Lotynų–lietuvių kalbų žodynėlis Sapūno ir Šulco gramatikoje
Abstract
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis. Iš šio faktinio žodynėlio ypatumų matyti, kad lietuviškus žodžius į lotynų kalbą vertė žmogus, kurio gimtoji kalba buvo vokiečių. Galima daryti išvadą, kad Sapūno rankraštyje lietuviški žodžiai buvo palikti be vertimų, o juos vėliau pridėjo Šulcas. Nepaisant smulkių vertimo netikslumų, šis žodynėlis pateikia vertingų XVII a. Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos faktų.
Full text
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
MINDAUGAS STROCKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
LOTYNLIETUVI LEGAMO ZONINLISTO
SAPŪNO E ŠULCO GRAMATIKOGE
ESMINIAI VOODŽIAI: Sapūnas, Šulcas, Compendium, pala asynėlis, e imas, la ynų kalba.
ANOTACIA
M. 1673 Ilecui o em K is upo S Pūno e Teo ilio Šulco g ama icane de línguas Li u ias Compendium
G amma icae Li uanicae, su u in ai adinamoje Compendium, quase odas as pala as Li u iški
aduzido em la ynų kalbą, aigi joje de ac o slypi 1380 uni e ų lie u iųla ynų kalbų žodynėlis. A pa i
des e ac ínio dicynėlio peculia idades ê-se que lie u iškus pala aszus em la ynų kalbą adu homem,
cujo ma oji língua e a okiečių. Pode-se aze conclusão, que Sapūno manusc i o pala as lie u iški
o am deixadas sem e imų, e eles mais a de ac escen ou Šulcas. Apesa de minúsculas adução
ne ikslumų, es e diccioná io o nece alo ingos XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos ak ų.
ĮVADAS
K is upo S Pūno e Teo ilio Šulco p epa a g ama ica da língua li uânica Compendium G amma icae
Li uanicae, su u in ai chama-se Compendium, a li uanis ikas es abelecalues mui as ezes
ma cima san umpa SC, é alioso XVII a. monumklas da língua li uãs. In es igado es conco dam-se
que ela esc e eu K is upas Sapūnas, e Teo ilis Šulcas g ama iká expleido, alguns que addėjęs e
esc i oês p a a mes. Na ū alo pe gun a , o que exa amen e ac escen ou Šulcas ao Sapūno
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
manusc ício. Como pesquisa am Tama a Buchienė, Jonas Palionis e Kazimie as Eigminas (Buchienė,
27; Eigminas 1997: 19–22), be p a a mių, į p adinį Compendium eks ą bu o į e p os kai
Palionis 1957: 21 ku ios echos da g amá ica Kleino, pa icula men e os capí ulos de ki čiação
(S ockis 2007: 93100). Podemos sabe só isso? Isso escla ece , com base em Sapuno e Šulco
g ama ikoje slypinčiu la ynųlie u ių kalbų žodynėliu, e é o obje i o des e a igo.
1
Como sabe, K is upas Sapūnas (15891659), nascido na Majojoje Li uânia, ou desconhecido;
Kusuose, a ba Didžiuosiuose Rūdupėnuose, ėliau adin uose Enciūnais ( iksli ie a
Bi žiška 1960: 263), en ado em Ka aliaučiaus uni e sidade, lá засписала как Ch is opho us
Sepun Li uanus paupe K is upas Sapūnas [ êlio seu pa ilhão okiškai oi esc i o Sappuhn], não
pob e li u is [a lie u ninkas]. Da o (e, cla o, da p óp ia dele embo a Mažosios Lie u os
g ama ikos) galima sp ęs i, kad lie u ių kalba jam bu usi gim oji. Jei nesame ik i dėl ku io
au o iaus gim osios kalbos, pode ajuda e pa a dės e imologija. de seu p o ê ios oi
A odo, kad Sapūno pa a dė y a lie u iška, me oniminės kilmės. A ai eiškia, kad kas no s
ex adicinio Sapės (So ias) sūnus, nežinia (pa s K is upas oi Mykolo
1
Ci ando luga es de Sapūno e Šulco g amá ica nes e a igo, se á indicado o iginalalaus 1673 m. página da publicação, que
mui o acilmen e pode encon a e o og a huo iniame 1997 m. edição. a página o iginal não nume uo (p a a mėse e
e minação se na pala aje), se á indicado 1997 m. página de pe missão o og a o inio. Ci uando Kleino g ama iká (ja
o iginalalo paglapias nume ação sma kly sujuk a ko ek ū os e udos), se á indicado e o og a io inio pe mi imen o
(1957 m.), e o iginalalo pagapeis, os dis inguindo com sinal. Nesses casos, em que o núme o de página do o iginal de Kleine
g ama ica de ido a e o da ipog a ia não co esponda ao e dadei o, indica -se-á an o o e dadei o como o
e oneamen e imp esso núme o de página; o úl imoas se á esc i o kabu ėse. Ci ando Compendium e Kleino ex o, é
usada g apheminė ansk ipcija, sepa ados sinais ansc i endo apenas g a emas e aqueles alog a us ou liga ū as,
que de a o o am adqui idas g aphemų s a usą (s, æ; œ nepasi aikė), mas sem conside a o design do ipo de le a
o iginal, i. y. o chamado go iško (šiuo caso Schwabache ) ipo de le a z pe Schoma z como e an iqua z, e não a
con empo ânea one ica ansk ipcija (po que isso se ia aze an o com o mesmo signi icado, quan o semelhan e).
pa yzdžiui, „go iško“ š i o g pe ašy i šiuolaikinės one inės ansk ipcijos ženklu ɡ ien dėl o, kad jų iš aizda
Raidės sz se ão assim e eesc i as, independen emen e de se na imp essão o iginalalo elas o am esp emidas
kaip liga ū a (iš ku ios y a kilęs šiuolaikinis okiečių kalbos ašmuo ß), a a ski ai. Jei o iginalo spaudinyje į
„go išku“ š i u a spausdin ą žodį į e p a an iqua š i o aidė, ji pe ašoma aip pa , kaip i isos ki os aidės,
semuse de qualque ma cação. G a eminė ansk ipcija mais co esponde ao obje i o des e a igo. Ci iá eis
Compendium lie u iški pala as, ak ualūs a gumen ação pon o de is a, pa yškinami.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sapūno sūnus; Bi žiška 1960: 263). No en an o podemos apon a pa a o a o de que na sua g ama ica
a p negausių mo e iškų a dų (ski ų mo e iškajai g ama inei giminei lie u ių kalboje
ilius uo i) paminė a i Sape = Sophia (25)
2
. Iš o galima a sa giai spė i, kad galbū ben pa s
Sapūns assim en endeu a sua sob enome.
Desde 1612 m. a é a mo e Sapūnas oi Didžiųjų Rūdupėnų ( =Enciūnų) klebon. Como supõe-se, sua
g ama iká ele esc e eu ce ca de 1643 m. (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997 10:): Essa p a a mės,
nuomonė, no s li e a ū oje iesiai nieku nepasaky a, ik iausiai kyla iš 1673 m. leidimo
onde esc e e que es e eical e a ul a lus um sex um pul e e quasi ob u a SC 48 daugiau como
seis penkmečius dulkėmis заверста, i. i. neišleis as: da da a de pe missão a si 1673 subêmos 6 × 5
= 30 e ob ém da a de 1643 anos. Tal opinião du ida , pa ece, não há undamen o (se só p a a mė oi
esc i a no mesmo ano em que apa eceu publicação, e não um pouco an es). Além disso, isso
signi ica ia que Sapūno g ama ica de e dade é mais an iga do que Kleino, po anasi, ela
3
pe ence ia e p imei a das g amá icas da língua li uãs šlo ė. Ainda sabe-se que Sapu nas e a um
dos comp ada bios da g amá ica de Kleine, ao qual Kleine inha emp es ado seu p óp ia
g amá ica manusc ípio (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997: 21). Também Sapūnas conhecido e como
au ó io de la iniscos eilê aščių (Bi žiška 1960: 263; Koženiauskienė 1990: 244, 266267). Ele mo eu 1659
m. Enciūnuos ( =Didžiuosiuose Rūdupėnuose) (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014:
1555).
Teo ilis Šulcas (16291673) nasceu ambém Mažojoje Li uânia, Vėlu oje (Bi žiška 1960:
343; ZM 2014: 1651; na úl ima on e es e ac o menciona-se com claus o). En ado em
Ka aliaučiaus uni e sidade, nele засписала как Theophylus Schul z Welawensis Bo ussus
Theophilis [la e seu nome e a esc i o eg asinga o ma la yniška Theophilus] Šulcas, Tu bū
2
isso não oi mui o comum nome, se Donelai is não o nomeou nenhuma das Me as pe sonagens.
3
A a i mação de que es a g amá ica oi esc i a 8 anos (SC 255) é e ónea (isso se á discu ido mais
Teiginys, kad ji bu o pa ašy a apie 1651 m., pa eikiamas bibliog a inėje šiuolaikinio leidinio ano acijoje
a de). na úl ima página do li o (SC 336), há um e o de imp ensa.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ėlu iškis p ūsas. Daí pode-se adi inha que Šulcas e a p ússa (no s isso pode signi ica só
cidadão do es ado P ússia), cuja na i a língua osse okiečių; isso apoia ia e omiška pa nes
o igem. Baigęs uni e sidade, abalhou Nybudžių klebono assis en o (ZM 2014: 1651), a pa i de 1650
m. oi Išdagų klebonas, e 1662 m. o nou Ka nia os klebonu. Mi ė 1673 m. (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014:
1651), i. i. ais mesmos anos, quando oi expulsa Compendium. Embo a mencione, que a língua lhe
jis bu o laikomas ge u lie u ių kalbos žino u (Bi žiška 1960: 263), be nea odo, kad lie u ių
e ia sido na i a. Há conhecimen os que ele esc e eu lie u ių okiečiųla ynų kalbų žodyną (Bi žiška
1960: 263), mas es e, se e oi esc i o, não sob e i eu. By he way, um de seus se epnių ilhos, Jonas,
Lazdynų (Lasdehnen) klebonas (ZM 2014: 1651), é o mesmo Jonas Šulcas, que 1706 m. expôs Ezopočių
pasakė inkinį lie u ių kalba. Použdaug an o sabemos sob e ambos Compendium au o ius. S Pūnas
e a 40 anos mais elho do que Šulcą. Eles ambos o am Ka aliaučiaus uni e sidade uma acabada
lu e onos pas o ia Li u iškose pa apijose, emo asas uma da ou a não mais longe do que T akai
de Vilniaus. Como sabemos de Compendium p a a mės, Šulcas Sapūną conside a a seu mes e e de
ele he dėjo ki ados pa ašy ą g ama ikos man aš į (naquela época, quando Sapūnas seu
g ama icką esc e eu, Šulcui de e ia e ainda apenas ce ca de 14 anos). 1673 m., ce ca de 30 anos a
pa i da esc i a e 14 anos a pa i da mo e Sapūno, Šulcas g ama iką expôs e nos mesmos anos
mo eu ele mesmo, sendo 44 anos de idade. Que mais podemos descob i do ex o de g amá ica
imp esso?
A maio ia das g ama icas minimas lie u ichas pala as es ão aduzidas em la ynas
língua. Assim, nela de ac o esconde li uãesla ynas línguas dicynéis, embo a e não
išsklaidy as po isą eikalo eks ą. Šį ak inį žodynėlį suda o 1380 iene ų (dauguma jų y a
o necido num único capí ulo, e pa ilhosamen e pala as com aduções, mas há e
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pala as de conjunções ou í isos sakinių). Co esponden e ocynélis de 2057 unidades
4
de slypi e Kleino g ama icane. Assim de ac o emos do XVII a.
lexynêlius das línguas lie u iųla ynų. Na u almen e, eles são mui o mais cu os do que
quan o an es publicados diccioná ios de Si ydo, mas ainda assim eles são aliosos XVII a.
leksicog a ia li uanos monumen os, dos quais analisés pode alguma coisa descob i .
1. ŽODYNĖLIO KEISTUMAI
Sci ando S Pūno e Šulco g ama iká is o, que suas pala asynėlyje são de ce os keis umų,
galinças causa suspei amen o, que aducjui, anslusiam lie u iškus pala as em la ynų
kalbą, lie u ių kalba nebu o gim oji. Tokios queis ó ios não encon a emos Kleino
pala aynėly. P ecisamen e essas Sapūno e Šulco diccionêlio quis umai podem ajuda a acla a conhecimen os sob e cada au o 's con ibuição a
Compendium eks ą.
Em p imei o luga , em si mesma comp eendida, e Compendium, e Kleino g ama ikoje, aigi e seus ocynêlios, há an o
seno inių g ama inių o mų, an o seno inių pala as, ou e ago a žinomų pala as, pa a o as seno inėmis ou
omas signi icamēm. Po isso, o lei o mode no não semp e pode á lhes con o a elmen e usa como dicioná ios de
línguas li uãsla ynas. Na u almen e, ais casos são comple amen e nep iekaiš ingi e nep iklauso a aqui menėsimų
keis umos. Pa a ilus ação ale a pena menciona alguns: Skellu Debeo, Skellejau 57 (skelė i skolingam быть); Lazda
Nux 57 (lazdynas, iešu medis; e lazda aqui não signi ica pagalys e nux não signi ica iešu as); Skilliu Elicio ignem,
Skiliau 47 (skl i, sklia, skýlė įžieb i ugnį skil u u; é a skl i 2 LKŽe), Gaudźiu Conq e o , Gauzdawau 49 (gaus i dejuo i,
ap audo i, skųs is; Majojoje Es e a igo usado Kleino ocynėlį du an e a p á ica dos es udan es susci menino
Ramunė Ma ke ičiū ė, a ualmen e Lais ojo Uni e sidade de Be lyno (F eie Uni e si ä Be lin) dou o an ė. A ela
4
ambém ag adeço po aliosas discussões ema des e a igo.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Li uânia paludi a impo ância); Pas impu Rigesco, Pas ippau 56 (pas ip i pas i i, sukie ė i;
signi icação, paliudy a e LKŽe), Wassa is Janua ius, Kowas Feb ua ius, Ka wèlinnis Ma ius 25
(ge ai paliudi a os elhos nomes de meses Mažojoje Li uânia) e k . No en an o alguns casos
são um pouco mais complicados.
1.1.Cabeçosos, mas ainda assim não e ados casos
Na edição de 1997 (SC 83) já oi no ado e discu ido o caso admįsu [sic; de udo julgando, isso é
co ek ū os e o po causa la inisko p iešdėlio adį akos; de e ia se a mįsu], p onunciado
como di inabo 11. Pode apa ece que a pala a a minsiu aqui la inizadamen e é aduzida
numa ysiu, p onuncia ashausiu, embo a na g ama icana de Klein (KG 103 9) a mesma pala a
a mįsu ansladas eco dabo (ap imsiu). Ob iamen e, que assim ansla a ou a do mesmo
pala a, e Sapūno e Šulco g ama icas u e ada na cabeça signi icado a spėsiu. Ou o caso,
Melmů Calculus 26, embo a de p imei a is a pa eça, como se k yžkaulis aqui osse p on ado
como ammenuka, ambém não há e o. Melmuo aqui signi ica k yžkaulio skausmas, akmenligė;
al impo ância paludi a e em ou as XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos on es, como
emos de LKŽe. A pala a calculus na língua la ynas ambém podia signi ica inks ų ou pūslės
5
akmenį, ais aqui emos de essencialmen e co ida e imá. A ejis Smagu auju Pa asi um
ago 51 a p imei a is a pa ece nãolhão mui o ikslus, como se a pala a, eiškian is mėgau is
sabo iais pla siais, aqui se ia in e p e ada i en i como įnamiui ( . y. ėd el žiau i.
En isilinhos e ela-se que aqui enhada signi icado el ėdžiau i, i e não de aco do
an ikinės isuomenės „pa azi ui“ (g . παράσιτος), algančiam iš šeimininko malonės) a
pajamas“. No s LKŽe okia eikšmė nepaliudy a, K is ijonas Donelai is ašė: u, lėbaudams i
5
Sob e paludijimo Na G ande Li uânia é. a igosnelį Si ydo 1642 m. pala aine: K zyźá bolenie,
Lumbago, Melmenio sopulis SD3 137.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
smagu audams, is Lauką com ga das e namą oda suėdei DM PV 465466. A pa i des e
con ex o ê-se que o signi icado da pala a smagu au i é não an o mo a sabo umynus,
quan o pio au i não segundo endimen os. Isso con i ma Compendium e imão el ėdžiau i
is o inę žodžio smagu au i eikšmę bu o galima į auk i į Lie u ių kalbos žodyną).
(i pa ece que al A ejis Jauju Aq ã e idã sup[e ] in ũde e, Jowjau Jowe 52 ambém não é
e imas, no s žodžio jáu i (jáuna / jáuja, jó ė) eikšmę LKŽe pa eikia ik „ aus i, e s i,
e udingo mixi i, ne a ką da y i, jauk i jo alą, e a ase la iniška signi ica užpil i e dančiu
andeniu. Pensando pa ece que jáu i aqui signi ica da y i jo alą não pe kel ine signi icado, e
li e aline, i. i. p epa s i uma ce a êdalą kiaulėms. Jo alo ing edien es podiam se nuplikomi
e danço aqueniu, ais jáu i aqui signi ica iam o que em Žemai ijoje nosakoma eiksmažodžiu
pliky i, a Aukš ai ijoje o co espondik ų šu in i (apšu in i). Hando assim, aqui essencialmen e
6
é co e a adução.
7
Ao lei o con empo âneo pode apa ece que os casos Skinnu E adico 54 ( e imas signi ica
aunu de pašaknų; mais se ia ikęs ca po) e Nèkal ai impunè 67 ( e imas signi ica nebaudžiamai;
al ez mais se ia ikę pala as innocue, innoxie ou innocen e ) ambém não são mui o p ecisos,
mas e eles não podem se conside ados e dadei amen e enganados. Alguns casos pa ecem de
a o elacionados com ealijos do século XVII, po exemplo, Kèlines Caligæ 33 (i al ambém
e imas Kleino g ama ikoje: KG 166 72 70 /). Toks pala a la yniška classikinėje kalboje eiškė
sandalai“. Sa aime sup an ama, ap anga bu o ienokia seno ės Romos laikais, ki okia
ka ei ių XVII a. e ainda i okia é ago a, po an o ne e a espe a se comple amen e ikslių
bu o XVII a. lo ynų kalboje, s engian is uome ines kelnes iki kelių, ilgas kelnes, aulus,
blauzdines, kojines i į ai ius ba us pa adin i panašių omėniškų apda ų pa adinimais, ma y i
a i ikmenų. Kokia con inia a de Cn 1171 (s aipsnyje Vb ánie powszéchnié, odźież nóg). O mesmo
6
emos e ambém no século XVI, Po es a in o mação ag adeço colegas doc. d . Pe ui Ski man ui.
7
Už šią in o maciją dėkoju kolegei doc. d . Rasuolei Vlada skienei.
MINDAUGAS STROCKIS. Dicioná io de línguas la ynųlie u ių Sapūno e Šulco g ama ikoje | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
DD 23, 357, 434, 485, onde a pala a caliga okiškai aiškinamas Hoß ode k iegss i el (kelnės
или ka iški ba ai).
8
Assim mesmo a pala a a iu (Awju qs. Aweju. Induo oc eas Awejau 52) in e p e a apsimaunu
9
blauzdines, mas, como emos de ou as on es, XVII a. a pala a oc eae la inamen e e am
chamados e ce os auliniai ba ai ou aulai, plg. minė ą Cn 1171 e ne u is paliudijimus Si ydo
kodyne: Bo , bo y. Oc eæ. Czeba ay SD3 21; Cholewá. Oc ea. Aułas SD3 30; Nágolenice źołnie skie,
Oc eæ mili a es. Czieba ay ka ieywiu SD3 189 e Sko nie, Oc eæ, mullei. Cieba ay SD3 406.
Essencialmen e mesmo caso é e Sźawju Displodo, Szowjau Szowe 52, onde a pala a la iniška
signi ica pokš eliu ou sp ogdinu; ob iamen e, que aqui enso na cabeça dispa amen o de a mas
de ogoená eis, das quais an io is omėnios desconheciam. Xico an o mais suspei as coloca
ad e bo de saugo i e imas la ynišku pala as, eiškiančiu saugo is: Sawgmi qs. Sawgoju
Ca eo, Saugojau 53 (mais e ia ikęs cus odio). No en an o, da pala a a gua da signi icado
saugo is, eng i é paludi a LKŽe, aigi ik õs klaidõs aqui não. Di ei o, no p óp io Compendium a
mesma pala a Saugmi apenas a ás de algumas páginas já é aduzida Cus odio 58.
A p imei a is a pode apa ece um e o de ca ac e a džio õdas (sla izma, eiškian is
su in an is, p epa ado) e imas p ie eiksmiu mielai (Rodas liben e 67), mas es e caso
8
Cadynišku pala a caliga desde medie ó ios o am chamadas e kelnės, ainda is o de Hanzíko á 1988: 95, onde
a i ma-se que čekų alboje desde XIV século paliudi ado kelnių nomeamen o kalho y, su ęs de i ališkos o ma
*caligo e ka iški ba ai su ilgais p iglundančiais aulais, que sua ez em ez inha su gido de lo . caliga.
Inciden emen e, es e é inalmen e e na língua li uana conhecido da pala a kalgo kės (pėdkelnės) p o ó ipo: as
p imei as pėdkelnės em meados do XX. na en ão União So ié ica, aí e na ocupada Li uânia, o am impo adas de
Čekijos ( uome inės Čekoslo akijos), o an jų pakuo ės čekų kalba būda o ašoma kalho ky punčocho é (pažod.
kelnai ės com kojinês; plg. na segunda me ade do XX a. usada a denominação Li u iška kelnės-kojinės). Embo a os
úl imos ac os mencionados on es da In e ne e não enha es a u o de a igo cien í ico e iseizá el, sua
in o mação, apa is, não há undamen o nonikė i. Caçada online po pala as kalho y, caligo e, caliga, kalho ky
punčocho é (į ai iai juos de inan ) pa odo nemažai šal inių su okia in o macija.
9
San umpa qs. aqui signi ica quasi ( a si, a y um), . y. diz-se, que a ação do e bo a iu u u ois empo
cons i uído assim, a y um seu esamasis empo se ia a ėju.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
explica o diccioná io de Neselmano: Je z wi d Ródas, Róds allgemein als Ad e bium
geb auch , ge n, willig N 445.
Abejonios pode causa e alguns nomes de plan as, mas, como mos a a expe iência, nomes de
espécies biológicas em dicioná ios, pa icula men e de elhas línguas, semp e é keblus assun o
e de o al consis ência aqui nunca ne e a espe a . Compendium esc e e que g ikiai é panicum
(G ikkai Panicum 33), mas, segundo Si ydo, panicum é so os: Be . Panicum. So os nãoźsiszákoij,
so os kulines SD3 10 ( ambém z kūlinis 4 aiškinimą LKŽe). Lęšiai, diga Compendium, são cice es.
Isso signi ica ia ži niai, só pa a a não ciclinga plu ali a ( ik iausiai smulkus apsi ikimas, se não
10
e o da imp ensa); imas len es e ia icado mais. Segundo Kleino e ambém Si ydo, cice
( aisyklinga ienaskai a) é g ikiai: g ikkai ocymum, cice KG 166 72 70 /; Ta á ka ia zyna, Ocymum
( ulgo) cice . G ikiey SD3 442.
Além disso, Sapūno e Šulco g ama icane (caip e em qualque complicingo li oe) há e smulkių
apsi ikimų, os quais di ícil sepa a do p us u eja alidos. Pa ece que ap esen ando em la inisko
uſp aſſu in elligo 2 a si ado ne du ko ek ū iniai apsi ikimai, po ieną i lie u iškame, i
e bo: se isso osse [su]p assu in ellig[am], isso eikš ų sup asiu. Lie u iškas pala a assim e
co eomas 1997 m. edição (SC 65; ainda plg. Kleino sup an u in elligo KG 197 103 101). Anašus caso é
d įsu audeam 11, onde la yniška o ma signi ica não d įsiu, o Expe gisco ), źi kles Po pex 33
„d įsčiau“ ( u ėjo bū i audebo). Tokie a ejai kaip Nubundu Expe giſco 55 ( u ėjo bū i
( u ėjo esse e Fo pex), Isź e illuc inde 65 ( u ėjo esse e illinc, inde), T ysdesźim T igin i 29
( u ėjo esse e T igin a) são quase sem dú ida imp us u es e os. Aki aizdi imp us u eja alida
es á 67-ame (spaudos alida; de a o 69-ame) na página, onde a sp in in a chi aipo: Po, sub, sub e .
An e, co am. udo isso de a o é explicação, quaisie
10
G ama iškai aisyklinga daugiskai a bū ų cice a, be , kaip ašoma Cice ono amžininko Ma ko
Te encijaus Va ono eikale Sob e la ynų kalbą (De lingua la ina, 8.48), es a pala a é unicaskai inis e
mul idiskai a cice a apsk i ai ne a ojama.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
signi icado se ia susige i, abso be i) em ge al é di ícil encon a pa a o a da esc i a em
monumen os. Algo an o de dú ida pode le an a o a o de Bessige iu es a esc i a com dois - -,
como se a oz, que es á dian e delas, osse um a, mas exa amen e ambém na mesma página
es á esc i a e a pala a źe iu, źe ejau, que ealmen e é žė ė i (não že i; e imas Scin illo isso
con i ma). Ou o caso obscu o é Pe iu La o, Pe ejau 48. O Lo yniškas e imas é p ausiù, a si
lie u iškas pala a se ia pe i, . y. p aus i pi yje. Kyla g ande suspei a de que, de a o, aqui
emp egado a pala a pe ė i (ku iam se ia ikęs la yniškas incubo upė i, pe ė i, pa o a o
aduien a pala a upė i 52). Iš Neselmano ocodyno nema is a , que pe i e pe ė i e ia sido
20
o am con undí eis, aigi possí el assun o, que eles con undio Compendium lie u iškų žodžių
õlkėjas. Neaiškumo adiciona e o que, n'amismo mesmo página a pala a, que ealmen e é sė i, em
es a o empo Sejejau. Essa le a -ejpad igubinação p o a elmen e é um e o da imp us u eja,
pois e a do empo o ma *sėjėjau, nossos conhecimen os, não apaliudi a não só na Majojoje
Li uânia, mas e em ge al em nenhum luga .
21
Um caso mui o du idoso é Swellu Glisco, Swillau 54, po exemplo, neap a as em 1997 m. edição. As
o mas da pala a Lie u iško p o a elmen e são s il i, s ela, s ilo, aí ele se ia apa os ago a
amilia am a pala a s il i, s yla, s ilo, embo a pode iam se e s el i, s ela, s ilė ( a ojamam no
signi icado s il i ou s ilin i LKŽe; beje, o Lie u os eiksmažodis s el i paliudido p incipalmen e
Mažinkluosios pamos). O La inish ans imas signi ica plės is, b ink i, pūs is, didė i. Es e
es anho caso pode se explicado de á ias manei as, mas não é su icien e dados pa a qualque
um escolhe . Tal ez a escolha des a pala a de e minasse o a o de que a pala a glisco
li e a u a la ynas é usada e alando sob e o ogo, po exemplo, Luc eciaus Sob e as coisas
na u im į I giesmės 474u linha: ignis gliscens ugnis besiplečian i = sma k usiauenan i = įsidegan i? Com base nessas consumos
20
Pé u, pe ẽjau, ẽsu, ẽ i, b ü en, on den Vögeln. An pau û pe ẽ i, au den Eie n si zen 285. Pe u, pẽ iau, pe su, pe i,
Jemanden baden; mi dem Badequas schlagen; auch dann allg. Jemanden schlagen, p ügeln <...> N 286.
21
Neselmano ko odyne: Sẽju, sẽjau, sẽsu, sẽ i, säen. Ropes i á i, Rüben ode Ka o eln se zen N 459. Hako
pala aodyne: Sė i sen, p s. ju, p . já, u . com H 115.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
exemplos, al ez e possí el aqui islumb a semelhança em signi icado s il i. Espimidade, que o
adu o de alguma o ma osse con undijês okiškus pala as schwelen usen i, s il i e
schwellen in i, pūs is, pa ece nedidelė, pois assim con undi possí el só es animas, e não
pala as da língua na i a. Tal ez XVII a. Mažosios Lie u os a mėse ealmen e i ia em ou o
luga impaliudi o a pala a s el i (skolinys om okiečių kalbos?), eiškian is pūs is? Embo a os
22
le os isso não con i mem, uma linha de Donelaičio susci a ce as idéias: Tūls nus ilęs ponpalaikis,
23
ods, iase bu ams DM VD 278. O que exa amen e aqui que dize nussulęs? Pa ece que es e
luga susci a a dú idas a mui os: LKŽe ap esen a a explicação (ci ando p ecisamen e es a
Donelaičio luga ) nusigi enęs, nususęs, mas Rėza (que al ez de e ia melho en ende a a mú de
Donelaičio, e po an o e suas igu idingus posagios) aduziu comple amen e ao li ógio: Manches
He lein, e seng am O en, e lach zwa den Baue egnudes p ie k osnies (R 47). É ealmen e
aqui des ilęs nãoiškė nu ukęs, espuū ęs? Ainda é possí el compa a ou a Donelaičio linha, onde
mui o em semšioa azê (e em al mesma hegzame o posiçãoção) emp egado a pala a pil o as:
Kad pil o s koks ponpalaikis aipo p asikeikia DM VD 126. Summa summa um, sem no os dados
pe manece não limpo, po quê Compendium a pala a s el i (a s il i) in e s as glisco, mas
nãoapa ece que isso osse boa ansmissão. Ou o caso que susci a ambiguidades é o Sellu
Sali am emi o, Sellejau 57. O la inhas adução signi ica seiles išski iu. Se a pala a li e iška
ealmen e é selė i, sela (seli, selėja), selėjo, en ão ele signi ica sėlin i. Assim indica-se e LKŽe,
ci ando á ias on es,
ypač Mažosios Lie u os. LKŽe a p jų paminima i ši konk e i ie a (SC 57), adinasi, yliai
22
E imologijos žodynai su a ia (h ps://www.dwds.de/wb/e ymwb/schwellen), kad ši šaknis, eiškian i
pūs is, é paludida só em línguas ge manas (plg. inglês swell pūs is; by he way, po isso ou a pala a schwelen
usen i, s il i plg. a uais línguas inglesas swel e leip i do ka ščio). Assim, bal iško pala a (bend o com ge manais
indoeu opie iško pa eldo) *s el i pūs is p obabilidade de exis ência pa ece nedidelė. No en an o, emp inys de
okiečių kalbos one iškai se ia p o a elmen e įmanomas, plg. s ẽlis de okiečių Schwelle slenks is K 417, LKŽ.
23
Žodynuose galima as i ik okias eiksmažodžių s il i i s el i eikšmes, kokias žinome daba : Swelù,
swél i, s. u. Swylu N 508; Swylu, swillau, swilsu, swil i, glimmen, schwelen. Swelù, sweliàu, swélsu, swél i, dass. N 509;
[swelu, sweliau, swelsiu, swel i = swylù, schwelen.] K 417 (lauž iniai skliaus ai nes e diccioná io Ku šaičio signi ica
que al pala a ele não conhecia na ojoje a mėje, mas só de esc i a on es).
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
econhece-se que SC la yniškas e imas inco ecas, mas em 1997. au o ização conside ada
co iga i o ma selė i, e signi icado seiles išski i SC 313. Possí eis duas in e p e ações: ou é
a pala a selė i, endo signi icado sėlin i, ou no o iginalaliame 1673 m. Compendium publicação
pada y a imp udos alida ( aidės -ell ie oj -eil-). Woodį seilė i a oja e Donelai is: Assim que
lhe mui ossyk seilėdams seu linguzu ėlis DM PV 519.
Ou o caso du idoso é Kibźdu Submo eo, Mo o, Kibzdejau 57. Kibždė i signi ica k u ė i, e la yniškas
e imas diz pas ūmė i, mo in i, aigi al ez u e ada na cabeça k u in i. Se ealmen e a pala a
kibždė i kadaise podia e anzi y inę signi icado, ou isso é adu o e o, nežinia ( u bū o úl imo
caso).
Vale a pena mais uma ez lemb a , que na g ama icana de Kleino ais dú idaas e imas não
acha emos. Todas as Li u iški pala as, que nela aduzi pa a a língua la ynas, apesa do XVII a.
esc i ybos e a chajiškų o mų, são cla as ao con empo âneo Li u ião e slandžiai de a com
la yniškais aduções. Tudo, o que dú idaino pode se encon ado na g ama icana de Kleino, sem já
d abužių pa adinimų, y a keli a ejai, iksliau, ienas pluoš as a ejų, kai lie u iškas esamasis
menė ų quan o apos akslių plan as ou XVII a. empo pa ašau em e s as la ynišku pe ek u ( a si
aſz ſawa wa da pa aſzau, ego meum nomen ſc ipſi; u ſawa wa da pa aſzai, u uum nomen ſc ipſiſ i;
jis ſawa wa da pa aſza, ille ſuum nomen ſc ipſi ; aſz awa wa da pa aſzau, ego uum nomen ſc ipſi;
lie u iškai bū ų bu ę pa ašiau a esu pa ašęs): u awa wa da pa aszai, u uum nomen sc ipsis i KG
24
243 149 147. De udo julgando, isso é aciden al neapsi mi adação. Seja qual e qual enha sido Danieliaus
Kleino e ninė o igem, ob iamen e, que o seu domínio da língua li uânica oi igual a mokėjimui
gim akalbio. na publicação. No en an o, não de e su gi imp essão, que ããee loja knibždė e knibžda
Tokie y a abejo ini lie u iškų žodžių e imo į lo ynų kalbą a ejai Compendium
de e os.
24
Tai ik ai esamieji laikai, o ne kokie no s one iniai a o og a iniai bū ojo laiko a ian ai, plg. ik us i
espec i amen e i e s us bū uosius empos: musze e be a i KG 195 101 99, a nesze... a uli KG 241 147 145 e
k /.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Como mencionado, lie u iškų pala as e posakių e imų į la ynų kalbą é 1380, e abejo inų de eles
são apenas an o, quan o discu a nes e a igo. Todos os ou os casos de adução são co e os e
aiklūs. En e eles há e o caso, que, como pa ece, inco e amen e en endeu LKŽ o ganizado es:
LKŽe da pala a pask is i 2 (pask iñda, pask o) 2o signi icado baseado único luga de aqui
discu idas g ama ica (nu odoma SC 55) e aquela signi icação ap esen ada išg iež i, изg emž i.
Puxando aquele caso no Compendium ex o, emos: Pask indu Ca us io, Pask i au 55. Lu inês
e imas se ia uščia idu is (a įdubęs) ampu, ou seja, des e pala a signi icação é não išg emž i
algo, que o nasse uščia idu is (isso se ia ca um acio), mas pačiam uščia idu iam s ać, . y.
iš e ė i ou įdub i.
2. PODYNLYJE PATIKTI VERTINGI DUOMENYS Ap a iamê A pala a nêlei ambém em mui os
in e essan es e aliosos coisas, que não são o obje o di e o des e a igo, mas ainda assim os
ale menciona . Nele podemos encon a paludi ados an igos nomes de di indades li uanas
(Kaukas, Gab a as, Gabjaujis, Velinas, Žemyna 2425; Kleinas liudija o mą Žemynė KG 157 63 61),
localo a džių e nomes de habi an es (p ūsas, P ūsa; įs liudija o mą P ūsija KG 158 64 62),
Kleiaučius, ka aliaučionis, Danckas [Dancigas ou Gdanskas], danckionis, Tilžinas, ilženka, Įs u is,
Ka alėnas, Ka ena a [Ka nia a], ka ena iškis [ka ena iškis], Li huania, be inia, 19, 25; andas e
Kleinas, pa e desses nomes pe encem a ambas as lis as. Assim mesmo Compendium
pala aynėlis liudija e anąją pala a kunigaikš is signi icado, mi abile dic u, nepa ekusią į LKŽ:
Kunigaik[s]ź is P incipis ilius 19 aldo o, mona cho (kunigaikščio signi icado a ualine) signi icado;
es e úl imo signi icado da pala a kunigas en ou em LKŽ). Que isso não é alguma coincidência ou
sūnus“, plg. Kunigas P inceps 19 („ aldo as, mona chas“, . y. „kunigaikš is“ daba ine
ap i ikamen o, is o a pa i do con ex o, onde nesse mesmo capí ulo, na página 19, se
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
mencionam á ios go e no e seus sãos i ulai: Ka alius Rex, Ka alunas Regis ilius; E cikis
P inceps, E cikai is P incipis ilius, ambém Klebonas Pas o , Klebonai is Pas o is ilius ( albama,
cla o, sob e luu e onos klebonus, que e am edę e u ėa am ilhos). Podemos ainda compa a
com Kleino es emunhimen os: Kunigas Dominus šeimininkas, go e nado , Kunige Domina
šeimininkė, aldo ė 65 (plg. e ou os ali mesmo Kleino ap esen ados pala as).
KG 118 / 24 i Kunigaikś is P incipis ilius, P inceps „ aldo o sūnus; aldo as“ KG 161 / 67
2.1. Classikinių omėnų au o es ci ações
Compendium pala aynėlyje en e á ios sakinių, pelos quais ilus ada li uãs linguagem
sin aksė, há e algumas clássicas omėnų au o esų ci ações. Embo a e umpos, elas ainda
assim são mais an igas conhecidas aduções desses abalhos em língua li uãs. T ijų deles
indica e au o es, e algumas ou as es ão sem au o idade e e ência e 1997 m. edição icou
25
não iden i icadas. Aqui são ci ações com os au o es ci ados:
Ipacź[ę] Lieko ys ę u , an a àusźimo Ligg[o]sa kuno ka sźcźius. Sing[u]la e emedium haben ad
e ige andum in mo bis co po is a do es. Plínio 8687 ( oi a sp in din a Ipacźe, Liggůsa,
Singnla e). Is o é Plinius Vy esnio's ci a a, que signi ica u i especialinha cu omąją p op iedade
26
a aušin i doenças co po ca ščius (apie sel ines ynuoges). Neigi wiena iecźis ku i sob e
jednojimo Deiwjû pa ei is ne a uźlik a. Neq[ue] ulla es e isso subs an izia, que co ek ū os e os
podem se espe ados não só li a iškuas, mas ambém la yniškuas
quæ ad placand[os] De[o]s pe ine , p æ e iſa eſ . Cic. 86 (bu o a spausdin a placandum Deus,
25
1997 m. publicação p a a mėje (SC 19) mencionados apenas duas ci ações, Plinius e Cice ono, o ge šus não a des
ap a simą Ho acijaus ci a ą, iden i ikuo ą SC 223.
26
Na u alis his o ia, XIV. (em algumas publicações a nume ação dos capí ulos di e e, mas isso se á
ap oximadamen e no início do úl imo e çdalio do li o XIV 99). Todo o eikal de Plinius em língua li uãs não es á aduzido a é ago a.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nas pala as; além disso, em alguns ex os de Cice one em nuo ašu (e publicações
con empo âneas) em ez p ae e isa é usada p ae e missa quase no mesmo signi icado). Es a
ase de Cice one de III discu so an es Ka iliná (In Ca ilinam, III.20), que signi ica Nė um coisa, que
27
mas mo e iškosios giminės o ma dei ės o am chamadas elo ės Li u ias (daí e omėnų)
p iklauso die ams pe maldau i, nė a [ =nebu o] p aleis as“. Deiwjû čia pažodžiui y a dei ių,
di idades em ge al; po isso ike ia dize que a pala a dei ės (daugiskai a) uma das elhas
signi icações é simplesmen e die ybės (não só mo e iškos die ybės), plg. mui osiskai os pessoas
mo e iškąją giminę elosiusos esc i os. LKŽe à pala a dei ė, po inciso, al signi icado não é
mencionado, embo a lá ci ada em Maž ydo sen ença Tos dei ės вам не может ничего добро дать
pa ido da pala a signi icado é exa amen e esse (die ybės; n'esse con ex o Maž ydo mencionadas
di inidades de e dade são i iškos).
Já ampi Boba, ô acźiau que g aźi egiama bu . Fis anus & amen is o mosa ide i
Ho a . 4. Ca m. Od. 13 81. Como e indicado, es a ci ação de Ho acijaus Odžių (Ca mina, IV.13.2
3). O iginal é a chamada IV Asklepiado s o os 2-osios linhau ês pabaiga e 3-oji linhau ê, e
lie u iškas e imas é bas an e a i o iginalalo me o.
28
Algumas quais au o es omanos de ci ações deixadas sem au o idade e e odas. Aqui ela: Kodel
u we a a gu nè we a o wa do Sakysu. Digna uo cu sis indignaq[ue] nomine, dicam 76. Es e
é o Ma cialio epig ama III.34 p imei a linhau ê (hegzame as). Lie u iškas e imas ambém é
hegzame as (jį deklamuindo de e ia aze eliziją e a gu, como la yniškuose
hegzame uos), deminasi, isso é anks y a (no s e não p óp ia mais elha) lie u iška
hegzame o eilu ė. Visa Ma cialio epig ama é essa: Šiuolaikinį e imą pode se le nes e li o:
27
Ma kas Tulijus Cice onas. Falbos, aduz E. Ulčinai ė, Vilnius: P adai, 1997. P. 118169.
28
Šiuolaikinho e imão pode se encon ado aqui: Ho acijus. Ly ika, aduz H. Zabulis, Vilnius: Vaga, 1977. P. 183.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Digna uo cu sis indignaque nomine, dicam.
F igida es e nig a es: non es e es Chione.
Epig ama me ginai, nome des inada Chionė. O g ego nome Chionē (Χιόνη) signi ica
ap oximadamen e Snieguolė, ou Sniegė, e odo o epig ama signi ica Kodėl u ale e [no mesmo
empo] não ale o seu nome, pasakysiu: esi chal a [ =neais inga] e esi suoda [ amsaus gymio,
que não e a conside ado um ideal de beleza omėnų]: esi e esi [no mesmo] empo Snieguolė.
Exzis uoja e mode nois des e ex o, como e quase de odos ou os (issky us
obsceniškiausias) Ma cialio epig amų, e imas. A pa i des a epig ama escolha da sin axe
29
ilus a pa ece que
Compendium au o es, embo a e o am lu e onos pas o iai, alo iza am aleg ia de ida e
omėnišką sąmojį. Pode-se no a que na página 84 pa a ilus a a adminis ação aleg nių é
30
escolhido conjunção de pala as amliu me gą; mas posagem pa eimi mylėjęs 8 p o a elmen e
signi ica pa einu ei o a se iço a amigo ou semelhan e (plg. Donelaičio a oseną pamylė i =
pa aišin i DM RG 116), po que ou a ez su gi ia ques ão, de qual ins i uição exa amen e o
alado pa ei i
(pa eina).
Kàm an bom? Cui bono? Embo a e umpas, mas ele é conhecido do discu so de Cice ão
Za Roscií (P o Roscio 84, 86 e c.): Kam isso [Roscio's pai assassinado] concedeu u ilidade?
Plg. a ual posakį ( u bū 79. ul imamen e de i us des e discu so de Cice ão) quem isso
31
ú il?
29
Ž . Ma cus Vale ius Ma ialis. Epig amos, aduz A. T. Veličkienė, Vilnius: Bal os lankos, 1998. P. 74.
30
By he way, como mencionada, Šulco sūnus Jonas 1706 m. expôs Ezopo pasakėčių (en ep deles oi e de Fed o bei
Ho acijaus kū ybos žinomų pasakėčių siuže ų) aduções pa a língua Li uânia. Tal ez a an ibió ica li e a u a
pomėgio ele e a he dado de pai.
31
Ž . : Ma cas Tulijus Cice onas. Falbos, aduz A. Kučinskienė, Vilnius: P adai, 1997, 3588.
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Sug ysź u walgęs. Redeo obsona u 85. Embo a e umpas posagem, mas ele é ci a a de Plau o
komedijos D yniai
32
(Menaechmi 277, 288). Pažodinė šio posakio eikšmė y a „g įž u
pasi ūpinęs algio (p z. apsipi kęs u guje), mas isso não qualque e o de adução, e
possí el pe kel inė signi icação.
2.2. ci ações bíblicas
Também Compendium ex o há sob e 90 Li u iškų e co esponden es la yniškų O elho e No o
Tes amen o ci a os, ge almen e com p ecisosomas e e ências. Mui os deles la yniško
a ian e coincide com Vulga os ex o (ou di e encia apenas neznimiai) e co esponde lie u išką
eks ą. No en an o há caso, a pa i do qual pa ece, que ao ex o Li u iškam escolhido
inco ec o equi alen e de Vulga os: Gi iasi Pik ybe, si e isź Pik ybês sawo. Glo ia u Pecca o
in deside iis an[im]æ suæ. Ps. 3 10, 79 ( oi app essp anmiæ). A e e ência da Salmo é dada
co e amen e, mas seu ex o la ínio signi ica gi iasi nusidėjėlis seus sielos oškimuose (A.
Rubšio e Č. Ka aliausko 1998 m. e ime: Juk nedo ėlis puikuojasi sa o ši dies kėslais). Pa ece que
a ex o li uano se ia melho ap op iada a posição de Ps 52:3 (Vulga oe 51:3) glo ia u in mali ia
pik ybėje“; isas sakinys: quid glo ia u in mali ia qui po ens es iniqui a e? „kodėl gi iasi
(gi iasi pik ybėje, que pode oso é injus iumu?); A. Rubšio e Č. Ka aliausko e são: Kodėl e imų, e
didžiuojies, nega bingas galiūne, sa o da bu nedo u?“). Tai galiausiai pa i ina į a imą, kad
p adiniame g ama ikos ank aš yje isi a be eik isi lie u iški žodžiai i sakiniai bu o be
la yniškus e imus mais a de ac escen ou ou o homem, aigi Teo ilis Šulcas.
32
Comedias con empo âneo e imão (Aleksio Chu gino) pode se encon ado nes e li o: An ikinės komedijos, sud.
D. Dily ė, Vilnius: Vaga, 1989, 445504.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3. ŠIUOLAIKINIŲ VERTIMŲ NETIKSLUMAI
Gálicamen e é p eciso menciona ne icslums, dos quais pas ou Compendium la yniškų p a a mių
(pa ašy ų, como su a iama, Šulco) nas aduções con empo âneas, ap esen ados em 1997 m. edição. Eles
são a iados, mui os minúsculos ou semelhan es à poe iškus a pasakojimos, mas alguns deles um pouco
di icul am en ende p a a mėse es abelecidos ac os. se alguma ez osse O iginal p a a mê, em
engiamas naujas šio paminklo leidimas, ai bū ų e a pa ikslin i.
páginas não nume adas (SC 48, 50), há essa ase: Mul a & e è sexcen a o si an (si spec es gen is
Li h anicæ o iginem, nonnullo um G amma ices p æcep a espuen ium, & ex usu addiscendam ling am,
con enden ium, objec iones) monenda occu e en , nisi ne monica ad ins a an , imo obicem pone e ,
& au em quasi appa e elli um illud & e issimum Ve e bium: Vino end non opus es es â hede â
suspensibili. Ele signi ica ( aduzindo quase li e almen e): Daug e quase seiscen os [la aninês posakis,
eiškian is maždaug de innios galybės] al ez (se conside a mu a língua do po o li uano [i ] alguns das
eg as g ama icais desp ezan es e da p á ica a língua ap end inha de ido a [žmonių] con akaiš us)
dú idas [monenda: apon os, ad e ências] su gissem, se nuogąs a im, pa a que elas não se o nassem
po sinal [ou pabaisa], não pos a [em] blog e em gala eis [pazinga. audas negnaib] a a a e mui o bem
bem: p e ios não p ecisam de se econhecidos. pa duodamam ( =ge ai pe kamam) inho não p ecisa
pakabin os gebenės [qual, segundo E azmo Adagia 589C, oi usada como sinal publici á io a e nae
omėnų]]. De aqui ê-se que a ase é alouomina em Kleino g ama ícos p a a mę, na qual oi o necidos
possí eis oponen os objecções po causa sumanymo esc e e Li u ias linguagem g ama icá e en ão
papunkchium su iuškin i. Aquelas objecções essencialmen e o am as seguin es: 1) a língua Li uânia
em de língua de mis u a, além disso, em mui os dialek os, ais g ama icas esc e e impossí el; 2) da
p á ica pode-se língua ap ende melho do que da g amá ica. Shulcas, não que endo en a em ais
discussões, aqui só i á, que daqueles ipos de con a-kaiš ų (monenda) pode iam su gi no inhos
po ências, mas ale a pena em eles p es a a enção. As pala as jei conside a g um à língua dos po os
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
li uanos é uma alouomina em Kleino já su iuškin ą p iekaiš ą, esą lie u ių kalba su giu de línguas
mis inho, mas isso, que pasaky a não Šulcui e a conhecida e eo ia de o igem lie u ių de omėnų. Ou a
ez po que Li u iamen e sin aksei ilus a se iam escolhidas luga es de omênios au o es de ob as, e
„lie u ių kalbos“, o „lie u ių au os (gen is Li anicæ) kilmę“, galbū eiškia, kad Sapūnui i
eilia agmen os aduzem aplicando em me ą? Kleino g ama icane, po jei o, clássicos au o es de
ci ações nepasi elkiam. Nenume uo as páginas de p a a mės (SC 50, 52) en e azões, nulėmusių des a
g ama ica de publicação, menciona e al: ex am c eb â desc ip ione o us imo , ne ci a um
nuogąs a imas, que an es uma e us Sumany ojo, ou a e us Au o iaus in e esą [šie pa ik ių
p admenys] Li uânia imp us u ei idioma nebū ųė i [ =spaudai a iduo ]. De aqui emos que XVII a., como e
In en o is, um Au o is G a iam ypis conc ede en u „iš okio dažno pe ašymo kilęs
e a possí el espe a , em au o es dos di ei os oi is o mais li emen e do que ago a: mui o que
pasidi iam des e loja nuo ašus ( ica iamen e pascoline o iginalą de Šulco), a é po im Šulcas ėmė
p eocupamau i, que alguém desse loja nãošspausdin ų e nãoapassima ia de suas endas ecei as.
Também isso explica, po que Šulcas se chama au o iumi: la iniamen e a pala a auc o (čia pa a o as
a dy as a ian e au o ) pode eikš i e di ei oė ą p op ie inką, u in į di ei o ende sua p op iedade.
Tadici, Šulcas, pa eldėjęs Sapūno man aš į, se conside a, como pasaky ame nos e minos a uais,
u inių au o iaus di ei os p op ie á ioku e pe mi e en ende , que al oi a p óp ia Sapūno
(p a a mėje adinamo Sumany oju, In en o ) olia. Não há nenhuma azão pa a du ida disso.
Inciden emen e, embo a na capa i ula esse ei o seja chamado Compendium g amã icæ Li h anicæ
(Lie u iškos g ama ikos san auka), p a a mėse ele cons an emen e é mencionado
MINDAUGAS STROCKIS. La ynųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama ikoje | 32
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
SNT Š en asis Raš as: Senasis i Naujasis Tes amen ai. O An igo Tes amen o a do heb aios,
a amês e g egos línguas adução, p a a mę, in oduções e ST conce okos ocínio e
explicações esc e eu p el. p o . An anas Rubšys. Naująjį Tes amen ą de adução do g eikos, in oduções e
NT są okų žodyną pa ašė kun. Česlo as Ka aliauskas, Vilnius: Ka alikų pasaulis.
P ieiga na in e ne : biblija.l .
VUL The La in Vulga e. Accesso na in e ne : www.bibles udy ools.com/ ul.
LITERATŪRA
Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m.,
biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos. I: XVI–XVII amžiai, Čikaga: Kul ū os
ondas.
Buchienė Tama a, Palionis Jonas 1957. Pi mosios spausdin os lie u ių kalbos g ama ikos. –
Pi moji lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla, 9–63.
Die elmai Johann Augus in 1760: Die Heilige Sch i des Al en und Neuen Teſ amen s, nebſ
eine ollſ ändigen E klä ung de ſelben, welche aus den ause leſenſ e Anme kungen
e ſchiedene Engländiſchen Sch i ſ elle zuſammenge agen, und in de holländiſchen
Sp ache an das Lich geſ elle , nunmeh abe in dieſe deu ſchen Uebe ſe zung au s neue
du chgeſehen, und mi ielen Anme kungen un einem Vo be ich e beglei e wo den on D.
Johann Auguſ in Die elmai , de heil. Sch i P o . o d. zu Al o , und A chidiac. de
S ad ki che. De neun e Theil, welche die Weißagungen und Klagliede Je emiä en häl ,
Leipzig: Ve leg s Be nha d Ch iſ oph B ei kop .
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 33
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Eigminas Kazimie as 1997: K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco „Compendium G amma icae
Li h anicae“. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 9–32.
Hanzíko á Ludmila 1988: Náz y kalho češ ině z hlediska p incipů séman ické mo i ace.
– Sbo ník p ací Filozo ické akul y b něnské uni e zi y. S udia mino a Facul a is
Philosophicae Uni e si a is B unensis A 36, B no: Masa yko a uni e zi a, Filozo ická
akul a, 95–101.
Koženiauskienė Regina 1990: XVI–XII amžiaus p akalbos i dedikacijos, Vilnius: Mokslas.
S ockis Mindaugas 2007: Klasikinių kalbų ki čio žymėjimo į aka lie u ių ki čio žymėjimui:
dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S undžia Boni acas 1997: P a a mė. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 5–7.
ZM 2014: Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 6.
Saal eld bis Szypulowski. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle
bea bei e on Wal he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g:
Im Selbs e lag des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V.
Quellen, Ma e ialien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)].
Gau a 2020 12 09
P iim a 2020 12 30
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 34
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LATIN-LITHUANIAN GLOSSARY IN THE 1673 LITHUANIAN GRAMMAR
BY SAPŪNAS AND SCHULTZ
Summa y
A sho g amma o Li huanian, w i en in La in and published in 1673 in Koenigsbe g,
e e ed o as he Compendium, was w i en by K is upas Sapūnas (in Ge man known as
Ch is oph Sappuhn) and published by Theophilus Schul z (in Li huanian known as Teo ilis
Šulcas). I has been a consensus among schola s ha Schul z, o whom Sapūnas had
bequea hed his unpublished manusc ip , published i , yea s a e he dea h o he o iginal
au ho , wi h his own addi ions; ye , in he absence o he o iginal manusc ip , i is no always
clea wha exac ly hese addi ions a e.
Almos all Li huanian wo ds men ioned in he Compendium a e accompanied wi h La in
ansla ions; hus we ha e a de ac o Li huanian-La in glossa y consis ing o 1380 en ies.
Mos o he wo ds a e ansla ed well, bu he peculia i ies o he ansla ion o ce ain
Li huanian g amma ical o ms sugges ha he ansla o had o men ally ansla e hem in o
Ge man i s be o e p oducing he La in e sion; also, ce ain simila -sounding o
homonymous Li huanian wo ds, which could no ha e p esen ed any di icul y o a na i e
speake , seem o ha e con used he ansla o . F om his a conclusion can be d awn ha in
he o iginal manusc ip by Sapūnas (who was beyond doub a na i e speake o Li huanian)
he Li huanian wo ds had no accompanying La in ansla ions, and ha hese we e added by
Schul z (who was a Ge manophone P ussian). Ye , despi e hese mino sho comings
ine i able wi h a non-na i e speake , Schul z mus be commended o his wo k in p ese ing
o he pos e i y his in e es ing documen on Li huanian as i was spoken in Li huania Mino
in he 17 h cen u y.
MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 35
doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
KEYWORDS: Sapūnas, Šulcas (Schul z), Compendium, glossa y, ansla ion, La in.
MINDAUGAS STROCKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]