Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT Ins i u des langues Li uanies EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA LIETUVI KALBOS NAUJAJOODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI ESMINIAI VOODŽIAI: émo ionnelle-exp essi e leksika, naujažodžiai, okaziniai da iniai, da ybinė analizė, açon de da ybos, p oduc i umas. ĮVADAS Miliūnai ė (2012a: 311; oi 2018: 18184; 2018: 121; Mu mulai y ė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksai ė 161 2018: 1): éc i e à p opos de di e s aspec s (pd ) de l'é a des nou eaux mo s de la langue Li uanienne, on app o ondi la adi ionnelle nou elle langue e les espèces ac uelles, p ésen an un poin de ue no a eu su les nou eaux mo s de la langue Li uanienne comme des signes de mé ap a . Duomenyne 2019 m. a il mois 5 d. é ai 5120 lexikog aphiquemen déc i es uni és de langue. Ras i 572 émo ionnelle-exp essi e des ini e ec uan s nou eada ai. 1 S ylis iquemen ma qués naujada ai duomenyne décompose selon hui exp essinius a spal ius: ulga usis, niquamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, plaisujamasis, i oniškasis e amilia usis (ž . 1 igu e.). 1 Les daik a o ds cons i uen 91,8 % de ou es ND ixées émo ionnelles-exp essi es lexiques, ac ionmajodžiai 4,9 %, būd a džiai 3,3 %. A enan à la manqueuse ma iè e empi inée des ca ac è es e ca ac è es, on oi qu'il ne peu app o ondie discu e des ca ac è es e ca ac è es e ca ac è es, pa conséquen dans ce a icle communémen déc i en s ylis iquemen signi ie aien nou eada es polinkie de doig s. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 2 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 PAV. Naujada us se épa i ion duomenyne selon exp esinį a spal į Ma i que ND la majeu e pa ie émo ionnelle-exp esinės lexique (ne 69,4 p oc.) cons i uen des cono a ions néga i es naujada ai, i.e. i oniškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, ulga ųjį e amilia ųjį a spal į u in ys da iniai. Tokį inégales de se épa i ion peu ê e expliqué comme no me, e des émo ions psichologinėmis i socialinėmis p iežas imis: lie u ių kalboje (kaip i daugelyje ki ų kalbų) neigiamas emocinis e inimas iš eiškiamas dažniau negu eigiamas, nes isa, kas ge a, p iimama pa iculiè es pou les choses no males les gens ne signi ie, donc ou ce qui ne a, laikoma nuk ypimu nuo no mos i į e inama neigiamos kono acijos naujažodžiais (Jakai ienė 1988: 51; Guda ičius 2000: 130–131). A me us ND da ybiquemen neskaidomus séman iques naujajodžius, pa exemple., plūgas menk. ou kuo mécon en amsuolis, unkelis menk. amsuoliu considé é pesimis iquemen nusi eiké homme, opposé eli ui, mo s de combinaisons, exemple, quelques iš elė menk. chau eoja emme, akiplėšiškai e pik ybiškai nepaisan les ègles de la ci cula ion (plg. quelques gaidelis, quelques e elis), u ile idio menk. qui nesa anaudiquemen épand suspec es connaissances e idéologies, béné ique aux ad e sai es, neu okan el compo emen de nui smingume, e débinius, exemple., na is, -ė menk. so i is en Eu ope de l'A ique du No d, e a de is 2. i on. déplael ine signi ica ion Vulga usis 0,5 % Niekinamasis 6,3 % Menkinamasis 28,3 % Mažybinis 1,6 % Maloninis 3,7 % Jokaujamusis 25,3 % I onique 33,8 % Familia usis 0,5 % AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – e ilikėlis; poli iques inno ada es adimosi ci cons ances e açons de aib e | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p ocessus de s oppdis (plačiau su é hiquemen non app op iams mo szis oi Župe ka 2005: 2528), de l'enquê e o b j e k u choisi 479 uni és de langue. Ce a icle i k s l a s dé e mine les p incipaux 2 lexiques émo ionnelles-exp essi es, en egis ées ND, des açons de açons de mo s e les p oduc i s nou eada us; 2) e ec ue a isanale ND s ylis iquemen ma qués nou eada es analyse; da ybos p iemones. U ž d a in i a i : 1) iš ink i iš ND emocinę-eksp esinę unkciją a liekančius 3) é udie e déc i e s ylis iquemen ma qués nou eauxada es açons e moyens de açonnage; 4) dé ini de nou eaux en i onnemen s de doinkius de dou es. T a aille applique doybines analyses e i 5) ap a i s ilis iškai žymė ų naujada ų (gy enamojo me o ak ualijų ženklų) adimosi calcula ion m e o da i. EMOCINS-EKSPRESINS LEXSIKOS COMPRATA comme des mo s, lesquels éškien des sen imen s, leu eikšmės base posi i ou néga i émo ionnel ela ion du pa leu a ec S ilis iškai žymė ą leksiką suda o emo y ai i eksp esy ai. Įp as ai emo y ai apib ėžiami nommable suje . C'es son opinion su la aleu d'une ce aine chose, e celle (Guda ičius 2000: 126). Pou des aisons s ylis iques son u ilisés e exp essi wai ces o odžiai, qui in i ulés le suje le nuomonė pasi eiškia ne kaip loginis sp endimas, o kaip kalbančio asmens pojū is a jausmas“ nusako image (Jakai ienė 2010: 164). La p incipale di é ence émo i es e exp essi es n'appa aî des di ec ions d'e e , ma emo i ai agi les sens du pašnequo, e les mo s igu ingieux imagiduo é, ca leu signi ica ion comme embodyia isuimaisiais ou audimaisiais images (Jakai ienė 2010: 164). Bien que dans la li é a u e scien i ique il soi habi uel émo i us e exp essi es a ibue selon leu ai di ec ion d'e e , néanmoins leu a ibue s ic emen impossible, ca ce qui émoinge dans le langage, oujou s exp essy u (Pikčilingis 2010: 211; aussi oi Volek 1987: 5) e , à l'in e se, aizdu ansme l'in o ma ion susukia enco e e un œil ou un au e d'é alua ion émo ionnel (Jakai ienė 2010: 164 […]165). odėl s aipsnyje s ilis iškai žymė ai leksikai pa adin i enkamasi a o i emocinės-eksp esinės 3 2 Il s'agi d'un p imo dial examen émo ionnelle-exp essi e lexique, qu'ap ès e ec ué il esso i que ce ains nou eada s duomenyno de aien enco e ê e sys éma iquemen édagués aspec s ylis ique. ND objec i ixe lexiques nou eau és, donc dans base, ajou an pa un mo , ou de sui e nebūna aiški ou sys ème. Ce n'accumulan plus de données, il es possible oi , quelles nou eauxda es g oupes se dis inguen , e ces g oupes conséquemmen é alue s ylis iquemen . 3 En aison de ce e keblia sépa a ion de la aison ND émo i e-exp essi e leksika smulkiau (į menė ąsias d i g upes) n'es pas ski s oma. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 4 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS Dans les comme ces de langue Li uanienne, nou eaužodis (neologizmas) es géné alemen dé ini comme un nou eau mo appa u dans la langue (U bu is 2009: 3637; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), mokslinėje li e a ū oje pa eikiama naujažodžio samp a a į ai uoja (plačiau ž . Gi čienė 2012b: bien que 6): un nou eaužodis dis inc i e donne un imp ession pa iculiè e de nou eau é, d'inhabi uali é (Palionis: 212), d'au es mo s de emps, jusqu'alo s non inclus dans les dic ionnai es a amines (Milii ė 2015: 169). Les che cheu s polemizen su le nou eau e ji a ibuées nou eau au eolès, [m]a bien que 4 le mo puisse pa aî e déjà habi uel, e d'au es peu en enco e le ne pas comp end e (Popo a 2005: naujumas ka ais gali bū i sup an amas pe nelyg subjek y iai: ieniems kalbos a o ojams koks 913, ci ée de Jakai ienė 2010: 205; oi e aussi Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 91). Pa imes es c i e ium n'es pas en iè emen iable les dic ionnai es exis e l'exis lexicog aphinių plyšių, se naujažodžių a ankos k i e ijus pagal a aminius leidinius, no s lie u ių kalbos a eju oks encon e a ec les dicynes nesys emičnos i p oblème (Miliūnai ė 169 2015:). Duomenyne nou eaux e odžiais son considé és les mo s, qui ne son pas en egis és comme a aminiais dans les dic ionnai es choisis, . y. Daba inės lie u ių kalbos žodyne (6-ème (élec oninis) édi ion, 2011), su in e ne h piniame Lie u ių kalbos žodyne e Ta p au inių žodžių žodyne (Alma li e a, 2001) (ž . www.naujazodziai.lki.l ?Apie_duomenyna; su les p o ologismes e neologismes. Aleksa ski i ė 2018: 56). Funciellemen nou eaux e odžiai son assignés en deux g oupes p incipaux é é en inius (aussi appelés nomina i iais, e mininiais, indispensiais e k .) e exp esinius (aussi appelés s ilis iniais, akul a i iaisiais e k .) (Gi čienė 2012a: 249; 2012b: 15; oi enco e. O o d 2001: 98; Vaicekauskienė ( ansmission de l'in o ma ion) onc ion, e eksp esiniai naujažodžiai dans le ex e son incluses 2007: 34–43). Re e en iniai naujažodžiai į a dija naujas ealijas, . y. a lieka e e en inę s ylis iniais sume imais, ici la plus impo an e emocinė-eksp essinė onc ion (Gi čienė 2012b: 15). Re e en nai es 4 D oi e, ND son p ésen és e elles uni és de langue, qui e ec uausiai pa apsi ikissemen n'en è en dans a aminius dic ionnai es. ND Ils on le ma quemen nenaujas (ne iksués), pa exemple, meilia ais is liaudies mé hode médicale, causelian ou augmen an ly inį po aukį. Duomenyne indique que ce nou eada ce kadaise des langues Li uanies a o , mais dans didįjį Lie u ių kalbos žodyną dé aukęs du p ésen emp unnis aph odiziakas pa iel co espondance. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 5 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 les nou eaux mo s, don le p incipal ca ac é is ique dis inc i aožas s ylis is neu ali é (Gi čienė 2012b: 41), dans les magasins de açons de mo s s'in oduisen comme po en iciniai da iniai (po encionalizmai). Po encinis da inys du langage consomma eu complè emen habi uel, nou ellemen composé e obéissan à la exigence du ype de aib e, da inys, schnekos ac e pendan ealizuojamas à chaque momen , quand seulemen son besoin lui en au (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; U bu is 2009: 31; Vaskelienė 2011: 67), no ammen , à cô é des nommés de iande habi uels pou les Li uaniens (paukena, kiauliena, jau iena) si nécessai e pasida y a bui oliena (: bui olas) kengu iena (: kengu a) kuku eng mėsa, kup anuga iena (: kup anuga is mėsa) e kup an mėgaa io. Essen iel po en iins de ins dis inc e aožas même e lo s de leu p emiè e appa i ion nou eau é n'es sou en pas jun amas (Mikelionienė 2000a: 19; U bu is 2009: 323). Ils son c éés du nécessai e besoin in odui e une nou elle eali y (Gi čienė 2012b: 12), a in de comble les di s seman ines idesumes (Mikelionienė 2000b: 65), au con ai e que les eksp esiniai naujažodžiai, lesquels isen aiškos“ (Gi čienė 2005: 78). Šie s ilis iškai žymė i, a ba kono uo i, eks o elemen ai (Gi čienė naujότερες, eksp essy esnės ou madingesnės kalbinės 2012b: 41; oi enco e. Leh e 2003: 369) dans d'au es magasins aussi appelés okaziniais da iniais (okazionalizmais). Okazinis dansys i indi idualiame kon eks e sus ingęs naujada as (Blažinskai ė 2004: 59; Rozenbe gs 2004: 156; (ocazionalismes) exp essi us, du sys ème de da ybos au olès U bu is 2009: 323324; Jakai ienė 2010: 207; Ma iello 2016: 115), enco e in odui sous le nom d'au o inien, indi idualisé, s ylis inien, si uacinien, menko, une oisin e inhabi uel neologisme de da ybos, ainsi que des e mes de ocabulai e non ixsu du con ex e (Mikelionienė 2000c: 67; 2014: 74; Jakai ienė 2010: 207; Kazlaus Mau , Župe ka, Milicienė 2016: 92; 2016: 24). qui a bukin du pense (échappu omis ce eauimis), une ingis, -ė (: un, -a + ingis) menk. qui a ec un ce eau des ingiu, . y. p imi y aus mąs ymo, ži niasmegenis, -ė (: ži nis + smegenys) menk. qui p imi i e aus pensemen , neapsiš ie ęs, ne ašy as s uob ys e k . pa ie okazinių naujada ų. On peu olimesnė di ec ion de eche ches panag ine , combien di è e Taigi s aipsnyje nag inėjama ND emocinė-eksp esinė leksika, į ku ią pa enka nemaža okazinių da inių e e e en inių naujada ų da ybos polinkiai. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 6 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 NAUJAUŽI […] METHO DE LIVENAMOJO […] ACTUELE FEMKLAI Langue […] l'un des plus impo an s ai s d'une na ion (Guda ičius 1992: 1) es u ilisé ca [k]chaque na ion pa le saugou une in é essan e his oi e su de nomb eux siècles les e o s des gens de connaî e, comp end e e passe le monde qui les en ou e (Kopylenko 1995: 19, ci an Guda ičius 2000: 8), en d'au es e mes, depuis long emps dans les uni és exis an es es au cou s des six an e ans suss és une na ion mondiale e une mondialisa ion des langues (Guda ičius 2003: 8). La ela ion de la langue e de la na ion es é udiée non seulemen kalbininkų, mais aussi d'au es domaines spécialis es: La langue de nomb eux cul u ologų, my hologų a long emps é é pe çue comme populaes cul u e, psychologie e philosophie mi oi , sou en e comme seule sou ce à l'his oi e d'une na ion e son esp i connaî e e es é udiée de ce poin de ue (Tols ojus 2009: 82). Gim osie langue mondeė aizdžiui es ca ac é is ique mul iauxluoksniškumas e mul iaaspek iškumas, ca le langage es e non seulemen à la socié é des élémen s de mondeė aizdži (seni con ic ions, isualisées), mais ou e aussi de nou eaux aspec s de pe cep ion du monde (changemen d'expé ience, de nou eaux phénomènes, de nou elles sciences) (Mackiewicz 1999a: 21; pa exemple, ci ée à pa i de Guda ičius 2000: 13), dans les Li uaniens les noms des dangas ų s iko ienų (g ymonia, pi kia, s uba, da k), suni us aplinkaiam (be on ag a is) e u banizacijai), mais l'insigneu de l'a chi ec u e de la ille inno o ique i inis bâ imen ou an s a as (géné alemen menka e is, pas oujou s cons ui légalemen ) e e eė aižis (: zemė + aižy i) de l'in o ma ion non seulemen su le mondeė aizdį зафиксированное на языке литовского народа, mais e su la langue pasaulėjau ą, qui ansme la ela ion émo ionnelle humaine a ec ik o e (Guda ičius 2000: 16). aidos lūžius (Gi čienė 2012c: 19) ma que le lux de nou eaux mo s de socié é. Da omenyne ixée quelquesdouze „giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybė“. Panašūs naujada ai eikia e ingos nou eada es, qui de aien ê e considé ées signes ak ualijs emps i an , exemple, 2018 m. poli iques ou ni anspo e éduca ion, alimen a ion sphè e du èglemen ju idique p oposlymai Bū en laiko ak ualijas bei laikinus, si uacinius dalykus (Miliūnai ė 2012a: 4) a ne ne eçusé le sou ien du public, donc kalboje adosi s ilis iquemen ma ke aien , emps ak ualijas žyminčių doi.o g/10.35321/bkalba.920192.04 AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 7 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 naujada ų: dyzelhei as (: dyzelis „dyzelinu a omas au omobilis“ + -hei as < anglų k. ha e neapkęs i) jeok. des diesels au omobiles non 5 e o ; mais nešys, -ė (: mais as + neš i) juok. qui po e po e la nou i u e non ecommandée pa le minis è e de la P o ec ion San é à école (plg. zakandnešys, -ė). Dans le minis è e de la P o ec ion de la San é, les ecommanda ions 6 p ésen ées aux en an s akimi ksniu su eaga ę e slininkai élè es e leu s pa en s p oposè en so ie […] ce langage ensemble a ec no a ealija adęsis possible con aminan (maišinys) (plačiau ž . Kabašinskai ė: 1998: 5, 6364, 67; U bu is 2009: 354355; Milii ė 2014: 246264; Mu mulai y ė 2018: 60ska onas (ska : sain, -a + - onas) inan i alžo es da kandžių dėžu ė. 7 ND gausu e plus pas sa is ac ionimmen ac uelle au o i é mon an s nou eada es, liés à Li uanie als ieches e e liųjų sąjunga ainsi à elle p ijaučiančiais pe sonnimis: gand agal iai (: gand as + gal a) menk. Ramūno Ka bauskio es di igée poli inė jėga Li uanie als iečių i žaliųjų sąjunga, don le symbole sk endan is gand as, gand agal iškas, -a (: gand agal is, -ė) menk. 8 ca ac é is ique gand agal iams, gand amin is, -ė (: gand as + men is) menk. Vals iečių e e liųjų pa is homme ou elle p ijauchian s e gand iniai (: gand as) i on. Ramūno Ka bauskio es di igée o ce poli ique Li uanie als iečių i 9 žaliųjų sąjunga, don le symbole olendan is gand as. Duomenyne ixiée nou eada es, pasida y ų de Li uanie als iečių e e sųjų sąjungos su dieselinius au omobilus, a déjà en ée le nom communie dyzelhei as (angl. diesel ha e nekęs i dyzelio), iokiasi Lie u os au o e slininkų asociacijos gene alinis di ek o ius Vi oldas Miliusmin.l (15 07 2018 5 Plg. ND eikiamą pa yzdį: Šis eiškinys, kai dalis au omobilių bend uomenės išsako ien ik neigiamą nuomonę 31). k. dieselgei ). Dyzelhei u déc i s […]dyzelinių au omobilių nemėgimas, e skoliniu dyzelgei as (: dyzelis + -gei as (angl. k. -ga e < Wa e ga e) dū inių dėmuo, signi ian géné alemen d'admi able ampleu poli iquemen ou a ec des nuslėp es Beje, naujada o dyzelhei as nede ė ų painio i su one iškai panašiu dyzelgei u (plg. anglų k. dieselga e, usų ac ions du pou oi liées au scandal) Volkswagen diesel diesel au omobiles a šos klas ojimo skandalo. 6 Plg. ND eikiamus a osenos pa yzdžius: Bu o knygnešiai, daba bus mais nešiai [Mokslei io, ku is bu o supp ime indi a ec ne ekomenduojamo mokykloje mais o są ašu, commen ai . Red. pas .] ( acebook.com p o ège 2018 09 04). 2018 p asidėjo užkandnešių laikai. Pagal iską, ai ęsis 40 me ų [Reakcija į eisbuko diskusiją apie S eika os les ins uc ions du minis è e, quelle nou i u e les élè es ne peu en po e à l'école. Red. pas .] ( acebook.com 2018 08 31). 7 Plg. ND donné l'exemple: Dès ce e aison, oisième année de sui e éalisons p oje de esponsabili é sociale Sodinčius, don le bu aide les en an s à connaî e des légumes e des ui s e de ce e maniè e encou age les mažuosius de daugiau. Šiais me ais nusp endėme a ei i į pagalbą ė eliams i dėmesį ski i am, kad jų aikai o iginaliau i žaismingiau leu s alimen s à app end eino de leu alimen a ion saine. Sukū ėme spéciaux snakandžių dėžu es S eika onus, dans lesquels dépein ées des e gau es he ojés, elles que omodo , b okolis, obuolys, mo ka e a ie ė, symbolisan an s da žo ių e aisių supe galias. Pou que les en an s dans ces boî es en assen des snacks sains, da jeo ées, ui s e baies nous a ons donné des noms spéciaux, exemple mo ka onas, acon e B. Čaikauskai ė (zmones.l 2018 09 17). 8 Naujada es pasida i selon analogie a ec le mo bukagal is, -ė. 9 Naujada es pasida i selon analogie a ec le mo commun amin is, -ė. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 8 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 leade de Ramūno Ka bauskio pa ades: ka bauskiada (: Ka bauskis) his o ies, liées à le Seimo ma io Ramūno Ka bauskio ac i i és, ka bauskininkai (: Ka bauskis) Ramūno Ka bauskio di igée poli inė jėga Li huanian als iečių i žaliųjų sąjunga e ka bauskizmas (: Ka bauskis) niek. poli ique Ramūno Ka bauskio e son di igée idéologie du pa i. Glaudus poli iciens Sauliaus Sk e nelio e Ramūno Ka bauskio coopé a ion du a ail dans a dija le possible con aminan ka bosk e nelis (: Ka bauskis + Sk e nelis) niek. poli iciens Sauliaus Sk e nelio e Ramūno Ka bauskio duè e. Duomenyne ou é combien moins nou eauxada es, pasida y ų, selon le minis e Sauliaus Sk e nelio shalininkas e pi mininko Sauliaus Sk e nelio pa a de, p z., sk e nelininkas, -ė (: Sk e nelis) „p emje o sk e nelkė (: Sk e nelis) menk. p emie minis e Sauliaus Sk e nelio di igée pa le Gou e nemen p oposée condi ionnelle monnaie uni é des inée socialemen sou enus žmonėms apsipi k i smulkiose pa duo u ėse“ (pasida y a pagal analogiją su ža gonybe agno kė 10 ). Naujažodys ės okazinių naujažodžių kū imo p ocese, mon an émo ionnelle ela ionį a ec Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos ado u, ku iama i okių da inių, ku ių da ybos pama u pasi enkamas gy en ie ės Lie u oje nomma ion Naisiai, eliés a ec Ramūnu Ka bauskiu: naisiada (: Naisiai) su TV se ialu Naisių asa a e Vals iečių i žaliųjų sąjungos poli ine eklama ame se iale liées pe ipe ijos, naisija (: Naisiai) i on. des ca ac é is iques, signi ian es néga i des jambes opposi ionnelles disposi ions su ou ce qui es lié à Naisiais comme Vals iečių e e sųjų simboliu, pa adinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisie ija (: naisie is, -ė) „Vals iečių i sąjungos e sųjų sąjungos, don l'un des symboles Naisiai, inkėjai, naisie is, -ė (: Naisiai) 1. Naisių ésiden ; 2.Val ieux e e s unions, qui l'un des symboles Naisiai, memb e ou séėjas, e naisu a (: naisizacija (: Naisiai) „i on. Ramūno Ka bauskio idėjų, įgy endin ų Naisių gy en ie ėje, plė a“ Naisiai) Vals iečių e e sų sąjungos, qui l'un des symboles Naisiai, ep ésen an s Seime. Il es é iden que eux-mêmes ac ualiausi suje s ilgainiui aplimpa da iniais (džn. néga i es kono a ions) (plg. Miliūnai ė 2000: 8). S ilis iquemen ma qués nou eada es c éa eu s a i en aussi l'a en ion su le minis e de la san é Au elijaus Ve ygos ac i i és, pa iculiè emen néga i emen é aluée sa ini iée campagne de con ôle de l'alcool, donc base de doubles se choisi minis e pa a dée e c éen non seulemen néga i es 10 Vagno kėmis (: Vagno ius) appelés ap ès l'indépendance é au éme in odui e p emie s Li u iški monigai (laikinieji alonai, illus e di e siais ž ė eliais). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 9 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 cono a ions, mais e moqueujamieji da iniai, pašiepian s ou pajookian s non seulemen le même minis e, mais e chalininkus de la campagne de con ôle de l'alcool: kon aminan as e yganas, -ė (: Ve yga + eganas) juok. naujada as blai ininkui, ac i emen sou enan čiam alcoolio es ojimus, in i uli i, e ygininkas, -ė (: Ve yga) i on. con ôle de l'alcool s ic issemen chalininkas, e ygisa ion (: Ve yga) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo as alkoholio kon olės s ic inimas, e ygme is (: Ve yga + me as) i on. LR minis e de la san é Au elijaus Ve ygos ini iée loi de en o cemen du con ôle de l'alcool pé iode den ée en igueu e con aminan Ve ygos ini iée ž e yga (: ž ė is + Ve yga) „i on. naujada as, suku as i onizuojan S eika os minis o Au elijaus campagne de en o cemen du con ôle de l'alcool. T audimo conséquence pa lée adęsis okazionalismas puslapiaka pys, -ė (: pageis + ka py i) juok. exécu eu de la loi é ange s magazines de pages de a ec p ohibée alcool publici é ca py ojas. Tokių poli ikos naujada ų plė os polinkius, l'impo ance aux consomma eu s de langue mon e non seulemen <...> a osenos équence, mais aussi da ybos chakojimasis (Gi čienė 2013: 85) ce que son c éés non pa unis, mais gausų da ybos lizdą cons i uan s nauji da iniai, p ou e que la na ion Li uanienne, u ilisan c éa i emen les mo s da ybos in aliés, di e si emen e abondammen signi ie une ela ion émo ionnelle a ec les ac uels opiijons du emps i an (plačiau ž . Pikčilingis 1971: 225; Guda ičius 2007: 83). Laikini, si uacinie choses (p z., pa iennie poli ici des scandales e e c.) signimi seulemen un au e naujada u: ma kauskiada (: Ma kauskas) i on. scandale su le minis e de l'ag icul u e B oniaus Ma kousko des a ai es ag icoles, nusišalčiū in i (: *šalčiū in is: *šalčiū in i: Šalčiū ė) i on. nusi o og a uo i pe sonnukei des éseaux sociaux e di e oges monde ac ices Monikos Šalčiū ės s yle, pakildišin i (: *kildišin i: na ės G e os Kildišienė) „juok. sukomp omi uo i dėl poli iko Ramūno Ka bauskio p o eguo os bu usios Seimo Kildišienės, pūkin is (: *pūkin i: Pūkas) juok. nou elada , des iné à déc i e les ac i i és du pa lemen ie Kęs učio Pūko, à la sui e de laquelle il lui po en des alléga ions conce nan le sexuel p iekabia imo“ i k . Quelques au es i eskus 2018 m. signes ac uels du emps i an , ixés ND kaip g aži kalbos kū ybos ap aiška i kalbos bei jos kū ėjų išgalių paliudijimas (Miliūnai ė 2012b: 8): Sausu a (: sausas, -a) saus os apim a Lie u a (plg. 2017 m. kon aminan ą Vilnecija (: Vilnius) 11 11 Plg. ND p ésen é l'exemple: Lie u ių kančios: lnai ik a Lie u a, šieme déjà Sausu a [an aš ė] Au lieu a o pluus seulemen quelques lašai. Alo s hie é ai ex êmemen nusi ylé beaucoup du pays ag icul eu s, qui on déjà p is igo même šieno a ijams. Ne que meilleu e si ua ion e dans les o ê s, donc dzūkai pou l'ins an es e sans za adge. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 16 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (: pils ukas) menk. qui pa da inėja ou ge ia pils uką (2,7 pe cen ), é oždūnas (: звезде) i on. les hommes enzymi és, ga senyb es (habi uellemen de di e oges monde) (2,3 pe cen ), mėšlainis (: mėšlas) menk. g ei asis inshaiks isains ype mais as (1,8 pe cen ), s ambu ė (: s ambus, -i) malon. apkūni, s ambaus sudėjimo me gina ou emme (plg. pilnu ė) (1,8 pe cen ), kalbišius (: kalba) menk. nekoks, p o šalį i ean kalbininkas (plg. kalbišiū ė) (1,4 pe cen .), engykla (: engė) menk. les employés engian i en ep ise (1,4 pe cen ), apsisnukiuo ojas (: apsisnukiu e ) i on. muš ynių, pa lesquelles donnée dans eidą, pa icipan (1,4 pe cen ), olija (: olis, -ė) i on. communau é de olių (0,9 pe cen ), s eika inė (: san é) juok. lieu où comme ceujama des moyens d'amélio a ion de la san é e de la beau é su eillons (0,9 pe cen ), unkelynas (: unkelis) menk. lieu, où susbū ées beaucoup unkeliais pašaipiai appelés des pe sonnes (0,9 pe cen ), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) i on., juok. ce qui a isus, a eusemen semble, compo e a pan. (0,9 pe cen ), gi uomenė (: gi as, -a) i on. p asigė usi pa ie de socié é (0,9 pe cen ), konse a o ienė (: konse a o ius, -ė) juok. in luen poli icien konse a o ius emme (0,5 pe cen ), da a kin (: da a ka) menk. homme da a ka (0,5 pou cen ), sh ais y u ės (: sh ais y i) i on. adi iona ion š ais y i ( aldiškus) a gen (0,5 pou cen ), spuoguočius (: spuogas) menk. kas spuoguo (0,5 pou cen ), da nu a (: da nus, -i) i on. ou ko, ce qui ha nu, ou uma (0,5 pou cen ) e beaucoup k . D'ap ès les données ND, on oi que la deuxième selon p oduc i umă moyen de açons de mo s sandū a (31,7 pou cen .). Dū inių da umą basežia ne seulemen duomenyno ma é iau. el sudu ines mo s de mo s (compa an eux a ec p éesages e galūnių ediniais) ela i emen au pagausemen (Gai enis 1980: 31) a é é éc i enco e aupa a an . ND y auja s ylis iquemen ma qués dū inie, cons i ués de deux daik a a džių (43,4 pe cen .), exemple., blus u gis (: blusa + u gus) menk. ma gus, dans lequel comme ceujama u ilisés des choses ou handda bies, kiauliagy is (: kiaulė + gy is) menk. nona ū aliu (paspa in u) maniè e zaaugin a kiaulė, špygsubinė (: špyga + subinė) ulg. une emme, don ès menques a ialiukas, zombadėžė (: zombis + dėžė) i on. les gens bukinan élé iso ius ( ele isija) e k . I in da ūs son de deux daik a o džių dū inie (džn. 23 néga i es cono a ions) don la seconde sandas -žmogis, exemple., eu opažmogis (: Eu opa + žmogus) i on. ela ions de édé a ion g įs os ésiden de l'Union eu opéenne sans É a e na ion, gal ažmogis (: gal a + homme) i on. homme de in o ma ions pe kimš a ê e, kėdžmogis (: kėdė + человек) juok. qui 23 ND ema ques indique que le mo es le plus sou en u ilisé en pa lan de la usiškąją p opagandine ele iziją. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 17 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a aille sédimą da bą, miniažmogis (: minia + žmogus) menk. un homme du mobos, auquel ca ac é ise nonūpes ings a i ude e s la ie, p ojek ažmogis (: p oje as + человек) i on. i an du p oje s des homme, inkažmogis (: inka + homme) i on. un homme, i an selon la lib e ma ché dėsnius, so ie žmogis (: so ie ai + человек) niek. l'idéologie so ié ique se na ęs žmogus, šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) 1. menk. šiukšlinan is žmogus, ole an žmogis (: ole ancija + žmogus) i on. du libé alisme idéologies su o mué ole an iškumą au-dessus des au es e ybies suscélés homme e aldžiažmogis, -ė (: aldžia + žmogus) menk., i on. un homme p ésen audis en pou oi ; bu eauc a e (plg. būd a džio e daik a a džio dū inius: naujažmogis (: naujas, -a + žmogus) i on. nou eau ype homme, šlykš ažmogis (: šlykš us, -i + homme) niek. šlykščiai, bjeu iai ou an e (o ) besielgian homme). Au ila de ai men ionne e s ylis iquemen signi iés dū inių da ų pi mąjį sandą aldžia-, p z., aldžiadu nis, -ė (: aldžia + du nius) juok. au pou oi esan is k ailys, aldžiagal is (: aldža + gal a) menk. en possession; bu eauc aas, aldžiagy is (: aldža + gy is) niek. niekinamasis ep ésen an du pou oi i e, aldžia a ka (: aldža + a ka) i on. sa i a kos p iešingybė, . i. enablemen des au o i és églemen e quelque chose quelconque domaine de ie de la socié é (pa y Spesi, médiaidą), aldžiasnukis (: aldža + snukis) menk. menkinamasis ep ésen an de la puissance dans a dijimas, aldžia y is (: aldžia + муж) i on. au pou oi esan is homme (plg. daik a a džio e eiksmažodžio dū inius: aldžiag obis (: aldžia + g ob i) i on. qui zasig obé le pou oi e le pou oi asiekys, -ė (: aldža + siek i) juok. qui che che le pou oi (candida e à la Seimu ou sa i aldą)). Sligh emen moins duomenyne exis e s ylis iquemen signi iés dū inių du daik a a džio e eiksmažodžio (32,2%) ce majo i ai emen noms de pe sonnes, don le second au sandu es es di igé, nu odoma, kokį ie asmenys da bą di ba a šiaip eiksmą a lieka, o pi muoju – į ką as eiksmas qui a du a ail e de l'ac ion obje (DLKG 2006:2), 16 exemple., spi i onešis, -ė (: spi i as + neš i) juok. spi i o con abandininkas, au ad ebys, -ė (: au a + d ebė i) menk. qui agis, žinialaižys, -ė (: žinios + d eba dėl au os likimo“, a ia agis, -ė (: a is + og i / agis) „menk. spal o ojo me alo – a io laižy i) i on. qui sans saiko ob ien connaissances su in e ne e k . Fixsuo un dū inys seimasėdis, -ė (: Seimas + sėdė i) juok. qui siège Seime (c. y. memb e de Seime), don le p emie dėmeniu di non l'obje de l'ac ion, mais sa place (DLKG 2006: 162). Il se passe un au e ou il ou nom d'au omobile: gal aplo ė (: ê e + plau i) 1. i on. dans les ba bie es nou eauxda es adimosi des en i onnemen s e naudojama gal os plau u ė“, pupy ežis (: pupy ė + ež i) „juok. au omobilis, inkamas AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – des açons de açonnemen s | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 des illes (pupy ėms) po e i e k . Des au es negausių daik a a džio e eiksmažodžio dū inių il es possible de men ionne naujada us, qui dans leu signi ica ion emena eiksmažodžių abs ak us (DLKG 2006: 162), exemple., žinialaiža (: žinios + laižy i) i on. besaikis connaissances gaudissemen In e ne e k . Duomenyne aps u daik a a džio e eiksmažodžio dū inių (neigama kono acijos žiniasklaidos pa adinimų), don la seconde sandas -skleis i (-skleidė): 24 b ukalosklaida (: b ukalas + di us i) menk. b ukalą (šlamš ą) squeljian média, galios aida (: galia + skleis i) menk. in luen e médiida, qui son pou oi es passilkie pou que manipuluâ humains, o mâ une ce aine opinion du public, klaidasklaida (: klaida + skleis i) i on. aidinan , e eu s squeljian médias, klikiasklaida (: klikas spus elėjimas kompiu e io pelės žymekliu + skleis i) menk. populia i é, appelés des kliks (paspaudissemen s) besi aikan i média, manipuluojan i klaidinančia, sensacinga a icle In e ne an aš e ou pa eikslėliu, melos aida (: melas + skleis i) i on. mensu squeljian média, mėšlasklaida (: mėšlas + skleis i) niek. nesch a ius suje s squeljian média, pu asklaida (: pu as + skleis i) menk., juok., niek., i on. pu ą squeljian , . y. quelque chose noi odinan , shamejian , niquinan médias, eklamsklaida (: eklama + skleis i) i on. šališka medijaida, ou nissan seulemen comé iquemen u ile in o ma ion, sna gliasklaida (: sna glys + skleis i) menk. menkinamasse médias nommemen e aldžiasklaida (: aldža + skleis i) i on. au o i és se naujan médias (plg. būd a džio e daik a a džio dū inį gel onasklaida (: gel onas, -a + skleis i) menk. gel onoji (bul a inė) média). ND données mon e aien , que dū inių sandai aldžia- ( i masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo) p oduc ūs s ylis iquemen žymė ų analogiją a ec le mo médiaida. naujada ų dėmenys. Nea mes ina ikimybė, kad šie naujada ai galėjo bū i pasida y i pagal Duomenyne ixe o pa iennie dū inie de 1) būd a djio e daik a a djio, exemple., klišakalbė (: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišy a iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja) i on. i onisan joyeux neblai ių bâ ybinai es šokis a ail de cons uc ions aikš elėje (pasida y a selon analogie a ec klumpakoju); 2) du chi e e d'obje a o dis, exemple., 25 d ikalėdis (: d i 24 Šie dū iniai eikiausiai negalė ų em is daba inėje lie u ių kalboje papli usiu daik a a džiu sklaida, nes selon les ègles de açons de mo s de ai se queis is doik a a džio galūnė, exemple., b ukalosklaidė (: b ukalas + sklaida); plg. šunuogė (: shuo, šuns + uoga) (plačiau oi LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG indique que „[d]a iniai, ku ių an uoju dėmeniu imamas io kamieno daik a a dis, y a ia i ė kamienų“ (1965: 448). 25 Naujada ą linksmakojis (: linksmas, -a + klumpakojis) e ec i emen peu ê e considé ée e con aminan u. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 19 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 + Kalėdos) i on. d ejopai des au o i és e des gens céléb és Kalėdos; 3) des o mes de ac ionmajo (bū ojo emps nonekiamosios ūšies daly io) e daik a a džio, exemple., ap e s smegenis, -ė (: ap e s as, -a ap e s i + smegenys) i on /. ce qu'in e ss omis ce eauimis, i. i. a e sščiai mąs an is; 4) ac ionmajo dio e daik a a djio, exemple., spoksadėžė (: spokso i + dėžė) juok. ele izo ius, šikpopie is (: šik i + papie ius) am. oale inis papie ius, šnypš a ynis (: šnypš i + inas) menk. pigus gazué in moussan ; 5) p ie eiksmio e daik a a džio, pa exemple, aujou džmogis (: aujou d'hui + homme) i on. un homme don la mémoi e ise seulemen aujou d'hui e n'a pas passé; 6) au nomzio e daik a a dzio, exemple., ki o alda (: au es, -a + alda aldy i) i on /. ad e bi du p iešingybė sa i aldai, kai bend uomenę aldo ne jos, o sa o in e esais besi ūpinan i aldžia“; 7) p é eiksmio e ac ionmajo dial, pa exemple, sengy ena (: senas, -a aniai + i e) menk /. homme, che chan à i e de la açon don a é é écu aupa a an ; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdė i) i on. des kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pa eigas)“. Ma y i, kad dū ybos p ocese emiamasi į ai ių pa ies de langue sandais. Un au e p oduc i mode de ab ica ion lexique émo ionnelle-exp essi e (sans la men ionnée apesagine de ab ica ion e um yba) con amina ion (sąmaiša) (12,7 %.). Ce n'es pas un p ocessus g amma ical (mo phologique) e ses e e s (kon aminan a, ou maišiniai) da ybiquemen neskaidomi (nemo y uo i) mo s (U bu is 2009: 355). Bien que con amina ion (angl. blending da ybos p ocesas, kon aminacija, blend da ybos ezul a as, kon aminan as) (Miliūnai ė 2014: 250) es nemo eminis moyens de mo s da ymosi, cependan il es possible ai e p éludą, que conscien iinga pamažu d iejų žodžių sąmaiša (jų agmen ų jungimas į ieną naujada ą) (U bu is 2009: 354–355) plin a dans les langues Li uanies. Da ybinė ND émo ionnelles-exp essi es lexicikos analizae indique 26 que l'É a ine) di igean pe sonne, kiaulega (: kiaulė + kolega) juok. kiaulinan collèga, kle k abalis (: ne engiama im is ne adicinio žodžių da ymosi, o okių da inių (kon aminan ų) ND andasi is naujų, p z., biu ozau as (: biu as + dinozau as) „i on. kele ą dešim mečių įs aigai (pap as ai kle kas + ka k abalis) menk. menkinamasis le nom du p op ié ai e, melagienos -ė (: seimas + cosmonau e) i on. Seimo senbu is, dé ouké de la éali é e ne sachan pas commen (: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinan i naujiena“, seimonau as, 26 Depuis 2014 m. ND con aminan es on mul iplié en i on 2,3 ois, cependan pou cen agequemen leu pa duomenyne a augmen é ès aiblemen , i.e. de 3 à 4 p oc. (Mu mulai y ė 2018: 62). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 20 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 La Li uanie de ai i selon Seimo ku iams lois, ėminu y as (: ėmė + deminu y as) niek. om i e chian deminu y as (mažybinis maloninis mo ) e daugelis k . A ec des p édélies s ylis iquemen ma quées nou eauxada des da omasi ečiau (4 pe cen ), exemple., ap amsa (: amsa) i on. apsh ie os opposingybė (naujada as pasida y selon analogiją a ec le mo apš ie a), supe mamy ė (: mamy ė) i on. mama, opê a besi úpinan ses en an sis e exclusi emen au besidjiuojan , 27 nukalbin i (: kalbin i) juok. beaucoup pa binan ékaman inė i jusqu'aux de nie sjų, su unkelė i (: unkelė i) menk. pa e s i unkeliu, e mix usis açon de da ybos (2,4 pou cen ), exemple., gal apjū ė (: gal a + pjau i + - ė) juok. masiškas ilgai di igams pos us occupan des aldininkų juok. des di igean s de longues années en ep ises publiques démissionnées de leu s onc ions banga, a leidimas iš da bo, siekian a sinaujinimo i skaid umo“, aldžiapjū ė (: aldžia + pjau i + - ė) ešnėd a (: ešnės + ės i 28 (ėda) + - a) „juok. ešnių ėd ūnas“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu žmogėd a) 29 e k . Da umu ne se ca ac é ise pas e galūninė da yba (1,9%).. La plus g ande pa ie negausių edinių cons i ue nommées selon le sexe di é umu (galūnės -ė ediniai): š iesulė (: š iesulys) i on. connue de (pap as ai p amogų pasaulio) mo e is“, ė ė (: ė as) „i on. pagal gende izmo ideologiją – ienas en an s-éle an s memb es de la amille (ne impo e, don les sexes), zombė (: zombis) niek. pe kel ine signi ica ion be alė la mo es i an e eme iškosios sexos bū ybė; mūzas (: mūza) juok. daik a a džio mūza (dei ė, poe inės kū ybos įk ėpėja) y iškoji giminė“, sesu is (: sesu ė) „juok. y as, di ban is médic sesele. Les de nie s galūnės -as e -is ediniai appa iennen nommemen s selon le sexe di é ence du da ybos ca égo ie, bien que g amma ikų ap ašues à ce e ca égo ie a ibue seulemen galūnės -ė ediniai. IŠVADOS 1. Da ybinė Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-eksp esinės leksikos analizė ( i i 479 uni és de langue) a mon é que les p incipaux s ylis iškai žymė ų naujada ų da ybos 27 P esque ou se ai possible de en e oi e p écipicine da ybą: ap amsa (: ap em i). 28 Rugiapjū ės analoginių da ybų da ybą peu ê e in e p é é d ejopai: įž elg i miš ią da ybą a ba dū ybą, . i. gal apjū ė (: ê e + pjū is) e aldžiapjū ė (: aldža + pjū is). 29 D oi e, naujada ą ešnėd a (: ešnės + ėd us, -i) se ai possible de considé e e sudu iniu daik a a džiu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 21 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 les modes son p éesaginė da yba (45,7 pou cen ), sandū a (31,7 pou cen ) e nemo eminis moyen de mo s de da ymosi con amina ion (sąmaiša) (12,7 pou cen ). 2.Le plus p oduc i da ybos mode p éesagines da ybos da iausies mesu es son a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų p eesaga -(i)uk, -ė e pa icula i és pa adinimų ( a dažodžių abs ak ų) da ybos ca égo ie p eesaga -izmas: a ec les deux p éesagoms ai e po 6,8 p oc. s ylis iquemen žymė ų naujada ų. 3. ND données mon e aien , que dū inių sandai aldžia- ( i masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo) p oduc ūs s ylis iquemen žymė ų naujada ų dėmenys. 2,4 %.) e galūninė da yba (1,9 %). 5. Ce é ai le p imo dial ND é ude émo ionnelle-exp essi e lexique, qui e ec ué ap ès 4. Menko p oduk y umo y a p iešdėlinė da yba (5,6 p oc.), miš usis da ybos būdas é élée, isan app o ondugnies examine émo ionnelle-exp essi e lexique da ybos polinkius, allai se base di e si esniis e abusesniis sou ces. kad kai ku ie ND naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. Be o, 6. Duomenyne p ésen é la ma iè e p a a u expy inė i e e noling is ikos, e aspec s de mo s de daybos. Emocinai es-exp essi es lexiques sankaupa indique que les consomma eu s de langue éagissen à ces jou s ak uali és e gaba p iku i des mêmes di e sie usių s ylis iquemen signi iés nou eada ų. Okazinių da inių gausa con i me un ce ain phénomène ac uali é. Il es é iden que lexique es le e le de socié é, e basée accumulé naujada ai ( i enamojo me o ak ualijų ženklai) ou nissen une p écieuse in o ma ion su une ce aine pé iode dans la ie du peuple. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ [žiū ė a 2019 m. gegužės mėn.]. ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.]. Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2019 m. ko o–balandžio mėn.]. ISBN 978-609-411-147-1. h ps://doi.o g/10.35321/neol. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Il es A l e ks a i ė A. 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė pa le 91, 127. P ieiga su in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa adinimus.pd . B l a ž i ns k a i ė D. 2004: Naujada ai e pe di biniai publici ai e. Cul u e de la langue 77, 5665. D a b a š in s k i e nė I. 2010: The comp ehension o de i a ional mo phemes in ea ly childhood: An expe imen al s udy o Li huanian. Es onian pape s in applied linguis ics 6, 4350. D L K G 2006 Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah édi ions ins i u . G a i e n is K. 1980: Naujada ai e naujažodžiai. La science e la ie 2, 31. G i č i e n ė J. 2005: Neologismes in ég a ion dans ex e. L'homme e la pa ole 1, 7882. P ieiga su in e ne : h p://www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/PDF/didak ineling is ika-2005/gi ciene.pd . G i č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai a ec dėmeniu (-) inkl-. Cul u e de la langue 84, 165177. P ieiga su in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/84://Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd . G i č i e n ė J. 2012a: Me akalbiniai commen ai es comme élémen d'un discou s nou eaužodžių en ligne. Li uanis ica 58 (3/89), 248272. G i č i e n ė J. 2012b: Naujoji Li uiniens langues leksika: héo ie e p a ique. Me odinė p iemonė [elek oninis iš eklius], Vilnius: Edukologija. G i č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, langue e école. Gim asis mo 8, 1925. G i č i e n ė J. 2013: S ilis iniai naujada ai In e ne . Šiuolaikinės s ilis ikos di ec ions e p oblemos: G u d a i či u s A. 1992: Kalbos mokslo s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 79–88. au iškumas. Na i e langue 6, 15. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. lexiquologie des p oblèmes, 6169. G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. J a k a i i e n ė E. 1988: Leksinė seman ika, Vilnius: Mokslas. J a k a i i e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si publikla. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 K a b a ši n s k a i ė B. 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah publishing ins i u e. K a m an d u ly ė L. 2006: Vaikiškosios langues ca ac é is iques. Bend inė pa le 79, 264271. P ieiga su in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/://79Kamanduly e_KK_79_s aipsnis.pd . K a z la u s k a i ė R., Ž u p e k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminu y ai: ypes e paski is dans le ac e linguis ique. L'homme e le mo 1, 90100. Accès in e ne : h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://objec s/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/da as eam- s/DS.002.0.01.ARTIC/con en . K u l i k a us k a s G. 2018: Li uio code. Įp očiai i būdas an ics lie u io p ieš 100 me us, Vilnius: Ty o alba. L e h e A. 2003: Unde s anding endy neologisms. I alian Jou nal o Linguis ics Ri is a di Linguis ica 15.2, 369382. La e ue de linguis ique i alienne a é é c éée pou aide les linguis es à comp end e les langues e les langues. Accessible su in e ne : h plinguis ica.sns.i /RdL/15.2/07.Leh e .pd . LKG 1965 G ama ica Foné ique e mo ologie des langues Li uaniennes I. Red. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. M a i e ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. I alian Jou nal o Linguis ics 28.2, 103142. La e ue a é é c éée pou aide les linguis es à mieux comp end e les langues. Accès In e ne : h pwww.i alian-jou nal-linguis ics.com/wp://con en /uploads_Analogical-neologisms-in-English.p- d . M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lie u ių kalbos leksika (19911996 m. basé su un ex e du pé iodique in o ma ique). Doc a o disse acijos ésumauka, Kaunas: Vy au o Maggiojo 65–73. M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos uni e si é. M i k e l i on i en ė J. 2000b: Mé hodes Šiuolaikines aux inno a ions des langues i i. T a ails e jou s 24, ex e en base). Dac a o disse a ion, Kaunas: Vy au o le G and'uni e si é. da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80. M i k e l i on i en ė J. 2002: Analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enciniai i okaziniai M i l i ū na i ė R. 2000: Nouji langues eiškiniai: na u elaliji i di b inė a anka. Ac a Linguis ica Li huanica 42, 314. M i l i ū na i ė R. 2006: À p opos langue e nous, Vilnius: Li u iens ins i u du langage édi eu . M i l i ū na i ė R. 2012a: Li uiniens langues naujažodžių duomenynas. Gim oi langue 6, 311. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nou eada ų adimosi ci cons ances e açons de aib e | 24 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 M i l i ū na i ė R. 2012b: Les consomma eu s de langues e inno ada ų kū yba. Gim oi langue 9, 314. M i l i ū na i ė R. 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica Li huanica 71, 246–264. M i l i ū na i ė R. 2015: Naujažodžių a anka e pa eikimas Li uiniens langues naujažodžių duomenyne. Lexicog aphie e lexicologie 5, 161184. nou ellezodžių duomenyne. Bend inė pa le 91, M i l i ū na i ė R. 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos 121. P ieiga su in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai e_BK_91_s aipsnis.pd . M u m u l ai y ė D. 2016a: Li uiniens langues naujažodžių duomenimisynas e naujada ų y imų pe spek ī as. Bend inė pa le 89, 127. P ieiga su in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/89://Mu mulai y e_BK_89_s aipsnis.pd . M u m u l ai y ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui dans Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Ac a Linguis ica Li huanica 75, 6888. M u m u l ai y ė D. 2018: Kon aminacija e nou eauxada a des langues Li uaniennes. Langage e con ex es 8 (1), 60–70. O o d M. 2001: F ench Wo ds: Pas , P esen and Fu u e, Cle edon: Mul ilingual Ma e s. P a l i o n i s J. 1985: Les sciences du langage commenmenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: Technologija. Li u iens langues s ylis ika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: S ilis ikos da bų ink inė. Moksl. ed. R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo e encyclopedijah cen e d'édi ion. P l a g I. 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. R o z e n b e g s J. 2004: The S ylis ics o La ian, Rīga: La ijas Uni e si ā e. S a i ck i e nė I. 2006: Komunikacinė p agma ika e discou s du si ua ion objec i : cas de consomma ion deminu y ų. Bend inė pa le 79, 256262. P ieiga in e ne : T o l s o j u s N. 2009: La langue e h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Sa ickiene_KK_79_s aipsnis.pd . cul u e. Langue e pe sonnes, 81100. U b u i s V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija. 2e édi ion, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų naujada ų adimosi en i onnemen s e açons de aib e | 25 leidybos ins i u as. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. V a s k e li e n ė J. 2010: Dic ionne de la langue Lie u ių ne iksuo i da iniai e leu unkciona imas An ano Kalana ičiaus poezijoje. Philologie 15, 151166. V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų ne iksuo ų da inių unkciona imas Jono S ielkūno ly ikoje. – Res humani a iae 10, 5470. V o l e k B. 1987: Emo i e Signs in Language and Seman ic Func ioning o De i ed Nouns in Russian, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Žu p e k a K. 2005: Teks as e inės s ilis ikos požiū iu. L'homme e la pa ole I, 2528. Accès in e ne : h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://ge /LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.0- 1.ARTIC. W o h l g e m u h J. 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin New Yo k: Mou on de / G uy e . Reçu 2019 07 21 Adop é 2019 12 18