Įvardžiuotiniai dalyviai su priklausomais žodžiais: kodifikuotoji norma ir jos neaiškumai
Full text
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
RAMUN VASKELAIT
Li huanian Language Ins i u e KODIFIKUOTOJI NORMA IR JOS NEAIŠKUMAI ESMINIAI
ĮVARDŽIUOTINIAI DALYVIAI SU PRIKLAUSOMAIS ŽODŽIAIS:
VODŽIAI: į a džiuo inė o ma, į a džiuo inis daly is, į a džiuo inis būd a dis,
appa enomi pa ole, pažymimasis žodis, pažyminys, daik a a dis.
ANOTATIA
L'a icolo iene esamina o discussando nelle a džiuo ine o me indica o pa icola i à che il
pa ecipio nell a džiuo inė o ma ne a o ina, se il pa ecipan e ha dipenden i pa ole, alle quali
engono conside a e di con ollo e šliejimo la connessione con il pa ecipio ela i e pa ole. Au o ė
i ela he e odà cope u a di ques o c i e io o mula o in la o i di ca a e e no ma i o e
conside a due p incipali ques ioni solle a e della sua o mulazione: il p oblema dell'analogia consumo
del pa icipio e dell'a ibu o in nomina ine o ma; nonacceškumus, ela i i con l'uso del
pa ecipan e daik a a džio posizione. Esplicando, quan o ques o c i e io uni o memen e
applicabile agli a ibu i i e ai pa ecipan i, applica iamo non solo no minamojo, ma e i iamojo ca a e e la o i, così come desc i i sin aksės.
ĮVADAS Ve odžių junginių, che cos i uisce dipendimen i di pa ole a en e į a džiuo inis daly is ( oliau
ĮD), in lingua li uania u ilizza a, e ques o mos y ų la ampia a osenos immagine asme en e
in e ne . Il suo paesškos sis ema Google di ali combinini desc i i degli in ašius kone ogni ĮD, ecc. : Quali
s umen i possono p ende e sc i o i su scene menus in ques i empi di inno azioni e domina i dei
social media? Uno degli esclusi i 20 secolo mi acolo adio b uožų è pa lančiųjų a mic o ono oci; Donna
di mezza e à s a is icale i a o dell'ima o e consume loan; Volen issima e e ua e ques a
p ocedu a g a ui amen e de e o ene e il in io da unziona i di polizia. Tu a ia a uali es uyno
della lingua li uani, più o ien a o non in lingua a oseną in gene ale, e in bend inės kalbos a oseną,
i elleis ų, che ĮD aldomų o p išlijusių pa ole ha nedažnai. Ecco pa ecipan e sc i an iei on i della
le e a u a ex yno neg ožinės, che cos i uiscono 19 322 341 pa ole, ne ha solo in sei occasioni,
pa lan isi e, iman ysis d iem, e mol o pe sino e da anzi y inių eiksmažodžių pada y ų
pa ecipan i (duodan ysis kodi ikuo oji no ma e le sue neaiškumai | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
o duodan ieji, ma an ysis o ma an ieji, nugalin ysis o nugalin ieji e k .) nė ka o. Cad ina a in
1
colbo ali casi nedažni, con e ma i e più ecen i, in es oyn nepa ekée on i. nonuddingas lib o
dell'au o ia o adu o e ba, pe ò o ale ali casi nonpai imang besi ado aujan i lib i dei lingu
A si ik iniu būdu pasi inkus dešim pas a uoju dešim mečiu išleis ų neg ožinės
li e a ū os knygų, ĮD su p iklausomais žodžiais as a ke u iose
2
, ijose okių a ejų ne as a
3
,
ijose as a ik po du
4
. Žinoma, p iklausomais žodžiais išplės ų ĮD a ojimas gali bū i
edi o i.
ge okos apim ies leidinyje gali ody i i ai, kad jų engia no minamaisiais leidiniais
E in e e i in alcuni la o i di sclaida no mmina i o o no me ĮD con dipendomii pa ole sono indica i
come ne a o ini. Nelle g amma icie come ne a o ini di e amen e a icinano solo ali pa ole
es ese in a džiuo iniai a ibu i i, u a ia i i applica o in a džiuo inių o me modello di
desc izione pe me e di solle a e assunzione, che analogia può esse e applica a e ai pa ecipan i.
Le desc izioni di pa ole dei compound non engono indica e, le desc izioni di sanda os mo ologiche
sono juolab neap a iami, e aisymai indicano che le pa ole appa enen i ai u in ys ĮD spesso
a sidu ia a i co eomųjų casi, sebbene ali c i e i e o mula o sia di e so. Tu o ques o
a osenai può solle a e ge okų nonacceškumų o anche lei limi a e.
Na u almen e, s abili e, se codi ikuo osiime no me a osena in e e i limi a a, sa ebbe possibile
solo ją e no me nuodugniai is y us e compa aus. Tu a ia in ques o a icolo si pone non ale
obie i o. Va oseną e no me conside ando egua e čiais i iamaisiais ogge i, nello si concen a a
solo in no me. Più p ecisamen e, si mi a esnag ina e nei no minamuosi e in la o i di no mina i o
ca a e e codi icuojamo ĮD consumo con dipendomei pa ole no ma e ją codi icando kylančius
neaiškumus, o e začiuop i gilesnes neaiškumų causa. Tale a icolo do ebbe esse e a uus dal pun o
di is a codi icazione, u a ia si p e ede che esso può esse e p a a us e u en i della lingua,
no minamuosien i la o i che chišcan i ispos a, se pa ecipio į a džiuo inė o ma possibile, se
pa ecipio è collega o aldomų o šliejamų žodžių.
1
Daba inės lie u ių kalbos eks ynu (h p:// eks ynas. du.l ) u ilizzo asi 2019 m. o ob e 25 d.
2
J. G igas. Pe gimen o sen ie i: p ima o ologio odyklę paž elgus, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013; V.
Žu au as. Pa adiso in e a beiaskan . Kelionių epo ažai, Kaunas: UAB K iminalis ika, 2011; J. G udzinskas.
P a as o ojaus beieškan , Vilnius: Saulelė, 2015; E. Kuckailis. Sillūs passingi pe samanas, Kaunas: Vox Al e a,
2016.
3
D. Paluckas, J. G. Siau ukas. Socialdemok a ija be socializmo, Klaipėda: Eglė, 2014; P. Pome an se .
Nessun non è e o e u o è possibile: a en u e nella nuo a Russia, Vilnius: So oklis, 2015; V. Šmigelskas. Ku liò
lūdesio ae oplani, Vilnius: Ve sus au eus, 2016.
4
A. Užkalnis. P ijaukin oji Anglija, Vilnius: Bal os lankos, 2010; Tibe : olimas i a imas, Lais ės byla,
Vilnius: VšĮ „Aš un oji diena“, 2018; B. Tikne ičiū ė. Tė as S anislo as – mažu ėlių a nas. Penk oji laida, Kaunas,
2016.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
La s u u a dell'a icolo abbas anza semplice. Nel p imo capi olo iene esamina o il c i e io
no mmin usoabile, un po' o al o p e eden e il pa ecipan e nella o ma inna džiuo nejnej
non o ojimą caso a lui es ės am dipendomai pa ole, e nei due capi oli successi i c i e i del
o mulaggio delijaus solle ano le ambiguškumai: del pa ecipan e e dell'a ibu o in ques ione
analogia della o ma inna džiuo nej uso (2 capi oli) e con la daik a a dzij posi ionam ĮD (3 capi oli).
Spiegando ques e domande, applica iamo non solo no mina i o ca a e e la o i, ma e mo ologiche
indagini delle o me į a džiuo inių, e qua o d ajame capi ole ques a analisiè supplemen a a
anco a e sin aksinės ĮD consumo con dipendomai pa ole ak uo ės analisi. Così do ebbe esiliškė i
sia la codi icaci so genziali p oblemi, sia e ques o, se u i ĮD consumo con dipendomiglie pa ole casi
da alu a uni o memen e.
Sebbene il c i e io no ma i o, come e à is o da p imo capi olo, nelle di e se on i iene
o mula o in modo uni o me, se iene o mula o come in e o del e bici o con i dipenden i
dipenden i, le pa ole di collegamen o delle pa ole engono segnala e solo oldomiino e schlieggio
modo con il e bici o dipenden e, e ques o e mine del e mine di e isce dal desc i e e le
combinazioni di pa ole (pas a box e de minio del e bici o di i e imen o). Tokia signi ica o
combininys dipendomi pa ole sa à usa o e in ques o a icolo, ul e io men e lo sa à segnala o
san umpa PŽ.
1. NORMINAMOJO CRITERIJAUS FORMULUOT
PŽ come c i e io non ojimo del pa ecipan e in a žiuo ine o me indica o in pa ecchi la o i, e in uno
di lo o innominijamo e il suo on e. 1990 m. edi a o A noldo Pi očkin nella cul u a della lingua
Adminis acina a e ma: Jei būd a dis o pa ecipan e ha aldomų o p išlie ų pa ole (daik a a džių,
į a džių, p ie eiksmių), ques o allo a non ale usa e le o me į a džiuo inės, p z.: didžiai ge biamasis
(=didžiai ge biamas) pilie i (o semplicemen e: ge biamasis pilie i) (Pi očkinas 1990: 87). Ilius ando
ques o eginì esempio, iene o ni a e g uppo Jono Jablonskio aisy ų sakinių, ali come Žemė nelaiko
ilgai gau osios (=gau os) dal calo e del sole, Vyskupai sono s a i assegna i pe sone, a qualcosa
capaėjusieji (=sugebėję) in ik i al e, T aukinys, pasiųs asis (=pasiųs as) a pun o p o e i
e o ia i, g ei o mulo ė può esse e quella di J. Jablonskio.
sus abdy as (Pi očkinas 1990: 87), o ai leis ų da y i p ielaidą, kad no minamojo k i e ijaus
Che così sia in eal à, i ela un p eceden e la o o di quello s esso au o e […] 1986 m. isėję
Jono Jablonskio kalbos aisymai. Juose minima iena J. Jablonskio pa eng a e imo ecenzija,
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
codi ikuo oji no ma e le sue ambiguškumai | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nella quale ecensen e, e e oissimo no e inconsis en iamen e pa udu i pa ecipan i, a e mès:
eikalingi neį a džiuo iniai daly iai: p ie jų y a adinamųjų papildinių, aplinkybės žodžių,
pa einančių nuo jų pačių... Kam čia pa a o as į a džiuo inis daly is (būd a dis)?“ (Pi očkinas
Čia isu 1986: 141142). Viene o ni a e J. Jablonskio aisy ų sakinių, solo lo o p esi non da minimosios
ecensione, e da al i di ques o pa la o e la o i, ecc.: o o i... ha più con en ieji = che più hanno;
T aukinys, pasiųs asis (=pasiųs as) p o eugo ... gelžkelių punk o (=punk o), g ei è s a o e ma o;
La e a noniko lunghi gau osios (=gau os) dall soleos calimo [=šilumos A. P]; (Vyskupais sono s a i
assegna i) pe sone, a qualcun iuscėjusieji (=sugebėję a qualcun) in ik i al e; (Jie) e ano i più
g esnie i amminis a o i della e a, i galin ie cos ui e più ka iuomenes = (Jie) e ano i g esnie i
sa ižemiai (zemininkai, d a ininkai), galį (ku ie po e a) p esen a e più ka iuomenes; Da lo o nacque
oggią a ojamosios (= a ojamosios, oggią a ojamos, a ojamosios šių dienų) quei aleg nių
assomigliamen i; Pažyminiai es i de inamieji e nede inamieji su pažymimuoju žodžiu = Pažyminiai
es i (y a) de inami o nede inami su pažymimuoju žodžiu. Come ede e, qualche di ques i sakinių
successi amen e engono as e i i in Adminis acinė lingua cul u a. Ap a dando J. Jablonskio
aisy us daly ius, A. Pi očkinas insieme ichiama a enzione a ciò, che con uno co ezione il linguis a
s esso su o mulao ai aisyklei opš a a ęs, e così indica, che egolaè è su o mula a J. Jablonskio.
Ap a iamoji egolae o mula a in 1922 m. Li u ians lingua g ama icane, pa olando che
in a džiuo iniais būd a džiais non si può di e daik ų ypa umo pa agonando, i. e. essi ne ojami con
così e mol o, ad esempio, mol o buono, così buono, così san o, mol o ( u ai) audonieji dobilai, così
chiama o il pad ino; cose ai, così cos amen e mokamieji, u esse e ge i (RR 1957: 415). A en ius a
ale lingua peculia i à, ul e io men e a e ma o, che į a džiuo iniai a ibu i i apsk i ai iman , non
ha con sa im né ci cos ybinių žodžių né supplemen inių am ūšies eikalui, al quale essi consuma i, e
a ques a o muluo ei illus a e iene o ni o quasi solo esempi di pa ecipan i, che mos ano che
5
anno con PŽ pa ecipa o usa o solo semplice o ma. I doli iene p esen a a non solo con
pa agonazione signi ican i con i p ege icmi (Žmonės, ak ěžki di bę, u i pasilsė i), ma anche con
al e pa ole (Žmogus, celý deň di bęs, aka e može a silsė i; keli Kamesi do p oda, e az nė pelių
nebegy enamą?), e gli esempi si legano ciò che, ad eccezione di due asi (Vy ai, nedi ę ugius, a
oža o namo; Vasa ą obbę, zimę kuo misi ?), essi o mano dis in i i segni del e o pojamimojo
(RR 1957: 414416). Tu a ia, o mulando la egola e anco a una ol a, come c i e io menziona non ale
posizione, e alme i appa enen i al pa ecipan e pa ole: Į a džiuo iniai būd a džiai canno ha e in
speech hei (i eazione) eikalui supplemen inių a ba
5
Būd a džio qui iene o ni o solo un esempio: Quellacune cose dobbiamo dis ingue e da al e simili a lo o
(RR 1957: 415).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
cose di cose codi ikuo a no ma e le sue ambiguškumai | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ci cos anze delle pa ole (RR 1957: 415). Anche se nel 1922 m. esleis o J. Jablonskio g ama icane
p incipalmen e iene o ni a solo pos pozicinių pažyminių pa yzdžių, nonos an e da menzionosios
ecenzijos ede e, che unioda allaida kalbininkas laikė e p epoziciniais pažyminiais einančių pa ei
o mą (Čia pa i laukian ieji sa o laimės kandida ai), o ka u i daik a a džio pozicijoje
į a džiuo inę a ojamų daly ių į a džiuo inę o mą, p z. :O in esse e consula es dei p esen a ano
pochi; Pa a naus a uomo e s inge à lui da pagan i che duoklę lis a; Fa iau ėjo amichulii e assegna i a
p ė o iaus... (RR 1959: 265).
A. Pi očkinas J. Jablonskio su o mula a egola si imasi s a s y i, i. e. esckelia ques ione, pe ché
insieme a į a džiuo ine o ma non può esse e usa o supplemen inys o aplinybė (Pi očkinas 1986:
142143). Klausimo desc i o come a u e le aggiun e di o me innominazioni e non innominazioni più
g ande p oblemà, egli si appoggia sop a u o spiegazione da Adelia Valeckienė a icolo:
daik a a dis, s ando p e a dio, spiega, espande il signi ica o dell'a ibu o e lo allon ana dal segno
nomina i o (Valeckienė 1957: 220). In quell'a icolo au o è è esnaglia a solo nella a dosenò degli
a ibu i i, aigi, sulla base in esso a a conclusione, applica a analogia dell'uso dell'a ibu o e del
pa ecipio nella o ma a ibu i a. Che essa sia applica a, spiega e dallo s esso A. Pi očkino
en a i o spiega e J. Jablonski su o mula a egola: ĮD, come e inju žiuo inis adjec i is,
pasakąsė ą daik o ypa ybę, a lui iene usa o addi i o o ci cos anza i gi indica a pa icola i à, ma
lingua žymė i eiškinį du ol e engian i, quindi e iene u ilizza a neįžūo inė deli io o ma (Pi očkinas
1986: 143).
Tu a ia ale analogia applicò e J. Jablonskis. Sebbene menziona a egola sia o mula a in un
capi olo di g amma ica, in i ola o Į a džiuo iniai būd a žiai, al suo inizio si indica che usando il
e miną į a džiuo iniai būd a žiai, in ques o capi olo sa anno p esen i nella es a e al e o me
į a džiuo ines compo an i pa i della lingua, inclusi e pa icola i: Kalbando su į a džiuo iniai
būd a žiai, a emo qui is- e so e al i į a džiuo iniai žodžiai (daly ius, kelin inius a džijus i
ami ) (RRR 1957: 414). Henceasi, e egolaè, o mula a come ca a e is igo in a džiuo ine o ma
non ojim con papildiiais o ci cos anze pa oleie, egualmen e applica a e pa ecipan i. e già m. 1901
g ama icane, disco endo in a džiuo inius būd a džius, insieme menė i e pa ecipi: Ši ą
d ilypuo ųjų būd a džių p asmę gali, na u almen e, acquisi i e d ilypuo iejei eiksma a džiai
(pa icipia), . i. būd a džiai, a e da eiksmažodžių a ba eiksmininkų (RRR: 1957 86). Tu a ia in
essa non e a anco a o mula a, che į a džiuo inė o ma ne a o ina con papildiniais o ci cos anze
pa ole. Ques o o mulando nel 1922 m. g ama icane, come is o, emiamasi peculia i del consumo
degli a ibu i i, sop a u o in a džiuo inių a ibu e ziji ne a ojimu con pa agonimen o
eiškiančiais p e eiksmiais, ma esempi iene o ni o in sos anza solo
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
codi ikuo oji no ma e le sue
nonacceškumai | 6 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pa ecipan i. Minje ecenzione anch'esso co ei i solo pa ecipan i, o e A. Pi očkinas,
disco dando J. Jablonskio aisimus, p incipalmen e o nisce ĮD esempio. Ap a ian J. Jablonskio
aisy us būd a džius, enu odomi du con l'uso della o ma į a džiuo inė ela i i sakiniai,
p ecisamen e Mažiau alen ingieji (=ku ne aip, ne okie alen ingi ebė užmi š i i a si anda i
okių labai alen ingųjų a pe = a si anda okių i labai alen ingų žmonių, i alen ingųjų a pe
(Pi očkinas...): 11 1986 ma, come si ede, en ambi possono a e e un g ado di signi ica o, e in luenza
possono a e e p ecisamen e in o no a ques o. Quindi, chia i ebbe, che sebbene egolae
p incipalmen e o mula a ondindu ca a e is i a dzii, già e J. Jablonskiu più spesso do e a aisi e daly ius.
Kad į a džiuo ine o ma ienodai ne a o inos con PŽ einančios abi pa i del linguaggio, posi i ama e
1993 m. pubblica a Elenos Oginskienės s aipsnyje. Sc i endo sul uso della o ma inna džiuo inea
dell'a ibu o, qui de o che essa non necessa ia, quando il signi ica o dell'a ibu o è de ini o PŽ,
ecc. : Keičian is agli impiega i esponsabili pe la s as edybą i casi engono asmessi secondo ak ą
(Oginskienė 1993: 37). Sc i endo su pa ecipio u ilizimen o a o ma, a e ma a: Į a džiuo inė o ma
ne a ojama, se signi ica o siau ina appa omi pa ole o pa ecipio a dopo segnoimojo pa ola:
Va s omas klausimas dėl užsienio in es izioni p oibi i e limi a i se o i di a i i à. Pe i documen i
in ia i all'es e o, i moduli sono s ampa i in due lingue (Oginskienė 1993: 40). PŽ c i e io, come e J.
Jablonskio nei la o i, iene applica o e daik a a džio posizioni occupan i ai pa ecipan i o ni a
usa e la lo o semplice o ma, ecc. : Chi uole a miuncau i sono in i a i a consul a si consulenze su
ques ioni ag icole; Besis i an i gia dín namelius ice ono p es ù; Ogni anno engono o ganizza i
co si agli en an i nelle supe io i scuole (Oginskienė 1993: 38). Anco a p ima di E. Oginskienė PŽ c i e i
è menziona a A. Valeckienė. 1961 m. La cul u a del linguaggio pubblica a in un a icolo
de aglia amen e discussa nei signi ica i degli a ibu i i in a džiuo inių, lei assomminò, che
similmen e come in a džiuo iniai a ibu i i engono u ilizza i e ĮD, e menzionò coppia nonikslaus
o me di consumo in a džiuo inės. Come uno di lo o indica o p ecisamen e didelis polinkis usa e
į a džiuo ines o me dei pa ecipan i, spalès um al e pa ole e einančių pažyminiais ĮD a o i
(Valeckienė 1961: 15). Polinkis į a dy as kaip didelis, o ai lyg i pa i in ų, kad PŽ išplės us
ends ama più che į a džiuo inius būd a džius. Inol e, in quell'a icolo come imp op io engono
usa i minimi non u i i pa ecipan i, ma solo einan ys išplės ais pažyminiais, aigi k i e ijus
lyg i numa omas siau esnis.
Fo mulando c i e i Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau DLKG) e Lie u ių kalbos
g ama ikoje ( oliau LKG), la posizione del pažyminio come qualche neišski iama. Il c i e io è
o mula o così: Į a džiuo inės būd a džių o me non hanno dipenden i pa ole (DLKG
1997: 176); „Ne u i į a džiuo inių o mų būd a džiai, išplės i daik a a džiais, p ie eiksmiais
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
codi ikuo oji no ma e le sue non chia kumai | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
o inde inėmiò mio nome così (LKG 1965: 513). Nonos an e pa eik oji o mulouo ė LKG spalės ais
ilius uojama ik okiais pa yzdžiais, iš ku ių ma y i, kad į a džiuo ine o ma ne a ojami ik
pažyminiais einan ys būd a džiai: K ūmai, žole ba zdo i, k aš ais mišką iečia; Anche se la mon agna
al a e s a us e a, ma pieni di gioia occhi della gen e gua da ano alla sua cima come al sole, e mol i già si
p epa a ono a sali e; E isse lui già no an a dieci anni, anco a ole ano anco a piena bocna la dan ì,
blai ì la men e e me a igliosamen e gied à memo ia...; Dangiosamen e žyd o i suoi occhi, a es a e
d'an acchi di occhio, adden a e a lunghe blaks ienne, žiū i da an i sé. Un'al a ase illus azioni
l'a e mazione che in a džiuo ine o ma ne a o ini agg edžiai, einan ys su in a džiu ale: E a
al as, apniukęs ma ina, e su u a la ci à giace a ale spessa nebbia, che pe di e si passi non
e a umano is o (LKG 1965: 513). O daik a a džio posizione occupan i a ibu a džių esempi non
o niama. DLKG o muluo è is is neillus a a esempi. Quindi, da g ama iche non chia ušku, se
o mulazioni su į a džiuo inės o mos ne a ojimą con PŽ applica e solo pažyminiu andan i
a ibu e gi, o e u ilizza i da daik a a džio pozicijoje. Tu a ia da ques e g amma ikà non è chia a
nè ciò, quan o ale c i e io applicabile ai pa ecipan i. Di e amen e innominija o būd a dis, ma e
o mulazioni p esen a e būd a džio sky iuje. Tu a ia gli in e žiuo ine o me de aglia amen e e
eap a ia e solo nel capi olgio dell'a ibuzione, e ques o pe me e solle a e assunzione, che qui
de aglia amen e desc i e signi icazioni e peculia i à di consumo sono conside a e comuni e ad
al e pa i della lingua, ma nei lo o cap iuomi i iama ca a e in o mazioni.
2002 m. usci e nelle Kalbos pa a imuose ( oliau KP) co ecomi es endės ais pažyminiais einan ys ĮD.
Come non des ina a alu abile in esclusi o ce i icinio in io an i dei pa ecipan i į a džiuo inė o ma
(Žmonės, u in ieji (= u in ys) unokią o al ookią negalią, bu iasi į o ganizacijas; Iškabin i pos e a i,
aginan ieji (= aginan i) pa ecipa e p ima e a alkoje), e come eng ina į a džiuo inė o ma
pa ecipan i, įeinančių į išplės inį pažyminį (Šalį aldan i ( aldan i) pa i o iselko naują lyde į; Sono
s a i s abili i gamybą ukdžiusieji ( ukdę) dėsningumai) (KP 2002: 27 28), e così copèniamo u i i
būd a džiu einančio ĮD consumo con PŽ casi. Tu a ia KP co ema e pa e daik a a džio posizione
us ojamų pa ecipan i, comp esi in e ziuo ini: sezioneue Daik a a dinė a osena come nonik ini
alu a i es imo empo echiamieji pa ecipan i pe sone secondo i do e i chiama e (KP 2002: 4344), come
eng ini es imo empo echiamieji pa ecipan i secondo pe sone us ojamų chai manDžių esempio:
nuola inį eikimą pa adin i (KP 2002: 44–46), o a p aisomų a ejų pa enka i nemažai su PŽ
Posėdžiojačan iispi (= Įmin) ha da o la pa ola all'ospi e; Imaigdį della Li uania all'es e o c ea e lì
besimugan ieji (s udijuojan is (mokslus einan is) gio en ù); šaškininkų e šachma ininkų) club e k . (KP
Mies elyje p adėjo eik i žaidžiančiųjų šaškėmis i šachma ais (–šaškių i šachma ų žaidėjų)
2002: 4446). Tokių daik a a dė i endusių pa ecipan i codi ikuo oji no ma e le sue ambiguiskumai | 8
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
il consumo è alu a o nega i amen e e al u (Pupkis 1980: 137138; Bane ičienė 1992; B ūzgienė
i k . 2013: 151), be būd a džių daik a a dėjimo polinkiai nieku ne e inami neigiamai, i ai
inco agge ebbe a solle a e la ques ione, se l'analogia della o ma di consumo į a džiuo inės si
applica in ques o caso. KP indicano e e casi di consumo di pa ecipan i a o iabili del p esen e
empo, e come uno di lo o il consumo di ali pa ecipan i pa a amuoju momen o (laikinai) ečiamikian
pe sona (2002KP: 46). Il menzionamen o del caso Tokio già inco agge ebbe a solle a e domanda, se
6
quella analogia esis a, pe ché agli a ibu a dgi ques o caso non po ebbe esse e ca a e is ico.
gius izia, illus ando lo esempi, enu odoma be PŽ ein ĮančiųD, come an ai Laukian ieji cu iosamen e
sužiu o in noi e S ojan iesiems es ali i lapeliai degli esami, e così ispos a alla domanda, se con PŽ
a o inas daik a a džio pozicijoje einan is ĮD, non subiama. Un ce o PŽ sa ebbe possibile o a e
neben nel sakinio Į pasi a imą suk ie ammo di bančiuosius con adolescliai, ma in esso si può in ui i
e nes di isomą combininio, segnalin į, che sono s a i in i i e di ban ieji, e adolescliai. Šiaip o sì, l'unico,
anco a e possibile d ejopai in e p e a e caso non è con e ma, che daik a a džio posizione in co so
ĮD con PŽ a o inas. Lingba cul u a e mo ologia manuėli nei a aisymų p incipalmen e a sidu ia
solo pažyminiu enan i ĮD, p z. : T o a e cospi a o ius demaskuojan ieji (=demaskuojan i)
documen i; Nell'Accademia engono ammesse pe sone ino a 35 anni, baigusieji (=baigę) il liceo scienza
e man enikiusieji (=išlaikę) s ojamuosius esami (Paulauskienė 1994: 223; 2004a: 206207; 2004b: 310).
Gius o, aisymų c i e ius qui o mula o di e oks. In due manueli di cul u a della lingua p epa a i
Aldonos Paulauskienės ali esempi engono o ni i illus ando l'a e mazione che in ie giuo inė
o ma non è necessa ia, quando non c'è de inizione o dis inzione (Paulauskienė 2004a: 2004; 207b: 310), in
al i esempi come Su as i scienzia i demaskuojan ieji (= o ma di mascheggia e) a i e mokslei iai
e u i no in ii (= o ma o i) sono basa i l'a e mazione che non c'è bisogno di dis inzione come
okkai, indi idualizza i (Pupkis: 136). Quindi, iene solle a o c i e io di signi ica o, e e a e mamen i
spiega i spesso si appoggia non solo es ese segno segno dei pa ecipan i esempi: Pas ebė i
s a biausieji (=s a biausi) o ganizmo pokyčiai; Romanno in lingua li uanea a o il p imo p imo
(pi mą) ol a (Paulauskienė 2004a: 206). 1976 m. usci i in Pa li p a iche della lingua ale g uppo di esempi
sin assialmen e di e si è illus a a che Viename mo ologia guidėly in quasi solo espės ais
pažyminiais einan ys ĮD esempi
į a džiuo iniai žodžiai ne a o ini pap as ai daik o ypa ybei apibūdin i (KPP 1976: 114).
6
Be šio a ejo, da minimas esamojo laiko eikiamojo daly io a ojimas, kai asmeniui nusaky i nė a
a i inkamos eikšmės daik a a džio ( ikin ysis, -ioji, skęs an ysis, -ioji), i jo a ojimas, kai daly is eina pažyminiu
(So o luogo dell'inizia i a ben p es o appa e igilan e squad a di polizia; Dopo anni di ai allena o e giocan e; Padaugėjo
se gančių k ėpa imo akų ligomis) (KP 2002: 46).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
pe sone, codi icuo igi no ma e le sue ince ezzamen i | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ilius a o 'è l'a e mazione che [Ž]monės, nonusando della dis inzione a la semplice e į a džiuo inė
o me, nemoka usa e į a džiuo inių là, do e delle, appa ono, do ebbe in eal à eikė i, e usa ia
į a džiuo ines o me là, do e delle ne eikia (Paulauskienė 1994: 223), e ques o mos e ai , che ques o
g uppo degli esempi può esse e il isul a o di un ce o apibend inamen o. Šiaip o sì, ali aisymai
signi ica anche che iene applica a analogia del consumo del pa ecipan e e dell'a ibu o
in a džiuo inės o me. O in gene ale chia isce che nei la o i di disseminazione no ma i o e no ma
p e ede un di e so c i e io PŽ: in alcuni la o i ne copène sono sia ĮD, che į a džiuo iniai a ibu i i, in
al i di e amen e inse i i solo gli ul imi; in una ques o c i e io ale solo es ese ma chioino andan i
ĮD, in al e e u ilizza i daik a a džio posizione. Tu a ia aisymais p incipalmen e si accos a solo in ĮD
( an o enančius espės u pažyminiu, sia us ojamus daik a a džio pozicijoje), e ques o
inco agge ebbe solle a e assunzione, che può esse e delle agioni, pe le quali ĮD usa e con PŽ
ends ama più che in nomadžiuo inius agge i i, aigi u e le analogie di uso e del pa icipio in
nomadžiuo inės o me possono e non esse . Tu a ia ali assunzioni no mina i o ca a e e la o i
non iene pos a e non a s oma. Qui a ibu e gio e pa ecipio in a džiuo inių o mų consumo
analogia ques ione, dal quale dipende da no mina i o ca a e e la o i neaiškus ispos a, se ĮD
a o inas con PŽ, sa à en a a pasce s y i.
2. BUDVARDŽIO E DALYVIO INVALZZIUOTI FORMA
ANALOGIJOS KLAUSIMAS Į a džiuo iniai pa ole in un sepa a o capi olo discussiamo solo in alcuni
mo ologiji e linguis ica cul u a manuėli. O dina io al o è il modello mo ologico del lo o se izio:
nel capi olo del ca a e e desc i ono le signi icazioni e l'uso peculia i à degli a ibu i i
in a džiuo inių, e negli al i capi iu delle pa i della lingua epaminima, che ques e pa i della lingua
possono anche a e e o me in a džiuo ine e, se la desc izione della sanda os della lingua è
de aglia a, indica a la lo o linksnia e ki chia. Ad esempio LKG nel capi olo nume o džio solo si dice
che kelin iniai nume o dži possono a e e o me in odu žiuo ine, che le lo o gionia imo non
di e isce dagli in odu žiuo inių a ibu a džių e che più spesso ha accèziamen oja signi ica o
(LKG 1965: 628629). Nel Capi olo dell'Ing esso engono elenca e o me inna džiuo ine che possono
a e e gli ing essi, si discu e la lo o di e niazione e si dice che in a džiuo inė o ma en a izza
nell'Ing esso indica o da dac (LKG 1965: 664665). Nel capi olo di O būd a džio già iene o ni a una
de aglia a posky is dei signi ica i dei Į a džiuo inių būd a džių e in esso engono
de aglia amen e desc i i emphěžiamoji e pažymimoji signi icamen i, ques 'ul ima si dis inguono
e po ūšiai (da skaidik ų išsky imas, daik ų ūšies žymėjimas i daik ų указание), essi ėlgiomi
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 16
(LKG 1965: 505 doi/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
būd a džio o ma, kaip an ai Su ink ku didesnes bulbes, o mažesnes palik (Valeckienė 1998:
26 o ques o mos e ebbe, che il ma camen o del passaggio non è solo in nomadžiuo ina o mai
ca a e is ica unzione5). Minimas e al ock passimmo, ma spesso solo discussendo i pa ecipan i
consumo. A. Pupkio p epa a ame guida cul u a della linguaèly si accennama su conc e i
Tiksliau, ašan apie eikiamųjų esamojo laiko daly ių daik a a dėjimą nu odoma, kad liaudies
daik a a džių passidimen o. nel disco so e bend inè lingua a osene in ali casi equen e nè nelle
o me neį a džiuo inės (Ne b aškan is g iū a, o s o in is), e aggiu iama: Į a džiuo inės pasakomos
p aleis as daik a a dis žmogus, y as, aikas, mo e is...“ (Pupkis 1980: 137–138). Vienas okį
solo là, do e chia amen e passidimą ilus uojamas esempio indica ĮD usageimu con PŽ: Vaikščioji po
mies elius su ka a inkami dažniausiai ne nešiojosi papūgas.
Ques o esempio iene o ni o e LKG nel capi olo deli io. Ap ašius signi ica i dei pa ecipan i
11
a ibuu ini a osenos, qui si discu e dei pa ecipan i daik a a dėjimas, ma p ima di ques o si
menziona senza segno di pa ola si usano a ibu i i daik a a dis e si spiega: Nepasaky as
pažymimasis daik a a dis (più spesso eiškian is bend ų pobūdžio są oką es i uomo, uomo, donna o
pan.) numanomas dal senso o con es o del accon o (LKG 1971: 349). Ilius ando ale uso senza segno di
pa ola sia agli in e gioo ini, sia ai non in e gioo ini esempi, qui già engono p esen a i pe sino e
sakiniai, nei quali si o ma ĮD consumo con PŽ caso: Vaikščioeji po mies elius su ka a inkami dažniausiai
ne Sesjosi papūgas, Tame bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu
bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu bu Un al o esempio Aniems by solo dagli occhi i ies oji iene o ni o già sc i endo su sudaik a a dėjusius daly ius. Ne illus azioni l'a e mazione che il signi ica o di daik a a džių può esse e usa o e di alcuni u u i empi ine e i i pa ecipan i ma e iškosios giminės į a džiuo inės o me, ma aggiude che ali o me anno p incipalmen e in azeologismi, più o meno sus aba izza i in sen enze (LKG 1971: 350). Dili ių daik a a dėjimas qui è menziona o sepa a amen e dal consumo senza segno di pa ola, ma si dice che į a džiuo iniai esecu i o empo ine iamieji pa ecipan i, usa i senza segno di pa ola, ne e ai daik a a dėja, e così si indica d ejopo consumo daik a a džio pozicijoje sąsaja (LKG 1971: 349).
Tu a ia LKG capi olgio būd a džio uso senza del segno di pa ola nonmen a, si sc i e solo su
būd a džių daik a a dėjimą, più p ecisamen e, capi olo Būd a džių daik a a dėjimas
sepa a amen e engono desc i i semplici e į a džiuo iniai sudaik a a dėję būd a džiai (LKG 1965:
529534). Tali di e enze egui à e mos ebbe o il peculia ismo di consumo del pa ecipio inna žiuo ine o me: inna žiuo inių pa ecipan i
11
Come sc i u a sul passaggio di una pa e di lingua in un'al a on e A. Pupkio guidėlye iene indica o LKG
(Pupkis 1980: 138).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
codi ikuo oji no ma e le sue
nonaccu škumai | 17 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
e iene a o dagli senza segnoimojo pa ola, e sudaik a a dėjusių, a į a džiuo inių būd a džių solo
sudaik a a dėjusių. Tu a ia da LKG p esen a oamo sudaik a a dėjusių būd a džių desc izione
spiega ia che sudaik a a dėjusių būd a džių anche esama ne ienodų. Già all'inizio del capi olo diciamo
che non u i daik a a džio unzioni e signi ica o u in ys in a džiuo iniai būd a džiai sono
sudaik a a dėję uniduo g ado, e in segui o assegna i sa a ankiški e nesa a ankiški sudaik a a dėję
į a džiuo iniai būd a džiai. Nesa a ankiškiai sono desc i i come ali, che possono esse e pa o o i
sia come agge i i, sia come daik a a džiai, e en ambi minimii lo o pog uppi anch'essi si legano con il
segno di pe sone: uno nasconomas come sudaik a a dėję į a džiuo iniai agge i i, segnalan i de ini a
g uppo di pe sone (Valdė Aljansą ne galingieji, o liaudies iš ink ieji; Ge a nežinoi mel jauniesiem, kai o
aku; Nemgu aukiasi g g g gijos pėsčiųjų akeliai), l'al o sudik a a diniai įžūo iniai, ma kingį a ba
12
judipend ę kaip gy ą daik ą (Akyla would ha e wa ned a pe son, a g ea old in elligence; andaus hey
would ha e wa ned a job, a job, a hough , a hough ) (Landa, land, 1965: 531). Išei ų, che ingiudica solo
innominijamen o sudaik a a dėję, e in eal à e in a džiuo inių būd a džių esama sia
sudaik a a dėjusių (sa a ankiškieji), sia a ojamų be segnoimojo pa ola (nesa a ankiškieji).
Tu a ia in ine si menziona che accan o nesa a ankiškųjų in ale s esso con es o spesso pa o zano i
semplici a ibu i i (Lais ę aggiia solo o i; P ima e a p esso s imis la o a a), e solo di lo o si dice
che sebbene essi s olgano la sin assica unzione daik a a džio, sudaik a a dėjusiais nelaiky ini (LKG
1971:31 5352). gli ing essio i i a ibu i i di ali no e non iene o ni a, che ques o mos i, che u i
LKG sudaik a a dėjusių a ibu i i capi olo a a ia i ing essio i i a ibu i i sono conside a i in
un modo o al o sudaik a a dėjusiais e che in quel daik a a džio posizione usa i gli a ibu i i dei
pa ecipan i di e iscono da ques a ųjų, come mos i del pa ecipa o iene indica o senza un segno
nel capi olo desc i o come ne e ai daik a a dėjusių a ibu i i, può esse e e gana il appo o a i
pa ecipan i e le pa ole LKGG non è chia a.
nesudaik a a dėjusių, ik a ojamų be pažymimojo žodžio. Šiaip a aip, daik a a džio pozicijoje
Aiškiau esso a icina o nei manuèli di mo ologia, nei quali daik a a dėjimas discussi 1983: 4049; 1994:
kaip žodžių da ybos be o man ų a ba unkcinės žodžių da ybos sudedamoji dalis (Paulauskienė
3846). In esse dis in i a subs an i izzazione (ypa ybę eiškiančių žodžių i imas daik ą eiškiančiais
žodžiais, daik a a džiais; daik a a dėjimas) e subs an y inė (daik a a dinė) a osena ( ik
a ojimas daik a a džio pozicijoje), e ques 'ul imoji chia amen e į a dijama pa enka e uno
12
No s isas sudaik a a dėjusių būd a džių sky ius ilius uojamas ien ik būd a džių pa yzdžiais, čia
pa icipi io esempio.
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
così come e come a ibuzione degli a ibu i, e o, menin solo i semplici a ibu i: Jauni šoka sienos
eba, sen šoka dan ys kleba; Bepigu nikam peš is, u ingam og , o senam meluo (Paulauskienė 1983:
43). In un al o la o o si gene alizza che in de e mina e si uazioni come cosaik a o zii possono esse e
pa o i qualsiasi pa icola i à deniskian i pa ole, aí e pa ecipan i, e a ibu i i (Paulauskienė 1994:
39). Tu a ia in ques i manuèli non chia i più di LKG nsacomas daik a a dėjimo e daik a a dinske
a osenos appo o. Da una pa e, si a e ma che l'uso di una pa ola come daik a a džio anco a non
indica e imo daik a a džiu, dall'al a pa e, minimi de e mina i e apai: 1) la s essa pa ola,
libe amen e usa a come a ibu i o, passigiko e daik a a džio nella posizione sin assis ica, ma
anco a non si può pa la e di sua sudaik a a dėjimą (A blindklas ne oli nu es); 2) būdwa dis o pa ecipi
è i ęs sa a ankišku pa ola daik a a džiu (miegamasis, ūkomasis) (Paulauskienė 1994: 3940). Šiaip o sì,
sia LKG į a djama d ejopos a osenos in e saja, sia mo ologia manuėliumi p e is a analogia nella
posizione degli a ibu a džių e dei pa ecipan i consumo daik a a džio lyg e sa ebbe con con
con con con a ia no mina i o ca a e e la o i, nei quali yškėja polinkis ese cizio del empo
daik a a džio dei pa ecipan i. Va osenoje, come mos e ai l'a icolo di Algi do Malakausko
pubblica o 1987 p esen a a daik a a dėjančių pa ecipan i di consumo iconside a a, come e sa ebbe
ends ama analogiją applica a. In quell'a icolo ali daik a a dėjančių pa ecipan i egis a i
abbas anza non pochi e si a la conclusione che spiega e una ale a oseną soli al i linguaggi a acca
neleng a (Malakauskas 1987). T ue, una ce a spiegazione in la o i lega i con le no me della lingua si può
o a e: quando Juozas Balčikonis ėmęs aisi i liaudies kalbos a ž ilgiu ne egulia ias da ybos
daik a a džius sukilėlis sukilusysis, pasi yžėlis pasi yžęs, pasi yžysis e k ., pa ecip inė o mą
i iu a a usa e la s essa a ena della lingua comunina, essa es esa a mėms nebūdingą da ybos ipą
e pasilikusi daik a a džius (Pupkis 1990: 138). Išnag inėjęs daik a a dėjančių daly ių a oseną, A.
Malakauskas menziona che l'esis en e empo pa ecipan i al pos o daik a a džio a ol e a con PŽ, e
o nisce pe sino se e con PŽ einančių ĮD esempi: No s cu ando se gančiuosius diabe u zucche o
mol o è aggiun o, pe ò ino a comple amen e ques a mala ia non è anco a cu a a; S ojan in
egis aū ą dei egli chiede a, non pe ché lo o ogliono di en a e egis ie i, ma cosa lo o (Malakauskas
no i pasaky i žmonėms; Moky is isų specialybių p iimami di ban ieji pagal specialybę i k .
1987: 125126). Addi i u a, dalla lo o p esen azione non è chia o se ali esempi si collegano con i discussi
daik a a dėjančiais pa ecipan i, o con ques o a icolo anche minimo l'azione esegui a nel empo
a ojimu konk ečiam asmeniui a konk ečiai asmenų g upei pagal daba iniu a sakinyje
pa lan e del pa ecipan e chiama e (Malakauskas 1987: 122). Mo ologia guidėlyje non sape a, quali
ienu okiu pa yzdžiu ilius uojama daik a a dinė a osena: A ykusieji iš s e imų k aš ų
sono le nos e usanze (Paulauskienė 1994: 39).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šiaip o sì, esempi, quando daik a a džio posizione u ilizza i ĮD ha PŽ, accade, ma disco endo
daik a a dinę a oseną o daik a a dėjimo p ocessi comple amen e non accade di esempi, nei quali
con PŽ ei ų į a džiuo inis būd a dis, sal o già ap a ą il caso di al o passidimo. L'unico
all'app o ondi o sudaik a a dėjusių į a džiuo inių būd a džių a osenos esame pa ekęs con PŽ
pa a o as į a džiuo inės o mos pa yzdys i gi è ĮD consumo con PŽjans caso: Valdė Alą ne
galingieji, bu liaudies iš ink ieji (Valeckienė 1957: 242; LKG 1965: 531). Con a iamen e, discussando il
13
consumo dei pa ecipan i ali esempi non è e i a a, e solo già ques o mos e ebbe, che u e
analogie a daik a a džio posizione a oja i ca a e is i a džių e daik a a džio posizione
a oja i pa ecipan i può e nebū i.
Ques o sa ebbe o con e ma i e già menziona a o mulo è, con cui KP desc i e uno dei p esen i
empi a o iabili pa ecipan i consumo casi chiama e pa lamuoju momen o (laikinai) ečiamikian
pe sona (KP 2002: 46). A. Malakausko nell'a icolo, come cosa appena menziona a, anche minimi con il
empo si collegano i pa ecipan i (Malakauskas 1987: 122). Anche se sia in esso, sia KP con il empo
collega o solo il consumo dei a o iabili del empo esecu i o (nes solo ali pa ecipan i discussi),
u a ia, come posi i a e g amma icose, con l'indicazione del empo ela i i e al i pa ecipan i,
ques o indica la lo o azionezodina na u a. Ad esempio LKG a ando a ibu i issima a osena
uo i o del ca ino empo agenza i o pa ecipì (LKG 1971: 332346) menziona e ali casi in cui egli, come e
a ibu i o, ma ca cos an i, con il empo non condi isibili ca a e is iche, ma in gene ale ques o
pa ecipì iene inse i o come signi ican e ca a e is iche, de i an i dal passa o o p ima del de o
disco so me à s ol osi, e si indicano mol i casi in cui più i iscodine azioni le sue ca a e is iche (LKG
1971: 334337). A ibu ina i agge i i del empo signi ica i i non hanno, aigi essi non possono nomina e
pa lamuoju empo o passa o (laikinai) a i o di pe sona. Inol e, sebbene ca a e is ica di più o e o
più debole conglugumo si con addis inga e a ibu a dzii (LKG 1976: 235262), almeno la ca a e is ica
di con ollo do ebbe esse e ca a e is iinge ole al pa ecipan e come azionimozdio o mai.
A ibu i e a osene appaie del pa ecipan e indica i che ale pa ecipan e può maneggia e o
p isišlie i pa ole, anche iene o ni a abbas anza mol i (LKG 1971: 333, 335, 336, 337, 338, 344). Con ali di e enze può esse e co ela o e più equen e consumo PŽ con ĮD.
4. SINTAKSINĖ INTERPRETACIJA
13
A. Valeckienės nell'a icolo ques a ase si appoggià a ibu a džių daik a a dėjimui illus a e e indica la
ik būd a dis: Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (Valeckienė 1957: 242). Tačiau LKG jau nu odomas
i daly is (Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (LKG 1965: 531). Pa yzdys pe keliamas i į DLKG
p esen a a desc izione delle o me į a džiuo inių (DLKG 1997: 176).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Žodžių junginių ap ašuose į a džiuo inių būd a džių a ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžių
non o ni a (Balke ičius 1963; LKG 1976; Si au as, G enda 1988; Labu is 1994a, 1994b, 1998; DLKG 1997).
Tu a ia in esse non o ni a nemmeno neį a džiuo inių pa ecipazioni del consumo con PŽ esempio,
pe ché pa izioni junginiai neap ašomi. Pa odžių junginių ski s ymo išei ies ašku lie u ių kalbos
sin aksinės sanda os ap ašuose è conside a a pa e della lingua, aigi sa ebbe possibile a e
p elaidą, che desc i e e pa ecipan i dei junginių neleidžia mo ologinė daly io ak uo ė: nelle
g amma iche dei lie u ių kalbos daly is conside a o non sepa a a pa e della lingua, ma solo
14
eiksmažodžio o ma. Tu a ia le agioni sono indica e e di e amen e, e da ciò spiega che
desc i e e ali congiun i non è accu a o: i pa ecipan i manipolano le pa ole come co isponden i
a imajodži, pe ciò sa ebbe ipe u a l'in o mazione da a nel capi olo degli a imajodžiniai
congiun i: Classi icando gli a imajodžiniai congiun i, nella o ma del na io p incipale non occo e
p ende e in conside azione, pe ché si è no a o che, paki us il congiun o di pa ole na io o mai, la
o ma del na io p incipale non è leggu a (p.g., legge un lib o, legge un lib o, legge a un lib o e .).
Anco a di più, agen ii pa ecipan i, subcandida i e semicandida i hanno esa amen e le s esse
p op ie à di con ollo, come e eiksmazodis (G enda 1964: 138).
Tu a ia non solo le desc izioni di pa ole conjugine, ma e mol i desc ì di pa i di ase ĮD possibili à di
esse e consuma iim con PŽ non indica. Desc i endo pažyminį, išplės iniai pažyminiai minimi, pe ò
esempi di soli o iene o ni a solo di quelli in cui il pa ecipan e è pa u o neį a džiuo ine o ma: Solo
cuo e una, ilgesio piena, skausmo kupina, pasiliks una; Aplic laužą susispie ę i pas o i accon a ono
baisias s o ie (Labu is 1994b: 8788). Jonas Balke ičius, Diba inės lie u ių kalbos sin aksėje ali i oli
disca dando come composi i i, una ce a PŽ bū inumą i elò indicando che i componen i
supplemen a i nonché ci cos ybiniais di un i olo compos o sono pa i ė a iniai papildiniai bei
aplinkybė (Vaikai g įž a iš mokyklos → gi dėsi g įž ančių iš mokyklos aikų bal; A iliai bu o pilni
da bščių bičių → A iliai, pilni da bsaiščių bičių, dži sūzgia) (Balke ičius 1963: 156), p esen ò 161 ne um
sky io alsinius dal i olo (Balke ičius 1963: 16).
15
Tu a ia LKG la desc izione delle pa i del asinio è e coppia di asinii, nei quali pažyminiu a
PŽ aggiun o ĮD: A sidū ė u i unoj ke ėj Ku melis con Zoliu e due kaimynai, su juodu
šnekan ieji; Ei, e kė, e kė nos a so ella, così a o nuleis oji (LKG 1976: 415). Come is o, ques i
14
Daly is è desc i o come dal eiksmažodžio kamien a a di e nia a o ma, a en i semplicemen e
eiksmažodžio i būd a džio ypa ybių (LKG 1971: 311; DLKG 1997: 354), kaip neasmenuojamoji eiksmažodžio
o ma (Valeckienė 1998: 162), kaip linksniuojamoji eiksmažodžio o ma (Paulauskienė 1983: 273; 1994: 273) a
eiksmažodžio o ma (Paulauskienė 1994: 351). Siūlymą pa ei io nelaiky i o ma eiksmažodžio s .
Š eikauskienė (2018).
15
Isco so il sakinio Anais empii s essi g azzii e p abangiei namai esping i qualche decine di me i indie o
oppu e e del u o dis iau i, e i lo o pos o cos ui i nuo i namai... (Balke ičius 1963: 16 pe ò nell a džiuo inių
būd a džių a ojimas con le pa ole sam, isų ( isu) mene a o da J. Jablonskio (RR 1957: 87, 4153).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
codi ikuo oji no ma e le sue
nonacceškumai | 21 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ĮD pa a o i in ale posizione, nella quale essi di en ano abbas anza icimi daik a a dialmen e
consuma i ai pa ecipan i, e discu e endoli ĮD consumo con PŽ esempi già iene o ni a più. Ecco nel
capi ino del segno a dijan con le pa ole segnalimaisie quali anno pa i della lingua, menzionimi
sudaik a a dėję būd a diškieji pa ole spesso delle o me į a džiuo ines dei pa ecipan i, e
segnalimieji pa ole ilius uojami saginiu Valdė Aljansą ne galingieji, o liaudies iš ink ieji (LKG 1976:
398). In un'al a ase PŽ a innalzio kelminink: Vėlus già e a il empo, quando nos i conoscen i,
ischiš inę a ineš ąsias audongal es e aschene, decise di o na e a casa. P ima menin
segnalimuoju pa ola seguančius būd a diškuosius žodžius, anco a indicano sudaik a a dėję
būd a džiai e iene o ni o uno adibio dell'u ilizzo dell'a ibu o con į a džiu: Ben uno alandėlę
pa ogiau uno a sé, anche se pe lauką pe ei i con mia g ažiausiąja... (LKG 1976: 398). Come si po ebbe
giudica e da ques i esempi, PŽ uso in ques i casi igua da con sudaik a a dėjim. PŽ espės ų ĮD
pa yzdžių LKG iene p esen a o anche in discussione ci cos anze e supplemen ino, poiché
ci cos ybe e supplemen ino in ques a g amma ica iene conside a a non solo la pa e della ase
lega a al acconino (LKG 1976: 454, 479). Gius o, supplinys è desc i o come no malmen e al acconnio
besciugan e pa e della ase, ma a dijami e ad al e pa i della ase a acca e suppliniai (LKG
1976: 45745). Lios disco endo, iene o ni o esempio Eigulį chiamauiančiojo ūka imas ska dėjo ilgai,
p a isai, lyg ske džio ogas (LKG 1976: 457), disco endo ci cos anze Vaikščioeji pojan i mies elius su
ka a ink (LKG 1976: 479), pe ò Sudaik a a dėjimu a osena non iene più così neomisjosi. Nella
ci cos anze sky ių, inciden emen e, è en a o e uno esempio di es eseino ce i icino, do e ĮD
pa o o con PŽ: Pamiškiais e papelkiais i en ieji ūkininka bas ien inai a e ano pas ų e panyklen e
e ėsi gy inkulinys e (LKG 1976: 480). Ap a dando J. Jablonskio aisy us pa ecipan i, A. Pi očkinas è
chiusu a o su g amma iche e kalbininkų la o ios osse a a à endenza supplemen a i e
ci cos anze mandančiais į a džiuo iniais žodžiais eikš i eiksnį (Pi očkinas 1986: 143), ma LKG
endenza neiš yškėja eiksnio in ques o capi olo esempi di ali non iene o ni a.
Tu a ia J. Balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin assia come sepa a o compos o del e bo
po ūšis è assegna o e bo, esp esso del pa ecipan e e dell'azione e bodino daik a a dgio
con ollomo combinazioni di pa ole, e egli illus uojasi anche e di ali con olla i e bi congiun i i
esempi ĮD, in al e pa ole, 87D con PŽ, esempi di consumo, ali come Sėdin ieji aplink s alą susokė o
Vals ybės a ką a dan ieji baudžiami g iež is is is is is is įs a ymų (Balke ičius 1963: 8788).
Almeno già il p imo esempio mos e ai non an o il pa ecipio sudaik a a damen o, quan o la
consumazione pa lamuoju empo (laikinai) eikiančiai g uppi di pe sone innomina e. D'al a pa e,
dagli esempi o ni i chia isce che la linea a con disco soio empo legjamo e gene end in o, con empo
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
codi ikuo oji no ma e le sue
nonaccu škumai | 22 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
non nesiejamo a ennidimen o non è pa icola men e chiiski, e p ecisamen e ques o
a osenoje può solle a e non chiiskumų a causa no minamuosi nei la o i ends amo a aisi i
es imo empo echiabili pa ecipan i consumo. J. Balke ičiaus dis in i o agenzio è desc i o come
agenzio, esp esso con ollomo combinazione di pa ole, e e iene o ni a la sua spiegazione
mos ano che a de e mina e pa i della ase PŽ sono necessa ie come de e mina i componen i
supplemen a i o ci cos ybionali: Sudė inį eiksnį signi ica pa eci e a ima e odiniai
daik a a džiai su p ijung i a lo o componen i supplemen a i e ci cos ybiniais, che non hanno e i componen i supplemen a i o ci cos anze a causa del a o di appa ene e non al na a i o del saggio
(Balke ičius 1963: 87).
Quindi, desc izioni sin as iche sanda os mos ebbe o, che applicando unookį o al ookį linguaggio
sin aksische a osenes a us in en o izazione modelì mandomų o šliejamų pa ole di come ĮD
palydo ų menzione neiš enga a. Ques o co ispond ebbe alla mo ologia p esen a a nei capi iuoli
del pa ecipio come azione- e bo di o me, conse augance azioni- e bo di peculia i à, includendo e
pa icola i à ges i e o uni si ali s essi linksnius o p ielinksnne cos uzioni come co isponden e
azione- e bo, samp a ą. O e desc i endo segnoinio si so olinea: Daly is, come o ma dell'a i ma
pa ola, mol o spesso aggiunge al i pa ole e cos uzioni (LKG 1976: 414). I sin aksės ap ašuone
appaican i PŽ del consumo con į a džiuo ine o ma esempi, come is o, p incipalmen e sono ela i i
con il consumo del pa ecipio daik a a džio pozicijoje. Talių a ibu i o esempi di nessun sin aksės
ap ašuo quasi non si o a, e ques o anche mos ebbe, che con la daik a a džio posizione a ibu i o
e del pa ecipio a osena, incluso e in elazione all'uso della o ma į a džiuo inė, non comple amen e
coincide. By he way, ale indicazione di noncong uenza sa ebbe e dello s udio s o ico dei pa ecipan i
iene p esen a a l'a e mazione che i pa ecipan i nelabai endono e s i daik a a džiais: Eidami
daik a a džių posizionezione, essi soli o man engono a imazodinius b uožus, linksnių bei p ielinksnių
aldymą oppu e si a icina alle daik a a džių solo c ea una sola signi icazione (plg. adul o, algomasis, e c.) (Amb azas 1979:
65).
Poiché g ama ica della mo ologia nella pa e di e amen e innominijamo solo būd a džių, espės ų
į a džiuo inė o mos ne a ojimas, LKG sin aksės dalyje pasi aikančiais pa yzdžiais mo ologijos
PŽ, pa iia nep ieš a aujama. DLKG o ni a nella desc izione della sanda os sin assica con PŽ
einančių ĮD esempi non iene o ni a, quindi qui o mulojamo all'a e mazione che į a džiuo inė
ne a o ina su PŽ, juolab nep ieš a aujama. Tačiau šioje g ama ikoje pa eikiamas kalbos
o ma sin aksinės sanda os desc izione è p incipalmen e basizza a pa ole di compoinių ap ašais, e
della desc izione di pa i di ase adizionale, e i ando la ipe izione di in o mazioni accon a e in
sezione di compoinių, iene inuncia a, e la desc izione di ase comp ende solo modelli di ase e la lo o es ensione (DLKG 1997: 587678).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Taigi, PŽ išplės ų ĮD pa yzdžių nebu imas šioje g ama ikoje gali bū i susijęs ne iek su jų
nebingūdumu palbai, quan o con scel o u lingua sin aksiche sanda os desc izione modello. dei
Juolab sin aksinės sanda os ap ašuose neį a dijama daik a a džio pozicijoje a ojamų
pa ecipan i o ca a e is i a daggi nella e žiuo ine o ma unzione, pe ché ali unzioni dedic e
nella e žiuo ine o me discu i soli o mo ologiche sanda os ap ašuone. In lo o, e e in alcuni a icoli
in ali casi iene menziona a dis in i o signi ica o. Ecco le asi Nep aėjo i alandėlė, come lui a
k u ančiųjų ska elių ide l'azzu a con le bianche uoželie e immedia amen e subi o iconobbe e
dis ingusse a u i ali o almeno simili DLKG menimas illus uojan da i em dis inguimen o (DLKG
1997: 174). Isce nimo ĮD consumo con PŽ caso Ma ina gua dandosi d abužius lopiusi e la busi, al ol a e
nuo ius pasiu usi, pe ché d a o duo ieji bu ę shuns nepe kandami aiškinamas e A. Valeckienės 1961 m.
a icolo. m. A. Valeckienės a icolo la ase Valdė Aljansą non pode ososieji, ma liaudies izluk ieji
iene inclusa discussando sudaik a a dėjusius būd a džiai, e u i nesa a ankiški sudaik a a dėję
būd a džiai qui sono desc i i come u in ys esclusi iamo il signi ica o (Valeckienė 1957: 244, 1957 246).
Sa a ankiškųjų sudaik a a dėjusių būd a džių signi ica o in ame a icolo neį a dijama, e
nell'a icolo 1961 m. essa è indica a come emphėžiamoji, pa lando che sudaik a a dėję į a džiuo iniai
būd a džiai man engono okhi s essi signi ica i (Valeckienė 1961: 15). Come già discussa, non in un unico
la o o į a džiuo inės o mos a ojimo daik a a džio pozicijoje i casi nomina i e omidimen o, solo
chia isce, che quel omidimen o desiguodas un caso passaidissima già menziona a pa e della ase,
al o da de o senso o con es o numanosa pa ola. Desc izione sin asse ica i ela ques e quan o
di e so ca a e e ispa mimen i sąsają. Ad esempio LKG il capi olo del ma chio si menziona d ejopas
soli o del segno di pa ola di segno: quando al ma chio non si ipe e la p eceden emen e menziona a
pa ola di segno (Be gli manca a salu e es e na e po o ... a pieno d'o o, pe ciò p isisì dena o, quan o
po e a paneš io i es an i g aziosamen e zákasė) e quando iene asco so con es o esis o o
sen enzioso numanomina o, un uomo, eiškią o kokį lopend in ą da desc ibed (Ilgiau ė, nekaip naują)
(LKG 1976: 399). Gius o, en ambi i casi illus uojami solo esempio dei pa ecipa i i non nominžiuo ini,
pe ò degli esempi dei pa ecipan i in gene ale iene o ni a solo po uno. Toks ispa miom casi
nusakimen o mol o simile agli in a džiuo inių o mų ap ašues p esen a a indicomosios signi ica o
aiškinimą. LKG lei si spegniama così: Daik ai indica i in ale modo. La p ima ol a menzionando
l'ogge o, la sua indi iduale peculia i à esp essiamo semplici codi ikuo iji no ma e le sue inchiškumai |
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
būd a džiu o nascoma al e pa ole. Tolimesniamo con es o, pe no a e che le cose p e is e
žinomas, jo anksčiau minė a ypa ybė iš eiškiama į a džiuo iniu būd a džiu“ (LKG 1965: 508)
16
.
IŠVADOS
Jau Jono Jablonskio o muluo as į a džiuo inės o mos ne a ojimo su PŽ k i e ijus
he e oda spėp ie ienu egli spėpia i e į a džiuo iniai būd a džiai, e ĮD, o ma consumo analogia
ki u – ik pas a ieji. Taigi, k i e ijaus o muluo ės iškelia būd a džių i daly ių į a džiuo inės
ques ione. J. Jablonskio nei la o i, do e c i e io s o mului o, analogia applica a, essa applica a e in
alcuni mo ologiji bei della cul u a guidėli, così come no mina i o ca a e e o no ma sclaida la o i,
u a ia in abbiejuosi de agli delle g amma iche sanda os ap ašu, che insieme sono e no mina i o
ca a e e la o i, ale analogia non chia amen e a dijama. Ciò può a e e in luenza in ques e
desc izioni applica o nel modello di desc izione delle o me inse žiuo ine.
Desc ipomojo ca a e e la o i di e amen e ela i i con in es iga i o ca a e e la o i, e ques 'ul imi in
sos anza o ien a e solo in būd a džio į a džiuo ne o me e conclusioni a e il lo o consumo pag indo. Quindi,
nelle g amma iche o ni a a uo è delle o me in a džiuo ine può esse e de e minėmęs non solo scel o
modello di desc izione, ma e li ello di es i umo del enomeno linguis ico, i. i. ciò, che più es i os p ecisamen e
a ibu i i delle o me in a džiuo ine. Daly io e analogia di consumo delle o me inna džiuo ine del cognome
di e amen e non nominijando, abbas anza neaiškus nė g ama ikų būd a džio sky iuje minimo PŽ c i e ius
applicazione ai pa ecipan i. Gius o, in alcuni la o i analogia con assegna a, pe ò solo signi icamen i e
de in ezza signi imo analogia, a in e žiuo inės o me di consumo pa icola i à o esimzioni co ispondi is non è
da nessuna pa e a a a o innomina a. Dal a dijamųjų peculia i à ede e, che alcuni po esse o
con assegna si e pa ecipi , pe ò al i gli non possono esse e applica i. PŽ non ojimo c i e io o mula o come
uno di ali pa icola i à, aigi neaiškus nė suo applicazione ai pa ecipan i ques ione. Sebbene in alcuni la o i di
no mina i o ca a e e o no ma scala di la o i quel c i e io ai pa ecipan i sia applica o, nondimeno e in lo o si
appaio pa ieni dei lingu a i, che mos ano, che ĮD con PŽ pa o ojamo più equen emen e che į a džiuo iniai
būd a džiai. Tali esempi igua dano p incipalmen e con il uso del pa ecipan e senza segnoimio pa ola, in al e
pa ole, il suo uso daik a a džio posizione. Sebbene ale uso nelle desc izioni sanda ia g amma icale e al o e
nsegna o piu os o non chia a, Analogamen e spagnoli daik a a džius o l'in e o lo o g uppo app esen an i
ing onzi subs i u i ( as, a, ques o, ques a e k .) essi indicano žinomą, già menė ą oppu e po ques i ing onzi
16
accon a a pe sona, gy į, daik ą o eiškinį (Valeckienė: kodi ikuo oji no ma i suoi neaiškumai | 25 doi.o g
1998/10.0135321bkalba2019.92.
146).
RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais:
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
juolab neaiškus daik a a dinės a osenos i daik a a dėjimo san ykis, iš ienaip a ki aip su
daik a o dizio posizione ela i e a osena discussione o alu azioni chia ebbe, che
būd a džio i daly io į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos šiuo a eju nė a. Tai sie ina su
būd a džio i daly io, kaip eiksmažodinės p igim ies kalbos dalies, išlaikančios iek laiko
isiškos signi ica o, sia azionema o do di ges ione peculia i à, di e enum.
Kalbos sin aksės sanda os ap ašai i gi odo, kad PŽ kaip daly ių, įskai an i
į a džiuo inius, palydo ų minėjimo neiš engiama.
Daik a a dzio posizione a o dagli pa ecipan i in e žiuo inea o ma en ama aiškin i o
esclusi iamąja signi ica o, e ques o sa ebbe mo ologico aiškinimas, o ispa idimu ques o sa ebbe
sin assico aiškinimas. Le sanda os del linguaggio nelle desc izioni a mo ologico e sin assino
li ello dei bo di non pe me ono ques i aiškinimų sie i, u a ia sin aksės li ello del desc ise iene
p esen a o delimi azione casi di ispa mio mol o pa ešus a mo ologias li ello del desc ise
p esen a a indicomosios signi icazioni del desc ise.
LITERATŪRA
Amb azas V. 1979: Lie u ių kalbos daly ių is o inė sin aksė, Vilnius: Mokslas.
Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
Bane ičienė N. 1964: Daly is a daik a a dis? – Kalbos kul ū a 63, 62.
B ūzgienė R., Čekmonienė I. E., Žemienė A. 2013: Specialybės kalba, Vilnius: Mykolo
Rome io uni e si e as.
DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, 3-iasis pa ais. leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
G enda Č. 1964: Dėl eiksmažodinių junginių klasi ikacijos. – Kalbo y a 10, 137–141.
Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius:
Mokslas.
Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos
kul ū a, 2-asis pa ais. leid., Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. Sud. R. Miliūnai ė, eks o au .
R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Sud. A. Paulauskienė, Vilnius: Mokslas.