Kamieną „lietuv-“ turinčių žodžių darybiniai ryšiai

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ Šiaulių universitetas KAMIENĄ LIETUVTURINČIŲ ŽODŽIŲ DARYBINIAI RYŠIAI 1 ESMINIAI ŽODŽIAI: darinys; vedinys; dūrinys; darybos lizdas; naujadaras; (darybiniai) sinonimai; (darybiniai) variantai; darybos pakopos. ĮVADAS Lietuvos vardas, istorijos šaltiniuose ir kalbinėje tradicijoje turintis tris atmainas: su šaknimis liet- (lietuviškoji tradicija), lit- (slavų tradicija) ir leit- (latvių tradicija) – nuo 1009 metų (Kvedlinburgo vienuolyno analų) pradėtas minėti krikščionybei artėjant prie Lietuvos iš Vakarų (apie Lietuvos vardo kilmę, hipotezes, reikšmių kitimą ir kt. žr. Bumblauskas 2005; Zinkevičius 2010; 2010a; 2011; Patackas 2014). Lietuvių kalboje, kurioje žodžių daryba yra vienas iš dažniausių leksikos pildymo būdų ir kurioje didelę leksikos dalį sudaro ne pirminiai žodžiai, o dariniai (Urbutis 2009: 35–37, 76–80) 2 , vartojamas ne tik vietovardis Lietuva, bet ir daug kitų giminiškų žodžių (lietuvis, -ė; lietuvybė; puslietuvis, -ė; lietuviškumas; lietuviškas, -a; lietuvinti; lietuvėti; sulietuvinti ir kt.), kurie tarpusavyje susiję įvairiais semantiniais ir darybiniais ryšiais. Lietuvių kalboje žodžiai daromi ir iš pirminių žodžių, ir iš darinių, kurie savo ruožtu gali eiti darybos pamatu kitiems (2-ojo, 3-iojo ir t. t. laipsnio) dariniams – taip kalboje susidaro darinių lizdai (šeimos) (Keinys 1999: 15–17; Urbutis 2009: 83–84; Jakaitienė 2010: 117–118). Darybos lizduose bendrašakniai dariniai gali būti susiję ne tik įvairiais darybos, bet ir variantiškumo arba sinonimijos santykiais 3 , nes iš to paties pamatinio žodžio dėl įvairių (daugiausia vidinių) priežasčių būna sudarytų išorine raiška besiskiriančių panašią (arba tapačią) reikšmę turinčių darinių – darybinių sinonimų (toliau – DS) ir darybinių variantų (toliau – DV). Primintina, kad DS laikytini su skirtingais darybos formantais sudaryti panašią arba tapačią reikšmę turintys dariniai (t. y. priklausantys skirtingiems darybos tipams), pvz., prapuolimas – prapultis; išgaišėlis, -ė – išgaiša, o DV yra 1 Straipsnis skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. 2 Straipsnyje remiamasi žodžių daryba, aprašyta Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG 1965; 1971), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 2005), Vinco Urbučio Žodžių darybos teorijoje (2009), Stasio Keinio Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryboje (1999) ir kt.; naujas įžvalgas apie darybos būdus žr. Smetona 2005. 3 Ritos Miliūnaitės (2009: 123) teigimu, variantiškumas ir sinonimija atsiranda tada, kai žyminys (ženklo turinys) turi daugiau kaip vieną formą. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 su tuo pačiu darybos formantu sudaryti dariniai, kurie skiriasi šalutinėmis darybos priemonėmis, pvz.: pamiškė / pamiškys, sagė / segė, saulėlydis / saulėleidis, tarpukalnė / tarpukalnis / tarpkalnė / tarpkalnis. (Apie DS ir DV žr. Vaskelienė 2000, 2013; apie variantiškumą, sinoniminius santykius, sinonimo sampratą, sinonimijos šaltinius ir sinonimų rūšis žr. Pikčilingis 1988: 4–47; Miliūnaitė 2009; Jakaitienė 2010: 119–131; Župerka 2012: 28–40.) Tyrimo o b je k tu pasirinkti kamieną lietuvturintys dariniai. Straipsnio 4 t i k s l u i – išanalizuoti kamieną lietuvturinčius žodžius – pasiekti keliami tokie u ž d a v i n i a i : iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe), Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekos (LKŽPK), Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (ND), Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) išrinkti kamieną lietuvturinčius žodžius, juos darybiškai išanalizuoti, aptarti tarp darinių susiklosčiusius sinoniminius ir variantinius santykius, aptarti kamieną lietuvturinčių darinių vartosenos ypatumus. Darbe taikyti darybinės analizės, substitucijos, skaičiavimo m e t o d a i . LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT iš viso rasti 102 kamieną lietuvturintys įvairiais darybiniais ir semantiniais ryšiais susiję dariniai: 58 daiktavardžiai, 17 būdvardžių, 20 veiksmažodžių ir 7 prieveiksmiai. 1. DARINIAI IŠ VIETOVARDŽIO LIETUVA 5 1.1. Galūnės vediniai (daiktavardžiai) Su vietovardžiu Lietuva tiesiogiai susiję 9 dariniai, pirmiausia su galūne -is, -ė 6 sudarytas daiktavardis lietuvis, -ė, turintis dvi leksines reikšmes: 1 „lietuvių tautos žmogus“, 2 psn. „aukštaitis“. 7 LKŽe pateikiamas ir kirčiuotą galūnės variantą -ys turintis vedinys 4 Už vertingas įžvalgas ir patarimus straipsnio autorės dėkoja slaptiesiems (-osioms) straipsnio recenzentams (-ėms). 5 Pirmame straipsnio skyriuje aptariami tiesiogiai su Lietuva susiję (1-ojo laipsnio) dariniai, antrame skyriuje pagal kalbos dalis ir darybos būdus aptariami 2-ojo laipsnio dariniai ir (nenorint pernelyg nutolti nuo pamatinių žodžių) atskiruose poskyriuose „Tolesnės darybos pakopos dariniai“ pateikiami 3-iojo ir (jei yra) 4ojo laipsnio dariniai. 6 Sinchronijos požiūriu skirtina galūnė -is, -ė (žr. Pakerys 1994: 220), Pranas Skardžius (1996: 384) (istoriškai) šį daiktavardį laiko priesagos -uvis vediniu. 7 Aptariamas žodis pavyzdyje retinamas, naujadarai (žodynuose ir LKŽPK nefiksuoti dariniai, rasti ND JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 lietuvys, -ė „lietuvių tautos žmogus“ (apie jį dar žr. Zinkevičius 2010: 43). Kaip rodo DLKT medžiaga, daiktavardis lietuvis, -ė (daugiausia pirmąja reikšme) vartojamas visų stilių tekstuose, įvairioje leksinėje aplinkoje, o variantas lietuvys, -ė dabartinėje kalboje veikiausiai retas, pvz.: 8 1 Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino LKŽe; 2 Čion žemaitis, lietuvis draugystėj dūmojo, drauge giesmes pergalės giedojo LKŽe; jo gyslomis teka lietuvio ir žydės kraujas DLKT; kiekvieną dieną peršamas portretas lietuvio kaip nevykėlio, kuris nieko negali, nieko nesugeba DLKT; Vaižgantui labai rūpėjo tas lietuvio gamtojautos podirvis DLKT; Aš esu lietuvys gimęs, bet kitų žodžių nemoku lietuviškai LKŽe; Ne, ką tu, grynas lietuvys, nuo Panevėžio DLKT; Jei ne iš Kauno – tai ne lietuvys! DLKT. 1.2. Dūriniai (daiktavardžiai) Lietuva yra vienas iš keleto dūrinių pamatinių žodžių. Vaižganto raštuose užfiksuotas dūrinys lietuvlenkis (: Lietuva, lenkas), turintis reikšmę „Lietuvos lenkas“, dabartinėje lietuvių kalboje retas – DLKT nerasta nė vieno jo vartosenos pavyzdžio. Su vietovardžiu Lietuva sietini dūriniai su pirmuoju būdvardiniu dėmeniu: jaunalietuvis, -ė „Lietuvos tautininkų jaunimo organizacijos narys“, didlietuvis, -ė „Didžiosios Lietuvos lietuvis“, DLKT rasti LKŽe ir LKŽPK nefiksuoti DV laikytini dūriniai *mažlietuvis, -ė ir *mažalietuvis, -ė. Pavyzdžių su naujadarais *mažlietuvis, -ė ir *mažalietuvis, -ė analizė rodo, kad jie vartojami reikšme „Mažosios Lietuvos lietuvis“ 9 . DLKT rasti 628 dūrinio jaunalietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai (atkreiptinas dėmesys, kad LKŽe nepateikta nė vieno sakinio su šiuo daiktavardžiu), 120 pavyzdžių su *mažlietuvis, -ė, 35 su didlietuvis, -ė ir 3 pavyzdžiai su *mažalietuvis, -ė, pvz.: Beje, abi pusės, t. y. mažlietuviai ir didlietuviai, vieni kitus vertino gana kritiškai DLKT; pasveikinti prezidento susirinko LTS nariai, jaunalietuviai, šauliai DLKT; JSO vienijo visus jaunalietuvių organizacijos sporto klubus DLKT; Svarbiausia, kad turime gražių mažlietuvių ir didlietuvių bendradarbiavimo pavyzdžių praeity DLKT; Vieni kalbėjo kaip didlietuviai, kiti dar nebuvo netekę gražios klaipėdiškių tarmės LKŽe; Šiaip būtų gana įdomu – kas gi tie mažalietuviai ir kodėl jie turėtų dėtis kaip tik su žemaičiais? DLKT. arba DLKT), žymimi žvaigždute *; žodžių reikšmės (jei nenurodyta kitaip), pateikiamos pagal LKŽe; naujadarų apibrėžtys iš ND, DLKT rasti, bet ND neužfiksuoti naujadarai aiškinami taip, kaip suprantama iš konteksto. 8 Daiktavardžių lietuvis, -ė ir lietuvys, -ė daugumas linksnių sutampa, taigi pasakyti, kuris žodis pavartotas, sunku. (Vis dėlto manoma, kad daugumas atvejų yra žodžio lietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai.) Daiktavardis lietuvys, -ė iliustruojamas aiškiais (vienaskaitos vardininko) vartosenos pavyzdžiais (DLKT jų rasta 17). 9 Šie dariniai gali būti sudaryti pagal analogiją su dūriniu didlietuvis, -ė (dūriniai didlietuvis, -ė, *mažlietuvis, -ė / *mažalietuvis, -ė neretai būna vartojami tame pačiame sakinyje). JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 1.3. Priešdėlinis daiktavardis LKŽPK pateiktas priešdėlio pavedinys palietuvys (Tada Seinai ir Palietuvys 10 atsikėlė į Lietuvą LKŽPK), kaip įprasta šio priešdėlio vediniams, žymi vietą, esančią palei pamatiniu žodžiu įvardytą daiktą (žr. LKG 1965: 424). DLKT nerasta pavyzdžių su daiktavardžiu palietuvys, bet apskritai sakinių, kuriuose palietuvys veikiausiai vartojamas „vietos palei Lietuvą“ reikšme, esama, pvz.: rodo XVII a. vidurio latviams palietuvyje tą žodį buvus mažai įprastą (Urbutis 1997: 267) 11 . 1.4. Priesaginis būdvardis Lietuvių kalboje būdvardžiai su daria priesaga - inis, -ė iš tikrinių daiktavardžių (miestų arba kitokių vietų pavadinimų, pavardžių) daromi palyginti nedažnai (žr. Kniūkšta 1976: 9; dar žr. Ambrazas 2011: 71–74). Toks yra iš daiktavardžio Lietuva su priesaga -inis, -ė sudarytas būdvardis lietuvinis, -ė (1 „iš Lietuvos“ Ar lietuvinis tabokas? LKŽe, 2 „padarytas, vartojamas Lietuvoje“ Anie lietuviniais svarais svera LKŽe). Jis priklauso išskiriamiesiems (rūšiniams) būdvardžiams ir turi darybinę reikšmę „[e]santis, gyvenantis, laikomas pamatiniu žodžiu pasakytoje vietoje, kilęs, gautas iš tos vietos“ (žr. DLKG 2005: 211). Dabartinėje lietuvių kalboje šis būdvardis dažniausiai vartojamas kaip sudėtinių pavadinimų dėmuo, pvz.: bandyti auginti retuosius arba jau išnykusius mūsų krašto augalus: vandeninį riešutą – agarą, vandeninę lobeliją, <...>, lietuvinę monažolę DLKT; Žydi augalai, išgyvenę ledynmečius, floros unikumai, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą: lietuvinės naktižiedės, dantažolės DLKT. 10 Kartotekos pavyzdyje šis žodis parašytas iš didžiosios raidės (tikėtina, kad suvokiamas kaip vietovardis). 11 Dar plg. J. Endzelynas tuo kiek abejojo, tačiau toks žodis XVII a. vid. palietuvyje buvo mažai įprastas, todėl gal iš tiesų galėjo būti perimtas iš gretimų lietuvių šnektų (Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė, http://etimologija.baltnexus.lt/?w=d%C5%ABsia (žiūrėta 2018 08 08). JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. ANTROJO (TREČIOJO, KETVIRTOJO) LAIPSNIO DARINIAI 2.1. Dariniai iš lietuvis, -ė Daiktavardis lietuvis, -ė yra darybinio lizdo, į kurį iš viso įeina 88 įvairių pakopų dariniai 12 , centras. Šis daiktavardis 13 yra 35 darinių pamatinis žodis (arba vienas iš jų): 26 daiktavardžių (16 vedinių ir 10 dūrinių), 4 būdvardžių ir 5 veiksmažodžių, kurie eina darybos pamatu kitiems (tolesnės darybos pakopos) dariniams. 2.1.1. Pr i es a g i n i a i d a i k t a v a r dž i ai . Darybos opozicijos santykiu su daiktavardžiu lietuvis yra susiję trylika priesagų vedinių: lietuvybė; lietuvystė; lietuvaitis, -ė; lietuviukas, -ė; lietuvukė; lietuvikė; lietuvija; lietuvynas; lietuvininkas, -ė; lietuvninkas, -ė; lietuvinykas, -ė; lietuvnykas, -ė; lietuvninkis, -ė. Darių priesagų -ybė ir -ystė (Ambrazas 2002: 8–18; DLKG 2005: 101–102) vediniai lietuvybė (1 „lietuviškumas“, 2 „lietuviškas žodis ar lietuviška kalbos forma ne lietuvių kalboje“) 14 ir lietuvystė („lietuviškumas“) leksine reikšme „lietuviškumas“ sudaro DS porą: skirtingų darybos tipų vediniai priklauso vardažodžių abstraktų (arba ypatybių pavadinimų) darybos kategorijai, remiasi tuo pačiu pamatiniu žodžiu ir sudaryti su skirtingais darybos formantais. Abstraktų reikšmę turintys bendrašakniai dariniai pasižymi didelėmis substitucijos galimybėmis – žodžių junginiuose ar sakiniuose gali būti sukeisti vietomis iš esmės nepakeisdami konteksto prasmės, pvz.: Lietuvybę ilgesniam laikui, ypač Klaipėdos krašte, išlaikė tik didelis įgimtas lietuvių atsparumas LKŽe; išlaikytume lietuvybę ir dvasinę pusiausvyrą DLKT; Taigi, matai, jie tenai apie <...> lietuvystę kalba, nuo lenkų skiriasi DLKT (plg. išlaikyti lietuvybę – išlaikyti lietuvystę, kalba apie lietuvystę – kalba apie lietuvybę ir pan.) 15 . Su deminutyvams būdingomis priesagomis -aitis, -ė; -ukas, -ė; -ikė iš daiktavardžio lietuvis išvesti vediniai lietuvaitis, -ė; lietuviukas, -ė; lietuvukė; lietuvikė. LKŽe pateiktas daiktavardis lietuvaitis, -ė („jaunas lietuvis ar lietuvė“), į LKŽe neįtraukti, bet LKŽPK 12 Darybinį lizdą išplėstų paprastai į žodynus nededami deminutyvai (žodynuose fiksuojami tik tie, kurie yra įgiję specialesnes reikšmes). 13 Kai kuriais atvejais gal ir lietuvys, -ė. 14 ND nurodoma, kad lietuvybė yra įgijęs naują (konkretesnę) reikšmę – „lietuviški rašto ženklai (su diakritikais)“: Atvirojo kodo programoms – lietuvybė ND. 15 DLKT iš viso rasti 1605 daiktavardžio lietuvybė ir tik 28 vedinio lietuvystė vartosenos pavyzdžiai, bet nepatikrinus, kuria (abstrakto ar konkrečia) reikšme pavartotas daiktavardis lietuvybė, apie realų DS vartojimo dažnumą pasakyti sunku. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 užfiksuoti vediniai lietuviukas, -ė 16 , jo variantas lietuvukė („lietuvaitė“ LKŽPK) ir priesagos -ikė 17 vedinys lietuvikė (pavartotas greta žemaitikė) turi specialesnes reikšmes 18 . Sakinių su bendrašakniais vediniais lietuvaitis, -ė; lietuviukas, -ė / lietuvukė, lietuvikė analizė rodo, kad jie vartojami įvairioje leksinėje aplinkoje – vienais atvejais ryškesnis kilmės, kitais – jaunumo ar malonumo semantinis komponentas, pvz.: Joja joja lietuvaičiai, neša neša vainikaitį, vainiką rūtų LKŽe; Jaunos, gražios lietuvaitės savo žmogaus rusui niekad neįduos DLKT; Lietuvaitis pasielgė labai neatsakingai DLKT; Palesos mokykloje mokėsi net 120 lietuviukų LKŽPK; Ir išvežiodavo lietuviukus po šalis plačiausias, dažnai net rusų kalbos nemokančius DLKT; Buvome tik keturi lietuviukai, visi lankėme Pirmąją berniukų, dabar – Jėzuitų gimnaziją DLKT. Kartais šių DS laikytinų vedinių substitucija galima be didesnių apribojimų (plg. išvežiodavo lietuviukus – išvežiodavo lietuvaičius; buvome keturi lietuviukai – buvome keturi lietuvaičiai; jaunos lietuvaitės – jaunos lietuviukės / lietuvikės ir pan.). Vis dėlto skirtybių esama – neretai lietuvaitis, -ė vartojamas tiesiog kalbant apie lietuvių kilmės asmenį, o lietuviukas, -ė – apie lietuvį vaiką, kai kurie dariniai (lietuvaitis, -ė; lietuvikė) kartais vartojami su menkinamąja konotacija, skiriasi ir darinių vartojimo dažnumas: DLKT rasti 1785 daiktavardžio lietuvaitis, -ė ir 188 lietuviukas, -ė vartosenos pavyzdžiai, o sakinių su lietuvikė ir lietuvukė tekstyne nerasta. Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priesaga -ija sudarytas daiktavardis lietuvija, turintis reikšmę „lietuvių visuma“ 19 , priklauso kuopinių pavadinimų darybos kategorijai – tai įvairių asmenų mažesnio ar didesnio masto visumą žymintys daiktavardžiai (Keinys 1999: 51; DLKG 2005: 43–144), pvz.: Atkreipiu dėmesį į jauną želiančią lietuviją – broliukus, sesutes LKŽe; Tikras „paskutinių pagonių“ ženklas lietuvijoje – tai jos karštas pamaldumas DLKT 20 . Vietų pavadinimų darybos kategorijos vediniu laikytinas LKŽe nepateiktas, bet LKŽPK užfiksuotas priesagos -ynas vedinys lietuvynas („vieta, kur dauguma lietuvių 16 Pasakytina, kad LKŽPK neteisingai nurodytas kortelėje užrašytas darinys: LKŽPK pateiktas lietuvnikas, o turėtų būti lietuviukas, nes toks žodis pavartotas kortelėje užrašytame pavyzdyje, toks yra ir šaltinyje – Zigmo Zinkevičiaus (1993: 208) veikale. 17 Priesaga -ikė dari žemaičių ir kai kuriose gretimose aukštaičių tarmėse (žr. LKG 1965: 278–279). 18 Kai kada dariniai gali būti suprantami kaip „lietuvio (-ių) vaikas (sūnus, dukra)“, t. y. šiek tiek priartėja prie vaikų pavadinimų pagal jų tėvus (žr. LKG 1965: 414). 19 ND nurodoma nauja lietuvija reikšmė „vietinės kilmės Lietuvos gyventojai“, pvz.: Ir kas tada gelbės nuo šito išnykimo musulmonybės, milžiniškos imigracijos į Lietuvą akivaizdoje, kol dar tauta turės teisę lietuviją rinkti? ND. 20 DLKT rasta 16 daiktavardžio lietuvija vartosenos pavyzdžių. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 gyvena“) 21 , pvz.: Į Ežerę dabar lietuviai važiuon gyventi, greit ten būs vien lietuvyns, latviškai nebsusišnekėsi LKŽPK; Bostono lietuvyne taipgi nemažai teko padirbėti DLKT 22 . Tapačią (-ias) reikšmę (-es) turi LKŽe pateikti vediniai lietuvininkas, -ė (1 „lietuvis (ppr. Rytprūsių lietuvis)“, 2 „žmogus, lietuvis, kuriam ypačiai lietuvių reikalai rūpi“), lietuvninkas, -ė („žr. lietuvininkas“), lietuvninkis, -ė („žr. lietuvninkas 1“), prie jų šliejasi ir į LKŽe neįtraukti, bet LKŽPK užfiksuoti Sauliaus Ambrazo (2002: 119) ir Zigmo Zinkevičiaus (2010: 44) veikaluose minimi vediniai lietuvinykas, -ė; lietuvnykas, -ė. Tapačią (-ias) reikšmę (-es) turintys bendrašakniai vediniai lietuvininkas, -ė / lietuvninkas, -ė / lietuvinykas, -ė / lietuvnykas, -ė / lietuvninkis, -ė susiję variantiškumo santykiais 23 . Iš šių DV dabartinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas asmens pavadinimas lietuvininkas, -ė – DLKT rasti 1135 jo vartosenos pavyzdžiai (plg. lietuvninkas, -ė 190 pavyzdžių, lietuvinykas, -ė 2, lietuvnykas, -ė 1, pavyzdžių su lietuvninkis tekstyne nerasta). T o l e s nė s d a ry b o s p a k op o s da r i n i a i . 3-iojo laipsnio vediniais laikytini daiktavardžiai lietuvininkystė, lietuvninkaitė, lietuvnykaitė, puslietuvininkis, -ė ir *lietuvybininkas, -ė. Priesagos -ystė abstraktas lietuvninkystė (žr. „lietuvystė“) papildo aptartą DS sinonimų lietuvybė – lietuvystė eilę, o su priesaga -aitė sudaryti DV lietuvninkaitė ir lietuvnykaitė („lietuvaitė“) pratęsia minėtą DS lietuvaitė – lietuviukė / lietuvukė – lietuvikė eilę (Lietuvnykaitei ilgu terp brolelių LKŽe). Daiktavardis lietuvninkas, -ė yra ir lietuvių kalboje reto dūrinio puslietuvininkis, -ė (žr. „puslietuvis“) antrojo dėmens pamatas – dūrinio pirmasis dėmuo remiasi prieveiksmiu pusiau (plg. LKG 1965: 460–461). ND pateiktas naujadaras *lietuvybininkas, -ė („lietuvybės (lietuviškumo) propaguotojas, palaikytojas“) remiasi abstraktu lietuvybė: Panašu, kad lietuviai lietuvybininkai labai tingi (ar nemoka) kooperuotis... ND. Pasakytina, kad šie tolesnės darybos pakopos dariniai priklauso pasyviajai leksikai – LKŽe nepateikta sakinių su žodžiais lietuvninkystė ir puslietuvininkis, DLKT taip pat nerasta nė vieno darinio vartosenos pavyzdžio. 21 LKŽPK pateiktas ir vedinys lietuvėnas („mistinė būtybė“), bet jo sąsaja su Lietuva ar lietuvis neaiški (tai galėtų būti ir skolinys iš la. lietuvēns „slogutis“). 22 DLKT rasti 2 vedinio lietuvynas vartosenos pavyzdžiai. 23 LKG (1965: 340, 360, 413) tiek asmenų pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, tiek vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategorijose tos pačios priesagos variantais laikomi -ininkas, -ė / - (n)inkas, -ė ir -inykas, -ė / -(n)ykas, -ė, bet tarpusavyje jie pateikiami kaip skirtingi darybos tipai. Kaip vienos priesagos variantai -ininkas, -ė ir -(n)inkas, -ė nurodyti Antano Pakerio (1994: 47) Akcentologijoje. Saulius Ambrazas (2002: 118–123) -inykas, -ė; -ininkas, -ė ir -inykas, -ė laiko tos pačios priesagos variantais. Ten pat (Ambrazas 2002: 125) teigiama, kad „[p]riesaga „-ininkas turi labai retą paradigminį variantą -ininkis“. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2.1.2. P r i eš dė lin iai d ai k ta va rd ž i a i . Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priešdėliais sudaryti trys vediniai: priešdėlio provedinys prolietuviai, turintis leksinę reikšmę „senieji lietuviai“, žymi ankstesnės kartos ar daug seniau gyvenusį asmenį (Keinys 1999: 66; plg. DLKG 2005: 149). Labai panašią reikšmę turi ir priešdėlio pravedinys pralietuviai „senųjų laikų lietuviai, lietuvių pirmtakai“. Taigi vediniai prolietuviai ir pralietuviai laikytini DS: jie turi panašią leksinę ir tokią pat darybinę reikšmę 24 , jų kaita iš esmės galima žodžių junginiuose ar sakiniuose, pvz., Ilguosius pralietuvių akūtinių galūnių balsius bei uo, ie sutrumpino visos tarmės LKŽe; Nekirčiuojamus pralietuvių trumpuosius balsius galūnėse abi šnektos buvo numetusios DLKT (plg. ilgieji / nekirčiuojami trumpieji prolietuvių balsiai). Pasakytina, kad žodynuose pateikta pavyzdžių tik su vediniu pralietuviai, DLKT taip pat rasti 8 šio vedinio vartosenos pavyzdžiai, o sakinių su prolietuviai nepateikta nei LKŽe, nei LKŽPK, jų nerasta ir DLKT, taigi jo vartosena, matyt, reta. Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priešdėliu nepadarytas asmens pavadinimas nelietuvis, -ė, turintis leksinę reikšmę „ne lietuvių tautybės žmogus“ (Lietuvoje gyvena ir nelietuvių LKŽe; Veronikos vardą lygiai taip pat ištartų ir nelietuvis DLKT 25 ), žymi ne tik pamatiniu žodžiu reiškiamo dalyko priešybę, bet ir suformuoja antonimijos principu naują sąvoką, pvz.: nederlius, negarbė, nelaimė, nelaisvė ir kt. (daugiau žr. Paulauskienė 1983: 95–96). T o l e s nė s d a r y bo s p ak o p o s da r i n i ai . Priešdėlinis daiktavardis pralietuvis, -ė eina darybos pamatu 3-ios pakopos dariniui – priesagos -iškas, -a būdvardžiui pralietuviškas, -a, turinčiam reikšmę „būdingas pralietuviams“ (Aukštaičių tarmėje pralietuviški garsai (ypač balsiai) išliko mažiau pakitę, negu žemaičių LKŽe), o LKŽe pateiktas prieveiksmis pralietuviškai yra 4-ojo laipsnio darinys (Lietuva→lietuvis→ pralietuvis→ pralietuviškas→ pralietuviškai) 26 . 2.1.3. D ū r i n i a i . Daiktavardis lietuvis, -ė yra dešimties dūrinių (naujalietuvis, -ė; senlietuviai; skerslietuvis, -ė; baltlietuvis, -ė; puslietuvis, -ė; lietuvlatviai, *anglalietuvis, -ė; *afrolietuvis, -ė; lietuviakalbis, -ė; lietuvėdis, -ė) vienas iš pamatinių žodžių. Dūriniai 24 Nors su pradažniau sudaromi vietą žymintys vediniai, bet esama ir kitokios reikšmės vedinių (žr. LKG 1965: 434; DLKG 2005: 149). 25 DLKT rasti 322 įvairūs daiktavardžio nelietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai. 26 LKŽe nepateikta sakinių su prieveiksmiu pralietuviškai, DLKT taip pat nerasta darinių pralietuviškas ir pralietuviškai vartosenos pavyzdžių. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 naujalietuvis, -ė; anglalietuvis, -ė; lietuviakalbis, -ė turi jungiamąjį balsį -(i)a-, kiti sudaryti be jungiamojo balsio. Trijų (determinatyvinių) dūrinių pirmasis sandas remiasi būdvardžiu: naujalietuvis (: naujas, lietuvis) „naujų laikų, naujų požiūrių lietuvis“ 27 , senlietuviai (: senas, lietuviai) „senieji lietuviai“, skerslietuvis (: skersas, lietuvis) „nutautęs lietuvis“. Žodynuose nefiksuotas, bet LKŽPK pateiktas darinys baltlietuvis, -ė veikiausiai sudarytas iš būdvardžio baltas ir daiktavardžio lietuvis 28 . Dūrinio puslietuvis, -ė („netikras, nutautėjęs lietuvis“) pirmasis dėmuo remiasi prieveiksmiu pusiau. Dūriniai puslietuvis, -ė ir skerslietuvis, -ė laikytini DS (jų sinonimas yra ir minėtas iš asmens pavadinimo lietuvininkas, -ė išvestas darinys puslietuvininkis, -ė), pvz.: Puslenkiai, skerslietuviai lyg susitarę visa daro, kad tik Lietuva nebūtų Lietuva LKŽe, lenkės sūnus – mūsiškai puslenkis (antraip apvertus – puslietuvis!) DLKT, plg. puslenkiai, puslietuviai visa daro, antraip apvertus – skerslietuvis. Vis dėlto šie artimos semantikos DS skiriasi stilistiškai – puslietuvis, -ė yra stilistiškai neutralus žodis, o skerslietuvis, -ė LKŽe turi menkinamo žodžio žymą, taigi dūrinys skerslietuvis, -ė iš esmės visais atvejais galėtų būti pakeistas daiktavardžiu puslietuvis, -ė, bet atvirkštinė kaita ne visada galima. DLKT rasta dūrinių naujalietuvis, -ė; senlietuvis, -ė ir puslietuvis, -ė vartosenos pavyzdžių 29 , pvz.: Naujalietuvius [carinė] rusų administracija ėmė itin terorizuoti LKŽe; mokesčių nemokantys naujalietuviai yra menkesni valstybės priešai negu mokesčius renkanti valdžia DLKT; Naujalietuviams, kaip Mažeikių Zitai, teatro nereikia DLKT; Senlietuvių religijos esmė – gamtos daiktų, jos jėgų ir reiškinių dievinimas bei garbinimas LKŽe; vienas nuolatinių senlietuvių tikybos išpažinėjų ritualų - apeiginis alaus arba midaus gėrimas DLKT. Kopuliatyviniu (LKG 1965: 441–442; DLKG 2005: 151) dūriniu laikytinas iš daiktavardžių lietuvis, -ė ir latvis, -ė be jungiamojo balsio sudarytas daugiskaitos forma vartojamas daiktavardis lietuvlatviai „lietuviai ir latviai“: Gyventa kitąkart čia, kur šiandien lietuvlatviai gyvena LKŽe – DLKT sakinių su šiuo dūriniu nerasta, veikiausiai tai retos vartosenos žodis. ND pateikti du naujadarai: *anglalietuvis, -ė („Anglijoje (Didžiojoje Britanijoje) gyvenantis ir (arba) maišyta anglų ir lietuvių kalba kalbantis lietuvis“) ir hibridas 27 Šis dūrinys dabartinėje lietuvių kalboje yra įgijęs ir kitą reikšmę: ND duomenyne jis aiškinamas kaip „naujai (Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę) iškilęs turtuolis“, pvz.: Visuomenė piktinasi – tai jie, naujalietuviai, pristatė neskoningų namų, panašių į pilis... ND. 28 LKŽPK nenurodyta baltlietuvis, -ė reikšmė ir nepateikta nė vieno jo vartosenos pavyzdžio, todėl apie jį sunku ką nors tiksliau pasakyti. 29 Tekstyne rasti 28 naujalietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai (paprastai vartojamia nauja, ND pateikta, reikšme), 7 pavyzdžiai su senlietuvis, -ė; 3 su puslietuvis, -ė; darinių baltlietuvis, -ė ir skerslietuvis, -ė vartosenos pavyzdžių tekstyne nerasta. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 plačiosioms žmonių masėms LKŽe; Visi šaukė, rėkė apie reikalą lietuvinti mūsų teatro meną DLKT), 16 pavyzdžių su lietuvėti (Kurortas labai lietuvėja LKŽe; Vilnius pradėjo lietuvėti greitesniu ir ryškesniu tempu DLKT), pavyzdžių su veiksmažodžiais lietuvauti ir lietuvuoti / lietuviuoti DLKT nerasta, bet jų pateikta LKŽe ir LKŽPK: Jaunesni lietuvauna, ne dziūkiškai šneka LKŽe; Ji <..> jau nebelietuvuoja daugiau LKŽPK; Apie 1883 <...> klierikai buvo aiškiai pasiskirstę į lenkuojančius ir lietuviuojančius LKŽPK. T o l e s nė s da ry b o s p akop os d a r i n i a i . Ve dini a i i š v e i k s m až o d ži o lie t u vi n t i . Šis veiksmažodis eina darybos pamatu aštuoniems (dviem priesagų ir šešiems priešdėlių) vediniams: lietuvinimas; lietuvintojas, -a; aplietuvinti; atlietuvinti; sulietuvinti; *įlietuvinti; *išlietuvinti; *nulietuvinti. Priesagų vediniai lietuvinimas (Jablonskis nebuvo šalininkas griežto, beatodairiško visų terminų lietuvinimo LKŽe) ir lietuvintojas, -a („kas lietuvina“ Ko nori savo rašybos projektu pasiekti tas mūsų rašybos lietuvintojas? LKŽe) priklauso dariems veiksmažodžių abstraktų ir veikėjų bei veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategorijų tipams (Ambrazas 1993: 21–26, 112–117; DLKG 2005: 94–95, 104–105). Priešdėliai ap-, at-, sumodifikuoja pamatinio veiksmažodžio lietuvinti reikšmę. Rezultatinę veiksmo baigties reikšmę (žr. Paulauskienė 1994: 275–276) turi priešdėlio suvedinys sulietuvinti („padaryti lietuviu, lietuvišką“ Sulietuvino ir sulatvino kitas savos ir svetimos giminės tauteles LKŽe), su priešdėliu apsudarytas veiksmažodis aplietuvinti („padaryti kiek lietuvišką“ Tokiu būdu įsmuko į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių, kurie apsilietuvinę insiplėtė ir į arčiausius Lietuvos kraštus LKŽe) turi mažybinę reikšmę („atlikti menkesnį, silpnesnį veiksmą už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu“, žr. DLKG 2005: 405), priešdėlio atvedinys atlietuvinti („padaryti vėl lietuvišką“ Pavardę atlietuvinti LKŽe) reiškia, kad atliekant pagrindinio veiksmažodžio veiksmą grįžtama į anksčiau buvusią padėtį (LKG 1971: 275). ND ir DLKT rasti į žodynus neįtraukti priešdėlių į-, išir nuvediniai *įlietuvinti, *išlietuvinti ir *nulietuvinti. Remiantis ND pateiktomis apibrėžtimis, naujadarai *įlietuvinti („suteikti lietuviškumo ypatybių; įdiegti lietuvių kalboje“) ir *išlietuvinti („panaikinti lietuviškumo žymes“) laikytini antonimais, priešdėlio nuvedinys *nulietuvinti veikiausiai reiškia, kad kurį laiką vykstant pamatiniu žodžiu pasakytam veiksmui kas nors suprastinama (žr. LKG 1971: 279). Dariniai iš veiksmažodžio lietuvinti dabartinėje lietuvių kalboje nevienodai dažnai vartojami: DLKT rasti 239 sulietuvinti, 84 lietuvinimas, 38 atlietuvinti, 26 aplietuvinti, 4 *nulietuvinti, 2 lietuvintojas, -a vartosenos pavyzdžiai, o JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pavyzdžių su *įlietuvinti ir *išlietuvinti tekstyne nerasta, pvz.: vardus labai greit išmokom sulietuvinti pagal vietinę tarmę DLKT; Šio lietuvinimo iniciatorius buvo Vireliūnas DLKT; LMS valdyba svarstė valdiškų mokyklų lietuvinimo reikalus DLKT; lietuvių pavardės ir vardai buvo atlietuvinami DLKT; Visi šie terminai yra šiek tiek aplietuvinti DLKT; įsigalios šiuo metu užkulisiuose brandinamas sumanymas „nulietuvinti” lietuvių akademikus, skatinant juos rašyti tik angliškai... DLKT; Nacių nulietuvintos Lietuvos komisariato scenarijus DLKT; galės pasinaudoti ir kitos programinės įrangos lietuvintojų grupės DLKT; Du D. Grybauskaitės įlietuvinti mulkiai nesupranta net to? ND; Asmenvardžius reikia išlietuvinti, nes kitaip užsienyje kas nors turės sunkumų juos perskaityti ND. Savo ruožtu vediniai atlietuvinti, aplietuvinti, sulietuvinti, *išlietuvinti, *nulietuvinti yra tolesnės darybos pakopos (4-ojo laipsnio) darinių darybos pamatas – LKŽe pateikto abstrakto atlietuvinimas ir ND užfiksuotų bei rastų DLKT naujadarų *aplietuvinimas; *sulietuvinimas; *atlietuvintojas, -a; *sulietuvintojas, -a; *išlietuvinimas („lietuviškumo žymių panaikinimas“ ND), *nulietuvinimas. Taigi susidaro tokios darybos grandinės: Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ aplietuvinti→ *aplietuvinimas; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ atlietuvinti→ atlietuvinimas, *atlietuvintojas, -a; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ sulietuvinti→ *sulietuvinimas, *sulietuvintojas, -a; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ *išlietuvinti→ *išlietuvinimas*; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ *nulietuvinti→ *nulietuvinimas. Keletas DLKT rastų darinių vartosenos pavyzdžių 48 : Lenkijos lietuviai mano, kad jų vardų ir pavardžių sulietuvinimas nėra svarbiausia šios tautinės mažumos problema DLKT; Knygos autoriai vartoja „atitautinimo“ arba „atlietuvinimo“ sąvoką DLKT; Anuomet dar nebuvo visai nusistovėjęs tas vadinamųjų tarptautinių žodžių aplietuvinimo ir rašymo būdas DLKT; Sulietuvintojų autorystę gavo Antano Macijausko-Adatos Užburtas kunigas DLKT; Stepono Batoro universiteto valdytojas-atlietuvintojas DLKT; liuteronai Lietuvoje nešė sidabro deglą per nulietuvinimo tamsumas DLKT; Nejaugi, iš tiesų, Lietuvos išlietuvinimo politika taip išplovė smegenis? ND. Vediniai iš veiksmažodžio lietuvėti. Šis veiksmažodis yra penkių darinių pamatinis žodis: priesagos vedinio lietuvėjimas ir keturių priešdėlių (aplietuvėti, atlietuvėti, nulietuvėti, sulietuvėti) vedinių. Veiksmažodžio abstraktu (priesagos -imas vediniu) 48 DLKT rasta 38 *sulietuvinimas, 35 atlietuvinimas, 2 *aplietuvinimas, po 1 *atlietuvintojas, *sulietuvintojas, *nulietuvinimas vartosenos pavyzdį, su naujadaru *išlietuvinimas pavyzdžių nerasta. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 lietuvėjimas daiktiškai įvardijamas veiksmas (Baltų genčių lietuvėjimas BŽa). Su priešdėliu nusudarytas veiksmažodis nulietuvėti („netekti lietuviškų savybių, nutausti“) turi netekimo reikšmę 49 . Minėtas priešdėlių ap-, atir susuteikiamas reikšmes turi veiksmažodžiai aplietuvėti („pasidaryti kiek lietuviškam“), atlietuvėti („pasidaryti vėl lietuviu“) ir sulietuvėti („pasidaryti lietuviu, įsigyti lietuviškų savybių“). Veiksmažodžiai atlietuvėti ir sulietuvėti eina darybos pamatu LKŽe pateiktam abstraktui atlietuvėjimas ir į žodynus neįtrauktam DLKT rastam abstraktui *sulietuvėjimas (taigi darybos opozicijos santykis susiklosto tarp gretimų narių tokiose darybos grandinėse: Lietuva→ lietuvis→ lietuvėti→ atlietuvėti→ atlietuvėjimas; Lietuva→ lietuvis→ lietuvėti→ sulietuvėti→ *sulietuvėjimas. Iš bendrašaknių darinių, besiremiančių veiksmažodžiu lietuvėti, grupės dažniausiai vartojamas veiksmažodis sulietuvėti 50 , pvz.: Tada sulietuvėjo vaikai, kai pradėjo eiti į mokyklą LKŽe; Kai kurie lenkai, rusai bei vokiečiai sulietuvėjo DLKT; dabar jiems iškyla realus lietuvėjimo pavojus DLKT; komjaunimo aktyvistų rankomis šis lietuvėjimo židinys buvo griaunamas DLKT; Gečius pajuto savyje tą galią, kuri skatino jį atlietuvėti LKŽe; Petkevičiai, Landsbergiai buvo smulkūs atlietuvėję žemaičių bajorai DLKT; Mes žinome iš tų laikų ir vėliau nemaža tokių atlietuvėjimo proceso pavyzdžių LKŽe; čia taip pat galima įžvelgti ir kitokių „lėtesnio atlietuvėjimo“ priežasčių DLKT; Šis Frankfurto „sulietuvėjimo“ etapas prasidėjo berods prieš kokius gerus trejus metus DLKT; Lietuvos rytai nuosekliai nulietuvėjo, viduje krašto sėkmingai lietuviškąją liaudį lenkino dvarai ir vienuolynai LKŽe; Ši lytis [žodžio] labiausiai aplietuvėjusi LKŽe. V e d i n i ai i š v eiks m a ž od ž i o l i e t uv i u ot i . Šiuo žodžiu remiasi du vediniai: priesagos -imas veiksmažodžio abstraktas lietuviavimas ir su priešdėliu įsudarytas intensyvumo reikšmę turintis veiksmažodis įsilietuviuoti 51 („lietuvių kalbai, lietuviškumui įsigalėti“ Tokiose vietose, kaip Griškabūdyje, Keturvalakiuose ir kitose taip įsilietuviavusiose …, dvasiškieji giesti … lenkiškai LKŽe). Pasakytina, kad veiksmažodis įsilietuviuoti, kaip būdinga šios darybos grupės vediniams (žr. DLKG 2005: 405), be priešdėlio yra gavęs ir sangrąžos afiksą. 49 Apie veiksmažodžių su nuvartoseną, normiškumą žr. Alvydo Umbraso (2016) publikacijoje. 50 DLKT rasti 44 sulietuvėti, po 7 lietuvėjimas ir atlietuvėti vartosenos pavyzdžius, po vieną pavyzdį su abstraktais atlietuvėjimas, *sulietuvėjimas, pavyzdžių su veiksmažodžiais nulietuvėti ir aplietuvėti nerasta (veikiausiai jų vartosena dabartinėje lietuvių kalboje reta). 51 Abu dariniai yra lietuvių leksikos periferijoje – DLKT nerasta nė vieno jų vartosenos pavyzdžio. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2.2. Dariniai iš jaunalietuvis, -ė; mažalietuvis, -ė; didlietuvis Dūriniais jaunalietuvis, -ė ir mažalietuvis, -ė remiasi DLKT rasti naujadarai (2-ojo laipsnio dariniai) *jaunalietuvaitis, -ė; *jaunalietuviukas, -ė; *jaunalietuviškas, -a; *mažalietuviškas, -a. DS laikytini priesagų -aitis ir -ukas vediniai *jaunalietuvaitis ir *jaunalietuviukas, kurie veikiausiai vartojami reikšme „jaunalietuvių organizacijai priklausantys jauni žmonės“, pvz.: Kalbu ne apie jaunalietuviukų, elelesininkų ar megztaberečių iniciatyvas ir ne apie interpeliacijas bei referendumus DLKT; kieno aukštų kabinetų slenksčius liokajiškai mina tie rudabarzdžiai revoliucionieriai, tie rūstūs jaunalietuvaičiai juokingais dučių veideliais DLKT 52 . Šie bendrašakniai vediniai gali būti sukeisti vietomis iš esmės nepakeičiant konteksto prasmės (plg. jaunalietuvaičių iniciatyvos, jaunalietuviukai dučių veideliais). Su priesaga -iškas, -a sudaryti naujadarai *jaunalietuviškas, -a (: jaunalietuvis) ir *mažalietuviškas, -a (: *mažalietuvis) veikiausiai turi reikšmes „būdingas jaunalietuviams, toks kaip jaunalietuvių“, „būdingas Mažosios Lietuvos lietuviams“. DLKT rasti 2 *jaunalietuviškas, -a ir 1 *mažalietuviškas, -a vartosenos pavyzdžiai: tų žmonių požiūris į etniškumą nėra nukreiptas prieš kitas tautas, ne etnocentristinis, todėl negali būti tapatinamas su „jaunalietuviškuoju“ DLKT; o Mažoji Lietuva, į valstybingumą nepretendavusi, tam tikra prasme buvo lietuviškesnė už Didžiąją su savo realia nors nepaskelbta mažalietuviška kultūrine autonomija DLKT. T o l e s nė s d a ry b o s p ak o p o s d a rin ia i . DLKT rastas potenciniu pamatiniu žodžiu besiremiantis naujadaras *didlietuviškumas laikytinas 3-iojo laipsnio dariniu: Lietuva→ didlietuvis→ [*didlietuviškas]→ *didlietuviškumas: kaip vokietis laikau savo pareiga prieš didlietuviškumą kovoti DLKT. 52 DLKT rasta tik po vieną naujadarų vartosenos pavyzdį. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 IŠVADOS 1. Straipsnyje aptarti 102 kamieną lietuvturintys dariniai: iš vietovardžio Lietuva išvesti 9 dariniai, iš lietuvis, -ė – 35 dariniai, kurie savo ruožtu eina darybos pamatu kitiems (tolimesnių darybos pakopų) dariniams. Darybos lizde daugiausia keliapakopių darinių: 9 dariniai yra pirmojo laipsnio, 39 antrojo laipsnio, 36 trečiojo ir 18 ketvirtojo laipsnio. Pagal kalbos dalis vyrauja (58) daiktavardžiai: 34 priesagų vediniai (59 proc. visų daiktavardžių), 16 dūrinių (28 proc.), 4 priešdėlių vediniai (7 proc.), 2 galūnių vediniai (3 proc.) ir 2 dariniai (3 proc.) su nenusistovėjusia darybos pakopų tvarka. 2. DLKT duomenys rodo, kad vieni dariniai yra lietuvių aktyviosios leksikos dalis, yra įprasti ir vartojami gana dažnai (lietuvis, -ė; lietuvaitis, -ė; lietuvybė; lietuviškumas; lietuviškas, -a; lietuviškai), bet esama ir tokių, kurie žinomi iš raštų arba, atvirkščiai, atsiradę naujai, ir dabartinėje lietuvių kalboje vartojami nedažnai (DLKT nerasta 28 darinių vartosenos pavyzdžių). 3. Lietuvių kalboje ne tik vartojami lietuvių kalboje įsitvirtinę, į žodynus įtraukti dariniai, bet ir atsiranda naujadarų: ND ir DLKT rasti 25 žodynuose neužfiksuoti dariniai (arba darinių variantai) (lietuvybininkas; sulietuvėjimas; afrolietuvis, -ė; jaunalietuviškas, -a ir kt.). Visų naujadarų (paprastai jie priklauso dariems tipams) reikšmės nesunkiai suvokiamos iš konteksto – daugiausia tai kategorinę darybinę reikšmę išlaikantys dariniai (abstraktai, asmenų pavadinimai, priešdėliniai veiksmažodžiai, -iškas, -a būdvardžiai). 4. ND duomenys rodo, kad kamieną lietuvturintys dariniai kartais įgyja naujų, žodynuose nefiksuotų reikšmių – ND rasti 3 tokie dariniai: lietuvybė, lietuvija ir naujalietuvis, -ė. 5. Kai kurie dariniai, nerasti žodynuose, galėtų būti į juos įtraukti: LKŽe galėtų būti fiksuojamas mažalietuvis, -ė, o į BŽa vertėtų įtraukti būdvardį lietuviakalbis, -ė. 6. Kai kurie lietuvkamieną turintys dariniai susiję variantiškumo arba sinonimijos santykiu: iš viso sudarytos ir aptartos 7 DV ir 6 DS eilės. DV eilių nariai skiriasi jungiamuoju balsiu arba turi skirtingus tos pačios priesagos variantus (lietuvuoti / lietuviuoti, mažlietuvis, -ė / mažalietuvis, -ė). Kartais sinonimiškai santykiauja ir skirtingo laipsnio dariniai (aptarti trys tokie atvejai). Kai kurių sinonimų eilių nariai pasižymi dideliu sinonimiškumo laipsniu ir substitucijos galimybėmis (lietuvybė – lietuvystė, prolietuviai – pralietuviai), bet dažniau net ir artimos semantikos dariniai turi stilistinių skirtybių (puslietuvis, -ė – puslietuvininkis, -ė – JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 menk. skerslietuvis, -ė) ir (arba) skiriasi darinių vartojimo dažnumas (pvz., lietuvaitis, -ė – lietuviukas, -ė / lietuvukė – lietuvikė). ŠALTINIAI BŽa – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrastynas/?pg=c (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). DLKŽ 2012 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis (žiūrėta 2018 liepos– rugpjūčio mėn.). LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt/ (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). LKŽEPK 2015– Skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antra-kartoteka (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt/ (žiūrėta 2018 m. liepos– rugpjūčio mėn.). LITERATŪRA Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ambrazas S. 2002: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ambrazas S. 2011: Būdvardžių darybos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bumblauskas A. 2005: Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, Vilnius: R. Paknio leidykla. DLKG 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Kniūkšta P. 1976: Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. LKG 1965, 1971 – Lietuvių kalbos gramatika 1, 2, Vilnius: Mintis. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys A. 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Patackas A. 2014: Litua, Vilnius: Versmė. Paulauskienė A. 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Pikčilingis J. 1988: Sinonimika. Kalbos figūros, Kaunas: Šviesa. Skardžius P. 1996: Rinktiniai raštai 1, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Smetona A. 2005: Pagrindinių darybos būdų skyrimo klausimu. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 83–85. TŽŽ 2003 – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. Umbrasas A. 2016: Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena.– Terminologija 23, 120–160. Urbutis V. 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Urbutis V. 1997: Trevor G. Fennell, Freckerʼs dictionary: the first manuscript. – Baltistica 32 (2), 264–269. Vaskelienė J. 2000: Darybiniai sinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis: Didaktinė lingvistika 5 (1), 206–214. Zinkevičius Z. 1993: Rytų Lietuva praeityje ir dabar, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Z. 2010: Lietuvos vardas. Kilmė ir formų daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Zinkevičius Z. 2010a, Šventasis Brunonas ir Lietuva. Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečiui, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |23 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Zinkevičius Z. 2011: Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija kalbotyros požiūriu, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Župerka K. 2012: Stilistika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gauta 2018 11 18 Priimta 2018 12 17 DERIVATIONAL RELATIONS OF WORDS WITH THE STEM LIETUVS u m m a r y The Lithuanian language, where derivation is one of the most common sources of new words and the major part of the vocabulary are derivatives, uses not only the place name Lietuva, but there are other related words that have different semantic and derivational relations. The object of the present article, dedicated to the centenary of the restoration of the Lithuanian state, is the derivatives with the stem lietuvfound in Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe), supplement files of Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽPK), Data Directory of Neologisms (ND), and Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT). The analysis of 102 derivatives with the stem lietuv- (58 nouns, 17 adjectives, 20 verbs, 7 adverbs), the relations between them, and their usage particularities allowed to draw the following conclusions: 1. 9 words were derived from the place name Lietuva, 35 words were derived from lietuvis, which in turn were the basis for other derivatives of the further stages. The family mostly consists of derivatives of several stages: 1st degree derivatives (9), 2nd degree derivatives (39), 3rd (36) and 4th (18) degree derivatives. According to the part of speech the nouns are dominant: 34 suffix derivatives, 16 compounds, 4 prefix derivatives, 2 inflexional derivatives, and 2 derivatives of not settled system of derivation stages. 2. The data of Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT) revealed that some derivatives are part of the Lithuanian active vocabulary, are common and are quite frequently used, while others belong to the periphery of the vocabulary as they are known only from writings or are newly created (the usage examples of 28 derivatives were not found in the corpus). JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvturinčių žodžių darybiniai ryšiai |24 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 3. The Lithuanian language not only uses derivatives incorporated in dictionaries but allows creating neologisms as well: 25 derivatives not incorporated in dictionaries were found in Data Directory of Neologisms and Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT). The meanings of all neologisms are easily understood from the context. Some derivatives incorporated in dictionaries have acquired new meanings. 4. Some new derivatives could be incorporated in dictionaries: Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe) could include the compound mažalietuvis, -ė, and the adjective lietuviakalbis, -ė could be included in Dictionary of the Standard Lithuanian Language. 5. Some derivatives with the stem lietuvare related in terms of variation or synonymy: in total, 7 rows of derivational variants and 6 rows of derivational synonyms were formed and discussed. Sometimes the derivatives of different derivation degree are synonymous. The members of some rows of synonyms have a high degree of synonymity and substitution possibilities, but more often even semantically close derivatives have stylistic differences and / or the use frequency of derivatives varies. KEYWORDS: derivative; compound; word family; neologism; (derivational) synonyms; (derivational) variants; derivation stages. JOLANTA VASKELIENĖ REGINA VILČINSKIENĖ Šiaulių universitetas, Povilo Višinskio g. 38, LT-76352, Šiauliai [email protected] [email protected]