Lotynų–lietuvių kalbų žodynėlis Sapūno ir Šulco gramatikoje

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 MINDAUGAS STROCKIS Lie u ių kalbos ins i u as L'AUTYNLIETUVI LEGABLE GLONLIS SAPŪNO IR ŠULCO GRAMATIKOGE ESMINIAI VODŽIAI: Sapūnas, Šulcas, Compendium, žodynėlis, e imas, la ynų kalba. ANOTATIA M. 1673 Ispelli o in K is upo S Pūno e Teo ilio Šulco g ama icane dei Li uani, Compendium G amma icae Li uanicae, su o in ai adinamoje Compendium, quasi u e le pa ole li e iški ado e in la ynų kalbą, aigi joje de ac o slypi 1380 uni à di lie u iųla ynų kalbų žodynėlis. Da ques o a inio dizynėlio peculia i à ede e, che lie u iškus pa olezus in la ynų kalbą aduc uomo, la cui ma oji lingua e a okiečių. Si può a e conclusione, che Sapūno manosc i ione lie u iški pa ole sono s a e lascia e senza e imų, e lo o in segui o aggiunge a Šulcas. Nonos an e smulkių e imo nonikslumų, ques o dizionėlis o nisce alo ingų XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos ak ų. ĮVADAS K is upo S Pūno e Teo ilio Šulco p epa a g amma ica della lingua li uanea Compendium G amma icae Li uanicae, su o in ai chiama a Compendium, a li uanis ikos negozialo spesso segnalima san umpa SC, è p ezioso XVII a. monumen o della lingua li uanee. Gli in es iga o i conco dano che lei abbia sc i o K is upas Sapūnas, e Teo ilis Šulcas g amma iką isleido, qualche cosa addėjęs e sc i oęs p a a mes. Na ū alo chiede e, cosa esa amen e aggiunge a Šulcas al MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sapūno manosc i o. Come s udia o Tama a Buchienė, Jonas Palionis e Kazimie as Eigminas 27; Eigminas 1997: 19–22), be p a a mių, į p adinį Compendium eks ą bu o į e p os kai (Buchienė, Palionis 1957: 21 ku ios es a i g amma icali Kleino, pa icola men e i capi oli di ki chiamen o (S ockis 2007: 93100). Possiamo sape e solo an o? Ques o chia i si, sulla base di Sapūno e Šulco g ama icane slypinčiu la ynųlie u ių kalbų žodynėliu, e è lo scopo di ques o a icolo. 1 Come è no o, K is upas Sapūnas (15891659), na o in Mažojoje Lie u oje, oppu e sconosciu o; Kusuose, a ba Didžiuosiuose Rūdupėnuose, ėliau adin uose Enciūnais ( iksli ie a Bi žiška 1960: 263), en a o in Ka aliaučiaus uni e si à, là zasi ašė come Ch is opho us Sepun Li uanus paupe K is upas Sapūnas [ èliau il suo su name okiškai e a sc i a Sappuhn], po e e ingas lie u is [a lie u ninkas]. Da o (e, na u almen e, dalla s essa suo no s Mažosios g ama ikos) galima sp ęs i, kad lie u ių kalba jam bu usi gim oji. Jei nesame ik i dėl ku io Lie u os au o iaus gim osios kalbos, può aiu a e e pa a dės e imologija. da il suo p o ė ių e a A odo, kad Sapūno pa a dė y a lie u iška, me oniminės kilmės. A ai eiškia, kad kas no s celiba ino Sapės (So ijos) sūnus, nežinia (pa s K is upas e a Mykolo 1 Ci a endo luoghi da Sapūno e Šulco g amma icos in ques o a icolo, sa à indica o o iginalalaus 1673 m. pubblicazione pagina, che mol o acilmen e è possibile o a e e o og a uo zionale 1997 m. edizione. la pagina o iginale non nume uo (p a a mėse e Jei pa ola inale), sa à indica o la pagina dell'au o izzazione o og a o inio 1997 m. Ci uando Kleino g amma iką (se o iginalalo pagpii nume azione sma kiai suiu a ko ek ū os e o i), sa à indica o e o og a uo inio ilascio (1957 m.), e o iginalalo pagine, dis inguendoli / segno. In quei casi in cui il nume o di pagina dell'o iginale Kleino g amma ica a causa di e o e di ipog a ia non co isponda al e o, e à indica o sia il e o che il nume o di pagina e oneamen e ip odo o; ques 'ul imo sa à sc i o in kabu ėse. Ci ando Compendium e Kleino es o, iene usa a g a eminė ansk ipcija, sepa a o segni asc i endo solo g a emi e quei alog a us o liga ū as, che de ac o sono s a i acquisi i la s a us dei g aphemų (s, æ; œ nepasi aikė), ma indipenden emen e dall'o iginal design del ca a e e s ampa i o, i. y. il coside o go iško (s iuo caso Schwabache š) ca a e e z pe pe schoma z come e an iqua z, e non la con empo anea one ica ansk ansk ipcija (pe ché ques o sa ebbe a e lo s esso, pe quan o simili, segni). pa yzdžiui, „go iško“ š i o g pe ašy i šiuolaikinės one inės ansk ipcijos ženklu ɡ ien dėl o, kad jų iš aizda Raidės sz sa anno così e ip odo e, indipenden emen e dal a o che nella s ampa o iginalalo esse siano s a e kaip liga ū a (iš ku ios y a kilęs šiuolaikinis okiečių kalbos ašmuo ß), a a ski ai. Jei o iginalo spaudinyje į „go išku“ š i u a spausdin ą žodį į e p a an iqua š i o aidė, ji pe ašoma aip pa , kaip i isos ki os aidės, s ampa e senzausa e di qualche segnalazione. G a eminė ansk ipcija più co isponde allo scopo di ques o a icolo. Ci iabili Compendium lie u iški pa ole, ak ualūs a gumen acijos požiū iu, pa yškinami. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sapūno sūnus; Bi žiška 1960: 263). Tu a ia possiamo ichiama e l'a enzione al a o che nella sua g amma ica a p negausių mo e iškų a dų (ski ų mo e iškajai g ama inei giminei lie u ių kalboje ilius uo i) paminė a i Sape = Sophia (25) 2 . Iš o galima a sa giai spė i, kad galbū ben pa s Sapun così capì la p o enienza della sua sop annome. Dal 1612 m. ino alla mo e Sapūnas e a Didžiųjų Rūdupėnų ( =Enciūnų) klebon. Come si suppone, la sua g ama ica la sc isse ci ca 1643 m. (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997 10). Ques a p a a mės, nuomonė, no s li e a ū oje iesiai nieku nepasaky a, ik iausiai kyla iš 1673 m. leidimo do e si sc i e che ques o eicalas e a ul a lus um sex um pul e e quasi ob u a SC 48 daugiau come sei penkmečius dulkėmis za e s as, i. i. neišleis as: dalla da a dell'au o izzazione a si 1673 so ėmus 6 × 5 = 30 e o enu a 1643 anno da a. Tal'opinione dubi a o, pa e, non c'è ondamen o (se solo p a a mė è s a a sc i a nello s esso anno in cui appa ì la pubblicazione, e non un po' p ima). Inol e, ques o signi iche ebbe, che Sapūno g amma ica in e i à è più an ica che Kleino, uol 3 di ei, le appa enesse o e p ima delle lingue li uani g amma icos šlo ė. Anco a è no o che Sapūnas e a uno dei Kleino g amma icos compan ada bių, al quale Kleine e a p es ina o il p op io maneggia a ò g amma icos (Bi žiška 1960: 264; Eigminas 1997: 21). Anche Sapūnas no o e come au o e di la iniche eilè aščių (Bi žiška 1960: 263; Koženiauskienė 1990: 244, 266267). Egli mo ì 1659 m. Enciūnuose ( =Didžiuosiuose Rūdupėnuose) (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014: 1555). Teo ilis Šulcas (16291673) nacè anche Mažojoje Lie u oje, Vėlu oje (Bi žiška 1960: 343; ZM 2014: 1651; nell'ul ima on e ques o a o iene menziona o con claus o ico). En a o in Ka aliaučiaus uni e si e ą, nello ha zais sc i a come Theophylus Schul z Welawensis Bo ussus Teo ilis [in segui o il suo nome e a sc i o egolainga o ma la yniška Theophilus] Šulcas, Tu bū 2 ques o non e a un nome mol o comune, se Donelai is non lo chiamò nessuna di Me ă p o agonis i. 3 L'a e mazione che ques a g amma ica è s a a sc i a 8 anni (SC 255), è e onea (ques o sa à Teiginys, kad ji bu o pa ašy a apie 1651 m., pa eikiamas bibliog a inėje šiuolaikinio leidinio ano acijoje discusso in segui o). nella ul ima pagina del lib o (SC 336), c'è un e o e di s ampa. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ėlu iškis p ūsas. Da ques o si può dedu e che Šulcas e a p ūsas (no s ques o può signi ica e solo ci adini dello s a o p ussia), la cui na i a lingua osse s a a okiečių; ques o suppo asse e okiška su name's o igine. Baigęs uni e si à, la o ò Nybudžių klebono assis en o (ZM 2014: 1651), dal 1650 m. e a Išdagų klebonas, e 1662 m. di enne Ka nia os klebonu. Mi ė 1673 m. (Bi žiška 1960: 263; ZM 2014: 1651), i. i. s essi s essi anni, quando u isleis a Compendium. Anche, menziona, che lingua gli jis bu o laikomas ge u lie u ių kalbos žino u (Bi žiška 1960: 263), be nea odo, kad lie u ių sa ebbe s a a na o ia. È delle conoscenze che egli abbia sc i o lie u ių okiečiųla ynų kalbų žodyną (Bi žiška 1960: 263), ma ques o, se e s a o sc i o, neišliko. Pe inciso, uno dei suoi se e igli, Jonas, Lazdynų (Lasdehnen) klebonas (ZM 2014: 1651), è lo s esso Jonas Šulcas, che 1706 m. isleido Ezopočių pasakė inkinį lie u ių kalba. Poždaug an o sappiamo su en ambi Compendium au o ius. S Pūnas e a 40 anni più anziano di Šulcą. Essi en ambi e ano Ka aliaučiaus uni e si àą baigse luu e onų pas o iai Li u iškose pa apijose, lon anose una dalla al a non più che T akai da Vilniaus. Come sappiamo da Compendium p a a mės, Šulcas Sapūną conside a a il suo maes o e da lui e edi ò ki ados pa ašy ą g ama ica man aš į (all'epoca, quando Sapūnas la sua g ama ica sc isse, Šulcui do e a esse e anco a solo di ci ca 14 anni). 1673 m., ci ca 30 anni dal sc i e e e 14 anni dalla mo e Sapūno, Šulcas g ama iką uscì e nello s esso anni mo ì lui s esso, essendo 44 anni di e à. Cosa possiamo anco a scop i e dal es o di g amma ica pubblica a? La maggio pa e delle g ama icane minimų lie u iškų pa ole sono ado e in la ynų kalbą. Quindi, i è de ac o nascos a li e iansla ynų kalbų žodynėlis, sebbene e non išsklaidy as po isą eikalo eks ą. Šį ak inį žodynėlį suda o 1380 iene ų (dauguma jų y a ipo a i in un unico capi olo, e pa ilionie pa ole con aduzioni, ma c'è e pa ole di MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 junginių o iz isų sakinių). Co isponden e ocynellis da 2057 uni à di slypi e Kleino 4 g ama icane. Così de ac o abbiamo du XVII a. dei lie u iųla ynų kalbų žodynėlius. Na u almen e, essi sono mol o più b e i che quan o p eceden emen e pubblica i Si ydo diziona i, ma comunque essi sono p eziosi XVII a. lessicog a ia Li uani, dai quali analisies è possibile qualche cosa scop i e. 1. ŽODYNĖLIO KEISTUMAI Scel o S Pūno e Šulco g amma iką ede e, che le sue ocynėlyje sono di de e mina i keis umų, galinčius p o oca e sospe imen o, che aducjui, aduciam lie u iškus pa olezus in o la ynų kalbą, lie u ių kalba nebu o gim oji. Tokių queis umų non o e emo Kleino ocynėlya. P ecisamen e ques e quis umaio dizionėlio Sapūno e Šulco possono aiu a e a p ecisa e la conoscenza sul con ibu o di ciascun au o e al Compendium eks ą. In p imo luogo, di pe sé comp ensibile, e Compendium, e Kleino g ama icane, aigi e nei lo o ocynėli, sono sia seno inių g ama inių o mų, sia seno inių žodžių, o e o a žinomų žodžių, pa a o ų seno inėmis o a omi signi ica ēm. A causa di ques o il le o e mode no non semp e po à u ilizza li comodamen e come diziona ii di lingue Li uaneela ynas. Na u almen e, ali casi sono comple amen e nep iekaiš ingi e nep iklauso ai qui menėsimi queis umų. Pe illus azione ale la pena menziona e alcuni: Skellu Debeo, Skellejau 57 (skelė i skolingam esse e); Lazda Nux 57 (lazdynas, iešu medis; e lazda qui non signi ica pagalys e nux non signi ica iešu as); Skilliu Elicio ignem, Skiliau 47 (skl i, sklia, skýlė įžieb i ugnį skil u u; ede e skl i 2 LKŽe), Gaudźiu Conq e o , Gauzdawau 49 (gaus i dejuo i, ap audo i, skųs is; Mažojoje Ques o a icolo usa o Kleino ocynėlį du an e la p a ica degli s uden i susci menino Ramunė Ma ke ičiū ė, a ualmen e Lais ojo dell'Uni e si à di Be lino (F eie Uni e si ä Be lin) 4 do o an è. Lei la ing azio anche pe le p eziose discussioni ema di ques o a icolo. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 in Li uania paludi a impo anza); Pas impu Rigesco, Pas ippau 56 (pas ip i pas i i, sukie ė i; signi icazione, paliudy a e LKŽe), Wassa is Janua ius, Kowas Feb ua ius, Ka wèlinnis Ma ius 25 (ge ai paliudi i i ecchi nomi dei mesi Mažojoje Li uania) e k . Tu a ia alcuni casi sono un po' più complica i. 1.1.Dubio i, ma nondimeno non in allibili casi Nell'edizione del 1997 (SC 83) e a già s a o no a o e discusso il caso admįsu [sic; da u o giudicando, ques o è co ek ū os e o e pe il la yniško p iešdėlio adį akos; do ebbe esse e a mįsu], p onuncia o come di inabo 11. Può appa i e che la pa ola a minsiu qui la inicamen e ado a numa ysiu, p onunciasausiu, sebbene nella g amma ica di Klein (KG 103 9) la s essa pa ola a mįsu si aduce eco dabo ( ico dsiu). E iden e, che così aduce al a il signi ica o della s essa pa ola, e Sapūno e Šulco g amma iche u e a a nel capo signi ica o a spėsiu. Un al o caso, Melmů Calculus 26, anche se da p ima is a semb a, a si k yžkaulis qui sa ebbe s ela o come asmenuka, nemmeno non c'è e o e. Melmuo qui signi ica k yžkaulio dolo e, akmenligė; ale signi ica o paludi o e in al e XVII a. Mažosios Lie u os lie u ių kalbos šal iniuose, come ediamo da LKŽe. La pa ola calculus in linguaggio la ynų anche po e a eikš i 5 kids ų o pūslės akmenį, aigi qui ediamo da essenza co e o e imà. A ejis Smagu auju Pa asi um ago 51 dal p imo sgua do semb a nonla oi ikslus, a si la pa ola, eiškian i mėgau is gus iais algiais, qui sa ebbe s elas i y en i come įnamiui ( . y. ėd el žiau i. Insigilinus isul a che qui u i a a signi ica o el ėdžiau i, i e e non secondo an ikinės isuomenės „pa azi ui“ (g . παράσιτος), algančiam iš šeimininko malonės) a pajamas“. No s LKŽe okia eikšmė nepaliudy a, K is ijonas Donelai is ašė: u, lėbaudams i 5 Pe es imoniudijimo Maggio e in Li uania s . a icolinelį Si ydo 1642 m. o dodyne: K zyźá bolenie, Lumbago, Melmenio sopulis SD3 137. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 smagu audami, is Lauką con gje de e namą u a suėdei DM PV 465466. / Da ques o con es o si ede che il signi ica o della pa ola smagu au i è non an o miglia e gus umynus, quan o pio au i non secondo eddi o. Ques o con e ma Compendium e imą el ėdžiau i (i semb a is o inę žodžio smagu au i eikšmę bu o galima į auk i į Lie u ių kalbos žodyną). che ale A ejis Jauju Aq ã e idã sup[e ] in ũde e, Jowjau Jowe 52 anch'esso non è e udi o e imas, no s žodžio jáu i (jáuna / jáuja, jó ė) eikšmę LKŽe pa eikia ik „ aus i, e s i, maišy i, ne a ką da y i, jauk i jo alą, e la ase la iniška signi ica užpil i e dančiu andeniu. Sul pensie o semb a che jáu i qui signi ica da y i jo alą non pe kel ine signi ica o, e le e ine, . i. p epa s i una ce a ėdalą kiaulėms. Jo alo ing edien i po e a esse e nuplikomi e den io aceniu, aci jáu i qui signi icasse quello che Žemai ijoje nasakoma eiksmažodžiu pliky i, a Aukš ai ijoje lo co ispond ebbe o šu in i (apšu in i). Vedi di 6 conseguenza, qui in sos anza è co e a la aduzione. 7 Al le o e con empo aneo può appa i e che i casi Skinnu E adico 54 ( e imas signi ica aunu da pašaknų; più sa ebbe ikęs ca po) e Nèkal ai impunè 67 ( e imas signi ica nebaudžiamai; o se più sa ebbe ikę le pa ole innocue, innoxie o innocen e ) anche non sono mol o p ecisi, ma e lo o non possono conside a si e amen e e a ici aduzioni. Alcuni casi semb ano in e i à ela i i a ealij i del XVII secolo, ad esempio, Kèlines Caligæ 33 (i così pu e e imas Kleino g ama icane: KG 166 72 70 /). Toks la yniškas pa ola classikinėje kalboje eiškė ka ei ių XVII a. e anco a ki okia sandalai“. Sa aime sup an ama, ap anga bu o ienokia seno ės Romos laikais, ki okia è o a, quindi ne e a aspe a si comple amen e ikslių a i ikmenų. Kokia con inia a da Cn 1171 bu o XVII a. lo ynų kalboje, s engian is uome ines kelnes iki kelių, ilgas kelnes, aulus, blauzdines, kojines i į ai ius ba us pa adin i panašių omėniškų apda ų pa adinimais, ma y i (s aipsnyje Vb ánie powszéchnié, odźież nóg). Lo s esso ediamo e nel XVI secolo, Pe ques a 6 in o mazione ing azio colleghi doc. d . Pe ui Ski man ui. 7 Už šią in o maciją dėkoju kolegei doc. d . Rasuolei Vlada skienei. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 DD 23, 357, 434, 485, do e la pa ola caliga okiškai aiškinamas Hoß ode k iegss i el (kelnės a ba ka iški ba ai). 8 Così come la pa ola a iu (Awju qs. Aweju. Induo oc eas Awejau 52) s ela o apsimaunu 9 blauzdines, ma, come ediamo da al i on i, XVII a. la pa ola oc eae la yniamen e e ano chiama i e amme i auliniai ba ai o aulai, plg. menė ą Cn 1171 e ne u is paliudijimus Si ydo ododyne: Bo , ke o y. Oc eæ. Czeba ay SD3 21; Cholewá. Oc ea. Aułas SD3 30; Nágolenice źołnie skie, Oc eæ mili a es. Czieba ay ka ieywiu SD3 189 e Sko nie, Oc eæ, mullei. Cieba ay SD3 406. Essenzialmen e lo s esso caso è e Sźawju Displodo, Szowjau Szowe 52, do e la pa ola la iniška signi ica pokš eliu o sp ogdinu; o iamen e, che qui eso in es a spa amen o da a mi da spa amen i, dei quali ana i i omėni igno a ano. Sciss an o più sospe iimen i pone azionimazodio saugo i e imas la ynišku pa ole, eiškiančiu saugo is: Sawgmi qs. Sawgoju Ca eo, Saugojau 53 (halle sa ebbe ikęs cus odio). Tu a ia del e bo sa conse a e signi ica o saugosi, e i è paludi a LKŽe, aigi ik õs klaidõs qui non. Gius o, nello s esso Compendium la s essa pa ola Saugmi appena die o poche pagine di ado o già Cus odio 58. A p ima is a può appa i e un e o e būd a džio õdas (sla izmo, eiškian is so in an is, pasi engęs) e imas p ie eiksmiu mielai (Rodas liben e 67), ma ques o caso 8 Kadynišku pa ola caliga dal medie aggi sono s a e chiama e e kelnė, anco a is o da Hanzíko á 1988: 95, do e si a e ma che chekų pa liamo da XIV secolo paludi o kelnių nome kalho y, de i ęs da i ališkos o ma *caligo e ka iški ba ai con ilgais p iglundančiais aulais, che a sua ol a e a de i a a da lo . caliga. Pe inciso, ques o in ine è e nel linguaggio li uano no o della pa ola kalgo kės (pėdkelnės) p o o ipo: le p ime pėdkelnės nel mezzo del XX. nella allo a So ie ica Unione, aigi e nella occupa a Li uania, e ano impo a e da kelnai ės su kojinėmis; plg. nella Čekijos ( uome inės Čekoslo akijos), o an jų pakuo ės čekų kalba būda o ašoma kalho ky punčocho é (pažod. seconda me à del XX a. a a a Li u išką denominazione kelnės-kojinės). Sebbene gli ul imi a i menzionan i on i in e ne e non abbia lo s a us di ecensibile a icolo scien i ico, le lo o in o mazioni, appa is, non c'è mo i o non i ilizza e. Pa ice ca online pe le pa ole kalho y, caligo e, caliga, kalho ky punčocho é (į ai iai juos de inan ) pa odo nemažai šal inių su okia in o macija. 9 San umpa qs. qui signi ica quasi ( a si, a y um), . y. si dice che l'azionemazodio a iu u u ois empo cos i ui o così, a y um il suo esamois empo sa ebbe a ėju. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 spiega Neselmano diziona io: Je z wi d Ródas, Róds allgemein als Ad e bium geb auch , ge n, willig N 445. Abejonių può causa e e alcuni nomi di pian e, ma, come mos a l'espe ienza, nomi di biologiche specie nei diziona i, specialmen e anųjų lingue, è semp e keblus cosa e di assolu o coe enza qui mai ne e a aspe a si. Compendium sc i e che g ikiai è panicum (G ikkai Panicum 33), ma, accon Si ydo, panicum è so os: Be . Panicum. So os neiźsiszákoij, so os kulines SD3 10 (anche z . kūlinis 4 aiškinimą LKŽe). Lęšiai, accon Compendium, sono cice es. Ques o signi iche ebbe ži niai, solo pa a a a ne aisyklinga plu ale ( ik P obabilus smulkus apsi ikimas, se non e o e 10 della ipog a ia); e imas len es sa ebbe es a o più. Secondo Kleino e anche Si ydo, cice ( aisyklinga ienaskai a) è g ikiai: g ikkai ocymum, cice KG 166 72 70 /; Ta á ka ia zyna, Ocymum ( ulgo) cice . G ikiey SD3 442. Ol e a ques o, Sapūno e Šulco g ama icane (caup e be ku ioje sudė ingoe libgoe) sono e smulkių apsi ikimų, che di icil sepa a e dagli spus u ės e idi. Semb a che p esen ando nel la iniškio uſp aſſu in elligo 2 a si ado ne du ko ek ū iniai apsi ikimai, po ieną i lie u iškame, i e bo: se ques o osse [su]p assu in ellig[am], ques o eikš ų sup asiu. Lie u iškas pa ola così e co eomas 1997 m. pubblicazione (SC 65; anco a plg. Kleino sup an u in elligo KG 197 103 101). Anašus caso è d įsu audeam 11, do e la yniška o ma signi ica non d įsiu, o Expe gisco ), źi kles Po pex „d įsčiau“ ( u ėjo bū i audebo). Tokie a ejai kaip Nubundu Expe giſco 55 ( u ėjo bū i 33 ( u ėjo esse e Fo pex), Isź e illuc inde 65 ( u ėjo esse e illinc, inde), T ysdesźim T igin i 29 ( u ėjo esse e T igin a) sono quasi senza dubbio imp us u ei e o i. Aki aizdi imp us u ės klaida è 67-ame (spaudos klaida; in eal à 69-ame) a pagina, do e a sp in din a ši aip: Po, sub, sub e . An e, co am. u o ques o in e i à è spiegazione, qualiie 10 G ama iškai aisyklinga daugiskai a bū ų cice a, be , kaip ašoma Cice ono amžininko Ma ko Te encijaus Va ono eikale Ci ca la ynų kalbą (De lingua la ina, 8.48), ques a pa ola è ienaskai inis e mol eiskai a cice a apsk i ai ne a ojama. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 signi ica o sa ebbe susige i, abso be i) in gene ale di icile o a e pa a a a sc i u a monumen o. Un po' an o dubbi può solle a e il a o che Bessige iu sc i a con due - -, come oce, che si o a da an i a lo o, sa ebbe umpa, ma esa amen e allo s esso s esso oglio sc i a e la pa ola źe iu, źe ejau, che da e o è žė ė i (non že i; e imas Scin illo lo con e ma). Un al o caso non chia o è Pe iu La o, Pe ejau 48. Lo inisches e imas è p ausiù, a si lie u iškas pa ola sa ebbe pe i, . y. p aus i pi yje. Kyla g ande sospe o, che in eal à qui usa o la pa ola pe ė i (ku iam sa ebbe ikęs la yniškas incubo upė i, pe ė i, pa iona o ascian pa olaí upė i 52). Dal lessico Neselmano non ede e, che pe i e pe ė i sa ebbe o s a e con usi, 20 aigi possibile cosa, che li con ondesse Compendium lie u iškų žodžių adu o e. Ne addi a alla necessi à e il a o che in amma s essa pagina la pa ola, che da e o è sė i, ha esse e il empo Sejejau. Tasse le e e -ejpad igubicazione sicu amen e è imp us u e e a a, pe ché u ojo empo o ma *sėjėjau, ai nos i sape e, non nepaliudi a non solo Mažojoje Lie u oje, ma e in gene ale niucchia. 21 mol o dubbio caso è Swellu Glisco, Swillau 54, comunque, neap a as nella 1997 m. pubblicazione. Le o me della pa ola Li u iško p obabilmen e sono s il i, s ela, s ilo, aie che sa ebbe apa esi o a amilia i pa ola s il i, s yla, s ilo, sebbene po ebbe o esse e e s el i, s ela, s ilė ( a ojamam signi ica o s il i o s ilin i LKŽe; beje, Li humažodis s el i paliudi o p incipalmen e Mažinkluosios pamose). Lo inisches e imas signi ica plės is, b ink i, pūs is, didė i. Ques o s ano caso si può spiega e di di e si modi, ma non ci zè abbas anza da i a cui nemmeno uno sceglie e. Fo se la scel a di ques a pa ola de e minò il a o che la pa ola glisco in le e a u a la ynų è usa a e pa lando di uoco, ad esempio, Luc ecijaus Sulla daik ų p igi į I giesmės 474u ila: ignis gliscens ugnis besiplečian i = sma k usiauenan i = įsidegan i? Sulla base di ali consumi 20 Pé u, pe ẽjau, ẽsu, ẽ i, b ü en, on den Vögeln. An pau û pe ẽ i, au den Eie n si zen 285. Pe u, pẽ iau, pe su, pe i, Jemanden baden; mi dem Badequas schlagen; auch dann allg. Jemanden schlagen, p ügeln <...> N 286. 21 Neselmano ko odyne: Sẽju, sẽjau, sẽsu, sẽ i, säen. Ropes sẽ i, Rüben ode Ka o eln se zen N 459. Hako o dodyne: Sė i sen, p s. ju, p . già, u . con H 115. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 esempi, o se e possibile qui inso ge e simili udine al signi ica o s il i. Likimi à, che il adu o e qualche ol a sa ebbe con ondijès okiškus pa ole schwelen usen i, s il i e schwellen in i, pūs is, semb a nedidė, pe ché così con ondi e possibile solo s aniimas, e non madmosios pa ole. Fo se XVII a. Mažosios Lie u os a mėse da e o i i a al o e impaliudi o e bo s el i (skolinys om okiečių kalbos?), eiškian is pūs is? Sebbene i diziona i non lo con e mino, una iga di 22 Donelaičio solle a ce e pensazioni: Tūls nus ilęs ponpalaikis, ods, ide si bu amo DM VD 278. 23 Cosa signi ica esa amen e qui nusuleso? Semb a che ques o luogo susci asse dubbi a mol i: LKŽe iene o ni a l'in e p e azione (ci a endo p ecisamen e ques a Donelaičio luogo) nusigi enęs, nususęs, ma Rėza (che o se a ebbe do u o meglio capi e Donelaičio a mę, e quindi e le sue immagini ingus posagi) adusse comple amen e le e ji: Manches He lein, e seng am O en, e lach zwa den Baue egnudęs p ie k osnies (R 47). È da e o qui dis elęs ne eiškė nu ukęs, išpuū ęs? Anco a si può con on a e al a Donelaičio igau è, do e mol o simile in azè (i ale in la medesima posizione hegzame o) usa o la pa ola pil o as: Kad pil o s koks ponpalaikis aipo p asikeikia DM VD 126. Summa summa um, wi hou nuo i da i imanga nonlišku, pe ché Compendium la pa ola s el i (a s il i) in e s as glisco, ma nonsemb a, che ques o sa ebbe buon e imas. Un al o caso che solle a ince ezze è Sellu Sali am emi o, Sellejau 57. La inico e imas signi ica seiles išski iu. Se la pa ola li e iška da e o è selė i, sela (seli, selėja), selėjo, allo a esso signi ica sėlin i. Così si indica e LKŽe, ci ando a ie on i, ypač Mažosios Lie u os. LKŽe a p jų paminima i ši konk e i ie a (SC 57), adinasi, yliai 22 E imologijos žodynai su a ia (h ps://www.dwds.de/wb/e ymwb/schwellen), kad ši šaknis, eiškian i pūs is, è paludi a solo nelle lingue ge maniche (plg. ingles swell pūs is; beje, a causa di ques o al o pa ola schwelen usen i, s il i plg. a uali inglesi swel e leip i dal calščio). Quindi bal iško pa ola (bend o con ge manais indoeu opie iško pa eldo) *s el i pūs is p obabili à di esis enza semb a nedidė. Nonos an e il p es inys da okieć della lingua one icamen e sa ebbe sicu amen e įmanomas, plg. s ẽlis da okieć Schwelle slenks is K 417, LKŽ. 23 Žodynuose galima as i ik okias eiksmažodžių s il i i s el i eikšmes, kokias žinome daba : Swelù, swél i, s. u. Swylu N 508; Swylu, swillau, swilsu, swil i, glimmen, schwelen. Swelù, sweliàu, swélsu, swél i, dass. N 509; [swelu, sweliau, swelsiu, swel i = swylù, schwelen.] K 417 (lauž iniai skliaus ai in ques o diziona io Ku šaičio signi ica che di ale pa ola non lo sape a na ojoje a mėje, ma solo da on i di sc i u a). MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 iconosciu o che SC la yniškas e imas ne egias, ma nell'au o izzazione del 1997 i enu a co e iga i o ma selė i, e signi ica o seiles dis ingi i SC 313. Possibili due in e p e azioni: oppu e si a a della pa ola selė i, a en e signi ica o sėlin i, oppu e o iginaliame l 1673 m. Compendium pubblicazione a i a a spaudos e ida ( aidės -ell ie oj -eil-). Ve odį seilė i a oja e Donelai is: Così che gli mol isyk seilėdams suo linguzu ėlis DM PV 519. Un al o caso dubbioso è Kibźdu Submo eo, Mo o, Kibzdejau 57. Kibždė i signi ica k u ė i, e la yniškas e imas dice pas ūmė i, mo in i, aigi o se u i a a in es a k u in i. Se da e o la pa ola kibždė i kadaise po e a a e e anzi y inę signi ica o, o ques o è adu o e e ada, nežinia ( u bū l'ul imo caso). Vale la pena un'al a ol a ico da e, che nella g amma ica di Kleino ali dubbioo ină e imă non o e emo. Tu e le lie u iški pa ole, che i sono ado e in la ynas lingua, nonos an e XVII a. sc i ybos e a chajiškų o mų, sono chia e al con empo aneo li a iano e slandžiai de a con la yniškai aduzioni. Tu o, cosa dubbioo ino si può o a e in Kleino g amma iche, be già menė ų quan o d abužių pa adinimų, y a keli a ejai, iksliau, ienas pluoš as a ejų, kai lie u iškas esamasis appe ikslių augalų a XVII a. empo pa ašau iz e s as la ynišku pe ek u ( a si lie u iškai bū ų bu ę aſz ſawa wa da pa aſzau, ego meum nomen ſc ipſi; u ſawa wa da pa aſzai, u uum nomen ſc ipſiſ i; jis ſawa wa da pa aſza, ille ſuum nomen ſc ipſi ; aſz awa wa da pa aſzau, ego uum nomen ſc ipſi; pa ašiau a esu pa ašęs): u awa wa da pa aszai, u uum nomen sc ipsis i KG 243 149 147. Da u o 24 giudica o, ques o è casuale neapsi gua damen o. Qual che sia s a a Danieliaus Kleino e ninė o igine, o iamen e, che il suo linguaggio li uano osse eguale al mokėjimui gim akalbio. pubblicazione. Tu a ia non do ebbe so ge e l'imp essione, che in enda 'hai knibždė e knibžda e o i. Tokie y a abejo ini lie u iškų žodžių e imo į lo ynų kalbą a ejai Compendium 24 Tai ik ai esamieji laikai, o ne kokie no s one iniai a o og a iniai bū ojo laiko a ian ai, plg. ik us i ispe i amen e in e s us bū uosius empi: musze e be a i KG 195 101 99, a nesze... a uli KG 241 147 145 e k /. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Come menziona o, li e iškų pa ole e posakių e imų į la ynų kalbą è 1380, e abejo inų di lo o è solo an o, quan o discussa in ques o a icolo. Tu i gli al i casi di aduzione sono gius i e aiklūs. T a di lo o è e caso, che, come semb a, sbaglia o capi o LKŽ o ganizza o i: LKŽe pa ola pask is i 2 (pask iñda, pask o) 2° signi ica o basa o unicain ele pos o su qui discussi da g amma icosa (nu odoma SC 55) e quella signi icazione p esen a a išg iež i, изg emž i. P uessa o quel caso Compendium es o, ediamo: Pask indu Ca us io, Pask i au 55. La inico e imas sa ebbe uščia idu is (a įdubęs) ampu, cioèi cioè, ques o e mine signi ica o è non išg emž i qualcosa, che di en asse uščia idu is (ques o sa ebbe ca um acio), ma pačiam uščia idu iam di en a e, . y. iš e ė i o įdub i. 2. VODYNLYJE PATIKTI VERTINGI DUOMENYS Ap a iamene ocynėlyje anche ci sono mol i in e essan iı e alo ingų cose, che non sono l'ogge o di e o di ques o a icolo, ma nondimeno li ale menziona e. In esso possiamo o a e paludi a o la lis a dei nomi delle di ini à li uane an iche (Kaukas, Gab a as, Gabjaujis, Velinas, Žemyna 2425; Kleinas liudija o mą Žemynė KG 157 63 61), dei nomi dei locali e dei esiden i (p ūsas, P ūsa; įs liudija o mą P ūsija KG 158 64 62), Kleiaučius, ka aliaučionis, Danckas [Dancigas o Gdanskas], danckionis, Tilžinas, ilžinka, Įs u is, Ka alėnas, Ka ena a [Ka nia a], ka ena iškis [ka ena iškis], Li huania, be ninkas 19, 25; andame e Kleinas, pa e di ques i nomi ien ano in en ambe le lis e. Così come Compendium ocynėlis es imonia e anąją pa ola kunigaikš is signi ica o, mi abile dic u, non pe ekusią in LKŽ: Kunigaik[s]ź is P incipis ilius 19 aldo o, mona cho (kunigaikščio signi ica o a uale) signi ica o; ques 'ul imo signi ica o della pa ola kunig è en a o in LKŽ). Che non si a i di qualche casuali à o a icinamen o, is o sūnus“, plg. Kunigas P inceps 19 („ aldo as, mona chas“, . y. „kunigaikš is“ daba ine dal con es o, do e in s esimo capi olo, in pagina 19, si menzionano di e si go e no e i lo o sūnų MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 i ulai: Ka alius Rex, Ka alunas Regis ilius; E cikis P inceps, E cikai is P incipis ilius, anche Klebonas Pas o , Klebonai is Pas o is ilius (pa liamo, o iamen e, di liu e onų klebonus, che e ano s a e edę e u ė ano aikų). Possiamo anco a con on a e con Kleino es imoniim: Kunigas Dominus šeimininkas, so ano, Kunige Domina šeimininkė, aldo ė 65 (plg. e al i lì s esso Kleino o ni i pa ole). KG 118 / 24 i Kunigaikś is P incipis ilius, P inceps „ aldo o sūnus; aldo as“ KG 161 / 67 2.1. Klasikinių omėnų au o ių ci a os Compendium pa olaynėlyje a a i sakinių, cui illus a a Li u ians lingua sin aksė, è e qualche classiche omėnų au o ių ci a as. Anche e umpos, esse sono comunque più an iche conosciu e ques e ope e aduzioni in lingue Li uanee. T e di lo o indica e e au o i, men e alcune al e sono senza au o i à indicazione e 1997 m. pubblicazione imase non iden i ica e. 25 Ecco ci azioni con i ci a i au o i: Ipacź[ę] Lieko ys ę u , an a àusźimo Ligg[o]sa kuno ka sźcźius. Sing[u]la e emedium haben ad e ige andum in mo bis co po is a do es. Plinio 8687 (è s a o a sp in din o Ipacźe, Liggůsa, Singnla e). Ques o è Plinius Vy esnioio ci a a, che signi ica u i pa icola e cu omąją a ybę 26 a aušin i nelle mala ie co po ka ščius (apie sel ine ynuoges). Neigi wiena iecźis ku i su jednojimo Deiwjû pa ei is ne a uźlik a. Neq[ue] ulla es e ques o sos ienežia, che ko ek ū os e o i si possono aspe a e non solo li a iškues, ma e la yniškues quæ ad placand[os] De[o]s pe ine , p æ e iſa eſ . Cic. 86 (bu o a spausdin a placandum Deus, 25 1997 m. pubblicinio p a a mėje (SC 19) menziona i solo due ci a i, Plinijaus e Cice ono, dimen išus non subi ous ap a simą Ho acijaus ci a ą, iden i ikuo ą SC 223. 26 Na u alis his o ia, XIV. (in alcune pubblicazioni la nume e azione dei capi oli di e isce, ma ques o sa à ci ca XIV lib o ul imo ečdalio all'inizio del 99). Tu o l'a enimen o di Plinijaus in lingua Li uanei non è ado o ino adesso. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 nelle pa ole; inol e, in alcuni es i di Cice one in nuo ašu (e mode ne pubblicazioni) in ece p ae e isa iene usa a p ae e missa quasi nello s esso signi ica o). Ques a ase di Cice one da III linguaggio p ima Ka iliną (In Ca ilinam, III.20), che signi ica Nė uno cosa, che ma mo e iškosios 27 giminės o ma dei ės e ano chiama e ana iche Li uānijas (deciò e omėnų) di ini à in gene ale; p iklauso die ams pe maldau i, nė a [ =nebu o] p aleis as“. Deiwjû čia pažodžiui y a dei ių, pe ciò ik e ebbe di e che la pa ola dei ės (daugiskai a) una dei ecchie signi icazioni è semplicemen e die ybės (non solo mo e iškos die ybės), plg. mol iskai os люди mo e iškąją giminę anuosie sc i uose. LKŽe p esso la pa ola dei ė, comunque, ale signi ica o non è menziona o, anche se lì ipo a o in Maž ydo asi Tos dei ės jums canno ничего хоро дать pa u a o il signi ica o della pa ola è esa amen e ale (die ybės; in ado con es o Maž ydo menziona e di ini à in e i à sono i iškos). Gia ampi Boba, ô acźiau uoi g aźi egiama bu . Fis anus & amen is o mosa ide i Ho a . 4. Ca m. Od. 13 81. Come e indica o, ques a ci azione da Ho acijaus Odžių (Ca mina, IV.13.2 3). O iginalis è la cosidde a IV Asklepiado s o os 2osios eilu ės pabaiga e 3-oji eilu ė, e lie u iškas e imas è isai a i o iginalalo me o. 28 Alcuni delle omėnų au o ių ci azioni lascia e senza au o ys ės i e odų. Ecco lei: Kodel u we a a gu nè we a o wa do Sakysu. Digna uo cu sis indignaq[ue] nomine, dicam 76. Ques o è Ma cialio epig ama III.34 la p ima igau è (hegzame o). Lie u iškas e imas anche è hegzame as (jį deklamuojan eikė ų a e eliziją e a gu, come la yniškuose hegzame uose), impinasi, ques o è anks y a (no s e non s essa anissima) lie u iška hegzame o eilu ė. Visa Ma cialio epig ama è così: Šiuolaikinį e imą si può ilege e in ques o 27 lib o: Ma kas Tulijus Cice onas. Talbos, ado a E. Ulčinai ė, Vilnius: P adai, 1997. P. 118169. 28 Šiuolaikinį e imà si può o a e qui: Ho acijus. Ly ika, ado a H. Zabulis, Vilnius: Vaga, 1977. P. 183. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Digna uo cu sis indignaque nomine, dicam. F igida es e nig a es: non es e es Chione. Epig ama me ginai, chiama a des ina a Chionė. Il nome g eco Chionē (Χιόνη) signi ica app ossima i amen e Snieguolė, o Sniegė, e u o l'epig ama signi ica Kodėl u ale e [allo s esso empo] non al a il p op io nome, accon iamo: sei edda [ =neais inga] e sei buoda [ amsaus gymio, che non e a conside a o idealu di bellezza omėnų]: Snieguolė esi e [allo s esso] empo. Eszis uoja e con empo aneo di ques o es o, come e quasi di u i gli al i (issky us obsceniškiausias) Ma cialio epig amų, e imas. Da ques a epig amma scel a 29 sin assii illus a e semb a che Compendium au o i, sebbene e osse o lu e onų pas o iai, app ezza ano giojsmus e i a omėnišką sąmojį. Si può no a e che sulla pagina 84 pe illus a e la ges ione linksnių è scel o 30 un compoinys di pa ole miliu me gą; ma posakis pa eimi mylėjęs 8 p obabilmen e signi ica pa einu a ous se izio a amico o similiamen e (plg. Donelaičio a oseną pamylė i = pa aišin i DM RG 116), pe ché al imen i so ge ebbe ques ione, da quale is i uzione esa amen e pa la o e pa ei i (pa eina). Kàm an bene? Cui bono? 79. Anche se umpa posakì, ma egli è no o dal linguaggio di Cice one Za Roscií (P o Roscio 84, 86 e c.): Kam ques o [Roscijaus ė o nužudymas] ha da o bene icio? Plg. a uale posakį ( u bū in ine de i us da ques a lingua di Cice ono) 31 kim è u ile? 29 Ž . Ma cus Vale ius Ma ialis. Epig amos, ado o A. T. Veličkienė, Vilnius: Bal os lankos, 1998. P. 74. 30 By he way, come menziona a, Šulco sūnus Jonas 1706 m. isleido Ezopo pasakėčių ( ap lo o e a e da Fed o bei Ho acijaus kū ybos žinomų pasakėčių siuže ų) e imus in lingue li e is e. Fo se an ichissima le e a u a pomėgio egli e a e edi a o da pad e. 31 Ž . : Ma kas Tulijus Cice onas. Talbos, ado a A. Kučinskienė, Vilnius: P adai, 1997, 3588. MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Sug ysź u walgęs. Redeo obsona u 85. Anche e umpas posaccio, ma egli è ci a a da Plau o komedijos D yniai 32 (Menaechmi 277, 288). Pažodinė šio posakio eikšmė y a „g įž u p o edūpinęs algio (p z. apsipi kęs u guje), ma ques o non qualche e o e di aduzione, e possibile pe kel inė signi ica o. 2.2. Ci azioni Bibliche Anche Compendium es o con iene ci ca 90 Li u iškų e co isponden i la yniškų An ico e Nuo o Tes amen o ci a , no malmen e con accu liimi i e imen i. Mol i di lo o la inoinisca a ian e coincide con il Vulga os es o (o di e isce solo nežimiai) e co esponde Li u išką eks ą. Tu a ia c'è caso, da cui semb a, che Li u iškam es o scel o sbaglia o co ispondimen o da Vulga os: Gi iasi Pik ybe, si e isź Pik ybês sawo. Glo ia u Pecca o in deside iis an[im]æ suæ. Ps. 3 10, 79 (è s a o app in p annmiæ). Il Salmo indicazione p esen a a co e amen e, ma il suo es o la ino signi ica gi iasi nusidėjėlis nei suoi sielos oškimuose (A. Rubšio e Č. Ka aliausko 1998 m. e ime: Juk nedo ėlis puikuojasi s ojim s ca kėslais). Semb a che il es o li uano sia meglio co isponden e un luogo da Ps 52:3 (Vulga oe 51:3) glo ia u in mali ia (gi iasi pik ybėje, che pik ybėje“; isas sakinys: quid glo ia u in mali ia qui po ens es iniqui a e? „kodėl gi iasi po en e è injus iumu?; A. Rubšio e Č. Ka aliausko e sione: Kodėl e imų, a la yniškus e imus in didžiuojies, nega bingas galiūne, sa o da bu nedo u?“). Tai galiausiai pa i ina į a imą, kad p adiniame g ama ikos ank aš yje isi a be eik isi lie u iški žodžiai i sakiniai bu o be segui o aggiun o al o uomo, aigi Teo ilis Šulcas. 32 Comedie con empo aniù e imą (Aleksio Chu gino) si può o a e in ques o lib o: An ikinės komedijos, sud. D. Dily ė, Vilnius: Vaga, 1989, 445504. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3. ŠIUOLAIKINIŲ VERTIMŲ NETIKSLUMAI Giacp esimo c'è da menziona e nonikslumus, dei quali appaico Compendium la yniškų p a a mių (pa ašy ų, come su a iama, Šulco) nelle mode ne e sioni, p esen ami in 1997 m. edizione. Essi sono a iosi, mol i smulkūs o simili a poe iškus a pasacjimi, ma alcuni di lo o un po' os acolano comp ende e p a a mėse disposi i a i. Se qualche ol a osse O iginalalo p a a mè, non nume a e pagine (SC 48, 50), engiamas naujas šio paminklo leidimas, ai bū ų e a pa ikslin i. c'è ale ase: Mul a & e è sexcen a o si an (si spec es gen is Li h anicæ o iginem, nonnullo um G amma ices p æcep a espuen ium, & ex usu addiscendam ling am, con enden ium, objec iones) monenda occu e en , nisi ne monica ad ins a an , imo obicem pone e , & au em quasi appa e ellu um & e issimum Ve e bium: Vino end non opus es es hë hede â suspensibili. Egli signi ica ( aducendo quasi le e almen e): Daug e quasi seicen o [la inico posakis, eiškian is maždaug de innios galybės] o se (se conside assim in lie u ių au os kilmę [i ] alcuni delle egole g amma icali disp ezzan i e dalla p a ica la lingua impa iną esan eigią [žmonių] obkaiš us) dubbi [monenda: pas abų, įspėjimų] so g ebbe o, se nuogąs a imas, che non le di en asse pe segno [o pabaisa], non pas a [ hem] blog e in gala e nei [pazinga. aamos negnaib] a a os] a e mol o bene: gius o: non c'è bisogno di p ea iso [pazod]. pa duodamam ( =ge ai pe kamam) al ino nien e pakabin os gebenės [cui, accon a E azmo Adagia 589C, è s a a u ilizza a come segno pubblici a io omėnų a e nose]]. Da qui si ede, che la ase è alluomina in Kleino g amma ikos p a a mę, nella quale è s a a o ni e possibili oponen ų obiezioniş i pe causa sumanymo sc i e e lie u ių kalbos g amma iką e poi papunkčiui su iuškin i. Quelle obiezze in sos anza e ano ques e: 1) la lingua Li uania discenda da linguì miscela, ol e a ques o, ha mol i diale i, aci quindi g amma icos sc i e e impossibile; 2) dalla p a ica si può impa a e la lingua meglio che dalla g amma ica. Šulcas, non olendo pe me e si in ali discussioni, qui solo accon a, che os ipišies p iekaiš ų (monenda) po ebbe o so ge e no ynios po ybės, ma ne e a in lo o i olge e a enzione. Le pa ole jei a siž elg um nel lie u ių au os kilmę è alluomina in Kleino già su iuškin ą MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 p iekaiš ą, esą lie u ių kalba p o enu a da kalbų mišinio, ma ciò che accon a a non Šulcui e a no a e eo ia dell'o igine lie u ių da omėnų. Al imen i pe ché li e iamen e sin aksei illus a e sa ebbe o scel e luoghi da omėnų au o ių ope e, e eilia i ammen i si aducono applicando į me ą? Kleino „lie u ių kalbos“, o „lie u ių au os (gen is Li anicæ) kilmę“, galbū eiškia, kad Sapūnui i g ama icane, by he way, classici au o ií ci a i nepasi elkiamo. Nonnume ia e pagine p a a mie (SC 50, 52) a le agioni, nulėmusių ques a g amma ica esecuzione, menziona a e ale: ex am c eb â desc ip ione o us imo , ne ci a um nuogąs a imas, che p ima una e us Sumany ojo, al a e us Au o iaus in e esą [šie pa ik ių p admenys] Li huanian wouldn' spaus u ei [ =spaudai a iduo ]]. Da qui ediamo che XVII a., come e si po e a aspe a e, in au o ií di i i e a gua da o più libe amen e che o a: In en o is, um Au o is G a iam ypis conc ede en u „iš okio dažno pe ašymo kilęs mol o che pasida ia ques o negozio nuo ašus ( icu amen e pascoline o iginalą da Šulco), inché in ine Šulcas ėmė p eoccupa i, che qualcuno quel negozio non neišspausdin ų e non p asiem esse dalle sue endi e icau i. Anche ques o spiega, pe ché Šulcas si chiama au o iumi: la iniciamen e la pa ola auc o (čia pa a o o a di as a ian e au o ) può eiks i e gius iė à p op ie inkà, u in ì di i o ende e la p op ia p op ie à. Vadici, Šulcas, pa eldėjęs Sapūno man aš į, se empi, come pasaky emmo e mini a uali, u inių au o iaus di i i p op ie ininku e pe me e capi e, che ale exusi p op io Sapūno (p a a mėje adinamo Sumany oju, In en o ) olia. Non esis e nessuna agione di dubi a e di ques o. Inciden almen e, anche se nella i ola e la pagina ques o esco o è chiama o Compendium g amã icæ Li h anicæ (Lie u iškos g ama ikos san auka), p a a mėse esso iene cos an emen e menziona o MINDAUGAS STROCKIS. La inųlie u ių kalbų žodynėlis Sapūno e Šulco g ama icane | 32 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 SNT Š en asis Raš as: Senasis i Naujasis Tes amen ai. L'An ico Tes amen à da eb aiji, a amei e g eciu i lingue aduzione, p a a mę, in oduzioni e ST concoc ì diccionì e spiegazionimu sc i è p el. p o . An anas Rubšys. Naująją Tes amen ę dal g eikų lingua aduzione, in oduzioni e NT są okų žodyną pa ašė kun. Česlo as Ka aliauskas, Vilnius: Ka alikų pasaulis. P iega online: biblija.l . VUL The La in Vulga e. Accesso in e ne : www.bibles udy ools.com/ ul. LITERATŪRA Bi žiška Vaclo as 1960: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865 m., biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos. I: XVI–XVII amžiai, Čikaga: Kul ū os ondas. Buchienė Tama a, Palionis Jonas 1957. Pi mosios spausdin os lie u ių kalbos g ama ikos. – Pi moji lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 9–63. Die elmai Johann Augus in 1760: Die Heilige Sch i des Al en und Neuen Teſ amen s, nebſ eine ollſ ändigen E klä ung de ſelben, welche aus den ause leſenſ e Anme kungen e ſchiedene Engländiſchen Sch i ſ elle zuſammenge agen, und in de holländiſchen Sp ache an das Lich geſ elle , nunmeh abe in dieſe deu ſchen Uebe ſe zung au s neue du chgeſehen, und mi ielen Anme kungen un einem Vo be ich e beglei e wo den on D. Johann Auguſ in Die elmai , de heil. Sch i P o . o d. zu Al o , und A chidiac. de S ad ki che. De neun e Theil, welche die Weißagungen und Klagliede Je emiä en häl , Leipzig: Ve leg s Be nha d Ch iſ oph B ei kop . MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 33 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Eigminas Kazimie as 1997: K is upo Sapūno i Teo ilio Šulco „Compendium G amma icae Li h anicae“. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 9–32. Hanzíko á Ludmila 1988: Náz y kalho češ ině z hlediska p incipů séman ické mo i ace. – Sbo ník p ací Filozo ické akul y b něnské uni e zi y. S udia mino a Facul a is Philosophicae Uni e si a is B unensis A 36, B no: Masa yko a uni e zi a, Filozo ická akul a, 95–101. Koženiauskienė Regina 1990: XVI–XII amžiaus p akalbos i dedikacijos, Vilnius: Mokslas. S ockis Mindaugas 2007: Klasikinių kalbų ki čio žymėjimo į aka lie u ių ki čio žymėjimui: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. S undžia Boni acas 1997: P a a mė. – Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 5–7. ZM 2014: Das „Zwischenmanusk ip “ zum Al p eußischen e angelischen P a e buch 6. Saal eld bis Szypulowski. Au de G undlage de Sammlungen on F iedwald Moelle bea bei e on Wal he Mülle -Dul z, Reinhold Heling und Wilhelm K anz, Hambu g: Im Selbs e lag des Ve eins [ ü Familien o schung in Os - und Wes p eußen e. V. Quellen, Ma e ialien und Sammlungen zu al p eußischen Familien o schung (QMS)]. Gau a 2020 12 09 P iim a 2020 12 30 MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 34 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LATIN-LITHUANIAN GLOSSARY IN THE 1673 LITHUANIAN GRAMMAR BY SAPŪNAS AND SCHULTZ Summa y A sho g amma o Li huanian, w i en in La in and published in 1673 in Koenigsbe g, e e ed o as he Compendium, was w i en by K is upas Sapūnas (in Ge man known as Ch is oph Sappuhn) and published by Theophilus Schul z (in Li huanian known as Teo ilis Šulcas). I has been a consensus among schola s ha Schul z, o whom Sapūnas had bequea hed his unpublished manusc ip , published i , yea s a e he dea h o he o iginal au ho , wi h his own addi ions; ye , in he absence o he o iginal manusc ip , i is no always clea wha exac ly hese addi ions a e. Almos all Li huanian wo ds men ioned in he Compendium a e accompanied wi h La in ansla ions; hus we ha e a de ac o Li huanian-La in glossa y consis ing o 1380 en ies. Mos o he wo ds a e ansla ed well, bu he peculia i ies o he ansla ion o ce ain Li huanian g amma ical o ms sugges ha he ansla o had o men ally ansla e hem in o Ge man i s be o e p oducing he La in e sion; also, ce ain simila -sounding o homonymous Li huanian wo ds, which could no ha e p esen ed any di icul y o a na i e speake , seem o ha e con used he ansla o . F om his a conclusion can be d awn ha in he o iginal manusc ip by Sapūnas (who was beyond doub a na i e speake o Li huanian) he Li huanian wo ds had no accompanying La in ansla ions, and ha hese we e added by Schul z (who was a Ge manophone P ussian). Ye , despi e hese mino sho comings ine i able wi h a non-na i e speake , Schul z mus be commended o his wo k in p ese ing o he pos e i y his in e es ing documen on Li huanian as i was spoken in Li huania Mino in he 17 h cen u y. MINDAUGAS STROCKIS. Lo ynų–lie u ių kalbų žodynėlis Sapūno i Šulco g ama ikoje | 35 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.13 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 KEYWORDS: Sapūnas, Šulcas (Schul z), Compendium, glossa y, ansla ion, La in. MINDAUGAS STROCKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius [email p o ec ed]