Įvardžiuotiniai dalyviai su priklausomais žodžiais: kodifikuotoji norma ir jos neaiškumai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ĮVARDŽIUOTINIAI DALYVIAI SU PRIKLAUSOMAIS ŽODŽIAIS: KODIFIKUOTOJI NORMA IR JOS NEAIŠKUMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: į a džiuo inė o ma, į a džiuo inis daly is, į a džiuo inis būd a dis, p iklausomi žodžiai, pažymimasis žodis, pažyminys, daik a a dis. ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjamas ap a ian į a džiuo ines o mas nu odomas ypa umas – kad daly io į a džiuo inė o ma ne a o ina, jei daly is u i p iklausomų žodžių, ku iais laikomi aldymo i šliejimo yšiu su daly iu susiję žodžiai. Au o ė a skleidžia ne ienodą šio no minamojo pobūdžio da buose o muluojamo k i e ijaus ap ėp į i s a s o du pag indinius jo o mula imo iškeliamus klausimus: daly io i būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos klausimą; neaiškumus, susijusius su daly io a ojimu daik a a džio pozicijoje. Aiškinan is, kiek šis k i e ijus ienodai aiky inas būd a džiams i daly iams, pasi elkiami ne ik no minamojo, be i i iamojo pobūdžio da bai, aip pa sin aksės ap ašai. ĮVADAS Žodžių junginių, ku iuos suda o p iklausomų žodžių u in is į a džiuo inis daly is ( oliau – ĮD), lie u ių kalboje a ojama, i ai pa ody ų plačiosios a osenos aizdą pe eikian is in e ne as. Jo paieškos sis ema Google okių junginių pa eik ų į ašius kone kiek ieną ĮD, p z.: Kokių p iemonių gali im is ašan ieji apie scenos menus šiais ino acijų i socialinių medijų dominuojamais laikais? Vienas iš išski inių XX amžiaus s ebuklo – adijo b uožų y a kalbančiųjų p ie mik o ono balsai; Vidu inio amžiaus mo e is – s a is inis a ojimo paskolą imančiojo po e as; No inčiosios a lik i šią p ocedū ą nemokamai u i gau i nuk eipimą iš eisėsaugos pa eigūnų. Tačiau Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, labiau o ien uo as ne į kalbos a oseną apsk i ai, o į bend inės kalbos a oseną, a skleis ų, kad ĮD aldomų a p išlijusių žodžių u i nedažnai. Š ai daly is ašan ieji eks yno neg ožinės li e a ū os šal iniuose, ku iuos suda o 19 322 341 žodis, jų u i ik šešiais a ejais, kalban ysis – imis, iman ysis – d iem, o daug ne i iš anzi y inių eiksmažodžių pada y ų daly ių (duodan ysis RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a duodan ieji, ma an ysis a ma an ieji, nugalin ysis a nugalin ieji i k .) – nė ka o 1 . Kad bend inėje kalboje okie a ejai nedažni, pa i in ų i naujausi, į eks yną nepa ekę šal iniai. A si ik iniu būdu pasi inkus dešim pas a uoju dešim mečiu išleis ų neg ožinės li e a ū os knygų, ĮD su p iklausomais žodžiais as a ke u iose 2 , ijose okių a ejų ne as a 3 , ijose as a ik po du 4 . Žinoma, p iklausomais žodžiais išplės ų ĮD a ojimas gali bū i nebūdingas knygos au o iaus a e ėjo kalbai, ačiau isiškas okių a ejų nepasi aikymas ge okos apim ies leidinyje gali ody i i ai, kad jų engia no minamaisiais leidiniais besi ado aujan ys knygų kalbos edak o iai. I iš ies kai ku iuose no minamojo pobūdžio a no mos sklaidos da buose ĮD su p iklausomais žodžiais nu odomi kaip ne a o ini. G ama ikose kaip ne a o ini iesiogiai į a dijami ik okiais žodžiais išplės i į a džiuo iniai būd a džiai, ačiau jose aikomas į a džiuo inių o mų ap ašymo modelis leidžia kel i p ielaidą, kad analogija gali bū i aikoma i daly iams. Žodžių junginių ap ašuose ĮD junginių neap ašoma, mo ologinės sanda os ap ašuose jie juolab neap a iami, o aisymai odo, kad p iklausomų žodžių u in ys ĮD ne e ai a sidu ia a p aisomųjų a ejų, no s aisymų k i e ijus i o muluojamas ki oks. Visa ai a osenai gali kel i ge okų neaiškumų a ne ją ibo i. Žinoma, nus a y i, a kodi ikuo osiomis no momis a osena iš ies ibojama, bū ų galima ik ją i no mas nuodugniai iš y us i palyginus. Tačiau šiame s aipsnyje keliamas ne oks ikslas. Va oseną i no mas laikan lygia e čiais i iamaisiais objek ais, jame susi elkiama ik į no mas. Tiksliau, siekiama išnag inė i no minamuosiuose i no minamojo pobūdžio da buose kodi ikuojamą ĮD a ojimo su p iklausomais žodžiais no mą i ją kodi ikuojan kylančius neaiškumus, o i užčiuop i gilesnes neaiškumų p iežas is. Toks s aipsnis u ė ų bū i ak ualus kodi ikacijos požiū iu, ačiau ikimasi, kad jis gali bū i p a a us i kalbos a o ojams, no minamuosiuose da buose ieškan iems a sakymo, a daly io į a džiuo inė o ma galima, jei daly is y a p isijungęs aldomų a ba šliejamų žodžių. 1 Daba inės lie u ių kalbos eks ynu (h p:// eks ynas. du.l ) naudo asi 2019 m. spalio 25 d. 2 J. G igas. Pažinimo keliais: p ieš laik odžio odyklę paž elgus, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013; V. Žu au as. Rojaus žemėje beieškan . Kelionių epo ažai, Kaunas: UAB „K iminalis ika“, 2011; J. G udzinskas. P a as o ojaus beieškan , Vilnius: Saulelė, 2015; E. Kuckailis. Tylūs žingsniai pe samanas, Kaunas: Vox Al e a, 2016. 3 D. Paluckas, J. G. Siau ukas. Socialdemok a ija be socializmo, Klaipėda: Eglė, 2014; P. Pome an se . Niekas nė a iesa i iskas y a įmanoma: nuo ykiai naujojoje Rusijoje, Vilnius: So oklis, 2015; V. Šmigelskas. Ku sk aido liūdesio lėk u ai, Vilnius: Ve sus au eus, 2016. 4 A. Užkalnis. P ijaukin oji Anglija, Vilnius: Bal os lankos, 2010; Tibe as: olimas i a imas, Lais ės byla, Vilnius: VšĮ „Aš un oji diena“, 2018; B. Tikne ičiū ė. Tė as S anislo as – mažu ėlių a nas. Penk oji laida, Kaunas, 2016. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 S aipsnio s uk ū a gana pap as a. Pi mame sky iuje nag inėjamas no minamasis k i e ijus, ienaip a ki aip numa an is daly io į a džiuo inės o mos ne a ojimą jam esan išplės am p iklausomais žodžiais, o olesniuose d iejuose sky iuose – k i e ijaus o mula imo iškeliami neaiškumai: daly io i būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos klausimas (2 sky ius) i su daik a a džio pozicijoje a ojamu ĮD susiję neaiškumai (3 sky ius). Aiškinan is šiuos klausimus, pasi elkiami ne ik no minamojo pobūdžio da bai, be i mo ologiniai į a džiuo inių o mų y imai, o ke i ajame sky iuje ši analizė papildoma da i sin aksinės ĮD a ojimo su p iklausomais žodžiais ak uo ės analize. Taip u ė ų iš yškė i iek kodi ikacijai kylančios p oblemos, iek i ai, a isi ĮD a ojimo su p iklausomais žodžiais a ejai e in ini ienodai. No s no minamasis k i e ijus, kaip bus ma y i iš pi mo sky iaus, ski inguose šal iniuose o muluojamas ne ienodai, jei jis o muluojamas kaip į a džiuo inio žodžio ne a ojimas su p iklausomais žodžiais, žodžių junginiu p iklausomi žodžiai žymimi ik aldomi i šliejimo būdu su į a džiuo iniu žodžiu susiję žodžiai, i uo šio junginio eikšmė ski iasi nuo ap ašan žodžių junginius a ojamo e mino p iklausomieji dėmenys (pas a asis apim ų i de inimo yšiu su pag indiniu dėmeniu siejamus žodžius). Tokia eikšme junginys p iklausomi žodžiai bus a ojamas i šiame s aipsnyje, oliau jis bus žymimas san umpa PŽ. 1. NORMINAMOJO KRITERIJAUS FORMULUOTĖ PŽ kaip daly io į a džiuo inės o mos ne a ojimo k i e ijus nu odomas keliuose da buose, o iename iš jų į a dijamas i jo šal inis. 1990 m. išleis oje A noldo Pi očkino Adminis acinės kalbos kul ū oje eigiama: „Jei būd a dis a daly is u i aldomų a ba p išlie ų žodžių (daik a a džių, į a džių, p ie eiksmių), ai ada ne inka a o i į a džiuo inės o mos, p z.: didžiai ge biamasis (=didžiai ge biamas) pilie i (a ba iesiog: ge biamasis pilie i)“ (Pi očkinas 1990: 87). Ilius uojan šį eiginį pa yzdžiais, pa eikiama i g upė Jono Jablonskio aisy ų sakinių, okių kaip Žemė nelaiko ilgai gau osios (=gau os) iš saulės šilumos, Vyskupais bu o ski iami žmonės, kuo no s sugebėjusieji (=sugebėję) į ik i ka aliui, T aukinys, pasiųs asis (=pasiųs as) apsaugo geležinkelių punk o, g ei bu o sus abdy as (Pi očkinas 1990: 87), o ai leis ų da y i p ielaidą, kad no minamojo k i e ijaus o muluo ė gali bū i J. Jablonskio aisymų ąsa. Kad aip y a iš ik ųjų, a skleidžia anks esnis o pa ies au o iaus da bas – 1986 m. išėję Jono Jablonskio kalbos aisymai. Juose minima iena J. Jablonskio pa eng a e imo ecenzija, RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ku ioje ecenzen as, iš aisęs de ynis ne aisyklingai pa a o us daly ius, eigęs: „Čia isu eikalingi neį a džiuo iniai daly iai: p ie jų y a adinamųjų papildinių, aplinkybės žodžių, pa einančių nuo jų pačių... Kam čia pa a o as į a džiuo inis daly is (būd a dis)?“ (Pi očkinas 1986: 141–142). Pa eikiama i J. Jablonskio aisy ų sakinių, ik jie im i ne iš minimosios ecenzijos, o iš ki ų šio kalbininko da bų, p z.: auko i ... u i daugiau u in ieji = ku ie daugiau u i; T aukinys, pasiųs asis (=pasiųs as) apsaugo ... gelžkelių punk ą (=punk o), g ei bu o sus abdy as; Žemė nelaiko ilgai gau osios (=gau os) iš saulės šilimos [=šilumos – A. P]; (Vyskupais bu o ski iami) žmonės, kuo no s sugebėjusieji (=sugebėję kuo no s) į ik i ka aliui; (Jie) bu o didesnieji žemės aldy ojai, galin ieji pas a y i daugiau ka iuomenės = (Jie) bu o didesnieji sa ižemiai (žemininkai, d a ininkai), galį (ku ie galėjo) p is a y i daugiau ka iuomenės; Iš jų gimė šiandieną a ojamosios (= a ojamosios, šiandieną a ojamos, a ojamosios šių dienų) ų linksnių iš aizdos; Pažyminiai es i de inamieji i nede inamieji su pažymimuoju žodžiu = Pažyminiai es i (y a) de inami a ba nede inami su pažymimuoju žodžiu. Kaip ma y i, keli iš šių sakinių ėliau pe keliami į Adminis acinės kalbos kul ū ą. Ap a damas J. Jablonskio aisy us daly ius, A. Pi očkinas ka u a k eipia dėmesį į ai, kad ienu aisymu kalbininkas pa ies su o muluo ai aisyklei p ieš a a ęs, i aip nu odo, kad aisyklė y a su o muluo a J. Jablonskio. Ap a iamoji aisyklė o muluojama 1922 m. Lie u ių kalbos g ama ikoje, pasakius, kad į a džiuo iniais būd a džiais negalima pasaky i daik ų „ypa umo“ lyginamai, . y. jie ne a ojami su aip i labai, pa yzdžiui, labai ge asis, aip ge asis, aip š en asis, labai ( isai) audonieji dobilai, aip adinamasis šeimininkas; daik ai, aip b angiai mokamieji, u bū ge i (RR 1957: 415). A k eipus dėmesį į okią kalbos ypa ybę, oliau eigiama, kad į a džiuo iniai būd a džiai „apsk i ai iman , ne u i su sa im nei aplinkybinių žodžių nei papildinių am ūšies eikalui, ku iam jie a ojami“, i šiai o muluo ei ilius uo i pa eikiama be eik ik daly ių pa yzdžių 5 , odančių, kad eidamas su PŽ daly is a ojamas ik pap as ąja o ma. Daly ių pa eikiama ne ik su lyginimą eiškiančiais p ie eiksmiais (Žmonės, aip sunkiai di bę, u i pasilsė i), be i su ki okiais žodžiais (Žmogus, isą dieną di bęs, aka e gali a silsė i; Kam keliesi į obą, daba nė pelių nebegy enamą?), o labiausiai pa yzdžius sieja ai, kad, išsky us du sakinius (Vy ai, pa da ę ugius, ažia o namo; Vasa ą nedi bę, žiemą kuo misi ?), jie suda o po pažymimojo žodžio a ojamus išski inius pažyminius (RR 1957: 414–416). Tačiau, aisyklę o muluojan i da ka ą, kaip k i e ijus minima ne okia pozicija, o am ik i nuo daly io p iklausan ys žodžiai: „Į a džiuo iniai būd a džiai negali u ė i kalboje sa o (i sakinio) eikalui papildinių a ba 5 Būd a džio čia pa eikiamas ik ienas pa yzdys: Tuos daik us u ime ski i nuo ki ų panašių į juos daik ų (RR 1957: 415). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 aplinkybės žodžių“ (RR 1957: 415). No s 1922 m. išleis oje J. Jablonskio g ama ikoje daugiausia pa eikiama ik pos pozicinių pažyminių pa yzdžių, is dėl o iš minė osios ecenzijos ma y i, kad ienoda klaida kalbininkas laikė i p epoziciniais pažyminiais einančių daly ių į a džiuo inę o mą (Čia pa i laukian ieji sa o laimės kandida ai), o ka u i daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių į a džiuo inę o mą, p z.: No inčiųjų bū i konsuliais pasi odyda o nedaug; Pa a naus žmogui i išb auks jį iš mokančiųjų duoklę są ašo; Toliau ėjo bičiuliai i p iski ieji p ie p ė o iaus... (RR 1959: 265). A. Pi očkinas J. Jablonskio su o muluo ą aisyklę imasi s a s y i, . y. iškelia klausimą, kodėl ka u su į a džiuo ine o ma negali bū i a ojamas papildinys a aplinkybė (Pi očkinas 1986: 142–143). Klausimą apibūdinęs kaip „iš isų į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų aisymų didžiausią p oblemą“, jis pi miausia pasi elkia paaiškinimą iš Adelės Valeckienės s aipsnio: „daik a a dis, s o ėdamas p ie būd a džio, paaiškina, išplečia būd a džio eikšmę i a i aukia jį nuo pažymimojo žodžio“ (Valeckienė 1957: 220). Tame s aipsnyje au o ė y a išnag inėjusi ik į a džiuo inių būd a džių a oseną, aigi, emian is jame pada y a iš ada, aikoma būd a džio i daly io į a džiuo inės o mos a ojimo analogija. Kad ji aikoma, aiškėja i iš pa ies A. Pi očkino mėginimo paaiškin i J. Jablonskio su o muluo ą aisyklę: ĮD, kaip i į a džiuo inis būd a dis, pasakąs žymė ą daik o ypa ybę, p ie jo a ojamas papildinys a aplinkybė i gi nu odą ypa ybę, be kalba žymė i eiškinį du ka us engian i, odėl i a ojama neį a džiuo inė daly io o ma (Pi očkinas 1986: 143). Tačiau okią analogiją aikė i J. Jablonskis. No s minė a aisyklė o muluojama g ama ikos sky iuje, pa adin ame Į a džiuo iniai būd a džiai, jo p adžioje nu odoma, kad a ojan e miną į a džiuo iniai būd a džiai, šiame sky iuje bus u imos gal oje i ki os į a džiuo ines o mas galinčios u ė i kalbos dalys, įskai an i daly ius: „Kalbėdami apie į a džiuo inius būd a džius, u ėsim čia isu gal oje i ki us į a džiuo inius žodžius (daly ius, kelin inius skai a džius i am ik us į a džius)“ (RR 1957: 414). Vadinasi, i aisyklė, o muluojama kaip būd a džio į a džiuo inės o mos ne a ojimas su „papildiiais a aplinkybės žodžiais“, ienodai aikoma i daly iams. Jau i 1901 m. g ama ikoje, ap a ian į a džiuo inius būd a džius, ka u minė i i daly iai: „Ši ą d ilypuo ųjų būd a džių p asmę gali, žinoma, įgy i i d ilypuo iejei eiksma a džiai (pa icipia), . y. būd a džiai, pada y i iš eiksmažodžių a ba eiksmininkų“ (RR 1957: 86). Tačiau joje da nebu o o muluojama, kad į a džiuo inė o ma ne a o ina su „papildiniais a aplinkybės žodžiais“. Tai o muluojan 1922 m. g ama ikoje, kaip ma y i, emiamasi būd a džių a ojimo ypa umais, pi miausia į a džiuo inių būd a džių ne a ojimu su lyginimą eiškiančiais p ie eiksmiais, be pa yzdžių pa eikiama iš esmės ik RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 daly ių. Minė oje ecenzijoje i gi aisy i ik daly iai, o i A. Pi očkinas, ap a damas J. Jablonskio aisymus, daugiausia pa eikia ĮD pa yzdžių. Ap a ian J. Jablonskio aisy us būd a džius, enu odomi du su į a džiuo inės o mos a ojimu susiję sakiniai, bū en Mažiau alen ingieji (=ku ne aip, ne okie alen ingi...) ebė užmi š i i a si anda i okių labai alen ingųjų a pe = a si anda okių i labai alen ingų žmonių, i alen ingųjų a pe (Pi očkinas 1986: 116), be , kaip ma y i, abu jie susiję su laipsnio eiškimu, i į akos gali u ė i bū en ši aplinkybė. Taigi, aiškė ų, kad no s aisyklė daugiausia o muluojama būd a džių pag indu, jau i J. Jablonskiui dažniau eko aisy i daly ius. Kad į a džiuo ine o ma ienodai ne a o inos su PŽ einančios abi kalbos dalys, eigiama i 1993 m. paskelb ame Elenos Oginskienės s aipsnyje. Rašan apie būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimą, čia pasaky a, kad ji ne eikalinga, kai būd a džio eikšmė y a apib ėž a PŽ, p z.: Keičian is a sakingiems už aš edybą da buo ojams bylos pe duodamos pagal ak ą (Oginskienė 1993: 37). Rašan apie daly io a ojimą a o ma, eigiama: „Į a džiuo inė o ma ne a ojama, jei eikšmę siau ina p iklausomi žodžiai a daly is eina po pažymimojo žodžio: S a s omas klausimas dėl užsienio in es icijoms d audžiamų i ibojamų eiklos s ičių. Dokumen ams, siunčiamiems į užsienį, blankai spausdinami d iem kalbomis“ (Oginskienė 1993: 40). PŽ k i e ijus, kaip i J. Jablonskio da buose, aikomas i daik a a džio poziciją užiman iems daly iams – eikiama a o i jų pap as ąją o mą, p z.: No in ys ūkininkau i k iečiami pasiklausy i pa a imų žemės ūkio klausimais; Besis a an ys sodų namelius gauna paskolą; Kasme o ganizuojami ku sai s ojan iems į aukš ąsias mokyklas (Oginskienė 1993: 38). Da anksčiau nei E. Oginskienė PŽ k i e ijų y a minėjusi A. Valeckienė. 1961 m. Kalbos kul ū oje paskelb ame s aipsnyje išsamiai ap a usi į a džiuo inių būd a džių eikšmes, ji užsiminė, kad panašiai kaip į a džiuo iniai būd a džiai a ojami i ĮD, i paminėjo po a ne ikslaus į a džiuo inės o mos a ojimo a ejų. Kaip ienas jų nu ody as bū en „didelis polinkis a o i į a džiuo ines o mas daly ių, išplės ų ki ais žodžiais i einančių pažyminiais“ (Valeckienė 1961: 15). Polinkis į a dy as kaip didelis, o ai lyg i pa i in ų, kad PŽ išplės us ĮD a o i links ama labiau nei į a džiuo inius būd a džius. Be o, ame s aipsnyje kaip ne inkamai a ojami minimi ne isi daly iai, o ik einan ys išplės ais pažyminiais, aigi k i e ijus lyg i numa omas siau esnis. Fo muluojan k i e ijų Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG) i Lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – LKG), pažyminio pozicija kaip no s neišski iama. K i e ijus o muluojamas aip: „Į a džiuo inės būd a džių o mos ne u i p iklausomų žodžių“ (DLKG 1997: 176); „Ne u i į a džiuo inių o mų būd a džiai, išplės i daik a a džiais, p ie eiksmiais RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a ba neapib ėžiamuoju į a džiu oks“ (LKG 1965: 513). Vis dėl o pa eik oji o muluo ė LKG ilius uojama ik okiais pa yzdžiais, iš ku ių ma y i, kad į a džiuo ine o ma ne a ojami ik išplės ais pažyminiais einan ys būd a džiai: K ūmai, žole ba zdo i, k aš ais mišką iečia; No s kalnas aukš as i s a us bu o, be pilnos džiaugsmo žmonių akys žiū ėjo į jo i šūnę kaip į saulę, i daugelis jau engėsi lip i; O gy eno jis jau de in ą dešim į me ų, ebe u ėjo da pilną bu ną dan ų, blai ų p o ą i nuos abiai gied ą a min į...; Dangiškai žyd os jo akys, ap es os amsiais an akių lankeliais, p ideng os ilgomis blaks ienomis, žiū i p ieš sa e. Da ienu sakiniu ilius uojamas eiginys, kad į a džiuo ine o ma ne a o ini būd a džiai, einan ys su į a džiu oks: Bu o šal as, apniukęs y as, i an iso mies o gulėjo oks s o as ūkas, kad už kelių žingsnių nebu o žmogaus ma y i (LKG 1965: 513). O daik a a džio poziciją užimančių būd a džių pa yzdžių nepa eikiama. DLKG o muluo ė iš is neilius uojama pa yzdžiais. Taigi, iš g ama ikų neaišku, a o muluo ės apie į a džiuo inės o mos ne a ojimą su PŽ aikomos ik pažyminiu einan iems būd a džiams, a i a ojamiems daik a a džio pozicijoje. Tačiau iš šių g ama ikų neaišku nė ai, kiek oks k i e ijus aiky inas daly iams. Tiesiogiai į a dijamas būd a dis, be i o muluo ės pa eikiamos būd a džio sky iuje. Vis dėl o į a džiuo inės o mos išsamiai i eap a iamos ik būd a džio sky iuje, o ai leidžia kel i p ielaidą, kad čia išsamiai ap ašy os eikšmės i a ojimo ypa umai laikomi bend ais i ki oms kalbos dalims, be jų sky iuose engiama ka o i in o maciją. 2002 m. išėjusiuose Kalbos pa a imuose ( oliau – KP) aisomi išplės ais pažyminiais einan ys ĮD. Kaip ne eik ina į e inama į išski inį pažyminį įeinančių daly ių į a džiuo inė o ma (Žmonės, u in ieji (= u in ys) ienokią a ki okią negalią, bu iasi į o ganizacijas; Iškabin i plaka ai, aginan ieji (= aginan ys) daly au i pa asa io alkoje), o kaip eng ina – į a džiuo inė o ma daly ių, įeinančių į išplės inį pažyminį (Šalį aldančioji (– aldan i) pa ija iš inko naują lyde į; Bu o nus a y i gamybą ukdžiusieji (– ukdę) dėsningumai) (KP 2002: 27– 28), i aip ap ėpiami isi būd a džiu einančio ĮD a ojimo su PŽ a ejai. Tačiau KP aisoma i dalis daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių, įskai an į a džiuo inius: sky iuje Daik a a dinė a osena kaip ne eik ini į e inami esamojo laiko eikiamieji daly iai asmenims pagal pa eigas pa adin i (KP 2002: 43–44), kaip eng ini – esamojo laiko eikiamieji daly iai asmenims pagal nuola inį eikimą pa adin i (KP 2002: 44–46), o a p aisomų a ejų pa enka i nemažai su PŽ a ojamų ĮD pa yzdžių: Posėdžio pi mininkaujan ysis (=pi mininkas) su eikė žodį s ečiui; Lie u os į aizdį užsienyje ku ia i en besimokan ieji (–s udijuojan is (mokslus einan is) jaunimas); Mies elyje p adėjo eik i žaidžiančiųjų šaškėmis i šachma ais (–šaškių i šachma ų žaidėjų) šaškininkų i šachma ininkų) klubas i k . (KP 2002: 44–46). Tokių daik a a dė i linkusių daly ių RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a ojimas neigiamai e inamas i ki u (Pupkis 1980: 137–138; Bane ičienė 1992; B ūzgienė i k . 2013: 151), be būd a džių daik a a dėjimo polinkiai nieku ne e inami neigiamai, i ai ska in ų kel i klausimą, a į a džiuo inės o mos a ojimo analogija aikoma šiuo a eju. KP nu odomi i ys esamojo laiko eikiamųjų daly ių a ojimo a ejai, o kaip ienas iš jų – okių daly ių a ojimas „pa adin i kalbamuoju momen u (laikinai) eikiančiam asmeniui“ (KP 2002: 46) 6 . Tokio a ejo minėjimas jau ska in ų kel i klausimą, a os analogijos esama, nes būd a džiams šis a ejis negalė ų bū i būdingas. Tiesa, ilius uojan jį pa yzdžiais, enu odoma be PŽ einančių ĮD, kaip an ai Laukian ieji smalsiai sužiu o į mus i S ojan iesiems išdaly i egzaminų lapeliai, i aip a sakymo į klausimą, a su PŽ a o inas daik a a džio pozicijoje einan is ĮD, nepa eikiama. Tam ik ą PŽ bū ų galima as i neben sakinyje Į pasi a imą suk ie ėme di bančiuosius su paaugliais, be jame galima įž elg i i neskaidomą junginį, žymin į, kad bu o pak ies i i di ban ieji, i paaugliai. Šiaip a aip, ienin elis, da i galimas d ejopai in e p e uo i a ejis nė a pa i inimas, kad daik a a džio pozicijoje einan is ĮD su PŽ a o inas. Kalbos kul ū os i mo ologijos ado ėliuose a p aisymų daugiausia a sidu ia ik pažyminiu einan ys ĮD, p z.: Su as i sąmokslininkus demaskuojan ieji (=demaskuojan ys) dokumen ai; Į Akademiją p iimami asmenys iki 35 me ų, baigusieji (=baigę) idu inį mokslą i išlaikiusieji (=išlaikę) s ojamuosius egzaminus (Paulauskienė 1994: 223; 2004a: 206–207; 2004b: 310). Tiesa, aisymų k i e ijus čia o muluojamas ki oks. D iejuose Aldonos Paulauskienės pa eng uose kalbos kul ū os ado ėliuose okių pa yzdžių pa eikiama ilius uojan eiginį, kad į a džiuo inė o ma ne eikalinga, kai nė a apib ėžimo a išsky imo (Paulauskienė 2004a: 207; 2004b: 310), ki u okiais pa yzdžiais kaip Su as i mokslininkus demaskuojan ieji (=demaskuojan ys) ak ai i mokslei iai i isi no in ieji (=no in ys) moky is g indžiamas eiginys, kad į a džiuo inės o mos ne a o inos, „kai ne eikia ypa ybės kaip no s išski i, pab ėž i, indi idualizuo i kalbamą dalyką“ (Pupkis 1980: 136). Taigi, iškeliamas eikšmės k i e ijus, o i eiginiams paaiškin i dažnai pasi elkiama ne ik išplės u pažyminiu einančių daly ių pa yzdžių: Pas ebė i s a biausieji (=s a biausi) o ganizmo pokyčiai; Romanas į lie u ių kalbą iš e s as pi mąjį (–pi mą) ka ą (Paulauskienė 2004a: 206). 1976 m. išleis uose Kalbos p ak ikos pa a imuose okia sin aksiškai ski ingų pa yzdžių g upe ilius uojama, kad į a džiuo iniai žodžiai ne a o ini pap as ai daik o ypa ybei apibūdin i (KPP 1976: 114). Viename mo ologijos ado ėlyje be eik ik išplės ais pažyminiais einančių ĮD pa yzdžiais 6 Be šio a ejo, da minimas esamojo laiko eikiamojo daly io a ojimas, kai asmeniui nusaky i nė a a i inkamos eikšmės daik a a džio ( ikin ysis, -ioji, skęs an ysis, -ioji), i jo a ojimas, kai daly is eina pažyminiu (Į ykio ie oje ne ukus pasi odė budin is policijos ekipažas; Po me ų apau žaidžiančiuoju ene iu; Padaugėjo žmonių, se gančių k ėpa imo akų ligomis) (KP 2002: 46). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ilius uojamas eiginys, kad „[Ž]monės, nejusdami ski umo a p pap as osios i į a džiuo inės o mos, nemoka a o i į a džiuo inių en, ku jų, odos, u ė ų iš ik ųjų eikė i, i a oja į a džiuo ines o mas en, ku jų ne eikia“ (Paulauskienė 1994: 223), i ai ody ų, kad ši pa yzdžių g upė gali bū i am ik o apibend inimo ezul a as. Šiaip a aip, okie aisymai aip pa eiškia, kad aikoma daly io i būd a džio į a džiuo inės o mos a ojimo analogija. O apsk i ai aiškėja, kad no minamojo pobūdžio i no mos sklaidos da buose numa omas ne ienodas PŽ k i e ijus: ienuose da buose juo ap ėpiami i ĮD, i į a džiuo iniai būd a džiai, ki uose iesiogiai į a dijami ik pas a ieji; ienuose šis k i e ijus aikomas ik išplės u pažyminiu einan iems ĮD, ki uose – i a ojamiems daik a a džio pozicijoje. Vis dėl o aisymais daugiausia susi elkiama ik į ĮD ( iek einančius išplės u pažyminiu, iek a ojamus daik a a džio pozicijoje), i ai ska in ų kel i p ielaidą, kad gali bū i p iežasčių, dėl ku ių ĮD a o i su PŽ links ama labiau nei į a džiuo inius būd a džius, aigi isiškos būd a džio i daly io į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos gali i nebū i. Tačiau okių p ielaidų no minamojo pobūdžio da buose nekeliama i nes a s oma. Čia būd a džio i daly io į a džiuo inių o mų a ojimo analogijos klausimą, nuo ku io p iklauso iš no minamojo pobūdžio da bų neaiškus a sakymas, a ĮD a o inas su PŽ, bus mėginama pas a s y i. 2. BŪDVARDŽIO IR DALYVIO ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ VARTOJIMO ANALOGIJOS KLAUSIMAS Į a džiuo iniai žodžiai a ski ame sky iuje ap a iami ik kai ku iuose mo ologijos i kalbos kul ū os ado ėliuose. Įp as esnis ki oks mo ologinio jų ap a imo modelis: būd a džio sky iuje ap ašomos į a džiuo inių būd a džių eikšmės i a ojimo ypa umai, o ki ų kalbos dalių sky iuose epaminima, kad šios kalbos dalys i gi gali u ė i į a džiuo ines o mas i , jei kalbos sanda os ap ašas išsamus, nu odomas jų linksnia imas i ki čia imas. An ai LKG skai a džio sky iuje ik pasakoma, kad kelin iniai skai a džiai gali u ė i į a džiuo ines o mas, kad jos linksnia imu nesiski ia nuo į a džiuo inių būd a džių i kad dažniau u i pab ėžiamąją eikšmę (LKG 1965: 628–629). Į a džio sky iuje iš a dijami į a džiuo ines o mas galin ys u ė i į a džiai, ap a iamas jų linksnia imas i pasakoma, kad į a džiuo inė o ma pab ėžia į a džiu nu odomą daik ą (LKG 1965: 664–665). O būd a džio sky iuje jau pa eikiamas išsamus posky is Į a džiuo inių būd a džių eikšmės i jame išsamiai ap ašomos pab ėžiamoji i pažymimoji eikšmės, pas a osios ski iami ys po ūšiai (daik ų išsky imas, daik ų ūšies žymėjimas i daik ų nu odymas), jie ėlgi skaidomi (LKG 1965: 505– RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 būd a džio o ma, kaip an ai Su ink ku didesnes bulbes, o mažesnes palik (Valeckienė 1998: 265), o ai ody ų, kad p aleidimo žymėjimas nė a ik į a džiuo inei o mai būdinga unkcija. Minimas i ki oks p aleidimas, be dažniausiai ik ap a ian daly ių a ojimą. A. Pupkio pa eng ame kalbos kul ū os ado ėlyje užsimenama apie konk ečių daik a a džių p aleidimą. Tiksliau, ašan apie eikiamųjų esamojo laiko daly ių daik a a dėjimą nu odoma, kad liaudies kalboje i bend inės kalbos a osenoje okiais a ejais dažnesnės neį a džiuo inės o mos (Ne b aškan is g iū a, o s o in is), i p idu iama: „Į a džiuo inės pasakomos ik en, ku aiškiai p aleis as daik a a dis žmogus, y as, aikas, mo e is...“ (Pupkis 1980: 137–138). Vienas okį p aleidimą ilius uojamas pa yzdys odo ĮD a ojimą su PŽ: Vaikščiojan ieji po mies elius su ka a inkomis dažniausiai nešiojosi papūgas. Šis pa yzdys pa eikiamas i LKG daly io sky iuje 11 . Ap ašius a ibu inės a osenos daly ių eikšmes, čia ap a iamas daly ių daik a a dėjimas, be p ieš ai paminimi be pažymimojo žodžio a ojami a ibu iniai daly iai i paaiškinama: „Nepasaky as pažymimasis daik a a dis (dažniausiai eiškian is bend o pobūdžio są oką – žmogus, y as, mo e is a pan.) es i numanomas iš pasakymo p asmės a kon eks o“ (LKG 1971: 349). Ilius uojan okį a ojimą be pažymimojo žodžio iek į a džiuo inių, iek neį a džiuo inių daly ių pa yzdžiais, čia jau pa eikiami ne ys sakiniai, ku iuose susida o ĮD a ojimo su PŽ a ejis: Vaikščiojan ieji po mies elius su ka a inkomis dažniausiai nešiojosi papūgas, Tame bu ely gy enan ieji isi bu o jauni žmonės i Seselės kaip galėdamos globojo ka an pašauk ųjų aikus i žmonas. Da ienas pa yzdys – Aniems by ik nuo akių a mes oji – pa eikiamas jau ašan apie sudaik a a dėjusius daly ius. Juo ilius uojamas eiginys, kad daik a a džių eikšme gali bū i a ojamos i kai ku ių bū ojo laiko ne eikiamųjų daly ių mo e iškosios giminės į a džiuo inės o mos, be p idu iama, kad okios o mos daugiausia eina azeologizmuose, daugiau a mažiau sus aba ėjusiuose posakiuose (LKG 1971: 350). Daly ių daik a a dėjimas čia minimas a ski ai nuo a ojimo be pažymimojo žodžio, be pasakoma, kad į a džiuo iniai esamojo laiko ne eikiamieji daly iai, a ojami be pažymimojo žodžio, ne e ai daik a a dėja, i aip nu odoma d ejopo a ojimo daik a a džio pozicijoje sąsaja (LKG 1971: 349). Tačiau LKG būd a džio sky iuje a ojimas be pažymimojo žodžio neminimas, ašoma ik apie būd a džių daik a a dėjimą, iksliau, sky iuje Būd a džių daik a a dėjimas a ski ai ap ašomi pap as ieji i į a džiuo iniai sudaik a a dėję būd a džiai (LKG 1965: 529–534). Tokios ski ybės lyg i ody ų daly io į a džiuo inės o mos a ojimo sa i umą: į a džiuo inių daly ių 11 Kaip sky iaus apie ienos kalbos dalies pe ėjimą į ki ą šal inis A. Pupkio ado ėlyje nu odoma LKG (Pupkis 1980: 138). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 būna i a ojamų be pažymimojo žodžio, i sudaik a a dėjusių, o į a džiuo inių būd a džių – ik sudaik a a dėjusių. Vis dėl o iš LKG pa eikiamo sudaik a a dėjusių būd a džių ap ašo aiškėja, kad „sudaik a a dėjusių būd a džių“ i gi esama ne ienodų. Jau sky iaus p adžioje pasakoma, kad ne isi daik a a džio unkcijas i eikšmę u in ys į a džiuo iniai būd a džiai y a sudaik a a dėję ienodu laipsniu, o paskui ski iami sa a ankiški i nesa a ankiški sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai. Nesa a ankiškieji apibūdinami kaip okie, ku ie gali bū i pa a o i iek kaip būd a džiai, iek kaip daik a a džiai, i abu minimieji jų pog upiai i gi siejami su asmenų žymėjimu: ienas nusakomas kaip sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai, žymin ys apib ėž ą asmenų g upę (Valdė Aljansą ne galingieji, o liaudies iš ink ieji 12 ; Ge a seniui meluo i jauniesiem, kai jie o nežino; Ma gu Nemuno aku aukiasi gijų gijos – pėsčiųjų akeliai), ki as – kaip sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai, žymin ys apibend in ą asmenį a šiaip gy ą daik ą (Akylasis bū ų įspėjęs jame didžiulę in eligenciją, ik nebu o kas įspėja; Da busis da bą anda, kalbusis kalbą, o inginys – landą) (LKG 1965: 531). Išei ų, kad klaidina ik į a dijimas sudaik a a dėję, o iš ik ųjų i į a džiuo inių būd a džių esama iek sudaik a a dėjusių (sa a ankiškieji), iek a ojamų be pažymimojo žodžio (nesa a ankiškieji). Vis dėl o galiausiai paminima, kad šalia nesa a ankiškųjų okiame pa kon eks e dažnai pa a ojami pap as ieji būd a džiai (Lais ę pasiekia ik s ip ūs; Pi miau jis pas s e imus di bda o), i ik apie juos pasakoma, kad no s jie a lieka sin aksinę daik a a džio unkciją, sudaik a a dėjusiais nelaiky ini (LKG 1971: 531–352). Apie į a džiuo inius būd a džius okių pas abų nepa eikiama, o ai ody ų, kad isi LKG sudaik a a dėjusių būd a džių sky iuje ap a iami į a džiuo iniai būd a džiai laikomi ienaip a ki aip sudaik a a dėjusiais i kad uo daik a a džio pozicijoje a ojami būd a džiai ski iasi nuo daly ių – pas a ųjų, kaip ody ų daly io sky iuje pa eikiamas be pažymimojo žodžio a ojamų į a džiuo inių daly ių apibūdinimas kaip „ne e ai daik a a dėjančių“, gali bū i i nesudaik a a dėjusių, ik a ojamų be pažymimojo žodžio. Šiaip a aip, daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių i būd a džių san ykis iš LKG gana neaiškus. Aiškiau jis į a dijamas mo ologijos ado ėliuose, ku iuose daik a a dėjimas ap a iamas kaip žodžių da ybos be o man ų a ba unkcinės žodžių da ybos sudedamoji dalis (Paulauskienė 1983: 40–49; 1994: 38–46). Juose ski iama subs an y izacija (ypa ybę eiškiančių žodžių i imas daik ą eiškiančiais žodžiais, daik a a džiais; daik a a dėjimas) i subs an y inė (daik a a dinė) a osena ( ik a ojimas daik a a džio pozicijoje), i pas a oji aiškiai į a dijama 12 No s isas sudaik a a dėjusių būd a džių sky ius ilius uojamas ien ik būd a džių pa yzdžiais, čia pa enka i ienas daly io pa yzdys. RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 aip pa i kaip būd a džių ypa ybė, iesa, minin ik pap as uosius būd a džius: Jauni šoka – sienos d eba, seni šoka – dan ys kleba; Bepigu plikam peš is, u ingam og , o senam meluo (Paulauskienė 1983: 43). Ki ame da be apibend inama, kad am ik ose si uacijose kaip daik a a džiai gali bū i pa a o i be kokie ypa ybę eiškian ys žodžiai, aigi i daly iai, i būd a džiai (Paulauskienė 1994: 39). Tačiau šiuose ado ėliuose neaiškiau nei LKG nusakomas daik a a dėjimo i daik a a dinės a osenos san ykis. Viena e us, eigiama, kad žodžio a ojimas kaip daik a a džio da ne odo i imo daik a a džiu, ki a e us, minimi am ik i e apai: 1) as pa s žodis, lais ai a ojamas kaip būd a dis, pasi aiko i daik a a džio sin aksinėje pozicijoje, be da negalima kalbė i apie jo sudaik a a dėjimą (Aklas aklą ne oli nu es); 2) būd a dis a daly is y a i ęs sa a ankišku žodžiu – daik a a džiu (miegamasis, ūkomasis) (Paulauskienė 1994: 39–40). Šiaip a aip, iek LKG į a dijama d ejopos a osenos sąsaja, iek mo ologijos ado ėliuose numa oma būd a džių i daly ių a ojimo daik a a džio pozicijoje analogija lyg i bū ų p ieš a a no minamojo pobūdžio da bams, ku iuose yškėja polinkis esamojo laiko eikiamųjų daly ių daik a a dėjimą s abdy i. Va osenoje, kaip ody ų 1987 m. paskelb ame Algi do Malakausko s aipsnyje pa eikiama daik a a dėjančių daly ių a ojimo apž alga, lyg i bū ų links ama analogiją aiky i. Tame s aipsnyje okių daik a a dėjančių daly ių su egis uo a gana nemažai i da oma iš ada, kad paaiškin i okią a oseną ien ki ų kalbų į aka neleng a (Malakauskas 1987). Tiesa, am ik ą paaiškinimą su kalbos no momis susijusiuose da buose galima as i: kai Juozas Balčikonis ėmęs aisy i liaudies kalbos a ž ilgiu ne egulia ios da ybos daik a a džius sukilėlis – sukilusysis, pasi yžėlis – pasi yžęs, pasi yžusysis i k ., daly inę o mą a me usi pa i bend inės kalbos a osena, ji išplė usi a mėms nebūdingą da ybos ipą i pasilikusi a o i daik a a džius (Pupkis 1990: 138). Išnag inėjęs daik a a dėjančių daly ių a oseną, A. Malakauskas pamini, kad esamojo laiko daly iai daik a a džio ie oje ka ais eina su PŽ, i pa eikia ne sep ynis su PŽ einančių ĮD pa yzdžius: No s gydan se gančiuosius cuk iniu diabe u daug pasiek a, ačiau kol kas isiškai ši liga da neišgydoma; S ojančiųjų į ežisū ą jis klausda o, ne kodėl jie no i ap i ežisie iais, o ką jie no i pasaky i žmonėms; Moky is isų specialybių p iimami di ban ieji pagal specialybę i k . (Malakauskas 1987: 125–126). Tiesa, iš jų pa eikimo nė a aišku, a okie pa yzdžiai siejami su ap a iamais daik a a dėjančiais daly iais, a su šiame s aipsnyje aip pa minimu daly io a ojimu konk ečiam asmeniui a konk ečiai asmenų g upei pagal daba iniu a sakinyje kalbamu me u a liekamą eiksmą pa adin i (Malakauskas 1987: 122). Mo ologijos ado ėlyje ienu okiu pa yzdžiu ilius uojama daik a a dinė a osena: A ykusieji iš s e imų k aš ų nežinojo, kokie mūsų pap očiai (Paulauskienė 1994: 39). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Šiaip a aip, pa yzdžių, kai daik a a džio pozicijoje a ojami ĮD u i PŽ, pasi aiko, be ap a ian daik a a dinę a oseną a daik a a dėjimo p ocesus isiškai nepasi aiko pa yzdžių, ku iuose su PŽ ei ų į a džiuo inis būd a dis, išsky us jau ap a ą ki okio p aleidimo a ejį. Vienin elis į išsamų sudaik a a dėjusių į a džiuo inių būd a džių a osenos y imą pa ekęs su PŽ pa a o os į a džiuo inės o mos pa yzdys i gi y a ĮD a ojimo su PŽ a ejis: Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (Valeckienė 1957: 242; LKG 1965: 531) 13 . P iešingai, ap a ian daly ių a ojimą okių pa yzdžių neiš engiama, i ien jau ai ody ų, kad isiškos analogijos a p daik a a džio pozicijoje a ojamų būd a džių i daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių gali i nebū i. Tai pa i in ų i jau minė a o muluo ė, ku ia KP apibūdinamas ienas iš esamojo laiko eikiamųjų daly ių a ojimo a ejų – pa adin i kalbamuoju momen u (laikinai) eikiančiam asmeniui (KP 2002: 46). A. Malakausko s aipsnyje, kaip ką ik minė a, i gi minimi su laiku siejami daly iai (Malakauskas 1987: 122). No s iek jame, iek KP su laiku susiejamas ik esamojo laiko eikiamųjų daly ių a ojimas (nes ik okie daly iai ap a iami), ačiau, kaip eigiama i g ama ikose, su laiko nu odymu susiję i ki okie daly iai, ai odo jų eiksmažodinę p igim į. An ai LKG ap a ian a ibu inės a osenos bū ojo ka inio laiko eikiamąjį daly į (LKG 1971: 332–346) minima i okių a ejų, kai jis, kaip i būd a dis, žymi pas o ias, su laiku nesiejamas ypa ybes, be apsk i ai šis daly is į a dijamas kaip žymin is ypa ybes, kylančias iš p aei yje a ba p ieš sakinyje kalbamą me ą ykusio eiksmo, i nu odoma daug a ejų, kai yškesnės bū en eiksmažodinės jo ypa ybės (LKG 1971: 334–337). A ibu iniai būd a džiai laiko eikšmės ne u i, aigi jie negali pa adin i kalbamuoju me u a p aei yje (laikinai) eikusio asmens. Be o, no s s ip esnio a silpnesnio junglumo ypa ybe pasižymi i būd a džiai (LKG 1976: 235–262), ben jau aldymo ypa ybė u ė ų bū i būdingesnė daly iui kaip eiksmažodžio o mai. A ibu inės a osenos daly io ap aše nuo odų, kad oks daly is gali aldy i a p isišlie i žodžius, i gi pa eikiama gana daug (LKG 1971: 333, 335, 336, 337, 338, 344). Su okiais ski umais gali bū i susijęs i dažnesnis PŽ a ojimas su ĮD. 4. SINTAKSINĖ INTERPRETACIJA 13 A. Valeckienės s aipsnyje šis sakinys pasi elkiamas būd a džių daik a a dėjimui ilius uo i i nu odomas ik būd a dis: Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (Valeckienė 1957: 242). Tačiau LKG jau nu odomas i daly is (Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji (LKG 1965: 531). Pa yzdys pe keliamas i į DLKG pa eikiamą į a džiuo inių o mų ap ašą (DLKG 1997: 176). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Žodžių junginių ap ašuose į a džiuo inių būd a džių a ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžių nepa eikiama (Balke ičius 1963; LKG 1976; Si au as, G enda 1988; Labu is 1994a, 1994b, 1998; DLKG 1997). Tačiau juose nepa eikiama nė neį a džiuo inių daly ių a ojimo su PŽ pa yzdžių, nes daly ių junginiai neap ašomi. Žodžių junginių ski s ymo išei ies ašku lie u ių kalbos sin aksinės sanda os ap ašuose laikoma kalbos dalis, aigi bū ų galima da y i p ielaidą, kad ap ašy i daly ių junginių neleidžia mo ologinė daly io ak uo ė: lie u ių kalbos g ama ikose daly is laikomas ne a ski a kalbos dalimi, o ik eiksmažodžio o ma 14 . Tačiau p iežas ys nu odomos i iesiogiai, o iš o aiškėja, kad ap ašy i okius junginius ne ikslinga: daly iai žodžius aldo kaip a i inkami eiksmažodžiai, odėl bū ų ka ojama eiksmažodinių junginių sky iuje pa eik a in o macija: „Klasi ikuojan eiksmažodinius junginius, į pag indinio na io o mą a siž elg i nė a eikalo, nes pas ebė a, kad, paki us pag indinio žodžių junginio na io o mai, p iklausomojo na io o ma nekin a (p z., skai y i knygą, skai o knygą, skai ys knygą i . .). Da daugiau, eikiamieji daly iai, padaly iai i pusdaly iai u i isiškai as pačias aldymo sa ybes, kaip i eiksmažodis“ (G enda 1964: 138). Vis dėl o ne ik žodžių junginių ap ašai, be i daug sakinio dalių ap ašų ĮD galimybės bū i a ojamiems su PŽ ne odo. Ap ašan pažyminį, išplės iniai pažyminiai minimi, ačiau pa yzdžių pap as ai pa eikiama ik okių, ku iuose daly is y a pa a o as neį a džiuo ine o ma: Tik ši dis iena, ilgesio pilna, skausmo kupina, pasiliks iena; Aplink laužą susispie ę piemenys pasakojo baisias is o ijas (Labu is 1994b: 87–88). Jonas Balke ičius, Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje okius pažyminius ap a damas kaip sudė inius, am ik ą PŽ bū inumą a skleidė nu odydamas, kad sudė inio pažyminio papildininiais bei aplinkybiniais komponen ais y a pa i ę a inio papildiniai bei aplinkybė (Vaikai g įž a iš mokyklos → Bu o gi dė i g įž ančių iš mokyklos aikų balsai; A iliai bu o pilni da bščių bičių → A iliai, pilni da bščių bičių, dūzgia sode) (Balke ičius 1963: 156), ne sky ė daly io aldomus pažyminius (Balke ičius 1963: 161– 164), ačiau pa eikė ik neį a džiuo inių daly ių suda omų išplės ų pažyminių pa yzdžių 15 . Vis dėl o LKG sakinio dalių ap aše y a i po a sakinių, ku iuose pažyminiu eina PŽ p isijungęs ĮD: A sidū ė isi ienoj ke ėj – Ku melis su Zoliu i du kaimynai, apie juodu šnekan ieji; Ei, e kė, e kė mūsų seselė, aip oli nuleis oji (LKG 1976: 415). Kaip ma y i, šie 14 Daly is apibūdinamas kaip iš eiksmažodžio kamieno da oma linksniuojama o ma, u in i eiksmažodžio i būd a džio ypa ybių (LKG 1971: 311; DLKG 1997: 354), kaip neasmenuojamoji eiksmažodžio o ma (Valeckienė 1998: 162), kaip linksniuojamoji eiksmažodžio o ma (Paulauskienė 1983: 273; 1994: 273) a iesiog eiksmažodžio o ma (Paulauskienė 1994: 351). Siūlymą daly io nelaiky i eiksmažodžio o ma ž . Š eikauskienė (2018). 15 Išsky us sakinį Anais laikais pa ys g ažieji i p abangieji namai a s um i kelias dešim is me ų a gal a ba i isai sug iau i, o jų ie oje pas a y i nauji namai... (Balke ičius 1963: 163), ačiau į a džiuo inių būd a džių a ojimas su žodžiais pa s, isų ( isu) minė as da J. Jablonskio (RR 1957: 87, 415). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ĮD pa a o i okioje pozicijoje, ku ioje jie ampa gana a imi daik a a diškai a ojamiems daly iams, o ap a ian juos ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžių jau pa eikiama daugiau. Š ai pažyminio sky iuje a dijan pažymimaisiais žodžiais galinčias ei i kalbos dalis, paminimi „sudaik a a dėję būd a diškieji žodžiai – dažniausiai daly ių į a džiuo ines o mos“, o pažymimieji žodžiai ilius uojami sakiniu Valdė Aljansą ne galingieji, o liaudies iš ink ieji (LKG 1976: 398). Ki ame sakinyje PŽ eina į a džio kilmininkas: Vėlus jau bu o laikas, kada mūsų pažįs amieji, iš uš inę a sineš ąsias audongal es i kišenes, pasi yžo g įž i namo. P ieš minin pažymimuoju žodžiu einančius būd a diškuosius žodžius, da nu odomi sudaik a a dėję būd a džiai i pa eikiamas ienas būd a džio a ojimo su į a džiu pa yzdys: Ben ieną alandėlę pa ogiau ienas sau, no s pe lauką pe ei i su mano g ažiausiąja... (LKG 1976: 398). Kaip bū ų galima sp ęs i iš šių pa yzdžių, PŽ a ojimas šiais a ejais susijęs su sudaik a a dėjimu. PŽ išplės ų ĮD pa yzdžių LKG pa eikiama i ap a ian aplinkybes bei papildinį, nes aplinkybe i papildiniu šioje g ama ikoje laikoma ne ik su a iniu susijusi sakinio dalis (LKG 1976: 454, 479). Tiesa, papildinys apibūdinamas kaip pap as ai p ie a inio besijungian i sakinio dalis, be a dijami i p ie ki ų sakinio dalių p isijungę papildiniai (LKG 1976: 457–45). Juos ap a ian , pa eikiamas pa yzdys Eigulį šaukiančiojo ūka imas ska dėjo ilgai, p a isai, lyg ske džiaus agas (LKG 1976: 457), ap a ian aplinkybes – Vaikščiojan ieji po mies elius su ka a inkomis dažniausiai nešiojosi papūgas (LKG 1976: 479), ačiau su sudaik a a dėjimu okia a osena nesiejama. Į aplinkybių sky ių, beje, y a pa ekęs i ienas išplės inio pažyminio pa yzdys, ku ĮD pa a o as su PŽ: Pamiškiais i papelkiais gy enan ieji ūkininkai už ek inai u ėjo pie ų i ganyklų i e ėsi gy ulininkys e (LKG 1976: 480). Ap a damas J. Jablonskio aisy us daly ius, A. Pi očkinas y a užsiminęs apie g ama ikose i kalbininkų da buose pas ebė ą endenciją papildinius i aplinkybes aldančiais į a džiuo iniais žodžiais eikš i eiksnį (Pi očkinas 1986: 143), be LKG ši endencija neiš yškėja – eiksnio sky iuje okių pa yzdžių nepa eikiama. Vis dėl o J. Balke ičiaus Daba inės lie u ių kalbos sin aksėje kaip a ski as sudė inio eiksnio po ūšis y a ski iamas eiksnys, iš eikš as daly io bei eiksmažodinio daik a a džio aldomu žodžių junginiu, i jis ilius uojamas aip pa i okių aldomųjų žodžių junginių u inčių ĮD pa yzdžiais, ki aip a ian , ĮD a ojimo su PŽ pa yzdžiais, okiais kaip Sėdin ieji aplink s alą susijuokė a Vals ybės a ką a dan ieji baudžiami isu įs a ymų g iež umu (Balke ičius 1963: 87–88). Ben jau pi masis pa yzdys ody ų ne iek daly io sudaik a a dėjimą, kiek a ojimą kalbamuoju me u (laikinai) eikiančiai asmenų g upei į a dy i. Ki a e us, iš pa eikiamų pa yzdžių aiškėja, kad iba a p su kalbamuoju me u siejamo i apibend in o, su laiku RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 nesiejamo į a dijimo nė a i in aiški, i bū en ai a osenoje gali kel i neaiškumų dėl no minamuosiuose da buose links amo aisy i esamojo laiko eikiamųjų daly ių a ojimo. J. Balke ičiaus ski iamo eiksnio apibūdinamas kaip eiksnio, iš eikš o aldomu žodžių junginiu, o i pa eikiamas jo aiškinimas ody ų, kad am ik oms sakinio dalims PŽ eikalingi kaip am ik i papildininiai a aplinkybiniai komponen ai: „Sudė inį eiksnį eiškia daly iai i eiksmažodiniai daik a a džiai su p ijung ais p ie jų papildiniais bei aplinkybiniais komponen ais, ku ie nė a ik i papildiniai a aplinkybės dėl o, kad p iklauso ne sakinio a iniui“ (Balke ičius 1963: 87). Taigi, sin aksinės sanda os ap ašai ody ų, kad aikan ienokį a ki okį kalbos sin aksinės a osenos ak ų in en o iza imo modelį aldomų a šliejamų žodžių kaip ĮD palydo ų minėjimo neiš engiama. Tai a i ik ų mo ologijos sky iuose pa eikiamą daly io kaip eiksmažodžio o mos, išsaugančios eiksmažodžio ypa ybes, įskai an i ypa ybę aldy i a ba p isijung i okius pačius linksnius a p ielinksnines kons ukcijas kaip a i inkamas eiksmažodis, samp a ą. O i ap ašan pažyminį pab ėžiama: „Daly is, kaip eiksmažodžio o ma, labai dažnai p isijungia ki us žodžius bei kons ukcijas“ (LKG 1976: 414). I sin aksės ap ašuose pasi aikan ys PŽ a ojimo su į a džiuo ine o ma pa yzdžiai, kaip ma y i, daugiausia y a susiję su daly io a ojimu daik a a džio pozicijoje. Tokių būd a džio pa yzdžių nė sin aksės ap ašuose be eik nepasi aiko, o ai i gi ody ų, kad su daik a a džio pozicija susijusi būd a džio i daly io a osena, įskai an i į a džiuo inės o mos a ojimą, ne isiškai su ampa. Beje, okia nesu apimo nuo oda bū ų i daly ių is o inėje s udijoje pa eikiamas eiginys, kad daly iai nelabai linkę i s i daik a a džiais: „Eidami daik a a džių pozicijoje, jie pap as ai išlaiko eiksmažodinius b uožus, linksnių bei p ielinksnių aldymą a ba p ia ėja p ie daik a a džių ik ku ia no s iena eikšme (plg. suaugęs, algomasis i pan.)“ (Amb azas 1979: 65). Kadangi g ama ikų mo ologijos dalyje iesiogiai į a dijamas ik būd a džių, išplės ų PŽ, į a džiuo inė o mos ne a ojimas, LKG sin aksės dalyje pasi aikančiais pa yzdžiais mo ologijos daliai nep ieš a aujama. DLKG pa eikiamame sakinio sin aksinės sanda os ap aše su PŽ einančių ĮD pa yzdžių nepa eikiama, aigi čia o muluojamam eiginiui, kad į a džiuo inė o ma ne a o ina su PŽ, juolab nep ieš a aujama. Tačiau šioje g ama ikoje pa eikiamas kalbos sin aksinės sanda os ap ašas daugiausia g indžiamas žodžių junginių ap ašais, o adicinio sakinio dalių ap ašo, engian žodžių junginių sky iuje pasakomos in o macijos ka ojimo, a sisakoma, i sakinio ap ašas apima ik sakinio modelių i jų išplė imo ap ašymą (DLKG 1997: 587–678). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Taigi, PŽ išplės ų ĮD pa yzdžių nebu imas šioje g ama ikoje gali bū i susijęs ne iek su jų nebūdingumu kalbai, kiek su pasi ink u kalbos sin aksinės sanda os ap ašymo modeliu. Juolab sin aksinės sanda os ap ašuose neį a dijama daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių a būd a džių į a džiuo inės o mos unkcija, nes okias unkcijas ski i i į a džiuo ines o mas ap a i įp as a mo ologinės sanda os ap ašuose. Juose, o i kai ku iuose s aipsniuose okiais a ejais minima išski iamoji eikšmė. Š ai sakinys Nep aėjo i alandėlė, kaip jis a p k u ančiųjų ska elių pama ė mėlynąją su bal ais uoželiais i uojau pa pažino i išsky ė iš isų okių a ben panašių DLKG minimas ilius uojan daik ų išsky imą (DLKG 1997: 174). Išsky imu ĮD a ojimo su PŽ a ejis Mo ina žiū ėjusi d abužius – lopiusi i skalbusi, ka ais i naujus pasiu usi, nes d a o duo ieji bu ę šuns nepe kandami aiškinamas i A. Valeckienės 1961 m. s aipsnyje. 1957 m. A. Valeckienės s aipsnyje sakinys Valdė Aljansą ne galingieji, be liaudies iš ink ieji į aukiamas ap a ian sudaik a a dėjusius būd a džius, o isi nesa a ankiški sudaik a a dėję būd a džiai čia apibūdinami kaip u in ys išski iamąją eikšmę (Valeckienė 1957: 244, 246). Sa a ankiškųjų sudaik a a dėjusių būd a džių eikšmė ame s aipsnyje neį a dijama, o 1961 m. s aipsnyje ji nu odoma kaip pab ėžiamoji, pasakius, kad sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai išlaiko okias pa eikšmes (Valeckienė 1961: 15). Kaip jau ap a a, ne iename da be į a džiuo inės o mos a ojimo daik a a džio pozicijoje a ejai pa adinami i p aleidimu, ik aiškėja, kad as p aleidimas ne ienodas – ienu a eju p aleidžiama jau minė a sakinio dalis, ki u – iš pasakymo p asmės a kon eks o numanomas žodis. Sin aksės ap ašas a skleidžia šių kiek ski ingo pobūdžio p aleidimų sąsają. An ai LKG pažyminio sky iuje minimas d ejopas pažymimojo žodžio p aleidimas: kai p ie pažyminio neka ojamas anksčiau minė as pažymimasis žodis (Be jam ūko s eika os iškel i puodui, pilnam aukso, odėl p isisėmė pinigų, kiek galėjo paneš i, ...o likusius ėl g ažiai užkasė) i kai p aleidžiamas iš kon eks o a sakinio p asmės numanomas žodis, pap as ai eiškian is žmogų a kokį apibend in ą daik ą (Ilgiau dė ėsi lopy ą, nekaip naują) (LKG 1976: 399). Tiesa, abu a ejai ilius uojami ik neį a džiuo inių daly ių pa yzdžiais, ačiau daly ių pa yzdžių apsk i ai pa eikiama ik po ieną. Toks p aleidimo a ejų nusakymas labai panašus į į a džiuo inių o mų ap ašuose pa eikiamą nu odomosios eikšmės aiškinimą. LKG ji aiškinama aip: „Daik ai nu odomi okiu būdu. Pi mą ka ą minin daik ą, jo indi iduali ypa ybė iš eiškiama pap as uoju RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 būd a džiu a ba nusakoma ki ais žodžiais. Tolimesniame kon eks e, no in pažymė i, kad daik as žinomas, jo anksčiau minė a ypa ybė iš eiškiama į a džiuo iniu būd a džiu“ (LKG 1965: 508) 16 . IŠVADOS Jau Jono Jablonskio o muluo as į a džiuo inės o mos ne a ojimo su PŽ k i e ijus numa omas ne ienodos ap ėp ies – ienu juo ap ėpiami i į a džiuo iniai būd a džiai, i ĮD, ki u – ik pas a ieji. Taigi, k i e ijaus o muluo ės iškelia būd a džių i daly ių į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos klausimą. J. Jablonskio da buose, ku k i e ijus su o muluo as, analogija aiky a, ji aikoma i kai ku iuose mo ologijos bei kalbos kul ū os ado ėliuose, aip pa no minamojo pobūdžio a no mos sklaidos da buose, ačiau abiejuose išsamiuosiuose kalbos g ama inės sanda os ap ašuose, ku ie ka u y a i no minamojo pobūdžio da bai, okia analogija aiškiai neį a dijama. Tam gali u ė i į akos šiuose ap ašuose aikomas į a džiuo inių o mų ap ašymo modelis. Ap ašomojo pobūdžio da bai iesiogiai susiję su i iamojo pobūdžio da bais, o pas a ieji iš esmės o ien uo i ik į būd a džio į a džiuo ines o mas i iš ados da omos jų a ojimo pag indu. Taigi, g ama ikose pa eikiamą į a džiuo inių o mų ak uo ę gali bū i nulėmęs ne ik pasi ink as ap ašymo modelis, be i kalbos eiškinio iš i umo lygis, . y. ai, kad labiausiai iš i os bū en būd a džių į a džiuo inės o mos. Daly io i būd a džio į a džiuo inių o mų a ojimo analogijos iesiogiai neį a dijan , gana neaiškus nė g ama ikų būd a džio sky iuje minimo PŽ k i e ijaus aikymas daly iams. Tiesa, kai ku iuose da buose analogija pažymima, ačiau ik eikšmių i apib ėž umo eiškimo analogija, o į a džiuo inės o mos a ojimo ypa umų a išimčių a i ik is nieku nė a nag inė a a į a dy a. Iš a dijamųjų ypa umų ma y i, kad kai ku iais galė ų pasižymė i i daly is, ačiau ki i jam negali bū i aikomi. PŽ ne a ojimo k i e ijus o muluojamas kaip ienas iš okių ypa umų, aigi neaiškus nė jo aikymo daly iams klausimas. No s kai ku iuose no minamojo pobūdžio a no mos sklaidos da buose as k i e ijus daly iams aikomas, is dėl o i juose pasi aiko pa ienių kalbos ak ų, odančių, kad ĮD su PŽ pa a ojamas dažniau nei į a džiuo iniai būd a džiai. Tokie pa yzdžiai daugiausia susiję su daly io a ojimu be pažymimojo žodžio, ki aip a ian , jo a ojimu daik a a džio pozicijoje. No s oks a ojimas g ama inės sanda os ap ašuose i ki u nusakomas gana neaiškiai, 16 Panašiai aiškinami daik a a džius a isą jų g upę a s ojan ys į a džiai subs i u ai ( as, a, šis, ši i k .) – jie nu odo „žinomą, jau minė ą a ba po šių į a džių pasaky ą asmenį, gy į, daik ą a eiškinį“ (Valeckienė 1998: 146). RAMUNĖ VASKELAITĖ. Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.01 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 juolab neaiškus daik a a dinės a osenos i daik a a dėjimo san ykis, iš ienaip a ki aip su daik a a džio pozicija susijusios a osenos ap a imo a e inimų aiškė ų, kad isiškos būd a džio i daly io į a džiuo inės o mos a ojimo analogijos šiuo a eju nė a. Tai sie ina su būd a džio i daly io, kaip eiksmažodinės p igim ies kalbos dalies, išlaikančios iek laiko eikšmę, iek eiksmažodžio aldymo ypa umus, ski umais. Kalbos sin aksės sanda os ap ašai i gi odo, kad PŽ kaip daly ių, įskai an i į a džiuo inius, palydo ų minėjimo neiš engiama. Daik a a džio pozicijoje a ojamų daly ių į a džiuo inę o mą mėginama aiškin i a ba išski iamąja eikšme, i ai bū ų mo ologinis aiškinimas, a ba p aleidimu – ai bū ų sin aksinis aiškinimas. Kalbos sanda os ap ašuose a p mo ologinio i sin aksinio lygmens b ėžiamos ibos neleidžia šių aiškinimų sie i, ačiau sin aksės lygmens ap aše pa eikiamas p aleidimo a ejų aiškinimas labai panašus į mo ologijos lygmens ap aše pa eikiamą nu odomosios eikšmės aiškinimą. LITERATŪRA Amb azas V. 1979: Lie u ių kalbos daly ių is o inė sin aksė, Vilnius: Mokslas. Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Bane ičienė N. 1964: Daly is a daik a a dis? – Kalbos kul ū a 63, 62. B ūzgienė R., Čekmonienė I. E., Žemienė A. 2013: Specialybės kalba, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as. DLKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, 3-iasis pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. G enda Č. 1964: Dėl eiksmažodinių junginių klasi ikacijos. – Kalbo y a 10, 137–141. Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, 2-asis pa ais. leid., Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas. Sud. R. Miliūnai ė, eks o au . R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. KPP 1976: Kalbos p ak ikos pa a imai. Sud. A. Paulauskienė, Vilnius: Mokslas.