Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LAURA GERŽOTAITĖ Uni e si à di Vilnius JAUNŲJŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ KALBINĖS GIMTINĖS FRAGONI: KAUNO, JURBARKO, ŠAKI IR MARIJAMPOLS KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS ESMINIAI VODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, aka ų aukš aičiai kauniškiai, kalbinė gim inė, kalbinis giminiškumas, peš iniai žemėlapiai. ĮVADAS Pe cepy iosios diale ologia la o i in kalbine gim ine (angl. linguis ic homeland) si chiama indi ido kalbinė ap linka e essa è lega a con quelle a ee linguis iche e spaziali (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė e k . 2017: 1061 Pap as ų lingua comuni à dei memb i sa imonè adica i i immagini di na ali ci condazioni i ela i da i men inio, o penš inio, a i mapėlapio (plačiau ž . P es on 1999b: XXXIVXXXV; Aliūkai ė 2009: 164179). Le mappe men ali, Dennis P es one (1989: 123; 1993: 335) sos ene a, sono sempliciissimo modo s abili e, cosa eilinie u en i del linguaggio man o ci ca loco è (ž . Aliūkai ė e k . 1 2017: 42). Benché l'ul imo decennio la pe cep y iosios dialek ologijos la o i dei Li uania mol iplica, maggio e a enzione kalbinės gim inės immaginidiniams assegna o appena pochi su di lo o. Il p oge o Bend inė lingua luogo nel men ale mappa della lingua li uana ma e iale ondamen o è isnag ina i Šiaulių, Vilka i škio e al i gio ani ci à nei pen imen i mappe in om yškėję 2 elazioni con linguine gim ine e disposizioni pe g e imų a ealų (Aliūkai ė, Mikulė nienė 89120; Ge žo ai ė 2016: 121142; Ge žo ai ė, Čepai ienė 84100; Me ky ė - Š a cienė 139154; Aliūkai ė 2016: 10 2016: k . Nulla o che kalbinė gim inė come a minės aiškos p lo as, p a yքերով, Vilka iškio mokslei ių pun o di is a, comp ende adegimas s i is o quasi coincide con aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės con ini. Bend inės kalbos a ealui a ibui o Vilka iškis nea siejamas om Ma ijámpolės (Ge žo ai ė, Pe cep y iosios dialek ologijos y imuose men alinio žemė lapio (angl. men al map) conce o indica o, quale locali à o loco ių g upių aizdinys iš yškėja a o ojųinių kalbos eilėje s ąmon. Così iene i ela a dei memb i della comuni à di lingua semplice e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 1 66). 1 2 Il p oge o è ealizza o dai ondi della S a oybinė lie u ių kalbos komisija (su a ies N . K-5/2014). Du a a del 2014 06 02–2016 12 31, ado ė – p o . d . Dai a Aliūkai ė. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 2 Čepai ienė 2016: 84100). Tokie doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 isul a i o enu i susis eminus mappaghi, nei quali s udiamiei Ac ualumas e no i à. Kalbinės gim inės lokaliza o a mės i bend inės kalbos a ealus, duomenis. giminiškumo con al e locali à e s udi, che mos ano semplice delle comuni à linguis iche memb i capaci à di dedica e la p op ia lingubinė ambien e aišką, in Li uania anco a solo inizia e (Ge žo ai ė 2018: 76101). A i a Šiaulių, secondo Zigmo Zinke ičiaus e Alekso Gi denio p esen a a classi icazione dei lie u ių a mių aka ų aukš aičių šiauliškių, gimnazis ų kalbinės gim inės aizdinių analizė es yškino abbas anza ikslią a ian a o sis ema di pe cezione isoglosių locale dei i i lingubinės. da ques o pun o di is a non è anco a s udia a comunina lingua Li uana più icine pa a mės aka ų aukš aičių kauniškių plo e e sančių ie o ių jaunimo nuos a os. p oge o Ques o a icolo scopo sulla base pe cep y iosios dialek ologijos me odologia e gimnazijų mokslei ių nuos a omis, pagal pieš inius žemėlapius išnag inė i Kaũno, Jù ba ko, Šakių, Ma ijámpolės kalbinės gim inės aizdinius, i. i. kalbi nį gim ųjų apylinkių (ne)giminiškumą con al e zonomis e po imą kalbinę aišką jose. Ogge o dell'a icolo Kauno, in qua o ci à dei gimnazi si is udan i 1518 anni gio ani (ž . len elę). Ju ba ko, Šakių, Ma ijámp olės gimnazijų mokslei ių kalbin ės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a LENTEL. Ti iamųjų cha ak e is ika Vi enam- ie o ė oji Del i iamųjų u o Del me ginų u o Del aikinų u o moka Ta mę nemoka Ta mės kalba Ta mišk- nekalba ai kalbos Ta mišk- Kaunas 3 45 23 22 7 38 3 12 Ju ba k- 100,00 % 51,11 % 48,89 % 15,56 % 84,44 % 6,67 % 26,67 % as 4,36 50 28 21 10 40 10 8 3,92 100,00 % 56,00 % 42,00 % 20,00 % 80,00 % 20,00 % 16,00 % Šakiai ai Ta minės equen- za 47 29 18 29 17 27 4 36 17 19 20 16 19 5 Ma ijam- 100,00 % 61,70 % 38,30 % 61,70 % 36,17 % 57,45 % 8,51 % polė 3,59 100,00 % 47,22 % 52,78 % 55,56 % 44,44 % 52,78 % 13,89 % Apklaus us mokslei ius si può assegna e a una sola g uppo di e à. A liekendo lo s udio si basa Penelopės Ecke sul pun o di is a, che la base della classi icazione dell'e à è non iksli ch onologija, e a psniai. Ti iamiei secondo lingubinę, cul u ali à, espe ienza sociale e adolesc adolesc adolescenze iden i à a psnį engono assegna i ques o medchia ga i (Ecke 1997: 151167; Aliūkai ė 2007: 145). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ma e iale s udia oji p oge o Regionalinių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos (k azis anda o) sclaida all'inizio del XXI secolo: pe cepcinis y imas me u Kauno 3 Jono Basana ičiaus, Ju ba ko An ano Gied aičio-Gied iaus, Šakių Žibu io e Ma ijampolės Sūdu a gimnazii iempi i 178 ques iona i. 4 Anke ą cos i uisce qua o pa i. Nella p ima e seconda si issano i da i sociodemog a ici: s udia o gesso, ažius, kilmė s e abi azione di luogo, anche engono p esen a e domande a o za e za (kalbinės dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui nus a y i. Pe cep y iosios dialek ologijos modelį gim inės i bend inės kalbos a ealų žymėjimas žemėlapėse) e qua oji (klausomų s imulų eks ų e inimas i lokaliza imas žemėlapėse i k ) pa i del ques iona io (plačiau. apie anke ą ž . Aliūkai ė 2019: 72). Seleziona e i seguen i compi i: 1) discu e e linguis ica aggsena (codì scel a) s abili e dedicų ques iona io klaus imų da i; 2) p esen a e ogge i ųjį, i. e. scien i icamen e onda a, del memb o ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis; 3) išnag inė i subjek y ųjį, . y. eilinio della comuni à della lingua esamina e sa imonėje esis en e, la (ne)giminiškumą lingubinį dei luoghi esamina i con al i zonomis i elan i ma e iale dei mappedini; 4) esclude e sa imonezza si o m usius kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis ie o ėmis modelius i apibend in i jaunuolių lingubinè hommine immaginidinus. Di u o gli mokslei ii le p op ie disposizioni izualiza o d ešim yje mapėlapi. P imoji compi o sulla mappa segnala i, do e, opinione degli mokslei ių, si pa la similmen e come lo o abi amo nella locali à. Nella seconda mappa i isponden i a e ano segnala o, do e si pa la comunine lingua. Ki uose o ooni in mapėlap ius essi localizzo klausomų lingua a ių, o eks ų s imulų, a ealus. Le mappe o ni e con indica i con i con ini dei comuni e cen ais. 5 A icoli a a i nell'a icolo mappe della p ima ask ia, es yškinan i linguini gim inių (ne)giminiškumą con al e loco ie. I ispos i in essi зафиксированные somma ina si a due asi. In p imo luogo iene analizza a, quali e a quale equenza i app esen an i di u i i luoghi s udiabili segna o alle lo o lingubiniche na e linguis icamen e pun i di is a icinas, almeno u icinas e lon ane s i is. Escluso del linguino loco ių (ne)giminiškumo con al e zonomis modelius, en a o s abili e, quali sono gio aniųjų kalbos a o ojų kalbinės gim inės ibos. Remian is pagal pe cep y iosios dialek ologijos 3 Il p oge o esegui o S a oybin ės lie u ių kalbos k omisijos lėšomis (so o acie No K-2/2017). Du a a del P oge o 2017 06–2 019 12, ado ė – p o . d . Da i a Aliūkai ė. 4 Nell'esecuzione del p oge o p epa a e e 20172018 m. iempi e ques iona i anoniminè Valu azione delle a ian i linguis iche saugomos Viln iaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e. 5 Pe cep i io nella diale ologia applicando mappio ecnica (ž . P es on 1989; 1999a: 359373; 1999b: XXIIIXL) agli s udia i engono p esen a e sia uo e mappe (E ans 2002: 7683), sia, pe esse e più acile o ien a si, ali mappe, nelle quali sono indica i i maggio i con ini delle uni à e i o iali amminis a i i (ž . Longčiai: 178 1999 ) e didmies (ž . Dailey-Ož'Cain 1999: 228). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 me odologia già esegui a du an e il p oge o accumula i di a ie lingubinè ambien e gio ani 6 a mių e Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijamp olės mokslei ių nelle a ee de ini e kalbinės gim inės. bend inės kalbos žemėlapių duomenimis, papildomai aiškin asi, kokia kalbinė aiška a ojama Ti iamos a ee, come indicano le più ecen i ice che ge oling is iche, sciodessiciusios di una nuo a nuo oio locale da inio me idionali occiden ali akš aičių egiolek o plo e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: gy ybingiausių adicinių pa a mių ( aka ų aukš aičių kauniškių) pag indu besi o muojančio 261 2014; Ge žo ai ė, Mikulėnienė: XIII mapėlapis e commen o). Una in ice ca incluse locali à Ma ijampolė a causa di al o indice u banizacinio men ino (dėl e mino b ečiau c . Ma shal 2004: 111) e dides nės nei ci cos ini locali di alo i a min (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261) conside a eina egiolek o cen o. Al e due locali à […] Ju ba ko e Šakių […] apaginkėse assegna i smulkesni kalbiniai da iniai, o geolek ai. Kauno apylinkės, nelle quali si pa la comunina lingue Li uaniana p ossima localmen e a ian e della lingua, sono indica e come bend inės kalbos s anda o zona. Quindi, gio ani agli memb i della comuni à linguis ica alu ando il p op io lingubinà ambien e e g e imus a ealus, neabejo inai impo an e bend ines lingue o, più p ecisamen e, immagina e bend ines lingue come p es iginio codo ma men o. Tikė in a, che a causa di ques a agione app endu ì delle mokslei ių kalbinės gim inei immaginidieni possono di e i e da immaginidinei, esc yškėjusių eseguendo ice che in al e egioni della Li uania. 1. TALVOS CODE (NE)UTOJIMAS KAUNO, JURBARKO, ŠAKI IR MARIJAMPOLS JAUNUOLI POZIURIU Da omenų analizė indica che meno delle a minės aiškos nel p op io lingubinėje gim inėje (mak oaplinkoje) sen i Kauno gimnazis ai. Te minis cod, secondo ques i gio ani, mol o a amen e iene u ilizza o sia nella lo o ci à na ale (8,89%) sia nelle lo o amiglie, i. e. mik oaplinkoje (13,33%) (c . Fig. 1). 6 Pe più sul p oge o e i suoi isul a i edi. Aliūkai ė i k . (2017). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Kauno abi amoj i loco ė Ju ba ko abi amoj loco ė Šakių abi amoj loco ė Ma ijampolės locali à abi a o 1 PAV. Il Te mino codice (TK) (ne)uso mic oi mak oaplinkoje dei gio ani dei luoghi s udiabili quindi dal pun o di is a, e ques e scolas iche dichia a a equenza del linguaggio in e linio è in e io e al medio 3 su 7 (ž . len elę). Solo 2 su 8 sa o a minį pa lamen o balis di e encialo scala seman ica sono p o enien i da gio ani che i ono Kaune da ambien e Aly aus (o dal adiacen e al ų pie š aičių pa a mės plo o). I lo o nonni, anne quei due casi, i ono anche Kaune. P idu ina, che quegli mokslei i di Kaunas, che non i engono di pa la a miškai (cosiè, lo o della lo o a minio equenzo nonymėjo), po ebbe o più esse e associa i con una ce a a mine aiška, pe ché i e non in ques a ci à, e nei suoi appe inkėse (p.g., Papa čių, Gi ái ės kaimuose). Jose i e e alcuni di lo o nonni. In al e locali à abi a e, come si ede da s udia i i disposizioni, il codice linguis ico usa o iene in e p e a o come a imesnis a miniam (ž . Fig. 1). No s Ju ba ko, come e Kauno, mokslei ii hanno indica o nonan i a miškai, ma no ò che nella lo o ci à similmen e spesso iene usa o sia a minis (42 pe cen o) sia nona minis (44 pe cen o) a ian i della lingua (ž . ig. 1). Ta učia più di me à di ques e gio ani in amiglie (56 pe cen o) a mialmen e non si pa la. Al e ispe o alla media Ju ba ko gimnazis i pa lamen o a miškai equenza (4,36 di 7) può indica e che il a mi code nel lo o lingubinėje aplinkoje LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 iene usa o qual cosa più in ensamen e di quan o sia indica a (ž . len elę). Inol e, gli s udia i i ono non solo nello s esso ci à, ma anche nei suoi apiccoli illaggi. Ju ba ko e nelle icine Šakių apylinkėse i ono e i lo o nonni. Rice che p eceden i delle disposizioni indicano che Ju ba ko kalbinė aiška luogo e icinin i i luoghi i abi an i è abbas anza bene iconosciu a (Bakšienė 2015: 120). Simili a eggiamen i al consumo del e mino in ambien i di e si collega Ju ba ko e Ma ijampolė in e is a i (c . Fig. 1). La dis inzione solo è che nonja pa e degli mokslei ių Ma ijampolės (38,89 pe cen o.) a e ma nonpazįs an i, quando abi a a nella ci à e apilinkėse (in lo o i ono e i lo o nonni) si pa la a miškai. Co isponden emen e e ques i esponden i pa lamen o g amma icalmen e equenza è in e io e ispe o Ju ba ko mokslei ių (3,59) (ž . len elę). Tali isul a i po e ano de e mina e di e se cause. Può esse e, che Ma ijampolėje si ce chi di dis acca si dal codice a mino. Egli, come mos ano le ice che e e ua e, è anche ben iconoscibile, ma più nega i amen e che posi i amen e alu a o non solo locale, ma anche dei esiden i icini dei luoghi (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 114117; Bakšienė 2016: 3337; 2019: 7). Mol o p obabile che le p op ie lingue Ma ijampolės mokslei ii a e mino non iconoscien i pe chè che pensano che sia non solo icina be nd inei lingua, ma e anche è be nd inė lingua (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 117119; Bakšienė 2016: 3537). Bene p incipalmen e a minės aiškos, dalla alu azione degli s udia i, esis a Shakiuose (ž . len elę). Più della me à in e is a e di mssle an i di ques a ci à a e maba i la sen iscono sia nella lo o lingua na ale (61,70%) sia in amiglie (51,06%) (c . Fig. 1). Tu a ia gli s essi Šakių s uden i dichia a i equenza del pa la e a miškai (3,92) è solo legge men e supe io e alla equenza, s abili a Ma ijampolės s udiabili esegui a base dell'a i i à (ž . len elę). Ri iene che pa e Šakių esponden ų (17,02%) abbia indica o nel suo ambien e non iconoscen i a mines aiškos anche a causa della piccola di e enza della sua dal comunina lingua (Aliūkai ė e k . 2014: 150; Bakšienė 2015: 11; 2016: 3337). Quindi, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolė gio ani disposizioni da i pe me ono a e assunzione, che s udiam ii iden i icano debpnesnį o s ip esnį il p op io linguis ici gim inių a miškumą. u a ia pa e di lo o con ques a k albine aiška nesi apa ina. Kaune usa o lingubinis coded di ques o ci à mokslei ių immaginidiniuose, ma y , siegamas con comunine lingbai a imu a ian u. 2. OBJEKTYVUSIS TIRIAM VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS Tosios Kauno, Ju ba ko, Ma ijampolės e Šakių zone secondo la a uale Z. Zinke ičiaus e A. Gi denio p esen a a Li uanian a mių klasi ikacij ą (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 365380) cadono nella comunina lingua più icine delle aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo ą (ž . 2 pa .). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 PAV. Ti iam delle zone occiden ali ol e sh aičių kaun iskių pa a mės plo e man iene Kaip i isi aukš aičiai, šių apylinkių gy en ojai a ia s eikus ie, uo, kaip aka ų aukš aičiai, nepaki usius an, am, en, em e exusius nosinius ą, ę, a come kauniškiai nea i aukia ki čio, bene sci ia neki čiuo ų galūnių ilguosius balsius (Gi denis, Zinke ičius: 1966 139 147; Zinke ičius 1969: 365 380; LKTCh 2004: 39 44; VAKKKA 2005: 39). Più di e enzie linguis iche esis a in alcune di ques e pa ia mè, aigi e di alcuni luoghi di s udi linguis ici. Nei la o i di diale ologi si indica che Šakių agglome azioni ca a e is ica pe en ambi d ibalsio o d iga sio dėmenis ęsiamai de a i agalė p iegaidė e al e ca a e is iche (VAKKKA 2005: 6062; GAT 2008: 1428). Secondo neki čiuo ų galūnių bals ių a imą ques a ci cosc izione di i ina in due pa i: no iau ine ques o uos balsius umpinančią šiau inę dalį, pap as ai į a dijamą kaip Šakių šnek a (ji su ampa su qua ie e pa e ), e ali balsius sano man enen e la pa e me idionale (Bace ičiū ė 2004: 12 14; 2006: 12; LKTCh 2004: 38–41; VAKKKA 2005: 45, 60; Aliūkai ė i k . 2014: 151; Bakšienė 2015: 3). Skillan i le pa i di Nẽmuno si ua e Šakių e Ju ba ko apicinkės, secondo i ice ca o i, è più siejamoje panašios nei ski ingos (Sakalauskienė 2013: 17; Bakšienė 2015: 6). Su Ju ba ko šnek a adiciškai nella pa e occiden ale del dis e o e a es da essa in emo issime locali à se en ionali della Nemuno, come e nella pa e me idionale del iume su Šakių, p esun a ęs inė p iegaidė, abb e ia e neki čiuo ų galū balsnių (G ina eckienė 1957: 119180; 1996: 88; VAKK 2005: 8384; Sakalauskienė 2015: AKKA): LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 312, 317). Poiché Ju ba ko applinkės con ina con al e pa a mè, sulle bo dacciie dell'a ea šnek os si issa a ie ca a e is iche 235 (Bace ičiū ė 2008: 518; 2010: 315243; Bakšienė 2012: 1923; 2015: 7; Sakalauskienė 2013: 17; 2015:316). Pie aka inese nella pa e dell'a ea kauniškių occiden ali su Ma ijampolę, come e me idionali Šakių apylinkėse, non umpinami i lunghi galūnių oci. Tu a ia qui, con a iamen e che su Šakius, non esis e ęs inės p iegaidės. Ma ijampolės apilinkės si dis ingue anche di s e a, in odo a balsio e a osena dėmenni (VAKKKA 2005: 9395). (VAKKKA 2005: 93; Bakšienė 2016: 27–28). Jose pailginami pi mieji i ap adžių d iga sių A e mazioni di lingubinè p op ie all'abi a o in ques ione i le ono l'obie i o del plo , aigi e a (moksliškai pag įs ą) šio a ealo aizdą. Vienos iš jų būdingos isam aka ų aukš aičių kauniškių u e le locali à discusse nell'a icolo. Secondo al e peculia i à più icine conside a ine Ju ba ko (i šiau ės aka inė Kauno apylinkių dalis) e Šakių apylinkės. Dal lo o pun o di is a linguis ico di e isce più pie aka inė kauniškių plo o pa e su Ma ijampolę ( aipenso Vilka iškį) e al e locali à. 3. SUBJETTIVUSTI VIRIAMJ VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS Dalla ma cazioni sulle mappe di equenza si ede che linguine na ali di u i i luoghi gimnazis i con i più o i legami di linguino pa en iliškumo links a lega e con 56 ci cos an i a ee (ž . Fig. 3). 3 PAV. Di ingais kalbin io pa en iniškumo elazioni con kalbinėmis gi m inėmis siejamų zonų nume o LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tale ma camen o cos i uisce dal 92 al 20 pe cen o di u i gli analizza i ques iona i. Ad esempio, gli mokslei i di Kaunas come linguis icamen e pun o di is a più icino alla lingua na i a hanno indica o 6 Didžiausia žymėjimų žemėlapiuose dalis (75,56 p oc.) enka Kaunui. Kai ku ie iš esponden ų zone (ž . Fig. 3). del p op io ci à del u o non segnò ( u e le mappe cos i uiscono 24,44 pe cen o di u i Kauno mokslei ių pa eik ų žemėlapių). Ques o, p esumibilmen e, do ebbe spiega e la 7 o mulazione della domanda del ques iona io: Žemėlapyje segnala e, do e, oi pensa e, si pa la similmen e come e nella os a ci à. Quindi Kaunas, sebbene in alcuni mappamapi e non segna o, dal pun o di is a linguis ico dei gio ani locali di e amen e o indi e amen e si collega con al e ci cos an i locali à. Più che ečdalis di ques o ci à mokslei ių come similissimo in kalbinę na minea ma ke ò Vi lniaus (46,67 pe cen o) e Jona õs (44,44 pe cen o) zone. Da quin ala a Kauno esponden s ali locali à conside a e Kėdáinius (22,22%), Kaišiadó is e Klai pėdą (po 20 pe cen o). È p e edibile che secondo simili udine indicando a imus lingubinesse geni ionali a ealus gio ani po esse o basa si pe sonale pa i imi. A i linguis ici gim ini ma cimi kalbin iu pun o di is a similia zone (geog a icamen e icini a ian i) po e a esse e s uden i i più conosciu i. Quindi, i isponden i po e ano iconosce lo o s essi ca a e is ica lingubinę aiška. Mediamen e o condizionalmen e mediamen e o i connessioni di u i gli s uden i, ecc ky us Šakių mokslei ius, na ali ci à ne uniscono con una al a locali à più lon ane ( alsimazione cos i uisce 18 dal pun o di is a le zone 11 p oc. isų anke ų). Mažiausiai su kalbinėmis gim inėmis mokslei iai links a sie i geog a iniu successi e (nuo 9 a 1 pe c. di u i anke ų). Su gim o ichi apicinchia aiška apa indami più da lo o le locali à emo issime, s udiamiei, ma y , basi sia indi idualia, sia Taigi, di e enini e piú ap a ini da kolek y ine pa i imi (plg.: Inoue 1999: 174; Aliūkai ė i k . 2017: 122–124). gimnazis i žymė ų žemėlapių iš yškėję ejopo linguino gim o ichi localo ių (ne)giminiškumo con al e zonomis modeliai. 3.1. Kalbinis Kauno (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis Sop a u o il p op io lingubinè na e della codi ica icina aiška pasižyminčių locali à nelle mappe ha indica o Kauno mokslei ii (ž . Fig. 4). 7 Ques o iksuo a e di al e ci à dei gio ani segė u e mappape i. Essi cos i uiscono 36 pe c. di u i Ju ba ko, 41,67 pe c. Ma ijámpolės e 14,89 pe cen o. Šakių esponden ų žymė ų že mėlapių. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 M j_M14 M j_V05 M j_V17 M j_V10 9 PAV. Ma ijampolės mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo con al e ie o ėmis ma camen o delle mappe pa yzdžiai Lingbine Ma ijampolės e l'adiacen e ci à Vilka iškio in e connessione con e ma anks esni pe cep ion s udi (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84100). Fissa o che in Vilka iškio a ee gio ani (Vilka iškis nu ody ą, jų eigimu, su alkiečių a mės dalį pieš iniuose žemėlapiuose isada pa enka a ba abi e Ma ijampolė), o solo una di esse (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 90). Fino a condo i i isul a i della alu azione sogge i a delle aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės con e mano non solo Ma ijampolėje e Vilka iškyje, ma anche nell'adiacen e Kal a ijoje, appena in segui o nei Šaki Šakies usa o il codice, che gene almen e si desc i e come a minis, pana šumą (Dabašinskienė, Dagily ė 2013: 111112; Bakšienė 2016: 3637; Ge žo a Vilkai ė, Čep ai ienė 89) 2016: LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (ž . 9 p a . zemėl. M j_V05). P idu ina, che a miškesne Ma ijampolę links a i ene e non solo Vilka iškio, ma e al i a plinkinių loco ių esiden i. Come linguis icamen e pun o di is a olime snė Ma ijampolei gimnazis o indica a solo adiacen i me idioni al iš aičiams a ibui a Lazdi jų zona (11,11 pe cen o.) (ž . 9 igu a, map. M j_V10). Fissa o che in ques a zona kalbinės gim inės, come a minės zone, con ine endę pės i e Vilka iškio jaunuoliai (Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89). I più deboli legami linguis ici Ma ijampolė di ques o ci à gio ani si collega con i g andmiesčiais (Kaunu e Vilniumi) e alcune me idioni alš aičių zonomis (Aly umi e T ãkais) (ž . 9 ig. mapėl. M j_V10). Al a a ea della lingua li uani negli schedappi di ques i mokslei ių nežymė as, uol di easi, con Ma ijampole nesusiyęs nessunu linguiniu pa en iniškumu. Quindi, Ma ijampolės gio ani più similiu in kalbinės gim inės aišką links a i ene e quasi in u o aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo e a ojamą kalbinį kodą. 3.4. Kalbinis Šakių (ne)giminiškumas con al e locali à Mazziniamen e in kalbinė gim inės aišką simili locali à nelle mappe di Šakių gimnazis ai (ž . 10 ig.). 10 PAV. Zone nelle quali, dal pun o di is a degli s uden i di Šakius, si pa la similmen e come lingua in in ima nella Kaip linguis icamen e similiaus ias a Šakius (žymėjimai cos i uiscono 85,11 p oc. di u i gli s uden i di ques o ci à pild anke ų) gio ani gio ani p incipalmen e icine pa iškio (61,70 p oc.), Kazlų Rūdos (57,45 p oc.), Vilka Ju ba ko (42,55 p oc.), Ma ijampolės (31,91 p oc.) e Kaunas (29,79 p oc.) (ž . map. Šk_M08, M. V09). 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Šakiai Vilka išk- Kazlų Ju ba k- Ma ijampolėKaunas as Tau agė Rūda Kal a ija is P ienai LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šk_M02 Šk_V09 Šk_M18 Šk_M20 11 PAV. Šakių mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su k i omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose pa yzdžiai Šakių, di e samen e da Ju ba ko, mokslei iai la p op ia kalbinę gimninę più che con Ju ba ku links a sie i con pie an e čiau esan Vilka iškio e Kazlų Rūdos zonomis (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, V09). Panašus kalbinis kininiškumas, ano Šakių e Ju ba ko gio ani, le lo o linguine na ine collega con Kaunu. Da ques o pun o di is a sono discusse le al e disposizioni dei moksle is i di Ma ijampolė (le lo o kalbin ė gim inė con Kaunu si lega i legami più deboli), appa en emen e lėmė sia lingubines che non lingubines cause (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261). Con i più deboli legami linguis ici Šakių gio ani la kalbinė gim inė iene lega a con poche più lon ano si ua e della s essa (Kal a ija 6,38%, P ienais 4,26%) o Šk_M20). Al e a ee di lingua g e imos pie ų žemaičių aseiniškių (Taũ age – 8,51 p oc.) pa a mės ie o ėmis (ž . 11 pa . žemėl. li uani Šakių jaunuolių nežymė os. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vediasi, Šakių gimnazis ų indica e come linguina na ale le locali à più icine quasi non si dis inguono da zonų, che la lo o e a oglia e ma ca ono Ma ijampolės mokslei iai. Šakiai, come e Ma ijampolė, linguis icamen e pa en iniškumu collegami con g andeja aka ų aukš aičių kauniškių Ski umas as, kad į Šakiuose a ojamą kalbą, šio mies o mokslei ių nuomone, mažia u panašios plo o pa e. alla lo o linguina na ale geog a icamen e a imaggio i, ma Ma ijampolea più icine Cal a ija e P ienų a ee. Con a iamen e, Ma ijampolė gio ani pun o di is a, la lo o linguina na ale negiminiškos) šalia Šakių esančios Ju ba ko i Kauno zonos. Taigi, subjek y usis šių ie ų kalbinis olimesse e (a lei u a pa en iniškumo quasi coincide con ogge i iuoju. IŠVADOS Seguendo me odologici p incipi della pe cep i iosi diale ologia e e ua o un'indagine delle pa a mè di a ea delle aka ų aukš aičių kauniškių Kauno, Ju ba ko, Šakių and Ma ijampolės calbinės gim inės aizdinių pa i ina e papildoi la o i più comuni desc i end in ą subjec i įjį i objek i ų anks y ų lie u ių kalbai a imiausiam egiono. conside amosi pa a mės loca ie Šakių e Ma ijampolės i iamieji. Ci Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška kalbines gim ines labiau links a sie i cen inių si aspe a che a causa della peculia i à del a ian e, i. i. non piccolina di e enza dal linguaggio bend inese, pa e lo o del p op io codice linguino non iconosciu a. ada messa pa ibio zone, mokslei ii Kalbinę gim inę e indami i kaip a minės, i kaip ne a minės kalbos zoną, Ju ba ko, a ba con e ma l'esis enza di di e si linguaggi a i in ques a zona. Kaunea o lingubinis codice usa o locale gio ani, ma y , siegamas con comunine lingbai a imu a ian u. Tali apposi i dei esponden i quasi coincidono con l'obie i oio ci condinchia na ali linguis ico signi icė um. Panašius isul a i è yskino degli s uden i ma kedė ų penš inių žemėlapių pag indu dis ingi i ejopi kalbinių gim inių (ne)giminiškumo con al e zonomis modelli. Da lo o si ede che le zone, Šakių e Ma ijampolės esponden ų indica e come linguis icamen e pun i di is a più icine alle lo o lingubinesse na ali, quasi neiše ina ol e le ba ie e delle aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės. kalbiniai yšiai, šio mies o jaunuolių eigimu, sieja su os pačios i g e imos žemaičių a mės pa ibio Ju ba ką a o zai loco ėmis. Kauno gio ani come similissime in kalbinę na ina indica e zone quasi coincide con XXI a. secondo ajme decenni del XXI secolo geoling is ų esci u comun inè lingua Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunųjų kalbos a o ojų san ykį su s anda d o a ea. ogge i ioyo non solo na oi e ci cos ini locali, ma e u o lie u ių lingua plo o linguiniu a ian iškumu. Si a ende che sui linguine gim ine (escy us Kauną e i suoi apilinkes) si ua e LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių e Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 dal pun o di is a linguino moli lo o icimi zona mokslei ių maggio men e iden i ica e con a mine aiška. Bas i u a la lingua li uanea a o olan e debpnia più o nessunau cogniniškumu linguis ico con kalbinėms gim inėms jaunuolių (ne)siejamas locali à g eičiausiai siega e con comunine lingbai a imesniu a ian e della lingua. LITERATŪRA Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Aliūkai ė D. 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkai ė D. 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. – Respec us Philologicus 35(40), 63–91. Aliūkai ė D., Bakšienė R., Ja osla ienė J. i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės sk i ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė D., Me ky ė-Š a cienė E. 2012: Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai . – Kalbos kul ū a 85, 155– 177. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257– 262. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2016: Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose že mėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 89–120. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Bace ičiū ė R. 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Bace ičiū ė R. 2006: Šakių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Bace ičiū ė R. 2008: Ta mių są eikos p ožymiai Klaipėdos k aš o „su alkie iškajame “ idiolek e. – Bal u iloloģija 17(1/2), 5–18. Bace ičiū ė R. 2010: Lie u ių kalbos žemaičių a mės ypa ybės aka ų aukš aičių kauniškių šnek ose. – Respec us Philologicus 18(23), 235–243. Bakšienė R. 2012: Klaipėdos k aš o aukš ai iškosios dalies naujosios a mės o ma imasis. – Žmogus i žodis 1, 19–23. Bakšienė R. 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p adžios Šakių i Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/174. Bakšienė R. 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių p iegaidės: Ma ijampolės šnek a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bakšienė R. 2019: Ta minio kalbėjimo e inimas Pap ūsėje: XXI a. p adžios Viš yčio a ealo y imas. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/267/199. Bakšienė R., Vaišnienė D. 2014: Klaipėdos k aš o aukš aičiai: eks ai i kon eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Dabašinskienė I., Dagily ė E. 2013: Su alkiečių išski inumas: būdo sa ybės a kalbėjimas? – Mies ai i kalbos 2. Moksl. ed. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 105–123. Dailey-OʼCain J. 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242. Die cks W. 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. Ecke P. 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolinguis ics. Ed. Flo ian Coulmas, Ox o d: Blackwell, 151–167. E ans B. 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. GAT 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai. Sud. R. Bace ičiū ė, V. Sakalauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ge žo ai ė L. 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 121–142. Ge žo ai ė L. 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5. Sud. R. Bak šienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101. Ge žo ai ė L. 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: ienos Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278 (žiū ė a 2019 09 27). Ge žo ai ė L., Čepai ienė A. 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim inė: ibos, aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/issue/ iew/889. Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis. Gi denis A., Zinke ičius Z. 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. G ina eckienė E. 1957: Mi u os upyno a mės one ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 1, 119– 180. G ina eckienė E. 1996: Ju ba kiškių šnek a. – Ju ba kas: is o ijos puslapiai. A s. ed. A. Pi očkinas, Vilnius: P adai, 88–98. Inoue F. 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology. Volume 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161–176. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbo s ins i u o leidykla, 2004. Long D. 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. Ma shal J. 2004: Language Change and Sociolinguis ics: Re hinking Social Ne wo ks (Palg a e S udies in Language Va ia ion), Basings oke: Palg a e Macmillan. Me ky ė-Š a cienė E. 2016: Ta mių men alinio žemėlapio (ne) ikslumo eiksniai: a mės a ojimas s. ne a ojimas. – Respec us Philologicus 29(34), 139–154. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 P es on D. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis ics, Do d ech : Fo is. P es on D. 1993: Folk Dialec ology. – Ame ican Dialec Resea ch. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 333–377. P es on D. 1999a: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXIII–XL. P es on D. 1999b: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Sakalauskienė V. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sakalauskienė V. 2015: Ju ba ko šnek a – žemai iško i aukš ai iško a ealų susiki imo ie a. – Leksikog a ija i leksikologija 5, 309–329. Vaicekauskienė L. 2014: Didmies is i sos inė ge iausios lie u ių kalbos pe cepcijose. – Taikomoji kalbo y a 6, 1–31. P ieiga in e ne e: h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/52. Vaicekauskienė L., Čiči kai ė R. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76. VAKKKA 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Lie u ių kalbos a mės mokyklai. Sud. R. Bace ičiū ė, D. Mikulėnienė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Z. 1969: Apie lie u ių kalbos a mių sk i s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(31), Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 365–380. Zinke ičius Z. 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gau a 2019 10 10 P iim a 2019 12 18 LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IMAGES OF THE LINGUISTIC HOMELAND OF THE YOUNG WESTERN AUKŠTAITIANS OF KAUNAS: THE LINGUISTIC (NON)AFFINITY OF KAUNAS, JURBARKAS, ŠAKIAI, AND MARIJAMPOLĖ Summa y The a icle is conce ned wi h an analysis o a esea ch o images o he linguis ic homeland o young people om he loca ions o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas: Kaunas, Ju ba kas, Šakiai, and Ma ijampolė. The subjec ma e ial cons i u es he da a om a esea ch conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. The images o he linguis ic homeland embedded in he consciousness o he esponden s can be unco e ed h ough a discou se o he equency o choice o linguis ic codes and an analysis o he d awn (men al) maps o he endencies o he localisa ion o he (non)a ini y be ween he linguis ic homeland and o he loca ions. The analysis o he da a has e ealed ha i is he subjec s om he cen al loca ions o he a ea co e ed (meaning Šakiai and Ma ijampolė) who end o associa e hei linguis ic homelands wi h dialec al exp ession. I is likely ha , owing o he singula i y o a pa icula a ia ion ( he low deg ee o which i di e s om he s anda d language), some o hem a e unable o ecognise hei own linguis ic code. In ecognising he exis ence o dialec al and non-dialec al exp ession in hei linguis ic homeland, subjec s om Ju ba kas, a bo de zone o a subdialec , po en ially con i m a coexis ence o se e al linguis ic a ia ions in i . The linguis ic code used in Kaunas mos p obably connec s in he images o local school you h wi h a a ia ion ha app oxima es he s anda d language. D awn maps show ha , as a as linguis ic a ini y is conce ned, local young people associa e Šakiai and Ma ijampolė wi h he majo pa o he a ea o We s e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas. The neighbou ing bo de a eas o Aukš ai ians and Samogi ians a e conside ed linguis ically closes o Jù ba kas. The loca ions speci ied by Kaunas esponden s as being closes o hei linguis ic homeland almos mi o he a ea o he s anda d language as iden i ied in he second decade o he 21s cen u y. The images o a ia ion e ealed by he a i udes o he young language use s mi o he objec i e linguis ic a ia ion bo h o he subjec s’ linguis ic homeland and i s su oundings, and o he en i e a ea o he Li huanian language o an almos exac deg ee. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, linguis ic homeland, linguis ic a ini y, d awn maps. LAURA GERŽOTAITĖ Uni e si à di Vilnius Kauno acol à Cus ose g. 8, LT-44280 Kaunas [email p o ec ed]