Kamieną „lietuv-“ turinčių žodžių darybiniai ryšiai

JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ Šiaulių universitetas KAMIENĄ LIETUV- TURINČIŲ ŽODŽIŲ DARYBINIAI RYŠIAI1 ESMINIAI ŽODŽIAI: darinys; vedinys; dūrinys; darybos lizdas; naujadaras; (darybiniai) sinonimai; (darybiniai) variantai; darybos pakopos. ĮVADAS Lietuvos vardas, istorijos šaltiniuose ir kalbinėje tradicijoje turintis tris atmainas: su šaknimis liet- (lietuviškoji tradicija), lit- (slavų tradicija) ir leit- (latvių tradicija) – nuo 1009 metų (Kvedlinburgo vienuolyno analų) pradėtas minėti krikščionybei artėjant prie Lietuvos iš Vakarų (apie Lietuvos vardo kilmę, hipotezes, reikšmių kitimą ir kt. žr. Bumblauskas 2005; Zinkevičius 2010; 2010a; 2011; Patackas 2014). Lietuvių kalboje, kurioje žodžių daryba yra vienas iš dažniausių leksikos pildymo būdų ir kurioje didelę leksikos dalį sudaro ne pirminiai žodžiai, o dariniai (Urbutis 2009: 35–37, 76–80)2, vartojamas ne tik vietovardis Lietuva, bet ir daug kitų giminiškų žodžių (lietuvis, -ė; lietuvybė; puslietuvis, -ė; lietuviškumas; lietuviškas, -a; lietuvinti; lietuvėti; sulietuvinti ir kt.), kurie tarpusavyje susiję įvairiais semantiniais ir darybiniais ryšiais. Lietuvių kalboje žodžiai daromi ir iš pirminių žodžių, ir iš darinių, kurie savo ruožtu gali eiti darybos pamatu kitiems (2-ojo, 3-iojo ir t. t. laipsnio) dariniams – taip kalboje susidaro darinių lizdai (šeimos) (Keinys 1999: 15–17; Urbutis 2009: 83–84; Jakaitienė 2010: 117–118). Darybos lizduose bendrašakniai dariniai gali būti susiję ne tik įvairiais darybos, bet ir variantiškumo arba sinonimijos santykiais3, nes iš to paties pamatinio žodžio dėl įvairių (daugiausia vidinių) priežasčių būna sudarytų išorine raiška besiskiriančių panašią (arba tapačią) reikšmę turinčių darinių – darybinių sinonimų (toliau – DS) ir darybinių variantų (toliau – DV). Primintina, kad DS laikytini su skirtingais darybos formantais sudaryti panašią arba tapačią reikšmę turintys dariniai (t. y. priklausantys skirtingiems darybos tipams), pvz., prapuolimas – prapultis; išgaišėlis, -ė – išgaiša, o DV yra 1 Straipsnis skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. 2 Straipsnyje remiamasi žodžių daryba, aprašyta Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG 1965; 1971), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 2005), Vinco Urbučio Žodžių darybos teorijoje (2009), Stasio Keinys Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryboje (1999) ir kt.; naujas įžvalgas apie darybos būdus žr. Smetona 2005. 3 Ritos Miliūnaitės (2009: 123) teigimu, variantiškumas ir sinonimija atsiranda tada, kai žyminys (ženklo turinys) turi daugiau kaip vieną formą. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 2 su tuo pačiu darybos formantu sudaryti dariniai, kurie skiriasi šalutinėmis darybos priemonėmis, pvz.: pamiškė / pamiškys, sagė / segė, saulėlydis / saulėlėdis, tarpkalnė / tarpkalnis / tarpkalnė / tarpkalnis. (Apie DS ir DV žr. Vaskelienė 2000, 2013; apie variantiškumą, sinoniminius santykius, sinonimo sampratą, sinonimijos šaltinius ir sinonimų rūšis žr. Pikčilingis 1988: 4–47; Miliūnaitė 2009; Jakaitienė 2010: 119–131; Župerka 2012: 28–40.) Tyrimo objektu pasirinkti kamieną lietuv- turintys dariniai. Straipsnio4 tikslui – išanalizuoti kamieną lietuv- turinčius žodžius – pasiekti keliami tokie uždaviniai: iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe), Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekos (LKŽPK), Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (ND), Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) išrinkti kamieną lietuv- turinčius žodžius, juos darybiškai išanalizuoti, aptarti tarp darinių susiklosčiusius sinoniminius ir variantinius santykius, aptarti kamieną lietuv- turinčių darinių vartosenos ypatumus. Darbe taikyti darybinės analizės, substitucijos, skaičiavimo metodai. LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT iš viso rasti 102 kamieną lietuv- turintys įvairiais darybiniais ir semantiniais ryšiais susiję dariniai: 58 daiktavardžiai, 17 būdvardžių, 20 veiksmažodžių ir 7 prieveiksmiai. 1. DARINIAI IŠ VIETOVARDŽIO LIETUVA5 1.1. Galūnės vediniai (daiktavardžiai) Su vietovardžiu Lietuva tiesiogiai susiję 9 dariniai, pirmiausia su galūne -is, -ė6 sudarytas daiktavardis lietuvis, -ė, turintis dvi leksines reikšmes: 1 „lietuvių tautos žmogus“, 2 psn. „aukštaitis“.7 LKŽe pateikiamas ir kirčiuotą galūnės variantą -ys turintis vedinys 4 Už vertingas įžvalgas ir patarimus straipsnio autorės dėkoja slapiesiems (-osioms) straipsnio recenzentams (-ėms). 5 Pirmame straipsnio skyriuje aptariami tiesiogiai su Lietuva susiję (1-ojo laipsnio) dariniai, antrame skyriuje pagal kalbos dalis ir darybos būdus aptariami 2-ojo laipsnio dariniai ir (nenorint pernelyg nutolti nuo pamatinių žodžių) atskiruose poskyriuose „Tolesnės darybos pakopos dariniai“ pateikiami 3-iojo ir (jei yra) 4-ojo laipsnio dariniai. 6 Sinchronijos požiūriu skiriama galūnė -is, -ė (žr. Pakerys 1994: 220), Pranas Skardžius (1996: 384) (istoriškai) šį daiktavardį laiko priesagos -uvis vediniu. 7 Aptariamas žodis pavyzdyje retinamas, naujadarai (žodynuose ir LKŽPK nefiksuoti dariniai, rasti ND BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 3 lietuvys, -ė „lietuvių tautos žmogus“ (apie jį dar žr. Zinkevičius 2010: 43). Kaip rodo DLKT medžiaga, daiktavardis lietuvis, -ė (daugiausia pirmąją reikšmę) vartojamas visų stilių tekstuose, įvairioje leksinėje aplinkoje, o variantas lietuvys, -ė dabartinėje kalboje veikiausiai retas, pvz.:8 1 Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino LKŽe; 2 Čion žemaitis, lietuvis draugystėj dūmoja, drauge giesmes pergalės giedojo LKŽe; jo gyslomis teka lietuvio ir žydės kraujas DLKT; kiekvieną dieną peršamas portretas lietuvio kaip nevykėlio, kuris nieko negali, nieko nesugeba DLKT; Vaižgantui labai rūpėjo tas lietuvio gamtojautos podirvis DLKT; Aš esu lietuvys gimęs, bet kitų žodžių nemoku lietuviškai LKŽe; Ne, ką tu, grynas lietuvys, nuo Panevėžio DLKT; Jei ne iš Kauno – tai ne lietuvys! DLKT. 1.2. Dūriniai (daiktavardžiai) Lietuva yra vienas iš keleto dūrinių pamatinių žodžių. Vaižganto raštuose užfiksuotas dūrinys lietuvlenkis (: Lietuva, lenkas), turintis reikšmę „Lietuvos lenkas“, dabartinėje lietuvių kalboje retas – DLKT nerasta nė vieno jo vartosenos pavyzdžio. Su vietovardžiu Lietuva sietini dūriniai su pirmuoju būdvardiniu dėmeniu: jaunalietuvis, -ė „Lietuvos tautininkų jaunimo organizacijos narys“, didliet uvis, -ė „Didžiosios Lietuvos lietuvis“, DLKT rasti LKŽe ir LKŽPK nefiksuoti DV laikytini dūriniai *mažliet uvis, -ė ir *mažalietuvis, -ė. Pavyzdžių su naujadarais *mažliet uvis, -ė ir *mažalietuvis, -ė analizė rodo, kad jie vartojami reikšme „Mažosios Lietuvos lietuvis“9. DLKT rasti 628 dūrinio jaunalietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai (atkreiptinas dėmesys, kad LKŽe nepateikta nė vieno sakinio su šiuo daiktavardžiu), 120 pavyzdžių su *mažliet uvis, -ė, 35 su didliet uvis, -ė ir 3 pavyzdžiai su *mažalietuvis, -ė, pvz.: Beje, abi pusės, t. y. mažlietuviai ir didlietuviai, vieni kitus vertino gana kritiškai DLKT; pasveikinti prezidento susirinko LTS nariai, jaunalietuviai, šauliai DLKT; JSO vienijo visus jaunalietuvių organizacijos sporto klubus DLKT; Svarbiausia, kad turime gražių mažliet uvių ir didliet uvių bendradarbiavimo pavyzdžių praeity DLKT; Vieni kalbėjo kaip didlietuviai, kiti dar nebuvo netekę gražios klaipėdiškių tarmės LKŽe; Šiaip būtų gana įdomu – kas gi tie mažlietuviai ir kodėl jie turėtų dėtis kaip tik su žemaičiais? DLKT. arba DLKT), žymimi žvaigždute *; žodžių reikšmės (jei nenurodyta kitaip), pateikiamos pagal LKŽe; naujadarų apibrėžtys iš ND, DLKT rasti, bet ND neužfiksuoti naujadarai aiškinami taip, kaip suprantama iš konteksto. 8 Daiktavardžių lietuvis, -ė ir lietuvys, -ė daugumas linksnių sutampa, taigi pasakyti, kuris žodis pavartotas, sunku. (Vis dėlto manoma, kad daugumas atvejų yra žodžio lietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai.) Daiktavardis lietuvys, -ė iliustruojamas aiškiais (vienaskaitos vardininko) vartosenos pavyzdžiais (DLKT jų rasta 17). 9 Šie dariniai gali būti sudaryti pagal analogiją su dūriniu didliet uvis, -ė (dūriniai didliet uvis, -ė, *mažliet uvis, -ė / *mažalietuvis, -ė neretai būna vartojami tame pačiame sakinyje). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietu v- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 4 1.3. Priešdėlinis daiktavardis LKŽPK pateiktas priešdėlio pa- vedinys palietuvys (Tada Seinai ir Palietuvos10 atsikėlė į Lietuvą LKŽPK), kaip įprasta šio priešdėlio vediniams, žymi vietą, esančią palei pamatiniu žodžiu įvardytą daiktą (žr. LKG 1965: 424). DLKT nerasta pavyzdžių su daiktavardžiu palietuvys, bet apskritai sakinių, kuriuose palietuvys veikiausiai vartojamas „vietos palei Lietuvą“ reikšme, esama, pvz.: rodo XVII a. vidurio latviams palietuvyje tą žodį buvus mažai įprastą (Urbutis 1997: 267)11. 1.4. Priesaginis būdvardis Lietuvių kalboje būdvardžiai su daria priesaga -inis, -ė iš tikrinių daiktavardžių (miestų arba kitokių vietų pavadinimų, pavardžių) daromi palyginti nedažnai (žr. Kniūkšta 1976: 9; dar žr. Ambrazas 2011: 71–74). Toks yra iš daiktavardžio Lietuva su priesaga –inis, -ė sudarytas būdvardis lietuvinis, -ė (1 „iš Lietuvos“ Ar lietuvinis tabokas? LKŽė, 2 „padarytas, vartojamas Lietuvoje“ Anie lietuviniai svarais svera LKŽė). Jis priklauso išskiriamiesiems (rūšiniams) būdvardžiams ir turi darbinę reikšmę „[e]santis, gyvenantis, laikomas pamatiniu žodžiu pasakytoje vietoje, kilęs, gautas iš tos vietos“ (žr. DLKG 2005: 211). Dabartinėje lietuvių kalboje šis būdvardis dažniausiai vartojamas kaip sudėtinių pavadinimų dėmuo, pvz.: bandyti auginti retuosius arba jau išnykusius mūsų krašto augalus: vandeninį riešutą – agarą, vandeninę lobeliją, <...>, lietuvinę monažolę DLKT; Žydi augalai, išgyvenę ledynmečius, floros unikumai, įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą: lietuvinės naktižiedės, dantažolės DLKT. 10 Kartotekos pavyzdyje šis žodis parašytas iš didžiosios raidės (tikėtina, kad suvokiamas kaip vietovardis). 11 Dar plg. J. Endzelynas tuo kiek abejojo, tačiau toks žodis XVII a. vid. palietuvyje buvo mažai įprastas, todėl gal iš tiesų galėjo būti perimtas iš greimų lietuvių šnektų (Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė, http://etimologija.baltnexus.lt/?w=d%C5%ABAbsia (žiūrėta 2018 08 08). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 5 2. ANTROJO (TREČIOJO, KETVIRTOJO) LAIPSNIO DARINIAI 2.1. Dariniai iš lietuvis, -ė Daiktavardis lietuvis, -ė yra darybinio lizdo, į kurį iš viso įeina 88 įvairių pakopų dariniai12, centras. Šis daiktavardis13 yra 35 darinių pamatinis žodis (arba vienas iš jų): 26 daiktavardžių (16 vedinių ir 10 dūrinių), 4 būdvardžių ir 5 veiksmažodžių, kurie eina darb os pamatu kitiems (tolesnės darybos pakopos) dariniams. 2.1.1. Priesaginiai daiktavardžiai. Darybos opozicijos santykiu su daiktavardžiu lietuvis yra susiję trylika priesagų vedinių: lietuvybė; lietuvystė; lietuvaitis, -ė; lietuviukas, -ė; lietuvukė; lietuvikė; lietuvija; lietuvynas; lietuvininkas, -ė; lietuvininkas, -ė; lietuvinykas, -ė; lietuvnykas, -ė; lietuvininkis, -ė. Darių priesagų -ybė ir -ystė (Ambrazas 2002: 8–18; DLKG 2005: 101–102) vediniai lietuvybė (1 „lietuviškumas“, 2 „lietuviškas žodis ar lietuviška kalbos forma ne lietuvių kalboje“)14 ir lietuvystė („lietuviškumas“) leksine reikšme „lietuviškumas“ sudaro DS porą: skirtingų darybos tipų vediniai priklauso vardažodžių abstraktų (arba ypatybių pavadinimų) darybos kategorijai, remiasi tuo pačiu pamatiniu žodžiu ir sudaryti su skirtingais darybos formantais. Abstraktų reikšmę turintys bendrašakniai dariniai pasižymi didelėmis substitucijos galimybėmis – žodžių junginiuose ar sakiniuose gali būti sukeisti vietomis iš esmės nepakeisdami konteksto prasmės, pvz.: Lietuvybę ilgesniam laikui, ypač Klaipėdos krašte, išlaikė tik didelis įgimtas lietuvių atsparumas LKŽe; išlaikytume lietuvybę ir dvasinę pusiausvyrą DLKT; Taigi, matai, jie tenai apie <...> lietuvystę kalba, nuo lenkų skiriasi DLKT (plg. išlaikyti lietuvybę – išlaikyti lietuvystę, kalba apie lietuvystę – kalba apie lietuvybę ir pan.)15. Su deminutyvams būdingomis priesagomis -aitis, -ė; -ukas, -ė; -ikė iš daiktavardžio lietuvis išvesti vediniai lietuvaitis, -ė; lietuviukas, -ė; lietuvukė; lietuvikė. LKŽe pateiktas daiktavardis lietuvaitis, -ė („jaunas lietuvis ar lietuvė“), į LKŽe neįtraukti, bet LKŽPK 12 Darybinį lizdą išplėstų paprastai į žodynus nededami deminutyvai (žodynuose fiksuojami tik tie, kurie yra įgiję specialesnes reikšmes). 13 Kai kuriais atvejais gal ir lietuvys, -ė. 14 ND nurodoma, kad lietuvybė yra įgijęs naują (konkretesnę) reikšmę – „lietuviški rašto ženklai (su diakritikais)“: Atvirojo kodo programoms – lietuvybė ND. 15 DLKT iš viso rasti 1605 daiktavardžio lietuvybė ir tik 28 vedinio lietuvystė vartosenos pavyzdžiai, bet nepatikrinus, kuria (abstrakto ar konkrečia) reikšme pavartotas daiktavardis lietuvybė, apie realų DS vartojimo dažnumą pasakyti sunku. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 6 užfiksuoti vediniai lietuviukas, -ė16, jo variantas lietuviukė („lietuvaite“ LKŽPK) ir priesagos -ikė17 vedinys lietuviukė (pavartotas greta žemaitikė) turi specialesnes reikšmes18. Sakinių su bendrašakniais vediniais lietuvaitis, -ė; lietuviukas, -ė / lietuvukė, lietuviukė analizė rodo, kad jie vartojami įvairioje leksinėje aplinkoje – vienais atvejais ryškesnis kilmės, kitais – jaunumo ar malonumo semantinis komponentas, pvz.: Joja joja lietuvaičiai, neša neša vainikaitį, vainiką rūtų LKŽ; Jaunos, gražios lietuvaitės savo žmogaus rusui niekad neįduos DLKT; Lietuvaitis pasielgė labai neatsakingai DLKT; Palesos mokykloje mokėsi net 120 lietuviukų LKŽPK; Ir išvežiodavo lietuviukus po šalis plačiausias, dažnai net rusų kalbos nemokančius DLKT; Buvome tik keturi lietuviukai, visi lankėme Pirmąjį berniukų, dabar – Jėzuitų gimnaziją DLKT. Kartais šių DS laikytinų vedinių substitucija galima be didesnių apribojimų (plg. išvežiodavo lietuviukus – išvežiodavo lietuvaičius; buvome keturi lietuviukai – buvome keturi lietuvaičiai; jaunos lietuvaitės – jaunos lietuviukės / lietuviukės ir pan.). Vis dėlto skirtybių esama – neretai lietuvaitis, -ė vartojamas tiesiog kalbant apie lietuvių kilmės asmenį, o lietuviukas, -ė – apie lietuvių vaiką, kai kurie dariniai (lietuvaitis, -ė; lietuviukė) kartais vartojami su menkinamąja konotacija, skiriasi ir darinių vartojimo dažnumas: DLKT rasti 1785 daiktavardžio lietuvaitis, -ė ir 188 lietuviukas, -ė vartosenos pavyzdžiai, o sakinių su lietuviukė ir lietuviukė tekstyne nerasta. Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priesaga -ija sudarytas daiktavardis lietu vija, turintis reikšmę „lietuvių visuma“19, priklauso kuopinių pavadinimų darybos kategorijai – tai įvairių asmenų mažesnio ar didesnio masto visumą žymintys daiktavardžiai (Keinys 1999: 51; DLKG 2005: 43–144), pvz.: Atkreipiu dėmesį į jauną želiančią lietuviją – broliukus, sesutes LKŽ; Tikras „paskutinių pagonių“ ženklas lietuvijoje – tai jos karštas pamaldumas DLKT20. Vietų pavadinimų darybos kategorijos vediniu laikytinas LKŽ nepateiktas, bet LKŽPK užfiksuotas priesagos -ynas vedinys lietuvynas („vieta, kur dauguma lietuvių 16 Pasakytina, kad LKŽPK neteisingai nurodytas kortelėje užrašytas darinys: LKŽPK pateiktas lietuvnikas, o turėtų būti lietuviukas, nes toks žodis pavartotas kortelėje užrašytame pavyzdyje, toks yra ir šaltinyje – Zigmo Zinkevičiaus (1993: 208) veikale. 17 Priesaga -ikė darė žemaičių ir kai kuriose gretimose aukštaičių tarmėse (žr. LKG 1965: 278–279). 18 Kai kada dariniai gali būti suprantami kaip „lietu vio (-ių) vaikas (sūnus, dukra)“, t. y. šiek tiek priartėja prie vaikų pavadinimų pagal jų tėvus (žr. LKG 1965: 414). 19 ND nurodoma nauja lietu vija reikšmė „vietinės kilmės Lietuvos gyventojai“, pvz.: Ir kas tada gelbės nuo šito išnykimo musulmonybės, milžiniškos imigracijos į Lietuvą akivaizdoje, kol dar tauta turės teisę lietuviją rinkti? ND. 20 DLKT rasta 16 daiktavardžio lietu vija vartosenos pavyzdžių. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 7 gyvena“21, pvz.: Į Ežerę dabar lietuviai važiuon gyventi, greit ten būs vien lietuvyns, latviškai nebsusišnekėsi LKŽPK; Bostono lietuvyne taipgi nemažai teko padirbėti DLKT22. Tapačią (-ias) reikšmę (-es) turi LKŽₑ pateikti vediniai lietu vininkas, -ė (1 „lietuvis (ppr. Rytrūsių lietuvis)“, 2 „žmogus, lietuvis, kuriam ypačiai lietuvių reikalai rūpi“), lietu vininkas, -ė („žr. lietuvininkas“), lietu vininkis, -ė („žr. lietuvininkas 1“), prie jų šliejasi ir į LKŽₑ neįtraukti, bet LKŽPK užfiksuoti Sauliaus Ambrazo (2002: 119) ir Zigmo Zinkevičiaus (2010: 44) veikaluose minimi vediniai lietu vin ykas, -ė; lietuonykas, -ė. Tapačią (-ias) reikšmę (-es) turintys bendrašakniai vediniai lietu vininkas, -ė / lietuvninkas, -ė / lietuvinykas, -ė / lietuonykas, -ė / lietuvninkis, -ė susiję variantiškumo santykiais23. Iš šių DV dabartinėje lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas asmens pavadinimas lietu vininkas, -ė – DLKT rasti 1135 jo vartosenos pavyzdžiai (plg. lietu vininkas, -ė 190 pavyzdžių, lietu vinykas, -ė 2, lietuonykas, -ė 1, pavyzdžių su lietu vninkis tekstyne nerasta). Tolesnės darybos pakopos dariniai. 3-iojo laipsnio vediniais laikytini daiktavardžiai lietu vininkystė, lietu vininkaitė, lietuvynkaitė, puslietu vininkis, -ė ir *lietu vybininkas, -ė. Priesagos -ystė abstraktas lietu vininkystė (žr. „lietu vystė“) papildo aptartą DS sinonimų lietu vybė – lietu vystė eilę, o su priesaga -aitė sudaryti DV lietu vininkaitė ir lietuvynkaitė („lietu vaitė“) pratęsia minėtą DS lietu vaitė – lietuviukė / lietuvukė – lietuvikė eilę (Lietuvynkaitei ilgu tarp brolelių LKŽₑ). Daiktavardis lietu vininkas, -ė yra ir lietuvių kalboje reto dūrinio puslietu vininkis, -ė (žr. „puslietuvis“) antrojo dėmens pamatas – dūrinio pirmasis dėmuo remiasi prieveiksmiu pusiau (plg. LKG 1965: 460–461). ND pateiktas naujadaras *lietu vybininkas, -ė („lietu vybės (lietuviškumo) propaguotojas, palaikytojas“) remiasi abstraktu lietu vybė: Panašu, kad lietuviai lietu vybininkai labai tingi (ar nemoka) kooperuotis... ND. Pasakytina, kad šie tolesnės darybos pakopos dariniai priklauso pasyviajai leksikai – LKŽₑ nepateikta sakinių su žodžiais lietu vininkystė ir puslietu vininkis, DLKT taip pat nerasta nė vieno darinio vartosenos pavyzdžio. 21 LKŽPK pateiktas ir vedinys lietuvėnas („mistinė būtybė“), bet jo sąsaja su Lietuva ar lietuvis neaiški (tai galėtų būti ir skolinys iš la. lietuvēns „slogutis“). 22 DLKT rasti 2 vedinio lietu vynas vartosenos pavyzdžiai. 23 LKG (1965: 340, 360, 413) tiek asmenų pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, tiek vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategorijose tos pačios priesagos variantais laikomi -ininkas, -ė / -(n)inkas, -ė ir -inykas, -ė / -(n)ykas, -ė, bet tarpusavyje jie pateikiami kaip skirtingi darybos tipai. Kaip vienos priesagos variantai -ininkas, -ė ir -(n)inkas, -ė nurodyti Antano Pakerio (1994: 47) Akcentologijoje. Saulius Ambrazas (2002: 118–123) -inykas, -ė; -ininkas, -ė ir -inykas, -ė laiko tos pačios priesagos variantais. Ten pat (Ambrazas 2002: 125) teigiama, kad „[p]riesaga „-ininkas turi labai retą paradigminį variantą -ininkis“. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 8 2.1.2. Priešdėliniai daiktavardžiai. Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priešdėliais sudaryti trys vediniai: priešdėlio pro- vedinys prolietuviai, turintis leksinę reikšmę „senieji lietuviai“, žymi ankstesnės kartos ar daug seniau gyvenusį asmenį (Keinys 1999: 66; plg. DLKG 2005: 149). Labai panašią reikšmę turi ir priešdėlio pra- vedinys pralietuviai „senųjų laikų lietuviai, lietuvių pirmtakai“. Taigi vediniai prolietuviai ir pralietuviai laikytini DS: jie turi panašią leksinę ir tokią pat darybinę reikšmę24, jų kaita iš esmės galima žodžių junginiuose ar sakiniuose, pvz., Ilguosius pralietuvių akūtinių galūnių balsius bei uo, ie sutrumpino visos tarmės LKŽė; Nekirčiuojamus pralietuvių trumpuosius balsius galūnėse abi šnektos buvo numetusios DLKT (plg. ilgieji / nekirčiuojami trumpieji proliet uvių balsiai). Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priešdėliu ne- padarytas asmens pavadinimas nelietuvis, -ė, turintis leksinę reikšmę „ne lietuvių tautybės žmogus“ (Lietuvoje gyvena ir nelietuvių LKŽė; Veronikos vardą lygiai taip pat ištartų ir nelietuvis DLKT25), žymi ne tik pamatiniu žodžiu reiškiamo dalyko priešybę, bet ir suformuoja antonimijos principu naują sąvoką, pvz.: nederlius, negar bė, nelaimė, nelaisvė ir kt. (daugiau žr. Paulauskienė 1983: 95–96). Tolesnės darybos pakopos dariniai. Priešdėlinis daiktavardis pralietuvis, -ė eina darybos pamatu 3-ios pakopos dariniui – priesagos -iškas, -a būdvardžiui pralietuviškas, -a, turinčiam reikšmę „būdingas pralietuviams“ (Aukštaičių tarmėje pralietuviški garsai (ypač balsiai) išliko mažiau pakitę, negu žemaičių LKŽė), o LKŽė pateiktas prieveiksmis pralietuviškai yra 4-ojo laipsnio darinys (Lietuva→lietuvis→ pralietuvis→ pralietuviškas→ pralietuviškai)26. 2.1.3. Dūriniai. Daiktavardis lietuvis, -ė yra dešimties dūrinių (naujalietuvis, -ė; senlietuviai; skerslietuvis, -ė; baltlietuvis, -ė; puslietuvis, -ė; lietuvlatviai, *anglalietuvis, -ė; *afrolietuvis, -ė; lietuviakalbis, -ė; lietuvėdis, -ė) vienas iš pamatinių žodžių. Dūriniai 24 Nors su pra- dažniau sudaromi vietą žymintys vediniai, bet esama ir kitokios reikšmės vedinių (žr. LKG 1965: 434; DLKG 2005: 149). 25 DLKT rasti 322 įvairūs daiktavardžio nelietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai. 26 LKŽė nepateikta sakinių su prieveiksmiu pralietuviškai, DLKT taip pat nerasta darinių pralietuviškas ir pralietuviškai vartosenos pavyzdžių. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietu v- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 9 naujalietuvis, -ė; anglalietuvis, -ė; lietuviakalbis, -ė turi jungiamąjį balsį –(i)a-, kiti sudaryti be jungiamosios balsio. Trijų (determinatyvinių) dūrinių pirmasis sandas remiasi būdvardžiu: naujalietuvis (: naujas, lietuvis) „naujų laikų, naujų pažiūrų lietuvis“27, senlietuvi ai (: senas, lietuviai) „senieji lietuviai“, skerslietuvis (: skersas, lietuvis) „nutautęs lietuvis“. Žodynuose nefiksuotas, bet LKŽPK pateiktas darinys balt lietuvis, -ė veikiausiai sudarytas iš būdvardžio b altas ir daiktavardžio lietuvis28. Dūrinio pus lietuvis, -ė („netikras, nutautėjęs lietuvis“) pirmasis dėmuo remiasi prieveiksmiu pusiau. Dūriniai pus lietuvis, -ė ir skerslietuvis, -ė laikytini DS (jų sinonimas yra ir minėtas iš asmens pavadinimo lietuvi ninkas, -ė išvestas darinys pus lietuvininkis, -ė), pvz.: Puslenkiai, skerslietu viai lyg susitarę visa daro, kad tik Lietuva nebūtų Lietuva LKŽₑ, lenkės sūnus – mušiškai puslenkis (antraip apvertus – pus lietuvis!) DLKT, plg. puslenkiai, puslietuviai visa daro, antraip apvertus – skerslietuvis. Vis dėlto šie artimos semantikos DS skiriasi stilistiškai – pus lietuvis, -ė yra stilistiškai neutralus žodis, o skerslietuvis, -ė LKŽₑ turi menkinamo žodžio žymą, taigi dūrinys skerslietuvis, -ė iš esmės visais atvejais galėtų būti pakeistas daiktavardžiu pus lietuvis, -ė, bet atvirkštinė kaita ne visada galima. DLKT rasta dūrinių naujalietuvis, -ė; senlietuvis, -ė ir pus lietuvis, -ė vartosenos pavyzdžių29, pvz.: Naujalietuvis [carinė] rusų administracija ėmė itin terorizuoti LKŽₑ; mokesčių nemokantys naujalietuviai yra menkesni valstybės priešai negu mokesčius renkantį valdžia DLKT; Naujalietuviams, kaip Mažeikių Zitai, teatro nereikia DLKT; Senlietuvių religijos esmė – gamtos daiktų, jos jėgų ir reiškinių dievinimas bei garbinimas LKŽₑ; vienas nuolatinių senlietuvių tikybos išpažinėjų ritualų – apeiginis alaus arba midaus gėrimas DLKT. Kopuliatyviniu (LKG 1965: 441–442; DLKG 2005: 151) dūriniu laikytinas iš daiktavardžių lietuvis, -ė ir latvis, -ė be jungiamojo balsio sudarytas daugiskaitos forma vartojamas daiktavardis lietu latviai „lietuviai ir latviai“: Gyventa kitąkart čia, kur šiandien lietu latviai gyvena LKŽₑ – DLKT sakinių su šiuo dūriniu nerasta, veikiausiai tai retos vartosenos žodis. ND pateikti du naujadarai: *anglalietuvis, -ė („Anglijoje (Didžiojoje Britanijoje) gyvenantis ir (arba) maišyta anglų ir lietuvių kalba kalbantis lietuvis“) ir hibridas 27 Šis dūrinys dabartinėje lietuvių kalboje yra įgijęs ir kitą reikšmę: ND duomenyne jis aiškinamas kaip „naujai (Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę) iškilęs turtuolis“, pvz.: Visuomenė piktinasi – tai jie, naujalietuviai, pristatė nesąmoningų namų, panašių į pilis... ND. 28 LKŽPK nenurodyta balt lietuvis, -ė reikšmė ir nepateikta nė vieno jo vartosenos pavyzdžio, todėl apie jį sunku ką nors tiksliau pasakyti. 29 Tekstyne rasti 28 naujalietuvis, -ė vartosenos pavyzdžiai (paprastai vartojama nauja, ND pateikta, reikšmė), 7 pavyzdžiai su senlietuvis, -ė, 3 su pus lietuvis, -ė; darinių balt lietuvis, -ė ir skerslietuvis, -ė vartosenos pavyzdžių tekstyne nerasta. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 10 *afrolietuvis, -ė („nebaltaodis Lietuvos gyventojas, kurio kilmės šaknys Afrikoje“³⁰). Naujadarų vartojimas sakiniuose, pvz.: <...> tai gal galima būtų³¹ su kokiu anglalietuviu forumiečiu susitarti <...> ND; komplimentai nepakeitė afrolietuvė save vadinančios Kristinos Obiang nuomonės ND; Ir ketvirta – tas vaikas afrolietuvis DLKT³². Daiktavardžiu lietuvis, -ė ir veiksmažodžiu kalbėti remiasi BŽa ir ND pateiktas dūrinys lietuviakalbis, -ė („tas, kuriam lietuvių kalba gimtoji, arba įprastai ja kalbantis“ ND), o į žodynus neįtrauktas, bet LKŽPK užfiksuotas daiktavardiškai pavartotas dūrinys lietuvidis, -ė veikiausiai remiasi daiktavardžiu lietuvis, -ė ir veiksmažodžio ėsti kuria nors reikšme³³, pvz.: Būkim ne tik lietuviakalbiai, o tikri lietuviai širdimi ir protu BŽa; Tarsi tos šeimos, tie būreliai lietuviakalbių būtų slaptos teroristų grupuotės... ND; tai buvęs lietuvių tarpusavio karas (lietuviakalbių su slaviakalbiais) DLKT; Biauriausias lietuvidis... čia yra kalbama apie žinomą žmogų, ne tiek lietuvidį, kiek didžiausią valdžios tarną LKŽPK; <...> vėliau pasireiškusio lietuvedžiu... G³⁴. Tolesnės darybos pakopos dariniai. Tolesnėje darybos pakopoje iš dūrinių sudaryti šeši 3-iojo laipsnio dariniai (būdvardžiai): lietuvlatviškas, -a; lietuvlatviškas, -a; senlietuviškas, -a; senalietuviškas, -a; DLKT rasti *nauj lietuvinis, -ė; *nauj lietuviškas, -a. Su priesaga –iškas, –a sudarytas naujadaras *naujalietuviškas, –a* (: naujalietuvis, -ė) veikiausiai turi reikšmę „būdingas naujalietuviams, toks kaip naujalietuvių“. DV poras sudaro lietuvlatviškas, –a („kuris lietuvių ir latvių“) ir lietuvylatviškas, –a („žr. lietuvlatviškas“), taip pat tokią pat leksinę reikšmę („būdingas senlietuviams“) turintys vediniai senlietuviškas, –a ir senalietuviškas, –a³⁵, pvz.: Lietuvlatviška šaka šiandien išneša ³⁰ ND pateikta ir daugiau analogiškos sandaros žodžių, pvz., afrobrazilas, -ė; afrok商aribas, -ė; afrokariabietis, -ė; afrošvedas, -ė; dar plg. DLKŽ, BŽa pateiktą afroamerikietis, -ė. ³¹ Kalba ištaisyta (ND pateiktas originalus – su klaidomis parašytas – sakinys). ³² Tai vienintelis DLKT rastas naujadaro afrolietuvis vartosenos pavyzdys, bet paieškų sistema Google jų galima rasti daugiau, pvz., šį žodį yra pavartojusi Dalia Teišerskytė: Be to, kaip tada pavadinti, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantį juodaodį? Afrolietuviu? Tikriausiai taip (D. Teišerskytė dėl girto juodaodžio prarado žadėtą kultūros ministrės postą. Respublika. Prieiga internete: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietu-vos_politika/dteiserskyte_del_girto_juodaodzio_prarado_zadeta_kulturos_ministres_posta/,print.1 (žiūrėta 2018 08 14). ³³ Pvz., ėsti 9 „jaudinti, kankinti, graužti“, 11 „barti, rieti, persekioti“ LKŽe (nežinant žodžio lietuvidis, -ė reikšmės ir neturint bent kiek daugiau vartosenos pavyzdžių, ką nors tiksliai teigti sunku). ³⁴ DLKT rasti 2 pavyzdžiai, kur dūrinys lietuviakalbis vartojamas daiktavardiškai. DLKT nerasta pavyzdžių su dūriniu lietuvidis, -ė, bet Google tokių pavyzdžių rasta, pvz., jis pavartotas 1953 m. Čikagoje leidžiamame dienraštyje Draugas, mėnesiniame kultūros žurnale Aidas (Prieiga internete: http://www.draugas.org/archive/1953_reg/1953-07-18-PRIEDAS-DRAUGAS.pdf; file:///C:/Users/HP/Documents/KONFERENCIJOS,%20PRANE%C5%A0IMAI,%20STRAIPSNIAI,%20KVIETIMAI/LIETUV/aidai.eu%20Ap%C5%BEvalga.htm (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). ³⁵ Jungiamąjį balsį turintis dūrinys senalietuvis, -ė nepateiktas nei LKŽe, nei LKŽPK, taigi laikytinas BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 11 bemaž kuone 4 milijonus galvų LKŽₑ; Smagen-es vel smãgen-ys (Tilžė, Kvedarna), kaip parodo latvių smadzens, tepaeina iš lietuvylatviškos prokalbės K. Būg. LKŽₑ; Senlietuviškos dorovės normos mūsų sodžiuje išliko iki paskutinių dienų LKŽₑ; Du senalietuvišku vietų vardu K. Būg. LKŽₑ. DLKT rasti keturi naujadaro naujalietuviškas, -a vartosenos pavyzdžiai (sakinių su dariniais senlietuviškas / senalietuviškas, lietuvalatviškas / lietuvylatviškas nerasta), pvz.: Regis, ne be pagrindo visuomenėje plačiai kalbama apie bendrus senosios nomenklatūros ir naujalietuviško elito interesus bei darbą ranka rankon DLKT. Su priesaga -inis, -ė sudarytas naujadaras naujalietuvinis, -ė (: naujalietuvis) veikiausiai vartojamas kaip daiktavardžio kilmininko (naujalietuvių) sinonimas: Naujalietuvinių drebutinių medūzų negali net pačiupinėti DLKT³⁶. 4-ojo laipsnio dariniu laikytinas DLKT rastas naujadaras *naujalietuviškai (: *naujalietuviškas): konkursas baigsis „naujalietuviškai“ – kai laimi vienas, o projektuoja visai kitas DLKT. Daiktavardžių lietuvis, -ė remiasi keturi būdvardžiai: lietuviškas, -a; *lietuviakalbis, -ė; lietuvedis, -ė ir priešlietuviškas, -a. 2.1.4. Priesaginis būdvardis. Su priesaga -iškas, -a sudarytas daugiareikšmis vedinys lietuviškas, -a37 priklauso panašios bei būdingos ypatybės būdvardžiams. „Būdingiausia -iškas, -a priesagos daiktavardinių būdvardžių darybinė reikšmė „panašus į pamatiniu žodžiu pasakytą daiktą“ (DLKG 2005: 207; apie priesagos -iškas, -a kilmę, reikšmes, vartoseną dar žr. Ambrazas 2011: 82–86). DLKT duomenys rodo, kad būdvardis lietuviškas, -a dabartinėje lietuvių kalboje vartojamas labai dažnai visų stilių tekstuose; šiuo potenciniu pamatiniu žodžiu (žr. Urbutis 2009: 241). Toks dūrinio variantas galėjo būti kur nors vartojamas ir galėjo tapti darybos pamatu tolesnės darybos vediniui senalietuviškas, -ė, kita vertus, balsis galėjo atsirasti darybos procese net ir darant iš senlietuvis, -ė. Atkreiptinas dėmesys, kad prie įterptus balsius turinčių darinių lietuvylatviškas, -a ir minėto senalietuviškas, -a LKŽₑ pateikta tik po vieną Kazimiero Būgos užrašytą pavyzdį. 36 DLKT rastas tik vienas šio naujadaro vartosenos pavyzdys. 37 DLKŽ nurodyta viena būdvardžio lietuviškas, -a reikšmė „lietuviams būdingas“, LKŽₑ pateiktos 7 šio žodžio reikšmės: 1 „kaip lietuvių, panašus į lietuvių; lietuviams įprastu būdu darytas, gamintas“ (Žiūrėk, ir čia (ne Lietuvoje) esama lietuviškų sūrių (visai panašių į Lietuvos, į lietuvių sūrius, tokių, kokių ypačiai Lietuvoje randi)), 2 „lietuviams būdingas“ (Tas jo pasielgimas buvo visai lietuviškas), „pasižymintis lietuviškumu“ (Ak, kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo), 3 „kuris lietuvių kilmės“ (Ar gali vokietis ką nors duoti lietuviškam žmogui), „iš lietuvių sudarytas“ (Lietuviškas (lietuvių) vaiskas atėjo), 4 „Lietuvoje vartojamas“ (Lietuviški skatikai, muštiniai), 5 „lietuvių gyvenamas, jiems priklausantis“ (Niekad aš nemačiau iš taip arti lietuviškos žemės, kaimo, jo žmonių), 6 „lietuvių“ (pasenusi reikšmė, apie kalbą) (Lietuviška kalba), „lietuvių kalba“ (Jauniejį lietuvišką verčia tą kalbą, o mes po senu papratimu), „lietuvių kalba parašytas“ (Eina per žemę lietuviškos knygos), „lietuvių kalbai priklausantis“ (Kriokti yra tiktai lietuviškas garsžodis), „būdingas lietuvių kalbai“ (Išraiška gali būti lietuviška ar nelietuviška, žiūrint į tai, ar ji atsako lietuvių kalbos dvasiai, ar ne), 7 psn. „aukštaitiškas“ (Nebuvo kunigų, mokančių lietuviškos arba žemaitiškos kalbos). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvių turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 12 būdvardžiu paprastai apibūdinami įvairios semantikos daiktavardžiai (dažniausiai reiškiantys konkrečius daiktus, bet kartais ir abstraktus), pvz., lietuviškas, -a (-i, -os) atvirukas, baldai, gaujos, giesmynas, filmas, kalendorius, knyga, laida, litai, miuziklas, mokykla, moneta, pagraudenimai, pašto ženklas, pokalbiai, poteriai, pavadinimai, pavardės, romanas, raštai, serialas, teatras, terminai, universitetas, žodžiai ir kt.38 Tolesnės darybos pakopos dariniai. Būdvardis lietuviškas, -a eina darybos pamatu aštuoniems 3-iojo laipsnio dariniams: daiktavardžiui lietuviškumas (1), būdvardžiams lietuviškinis, -ė; puslietuviškas, -a; pro lietuviškas, -a (2); veiksmažodžiams lietuviškauti, lietuviškinti, lietuviškuoti (3), prieveiksmiui lietuviškai (4). 1) Iš būdvardžio lietuviškas, -a 2, 5 ir 6 reikšmių su pačia dariją vardžodžių abstraktų darybos kategorijos priesaga -umas sudarytas daiktavardis lietuviškumas (1 Neapsakomas lietuviškumas žmogaus LKŽ, 2 Apylinkės lietuviškumą gerai paliudija vietovardžiai LKŽ, 3 Negali būti kalbos apie jo (žodžio grabas) lietuviškumą LKŽė) išlaiko kategorinę darybinę reikšmę. Šis abstraktas dabartinėje lietuvių kalboje gana dažnas – DLKT rastas 721 jo vartosenos pavyzdys, pvz.: Dukrai lietuviškumą skiepiju meile, o ne prievarta DLKT; Vis tiek tas lietuviškumas yra susietas su tam tikromis tradicijomis DLKT. LKŽPK ir DLKT rasti du į žodynus neįtraukti tolimesnės darybos pakopos (4-ojo laipsnio) dariniai – abstraktai antilietuviškumas (: antilietuviškas / lietuviškumas) ir naujadaras *pro lietuviškumas (: pro lietuviškas, -a / lietuviškumas) – laikytini dariniais su nenusistovėjusia darybos pakopų tvarka39 (priesagos -umas arba nelietuviškos kilmės priešdėlių anti-, pro- vediniais), pvz.: Antilietuviškumas klestėjo LKŽPK; Todėl antilietuviškumo nuosėdos žmonių sąmonėje lieka DLKT; negali nesistebėti jos pro lietuviškumu DLKT40. 2) Vediniu lietuviškas, -a remiasi tolesnės darybos pakopos (3-iojo laipsnio) dariniai – b ū d v a r d ž i a i lietuviškinis, -ė; puslietuviškas, -a; pro lietuviškas, -a. LKG (1965: 572) nurodoma, kad paprastai priesagos -inis, -ė būdvardžiai sudaromi iš neišvestinių žodžių, Prano Kniūkštos (1976: 280) teigimu, priesagos -inis, -ė būdvardžiai nedaromi iš būdvardžių, turinčių priesagas -iškas, -a ir -ingas, -a; taigi LKŽė pateiktas dabartinėje lietuvių kalboje 38 DLKT rasta daug (39561) žodžio lietuviškas, -a vartosenos pavyzdžių, bet dalis iš jų (mot. g. vnsk. naud.) sutampa su prieveiksmiu lietuviškai. 39 Straipsnyje vartojamas V. Urbučio (2009: 110–111) terminas. 40 DLKT rasta 12 darinio antilietuviškumas ir 1 darinio *pro lietuviškumas vartosenos pavyzdys. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvi- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 13 retas41 vedinys lietuviškinis, -ė („lietuvių kalba parašytas, sukurtas“ Jau visas lietuviškinęs giesmes ažmiršom LKŽₑ) šiai darybos tendencijai nepaklūsta. Dūrinio puslietuviškas, -a („negrynas lietuviškas“) pirmuoju dėmeniu einantis prieveiksmis pusiau susilpnina antruoju dėmeniu (būdvardžiu lietuviškas, -a) reiškiamą ypatybę (žr. LKG 1965: 600). Būdvardžio puslietuviškas, -a vartosenos pavyzdžio LKŽₑ nėra, bet vienas pavyzdys rastas DLKT: Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – pakanka pasklaidyti šiandienos puslietuvišką periodiką DLKT. Skolintą priešdėlį pro-, reiškiantį veikimą kieno nors naudai, pvz., profasi̇stinis, -ė; provokiškas, -a (žr. Keinys 1999: 80; TŽŽ 2003: 602), turi vedinys prolietuviškas, -a („lietuviams palankus, draugiškas“). LKŽₑ nepateikta pavyzdžių su būdvardžiu prolietuviškas, -a (į DLKŽ, BŽa jis neįtrauktas), bet DLKT rasti 46 šio vedinio vartosenos pavyzdžiai, pvz.: Cz. Miloszą stebina jo giminaičio O. Miloszo veikla ir prolietuviškos nuostatos DLKT; Man priekaištaujama, jog esu pernelyg prolietuviškas. Atsakau: „Geriau prolietuviškas negu proru­siškas“ DLKT. Būdvardžiais prolietuviškas, -a ir puslietuviškas, -a remiasi LKŽₑ fiksuoti 4-ojo laipsnio dariniai – prieveiksmiai prolietuviškai, puslietuviškai42. Žodyne nepateikta pavyzdžių su šiais prieveiksmiais, o DLKT rastas vienas prieveiksmio prolietuviškai vartosenos pavyzdys: Kuo daugiau bus istorikų bei politikų lietuvių, nusiteikusių provokiškai, o vokiečių – prolietuviškai, tuo geresni bus kontaktai ir tarpusavio supratimas DLKT. 3) Būdvardis lietuviškas, -a eina darybos pamatu veiksmažodžiams lietuviškinti, lietuviškuoti, lietuviškauti. Priesagos -inti vedinys lietuviškinti („daryti lietuvišką“ Sudėję į krūvą [vertimus], taisysime, dailinsime, lietuviškinsime LKŽₑ) pagal darybinę reikšmę ir darinio santykį su pamatiniu žodžiu turi padaromąją reikšmę („daryti tai ar tokį, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“) – šios kategorijos dariniai dar vadinami padaromaisiais, arba sekventyviniais (žr. DLKG 2005: 387–388). Su priesagomis -auti ir -uoti sudaryti veiksmažodžiai lietuviškauti („kalbėti lietuvių bendrine kalba“) ir lietuviškuoti („kalbėti lietuvių bendrine kalba“) laikytini DS – tapačios semantikos vediniai turi atitikimo reikšmę („atlikti funkcijas to, dirbti tuo, elgtis taip, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“). Pasakytina, kad priesagos -auti tipas labai produktyvus, o priesagos -uoti tipo vedinių lietuvių bendrinėje kalboje daug mažiau ir jie turi terminį 41 DLKT nerasta nė vieno jo vartosenos pavyzdžio. 42 Šis prieveiksmis iš esmės galėtų remtis ir dviem žodžiais pusiau, lietuviškai, bet apie prieveiksmių darybą kalbotyros darbuose nekalbama. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvių turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 14 atspalvį (žr. DLKG 2005: 391–392). Šių bendrašaknių vedinių kaita žodžių junginiuose ir sakiniuose iš esmės galima, pvz.: Ko tu vis lietuviškauji – kalbek dzūkiškai LKŽ; Jaunesni jau lietuviškuoja, o senesni dar dzūkiškai šneka LKŽ (plg. ko tu lietuviškuoji, jaunesni lietuviškauja ir pan.). LKŽ pateiktas veiksmažodis apsilietuviškuoti („aplietuvėti“⁴³ Jų vaikai apsilietuviškuojasi, nes jų motinos lietuvės LKŽ) yra tolesnės darybos pakopos produktas – 4-ojo laipsnio darinys (Lietuva→ lietuvis→ lietuviškas→ lietuviškuoti→ apsilietuviškuoti). Veiksmažodžiai lietuviškinti, lietuviškauti, lietuviškuoti ir apsilietuviškuoti veikiausiai yra dabartinės lietuvių kalbos leksikos periferijoje – DLKT nerasta jų vartosenos pavyzdžių. 4) Iš būdvardžio lietuviškas, -a su pačia dariaja priesaga -ai sudarytas prieveiksmis lietuviškai turi reikšmę „lietuvių kalba, jos priemonėmis“: Sakyk man lietuviškai LKŽ; Atsirado pradinių mokyklų ir gimnazija, kur žydų vaikai mokėsi lietuviškai DLKT. Prieveiksmis lietuviškai darybos opozicijos santykiu susijęs su 4-ojo laipsnio dariniais – priešdėlio ne- vediniu nelietuviškai (Mūsų šeimoje buvo labai griežtai – jei kalbėdavai nelietuviškai, kartais gaudavai net diržo DLKT) ir LKŽPK užfiksuotu vediniu palietuviškai (Mus mokino palietuviškai LKŽPK)⁴⁴. Dabartinėje lietuvių kalboje prieveiksmiai lietuviškai, nelietuviškai, palietuviškai vartojami nevienodai dažnai: DLKT iš viso rasta 6012 lietuviškai vartosenos pavyzdžių⁴⁵, 45 prieveiksmio nelietuviškai vartosenos pavyzdžiai, o pavyzdžių su prieveiksmiu palietuviškai nerasta.⁴⁶ 2.1.5. D ū r i n i a i ( b ū d v a r d ž i a i ). Dariniai lietuviakalbis, -ė ir lietuvedis, -ė vartojami ir daiktavardiškai (žr. 2.1.3. Dūriniai), ir būdvardiškai. ND pateiktas naujadaras *lietuviakalbis, -ė („kuris pateiktas lietuvių kalba“ ND) remiasi daiktavardžiu lietuvis, -ė ir veiksmažodžiu kalbėti. DLKT iš viso rasta 13 dūrinio *lietuviakalbis, -ė vartosenos pavyzdžių. Jų analizė parodė, kad lietuviakalbis, -ė dabartinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas kaip būdvardis (plg. 11 būdvardinės vartosenos pavyzdžių ir 2 daiktavardiškos vartosenos pavyzdžiai), pvz.: Didžiausią poveikį Lietuvos visuomenės nuostatoms daro lietuviakalbė ⁴³ Remiantis reikšmių apibrėžtimis, apsilietuviškuoti ir lietuvauti laikytini sinonimais. ⁴⁴ Neatmes­tina, kad palietuviškai yra mišriosios darybos prieveiksmis (plg. padieniui, pranačkiui ir kt., žr. Keinys 1999: 102). ⁴⁵ Visi pavyzdžiai netikrinti; tikėtina, kad prieveiksmio vartosenos pavyzdžių yra šiek tiek mažiau, nes lietuviškai yra ne tik prieveiksmis, bet ir būdvardžio lietuviškas, -a mot. g. vnks. naudininko forma. ⁴⁶ Minėtinas ir į žodynus neįtrauktas, bet LKŽPK užfiksuotas hibridinis prieveiksmis palietuvišku (žr. „palietuviški“). Jis aiškinamas bendrašakniu žodžiu, kuris nei LKŽPK, nei LKŽe neužfiksuotas. Šio pagal slavų kalbų modelį sudaryto prieveiksmio vartosenos pavyzdžių DLKT nerasta, o papildymų kartotekoje pateiktas vienas vartosenos pavyzdys: Visi juoksis tadu, kap mes utarysim palietuvišku, any pabielarusku, o mes palietuvišku LKŽPK (atkreiptinas dėmesys, kad palietuvišku pavartotas greta analogiškos darybos prieveiksmio pabielarusku). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 15 žiniasklaida ND; Julijos tėvas, kaip urėdas, buvo tarpininkas tarp lenkakalbio pono ir lietuviakalbių baudžininkų DLKT; Lietuviai istorijoje arba greta lenkų gyvenantys lietuviakalbiai gyventojai daugumai lenkų tampa atsilikimo simboliu DLKT. Lietuvių kalbos periferijai priklauso į žodynus neįtrauktas, bet LKŽPK užfiksuotas darinys lietuvėdis, -ė: Iš pradžios lietuvėdžiai astrofizikai sakydavo... LKŽPK. (Darinio lietuvėdis, -ė būdvardiškos vartosenos pavyzdžių DLKT nerasta.) 2.1.6. Mišriosios darybos būdvardis. Lietuvių kalboje šiek tiek būdvardžių daroma kartu pridedant priešdėlį ir priesagą (neretai prieš- ir -inis, -ė, pvz., prieššventinis, -ė; priešgaisrinis, -ė) arba, be sudūrimo, dar pridedant priesagą. „Gajesnis yra priešdėlių-priesagų darybos būdas“ (Keinys 1999: 82). LKŽₑ pateiktas darinys priešlietuviškas, -a, turintis reikšmę „priešiškas lietuviams“, iš esmės galėtų sudaryti darybos opoziciją ir su daiktavardžiu lietuvis, -ė ir su būdvardžiu lietuviškas, -a: pirmuoju atveju jis yra mišriosios darybos rezultatas – priešdėlio prieš- ir priesagos -iškas, -a vedinys, o antruoju – priešdėlio prieš- vedinys. Siejimas su daiktavardžiu lietuvis, -ė semantiškai atrodo labiau pamatuotas. Keletas būdvardžio priešlietuviškas, -a vartosenos pavyzdžių: Reikalauja sustabdyti priešlietuvišką spaudą LKŽₑ; Didžiulę mano knygyno sieną aplipdė priešlietuviško turinio plakatais DLKT47. 2.1.7. Priesaginiai veiksmažodžiai. Iš daiktavardžio lietuvis, -ė su priesagomis išvesti veiksmažodžiai lietuvinti, lietuvėti, lietuviuoti, lietuvuoti ir lietuvauti. Priesagos -inti vedinys lietuvinti („daryti lietuviu, lietuviška“) turi padaromąją reikšmę („daryti tai ar tokį, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“, žr. DLKG 2005: 387), priesagos -ėti vedinys lietuvėti („darytis lietuviu, įgauti lietuviškų savybių, bruožų“) turi reikšmę „darytis, virsti tuo, kas pasakyta pamatiniu daiktavardžiu“ (žr. DLKG 2005: 390). Individualias reikšmes turi priesagų -(i)uoti ir -auti vediniai lietuvauti (1 „bendrine lietuvių kalba kalbėti“, 2 „laikyti save lietuviu, lietuviškai kalbėti“), DV lietuviuoti („kalbėti kuria nors kalba su lietuvišku akcentu, pagal lietuvių kalbai būdingą sintaksę ir pan.“) ir lietuviuoti („lietuviškai, lietuvišku akcentu kalbėti“ LKŽPK). Ne visi veiksmažodžiai dabartinėje lietuvių kalboje vienodai dažnai vartojami: DLKT rasta 90 pavyzdžių su veiksmažodžiu lietuvinti (Jis patarė lietuvinti pavadinimus tik tų elementų, kuriuos būtina supopuliarinti, t. y. padaryti žinomus 47 DLKT rastas vienas šio būdvardžio vartosenos pavyzdys, o interneto paieškos sistema Google jų rasta daugiau, pvz.: priešlietuviška bažnyčios politika tęsiama toliau G; Priešžydiški ir priešlietuviški pogromai Vilniuje G (žiūrėta 2018 08 17). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietūv- turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 16 plačiosioms žmonių masėms LKŽė; Visi šaukė, rėkė apie reikalą lietuvinti mūsų teatro meną DLKT), 16 pavyzdžių su lietuvėti (Kurortas labai lietuvėja LKŽė; Vilnius pradėjo lietuvėti greitesniu ir ryškesniu tempu DLKT), pavyzdžių su veiksmažodžiais lietuvauti ir lietuvuoti / lietuviuoti DLKT nerasta, bet jų pateikta LKŽė ir LKŽPK: Jaunesni lietuvaūna, ne dzūkiškai šneka LKŽė; Ji <..> jau nebelietuvuoja daugiau LKŽPK; Apie 1883 <...> klierikai buvo aiškiai pasiskirstę į lenkuojančius ir lietuviojančius LKŽPK. Tolesnės darb ybos pakopos dariniai. Vediniai iš veiksmažodžio lietuvinti. Šis veiksmažodis eina darybos pamatu aštuoniems (dviem priesagų ir šešiems priešdėlių) vediniams: lietuvinimas; lietuvintojas, –a; aplietuvinti; atl ie tuvinti; sulietuvinti; *įlietuvinti; *išlietuvinti; *nulietuvinti. Priesagų vediniai lietuvinimas (Jablonskis nebuvo šalininkas griežto, beatodairiško visų terminų lietuvinimo LKŽė) ir lietuvintojas, –a („kas lietuvina“ Ko nori savo rašybos projektu pasiekti tas mūsų rašybos lietuvintojas? LKŽė) priklauso dariems veiksmažodžių abstraktų ir veikėjų bei veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategorijų tipams (Ambrazas 1993: 21–26, 112–117; DLKG 2005: 94–95, 104–105). Priešdėliai ap-, at-, su- modifikuoja pamatinio veiksmažodžio lietuvinti reikšmę. Rezultatinę veiksmo baigties reikšmę (žr. Paulauskienė 1994: 275–276) turi priešdėlio su- vedinys sulietuvinti („padaryti lietuviu, lietuvišką“ Sulietuvino ir sulatino kitas savas ir svetimos giminės tauteles LKŽė), su priešdėliu ap- sudarytas veiksmažodis aplietuvinti („padaryti kiek lietuvišką“ Tokiu būdu išmuko į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių, kurie apsilietuvinę įsiplėtė ir į arčiausius Lietuvos kraštus LKŽė) turi mažybinę reikšmę („atlikti menkesnį, silpnesnį veiksmą už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu“, žr. DLKG 2005: 405), priešdėlio at- vedinys atlietuvinti („padaryti vėl lietuvišką“ Pavardę atlietuvinti LKŽė) reiškia, kad atliekant pagrindinio veiksmažodžio veiksmą grįžtama į anksčiau buvusią padėtį (LKG 1971: 275). ND ir DLKT rasti į žodynus neįtraukti priešdėlių į-, iš- ir nu- vediniai *įlietuvinti, *išlietuvinti ir *nulietuvinti. Remiantis ND pateiktomis apibrėžtimis, naujadarai *įlietuvinti („suteikti lietuviškumo ypatybių; įdiegti lietuvių kalboje“) ir *išlietuvinti („panaikinti lietuviškumo žymes“) laikytini antonimais, priešdėlio nu- vedinys *nulietuvinti veikiausiai reiškia, kad kurį laiką vykstant pamatiniu žodžiu pasakytam veiksmui kas nors suprastinama (žr. LKG 1971: 279). Dariniai iš veiksmažodžio lietuvinti dabartinėje lietuvių kalboje nevienodai dažnai vartojami: DLKT rasti 239 sulietuvinti, 84 lietuvinimas, 38 atlietuvinti, 26 aplietuvinti, 4 *nulietuvinti, 2 lietuvintojas, –a vartosenos pavyzdžiai, o BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 17 pavyzdžių su *įlietuvinti ir *išlietuvinti tekstyne nerasta, pvz.: vardus labai greit išmokoma sulietuvinti pagal vietinę tarmę DLKT; Šio lietuvinimo iniciatorius buvo Vireliūnas DLKT; LMS valdyba svarstė valdiškų mokyklų lietuvinimo reikalus DLKT; lietuvių pavardės ir vardai buvo atlietuvinami DLKT; Visi šie terminai yra šiek tiek aplietuvinti DLKT; įsigalios šiuo metu užkulisiuose brandinamas sumanymas „nulietuvinti“ lietuvių akademikus, skatinant juos rašyti tik angliškai... DLKT; Nacių nulietuvintos Lietuvos komisariato scenarijus DLKT; galės pasinaudoti ir kitos programinės įrangos lietuvintojų grupės DLKT; Du D. Grybauskaitės įlietuvinti mulkiai nesupranta net to? ND; Asmenvardžius reikia išlietuvinti, nes kitaip užsienyje kas nors turės sunkumų juos perskaityti ND. Savo ruožtu vediniai atlietuvinti, aplietuvinti, sulietuvinti, *išlietuvinti, *nulietuvinti yra tolesnės darybos pakopos (4-ojo laipsnio) darinių darybos pamatas – LKŽₑ pateikto abstrakto atlietuvinimas ir ND užfiksuotų bei rastų DLKT naujadarų *aplietuvinimas; *sulietuvinimas; *atlietuvintojas, -a; *sulietuvintojas, -a; *išlietuvinimas („lietuviškumo žymių panaikinimas“ ND), *nulietuvinimas. Taigi susidaro tokios darybos grandinės: Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ aplietuvinti→ *aplietuvinimas; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ atlietuvinti→ atlietuvinimas, *atlietuvintojas, -a; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ sulietuvinti→ *sulietuvinimas, *sulietuvintojas, -a; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ *išlietuvinti→ *išlietuvinimas*; Lietuva→ lietuvis→ lietuvinti→ *nulietuvinti→ *nulietuvinimas. Keletas DLKT rastų darinių vartosenos pavyzdžių⁴⁸: Lenkijos lietuviai mano, kad jų vardų ir pavardžių sulietuvinimas nėra svarbiausia šios tautinės mažumos problema DLKT; Knygos autoriai vartoja „atitautinimo“ arba „atlietuvinimo“ sąvoką DLKT; Anuomet dar nebuvo visai nusistovėjęs tas vadinamųjų tarptautinių žodžių aplietuvinimo ir rašymo būdas DLKT; Sulietuvintojų autorystę gavo Antano Macijausko-Adatos Užburtas kunigas DLKT; Stepono Batoro universiteto valdytojas-atlietuvintojas DLKT; liuteronai Lietuvoje nešė sidabro deglą per nulietuvinimo tamsumas DLKT; Nejaugi, iš tiesų, Lietuvos išlietuvinimo politika taip išplovė smegenis? ND. Vediniai iš veiksmažodžio lietuvėti. Šis veiksmažodis yra penkių darinių pamatinis žodis: priesagos vedinio lietuvėjimas ir keturių priešdėlių (aplietuvėti, atlietuvėti, nulietuvėti, sulietuvėti) vedinių. Veiksmažodžio abstraktu (priesagos –imas vediniu) 48 DLKT rasta 38 *sulietuvinimas, 35 atlietuvinimas, 2 *aplietuvinimas, po 1 *atlietuvintojas, *sulietuvintojas, *nulietuvinimas vartosenos pavyzdį, su naujadaru *išlietuvinimas pavyzdžių nerasta. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 18 lietuvėjimas daiktiškai įvardijamas veiksmas (Baltų genčių lietuvėjimas BŽa). Su priešdėliu nu- sudarytas veiksmažodis nulietuvėti („netekti lietuviškų savybių, nutau­sti“) turi netekimo reikšmę49. Minėtas priešdėlių ap-, at- ir su- suteikiamas reikšmes turi veiksmažodžiai aplietuvėti („pasidaryti kiek lietuviškam“), atlietuvėti („pasidaryti vėl lietuviu“) ir sulietuvėti („pasidaryti lietuviu, įsigyti lietuviškų savybių“). Veiksmažodžiai atlietuvėti ir sulietuvėti eina darybos pamatu LKŽₑ pateiktam abstraktui atlietuvėjimas ir į žodynus neįtrauktam DLKT rastam abstraktui *sulietuvėjimas (taigi darybos opozicijos santykis susiklosto tarp gretimų narių tokiose darybos grandinėse: Lietuva→ lietuvis→ lietuvėti→ atlietuvėti→ atlietuvėjimas; Lietuva→ lietuvis→ lietuvėti→ sulietuvėti→ *sulietuvėjimas. Iš bendrašaknių darinių, besiremiančių veiksmažodžiu lietuvėti, grupės dažniausiai vartojamas veiksmažodis sulietuvėti50, pvz.: Tada sulietuvėjo vaikai, kai pradėjo eiti į mokyklą LKŽₑ; Kai kurie lenkai, rusai bei vokiečiai sulietuvėjo DLKT; dabar jiems iškyla realus lietuvėjimo pavojus DLKT; komjaunimo aktyvistų rankomis šis lietuvėjimo židinys buvo griaunamas DLKT; Gečius pajuto savyje tą galią, kuri skatino jį atlietuvėti LKŽₑ; Petkevičiai, Landsbergiai buvo smulkūs atlietuvėję žemaičių bajorai DLKT; Mes žinome iš tų laikų ir vėliau nemaža tokių atlietuvėjimo proceso pavyzdžių LKŽₑ; čia taip pat galima įžvelgti ir kitokių „lėtesnio atlietuvėjimo“ priežasčių DLKT; Šis Frankfurto „sulietuvėjimo“ etapas prasidėjo berods prieš kokius gerus trejus metus DLKT; Lietuvos rytai nuosekliai nulietuvėjo, viduje krašto sėkmingai lietuviškąją liaudį lenkino dvarai ir vienuolynai LKŽₑ; Ši lytis [žodžio] labiausiai aplietuvėjusi LKŽₑ. Ved iniai iš veiksmažodžio lietuv iuoti. Šiuo žodžiu remiasi du vediniai: priesagos -imas veiksmažodžio abstraktas liet uviavimas ir su priešdėliu į- sudarytas intensyvumo reikšmę turintis veiksmažodis įsilietuviuoti51 („lietuvių kalbai, lietuviškumui įsigalėti“ Tokiose vietose, kaip Gr iškabūdyje, Keturualakiuose ir kitose taip įsilietuviavusiose ..., dvasiškieji gies ti ... lenkiškai LKŽₑ). Pasakytina, kad veiksmažodis įsilietuviuoti, kaip būdinga šios darybos grupės vediniams (žr. DLKG 2005: 405), be priešdėlio yra gavęs ir sangrąžos afiksą. 49 Apie veiksmažodžių su nu- vartoseną, normiškumą žr. Alvydo Umbraso (2016) publikacijoje. 50 DLKT rasti 44 sulietuvėti, po 7 lietuvėjimas ir atlietuvėti vartosenos pavyzdžius, po vieną pavyzdį su abstraktais atlietuvėjimas, *sulietuvėjimas, pavyzdžių su veiksmažodžiais nulietuvėti ir aplietuvėti nerasta (veikiausiai jų vartosena dabartinėje lietuvių kalboje reta). 51 Abu dariniai yra lietuvių leksikos periferijoje – DLKT nerasta nė vieno jų vartosenos pavyzdžio. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 19 2.2. Dariniai iš jaunalietuvis, -ė; mažalietuvis, -ė; did lietuvis Dūriniais jaunalietuvis, -ė ir mažalietuvis, -ė remiasi DLKT rasti naujadarai (2-ojo laipsnio dariniai) *jaunalietuvaitis, -ė; *jaunalietuviukas, -ė; *jaunalietuviškas, -a; *mažalietuviškas, -a. DS laikytini priesagų -aitis ir -ukas vediniai *jaunalietuvaitis ir *jaunalietuviukas, kurie veikiausiai vartojami reikšme „jaunalietuvių organizacijai priklausantys jauni žmonės“, pvz.: Kalbų ne apie jaunalietuviukų, elelesininkų ar megztaberečių iniciatyvas ir ne apie interpeliacijas bei referendumus DLKT; kieno aukštų kabinetų slenksčius liokajiškai mina tie rudabarzdžiai revoliucionieriai, tie rūstūs jaunalietuvaičiai juokingais dučių veideliais DLKT52 . Šie bendrašakniai vediniai gali būti sukeisti vietomis iš esmės nepakeičiant konteksto prasmės (plg. jaunalietuvaičių iniciatyvos, jaunalietuviukai dučių veideliais). Su priesaga -iškas, -a sudaryti naujadarai *jaunalietuviškas, -a (: jaunalietuvis) ir *mažalietuviškas, -a (: *mažalietuvis) veikiausiai turi reikšmes „būdingas jaunalietuviams, toks kaip jaunalietuvių“, „būdingas Mažosios Lietuvos lietuviams“. DLKT rasti 2 *jaunalietuviškas, -a ir 1 *mažalietuviškas, -a vartosenos pavyzdžiai: tų žmonių požiūris į etniškumą nėra nukreiptas prieš kitas tautas, ne etnocentristinis, todėl negali būti tapatinamas su „jaunalietuviškuoju“ DLKT; o Mažoji Lietuva, į valstybingumą nepretendavusi, tam tikra prasme buvo lietuviškesnė už Didžiąją su savo realia nors nepaskelbta mažalietuviška kultūrine autonomija DLKT. Tolesnės darybos pakopos dariniai. DLKT rastas potenciniu pamatiniu žodžiu besiremiantis naujadaras *did lietuviškumas laikytinas 3-iojo laipsnio dariniu: Lietuva → didliet uvis → [*didliet uviškas] → *did lietuviškumas: kaip vokietis laikau savo pareiga prieš did lietuviškumą kovoti DLKT. 52 DLKT rasta tik po vieną naujadarų vartosenos pavyzdį. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 20 IŠVADOS 1. Straipsnyje aptarti 102 kamieną lietuv- turintys dariniai: iš vietovardžio Lietuva išvesti 9 dariniai, iš lietuvis, -ė – 35 dariniai, kurie savo ruožtu eina darybos pamatu kitiems (tolimesnių darybos pakopų) dariniams. Darybos lizde daugiausia keliapakopių darinių: 9 dariniai yra pirmojo laipsnio, 39 antrojo laipsnio, 36 trečiojo ir 18 ketvirtojo laipsnio. Pagal kalbos dalis vyrauja (58) daiktavardžiai: 34 priesagų vediniai (59 proc. visų daiktavardžių), 16 dūrinių (28 proc.), 4 priešdėlių vediniai (7 proc.), 2 galūnių vediniai (3 proc.) ir 2 dariniai (3 proc.) su nenusistovėjusia darybos pakopų tvarka. 2. DLKT duomenys rodo, kad vieni dariniai yra lietuvių aktyviosios leksikos dalis, yra įprasti ir vartojami gana dažnai (lietuvis, -ė; lietuvaitis, -ė; lietuvybė; lietuviškumas; lietuviškas, -a; lietuviškai), bet esama ir tokių, kurie žinomi iš raštų arba, atvirkščiai, atsiradę naujai, ir dabartinėje lietuvių kalboje vartojami nedažnai (DLKT nerasta 28 darinių vartosenos pavyzdžių). 3. Lietuvių kalboje ne tik vartojami lietuvių kalboje įsitvirtinę, į žodynus įtraukti dariniai, bet ir atsiranda naujadarų: ND ir DLKT rasti 25 žodynuose neužfiksuoti dariniai (arba darinių variantai) (lietuvybininkas; sulietuvėjimas; afrolietuvis, -ė; jaunlietūviškas, -a ir kt.). Visų naujadarų (paprastai jie priklauso dariems tipams) reikšmės nesunkiai suvokiamos iš konteksto – daugiausia tai kategorinę darybinę reikšmę išlaikantys dariniai (abstraktai, asmenų pavadinimai, priešdėliniai veiksmažodžiai, -iškas, -a būdvardžiai). 4. ND duomenys rodo, kad kamieną lietuv- turintys dariniai kartais įgyja naujų, žodynuose nefiksuotų reikšmių – ND rasti 3 tokie dariniai: lietu(s)ybė, lietuvija ir jaunliet(u)vis, -ė. 5. Kai kurie dariniai, nerasti žodynuose, galėtų būti į juos įtraukti: LKŽe galėtų būti fiksuojamas mažalietuvis, -ė, o į BŽa vertėtų įtraukti būdvardį lietuviakalbis, -ė. 6. Kai kurie lietuv- kamieną turintys dariniai susiję variantškumo arba sinonimijos santykiu: iš viso sudarytos ir aptartos 7 DV ir 6 DS eilės. DV eilių nariai skiriasi jungiamuoju balsiu arba turi skirtingus tos pačios priesagos variantus (liet(u)vuoti / liet(u)vuoti, mažliet(u)vis, -ė / mažliet(u)vis, -ė). Kartais sinonimiškai santykiauja ir skirtingo laipsnio dariniai (aptarti trys tokie atvejai). Kai kurių sinonimų eilių nariai pasižymi dideliu sinonimiškumo laipsniu ir substitucijos galimybėmis (lietuvybė – lietuvystė, proletuviai – pralietuviai), bet dažniau net ir artimos semantikos dariniai turi stilistinių skirtybių (puslietuvis, -ė – puslietuvi(n)inkis, -ė – BENDRINĖ KALBA 91 (2018)      www.bendrinekalba.lt     ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvių turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 21 menk. skerslietuvis, -ė) ir (arba) skiriasi darinių vartojimo dažnumas (pvz., lietuvaitis, -ė – lietuviukas, -ė / lietuvukė – lietuvikė). ŠALTINIAI BŽa – Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt/antrasynas/?pg=c (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). DLKŽ 2012 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis (žiūrėta 2018 liepos–rugpjūčio mėn.). LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt/ (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). LKŽEPK 2015– Skaitmeninė Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antra-kartoteka (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Sudarytoja R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai.lki.lt/ (žiūrėta 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.). LITERATŪRA Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ambrazas S. 2002: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ambrazas S. 2011: Būdvardžių darybos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bumbliauskas A. 2005: Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, Vilnius: R. Paknio leidykla. DLKG 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuvių turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 22 Keinys S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Kniūkšta P. 1976: Priesagos -inis būdvardžiai. Daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. LKG 1965, 1971 – Lietuvių kalbos gramatika 1, 2, Vilnius: Mintis. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys A. 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Patackas A. 2014: Litua, Vilnius: Versmė. Paulauskienė A. 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, Kaunas: Šviesa. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Pikčilingis J. 1988: Sinonimika. Kalbos figūros, Kaunas: Šviesa. Skardžius P. 1996: Rinktiniai raštai 1, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Smetona A. 2005: Pagrindinių darybos būdų skyrimo klausimu. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 83–85. TŽŽ 2003 – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. Umbrasas A. 2016: Nuo nuriebalinimo iki nuprasminimo: teikyba ir vartosena.– Terminologija 23, 120–160. Urbutis V. 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Urbutis V. 1997: Trevor G. Fennell, Fürecker's dictionary: the first manuscript. – Baltistica 32 (2), 264–269. Vaskelienė J. 2000: Darybiniai sinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis: Didaktinė lingvistika 5 (1), 206–214. Zinkevičius Z. 1993: Rytų Lietuva praeityje ir dabar, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Z. 2010: Lietuvos vardas. Kilmė ir formų daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Zinkevičius Z. 2010a, Šventasis Brunonas ir Lietuva. Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmečiui, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darybiniai ryšiai | 23 Zinkevičius Z. 2011: Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija kalbotyros požiūriu, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Župerka K. 2012: Stilistika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gauta 2018 11 18 Priimta 2018 12 17 DERIVATIONAL RELATIONS OF WORDS WITH THE STEM LIETUV- Summary The Lithuanian language, where derivation is one of the most common sources of new words and the major part of the vocabulary are derivatives, uses not only the place name Lietuva, but there are other related words that have different semantic and derivational relations. The object of the present article, dedicated to the centenary of the restoration of the Lithuanian state, is the derivatives with the stem lietuvo- found in Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe), supplement files of Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽPK), Data Directory of Neologisms (ND), and Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT). The analysis of 102 derivatives with the stem lietuvo- (58 nouns, 17 adjectives, 20 verbs, 7 adverbs), the relations between them, and their usage particularities allowed to draw the following conclusions: 1. 9 words were derived from the place name Lietuva, 35 words were derived from lietuvis, which in turn were the basis for other derivatives of the further stages. The family mostly consists of derivatives of several stages: 1st degree derivatives (9), 2nd degree derivatives (39), 3rd (36) and 4th (18) degree derivatives. According to the part of speech the nouns are dominant: 34 suffix derivatives, 16 compounds, 4 prefix derivatives, 2 inflexional derivatives, and 2 derivatives of not settled system of derivation stages. 2. The data of Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT) revealed that some derivatives are part of the Lithuanian active vocabulary, are common and are quite frequently used, while others belong to the periphery of the vocabulary as they are known only from writings or are newly created (the usage examples of 28 derivatives were not found in the corpus). BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lietuv- turinčių žodžių darbiniai ryšiai | 24 3.     The Lithuanian language not only uses derivatives incorporated in dictionaries but allows creating neologisms as well: 25 derivatives not incorporated in dictionaries were found in Data Directory of Neologisms and Corpus of the Current Lithuanian Language (DLKT). The meanings of all neologisms are easily understood from the context. Some derivatives incorporated in dictionaries have acquired new meanings. 4.     Some new derivatives could be incorporated in dictionaries: Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe) could include the compound mažalietuvis, -ė, and the adjective lietuviakalbis, -ė could be included in Dictionary of the Standard Lithuanian Language. 5.     Some derivatives with the stem lietuv- are related in terms of variation or synonymy: in total, 7 rows of derivational variants and 6 rows of derivational synonyms were formed and discussed. Sometimes the derivatives of different derivation degree are synonymous. The members of some rows of synonyms have a high degree of synonymity and substitution possibilities, but more often even semantically close derivatives have stylistic differences and / or the use frequency of derivatives varies. KEYWORDS: derivative; compound; word family; neologism; (derivational) synonyms; (derivational) variants; derivation stages. JOLANTA VASKELIENĖ REGINA VILČINSKIENĖ Šiaulių universitetas, Povilo Višinskio g. 38, LT-76352, Šiauliai [email protected] [email protected] BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204