Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LAURA GERŽOTAITĖ Uni e sidad de Vilna JAUNŲJŲ VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ KAUNIŠKIŲ KALBINĖS GIMTINĖS FRADELINIAI: KAUNO, JURBARKO, ŠAKI Y MARIJAMPOLS KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS ESMINIAI VOODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, aka ų aukš aičiai kauniškiai, kalbinė gim inė, kalbinis giminiškumas, peš iniai žemėlapiai. ĮVADAS Pe cep y iosios dialec ología abajos kalbine gim ine (angl. linguis ic homeland) se llama indi ido kalbinė ap linka y ella es á asociada con las dis ancias lingübicas y espaciales de ese en o no (Die cks 2002: 51; Aliūkai ė and k . 2017: 1061 Pap as os de la comunidad de lengua a ianzados en sa imonía de los miemb os de las coma cas na ales e elan imágenes de las coma cas na ales da os del men alino, o lápš inio, a ios mapa (plačiau e P es on 1999b: XXXIVXXXV; Aliūkai ė 2009: 164179). Los mapas men ales, dennis p es on (1989: 123; 1993: 335) a i mación, son simplicísima mane a de e mina , 1 qué eiliniai usua ios del lenguaje man o sob e luga o é (ž . Aliūkai ė y k . 2017: 42). Aunque úl imo decen io á pe cep y iosis dialec ologías abajos de Li uania mul iplica, mayo a ención al kalbines hom ines imagindines des ino apenas unos pocos de ellos. El luga de la lengua Bend inė en el men al mapa de la lengua li uana ma e ial undamen o es iznag ina se Šiaulių, Vilka i škio y demás ciudades en mapas de jó enes pinchus en mapas 2 iz yškėję elaciones con lingüine gim ine y disposiciones sob e g e imų a ealų (Aliūkai ė, Mikulė nienė 89120; Ge žo ai ė 2016: 121142; Ge žo ai ė, Čepai ienė 84100; Me ky ė - Š a cienė 139154; Aliūkai ė 2016: 10 2016: k . Nunciado que kalbinė gim inė como a minės aiškos p lo as, p a yքերով, Vilka iškio mokslei ių pun o de is a, comp ende adegimas s i is o casi coincide con aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės lími es. Bend inés lengua a ealui a ibuido Vilka iškis no se sepa a de Ma ijámpolės (Ge žo ai ė, Pe cep y iosios dialek ologijos) en los es udios men al del e eno (angl. men al map) se indica el concep o, qué localidades o g upos de luga eso ios aizdinys es yškėja de la lengua de los usua ios. s ąmon. Así e ela se los miemb os de la comunidad de lengua común e d inė-kalbinė nuo oka (Die cks 2002: 52; Aliūkai ė 2009: 1 66). 1 2 El p oyec o se lle ó a cabo con ondos de la Es adoybinė lie u ių kalbos komisija (su a ies N . K-5/2014). 2014 06 02–2016 12 31, ado ė – p o . d . Dai a Aliūkai ė. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 2 Čepai ienė 2016: 84100). Tokie doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 esul ados ob ene susis eminus mapasapios, en los que in es igamieji Ac ualumas y no edades. lokaliza o a mės i bend inės kalbos a ealus, duomenis. Kalbinės gim inės a inidad con o as localidades es udios, que mues an capacidad de miemb os de comunidad de lengua común de dedica su p opia lenguabinés ambien e aišką, Li uania aún po comenza (Ge žo ai ė 2018: 76101). A lik a Šiaulių, según Zigmo Zinke ičiaus y Alekso Gi denio p esen ada la clasi icación de los a menes li uanos aka ų aukš aičių šiauliškių, el análisis de las imágenes gimnas as de las lenguas gimnasis as iz yškino bas an e exaclią el sis ema de pe cepción de a ian es del en o no de las lenguas de in es igación. desde es e pun o de is a aún no se i ada comúnona lengua li uana más ce canas pa a mės aka ų aukš aičių kauniškių plo e e sančių ie o ių jaunimo nuos a os. Du ación del P oyec o Es e a ículo obje i o basado en pe cep y iosa dialec ología me odología y nuos a omis, pagal pieš inius žemėlapius išnag inė i Kaũno, Jù ba ko, Šakių, Ma ijámpolės gimnazías mokslei ių kalbinės gim inės imagdinius, i. i. kalbi nį gim ųjų apylinkių (ne)giminiškumą con o as zonomis y alimą kalbinę aišką jose. Obje o del a ículo Kauno, en cua o ciudades gimnazios besuegan es Ju ba ko, Šakių, Ma ijámp olės gimnazijų mokslei ių kalbin ės gim inės aizdiniai. Ti iamieji y a 1518 años jó enes (ž . len elę). LENTEL. Ti iam cha ųjų ak e is ika Vi enam- ie o ė oji Del i iamųjų o al Del me ginų o al Del aikinų o al moka Ta mę nemoka Ta mės kalba Ta mišk- nekalba ai kalbos Ta mišk- Kaunas 3 45 23 22 7 38 3 12 Ju ba k- 100,00 % 51,11 % 48,89 % 15,56 % 84,44 % 6,67 % 26,67 % as 4,36 50 28 21 10 40 10 8 3,92 100,00 % 56,00 % 42,00 % 20,00 % 80,00 % 20,00 % 16,00 % Shakiai ai Ta minės ecuen- cia 47 29 18 29 17 27 4 36 17 19 20 16 19 5 Ma ijam- 100,00 % 61,70 % 38,30 % 61,70 % 36,17 % 57,45 % 8,51 % polė 3,59 100,00 % 47,22 % 52,78 % 55,56 % 44,44 % 52,78 % 13,89 % Apklaus us mokslei ius se puede asigna a un g upo de edad. A lieken el es udio baséase Penelopės Ecke en el pun o de is a, que la base de la clasi icación de edad es no exac li ch onologija, y a psniai. Ti iamíos según lingübiné, cul u alén, expe iencia socialín y iden idad adolescen eña a psnį se asignan es e mismo ka ha (Ecke 1997: 151167; Aliūkai ė 2007: 145). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 In es igadoji ma e ial p oyec o Regionalinių a ian ų i a iamosios bend inės kalbos (k azis anda o) sklaida p incipios del siglo XXI: pe cepcinis y imas me u 3 Kauno Jono Basana ičiaus, Ju ba ko An ano Gied aičio-Gied iaus, Šakių Žibu io y Ma ijampolės Sūdu a gimnazios llenadas 178 encues as. 4 Anke ą cons a de cua o pa es. En la p ime a y segunda ijan los da os sociodemog á icos: inquilinos gen es, ažius, kilmė s y luga es de esidencia, ambién se p esen an p egun as a ianza la e ce a dialek o kompe encijai i a ojimo ak y umui nus a y i. Pe cep y iosios dialek ologijos modelį (kalbinės gim inės y bend inės kalbos a ealų žymėjimas žemėlapuose) y ke i oji (klausomų s imulų eks ų e inimas i lokaliza imas žemėlapuose i k ) pa es de anke os (plačiau. apie anke ą ž . Aliūkai ė 2019: 72). Selecciona los siguien es e os: 1) analiza la lingüina begsena (colección de códigos) de e mina des inų encues as klaus imų da os; 2) p esen a obje i ųjį, i. e. cien í icamen e basadoą, de la ie o ių kalbinį (ne)giminiškumą su ki omis zonomis; 3) išnag inė i subjek y ųjį, . y. eilinio comunidad de la lengua examinadas ma io sa imonėje exis en e, de los luga es examinados (ne)giminiškumą con o as zones e elado es ma e ial de mapas de lápiz; 4) dis ingui sa imonía kalbinių gim inių (ne)giminiškumo su ki omis ie o ėmis modelius i apibend in i jaunuolių susi o m usius imagdinos limbinés homminas. De odo mokslei iai sus disposiciones isualiza o d ešim yje mapasélapios. P ime a a ea […] en el mapa señala se, donde, en opinión de los alumnos, se habla simila men e como su habi ado en la localidad. En la segunda mapa, los esponden es enían ma cado, donde se habla comúnine lengua. Ki uos ochoones en mapasap ios ellos localiza on klausomų lengua a ios, o ex os de s imulos, a ealus. Los mapas p opo ciona con indicados los municipios lími es y cen ais. 5 A igosnij se examinan p ime a a ea mapas, exy škinan ys kalbinių gim inių (ne)giminiškumą con o as localo ėmis. En ellas зафиксированные ответы apibend inan dos e apas. P ime o se analiza, cuáles y qué ecuencia con qué ecuencia los ep esen an es de odos los luga es es udiables ma có sus lingübinas ma inas lingüís icamen e pun os de is a ce canos, mínimo u ce canos y lejanos s i is. Excep o del lingüino de luga es de (ne)giminiškumo con o as zonomis modelius, en ado de e mina , cuáles son jó enes kalbos a o ojų kalbinės gim inės ibos. Remian is pagal pe cep y iosios dialek ologijos 3 El p oyec o ejecu ado Es a ybin ės lie u ių kalbos k omisijos (su i ies No K-2/2017) Du ación del P oyec o 2017 06–2 019 12, ado ė – p o . d . Da i a Aliūkai ė. 4 Lle ando a cabo el p oyec o p epa adas y 20172018 m. ellenadas enques as anonimines E aluación de a ian es de Lengua saugomos Viln iaus uni e si e o Kauno akul e o Kalbų, li e a ū os i e imo s udijų ins i u e. 5 Pe cep i io en dialec ología aplicando écnica del mapa (ž . P es on 1989; 1999a: 359373; 1999b: XXIIIXL) se p esen an a los es udiados an o acíos mapas (E ans 2002: 7683), an o, pa a que sea más ácil o ien a se, ales mapas, en los que se indican los lími es de las mayo es unidades e i o iales adminis a i as (ž . Longčiai: 178 1999 ) y didmies (ž . Dailey-Ož'Cain 1999: 228). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 me odología ya lle ada a cabo du an e el p oyec o acumulados de di e sas lingübinés en o no 6 jó enes a mių y Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijamp olės mokslei ių de inidas en á eas de bend inės kalbos žemėlapių duomenimis, papildomai aiškin asi, kokia kalbinė aiška a ojama galbinės gim inės. Ti iamosas á eas, como mues an las más ecien es in es igaciones ge oling is icas, escisíosčiusios de una nue a local da inio me idiones occiden ales aukš aičių gy ybingiausių adicinių pa a mių ( aka ų aukš aičių kauniškių) pag indu besi o muojančio egiolek o plo e (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261 2014; Ge žo ai ė, Mikulėnienė: XIII mapėlapis y comen a io). Viena a la in es igación inclui ían localidades Ma ijampolė debido a al o índice men alino u banizacinio (dėl é mino plačiau é Ma shal 2004: 111) y dides nės que al ededo es localidades a mines (ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261) alo conside adosina egiolek o cen o. O as dos localidades de Ju ba ko y Šakių apellinkėse dis inguidos smulkesni kalbiniai da iniai, o geolek ai. Kauno apylinkės, en las que se habla comúnina li uanos lengua más ce cana al local a ian e de la lengua, se indican como bend inés lengua es ánda zona. Así, jó enes a los miemb os de la comunidad lingüís ica e aluando su lingübiná en o no y g e imus a ealus, neabejo inai impo an e bend ines lenguas o, más p ecisamen e, imaginadas bend ines lenguas como p es ijinio código ma muo. Tikė in a, que debido a es a azón apun as as mokslei ių kalbinės gim ines imágenesdienes pueden di e i de imágenesdinių, iz yškėjusių ealizando in es igaciones en o as egiones de Li uania. 1. TALVOS CODE (NE)UZOJIMAS KAUNO, JURBARKO, ŠAKI Y MARIJAMPOLS JAUNUOLI POZIÚRIU Duomenos análisisé mues a que menos menos del a mines aiškos en su lengubine en gim inėje (mak oaplinkoje) escuchas Kauno gimnazis ai. Te minis código, en opinión de es os jó enes, muy a amen e se u iliza an o en su ciudad na al (8,89%) como en sus amilias, i. e. mik oaplinkoje (13,33%) (Véase ig. 1). 6 Po más sob e el p oyec o y sus esul ados éase. Aliūkai ė y k . (2017). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Kauno habi amoj i luga o ė Ju ba ko habi amojė Šakių habi amojė Ma ijampolės luga de esidencia 1 PAV. El (ne)uso del código in e minio (TK) mic oi mak oaplinkoje es udiados pun os de is a de los jó enes de los luga es Así, y es os alumnos decla ándose la ecuencia de habla in e minio es meno que la media 3 de 7 (ž . len elę). Sólo 2 de cada 8 sa o a miní habla con balis de semán ica di e encialo escala de los jó enes que i en en Kaune son o igę de el a mínico p ožiū iu más ma cé a en o no Aly au (o de el adjun o aukų pie š aičių pa a mės plo o). Sus abuelos, excep o aquellos dos casos, ambién i en Kaune. P iduciosa, que aquellos mokslei os de Kaunas, que no piensan que habla a miškai (po lo an o, ellos su a miño de habla ecuencia noymėjo), pod ían más se asociados con cie a a mine aiška, po que i e no en es a ciudad, y sus a edinkėse (p z., Papa čių, Gi ái ės kaimuose). Jose i en y algunos de sus abuelos. En o as localidades habi adas, como se e de las in es iga i as disposiciones, el código lingüís ico u ilizado se in e p e a como a imesnis a miniam (ž . 1 igu a.). Aunque Ju ba ko, como y Kauno, los mokslei is señala on insolan es a miškai, pe o señala on que su ciudad simila men e ecuen emen e se u iliza an o a minis (42 po cien o) como nona minis (44 po cien o) a ian es del lenguaje (ž . 1 igu a.). Ta učia más de la mi ad de es os jó enes en amilias (56 pe cen .) a mialmen e no se habla. Ma ge po encima del p omedio Ju ba ko gimnazis as habla de o ma ecuen e (4,36 de 7) puede indica que el código g amal de sus lingübinėje aplinkoje LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 se u iliza mucho lo más in ensamen e de lo que es indicada (ž . len elę). Además, los es udiabíos i en no solo en la p opia ciudad, sino ambién en sus ap ilinquias aldeas. Ju ba ko y ecinas en Šakių apellinkėse i en y sus abuelos. In es igaciones an e io es de disposiciones mues an que Ju ba ko kalbinė aiška luga y ecinosin ių luga es de habi an es es bas an e bien econocible (Bakšienė 2015: 120). Simila es ac i udes a la u ilización del e mino en di e en es en o nos elaciona Ju ba ko y Ma ijampolės esponden es ( éase ig. 1). La di e encia sólo es que nemaja pa e de los mokslei ių de Ma ijampolė (38,89 pe cen .) a i ma no econocįs an i, cuando habi adaime en ciudad y apilinkėse (en ellas i e y sus abueli os) se habla a miškai. Co espondien emen e y es os esponden es de habla la ecuencia e mialmen e es meno que Ju ba ko mokslei ių (3,59) (ž . len elę). Tales esul ados pudie on de e mina a ias azones. Puede se , que Ma ijampolėje se in en a desp ende se del código a mino. Él, como mues an las in es igaciones ealizadas, ambién es bien econocible, pe o más nega i amen e que posi i amen e e aluado no solo local, sino ambién de los habi an es de ecinas localidades (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 114117; Bakšienė 2016: 3337; 2019: 7). Muy es p obable que sus lenguas Ma ijampolės mokslei iai a i man no ecogís an os po que, que c een que no solo es á ce cana a be nd ine lengua, sino y es be nd inė lengua (Dabašinkienė, Dagily ė 2013: 117119; Bakšienė 2016: 3537). Bene p incipalmen e a mines aiškos, in es iga i os alo ación, es áama Šakiuose (ž . len elę). Más de la mi ad de las encues adas mxle ado es de es a ciudad a i ma an ella oyin ys an o en su lengua na i a (61,70%) como en hoga es (51,06%) (ž . Fig. 1). Sin emba go, los p opios Šakių alumnos decla an la ecuencia de habla a miškai (3,92) es sólo lige amen e mayo de la ecuencia, es ablecida Ma ijampolės es udiosos ealizadas basándose en la a ea (ž . len elę). Conside a que pa e de Šakių esponden es (17,02%) indica on en su en o no no econocien es a mines aiškos ambién debido a la lige a di e encia de ella del comun inés idioma (Aliūkai ė e k . 2014: 150; Bakšienė 2015: 11; 2016: 3337). Así, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolė jó enes disposiciones da os pe mi en hace p esuncióná, que es udiamíos iden i ica debilpnesnį o ip esnį su lingüís icos gim inių a miškumą. Sin emba go pa e de ellos con es a k albine aiška no esi apa ina. Kaune se u iliza el código lingübinis de es os imágenes de es udian es de la ciudad, ma y , siejamos con comuninea lengua a imu a ian u. 2. OBJETIVUSIS TIRIAM VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS Tosios Kauno, Ju ba ko, Ma ijampolės y Šakių á eas según la ac ual Z. Zinke ičiaus y A. Gi denio p esen ada li uáneos a mių klasi ikacij ą (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1969: 365380) cae en la comunina lengua más ce canos de aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės plo ą (ž . 2 pa .). LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 PAV. Ti iam localidad de los aka os ac sh aičius kaun izkių pa a mės plo e man iene Kaip i isi aukš aičiai, šių apylinkių gy en ojai a ia s eikus ie, uo, kaip aka ų aukš aičiai, nepaki usius an, am, en, em e exusius nosinius ą, ę, a como kauniškiai nea i aukia ki čio, bien segu ia neki čiuo ų galūnių ilguosius balsius (Gi denis, Zinke ičius: 1966 139 147; Zinke ičius 1969: 365 380; LKTCh 2004: 39 44; VAKKKA 2005: 39). Más di e encias lingüís icas exis a en algunas de es as pa es de la ada més, aigi y de algunos luga es de los in es igado es en el idioma. En los abajos de dialec ólogos se indica que Šakių edondeinkėms ca ac e ís ica a a és de ambos d ibalsio o d iga sio dėmenis ęsiamai supuama i agalė p iegaidė y o as peculia idades (VAKKKA 2005: 6062; GAT 2008: 1428). Según neki čiuo ų galūnių bals ių a imu es a coma ca delinkes en dos pa es: uos balsius umpinančią šiau inę dalį, pap as ai į a dijamą kaip Šakių šnek a (ji su ampa su niau ene pa e de es e dis i o ), y ales balsius sano man enien e la pa e su (Bace ičiū ė 2004: 12 14; 2006: 12; LKTCh 2004: 38–41; VAKKKA 2005: 45, 60; Aliūkai ė i k . 2014: 151; Bakšienė 2015: 3). Ska ing lados de Nẽmuno las que es án Šakių y Ju ba ko apillinkės, según los in es igado es, es á más panašios nei ski ingos (Sakalauskienė 2013: 17; Bakšienė 2015: 6). Su Ju ba ko šnek a adiciškai siejamoje en la pa e occiden al del dis i o y al es e de ella en las emo as zonas del no es e de Nemuno, como y en la pa e su del ío ace ca de Šakių, supues a ęs inė p iegaidė, ab e iados neki čiuo ų galū balsnių (G ina eckienė 1957: 119[…]180; 1996: 88; VAKK 2005: […]84; Sakalauskienė 2015: 83AKKA): LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 312, 317). Dado que Ju ba ko apellinkės limi a con o as pa a mías, en los bo des del á ea šnek os se ixa a ias peculia idades (Bace ičiū ė 2008: 518; 2010: 235243; Bakšienė 2012: 1923; 2015: 7; Sakalauskienė 2013: 17; 2015: 315316). Pie aka inėje aka ų aukš aičių kauniškių plo o en pa e sob e Ma ijampolę, como y me idionais Šakių apylinkėse, no umpinami los la gos galūnių ocia. Sin emba go aquí, con a iamen e que sob e Shakius, no hay ęs inės p iegaidės. Ma ijampolės apillinkės ambién se des acan es echo, į emp o balsio e a osena dėmenys (VAKKKA 2005: 9395). (VAKKKA 2005: 93; Bakšienė 2016: 27–28). Jose pailginami pi mieji i ap adžių d iga sių Ap osiones del á ea abo dada p opias de la lengua se e lejan en el á ea obje i ųjį, aigi y a odas (moksliškai pag įs ą) šio a ealo aizdą. Vienos iš jų būdingos isam aka ų aukš aičių kauniškių las localidades abo dadas en el a ículo. Según o as peculia idades más p óximas conside a á inas Ju ba ko (i šiau ės aka inė Kauno apylinkių pa e) y Šakių apylinkės. Desde su pun o de is a lingüís ico más di e encia pie aka inė kauniškių plo o pa e sob e Ma ijampolę ( ambién Vilka iškį) y o as localidades. 3. SUBJECTIVUSTIO DIRIAMJ VIETOVI KALBINIS (NE)GIMINIŠKUMAS De las ma caciones en los mapas de ecuencia se e, que lingüinas na ales de odos los luga es gimnasis as con más ue es conexiones de lingüino pa en izado links a incula con 56 al ededo as á eas (ž . Fig. 3). 3 PAV. Di e ingais kalbin io a inidad de elaciones con kalbinėmis gi m inėmis siejamų zonų núme o LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tal ma caje cons i uye en e 92 y 20 po cien o. de odos los analizados encues as. Po ejemplo, mokslei is de Kaunas como el pun o de is a lingüís ico más ce cano a la lengua ma e na señala on Didžiausia žymėjimų žemėlapiuose dalis (75,56 p oc.) enka Kaunui. Kai ku ie iš esponden ų 6 zonas (ž . ig. 3). suyo ciudad del odo no ma cymėjo ( ales mapas cons i uyen 24,44 po cien o. de odos Kauno mokslei ių pa eik ų žemėlapių). Es o, p esun amen e, debe ía acla a se en la 7 o mulación de la p egun a de la encues a: Žemėlapyje ma que, donde, su opinión, se habla simila men e como y en su ciudad. Así Kaunas, aunque en algunos mapasapios y no ma cyme os, lingüíniamen e desde el pun o de is a de los jó enes locales di ec amen e o indi ec amen e se elaciona con o as al ededo as zonas. Más que un e çdalis de es e ciudad mokslei ių como simila ísimo á kalbinę hommina ma có Vi lniaus (46,67 pe cen .) y Jona õs (44,44 pe cen .) zonas. Da un quin al de Kauno esponden esúas localidades conside ó Kėdáinius (22,22%), Kaišiadó is y Klai pėdą (po 20 po cien o). Es espe able que según simili ud indicando p óximos a lengbinas na i as a ealus jó enes pudie an basa se pe sonaline pa i imi. A i lingüís icos gim ines ma cimas kalbin iu pun o de is a simila es de zona (geog á icamen e más ce canos a ian es) podía se más conocidas a moksle iam. Así, los encues ados podían econoce a ellos mismos ca ac e ís ico lingbinę aišką. Medianamen e o condicionalmen e medianamen e ue es conexiones de odos los alumnos, excl ky us Šakių mokslei ius, na i os ciudades unen con una o a localidad más lejanas ( ese señalamien o 11 p oc. isų anke ų). Mažiausiai su kalbinėmis gim inėmis mokslei iai links a sie i geog a iniu cons i uye 18 pun o de is a más adelan e (nuo 9 a 1 p oc. de odas anke as). Con los gimnasios apilinkies aiška apa indando más de ellos los luga es emo os, es udiamieji, ma y , baséasi an o kolek y ine pa i imi (plg.: Inoue 1999: 174; Aliūkai ė i k . 2017: 122–124). indi idualia, an o Taigi, ski ini y más ampli apa ini de gimnasis as ma cė ų mapélapios ex yškėję ejopo lingüinio gimnasios (ne)gimini localo ios con o as zonomis modeliai. 3.1. Kalbinis Kauno (ne)giminiškumas su ki omis ie o ėmis P incipalmen e su lengua de la na alidad al código p ima aiška pasižyminčių luga esos en mapasapios señaló Kauno mokslei iai (ž . 4 igu a.). 7 Es o iksuo a y de o as ciudades jó enes ma cée uos mapasapios. Ellos cons i uyen 36 po cien o. de odos Ju ba ko, 41,67 po cien o. Ma ijámpoles y 14,89 po cien o. Šakių esponden ų žymė ų že mėlapių. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 M j_M14 M j_V05 M j_V17 M j_V10 9 PAV. Ma ijampolės mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo con o as ie o ėmis ma camien o mapas pa yzdžiai Las lengbines Ma ijampolės y la adyacen e ciudad Vilka iškio in e conec an con i ma emp esni pe cepción es udiimai (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 84100). Se de e minó que a Vilka iškio á eas nu ody ą, jų eigimu, su alkiečių a mės dalį pieš iniuose žemėlapiuose isada pa enka a ba abi jó enes (Vilka iškis y Ma ijampolė), o sólo una de ellas (Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016: 90). Has a aho a lle ados a cabo el esul ado de la e aluación subje i a de los kauniškių pa a mės con i ma no sólo en Ma ijampolė y Vilka iškyje, sino ambién en la adyacen e Kal a ijoje, jus o en los Šakies a con inuación mencionados, el código u ilizado, que gene almen e se desc ibe como a minis, pana šumą (Dabašinskienė, Dagily ė 2013: 111112; Bakšienė 2016: 3637; Ge žo a Vilkai ė, Čep ai ienė 89) 2016: LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (ž . 9 p a . zemėl. M j_V05). P idu ina, que a miškesne Ma ijampolę links a conside a no sólo Vilka iškio, sino y o os a plinkinių locali ios habi an es. Como lingüí icamen e pun o de is a olime snė Ma ijampolei gimnazis o indicada sólo a los adyacen es su os alš aičiams a ibuye Lazdi jų zona (11.11 po cien o.) (ž . 9 igu a, mapa. M j_V10). Se ha es ablecido que en es a localidad kalbinės gim inės, como a minės zonas, lími es endę pės i y Vilka iškio jaunuoliai (Ge žo ai ė, Čep ai ienė 2016: 89). Las más débiles conexiones lingüís icas Ma ijampolé de es a ciudad jó enes se asocian con didmies (Kaunu y Vilniumi) y algunas me idiones al š aičių zonomis (Aly umi y T ãkais) (ž . 9 ig. mapa. M j_V10). O as á eas de lengua li uanas es os mokslei ių mapasapapios nežymė as, pasaeasi, con Ma ijampole nousiyęs ningúnu lingüiniu kininiškumu. Así, Ma ijampolês jó enes más pa ecidosu en calbinés hom inas aišką links a conside a casi en odo aka os alš aičių kauniškių pa a mės plo e a ojamą kalbinį kodą. 3.4. Kalbinis Šakių (ne)giminiškumas con o as localidades Mágicamen e en la kalbinés gimninas aišką pa ecidos luga es en mapas de los ma có Šakių gimnazis ai (ž . 10 ig.). 10 PAV. Las zonas en las que, desde el pun o de is a de los alumnos de Šakius, se habla simila men e como lengua inėje gimninėje Kaip lingüís icamen e simila iaus ias a Šakius (žymėjimai cons i uyen 85,11 po cien o. de odos los alumnos de es a ciudad pild anke ų) jó enes p incipalmen e las ecinas pa iškio (61,70 po cien o), Kazlų Rūdos (57,45 po cien o), Vilka Ju ba ko (42,55 po cien o), Ma ijampolės (31,91 po cien o) y Kaunas (29,79 po cien o). (ž . mapa Šk_M08, M. V09). 0 % 20 % 40 % 60 % 80 % 100 % Shakiai Vilka išk- Kazlų Ju ba k- Ma ijampolėKaunas as Tau agė Rūda Kal a ija is P ienai LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šk_M02 Šk_V09 Šk_M18 Šk_M20 11 PAV. Šakių mokslei ių kalbinės gim inės giminiškumo su k i omis ie o ėmis žymėjimo žemėlapiuose pa yzdžiai Šakių, di e en e que Ju ba ko, mokslei iai su kalbinę gimninu más que con Ju ba ku links a sie i con piečiomis čiau esan Vilka iškio y Kazlų Rūdos zonomis (ž . 11 pa . žemėl. Šk_M02, V09). Panašus kalbinis kininiškumas, ano Šakių y Ju ba ko jó enes, sus lingüines gim ines uneja con Kaunu. Desde es e pun o de is a se discu en o as disposiciones de los alumnos de Ma ijampolė (yas kalbin ė gim inė con Kaunu se une po los ínculos más débiles), apa en a, lėmė an o lingubines como no lingubines azones (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 261). Las más débiles conexiones lingüís icas Šakių jó enes kalbinė gim inė se asocian con unas pocas más lejos si uadas de la misma (Kal a ija 6,38%, P ienais 4,26%) o Šk_M20). O as g e imos pie ų žemaičių aseiniškių (Taũ age – 8,51 p oc.) pa a mės ie o ėmis (ž . 11 pa . žemėl. lenguas li uanas de la zona de Šakių jaunuolių nežymė os. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Hediasi, Šakių gimnazis ų indicadas como lingüina na alina las zonas más ce canas casi no di ie en de zonas, las cuales su ie a hopias señala on Ma ijampolės mokslei iai. Shakia, como y Ma ijampolė, lingüínium kininiškumu asociamos con didžiąja aka ų aukš aičių kauniškių plo o Ski umas as, kad į Šakiuose a ojamą kalbą, šio mies o mokslei ių nuomone, mažia u panašios pa e. su lingüína na alina geog á icamen e leim e io es, pe o Ma ijampolea ce canías Cal a ía y P ienų á eas. Con a iamen e, Ma ijampolės jó enes pun o de is a, su lingüina na imena negiminiškos) šalia Šakių esančios Ju ba ko i Kauno zonos. Taigi, subjek y usis šių ie ų kalbinis olimesnės (a a ella oda kininiškumas casi coincide con obje uoju. IŠVADOS Según los p incipios me odológicos de la dialec ología pe cep i iosa ealizado un es udio de pa a més de las ie as Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės de la lengua na al de las zonas Kaunas, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės con i ma y apildoe con abajos más gene ales desc end in ą imagen subje i a y obje i a emp ana de las lenguas li uanas más ce canas a la egión. examinamosas pa a més Duomenų analizė odo, kad su a mine aiška kalbines gim ines labiau links a sie i cen inių localidades Šakių y Ma ijampolės i iamieji. Espé ase, que debido a peculia idad del a ian e, i. i. insigni ican e di e enciación del idioma bend inés, pa e de su p opio código lingüino no econoce. Kalbinę gim inę e indami i kaip a minės, i kaip ne a minės kalbos zoną, Ju ba ko, a ba ada més pa ibio zonas, mokslei iai con i ma la exis encia de a ios idiomas a iados en es a zona. Kauneado lingübinis código u ilizado de los jó enes locales, ma y , siejamos con bend ine lengbai a imu a ian u. Tales apun a os esponden esos disposiciones casi coincide con el obje i o ioi de los gim ojos a edinkies lingüíni signi icė um. Panašius esul ados esc yškino mokslei ių žymė ų peš inių žemėlapių pag indu dis ingui ejopi kalbinių gim inių (ne)giminiškumo con o as zonomis modelos. De ellos se e que las zonas, Šakių y Ma ijampolės esponden ų indicadas como lingüís icamen e pun o de is a más ce canas a sus lingübine as hommi e as, casi neiše ina más allá de aka ų aukš aičių kauniškių pa a mės ibos. kalbiniai yšiai, šio mies o jaunuolių eigimu, sieja su os pačios i g e imos žemaičių a mės pa ibio Ju ba ką o aliausi localo ėmis. Kauno jó enes como semejan esas a kalbinę ma imonia indicadas zonas casi coincide con XXI a. segundo diezme ie geoling is os dis ingu u bend iné lengua Ve balizuo os i izualizuo os nuos a os a skleidžia jaunųjų kalbos a o ojų san ykį su es ánda de la supe icie. obje i ío no sólo na os y al ededo es de las localidades, sino y de odo lie u ių lengua de la supe icie lingüiniu a ian iškumu. Es espe able que sob e lingüines gim ines LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių y Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (exsky us Kauną y sus apilinkes) exis en es desde el pun o de is a lingüinio emom ce canos zona mokslei ių más iden i icadas con a mine aiška. Básicamen e oda la supe icie de la lengua li uanas aba cando debilpniaús o ningúnu lingüínguig kininiškumu con kalbinėms gim inėms jaunuolių (ne)siejamas localidades g eičiausiai siejamas con comunesine kalbai a imesniu a ian e del lenguaje. LITERATŪRA Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Aliūkai ė D. 2009: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15(20), 164–179. Aliūkai ė D. 2019: Objek y usis a miškumas: požymiai i e ė. – Respec us Philologicus 35(40), 63–91. Aliūkai ė D., Bakšienė R., Ja osla ienė J. i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės sk i ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129–196. Aliūkai ė D., Me ky ė-Š a cienė E. 2012: Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai . – Kalbos kul ū a 85, 155– 177. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257– 262. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D. 2016: Pe cep y iosios dialek ologijos ins umen ai i y imų k yp ys: a ian ų a ealai men aliniuose že mėlapiuose (Bi žų a ejis). – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 89–120. Aliūkai ė D., Mikulėnienė D., Čepai ienė A., Ge žo ai ė L. 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Bace ičiū ė R. 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Bace ičiū ė R. 2006: Šakių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Bace ičiū ė R. 2008: Ta mių są eikos p ožymiai Klaipėdos k aš o „su alkie iškajame “ idiolek e. – Bal u iloloģija 17(1/2), 5–18. Bace ičiū ė R. 2010: Lie u ių kalbos žemaičių a mės ypa ybės aka ų aukš aičių kauniškių šnek ose. – Respec us Philologicus 18(23), 235–243. Bakšienė R. 2012: Klaipėdos k aš o aukš ai iškosios dalies naujosios a mės o ma imasis. – Žmogus i žodis 1, 19–23. Bakšienė R. 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. p adžios Šakių i Ju ba ko šnek os. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/174. Bakšienė R. 2016: Vaka ų aukš aičių kauniškių p iegaidės: Ma ijampolės šnek a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bakšienė R. 2019: Ta minio kalbėjimo e inimas Pap ūsėje: XXI a. p adžios Viš yčio a ealo y imas. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/267/199. Bakšienė R., Vaišnienė D. 2014: Klaipėdos k aš o aukš aičiai: eks ai i kon eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Dabašinskienė I., Dagily ė E. 2013: Su alkiečių išski inumas: būdo sa ybės a kalbėjimas? – Mies ai i kalbos 2. Moksl. ed. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 105–123. Dailey-OʼCain J. 1999: The Pe cep ion o Pos -Uni ica ion Ge man Regional Speech. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 227–242. Die cks W. 2002: Men al Maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 51–70. Ecke P. 1997: Age as a Sociolinguis ic Va iable. – Handbook o Sociolinguis ics. Ed. Flo ian Coulmas, Ox o d: Blackwell, 151–167. E ans B. 2002: A i udes o Mon eal S uden s owa ds Va ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. D. Long, D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 71–93. GAT 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai. Sud. R. Bace ičiū ė, V. Sakalauskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ge žo ai ė L. 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: ibos men aliniuose žemėlapiuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 74, 121–142. Ge žo ai ė L. 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5. Sud. R. Bak šienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101. Ge žo ai ė L. 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: ienos Kauno ajono gimnazijos a ejis. – Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/278 (žiū ė a 2019 09 27). Ge žo ai ė L., Čepai ienė A. 2016: Vilka iškio jaunuolių kalbinė gim inė: ibos, aisyklingumo i pa auklumo e ės. – Ve bum 7. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l / e bum/issue/ iew/889. Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis. Gi denis A., Zinke ičius Z. 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. G ina eckienė E. 1957: Mi u os upyno a mės one ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 1, 119– 180. G ina eckienė E. 1996: Ju ba kiškių šnek a. – Ju ba kas: is o ijos puslapiai. A s. ed. A. Pi očkinas, Vilnius: P adai, 88–98. Inoue F. 1999: Subjec i e Dialec Di ision in G ea B i ain. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology. Volume 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161–176. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbo s ins i u o leidykla, 2004. Long D. 1999: Geog aphical Pe cep ion o Japanese Dialec Regions. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 177–198. Ma shal J. 2004: Language Change and Sociolinguis ics: Re hinking Social Ne wo ks (Palg a e S udies in Language Va ia ion), Basings oke: Palg a e Macmillan. Me ky ė-Š a cienė E. 2016: Ta mių men alinio žemėlapio (ne) ikslumo eiksniai: a mės a ojimas s. ne a ojimas. – Respec us Philologicus 29(34), 139–154. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 P es on D. 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis sʼ Views o A eal Linguis ics, Do d ech : Fo is. P es on D. 1993: Folk Dialec ology. – Ame ican Dialec Resea ch. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 333–377. P es on D. 1999a: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXIII–XL. P es on D. 1999b: A Language A i ude App oach o he Pe cep ion o Regional Va ie y. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. D. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 359–373. Sakalauskienė V. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sakalauskienė V. 2015: Ju ba ko šnek a – žemai iško i aukš ai iško a ealų susiki imo ie a. – Leksikog a ija i leksikologija 5, 309–329. Vaicekauskienė L. 2014: Didmies is i sos inė ge iausios lie u ių kalbos pe cepcijose. – Taikomoji kalbo y a 6, 1–31. P ieiga in e ne e: h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/52. Vaicekauskienė L., Čiči kai ė R. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76. VAKKKA 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai. Lie u ių kalbos a mės mokyklai. Sud. R. Bace ičiū ė, D. Mikulėnienė, V. Salienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Z. 1969: Apie lie u ių kalbos a mių sk i s ymą. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija 3(31), Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 365–380. Zinke ičius Z. 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gau a 2019 10 10 P iim a 2019 12 18 LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IMAGES OF THE LINGUISTIC HOMELAND OF THE YOUNG WESTERN AUKŠTAITIANS OF KAUNAS: THE LINGUISTIC (NON)AFFINITY OF KAUNAS, JURBARKAS, ŠAKIAI, AND MARIJAMPOLĖ Summa y The a icle is conce ned wi h an analysis o a esea ch o images o he linguis ic homeland o young people om he loca ions o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas: Kaunas, Ju ba kas, Šakiai, and Ma ijampolė. The subjec ma e ial cons i u es he da a om a esea ch conduc ed unde he p inciples o pe cep ual dialec ology. The images o he linguis ic homeland embedded in he consciousness o he esponden s can be unco e ed h ough a discou se o he equency o choice o linguis ic codes and an analysis o he d awn (men al) maps o he endencies o he localisa ion o he (non)a ini y be ween he linguis ic homeland and o he loca ions. The analysis o he da a has e ealed ha i is he subjec s om he cen al loca ions o he a ea co e ed (meaning Šakiai and Ma ijampolė) who end o associa e hei linguis ic homelands wi h dialec al exp ession. I is likely ha , owing o he singula i y o a pa icula a ia ion ( he low deg ee o which i di e s om he s anda d language), some o hem a e unable o ecognise hei own linguis ic code. In ecognising he exis ence o dialec al and non-dialec al exp ession in hei linguis ic homeland, subjec s om Ju ba kas, a bo de zone o a subdialec , po en ially con i m a coexis ence o se e al linguis ic a ia ions in i . The linguis ic code used in Kaunas mos p obably connec s in he images o local school you h wi h a a ia ion ha app oxima es he s anda d language. D awn maps show ha , as a as linguis ic a ini y is conce ned, local young people associa e Šakiai and Ma ijampolė wi h he majo pa o he a ea o We s e n Aukš ai ian Subdialec o Kaunas. The neighbou ing bo de a eas o Aukš ai ians and Samogi ians a e conside ed linguis ically closes o Jù ba kas. The loca ions speci ied by Kaunas esponden s as being closes o hei linguis ic homeland almos mi o he a ea o he s anda d language as iden i ied in he second decade o he 21s cen u y. The images o a ia ion e ealed by he a i udes o he young language use s mi o he objec i e linguis ic a ia ion bo h o he subjec s’ linguis ic homeland and i s su oundings, and o he en i e a ea o he Li huanian language o an almos exac deg ee. LAURA GERŽOTAITĖ. Jaunųjų aka ų aukš aičių kauniškių kalbinės gim inės aizdiniai: Kauno, Ju ba ko, Šakių i Ma ijampolės ka lbinis (ne)giminiškumas | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.05 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KEYWORDS: pe cep ual dialec ology, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, linguis ic homeland, linguis ic a ini y, d awn maps. LAURA GERŽOTAITĖ Uni e sidad de Vilna Kauno acul ad Cus osas g. 8, LT-44280 Kaunas [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]