Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LAURA GERŽOTAITĖ Vilniaus uni e si e as JAUNŲJŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ KALBINĖS GIMTINĖS VAIZDINIAI: KAUNO, JURBARKO, ŠAKIŲ IR MARIJAMPOLĖS KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS ESMINIAI ŽODŽIAI: pe cep y ioji dialek ologija, aka ų aukš aičiai kauniškiai, kalbinė gim inė, kalbinis giminiškumas, pieš iniai žemėlapiai. ĮVADAS Pe cep y iosios dialek ologijos da buose kalbine gim ine (angl. linguis ic homeland) adinama indi ido kalbinė ap linka i ji y a siejama su os aplinkos kalbiniais i e d iniais a s umais (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė i k . 2017: 106–121). Pap as ų kalbos bend uomenės na ių sa imonėje įsi i inusius gim ųjų apylinkių aizdinius a skleidžia men alinio, a ba pieš inio, a ian ų žemėlapio duomenys (plačiau ž . P es on 1999b: XXXIV–XXXV; Aliūkai ė 2009: 164–179) 1 . Men aliniai žemėlapiai, Denniso P es ono (1989: 1–23; 1993: 335) eigimu, y a pap asčiausias būdas nus a y i, ką eiliniai kalbos a o ojai man o apie ie o ę (ž . Aliūkai ė i k . 2017: 42). No s pas a ąjį dešim me į pe cep y iosios dialek ologijos da bų Lie u oje daugėja, didesnis dėmesys kalbinės gim inės aizdiniams ski iamas os keliuose iš jų. P ojek o Bend inės kalbos ie a men aliniame lie u ių kalbos žemėlapyje 2 medžiagos pag indu y a išnag inė i Šiaulių, Vilka i škio i ki ų mies ų jaunuolių pieš uose žemėlapiuose iš yškėję san ykiai su kalbine gim ine i nuos a os dėl g e imų a ealų (Aliūkai ė, Mikulė nienė 2016: 89–120; Ge žo ai ė 2016: 121–142; Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84–100; Me ky ė -Š a cienė 2016: 139–154; Aliūkai ė i k . 2017: 108). Nus a y a, kad kalbinė gim inė kaip a minės aiškos p lo as, p a yzdžiui, Vilka iškio mokslei ių požiū iu, apima g e imas s i is a be eik su ampa su aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės ibomis. Bend inės kalbos a ealui p iski as Vilka iškis nea siejamas nuo Ma ijámpolės (Ge žo ai ė, 1 Pe cep y iosios dialek ologijos y imuose men alinio žemė lapio (angl. men al map) są oka nu odoma, koks ie o ės a ie o ių g upių aizdinys iš yškėja eilinių kalbos a o ojų s ąmonėje. Taip a skleidžiama pap as ų kalbos bend uomenės na ių e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 1 66). 2 P ojek as ykdy as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos lėšomis (su a ies N . K-5/2014). P ojek o ukmė 2014 06 02–2016 12 31, ado ė – p o . d . Dai a Aliūkai ė. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Čepai ienė 2016: 84–100). Tokie ezul a ai gau i susis eminus žemėlapių, ku iuose i iamieji lokaliza o a mės i bend inės kalbos a ealus, duomenis. Ak ualumas i naujumas. Kalbinės gim inės giminiškumo su ki omis ie o ėmis y imai, odan ys pap as ų kalbos bend uomenės na ių gebėjimą ski i sa os kalbinės aplinkos aišką, Lie u oje da ik p adė i (Ge žo ai ė 2018: 76–101). A lik a Šiaulių, pagal Zigmo Zinke ičiaus i Alekso Gi denio pa eik ą lie u ių a mių klasi ikaciją – aka ų aukš aičių šiauliškių, gimnazis ų kalbinės gim inės aizdinių analizė iš yškino gana ikslią ie os i iamųjų kalbinės aplinkos a ian o su okimo izoglosių sis emą. Tokiu požiū iu da nė a i os bend inei lie u ių kalbai a imiausios pa a mės – aka ų aukš aičių kauniškių – plo e e sančių ie o ių jaunimo nuos a os. Šio s aipsnio ikslas – emian is pe cep y iosios dialek ologijos me odologija i nuos a omis, pagal pieš inius žemėlapius išnag inė i Kaũno, Jù ba ko, Šakių, Ma ijámpolės gimnazijų mokslei ių kalbinės gim inės aizdinius, . y. kalbi nį gim ųjų apylinkių (ne)giminiškumą su ki omis zonomis i galimą kalbinę aišką jose. S aipsnio objek as – Kauno, Ju ba ko, Šakių, Ma ijámp olės gimnazijų mokslei ių kalbin ės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a ke u iose mies ų gimnazijose besimokan ys 15–18 me ų jaunuoliai (ž . len elę). LENTELĖ. Ti iamųjų cha ak e is ika Gy enamoji ie o ė Iš iso i iamųjų Iš iso me ginų Iš iso aikinų Ta mę moka Ta mės nemoka Ta miškai kalba Ta miškai nekalba Ta minės kalbos dažnumas Kaunas 45 23 22 7 38 3 12 3 100,00 % 51,11 % 48,89 % 15,56 % 84,44 % 6,67 % 26,67 % Ju ba kas 50 28 21 10 40 10 8 4,36 100,00 % 56,00 % 42,00 % 20,00 % 80,00 % 20,00 % 16,00 % Šakiai 47 29 18 29 17 27 4 3,92 100,00 % 61,70 % 38,30 % 61,70 % 36,17 % 57,45 % 8,51 % Ma ijampolė 36 17 19 20 16 19 5 3,59 100,00 % 47,22 % 52,78 % 55,56 % 44,44 % 52,78 % 13,89 % Apklaus us mokslei ius galima p iski i ienai amžiaus g upei. A liekan y imą emiamasi Penelopės Ecke požiū iu, kad amžiaus klasi ikacijos pag indas y a ne iksli ch onologija, o a psniai. Ti iamieji pagal kalbinę, kul ū inę, socialinę pa i į i paauglys ės apa umo a psnį p iski iami ai pačiai ka ai (Ecke 1997: 151–167; Aliūkai ė 2007: 145). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ti iamoji medžiaga – p ojek o Regioninių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos (k azis anda o) sklaida XXI amžiaus p adžioje: pe cepcinis y imas 3 me u Kauno Jono Basana ičiaus, Ju ba ko An ano Gied aičio-Gied iaus, Šakių „Žibu io“ i Ma ijampolės Sūdu os gimnazijose užpildy os 178 anke os 4 . Anke ą suda o ke u ios dalys. Pi mojoje i an ojoje iksuojami sociodemog a iniai duomenys: i iamojo ly is, amžius, kilmė s i gy enamoji ie os, aip pa pa eikiami klausimai dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui nus a y i. Pe cep y iosios dialek ologijos modelį į i ina ečioji (kalbinės gim inės i bend inės kalbos a ealų žymėjimas žemėlapiuose) i ke i oji (klausomų eks ų s imulų e inimas i lokaliza imas žemėlapiuose i k . ) anke os dalys (plačiau apie anke ą ž . Aliūkai ė 2019: 72). Išsikel i šie užda iniai: 1) ap a i kalbinei elgsenai (kodų pasi inkimas) nus a y i ski ų anke os klaus imų duomenis; 2) p is a y i objek y ųjį, . y. moksliškai pag įs ą, nag inėjamųjų ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis; 3) išnag inė i subjek y ųjį, . y. eilinio kalbos bend uomenės na io sa imonėje egzis uojan į, nag inėjamųjų ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis a skleidžiančių pieš inių žemėlapių medžiagą; 4) išski i kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis ie o ėmis modelius i apibend in i jaunuolių sa imonėje susi o ma usius kalbinės gim inės aizdinus. Iš iso mokslei iai sa o nuos a as izualiza o d ešim yje žemėlapių. Pi moji užduo is – žemėlapyje pažymė i, ku , mokslei ių nuomone, kalbama panašiai kaip jų gy enamojoje ie o ėje. An ajame žemėlapyje esponden ai u ėjo pažymė i, ku kalbama bend ine kalba. Ki uose aš uoniuose žemėlap iuose jie lokaliza o klausomų kalbos a ian ų, a ba eks ų s imulų, a ealus. Žemėlapiai eik i su nu ody omis sa i aldybių ibomis i cen ais 5 . S aipsnyje nag inėjami pi mosios užduo ies žemėlapiai, iš yškinan ys kalbinių gim inių (ne)giminiškumą su ki omis ie o ėmis. Juose už iksuo i a sakymai apibend inami d iem e apais. Pi miausia analizuojama, kokias i kokiu dažnumu isų i iamųjų ie o ių a s o ai žymėjo jų kalbinėms gim inėms kalbiniu požiū iu a imas, mažia u a imas i olimas s i is. Išsky us kalbinio ie o ių (ne)giminiškumo su ki omis zonomis modelius, mėgin a nus a y i, kokios y a jaunųjų kalbos a o ojų kalbinės gim inės ibos. Remian is pagal pe cep y iosios dialek ologijos 3 P ojek as ykdomas Vals ybin ės lie u ių kalbos k omisijos lėšomis (su a ies N . K-2/2017). P ojek o ukmė 2017 06–2 019 12, ado ė – p o . d . Da i a Aliūkai ė. 4 Vykdan p ojek ą pa eng os i 2017–2018 m. užpildy os anoniminės anke os Kalbos a ian ų e inimas saugomos Viln iaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e. 5 Pe cep y iojoje dialek ologijoje aikan žemėlapio echniką (ž . P es on 1989; 1999a: 359–373; 1999b: XXIII–XL) i iamiesiems pa eikiami iek uš i žemėlapiai (E ans 2002: 76–83), iek, kad bū ų leng iau o ien uo is, okie žemėlapiai, ku iuose nu odomos didžiausių adminis acinių e i o inių iene ų ib os (ž . Long 1999: 178 ) bei didmiesčiai (ž . Dailey-OʼCain 1999: 228). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 me odologiją jau ykdy o p ojek o 6 me u sukaup ais į ai ios kalbinės aplinkos jaunuolių a mių i bend inės kalbos žemėlapių duomenimis, papildomai aiškin asi, kokia kalbinė aiška a ojama Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijamp olės mokslei ių apib ėž uose kalbinės gim inės a ealuose. Ti iamosios ie o ės, kaip odo naujausi ge oling is ikos y imai, išsidėsčiusios ienos gy ybingiausių adicinių pa a mių ( aka ų aukš aičių kauniškių) pag indu besi o muojančio naujojo ie inio da inio – pie inių aka ų aukš aičių egiolek o plo e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261; Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: XIII žemėlapis i komen a as). Viena į y imą į auk ų ie o ių – Ma ijampolė – dėl aukš o men alinio u banizacinio indekso (dėl e mino plačiau ž . Ma shal 2004: 111) i dides nės nei aplinkinių ie o ių a minės e ės (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261) laiky ina egiolek o cen u. Ki ų d iejų ie o ių – Ju ba ko i Šakių – apylinkėse ski iami smulkesni kalbiniai da iniai, a ba geolek ai. Kauno apylinkės, ku iose kalbama bend inei lie u ių kalbai a imiausiu ie iniu kalbos a ian u, nu odomos kaip bend inės kalbos s anda o zona. Taigi, jauniesiems kalbos bend uomenės na iams e inan sa o kalbinę aplinką i g e imus a ealus, neabejo inai s a bus bend inės kalbos a , iksliau, įsi aizduojamos bend inės kalbos kaip p es ižinio kodo ma muo. Tikė in a, kad dėl šios p iežas ies apklaus ų mokslei ių kalbinės gim inės aizdiniai gali ski is nuo aizdinių, iš yškėjusių a liekan y imus ki uose Lie u os egionuose. 1. KALBOS KODŲ (NE)VARTOJIMAS KAUNO, JURBARKO, ŠAKIŲ IR MARIJAMPOLĖS JAUNUOLIŲ POŽIŪRIU Duomenų analizė odo, kad mažiausiai a minės aiškos sa o kalbinėje gim inėje (mak oaplinkoje) gi di Kauno gimnazis ai. Ta minis kodas, šių jaunuolių nuomone, labai e ai a ojamas iek jų gim ajame mies e (8,89 p oc.), iek jų šeimose, . y. mik oaplinkoje (13,33 p oc.) (ž . 1 pa .). 6 Plačiau apie p ojek ą i jo ezul a us ž . Aliūkai ė i k . (2017). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Kauno gy enamoj i ie o ė Ju ba ko gy enamoji ie o ė Šakių gy enamoji ie o ė Ma ijampolės gy enamoji ie o ė 1 PAV. Ta minio kodo (TK) (ne) a ojimas mik o- i mak oaplinkoje i iamųjų ie o ių jaunuolių požiū iu Taigi, i šių mokslei ių dekla uojamas a minio kalbėjimo dažnis y a mažesnis už idu inį – 3 iš 7 (ž . len elę). Tik 2 iš 8 sa o a minį kalbėjimą balais seman inio di e encialo skalėje į e inusių Kaune gy enančių jaunuolių y a kilę iš a miniu p ožiū iu labiau žymė os aplinkos – Aly aus (a ba iš g e imo pie ų aukš aičių pa a mės plo o). Jų seneliai, išsky us uos du a ejus, aip pa gy ena Kaune. P idu ina, kad ie Kauno mokslei iai, ku ie nemano, kad kalba a miškai ( aigi, jie sa o a minio kalbėjimo dažnio nežymėjo), labiau galė ų bū i siejami su am ik a a mine aiška, nes gy ena ne šiame mies e, o jo apylinkėse (p z., Papa čių, Gi ái ės kaimuose). Jose gy ena i kai ku ių iš jų seneliai. Ki ose gy enamosiose ie o ėse, kaip ma y i iš i iamųjų nuos a ų, a ojamas kalbinis kodas e inamas kaip a imesnis a miniam (ž . 1 pa .). No s Ju ba ko, kaip i Kauno, mokslei iai nu odė nemokan ys a miškai, be pažymėjo, kad jų mies e panašiai dažnai a ojamas iek a minis (42 p oc.), iek ne a minis (44 p oc.) kalbos a ian ai (ž . 1 pa .). Tačia u daugiau nei pusės šių jaunuolių šeimose (56 p oc.) a miškai nekalbama. Didesnis už idu inį Ju ba ko gimnazis ų kalbėjimo a miškai dažnis (4,36 iš 7) gali ody i, kad a minis kodas jų kalbinėje aplinkoje LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a ojamas ku kas in ensy iau, nei y a nu odoma (ž . len elę). Be o, i iamieji gy ena ne ik pačiame mies e, be i jo apylinkių kaimuose. Ju ba ko i kaimyninėse Šakių apylinkėse gy ena i jų seneliai. Anks esni nuos a ų y imai odo, kad Ju ba ko kalbinė aiška ie os i kaimynin ių ie o ių gy en ojų y a gana ge ai a pažįs ama (Bakšienė 2015: 1–20). Panašus požiū is į a mės a ojimą ski ingoje aplinkoje sieja Ju ba ko i Ma ijampolės esponden us (ž . 1 pa .). Ski umas ik as, kad nemaža Ma ijampolės mokslei ių dalis (38,89 p oc.) eigia nea pažįs an i, kai gy enamajame mies e i apylinkėse (jose gy ena i jų seneliai) kalbama a miškai. A i inkamai i šių esponden ų kalbėjimo a miškai dažnis y a mažesnis nei Ju ba ko mokslei ių (3,59) (ž . len elę). Tokius ezul a us galėjo lem i kelios p iežas ys. Gali bū i, kad Ma ijampolėje mėginama a si ibo i nuo a minio kodo. Jis, kaip odo a lik i y imai, aip pa ge ai a pažįs amas, be labiau neigiamai nei eigiamai e inamas ne ik ie os, be i kaimyninių ie o ių gy en ojų (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 114–117; Bakšienė 2016: 33–37; 2019: 7). Labai ikė ina, kad sa os a mės Ma ijampolės mokslei iai eigia nea pažįs an ys odėl, kad mano, jog ji ne ik a ima be nd inei kalbai, be i y a be nd inė kalba (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 117–119; Bakšienė 2016: 35–37). Bene daugiausia a minės aiškos, i iamųjų e inimu, esama Šakiuose (ž . len elę). Daugiau nei pusė apklaus ų šio mies o mkslei ių eigia ją gi din ys iek sa o kalbinėje gim inėje (61,70 p oc.), iek šeimose (51,06 p oc.) (ž . 1 pa .). Vis dėl o pačių Šakių mokslei ių dekla uojamas kalbėjimo a miškai dažnis (3,92) y a ik šiek iek didesnis už dažnį, nus a y ą Ma ijampolės i iamųjų a lik os užduo ies pag indu (ž . len elę). Many ina, kad dalis Šakių esponden ų (17,02 p oc.) nu odė sa o aplinkoje nea pažįs an ys a minės aiškos i gi dėl nedidelio jos ski umo nuo bend inės kalbos (Aliūkai ė i k . 2014: 150; Bakšienė 2015: 11; 2016: 33–37). Taigi, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės jaunuolių nuos a ų duomenys leidžia da y i p ielaidą, kad i iamieji iden i ikuoja silpnesnį a s ip esnį sa o kalbinių gim inių a miškumą. Tačiau dalis jų su šia k albine aiška nesi apa ina. Kaune a ojamas kalbinis kodas šio mies o mokslei ių aizdiniuose, ma y , siejamas su bend inei kalbai a imu a ian u. 2. OBJEKTYVUSIS TIRIAMŲ VIETOVIŲ KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS Ti iamosios Kauno, Ju ba ko, Ma ijampolės i Šakių ie o ės pagal daba inę Z. Zinke ičiaus i A. Gi denio pa eik ą lie u ių a mių klasi ikacij ą (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147; Zinke ičius 1969: 365–380) pa enka į bend inei kalbai a imiausios aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo ą (ž . 2 pa .). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 PAV. Ti iamosios ie o ės aka ų auk š aičių kaun iškių pa a mės plo e Kaip i isi aukš aičiai, šių apylinkių gy en ojai a ia s eikus ie, uo, kaip aka ų aukš aičiai, išlaiko nepaki usius an, am, en, em i bu usius nosinius ą, ę, o kaip kauniškiai – nea i aukia ki čio, ge ai ski ia neki čiuo ų galūnių ilguosius balsius (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139– 147; Zinke ičius 1969: 365–380; LKTCh 2004: 39–44; VAKKKA 2005: 39). Daugiau kalbinių ski ybių esama kai ku iose šios pa a mės dalyse, aigi i kai ku ių ie o ių i iamųjų kalboje. Dialek ologų da buose nu odoma, kad Šakių apylinkėms būdinga pe abu d ibalsio a d iga sio dėmenis ęsiamai a iama i agalė p iegaidė i ki os ypa ybės (VAKKKA 2005: 60–62; GAT 2008: 14–28). Pagal neki čiuo ų galūnių bals ių a imą šios apylinkės daly inos į d i dalis: uos balsius umpinančią šiau inę dalį, pap as ai į a dijamą kaip Šakių šnek a (ji su ampa su šiau ine šio ajono dalimi ), i okius balsius s eikus išlaikančią pie inę dalį (Bace ičiū ė 2004: 12– 14; 2006: 12; LKTCh 2004: 38–41; VAKKKA 2005: 45, 60; Aliūkai ė i k . 2014: 151; Bakšienė 2015: 3). Ski ingose Nẽmuno pusėse esančios Šakių i Ju ba ko apylinkės, y ėjų eigimu, y a labiau panašios nei ski ingos (Sakalauskienė 2013: 17; Bakšienė 2015: 6). Su Ju ba ko šnek a adiciškai siejamoje aka inėje ajono dalyje i į y us nuo jos nu olusiose šiau inės Nemuno pusės ie o ėse, kaip i pie inėje upės pusėje apie Šakius, a iama ęs inė p iegaidė, umpinami neki čiuo ų galūnių balsiai (G ina eckienė 1957: 119–180; 1996: 88; VAKKKA 2005: 83–84; Sakalauskienė 2015: LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 312, 317). Kadangi Ju ba ko apylinkės ibojasi su ki omis pa a mėmis, ies šnek os plo o pak aščiais iksuojama į ai esnių ypa ybių (Bace ičiū ė 2008: 5–18; 2010: 235–243; Bakšienė 2012: 19–23; 2015: 7; Sakalauskienė 2013: 17; 2015: 315–316). Pie aka inėje aka ų aukš aičių kauniškių plo o dalyje apie Ma ijampolę, kaip i pie inėse Šakių apylinkėse, ne umpinami ilgieji galūnių balsiai. Tačiau čia, p iešingai nei apie Šakius, nė a ęs inės p iegaidės. Ma ijampolės apylinkės aip pa išsiski ia siau o, į emp o balsio e a osena (VAKKKA 2005: 93; Bakšienė 2016: 27–28). Jose pailginami pi mieji i ap adžių d iga sių dėmenys (VAKKKA 2005: 93–95). Ap a osios nag inėjamam plo ui būdingos kalbinės ypa ybės a spindi objek y ųjį (moksliškai pag įs ą) šio a ealo aizdą. Vienos iš jų būdingos isam aka ų aukš aičių kauniškių plo ui, aigi i isoms s aipsnyje ap a iamoms ie o ėms. Pagal ki as ypa ybes a imesnėmis laiky inos Ju ba ko (i šiau ės aka inė Kauno apylinkių dalis) i Šakių apylinkės. Nuo jų kalbiniu požiū iu labiau ski iasi pie aka inė kauniškių plo o dalis apie Ma ijampolę ( aip pa Vilka iškį) i ki as ie o es. 3. SUBJEKTYVUSIS TIRIAMŲJŲ VIETOVIŲ KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS Iš žymėjimų žemėlapiuose dažnumo ma y i, kad kalbines gim ines isų ie o ių gimnazis ai s ip iausiais kalbinio giminiškumo yšiais links a sie i su 5–6 aplinkinėmis ie o ėmis (ž . 3 pa .). 3 PAV. Ski ingais kalbin io giminiškumo yšiais su kalbinėmis gi m inėmis siejamų zonų skaičius LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Toks žymėjimas suda o nuo 92 iki 20 p oc. isų analizuojamų anke ų. Pa yzdžiui, Kauno mokslei iai kaip kalbiniu požiū iu a imiausias kalbinei gim inei nu odė 6 zonas (ž . 3 pa .). Didžiausia žymėjimų žemėlapiuose dalis (75,56 p oc.) enka Kaunui. Kai ku ie iš esponden ų sa ojo mies o isai nepažymėjo ( okie žemėlapiai suda o 24,44 p oc. isų Kauno mokslei ių pa eik ų žemėlapių) 7 . Tai, ma y , eikė ų aiškin i anke os klausimo o muluo e: „Žemėlapyje pažymėki e, ku , jūsų manymu, kalbama panašiai kaip i jūsų mies e“. Taigi Kaunas, no s kai ku iuose žemėlapiuose i nepažymė as, kalbiniu požiū iu ie os jaunuolių iesiogiai a ne iesiogiai siejamas su ki omis aplinkinėmis ie o ėmis. Daugiau nei ečdalis šio mies o mokslei ių kaip panašiausias į kalbinę gim inę žymėjo Vi lniaus (46,67 p oc.) i Jona õs (44,44 p oc.) zonas. Da penk adalis Kauno esponden ų okiomis ie o ėmis laikė Kėdáinius (22,22 p oc.), Kaišiadó is i Klai pėdą (po 20 p oc.). Tikė ina, kad pagal panašumą nu odydami a imus kalbinėms gim inėms a ealus jaunuoliai galėjo em is asmenine pa i imi. A i kalbinių gim inių žymimos kalbin iu požiū iu panašios zonos (geog a iškai a imiausi a ian ai) mokslei iams galėjo bū i labiausiai pažįs amos. Taigi, esponden ai galėjo a pažin i jiems pa iems būdingą kalbinę aišką. Vidu iniškai a sąlygiškai idu iniškai s ip ūs yšiai isų mokslei ių, išs ky us Šakių mokslei ius, gim uosius mies us sieja su iena ki a olimesne ie o e ( oks žymėjimas suda o 18– 11 p oc. isų anke ų). Mažiausiai su kalbinėmis gim inėmis mokslei iai links a sie i geog a iniu požiū iu oliau esančias zonas (nuo 9 iki 1 p oc. isų anke ų). Su gim ųjų apylinkių aiška apa indami labiau nuo jų nu olusias ie o es, i iamieji, ma y , emiasi iek indi idualia, iek kolek y ine pa i imi (plg.: Inoue 1999: 174; Aliūkai ė i k . 2017: 122–124). Taigi, ski ini i plačiau ap a ini iš gimnazis ų žymė ų žemėlapių iš yškėję ejopo kalbinio gim ųjų ie o ių (ne)giminiškumo su ki omis zonomis modeliai. 3.1. Kalbinis Kauno (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis Daugiausia sa o kalbinės gim inės kodui a ima aiška pasižyminčių ie o ių žemėlapiuose nu odė Kauno mokslei iai (ž . 4 pa .). 7 Tai iksuo a i ki ų mies ų jaunuolių žymė uose žemėlapiuose. Jie suda o 36 p oc. isų Ju ba ko, 41,67 p oc. Ma ijámpolės i 14,89 p oc. Šakių esponden ų žymė ų že mėlapių. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 M j_M14 M j_V05 M j_V17 M j_V10 9 PAV. Ma ijampolės mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su ki omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose pa yzdžiai Kalbines Ma ijampolės i g e imo Vilka iškio mies o sąsajas pa i ina anks esni pe cepcijos y imai (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84–100). Nus a y a, kad į Vilka iškio jaunuolių nu ody ą, jų eigimu, su alkiečių a mės dalį pieš iniuose žemėlapiuose isada pa enka a ba abi s i ys (Vilka iškis i Ma ijampolė), a ba ik iena iš jų (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 90). Iki šiol a lik ų subjek y iojo aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės e inimo y imų ezul a ai pa i ina ne ik Ma ijampolėje i Vilka iškyje, be i g e imoje Kal a ijoje, os oliau esančiuose Šakiuose a ojamo kodo, ku is pap as ai apibūdinamas kaip a minis, pana šumą (Dabašinskienė, Dagily ė 2013: 111–112; Bakšienė 2016: 36–37; Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89) LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (ž . 9 p a . žemėl. M j_V05). P idu ina, kad a miškesne Ma ijampolę links a laiky i ne ik Vilka iškio, be i ki ų a plinkinių ie o ių gy en ojai. Kaip kalbiniu požiū iu olime snė Ma ijampolei gimnazis ų nu ody a ik g e imiems pie ų aukš aičiams p iski iama Lazdi jų zona (11,11 p oc.) (ž . 9 pa ., žemėl. M j_V10). Nus a y a, kad šia ie o e kalbinės gim inės, kaip a minės zonos, ibas linkę plės i i Vilka iškio jaunuoliai (Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89). Silpniausiais kalbiniais yšiais Ma ijampolė šio mies o jaunuolių siejama su didmiesčiais (Kaunu i Vilniumi) i keliomis pie ų aukš aičių zonomis (Aly umi i T ãkais) (ž . 9 pa . žemėl. M j_V10). Ki as lie u ių kalbos plo as šių mokslei ių žemėlapiuose nežymė as, adinasi, su Ma ijampole nesusijęs jokiu kalbiniu giminiškumu. Taigi, Ma ijampolės jaunuoliai panašiausiu į kalbinės gim inės aišką links a laiky i be eik isame aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo e a ojamą kalbinį kodą. 3.4. Kalbinis Šakių (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis Mažiausiai į kalbinės gim inės aišką panašių ie o ių žemėlapiuose pažymėjo Šakių gimnazis ai (ž . 10 pa .). 10 PAV. Zonos, ku iose, Šakių mokslei ių požiū iu, kalbama panašiai kaip kalb inėje gim inėje Kaip kalbiniu požiū iu panašiaus ias į Šakius (žymėjimai suda o 85,11 p oc. isų šio mies o mokslei ių pildy ų anke ų) jaunuoliai daugiausia nu odė kaimynines Vilka iškio (61,70 p oc.), Kazlų Rūdos (57,45 p oc.), Ju ba ko (42,55 p oc.), Ma ijampolės (31,91 p oc.) i Kauno (29,79 p oc.) zonas (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, M18, V09). 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Šakiai Vilka iškis Kazlų Rūda Ju ba kas Ma ijampolėKaunas Tau agė Kal a ija P ienai LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šk_M02 Šk_V09 Šk_M18 Šk_M20 11 PAV. Šakių mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su k i omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose pa yzdžiai Šakių, ki aip nei Ju ba ko, mokslei iai sa o kalbinę gim inę labiau nei su Ju ba ku links a sie i su pie čiau esančiomis Vilka iškio i Kazlų Rūdos zonomis (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, V09). Panašus kalbinis giminiškumas, ano Šakių i Ju ba ko jaunuolių, jų kalbines gim ines sieja su Kaunu. Šiuo požiū iu ap a as ki okias Ma ijampolės mokslei ių nuos a as (jų kalbin ė gim inė su Kaunu siejama silpniausiais yšiais) , ma y , lėmė iek kalbinės, iek nekalbinės p iežas ys (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261). Silpniausiais kalbiniais yšiais Šakių jaunuolių kalbinė gim inė siejama su keliomis oliau esančiomis os pačios (Kal a ija – 6,38 p oc., P ienais – 4,26 p oc.) a g e imos pie ų žemaičių aseiniškių (Taũ age – 8,51 p oc.) pa a mės ie o ėmis (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M20). Ki os lie u ių kalbos plo o ie o ės Šakių jaunuolių nežymė os. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vadinasi, Šakių gimnazis ų nu ody os kaip kalbinei gim inei a imiausios ie o ės be eik nesiski ia nuo zonų, ku ias sa o žemė lapiuose pažymėjo Ma ijampolės mokslei iai. Šakiai, kaip i Ma ijampolė, kalbiniu giminiškumu siejami su didžiąja aka ų aukš aičių kauniškių plo o dalimi. Ski umas as, kad į Šakiuose a ojamą kalbą, šio mies o mokslei ių nuomone, mažia u panašios jų kalbinei gim inei geog a iškai olimesnės, be Ma ijampolei a imesnės Kal a ijos i P ienų s i ys. P iešingai, Ma ijampolės jaunuolių požiū iu, jų kalbinei gim inei olimesnės (a jai isai negiminiškos) šalia Šakių esančios Ju ba ko i Kauno zonos. Taigi, subjek y usis šių ie ų kalbinis giminiškumas be eik su ampa su objek y iuoju. IŠVADOS Laikan is pe cep y iosios dialek ologijos me odologinių p incipų a lik as aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo o ie o ių – Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės – kalbinės gim inės aizdinių y imas pa i ina i papildo anks esniais da bais apibend in ą subjek y ųjį i objek y ųjį bend inei lie u ių kalbai a imiausio egiono aizdą. Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška kalbines gim ines labiau links a sie i cen inių nag inėjamosios pa a mės ie o ių – Šakių i Ma ijampolės – i iamieji. Tikė ina, kad dėl a ian o sa i umo, . y. nedidelio ski umo nuo bend inės kalbos, dalis jų sa ojo kalbinio kodo nea pažįs a. Kalbinę gim inę e indami i kaip a minės, i kaip ne a minės kalbos zoną, Ju ba ko, a ba pa a mės pa ibio zonos , mokslei iai pa i ina kelių kalbos a ian ų egzis a imą šioje zonoje. Kaune a ojamas kalbinis kodas ie os jaunuolių, ma y , siejamas su bend inei kalbai a imu a ian u. Tokios apklaus ų esponden ų nuos a os be eik su ampa su objek y iuoju gim ųjų apylinkių kalbiniu žymė umu. Panašius ezul a us iš yškino mokslei ių žymė ų pieš inių žemėlapių pag indu išski i ejopi kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis zonomis modeliai. Iš jų ma y i, kad ie o ės, Šakių i Ma ijampolės esponden ų nu ody os kaip kalbiniu požiū iu a imiausios jų kalbinėms gim inėms, be eik neiše ina už aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės ibų. Ju ba ką s ip iausi kalbiniai yšiai, šio mies o jaunuolių eigimu, sieja su os pačios i g e imos žemaičių a mės pa ibio ie o ėmis. Kauno jaunuolių kaip panašiausios į kalbinę gim inę nu ody os zonos be eik su ampa su XXI a. an ajame dešim me yje geoling is ų išski u bend inės kalbos s anda o plo u. Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunųjų kalbos a o ojų san ykį su objek y iuoju ne ik gim ųjų i aplinkinių ie o ių, be i iso lie u ių kalbos plo o kalbiniu a ian iškumu. Tikė ina, kad apie kalbines gim ines (išsky us Kauną i jo apylinkes) esančios LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kalbiniu požiū iu joms a imos zonos mokslei ių labiau apa inamos su a mine aiška. Be eik isą lie u ių kalbos plo ą apimančios silpniausiu a jokiu kalbiniu giminiškumu su kalbinėms gim inėms jaunuolių (ne)siejamos ie o ės g eičiausiai siejamos su bend inei kalbai a imesniu kalbos a ian u. LITERATŪRA Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Aliūkai ė D. 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkai ė D. 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. – Respec us Philologicus 35(40), 63–91. Aliūkai ė D., Bakšienė R., Ja osla ienė J. i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės sk i ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė D., Me ky ė-Š a cienė E. 2012: Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai . – Kalbos kul ū a 85, 155– 177. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257– 262. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2016: Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose že mėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 89–120. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Bace ičiū ė R. 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Bace ičiū ė R. 2006: Šakių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Bace ičiū ė R. 2008: Ta mių są eikos p ožymiai Klaipėdos k aš o „su alkie iškajame “ idiolek e. – Bal u iloloģija 17(1/2), 5–18. Bace ičiū ė R. 2010: Lie u ių kalbos žemaičių a mės ypa ybės aka ų aukš aičių kauniškių šnek ose. – Respec us Philologicus 18(23), 235–243. Bakšienė R. 2012: Klaipėdos k aš o aukš ai iškosios dalies naujosios a mės o ma imasis. – Žmogus i žodis 1, 19–23. Bakšienė R. 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p adžios Šakių i Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/174. Bakšienė R. 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių p iegaidės: Ma ijampolės šnek a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bakšienė R. 2019: Ta minio kalbėjimo e inimas Pap ūsėje: XXI a. p adžios Viš yčio a ealo y imas. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/267/199. Bakšienė R., Vaišnienė D. 2014: Klaipėdos k aš o aukš aičiai: eks ai i kon eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Dabašinskienė I., Dagily ė E. 2013: Su alkiečių išski inumas: būdo sa ybės a kalbėjimas? – Mies ai i kalbos 2. Moksl. ed. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 105–123. Dailey-OʼCain J. 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242. Die cks W. 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. Ecke P. 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolinguis ics. Ed. Flo ian Coulmas, Ox o d: Blackwell, 151–167. E ans B. 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. GAT 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai. Sud. R. Bace ičiū ė, V. Sakalauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ge žo ai ė L. 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 121–142. Ge žo ai ė L. 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5. Sud. R. Bak šienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101. Ge žo ai ė L. 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: ienos Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278 (žiū ė a 2019 09 27). Ge žo ai ė L., Čepai ienė A. 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim inė: ibos, aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/issue/ iew/889. Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis. Gi denis A., Zinke ičius Z. 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. G ina eckienė E. 1957: Mi u os upyno a mės one ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 1, 119– 180. G ina eckienė E. 1996: Ju ba kiškių šnek a. – Ju ba kas: is o ijos puslapiai. A s. ed. A. Pi očkinas, Vilnius: P adai, 88–98. Inoue F. 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology. Volume 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161–176. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbo s ins i u o leidykla, 2004. Long D. 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. Ma shal J. 2004: Language Change and Sociolinguis ics: Re hinking Social Ne wo ks (Palg a e S udies in Language Va ia ion), Basings oke: Palg a e Macmillan. Me ky ė-Š a cienė E. 2016: Ta mių men alinio žemėlapio (ne) ikslumo eiksniai: a mės a ojimas s. ne a ojimas. – Respec us Philologicus 29(34), 139–154. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 P es on D. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis ics, Do d ech : Fo is. P es on D. 1993: Folk Dialec ology. – Ame ican Dialec Resea ch. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 333–377. P es on D. 1999a: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXIII–XL. P es on D. 1999b: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Sakalauskienė V. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sakalauskienė V. 2015: Ju ba ko šnek a – žemai iško i aukš ai iško a ealų susiki imo ie a. – Leksikog a ija i leksikologija 5, 309–329. Vaicekauskienė L. 2014: Didmies is i sos inė ge iausios lie u ių kalbos pe cepcijose. – Taikomoji kalbo y a 6, 1–31. P ieiga in e ne e: h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/52. Vaicekauskienė L., Čiči kai ė R. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76. VAKKKA 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Lie u ių kalbos a mės mokyklai. Sud. R. Bace ičiū ė, D. Mikulėnienė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Z. 1969: Apie lie u ių kalbos a mių sk i s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(31), Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 365–380. Zinke ičius Z. 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gau a 2019 10 10 P iim a 2019 12 18 LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IMAGES OF THE LINGUISTIC HOMELAND OF THE YOUNG WESTERN AUKŠTAITIANS OF KAUNAS: THE LINGUISTIC (NON)AFFINITY OF KAUNAS, JURBARKAS, ŠAKIAI, AND MARIJAMPOLĖ Summa y The a icle is conce ned wi h an analysis o a esea ch o images o he linguis ic homeland o young people om he loca ions o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas: Kaunas, Ju ba kas, Šakiai, and Ma ijampolė. The subjec ma e ial cons i u es he da a om a esea ch conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. The images o he linguis ic homeland embedded in he consciousness o he esponden s can be unco e ed h ough a discou se o he equency o choice o linguis ic codes and an analysis o he d awn (men al) maps o he endencies o he localisa ion o he (non)a ini y be ween he linguis ic homeland and o he loca ions. The analysis o he da a has e ealed ha i is he subjec s om he cen al loca ions o he a ea co e ed (meaning Šakiai and Ma ijampolė) who end o associa e hei linguis ic homelands wi h dialec al exp ession. I is likely ha , owing o he singula i y o a pa icula a ia ion ( he low deg ee o which i di e s om he s anda d language), some o hem a e unable o ecognise hei own linguis ic code. In ecognising he exis ence o dialec al and non-dialec al exp ession in hei linguis ic homeland, subjec s om Ju ba kas, a bo de zone o a subdialec , po en ially con i m a coexis ence o se e al linguis ic a ia ions in i . The linguis ic code used in Kaunas mos p obably connec s in he images o local school you h wi h a a ia ion ha app oxima es he s anda d language. D awn maps show ha , as a as linguis ic a ini y is conce ned, local young people associa e Šakiai and Ma ijampolė wi h he majo pa o he a ea o We s e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas. The neighbou ing bo de a eas o Aukš ai ians and Samogi ians a e conside ed linguis ically closes o Jù ba kas. The loca ions speci ied by Kaunas esponden s as being closes o hei linguis ic homeland almos mi o he a ea o he s anda d language as iden i ied in he second decade o he 21s cen u y. The images o a ia ion e ealed by he a i udes o he young language use s mi o he objec i e linguis ic a ia ion bo h o he subjec s’ linguis ic homeland and i s su oundings, and o he en i e a ea o he Li huanian language o an almos exac deg ee. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, linguis ic homeland, linguis ic a ini y, d awn maps. LAURA GERŽOTAITĖ Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas [email p o ec ed]