinys 1999: 1517; U bu is 2009: 8384; Jakai ienė 2010: 117118). Dedicados a D.V. pueden es a elacionados no solo po di e sas d. ., sino ambién a ian iz o sinonimías, ya que de la misma palab a base po di e sas (mayo men e in e nas) azones se componían una aiška ex e na 3 besizi ian es besiliña (o apa) signi icado de los d. . de d. .) y de los d. . de d. .) Recué dese que DS conside á ense con di e en es o man as de daybos o ma simila á o apa que signi icado posin ys da iniai (i. y. pe enecien es a di e en es ipos de daybos), ej., p apuolimas p apul is; isgaišėlis, -ė isgaiša, y DV es 1 A ículo se dedica al cumb e del es ablecimien o del Es ado de Li uania. 2 S aipsnyje emiamasi palab as de da yba, desc i a Li u ias de lengua g ama ikoje (LKG 1965; 1971), Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 20059), Vinco U bučio En la eo ía de Da ybos de palab as (200 S asio Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999) y k . ; nue o insigh sob e los modales de hacía é Sme ona 2005. 3 Ri os Miliūnai ės (2009: 123) eigimu, a ian iškumas i sinonimija a si anda ada, kai žyminys (ženklo con enido) iene más de un o má. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |2 con BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 el mismo o man u de da ybos suda y i da iniai, que di e encian secundu inėmis da ybos p iemonėmis, ej.: pamiškė pamiškys, sagė segė, saulėlydis saulėleidis, a pukalnė a pukalnis Kami / / a pkalnė a pkalnis. (Ace ca DS y DV éase Vaskelienė 2000, 2013; sob e a ian iškumą, sinoniminius san ykius, sinonimo samp a ą, uen es de sinonimía y especies de sinónimos é. Pikčilingis 1988: 447; Miliūnai ė 2009; Jakai ienė 2010: 119131; Župe ka 2012: 28–40.) Ty imo o b je k u elegi kamieną lie u u in ys da iniai. S aipsnio i k s l u i išanaliza se 4 kamieną lie u u inčius žodžius alcanza plan eamos ales u ž d a i n i a i: en e Lie u os kalbos žodyno (LKŽe), Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekos (LKŽPK), Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (ND), Daba inės lie u ių kalbos eks yno (KTDL) iš ink i kamieną lie u u inčius žodžius, da ybi analizuo i juos, ap a i da da inių susiklosčiusius sinoniminius i a ian inius san ykius, ap a i da eną lie u u inčių kamien a os a os. T abaje aplica doybines análisises, subs i uciones, cálculo m e o d a i. LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT de odo encon a 102 kamieną lie u u in ys di e sos da ybiniais y seman iniais conexiones elacionadas da iniai: 58 daik a a džiai, 17 būd a džių, 20 eiksmažodžių y 7 p ie eiksmiai. 1. DARINIAI IŠ VIETOVARDŽIO LIETUVA 5 1.1. Galūnės ediniai (daik a a džiai) Suo a džiu Lie u a di ec amen e elacionados 9 da iniai, p incipalmen e con galūne -is, -ė 6 suda y as daik a a dis lie u is, -ė, eniendo d i leksines signi ica es: 1 lie u ių au os žmogus, 2 psn. aukš ai is. LKŽe se p esen a y c učiuo o galūnės a ian ą -ys con un edinys 7 4 Po aliosas insigh s y consejos del a ículo au o és ag adkoja a los slap iesiems(os) a ículo e isen e s(es). 5 En el p ime capí ulo del a ículo se discu en di ec amen e con Li uania elacionadas (1-oyo g ado) da iniai, en el segundo capí ulo según pa e del lenguaje y mane as de da ybos se discu en 2oyo g ado da iniai y (neno in pe nelyg nu ol i de las palab as undamen ales) en sepa ados posky iuos Toloposopos da ybos pakiniai se p esen an 3oyo y (si hay) 4oyo g ado da iniai. 6 Desde el pun o de is a sinc onía dis inguina galūnė -is, -ė (ž . Pake ys 1994: 220), P anas Ska džius (1996: 384) (his o ialmen e) es e daik a a dį conside a p ecesagos -u is ediniu. 7 Ap a iamas palab a ejzdyje e inamas, naujada ai (žodynách y LKŽPK no iksuo i da iniai, as i ND JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 lie u ys, -ė lie u ių au os žmogus (apie él ambién ž . Zinke ičius 2010: 43). Como indica DLKT ma e ial, daik a a dis lie u is, -ė (mayo men e p ime a signi icación) se u iliza en odos los es ilos ex os, en di e sosio leksinėje aplinkoje, y a ian e lie u ys, -ė ac ual en la habla unciona a amen e, ej.: 1 A menudo miške lie u is, ko e kia, nežino LKŽe; 2 Čion žemai is, lie u is 8 d augys ėj dūmojo, d uge giesmes pe galės giedojo LKŽe; su gyslas luye sang e li u io y žydės DLKT; cada día ansšase e a o li u io como ne ykėlio, que nada puede, li u ys nacęs, pe o o os palab as de nemoku lie u iškai LKŽe; No, qué ú, pu o li eu io, desde Pane ėžio DLKT; Si no de nieko nesugeba DLKT; Vaižgan ui labai ūpėjo as lie u io gam ojau os podi is DLKT; Aš esu Kauno eso no li uano! DLKT. 1.2. Dū inos (daik a a džiai) Li uania es uno de a ios dū inių pama inių palab as. Vaižgan o en los esc i os зафиксирован dū inys lie u lenkis (: Lie u a, lenkas), eniendo signi icación Lie u os lenkas, en la ac ual lengua Li uania a o DLKT no encuen a ni uno de su a osenes ejemplos. Su loco a džiu Lie u a sie ini dū iniai con el p ime būd a diniu dėmeniu: jaunalie u is, -ė Lie u os au ininkų jaunimo o ganizacijos na ys, didlie u is, -ė Didži Lie u os lie u is, DL as i LKŽe i LKŽPK ne iksuo i DVy iniai laikini dū iniai *mažlie u is, -ė i *mažalie u is, -ė. Pa yzdžių su naujis , *mažada a is, -ė i *mažalie u is, -KT Mažė Lie u os lie u is, -ė analiza mues a que ellos se usan en el signi icado de maž Lie u os lie u is. DLKT encon a 628 dū inio jo ale u is, -ė a osenos ejemplos (a k eip ino a ención, que LKŽe no a akeik a nė uno de la ase con es e daik a a džiu), 120 ejemplos con 9 *mažlie u is, -ė, 35 con didlie u is, -ė y 3 ejemplos con *mažlie ue u is, -ė, например. : Po cie o, ambas pa es, i. i. pequeñoslie u ia y g andeslie u ia, unos o os e alua on bas an e c í icamen e DLKT; pasbe ica p esiden e susi inko miemb os LTS, jo ale u os, i uli os enemos he izos pequelie u ios y didlie u ios ejemplos de coope ación pas i y DLKT; Unos hablaban como didlie u iai, o os aún no habían pe dekę g ažios klaipėdiškių a mės LKŽe; Chiapo se ía bas an e in e esan e quién es pues esos pequeñualie u os y po qué DLKT; JSO ienijo isus jaunalie u ių o ganizacijos spo o klubus DLKT; S a biausia, kad ellos debe ían dei a se jus amen e con bajosaicios? DLKT. o DLKT), ma cados con un as e is o *; signi icados de palab as (a menos que se indique lo con a io), se p esen an según LKŽe; nue osada os de ini ys de ND, DLKT encon a , pe o ND nož iksuo i naujada ai se in e p ikian así, como en endama de con ex o. 8 Daik a a džių lie u is, -ė y lie u ys, -ė plu alidad linksnių coinciden, aigi deci , cual palab a pa o o , di ícil. (Vis o es o, se c ee que muchos usos son del é mino lie u is, -ė a osenos ejemplos.) Daik a a dis lie u ys, -ė ilus uojamas cla ias ( ienaskai os a dininko) a osenos ejemplos (DLKT de ellos encon ado Es os da iniai 17). 9 pueden se con o mados según analogū iją con diniu didlie u is, -ė (dū iniai didlie u is, -ė, *mažlie u is, -ė *mažalie u is, -ė - ne e ai sayami ame ame ame ame). JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 P e io díj a is is 1.3. LKŽPK dicho po el an e io pa edinys palie u ys (Tada Seinai y Palie u ys a sikėlė į Lie u ą 10 LKŽPK), como es habi ual a los ediniams des e an e io dėlio, ma ca el luga , si uada pai lai base palab a į a dy ą daik ą (ž . LKG 1965: 424). DLKT no encuen a ejemplos con daik a a džiu palie u ys, pe o en gene al sen encias en las cuales palie u ys e icazmen e se u iliza loco palei acos umą (U bu is 1997: 267). Lie u ą“ eikšme, esama, p z.: odo XVII a. idu io la iams palie u yje ą žodį bu us mažai 11 1.4. P iesaginis a ibu o en las lenguas Lie u ių būd a džiai con da ia p iesaga - inis, -ė de ik inių daik a a džių (mies ų a ba ki okių ie ų pa adinimų, pa a džių) se hacen ela i amen e nedažnai (ž . Kniš a 1976: 9; da ūk Amb. ž azas 2011: 7174). Toks es de daik a a džio Lie u a con ap esaga -inis, -ė o mado būd a dis lie u inis, -ė (1 iš Lie u os A lie u inis abokas? LKŽe, 2 pada y as, u ilizado en Li uania Anie lie u iniais s a ais s e a LKŽe). Pe enece dis inguiamieses ( ūšiniams) adje i j y iene daybina signi icacion [e]san is, i ien e, conside ado undiniu palab ajue pasaki oje luga , kilęs, ob enido de esa luga (ž . DLKG 2005: denominación 211). Daba inėje lie u ių kalboje šis būd a dis dažniausiai a ojamas kaip sudė inių endejuma, po ejemplo: in en a cul i a e uosos o ya ex inguidos de nues os países: andeninį iešu ą aga ą, andeninę lobeliją, <...>, li eu inę monažolę DLKT; Žydi plan as, sob e i idas ledynmečius, lo os unikumai, egis a se a Li uania Raudonąją knygą: lie u inės nak ižiedės, dan ažolės DLKT. 10 En el ejemplo de Ca o eca es a palab a es á esc i a de una le a mayúscula (con iable que se pe cibe como opónimo). 11 Da plg. J. Endzelynas eso cuan o dudó, sin emba go al palab a a. XVII med. palie u ía e a poco habi ual, po lo que puede de e dad se pe cibido de age imų lie u ių šnek ų (Lie u ių kalbos e imologinio žodino duomenų bazė, h p://e imologija.bal nexus.l ?w=d%C5%ABsia (žiū ė a 2018 08 08). JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2.ANTROJO (TREČIOJO, KETVIRTOJO) LAIPSNIO DARINIAI 2.1. Da inías desde lie u is, -ė Daik a a dis lie u is, -ė es da ybinio lizdo, en el cual del o al en éna 88 de di e sos pakopų da iniai, cen as. Es e daik a a dis es 35 da inių base palab a (o uno de ellos): 26 daik a a džių 12 (16 edinių y 10 dū inių), 4 būd a džių y 5 eiksmažodžių, que an a o os da ybos pama u 13 ( olesnės da ybos pakopos) da iniams. 2.1.1. P i es a g i n i a i d a i k a a dž i ai. Da ybos oposición elaciónu con daik a a džiu lie u is son elacionados ylika p iesagų edinių: lie u ybė; li eu ys ė; lie u ai is, -ė; lie u iuk, -ė; li eu ukė; li eu ikė; Li uania; Li uania; li eu ininkas, -ė; li eu ninkas, -ė; lie u inykas, -ė; li eu nykas, -ė; lie u ninkis, -ė. Da ių p iesagų -ybė i -ys ė (Amb azas 2002: 818; DLKG 2005: 101102) ediniai lie u ybė (1 lie u iškumas, 2 lie u iškas žodys a lie u iška kalba o ma ne kal ių) y lie u ys ė (lie u iškumas) leksine signi icado lie u iškumas o man una pa : di e en es ipos DS de 14 da ybos ediniai a dažodžių abs ak ų (o denominaciones de pa icula idades de da ybos) de ob as pe enecen a la misma ca ego ía, se basa en el mismo o man y o man con di e en es palab as. Abs ak ų signi icado que poseen comm ašakniai de iniai pai aí g andes posibilidades de subs i ución palab as en conjunciones o en sen encias pueden se sukeis i luga es de k aš e, man alika sólo g an inna a esiliencia Li uáneos LKŽe; man end íamos esmės nepakeisdami kon eks o p asmės, p z.: Lie u ybę ilgesniam laikui, ypač Klaipėdos li u idad y espi i ual pa iousby ą DLKT; Así, es, ellos allí sob e <...> Li uu ismo habla, de polkų di e encia DLKT (plg. man ene lie u ybę man ene lie u ys ę, habla sob e lie u ys ę habla sob e lie u ybę y e c.). 15 Con los p e acios p opios de deminu i es -ai is, -ė; -ukas, -ė; - deikė daik a a džio lie u is de es i ediniai lie u ai is, -ė; lie u iuk, -ė; li eu ukė; lie u ikė. LKŽe p esen ado daik a a dis lie u ai is, -ė (jaunas lie u is o lie u ė), en LKŽe neį auk i, pe o LKŽPK 12 Da ybinį lizdą expandi ían gene almen e a dicciona ios no puediendo deminu y ai (en los dicciona ios se ijan sólo los que son adqui idę specialesnes signi icados). 13 En algunos casos al ez y lie u ys, -ė. 14 ND se indica que lie u ybė es adqui idós nue o (konk e esnę) signi icado lie u iški aš o ženklai (su diak i ikais): P og amas de código abie o lie u ybė ND. 15 DLKT de odo encon a 1605 daik a a džio lie u ybė y sólo 28 edinio lie u ys ė a osenos ejemplos, pe o nepa ik inus, median e (abs ak o o konk ečia) signi icado pa a o as daik a a dis lie u ybė, sob e ealų DS ecuencia de consumo di ícil deci . JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 зафиксировать ediniai lie u iukas, -ė, su 16 a ian e lie u ukė (lie u ai ė LKŽPK) y apéndices - edinysikė lie u ikė (pa a o as g e a žemai ikė) iene specialesnes signi icados. Sakinių su 17 bend ašakniais ediniais lie u ai is, -ė; lie u iukas, -ė lie u ukė, lie u ikė analizė indica que ellos 18 se u ilizan en di e sos leksinėje aplinkoje una de los casos de o igen más b illan e, o os componen e semán ico de ju en ud o place , ej. / : Joja joja Li u aičiai, necha necha ainikai į, ainiką ū ų LKŽe; Jaunos, guizos Li u ai és su humano usú niekad neįduos DLKT; Li ui is pasiñó muy i esponsablemen e DLKT; Palesos mokykloje ap endió has a 120 Li u iukų LKŽPK; Y sal adabapo aba Li u iukus po países más amplias, a menudo incluso usas lengua nookančius DLKT; Hemos es ado sólo cua o Li u iukas, odos asis imos P ime a de niños, aho a Jėzui ų gimnaziją DLKT. Ca os de es os DS conside an edinos subs i ución es posible sin mayo es limi aciones (plg. iz ejioda o lie u iukus iz ejioda o lie u aičius; uimos cua o lie u iukai uimos cua o lie u aičiai; jó enes lie u ai ės jó enes lie u iukės lie u ikės / e c.). Sin emba go di e encias esama ne edai lie u ai is, -ė u ilizado simplemen e hablando sob e pe sonas de o igen li uanos, y lie u iukas, -ė sob e lie u į aiką, algunos da iniai (lie u ai is, -ė; lie u ikė) a eces u ilizados con menkinamąja cono ació, di e encia y la ecuencia de uso de da inių: DLKT 1785 encon a daik a a džio lie u ai is, -ė y 188 lie u iukas, -ė a osena, y sakinių su lie u ikė y lie u ukė eks yne ne as a. Del daik a a džio lie u is, -ė con p e ajo -ija compues o daik a a dis lie u ija, eniendo signi icado lie u ių isuma, pe enece kuopinių pa adinimų da ybos ca ego ía 19 es o es de di e sas pe sonas meno o mayo masi o isumo žymin ys daik a a džiai (Keinys 1999: 51; DLKG 2005: 434),14 ej. : A eipiu a ención a jo en deseaancia le u ía b oliukus, sesu es LKŽe; Ve dad […]pasku inių pagonių señal en Li uu ía es su calš as pamaldumas DLKT. 20 Los nomb es de luga es de la ca ego ía de doybos edini ino LKŽe no p opo cionik as, pe o LKŽPK za ixados p e echos -ynas edinys lie u ynas (pie a, donde mayo ía lie u ių 16 Digay ina que LKŽPK inco ec amen e indicado ca ele a insc i o da inys: LKŽPK dichoas lie u nikas, a debe ía se lie u iuk, po que al palab a pa a o o ca ele a insc i ame pa yzdye, al es á y uen e en Zigmo Zinke ičiaus (1993: 208) ienda. 17 P iesaga -ikė da i žemaičių i en algunas ade imos aukš aičių a mėse (ž . LKG 1965: 278279). 18 Kai kada da iniai gali bū i sup an ami kaip „lie u io (-ių) aikas (sūnus, duk a)“, . y. šiek iek ap oximaía a los nomb es de los niños según sus pad es (ž . LKG 1965: 414). 19 ND nu odoma nauja lie u ija eikšmė „ ie inės kilmės Lie u os gy en ojai“, p z.: I kas ada gelbės de es e desapa ición musulmonybės, milžiniškos imig aciones a Li uania p esenciaje, mien as aún la nación end á de echo li u ía a elegi ? ND. 20 DLKT as a 16 daik a a džio lie u ija a osenos ejemplos. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių palab as de da ybiniai yšiai BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 |7 i e), p z. : En Eže ę aho a li u íos ažiuon i i , g ei allí se á ien lie u yns, la iškai 21 nebsusišnekėsi LKŽPK; Bos ono Li uu yne ambiéngi bas an e u o padi bė i DLKT. 22 Tapación (es) signi icación enes) iene LKŽe inclui ediniai lie u ininkas, -ė (1 lie u is (pp . Ry p ūsių lie u is), 2 žmogus, lie u is, ku iam ypačiai lie u ių eikalai ūpi), lie u ninkas, -ė (ž . lie u ninkas 1), lie u ninkas, -ė (ž . lie u ninkas 1), a sus šliee y Zig a LKŽ, pe o LKŽPK za iksu Amb azo (2002: 119) y Zigmo Zinke ičiaus (2010: 44) se encuen an en los ac os de ediniai lie u nia, -; lie u nykas, -ė. Tapačią (-ias) signi icado (-es) u in ys bend ašakniai ediniai lie u ininkas, -ė lie u ninkas, -ė lie u nykas, -ė lie u ninkis, -ė susijusios a ian iškumo san ykiais / /. De es as DV en la ac ual lengua li uana más comúnmen e u ilizado el nomb e de pe sona lie u ininkas, -ė DLKT encon a 1135 su 23 a osenos ejemplos (plg. lie u ninkas, -ė 190 ejemplos, lie u inykas, -ė 2, lie u nykas, -ė 1, ejemplos con lie u ninkis eks yne ne as a). T o l e s nė s d a y b o s p a k op o s da i n i a i. 3o g ado ediojos laiky ini daik a a džiai lie u ininkys ė, lie u ninkai ė, lie u nykai ė, puslie u ininkis, -ė y *lie u ybininkas, -ė. P iesagos - DV e pys ė abs ac as lie u ninkys ė (ž . lie u ys ė) papildo ab a ą DS sinonimų lie u ybė lie u ys ė eilę, y su su apesaga -ė lie u kai ninė i (Lie u nyka ilguelių b ol LKŽe). Daik a a dis lie u ninkas, -ė es y en lenguas li uáneas a o dū inio semlie u ininkis, -ė (ž . puslie u is) segundo de la dėmen dū inio dėmeno p ime o se basaasi p ie eiksmiu pusiau (plg. LKG 1965: 460461). ND dicho nue oada as *lie u ybininkas, -ė (lie u ybės (lie u iškumo) p opaguo ojas, lie u nykai ė („lie u ai ė“) p a ęsia minė ą DS lie u ai ė – lie u iukė / lie u ukė – lie u ikė eilę palaiky ojas) se basa abs ac amen e lie u ybė: Panašu, que lie u iai lie u ybininkai labai ingi (a nemoka) koope e uo is... ND. Digay ina que es os ul e io es da ybos pakopos da iniai pe enecen pasi iaja leksikai LKŽe nepa eik a sakinių con las palab as lie u ninkys ė y semlie u ininkis, DLKT ambién no encuen a nė un único da inio a osenos ejemplo. 21 LKŽPK dicho y edinys lie u ėnas (mis inė bū ybė), pe o su sąsaje con Lie u a o lie u iski no es á cla o ( ai galė ų bū i i skolinys iš la. lie u ēns „slogu is“). 22 DLKT encon a 2 edinio lie u ynas a osenos ejemplos. 23 LKG (1965: 340, 360, 413) an o de pe sonas según sus ascendencia y luga de esidencia, an o a dazodinės u ė oybės u ė ojų pa adinimų da ybos ca ego íasiones de la misma p iesaga a ian es se conside an -ininkas, -ė - (n)inkas, -ė y -inykas, -ė -(n)ykas, -ė, pe o mu uamen e se p esen an como dis in os ipos de da ybos. Como a ian es de una p ecesión -ininkas, -ė y -(n)inkas, -ė indica An ano Pake io (1994: 47) Akcen ologijoje. Saulius Amb azas (2002: 118123) -inykas, -ė; -, -ė y -inykas, -ė iene del mismo p ecep o a ian es. Allí mismo (Amb azas 2002: 125) a i mase que [p] iesaga -ininkas iene muy a ą pa adigminį a ian e -ininkis. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |8 2.1.2. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 P i eš dė lin iai d ai k a a d ž i a i. De daik a a dío lie u is, -ė con p e idellos o ma es ediniai: p iešdėlio p o edinys p olie u iai, eniendo el signi icado léxino senieji lie u iai, deno a una gene ación anks esnė o mucho más an iguamen e i usį asmenį (Keinys: 1999: 66; plg. DLKG 2005: 149). Muy simila la signi icación iene y an e io dėlio p a edinys p alie u iai senųjų laikų lie u iai, lie u ių pi m akai. Así ediniai p olie u ia y p alie u ia conside y ini DS: ellos ienen simila es lexina y an a mismo daibina signi icacion, su mu a en esencia posible en palab as 24 conjunciones o sakiniuose, ej., Ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius bei uo, ie ab umino odas las a me as LKŽe; Neki čiuojami p alie u ių umpuosius balsius galūnėse abi šnek os ue on nume usios DLKT (plg. los la gos neki čiuojami co oieji p olie u ių balsiai /). Digay ina que los dicciona ios dada ejemplos de sólo con edinio p alie u iai, DLKT ambién encon a 8 des e edinio a osena ejemplos, a sakinių con p olie u iai no p esen ik a ni LKŽe, ni LKŽPK, sus ne as a y DLKT, aigi su a osena, ma y , a e. Del daik a a dío lie u is, -ė con an ecedencio nopadido nomb e de pe sona nelie u is, -ė, u in is leksinę signi ican ne lie u ių au ybės (Lie u oje gy ena i nelie u ių LKŽe; Ve onikos a dą lygiai ambién iš a ų i nelie u is DL), ma ki ne solo la palab a base eiškiamo subjek o p iešybę, sino y su o ma con p incipio an onimijos jaunu jē oką, ej.: nela ėlius, nega bė, nede imė, nelais ė y Paula (KT 1983: 25 959[…]). T o l e s nė s d a y bo s p ak o p o s da i n i ai. An edėlinis daik a a dis p alie u is, -ė a base de da ybos 3-ios pasos da iniui p eesagos -iškas, -a būd a džiui p alie u iškas, -a, con eniendo signi icado būdingas p alie u iams (Aukš aičių a mėje p alie u iški ga sai (ypačiai) queda on menos paki ę, negu žemaičių LŽKe), y LKŽe pa eik as p ie eiks iši y a 4-miso p alie u ojo g ado de da in (Lie u → is→ p alie u iška). 26 2.1.3. D ū i n i a i. Daik a a dis lie u is, -ė es diezim ies dū inių (naujalie u is, -ė; senlie u iai; ske slie u is, -ė; bal lie u is, -ė; puslie u is, -ė; lie u la iai, *anglalie u is, -ė; *a olie u is, -ė; lie u iakalbis, -ė; lie u ėdis, -ė) es uno de las palab as undamen ales. Dū inos 24 Aunque con p adažniau se o man luga señalin ys ediniai, pe o esama y o ookios signi icanzas edinių (ž . LKG 1965: 434; DLKG 2005: 149). 25 DLKT encon a 322 di e sos daik a a džio nelie u is, -ė a osenos ejemplos. 26 LKŽe nepa eik a sakinių su p ie eiksmiu p alie u iškai, DLKT ambién nohas a da inių p alie u iškas y p alie u iškai a osenos ejemplos. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių palab as de da ybiniai yšiai |9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 naujalie u is, -ė; anglalie u is, -ė; lie u iakalbis, -ė iene jungiamąjio balsį -(i)a-, o os o ma sin jungiamojo balsio. T ijų (de e mina y inių) dū inių p ime o sandas se basa būd a džiu: naujalie u is (: naujas, lie u is) naujų laikų, naujų požiū ių lie u is, senlie u iai (: senas, 27 lie u iai) senieji lie u iai, ske slie u is (: ske sas, lie u is) nu au ęs lie u is. En las palab asynas no ixuado, pe o LKŽPK in o mado da inys bal lie u is, -ė eikiausiai compues o de būd a džio bal as y daik a a džio lie u is. Dū inio puslie u is, -ė (ne ik as, nu au ėjęs lie u is) el p ime dėmuo baséasi p ie eiksmiu pusiau. 28 Dū inie puslie u is, -ė y ske slie u is, -ė laiky ini DS (su sinónimo es y mencionado de ske slie u iai asmens pa adinimo lie u ininkas, -ė iš es as da inys puslie u ininkis, -ė), p z.: Puslenkiai, lyg susi a ę isa Lie u a, que sólo Lie u a nebū ų LKŽe, lenkės sūnus mūsiškai puslenkis (an aip ap e us puslie u is!) DLKT, plg. puslie lenkiai, puslie u iai isa da o, an aip ap e us ske slie u is. Sin emba go es os ce canos semán icos DS di ie e es ilis iicamen e puslie u is, -ė es es ilis i icamen e neu alus palab a, a ske slie u is, -ė LKŽe iene mencinamo de la palab a žymą, aigi dū inys ske slie u is, -ė de esencia en odos los casos pod ía se cambiado daik a a džiu puslie u isė, - , pe o a la in e sš inė kai a no siemp e es posible. DLKT as a dū inių naujalie u is, -ė; senlie u is, -ė y puslie u is, -ė a osenos ejemplos de, p z. : Naujalie u ius 29 [ca inė] usos adminis ación ėmė i in e o iza LKŽe; nue os ciudadanos que no pagan impues os son mences enemigos del Es ado negu impues os elgan i au o idad DLKT; Naujalie u iams, como Mažeikių Zi ai, ea o necesi an DLKT; Senlie u ies eligión esmena deidad de las cosas de la na u aleza, sus juegas y enómenos y ado ación LKŽe; uno de pe manen es senlie u ies c eybos ex con esinedo es i ualų - apeiginis alaus a ba midaus gė imas DLKT. Kopulia i iniu (LKG 1965: 441442; DLKG 2005: 151) dū iniu laiky inas de daik a a džių lie u is, -ė i la is, -ė be jungiamojo balsio o mado o ma plu aliskai os u ilizado daik a a dis lie u la iai lie u iai i la iai: Gy en a ac úa aquí o a ez, donde hoy lie u la iai i e LKŽe DLodis sakinių su dū iniu ne as a,KTKT es e es e os a osenos. ND du inclui nue osada ai: *anglalie u is, -ė (Anglijoje (Didžiojoje B i anijoje) i iendo y (a ba) maišy a anglų y lie u ių kalba kalban is lie u is) y hib idas Es e dū inys en la ac ual lengua li uana es 27 adqui ijęs y o a signi icación: ND duomenyne él se explica como naujai (Lie u oje a kū us Nep iklausomybę) iškil u uolis, например. : Visuomenė pik inasi es ellos, naujalie u iai, p esen óé neskoningų casas, semejan es á cas is... ND. 28 LKŽPK no denu ody a bal lie u is, -ė signi icado y no paik a ni uno de su a osens ejemplozio, po lo que sob e él di ícil algo más p eciso deci . 29 Teks yne encon a 28 naujalie u is, -ė a osenos ejemplos (no malmen e a ojamia no a, ND pa eik a, signi icadome), 7 ejemplos con senlie u is, -ė; 3 con mediolie u is, -ė; da bal iniųlie u is, -ė y ske slie u is, -ė a osenos ejemplos de eks yne no encuen a. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |16 a las BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 amplias masas de pe sonas LKŽe; Todos llamuké, ėkė sob e asun o Li huu in i mūsų ea o meną DLKT), 16 ejemplos su lie u ė i (Ku o as labai lie u ėja LKŽe; Vilnius p adėjo lie u ė i g ei esniu i yškesniu empu DLKT), ejemplos con eiksmažodžiais lie u au i i lie u uo io i lie u i DLKT ne as a, pe o de ellos dada LKŽe y LKŽPK: Jaunesni lie u a šuna, ne dziūkiškaineka LKŽe; <..> ya no use u a más LKŽPK; Sob e 1883 <...> klie ikai ue on cla amen e apascis asen en lenkuojančius y lie u iuojančius LKŽPK. T o l e s nė s da y b o s p akop os d a i n i a i. Ve dini a i i š e k s m až o d ži o lie u i n i. Es e accionmawodis a base de da ybos a ocho (dois p eesagos y seis an esdėlių) edinis: lie u inimas; li au in ojas, -a; aplie u i ; a lieu iza ; sulie u in i; *įlie u in i; *išlie u in i; *nulie u in i. P iesagų ediniai lie u inimas (Jablonskis no ue shalininkas g iež o, bea odai iško isų e minų lie u inimo LKŽe) y lie u in ojas, -a (cas lie u ina Ko quie e alcanza con su p oyec o de esc i u a ese nues o esc i o lie u in ojas? LKŽe) pe enecen a los 112 ipos de ab icación de nomb es de abs ac os de accionesmajo es y ac o es y de enedo es de pa icula idadesmajo es (Amb azas: 1993 2126, 112117; DLKG 2005: 9495, 11210). Los p e ichos ap-, a -, sumodi ican undamen o del accionmawo do li eu in i signi icado. La acción esul an e de baig ies signi icamien o (ž . Paulauskienė 1994:276) iene el p e iedio su edinys sulie u in i (pada y i lie u iu, lie u išką Sulie u ino i sula ino sa os i s eimos giminės au eles LKŽe), con el p e iedio apsuda y as eiksmažodis aplie u in i (pada y i kiek lie u išką būdu okiu į įsmuko į lie u ių liežu į daugumą s eimų žodžių, už insiplė ė ė ė lie u išką insiš us LKŽe) iene un signi icado mino i a io Pa 27 (a lik i meninį, silpnes eiksmą ą, ku is bu o pag indiniu žodžiu LKŽe), 2005: DDGa din i p ieš a edinį a edinį (Ga din i p ieš lie u išką a edį) LKŽe) ND y DLKT encon a en dicciona ios neį auk i p iešdėlių į-, iši nu ediniai *įlie u in i, *išlie u in i y *nulie u in i. Basándose en las de iniciones dadas ND, naujada ai *įlie u in i (su eik i lie u iškumo ypa ybių; įdieg i lie u ių kalboje) y *išlie u in i (panaikin i lie u iškumo žymes) laiky ini an onimais, p iešdėlio nu edinys *nulie u in i eikiausiai signi ica que algún iempo desa ollan inu base a la palab a dicho algo se comp ues a (ž . LKG 1971: 279). Da inías de e bmazoño li eu in i en la ac ual lengua li auia desiguodai a menudo se usan: DLKT encon a 239 sulie u in i, 84 lie u inimas, 38 a lie u in i, 26 aplie u in i, 4 *nulie u in i, 2 lie u in ojas, -a a osenos ejemplos, o JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ejemplos de con *įlie u in i y *išlie u in i eks yne noes a, ej.: nomb es muy g ei išmokom sulie u in i según la lengua local DLKT; El iniciado de es e li a inismo ue Vi eliūnas DLKT; LMS consejo es udis é aldichos escuelas de Li uu inación asun os DLKT; los apellidos y nomb es li uanos ue on a lie u inami DLKT; Todos es os é minos son lige amen e a lu iados DLKT; adqui i á la idea ac ualmen e madu ada as bas ido es nulie u ini académicos li uanos, alen ándolos a esc ibi sólo en inglés... DLKT; Nacių nulie u in as Comisa iado de Li uania escena io DLKT; pod án ap o echa y o os so wa e de so wa e de g upos li u in os DLKT; Du D. G ybauskai ės įlie u in i mulkiai no en ende ni eso? ND; Asmen a džius hay que exlie u in i, po que o a ez en el ex anje o alguien end á di icul ades los lee ND. Po su pa e ed u ediniai a lie u in i, aplie u in i, sulie u in i, *išlie u in i, *nulie u in i son la base de la ab icación de da inių pos e io es e apas (4-o g ado) LKŽe p esen ado abs ac a lie u inación y ND za iksuo ų bei as ų DLKT naujada ų *aplie u inimas; *sulie u inación; *a lie u in ojas, -a; *sulie u in ojas, -a; *išlie u inimas (lie u iškumo žymių panaikinimas ND), *nulie u inimas. Así se o ma ales da ybos cadenas: Li uania→ lie u is→ lie u in i→ aplie u in i→ *aplie u inimas; Li uania→ lie u is→ lie u in i→ a lie u in i→ a lie u inimas, *a lie u in ojas, -a; Li uania→ lie u is→ lie u in i→ sulie u in i→ *sulie u inimas, *sulie u in ojas, -a; Li uania→ lie u is→ lie u in i→ *išlie u in i→ *išlie u inimas*; Li uania→ lie u is→ lie u in i→ *nulie u in i→ *nulie u inimas. Algunos ejemplos de DLKT as os de da inos a osenos: Los li uanos de Polonia c een que sus nomb es y apellidos sulie u inación no es el más impo an e p oblema de 48 es a mino ía nacional DLKT; Los au o es del lib o usan el concep o a i au inimo o a lie u inio DLKT; Anueno aún no se asen a a del odo ese llamado de palab as in e nacionales de aple u inación y esc i u a DLKT; Sulie u in ojos au o ía ecibió An ano Macijausko-Ada os Užbu as cu a DLKT; Gobe nado de la Uni e sidad S epono Ba o o-a lie u in oy DLKT; lu e onai Li uania nešė pla eab o embla a a és nulie u inimo duskumas DLKT; Nejaugi, en e dad, Li uania polí ica de exlie u inio así la ó ce eb ois? ND. Vediniai de eiksmajodžio lie u ė i. Es e acciónmajodis es cinco de los da inos base de la palab a: p eesagas edinio lie u ėjimas y cua oos an esdėlių (aplie u ė i, a lie u ė i, nulie u ė i, sulie u ė i) edinių. Veiksmajodžio abs ac (p iesagos -imas ediniu) 48 DLKT as a 38 *sulie u inación, 35 a lie u inación, 2 *aplie u inación, po 1 *a lie u in ojas, *sulie u in ojas, *nulie u inación a osenos ejemplo, con naujada u *išlie u inación ejemplos ne as a. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 lie u ėjimas daik iškai į a dijamas eiksmas (Bal ų genčių lie u ėjimas BŽa). Con an ecedílio deshecho el accionmajo idad nulie u ė i (ne ek i lie u iškų sa ybių, nu aus i) iene pe dekimo eikšmę 49 . Minė as p iešdėlių ap-, a - i su- su eikiamas eikšmes u i eiksmažodžiai aplie u ė i (pasida y i kiek lie u iškam), a lie u ė i (pasida y i ėl lie u iu) y sulie u ė i (pasida y i lie u iu, adqui i lie u iškų sa ybių). Veiksmažodžiai a lie u ė i y sulie u ė i a da ybos pama u LKŽe p esen ado a abs ac u a lie u ėjimas i į žodynus neį auk am DLKT as am abs ak ui *sulie u ėjimas Lie u a→ ( aigi da ybos opozicijos san ykis susiklos o a p g e imų na ių okiose da ybos g andinėse: lie u is→ lie u ė i→ a lie u ė i a lie u ėjimas→ Li uania→ lie u is→ lie u ė i→ sulie u ė i→ *sulie u ėjimas. De bend ašaknių da inių, besi emiančių eiksmažodžiu lie u ė i, g upo más ecuen emen e u ilizado eiksmažodis sulie u ė i, p z. : Tada sulie u ėjo niños, cuando comenza on i a escuela 50 LKŽe; Algunos polacos, usos y okiečiai sulie u ėjo DLKT; aho a les asis e iesgo eal de li u eamien o DLKT; po manos de komjaunimo ac i is as es e ogonamien o li u amien o ue demoliunado DLKT; Gečius sin ió en sí y ese pode ą, que lo impulsó a lie u ė i LKŽe; Pe ke ičiai, Landsbe giai ue on smulkūs a lie u ėję žemaičių bajo ai DLKT; Nos conocemos de aquellos iempos y más a de nemaja ales ejemplos de p oceso a lie u amien o LKŽe; aquí ambién se pueden islumb a y o as de los lė esnio a lie u ėjimo azones DLKT; Es a ase de F ank u sulie u amien o comenzó be ods an es de unos buenos es años DLKT; Li uani o ai consecuen emen e nulie u ėjo, den ouje k aš o exi ai lie u iškąją liaudį lenkino du a ai y monas e olynai LKŽe; Es e ly is [plodio] más aplie u ėjusi LKŽe. V e d i n i ai i š eiks m a ž od ž i o l i e u i u o i. Es a palab a se basa du ediniai: p eesagos -imas ac omajo do abs ac as lie u iación y con an esdėlio įsuda y as in ensi idad signi icado que ieneinis eiksmažodis įsilie u iuo i (lie u ių kalbai, lie u iškumui įsigalė i En Talos luga es, como 51 G iškabūdyje, Ke u alakiuose y o os así įsilie u ia usiose es a gaña da ía al g upo de edybos (ž . DLKG 2005: 405), sin an esdėlio es ga ęs i sang ąžos a iks. …, d asiškieji gies i … lenkiškai LKŽe). Pasaky ina, kad eiksmažodis įsilie u iuo i, kaip 49 Sob e accionesmažodžių con nu a oseną, no miškumą é. Al ydo Umb aso publicación (2016). 50 DLKT encon a 44 sulie u ė i, po 7 lie u ėjimas y a lie u ė i a osenos ejemplos, po uno ejemplo con abs ac os a lie u ėjimas, *sulie u ėjimas, ejemplos con eiksmajodžiais nulie u ė i y aplie u ė i ne as a ( eikiausiai su a osena en la ac ual lengua li uana e a). 51 Abu da iniai es án li uanos lexisikos pe i e ijoje DLKT no encuen a ni uno de sus a osenos ejemplo. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |19 2.2. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Da inías desde jo alie u is, -ė; mažalie u is, -ė; didlie u is Dū iniais jo alie u is, -ė y mažalie u is, -ė baseasi DLKT encon a naujada ai (2-ojo laipsnio da iniai) *jaunalie u ai is, -ė; *jaunalie u iukas, -ė; *jaunalie u iškas, -a; *mažalie u iškas, -a. DS laiki ini p eesagų -ai is y -ukas ediniai *jaunalie u ai is y *jaunalie u iukas, que pa ecenusiai u ilizados en signi icado jaunalie u ių o ganizaciji p iklausan ys jauni žmonės, p z. : Hablo no de jo alie u iukų, elelesininkų o megz abe ečių inicia i as y no de in e peliaciones y e e endums DLKT; kieno al os de kabine os slenksčius liokajiškai mina esos udaba zdžiai e oliucionie iai, esos ūs ūs jaunalie u aičiai juokingais dučių eideliais DLKT. Es os comm ašakniai ediniai pueden se sukeis i luga es sus ancialmen e sin cambiičia con ex o de signi icanzas (plg. jo alie u aičių inicia i as, 52 jaunalie u iukai dučių eideliais). Con p eesaga -iškas, -a o ma naujada ai *jaunalie u iškas, -a (: jaunalie u is) y *mažalie u iškas, -a (: *mažalie u is) p obablemen e iene signi icados būdingas jo enalie u iams, como al jaunalie u ių, būdingas Lie u os Mažosios lie u iams. DLKT encon a 2 *jaunalie u iškas, -a y 1 *mažalie u iškas, -a a osenos ejemplos: esos gen e el pun o de is a hacia e niškumą no se di ige con a o as naciones, no e nocen is ino, po lo an o no puede se iden i icado con jaunalie u iškuoju DLKT; o Majoji Lie u a, en es a alidad nep e enda usi, en cie o sen ido ue lie u iškesnė po Didžiąją con su ealia aunque nepaspelb a mažalie u iška kul ū ine au onomija DLKT. T o l e s nė s d a y b o s p ak o p o s d a in ia i. DLKT hallas po enciiniu base palab a besi iando inno ada as *didlie u iškumas laiky inas 3o g ado del de i a io: Lie u a→ didlie u islie u→ [*didlie u iškas]→ *didlie u iškumas: como okie is laikau su debe con a didlie u iškumą ko o i DLKT. 52 DLKT encon ado sólo po uno nue oada os a osenes ejemplo. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IŠVADOS 1. S aipsnyje abo da 102 kamieną lie u u in ys da iniai: desde localo a džio Lie u a saca 9 da iniai, de lie u is, -ė 35 da iniai, que su u no a como base de da ybos a o os ( olimesnių da ybos pakopų) da iniams. Da ybos lizde p incipalmen e keliapakopios da inių: 9 da iniai son del p ime g ado, 39 del segundo g ado, 36 del e ce o y 18 del cua o g ado. Según la pa e de la lengua p edomina (58) daik a a džiai: 34 p eesagų ediniai (59 p oc. de odos daik a a džių), 16 dū inių (28 p oc.), 4 p iešdėlių ediniai (7 p oc.), 2 galūnių ediniai (3 p oc.) y 2 da iniai (3 p oc.) con nenusis o usia da ėjybos pakopų a ka. 2.Los da os DLKT mues an que algunos consumidos son pa e del léxico ac i io de los li uanos, son habi uales y se u ilizan bas an e ecuen emen e (lie u is, -ė; lie u ai is, -ė; lie u ybė; lie u iškumas; lie u iškas, -a; lie u iškai), pe o exis e y de ales, que son conocidos de esc i u as o, po el con a io, su gidas nue a, y en la ac ual lengua li uana se u ilizan a ajnai (DLKT no encuen a 28 ejemplos de a osenos). 3. En lenguas Li u ias no solo se usan lenguas Li u ias ijadas, en ocynus inclui (o da inių da iniai, be i a si anda naujada ų: ND i DLKT as i 25 žodynuose neuž iksuo i da iniai a ian es) (lie u ybininkas; sulie u ėjimas; a olie u is, -ė; jaunalie u iškas, -a y k .). Visų naujada ų (po lo gene al ellos pe enecen a ipos da iemos) signi icados no cues ionaban del con ex o p incipalmen e es o ca ego ica aibina signi icación man enien es e iniai (abs ac a, nomb es de pe sonas, p iešdėliniai eiksmažodžiai, -iškas, -a būd a džiai). 4. ND da os mues an que kamieną lie u u in ys de iniai a eces adquie en nue os, en dicciona ios no ixos signi ica i os ND encon a 3 ales de iniai: lie u ybė, lie u ija y naujalie u is, -ė. 5. Algunos da iniai, no as en dicciona ios, pod ían se en ellos incluidos: LKŽe pod ía se ixado mažalie u is, -ė, y en BŽa e ían inclui būd a dį lie u iakalbis, -ė. 6. Algunos lie u kamieną u in ys da iniai elacionados a ian iškumo o sinonimía elaciónu: de o al compiladas y discu as 7 DV y 6 DS se ies. eilių miemb os di ie en jungiamuoju ozsio o ienen di e en es a ian es de la misma p ecesada ( uo ilie u lie u iuo i, mažlie u is, -ė DV mažalie u is, -ė /). A eces sinónimamen e elacionan y dis in o g ado de de iniai (incluidos es ales casos). Algunos de los sinónimos eilios miemb os se ca ac e izan po un g an g ado de sinónimismo y posibilidades de sus i ución (lie u ybė lie u ys ė, p olie u iai p alie u iai), pe o más a menudo incluso y ce canos de i ados semán icos ienen di e encias es ilis icas (puslie u is, -ė puslie u ininkis, -ė JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių palab as de da ybiniai yšiai BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 |21 menk. ske slie u is, -ė) y (o) di e encia la ecuencia de consumo de e inos (p z., lie u ai is, -ė lie u iukas, -ė lie u ukė lie u ikė /). ŠALTINIAI BŽa – Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /an as ynas/?pg=c (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). DLKŽ 2012 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis (žiū ė a 2018 liepos– ugpjūčio mėn.). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l / (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). LKŽEPK 2015– Skai meninė Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o eka. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /an a-ka o eka (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l / (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). LITERATŪRA Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas S. 2002: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u as. Amb azas S. 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bumblauskas A. 2005: Senosios Lie u os is o ija 10091795, Vilnius: R. Paknio publykla. DLKG 2005 Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys edykla. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Keinys S. 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Kniūkš a P. 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, signi icaciones, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. LKG 1965, 1971 Lie u ių kalbos g ama ika 1, 2, Vilnius: Min is. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian es, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pake ys A. 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. Pa ackas A. 2014: Li ua, Vilnius: Ve smė. Paulauskienė A. 1983: Li u ias lengua mo ologías apyb aiža, Kaunas: Š iesa. Paulauskienė A. 1994: mo ología de las lenguas Li uanias. Pascai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial. Pikčilingis J. 1988: Sinonimika. Las igu as de las palab as, Kaunas: Š iesa. Ska džius P. 1996: Rink iniai aš ai 1, Lie u os kalbos žodžių da yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Sme ona A. 2005: Sob e la cues ión de la adjudicación de las p incipales mane as de da ybos. Ac a Linguis ica Li huanica 52, 8385. TŽ 2003 In e nacional de palab as dicciona io, Vilnius: Alma li e a. Umb asas A. 2016: Desde nu iebalimien o has a nup asminimo: eikyba y a osena. Te minología 23, 120160. U bu is V. 2009: Woodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. U bu is V. 1997: T e o G. Fennell, F ecke ʼs dic iona y: he i s manusc ip . Bal is ica 32 (2), 264–269. Vaskelienė J. 2000: Da ybiniai sinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų panašumai bei ski umai. Homb e y palab a: Didak inė ling is ika 5 (1), 206214. Zinke ičius Z. 1993: Ry ų Lie u a pasado y aho a, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų edykla. Zinke ičius Z. 2010: Lie u os a das. Kilmė y o mų da yba, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas cen o de publicación. Zinke ičius Z. 2010a, Š en asis B unonas y Li uania. nomb e de Li uania mencionamien o uen es de la his o ia milan mechiui, Vilnius: Mokslo y enciklopedías cen o edi o ial. JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |23 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Zinke ičius Z. 2011: Lie u os senosios als ybės 40 s a biausių mįslių. Lie u os Didžioji Kunigaikš ija kalbo y os požiū iu, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos cen as. Župe ka K. 2012: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o publykla. Gau a 2018 11 18 Adop ado 2018 12 17 DERIVATIONAL RELATIONS OF WORDS WITH THE STEM LIETUV- S u m m a y El idioma li uano, donde de i a ion es one o he mos common sou ces o new wo ds and he majo pa o he ocabula y a e de i a i es, uses no only he place name ela ions. The objec Lie u a, bu he e a e o he ela ed wo ds ha ha e di e en seman ic and de i a ional o he p esen a icle, dedicado a he cen ena y o he es o a ion o he Li huanian s a e, is he de i a i es wi h he s em lie u ound in Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe), supplemen iles o Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽPK), Da a Di ec o y o Neologisms (ND), and Co pus o he Cu en Li huanian Language (KTDL). The analysis o 102 de i a i es wi h he s em lie u - (58 nouns, 17 adjec i es, 20 e bs, 7 ad e bs), he ela ions be ween hem, and hei usage pa icula i ies allowed o d aw he ollowing conclusions: 1. 9 wo ds we e de i ed om he place name Lie u a, 35 wo ds we e de i ed om lie u is, which in u n we e he basis o o he de i a i es o he u he s ages. The amily mos ly consis s o de i a i es o se e al s ages: 1s deg ee de i a i es (9), 2nd deg ee de i a i es (39), 3 d (36) and 4 h (18) deg ee de i a i es. Acco ding o he pa o speech he nouns a e dominan : 34 su ix de i a i es, 16 compounds, 4 p e ix de i a i es, 2 in lexional de i a i es, and 2 de i a i es o no se led sys em o de i a ion s ages. 2. Los da os de Co pus o he Cu en Li huanian Language (DLKT) e ela on que algunos de i ados son pa e del ocabula io ac i o li uano, son comunes y son bas an e ecuen emen e u ilizados, mien as que o os pe enecen a la pe iphe ia del ocabula io como son conocidos sólo de esc i os o son newly c ea ed ( he usage examples o 28 de i a i es we e no ound in he co pus). JOLANTA VASKELIEN, REGINA VILČINSKIEN. Kamieną lie u u inčių žodžių da ybiniai yšiai |24 3. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 The Li huanian language no only uses de i a i es inco po a ed in dic iona ies bu allows c ea ing neologisms as well: 25 de i a i es no inco po a ed in dic iona ies we e ound in Da a Di ec o y o Neologisms and Co pus o he Cu en Li huanian Language (DLKT). The meanings o all neologisms a e easily unde s ood om he con ex . Some de i a i es inco po a ed in dic iona ies ha e acqui ed new meanings. 4. Some new de i a i es could be inco po a ed in dic iona ies: Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe) could include he compound mažalie u is, -ė, and he adjec i e lie u iakalbis, -ė could be included in Dic iona y o he S anda d Li huanian Language. 5. Some de i a i es wi h he s em lie u a e ela ed in e ms o a ia ion o synonymy: in o al, 7 ows o de i a ional a ian s and 6 ows o de i a ional synonyms we e o med and discussed. A eces he de i a i es o di e en de i a ion deg ee a e and subs i u ion possibili ies, bu mo e o en e en seman ically close de i a i es ha e synonymous. The membe s o some ows o synonyms ha e a high deg ee o synonymi y s ylis ic di e ences and o he use equency o de i a i es a ies. KEYWORDS: de i a i e; compound; wo d amily; neologism; (de i a ional) synonyms; (de i a ional) a ian s; de i a ion s ages. JOLANTA VASKELIEN REGINA VILČINSKIEN Uni e sidad de Šiaulių, Po ilo Višinskio g. 38, LT-76352, Šiauliai [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]