Vokietis „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas GERMIETIS LETUVI KALBOS WORDYNO PASAULVAISDYGE 1 Ob wir Freunde sind oder Feinde, die Zukunft muss noch zeigen, wokieti. Vincas Krėvė ESMINIAI WORDŽIAI: Wortynas, semantika, iliustracinis Beispiel, pasaulėvaizdis, vokietis. ANOTATIUM Koks sind vokiečio įvaizdis litauvio akimis, sind untersuchte etnologi, tautosakininkai, historikai, kalbininkai. Allerdings in dieser Sicht war noch nicht tirtet ein litauischer Sprachwörterbuch, in den man sehen kann als in metraštį, umfassendes Material von schon unseren ersten Schriften 1547 m. bis 2001 m. In diesem Artikel wie nur und diesem Ziel wird versucht vokiechis Imageidį herauszuarbeiten basierend Wörnern. Semantisch ausanalizavus ungefähr 650 mit dem Wort vokietis verbundenen iliustracischen Beispielen, stellete sich, dass meist Wodyne Refleimung negativam vokiechis Image. In diesen saknissen vokiečiai minimi als feinde, die von seno lietuvius puldinėjo, skriaudė und töudė, sie nahino litauens vermögt oder ihn atimdavo, Menschen ablasteten verschiedenen verpflichtungen,gaben, sichivarydavo darbams. Vokiečiai Lituwien fandenete ziaurüs, pikti, pasipūtet, ausrankūs, melagiai, aber manchmal und kvaili, nemalonios aussaisdos. Gerokai weniger litauischer Sprache Wörterne sind Materialien über positiven vokiečių bruožus. 1 Pasaulėvaizdis wird im Artikel begreifend breiteter als nur Sprachen pasaulėvaizdis. Turimas im Sinne ‘požiūris in die Welt und seine Ereignisse, plg. Dabartischen litauischen Sprachs Wortyną (http://lkiis.lki.lt/dabartinis). In diesem Fall spricht man über das Weltbild, der sich anschließt konkretlich Lietuvių Sprache Wörterne. Keines Zweifels, [P]asaulio Bild, oder aus Wörtern zusammenstellendes Wirkrovės Modell, kann unterschiedlich in verschiedenen Wörterbüchern sein, auch wenn sie nicht itin fernę von einander historischem Zeite (Kravcova 2013 10): DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ĮVADINS PASTABOS Vokiečius su lietuviais nuo seno siejo nevienareikšmiai santykiai. Iki pat Antrojo weltkrieglichen Deutschland grenzte sich mit Lituanien. Wie schreibt Historiker Saulius Kaubrys, [V]okiečių historiker G. Vagneris ausschloss drei vokiechts Besuchims in Lietuvą Wellen. Erstei begonnen seit dem XIII. a. mittleren und unsitęsusi bis XVI. a. anhalts, zweitei von vidurio, trečioji – nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio“ (Kaubrys 2011:15). Mažoji XVI. a. mittleren bis XVII. a. Lietuva nie unabhängigė Lietuvai, und Klaipėdos kraštas unserem 1923 m. Todėl daug lietuvių gyveno vokiečių valstybės teritorijoje, o vokiečių gyventa Lietuvos vakaruose ir pietvakariuose bei Kaune (Anglickienė 2000b: 25; 2006: 45), taigi šių Staatentum zugeschriebenes nur zwei Nationen Vertreter von seno waren kaimynai. Andererseits, litauern mit wölnern oft kriegten. über das Verhältnisses dwelypumus ziaurüs eroberutojai, alsoelai, feindai und vertraimi, ehbtini kaimynai, alsoelai, draugai, ist rašę (Anglickienė 2006; Zybertienė 2006; Kaubrys 2011). historikai, tautosakininkai, etnologai und kt. Dvilypumas akivaizdus und in vielen tirtų Quellen. Lietuvių tautosakoje atspiegelt zwei kommunravimo mit vokiečiais pusės: taiki kaimynenschaft und kämpfe mit ihnen. Liaudies Kreativ hat als konserviert mehrere jahrhundertelange liaudies Sichtweise in kitataučius. Deutschland zu finden in buitigen Geschichten, anekdotuen, sakmėse, padavnissen, karischen historischen, piršlybų, ganymo dainene, talalinėse, patarlėse, vorwodjien. Pasakojamojoje nautosakoje mehr gesehen pazioji unsere Verbundungsseite mit vokießen, und dainuojamojoje Kampfe mit ihnen. Smulkioji nautosaka illustriert alles mehrere Jahrhunderte Erfahrungen und vielfältigen Verbindungen mit völkerischen (Anglickienė 2000a: 2; 2000b: 25; 2006: 184186). Talalinėse aus vokießisch šaipomasi er und žioplas, und nemokša, und im Allgemeinen wert der Pause (Vengrytė-Janavičienė 2004: 61: DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 3 Anglickienė 2006: 193194). Anekdotuore vokiečiai sind entweder pasipūtę, oder kvaili (Lukošiūtė 2012: 164; doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Bandoriūtė 2015: 114115). Daher folklore dominiert ein negatives, oftmals paniekinendes vokiečių įvaizdis (Anglickienė 2006: 68; 2007: 446). Kalbininkė Silvija Papaurelytė-Klovienė untersuchte, was ethnisis vokiečio stereotyps atsiskleidžia iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pavyzdžių. Ihre Untersuchung zeigt, dass meistens betätigt vokiečių polinkis in ordnung, manchmal sogar in pedantiškumus. Außerdem, litauischer akimis, vokiečiai sind organisiert, disziusmingi und patriotai (Papaurelytė-Klovienė 2010: 5–7) 2 . 2001 m. wurden untersucht und prevaujenden Studenten ethnische Stereotype. Studentų akimis, vokiečiai sind ordentlichen, arbeštüs, überėtai sparüs. Sie droge und nationalisti, pasipūtę, hochinantys sich und ihre Nationalität (Senvaitytė 2004). Tirtos und mit diesem etnonim verbundenen pravardės. Wie ihr Forscher Alvydas Butkus bemerkt, vokiečiais genannt werden sehr schnell, unklarlich sprechenden oder mikčiojantys Menschen; wikti, šiurkstūs Menschen; großagalviai, kumpanosiai, vokiškais drabužiais vilkintys Personen. Wie 3 selten solche pravardė ist verbunden mit der menschlichen Kilme (Butkus 2009: 17; noch plg. Anglickienė 2005). Historiker Alvydas Nikžentaitis analysierte zwischenukario spaudą und wissenschaftliche historische Literatur, in der besprochen werden vokiečių und Deutsch bilddinie. Seiner Meinung nach, zumindest im ersten Nepriklausomkeits Jahrzehnt klostėsi pozityvūs vokiečių und Deutsch stereotypa (Nikžentaitis 1998: 239; noch plg. Kaubrys 2011: 16). 2 Seien Sie bemerkt, dass S. Papaurėlytės-Klovienės Forschung hauptsächlich Aufmerksamkeit richtete in vokiechischen (und anderer Nationen) nationalen Charaktercharakter traužus, untersucht būdwardis vokiškas und peržiūrėti daiktavardžio kilmininko vokiechische Beispiele. Detailnijser Bild über vokietį wäre möglich zustaryti ausnagrinėjus und beispielen mit ganz daiktavardžio vokietis paradigma. 3 Tokia aussaisda wird auch negativ betrachtet, z. B., bildliche ähnlichkeit in anderer volks Menschen ist negative eigenschaft, t. y. traktutuert als schönheitsfehlas, plg. (1995 Butkus: 224). DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschlandis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Taigi tyrimų apie vokiečius būta išties nemažai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas unser größtes sprachotyros vecheras Lietuvių kalbos žodynas (toliau LKŽe), und ju in ihn auch 4 kann man sehen werden wie in savotišką tekstyną, metraštį, der umfasst material von schon unseren ersten raštų 1547 m. bis 2001 m. Gyvosios kalbos leksika ihm war halb sammelkama seit 1902 m., wordene beschriebenet über eine Millionen litauenscher Wörter. Dieses Wörterbücher ist wie eine Brücke zwischen der altschaft glūdums sehenden nautosakos und gegenwärtigen Zeiten texyns, spaudos und etc., darin fixiojten ausgelöste epochos, detailliert beschrieben wird Lebens kasdienybė arbeiten, vargai, karai, Gefühlmai, baimės und Freudemai. Ziel dieses Artikels ist auszuforschen, was VOKIEČIO konceptes ausryškėja aus LKŽe 5 iliustracinių sakinių, denen minimi dieser Nationlichkeit Leute. Ausgelessene solche Aufgaben: aus LKŽe auszuwählen alles Material, das sich auf das Konzept VOKIETIS bezieht und, sie auszutierend, zu klassifizieren so, Einstellung zu vokiečius; vokiečių charakterio zeozei. kad išryškėtų istoriniai vokiečių ryšiai su lietuviais; vokiečių požiūris į lietuvius ir lietuvių Būtent iliustraciniai sakiniai, und nicht definitys wählen tirti deshalb, dass sie in ihnen fixiert 6 wird sehr verschiedeniriapusis, authentisch, nicht wortynininko, und aller Wörderner Kreatoren tarmių Vertreterin, aus denen wurde aufgeschrieben Material, Schriftstellers, senųjų Raštų autorien und kt. reflektion weltėvaizdis. Methoden zu diesem Zweck 7 4 Turima im Sinne nur vokiecius bildndys. Pasitelkus LKŽe (nicht immer nur nur ihn) schon sind tyrinėti litauischen schermukšnio (Gritėnienė 85104) und wodyno bilddiniai (Gritėnienė 2017: 119), politischer weltėvaizdis (staatlichkeit, gesetz, herrschaft) (Zabarskaitė 2010: 126143), Worte, pamarys, mariškis (Zabarskaitė 2012: 239271), vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje (Rutkovska 2017: 162), terminologische Informationen, glustra von Bedeutungen in den aiškiniais und ili (Umbras 2019: 126183). 5 Termin zu konceptas breitere Über sieh. Gudavičius (2000: 4458; 2011). 6 Obwohl im Artikel hauptsächlich behandelt wird das Wort vokietis, etwas eryrinėti und iliustraciniai sakiniai, fixiert susiję su lietuvio požiūriu į vokiečius, lietuvio reakcijomis į vokiečio veiksmus ir pan. Straipsnio autorės manymu, tai padeda atskleisti išsamesnį vokiečio vaizdinį. Jei, pavyzdžiui, daugelyje iliustracinių sakinių wird, wie smarkie Lituwien bijojo vokiečių, das charakterisuoja nicht nur litavius, aber und vokiečius: heißtinasi, vokiečiai pasiemete solchen Bruožais, die gąsdino anderer volkens Menschen und pan. 7 Sehr möglich ist daiktas, dass, ausgelosus Definition, in denen erwähmt vokietis, dėliotųsi ein andoks Bild. Vielleicht sollte in Zukunft auch eine solche Untersuchung. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 erreichen semantische Analyse, beschomasis und interpretacinis. Das Untersuchungsmaterial wurde gesammelt iš 2018 m. atnaujintos elektroninės žodyno versijos (toliau – LKŽe) 8 . das, dass Letten seit altem kontaktierten mit Dürmern, dass diese Kontakte waren langzeitig und vieliapusiai, lässt sich schon und von dem an, wie viel LKŽe sind mit Konzept präsentierten GOKIETIS der 9 entsprechenden Wörter Wörynischen Artikeln: 1) 1 vokietaitis, 2 vokietaitis, vokietelka, vokietėlis, 1 vokietis, 2 vokietis, vokietka, vokietpalaikis, 1 vokietukas, 2 vokietukas, vokietūtis, vokytaitis, vokytalis, 1 vokytelis, 2 vokytelis, vokytelka, vokytpalaitis, vokytinas, 1 vokytis, 2 vokytis, vokytka, vokytkikė, vokytikis, 1 vokytukas, 2 vokytukas, vokiečiokas, 3 vokis; 2) vokietauti, vokieterung, vokietėti, vokietybė, vokietynė, vokietinimas, vokietininkas, vokietinis, vokietinti, vokietintojas, vokietuoti, vokietmetis, vokietmetis, vokietišius, vokietiystė, vokietiškas, vokiečiavimas, vokiečiuotojas, vokiečkapiai, vokiečkapiai, vokytauti, vokytėti, vokytinis, vokytinti, 3 vokytis, vokytkapiai, vokytmetis, vokytmetis, vokyt, vokytuoti, voky, voky, katvokietis, kat. In dieser Arbeit untersuchtet erste Wortgruppen, t. i. jene Leksemen, die am meisten 10 verbunden genau mit Nationybe. Waren ausgelöst alle iliustraciniai Beispiele nicht nur aus der erwähnetos erster Gruppe titraštischen Wörtern wortynischen Artikeln, aber aus dem ganzen Wodyno, t. y. titraštinisches Wort konnte sein jeder. Findet etwa 1 500 iliustracinių sakinių mit daiktavardžiais vokietis, vokytis und kt. Išanalizavus wurde abgelehnt mehr als halbë Beispiele als neinformatyvių ausgewählte Themen. Likusieji ungefähr 650 iliustracischen Beispielen wurden behandelt und Žr. www.lkz.lt. Maddiaga gesammelt 2020 m. Junirugpjüts Monat. Erinnert 8 wird, dass LKŽe kartotekų Daten nenagrinėti. 9 Wegen äußerst großer Materialvolde in diesem Artikel nichtngesehen werden andere vokietius Benennungen prüsas, fricas, germanas und pan. Das wäre Thema einer anderen Untersuchung. 10 Wurden ausgeforscht alle ersten Wortgruppen der ersten Wortgruppen, die festgehalten LKŽe iliustraciniuose saknissen. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 grupuojami. Jais und basiert in diesem Werk. Beispiele, gefunden des Schrifts in der Sprache und der lebenden Sprache, gibt es nicht getrennt, weil der allgemeine vokiechische Bilder ähnlich däliojosi sich illustrationen sowohl aus Schriften, sowohl aus tarnissen. Man kann nur sagen, dass 11 frühere Zeiten Beispiele, natürlich, sind hauptsächlich aus Schriften, denn zu dem Zeitpunkt, als lebte Simonas Daukantas, Antanas Baranauskas u.p., Materialien LKŽ aus lebosios vartosenes noch niemand geninko. Darüber hinaus, ausgeleckti untersuchamliche sakiniai im Artikel wurden nicht spaltet Zeiten. Tuos iliustracinius Sätze, die nehmen aus raštų Sprache, wäre möglich zusammelegen nach dem, über welches Zeitraum Beispiele spricht, jedoch diejenigen, die aufschreiben aus Menschen lippen schon nicht immer. Beispielsweise, dass und in einem solchen Satz Peržengt braucht vis Lietuva, was hier nichtindė litauens: i švedai, i vokiečiai Ad (ž. peržengti) 12 ein Mensch konnte sprechen und über kreuziuočių Zeiten, und über Erstes, und über Zweites weltlichen krieges vokiečius, und veikiausiai über alle drei zusammen, apibendrintai. 13 Das Hauptwort dieser Gruppe, verwendet und in der heutigen gemeinsrinen litauischen Spreche, ist vokietis (ir vokiečiai). LKŽe werden solche Bedeutungen vorgestellt: 1 vkietis, -ė, vokiets, - 1. vokiečių nautos mensch. Deutscher kareivis. 2. protestantischer tikybos Mensch, lebend in Lituanien. 2 vkietis, vokiets 1. teuflias. 2. Deutsch okkupacinė herrschaft. 3. Deutscher kariuomenä. 14 11 Man kann vergleichen einige iliustracinius Sakinien, beschreibend dieselben Themen, die mit vokiečiais verbunden sind. Siehe weiter im Artikel gegebenen Beispiele: 1 und 2; 22 und 21; 94 und 95; 187 und 188 und pavyzdžiai yra fiksuoti iš gyvosios kalbos, antrieji – iš raštų kalbos. Ir kitose vietose sąmoningai stengtasi iliustruoti teiginius pavyzdžiais ir iš raštų, ir iš gyvosios kalbos. 12 Iliustracinių sakinių santrumpos – kaip LKŽe. Skliaustuose nurodomas žodis, iš kurio straipsnio imtas kt. Erste Beispiel. 13 Man kann sich daran erinnern, dass L. Anglickienė, betrachtend die Lieder, in denen erwähnt werden Kämpfe rašo, kad chronologiniu požiūriu, tokių dainų esama dvejopų: senesnės (iki XX a.) ir dainuotos Pirmojo ir mit vokiečiais, Zweitooschen Weltkriegen Zeit. Diese Schichtenniai hat keine prischige Grenze, denn ältere Lieder wieder wurden erinnert und dainuotos vėliau, kai tapo aktualios (Anglickienė 2006: 190–194). 14 Tatsächlich diese Bedeutung weist auf ein anderes Wort hin: siehe 2 vokietuk 1. Und das Vokietuk und bedeutet ‘helnią. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 vkiečiai 1. Mitturiouropa Nation, sprebanti eine westlicher germanischer Sprachen. 2. Deutsch okkupacinė herrschaft. 3. Deutscher kariuomenä. Soch selber Bedeutungen hat und 1 vokytis, 2 vokytis, vokyčiai. Neretai schwierig ist zu unterscheiden (turbūt gibt und būtinybės), was turima omenyje nauta, herrschaft, kariuomenė oder einfach keli vokiečiai, besonders wenn solche beispielwe finden sich bei anderen (ne vokiet*, vokyt* šaknies) antraštischen Wörtern. Beispielsweise, das Satz Rusas vokietį vijo lauk Pgg (ž. 2 vokietis) ilustruje die Bedeutung ‘Vokietijos kariuomenė, jedoch wenn er wäre des Überschriftswortes vyti Artikel, wäre es unmöglich zu sagen, ob hier gehiste omenyje kariuomenė, oder einfach ein Mensch (rusus) weha von irgendwo einen anderen Menschen (vokietį). Dar plg. du sakinius: Eidavo vokiečiai, es denen reikėtende vis was etwas duot Slv (ž. mūsų sodžių ėjo Kpč (ž. vokiečiai). Pirmuoju atveju iliustruojama tautybė, antruoju – 1 vokietis) und Vokiečiai dann per Deutschens kariuomenė, obwohl sakiniai sehr ähnūs. Daher kaip savo tautos atstovo, reikšme, buvo nagrinėjami kartu. alle Beispiele, die mit vokiechis, Kiti dieser Gruppe verbundenen Wörter bedeuten das gleiche vokiechischen naudos menschens (vyrą oder γυναίκα) be stilistischen Konotationen (vokietka, vokytka, vokyčia, 3 Vokis) oder mit negativama Konotation (vokietelka, vokytelka, vokiečio vaiką (1 vokietaitis, -ė, 1 vokietukas, -ė, vokietūtis, -ė, 1 vokytelis, vokytalis, vokietpalaikis, vokytpalaikis) either jung oder voką vokietį (vokietę) oder vokytkikė, 1 vokytukas, -ė, vokiečiokas). Sehr dėsninges Bedeutungsverlagern von ‘žmogaus nach ‘hellni. ‘Velnią bedeutet kaip minėta, 2 vokietis (2 vokytis), bet ir vokietpalaikis, 2 vokietukas 15 , 2 vokietaitis, nicht nur, vokietėlis, vokytaitis, 2 vokytelis, 2 vokytukas, vokiečiukas. 15 2 vokietuk und 2 vokytuks noch kann bedeuten ‘ratelio mentelę, jungiančią pakoji galą mit rato ašele, kojelę, kalelę, 2 vokietuk ‘tokį senovinį šokį und ‘nuosėdinių šeimos grybą, guduką (Rozites caperata), und 2 vokytuks ‘meduolį. Das nur noch einmal zeigt, dass litauischer und wölferscher Beziehungen warta genug glaudžių, wenn vokietius namens nannte und mit nationibe nichtzusuchene realitäten. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Hier funktioniert modelis fremimtautis mitische Wesenheit; strukturierend schaut, und fremimtaučiai, und mitische Wesenheiten gehören ne Menschen Kategorie. Deshalb svetimtaučiams in der traditionellen Kultur zugeschrieben werden demononišk bruožai (Jasiūnaitė 2018: 181). Müsste sagen, dass Opposition savas fremimas so lange lebt, wie und selbst Menschheit. Lietuviui fremmis es ist unterschiedlichen Glaubens, anderer Nationalität, socialen Gruppen Mensch, anderer ethnografines Srts oder eines anderen Dorfes Bewohner (Vengrytė-Janavičienė 2004: 57; Anglickienė 2006: 64; Bandoriūtė 2015: 111). Wie schreibt Norbertas Vėlius, über eines von populärsten teufnio pavidals vokietį sind užsiminę daugelis lietuvių folkloro tyrinėtojų: Simonas Daukantas, Eduardas Gizevijus, Jonas Basanavičius, Povilas Višinskis, Jurgis Dovydaitis. Schį teufelens Verformal sie verbanden mit historine Erinnerti litauischer Nebetükanta vokiečiams krežiuočiams (Vėlius 1986: 1920, 33). Malimas Daiktas, solchem Bedeutungsüberäulung hatte Einfluss und andokia als litauens tikyba (konfesija) (Savukynas 2012: 94; noch plg. Bandoriūtė 2015: 115). Velnias vokiečiu genannt meist dort, wo vokiečių lebte mehr oder mit ihnen durch alle historischen Perioden susidurta dažniau nei kitur – Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje (Vėlius 1986: 41; Jasiūnaitė 2018: 181). Lietuviai velnią beveik išimtinai įvardydavo vieninteliu etnonimu vokiečiu (kartez prūsu) sowie seiner vediniais. Nur einen Mal mythologischer 16 Sakmäche befisst sich ein anderer etnonimis velniavardis totorius (Anglickienė 2000b: 26; Kaubrys 2011: 16; Jasiūnaitė 2018: 177178). Passen wir an, dass teufeln vokiečts pauschal vorstellte und einiger anderer völker polkai, latviai, baltarusiai, estai. Svetimtaučių (ar fremimas tikybos Vertreter) demonisierung universalus Sache. Beispielsweise, Finnische Lapiai evnią vorstellte als norvegą, slavai neben anderen evniu erschehenden fremimtaučių vokiečio, francūzo, žydo, etiopo, vorstellt und litauvį (Anglickienė 2006: 188; Jasiūnaitė 2010: 88; 2018: 183). 16 Hier spricht man nur über teufels namensinimus etnonimus. Šiaip teuflias hat und vielheit anderer namen. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Neigt sagen, dass aus LKŽe Beispielen nicht immer klarku, ob turima omenyje bespraamoses Nationkeits mensch, oder teufnias, plg. : So sind wir schon eingebugusios, ka nur das vokytius nichttiktumiam Plt (ž. sutikti). 1. NEIGIAMAS VOKIEČIO PAVEIKSLAS LIETUVI TALBOS WORDYN 1.1. Karų mit dämischen spiegeln LKŽe LKŽe žodyninė analizė rodo, kad visų pirma lietuviams vokiečiai atrodė kaip labai karinga, aggressiv ihren nahimneren und ferneren Nachbarnens eine Nation. Das bereitet nicht wunderbare, denn iliustracistischen Beispielen erwähnt und ständige litauischen Kämpfe mit kreuziuoßen, und Pirmasis und Antrasis weltliche Kriege. Tokier Beispielsweise LKŽe sind itin 17 viel. Aus LKŽe iliustracinių sakinių zu sehen, dass die Kriei und Kämpfe sichereimigte grausamum und wegen ihnen meist gewesenen kulti vokiečiai, plg. : 1) Deutsys beginnt Kriege, nicht was. Anas vajokas, alle sukurst und tut schlecht, immer aus seiner Anfangs Gdr (ž. vajokas). 2) Nežmogiškas vokiečiai kares vedė A1883,129 (ž. nežmogiškas). 3) Vokiečių kariuomenei zuzichshamen schodi arbei Pt (ž. juodas). LKŽe sakiniai zeigen, 4) Žiaurūs ir nežmoniški buvo tikslai, kurių siekė Antrame pasauliniame kare vokiečiai fašistai, tie niekingi istorijos išgamos sp (ž. išgama). dass wölnische karische Ambitionen gewesen sind großuläs, plg.: 5) Aus ihren Sprachen atrodete, dass die ganze Welt wölnischer Sklagais wird Plšk (ž. sklavgas). 17 Ethnologes L. Anglickienes behauptet, völgi aktivus milinis zweier Völkerkommunikation abspiegelt stärker, solche kitataučiai minimi häufiger als diejenigen, mit denen maikyti nur friühüs, freundschiški beziehungen (Anglickienė 2007: 453). Es ist zu bemerken, dass auch vieler anderer europäischer Volkers Folklore vokiecius Bildung ist verbunden mit Feishowaigizdžiu, ihm zugeschrieben wird Stärke, Grausamkeit, piktavališkumus, žvėriškumus (Anglickienė 20079). 44: DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 1.2. Zukariautojų gästeitsverhaltens kriegs während Lituanien widerspiegeln LKŽe Lietuvosiai atėjūnų zakariautojų vokiečių bijoję. Das beludija solche LKŽe finden Beispiele lebliche vartosenen: 80) Leute aussigąsčioję waren von denen wölchischen sehenys kommend, und bebba Bsg (ž. ausgąsčioti). 81) Ka nur sieht, dass schon vokiečiai kommen, i triedžia auf horną! Sml (ž. triesti). 82) I blusos umirė, als sah ich kommenden vokietį Btg (ž. umirti). 83) Als sahete kieme vokiečius, es aus strioko po pastale palindo Srv (ž. pastalė). 84) Fuhr auf Lyduokius vokiečiai an und sušikino das ganze Dorimą Ldk (ž. sušikinti). 22 Pavyzdžių, in denen gesagt wird, dass irgendko bijo und vokietis, tėra keli, und die selbst ziemlich dviprasmiški. Daher kann behauptet werden, dass Lituuvie vokiečių bailiais nicht erwartete. Rasta nur einen Satz, in dem ta baimė eingewärtigt wird konkret: 85) Į klėbius vokytis negudrus kibties bijo Šts (ž. klėbys). LKŽe kann herauszufinden, dass vokießer waren so feoma nicht ohne Gründe , sie waren grausam und anderen Völkern (zr. 8687 Beispiele), Mordė (oder von ihnen war erwartet, dass Mord) (zr. 8891 Beispiele) und skriaudė (zr. 9293 Beispiele), plg.: 86) Vokyčiai grausam verg, anie viele Menschen ausschussė Žrės (ž žiaurus). 87) Vokiečiai waren zäuresniai, wir jener Rusen sowohl gesehenėm Erž (ž. žiaurus). 88) Vokiečiai tötete nicht nur Juden, aber und andere Frauenis, wo jemm nicht zuverlässigen Plšk (ž. tödten). 89) Wegen litauischsko entsetzungs er bei vokiečių Mordyt tapė Plšk (ž. feststellung). 90) Sakė, vokyčiai užeis, sagt, tödys mergaites Plt (ž. tödyti). 91) Dort sie vokiečiai sukasė pusgyvius, suvertė Gl (ž. sukasti). 92) Sodiečiai großemu Stimu aimanuoja, so sie esą vokiečių skaudžiami Pt (ž. skausti). 22 ‘išgąsdino, plg. šikinti LKŽe. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 93) Esam vokyčių [kareivių] 23 nukriokinti Šts (ž. nukriokinti). Wie gesehen aus iliustracischen sakinien, zaėjus vokiechts kariuomenei littete nicht nur menschen. Fremimas Landes kareiviai sowohl angekommen in Lituäu, als auch aus ihr traukendemesi ihrem Kelle naikino alles (žr. 9495 Beispiele) Lokalen Bevölkerungshäuser und Vermögen (žr. 9698 Beispiele), andere Statinien (žr. 99100 Beispiele), miškus (žr. 102 Beispiele), negailėjo und (žr. 102 103 Beispiele, plg.: 94) jo vokiečiai und alles kai šluota Bgs (žr. šlavė šluoti, 101). 24 95) Vokyčiai umvertete brandingą und vaisingą krachtą in baisius tyrus S. Dauk (ž. brandingas). 96) Vokyčiai žemaičių trobesius dagiojusys S. Dauk (ž. dagioti). 97) Tausojo tausojo geliefeliai so Jahre, und zaėjo vokiečiai und wie bematai zerstörini alles Šl (ž. tausoti). 98) An st. Jurgio užejo vokyčiai i mun auspylė alle grūdus, bulves i tas sutrypė Ms (ž. sutrypti). 99) Vokyčiai sprengte die Brücke Trg (ž. sproginti). 100) Vokiečiai sudrehen Vaterviškės Häuser, susprogdino malūną rš (ž. sprogdinti). 101) Vokiečiam praėjus, miesch teliko ausschynos Dglš (ž. išskyna). 102) Vokyčiai par karą įsakė ūkininkern auskarti šunis Krt (ž. vokyčiai). 103) Alles bites vokiečiai auskankeno Šr (ž. kankenti). Tiriamojale Material zeugete, dass während Krus völkerischer kareivier ausbewaffneten lokale Menschen Zwangsarbeit (zr. 104106 Beispiele), manchmal (aus fandamen Beispielen) und unklaršku wem (zr. 107108 Beispiele). Aus LKŽe Fundenden Sakinien ist offensichtlich, dass dies nicht nur getan wurde Zwang, aber und nicht gewahret weder Menschen Alter, noch seiner Gesundheit (109–110): 23 ‘nuskriausti, plg. kriokinti LKŽe. 24 ‘darė, dass nichtebūtų, ausniktü, naikino, plg. schluoti LKŽe. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 104) Vokiečiai sichigaudete hundert zu Arbeitnern und išsivarė in Vilnių Snt (ž. sugaudyti). 105) Norėjo muni į Vokytiją išvežti, į darbus Varn (ž. vežti). 106) Ūkininkai turi dar kentėti nuo vokiečių dėl nuolatinio varinėjimo tiltų ir kelių taisyti Pt (ž. varinėjimas). 107) Als der Krieg ging, ist vokiečiai mänus parinko und ausvarė Smal (ž. ausvaryti). 108) Das vokiečiai uns, solchen vyrukus, gaudydavo Ss (ž. vyrukas). 110) Toks kvėpa beesu, und Versa 109) Vokiečiai aną metą varydavo mažas mergučes po tris po vienu dalgiu rišt Skr (ž. po). auszuführen in Vokytiją Šts (ž. kvėpa). Rasta iliustracinių sakinių, die zeigen, dass Lokale Menschen, fürdami das, was völkerischen kareivien ihnen tun können, wie beišmanydami slapstėsi: 111) Eingsilindau in zakaborį, und nepamatė vokiečiai Skr (ž. zakaboris). 112) Menschen slapstės nu vokyčių smiltduobėse Šts (ž. smiltduobė). 113) Pamatysma vokytį kommend, auf pferdli dui i nulėksma po velnių Všv (velnias). 114) Wokiečiai war einverstanden, dass keinem Cookie nicht annehmen würden Kair (ž. 2 Cookie). Wie gesehen aus untersamoses Material, eroberutoje vokiečiai nicht nur tödeten, skriuudeten örtliche Bewohner und zerstörten ihre Häuser, sie allerzeit genommenen ihren Bedürfnissen ortlichen Vermögen. Das war so übliches Ding, dass und Beispielzy Wodyne befestigt sehr viel. Von ihnen einheimische Leute. Visų pirma, omėtini selbst gemeinschiesti Dinge: 116) Par vierolektų karą alles abėmė vokytys Krš (ž. galima susidaryti labai tikslų vaizdą, ką atimdavo vokiečių kareiviai ir kaip dėl to jautėsi vokytis). 117) Nudirbo mumis vokyčiai wie po krikšto Šts (ž. arbeiten). Es wird angegeben, dass 115) Vokyčiai, visokių lobių kupetomis prisiplėšusys, džiaugės S. Dauk (ž. kupeta). valstiečiai verlor das, was bildete ūkių Grundlage grūdų bei pašarų (žr. 118–119 pavyzdžius) ir gyvulių (žr. 120–121 pavyzdžius); iš jų buvo paimti arkliai (žr. 122 DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Beispiel), kauves (zr. 123124 beispiele), avys (zr. 124125 beispiele), kiaulės (zr. 125 beispiele), žąsys (zr. 126 beispiele), antys (zr. 127 beispiele): 118) Ant plikaine beparva dugžiavau, pašytis und Šarus atėmė vokts (zr. dugninė). 119) Vokyčiai grūdus išsėmė, ausvalė Grd (ž. ausvalyti). 120) Vokiečiai alle gyvulius ažrinko, tvartus sudegino Ad (ž. zasrinkti). 121) Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, mit ihnen nesusitarsys Krž (ž. sutarti). 122) Vokyčiai horlius ausvedė, sitda muno mann ir verka Krž (ž. verkti). 123) Wokiechs kariška Behörde aus Bevölkerung eine Kuhen nach der anderen ent nahm, dem anderen und letztlinen Plšk (ž. valdža). 124) Telyčias, aveles visas tuoj vokiečiai išpjovė Kp (ž. telyčia). 125) jo vokiečiai und alles kai schluota šlavė: ausšaudė aveles, auspjovė kiaules Bgs (ž. ausšauditi). 126) Deutschys die ganze pulką žąsų sužudino Slm (ž. sužudinti). 127) Deutschys ganze antis pašaudė, eine nur an sparnų pasikėlė und parlėkė Sem (ž. 1 deutscher). Das Tiriamoji-Material zeigt, dass vokiečiai aus besieguten Landesländern Bevölkerung atimmen und Nahrung, manchmal zuletzt Turimą sviestą (žr. 128129 Beispiele), lašinius (žr. 129 Beispiel), sūrį (žr. 129 Beispiel), mäsą (žr. 130 Beispiel), duoną (žr. 130 Beispiel), pieną (žr. 129 Beispiel). 131 Beispiel). 128) Kiekvieną sviesto gniužinėlį reikėjo atiduoti vokiečiams rš (ž. gniužinys). 129) Vokiečiai gehstja po sodžius sviestaudami, lašiniaudami, sūriaudami Š (ž. sviestauti). 130) Ataėmė mässa, Broonat, was turėjom aus Nahrung, alles vokiečiai paėmė Sb (ž. alles). 131) Pienais vokyčius spranginom, und selbst badavom Šts (ž. spranginti). DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis litauischer Sprache Wodyno pasaulėvaizdyje | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 LKŽe befestigtet, dass zakariautojus vokiečius domino absoliučiai alles, aus ko būtų pasipelnyti – nuo miškų (žr. 132 pavyzdį) iki gintaro (žr. 133 pavyzdį) ar girnų (žr. 134 möglich Beispiel), plg. : 132) Vokiečiai Lietuvos 25 miškus išvarė Brb (ž. ausvaryti). 133) Vokiečiai gintarą will persisavinti rš (ž. persavinti). 134) Bei vokiečiais noch und kavojom girns, bijojom, dass nichtnehmen Žb (ž. vokiečiai). Aus untersamosios Material zeigt sich und andere Weisen, die eroberende vokiečiai verwendeten passifizieren aus lokalen Bevölkerung, d. y. rekvizitionen (žr. 135 beispiį), mokesčiai (žr. 136137 Beispiele), pyliawas (žr. 138 beispiį): 135) Vokiečių rekvizicijų baigia mus smaugti Pt (žr. rekvizicija). 136) Deutschis ausdruckete kvitą sojau mokėk schuninius (bezamamus für schunį) mokesčius und 137) Deutschis nachvę lupo, šunmokesčius lupo rš (ž. šunmokestis). 138) pabaudą, kad šuo nepririštas A. Vencl (ž. 1 šuninis). Pyliavas vokiečiams halbvelčiu muss abgeben J. Avyž (ž. pusvelčiu). LKŽe iliustraciniuose saknissen befestigt, wie litauische sich bemühten zu überleben und ihr Vermögen zu schützen, meistens ihn einfach versuchte zu veräthren: 139) Vokyčių Zeitenin Frauys war prasimanė visokių visokiausių slapt Skd (ž. slapta). 141) Pakavoti gyvolie mussten sein satti, dass nepasiskelbentų, vokyčiams aplinkuo walščiojant Vkš (ž. paskelbenti). 140) Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als (ž. imti). 142) Grūdus kur nusišalinom, und vokiečiai nerado Šd (ž. nušalinti). Allerdings untersuchendes Material bezeugt und das, wie vokiečiai leškodavo verschlepter daiktų, gyvulių (gal und ανθρώπων), durchgeführt wurde kratas: 143) Einu tašymu (greitai) parlėkė vokyčiai žmonių kratiti Gršl (ž. tašymas). 25 ‘ischgabeno, ausvežė, plg. varyti LKŽe. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 144) Iššvaistė trobą, išieškojo vokyčiai Šts (ž. iššvaistyti). 145) Užlipę vokiečiai grozdė grozdė auf hochšto, aber nichts nerado Pns (ž. grozdyti). 146) Vokyčiai bei aną krėtė den ganzen Tag suchenjo lašinių Plt (ž. krėsti). Das Leben unter Herrschaft Dänischen spiegeln LKŽe 1.3. 26 Wie gesehen aus iliustracischen saknissen, vokiečiai in eroberten ländern (betteren zeiten) kurgaben ihre ordnung und das leben lokalen menschen geradezu passtė (žr. 147149 beispiele), fehlte pačių būtiniausių věcí (žr. 150153 beispiele): 148) Badavom prieg v Kokieš 147) Vokiečiai jau pirmais metais juos smaugė Slm (ž. smaugti). (žr. prieg). 149) Kumet po vokyčiais gyvenome, buvo daug rinkiukų atsiradę Kal (ž. rinkiukas 27 ). 150) Bei vokiečių war so schwierig mit braun, dass sogar pielavinen brauchte duonon dėt Bgs (ž. 28 pielavinos). 151) Bei vokiečių mehrebuvo malūnų, nichts, taigi visam kam betadata [namie] Kp (ž. vokiečiai). 152) Vokiečių Zeitenis žibinom skaldėm Al (ž. skaldė). 153) Apskurom, po vokyčiais bebūdami Trš (ž. apskurti). LKŽe gefestigt, dass wölnische herrschaft gewesen ist streng (žr. 154155 beispiele), besonders Mažojoje Lietuvoje (žr. 156157 beispiele): 154) Noch war noch nichts, bis nichtžėjo vokiečiai i neprislėgė aller ihre eisenine orde A. Vien (ž. prispėgti). 26 Dieses poskyrio Beispiele sehr verbunden (kai kur und persimaišę) mit 1.2 poskyrio Beispielsweise, jedoch muss haben omenyje, dass Mažoji Lietuva war vokiečių valdoma und nicht Kriegszeit. 27 ‘elgeta, plg. rinkiukas LKŽe. 28 ‘pjuvenos, plg. pielavinos LKŽe. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 155) Vokyčių Eingebung war strenger Trg (užebung). 156) Prūsų Lituanien Verwaltung und Gerichte waren vokiečių Händen rš (ž. ranka). 157) Vokiečių okupacinė valdža registravo jede Fischers auslaufimą rš (ž. auslaukimas). Aus untersuchamoses Material zeigt, dass allen Zeiten vokiečiai eroberutas zemes vokietino (žr. 158160 Beispiele), und ihre Bewohner und selbst vokietėjo (žr. 161163 Beispiele). 158) Vokiečių Zeitenis litauiskum begann rauti lauku Pgg (ž. rauti). 159) Vokyčiai in Rytprūsius alle lietuviškus Namen vokiškais vordern Plšk (ž. vornas). 160) Wokiečiai wieder wünschten, dass die Lituwen sichivokiečiuoten was wirkusiai A1884,238 (ž. suvokiečiuoti). 161) Nu mehrere hundert Jahre einur und antrur vergaudamys vokyčiams nutauto ihre vienybės und ausführte sein Sprach S. Dauk (ž. auszuloten). 162) Alle ... Dvaronys und reichtesni ūkininkai in vokiečius pavirtę A1885,40 (ž. dvaronis). 163) Ja jungejai ganz wokiečiai waren, mės, seniejai, das da laikėmės ihren Vlkš (ž. senas). 1.4. Deutsche und Lithuänen Beziehungen und Einstellung einer s zu anderen LKŽe LKŽe verzeichnet mehr ein Wortosenen Beispiel, bezeugend, dass vokiečiai in litauier schaute von oben hoch, sie niekinen: 164) Vokiečiai lietuvninką per drimelį hält K. Donel (ž. 1 vokietis). 165) Wie tūlasis vokytis, bauend zūbus, niekina litauvninkus prš (ž. zūbas). 166) Vokiečių metraštininkai verkündete, dass Lithuaniens große kunigaikščiai esą ganz nicht kunigaikščiai, aber prasčiokai, der Regierung uzurpatoriai rš (ž. uzurpatorius). DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Tačiau ir lietuviųpaniekinamą požiūrį į vokiečius rodo visoje Lietuvoje fiksuoti (taigi brečiai paplitę ir įsigalėję) pašiepiantys 29 palyginimai, in denen minimi diese Nationalität Leute: 167) Ko zyzi wie vokytis melžamas Gršl (ž. zyzti). 168) I blūdija wie vokytis po lunų End (ž. 1 vokytis). 169) Spraudziert sich als vokietis in himmų LTR (Vb) (ž. 1 vokietis). 171) Laksto wie vokietis padūkęs Srv (ž. 1 vokietis). übersetzte muštynėmis. Jas pradėdavo sowohl 170) Mindai kaip vokietys kisielių Zp (ž. 1 vokietis). wokiečiai (ž. 172173 beispiele) als auch litauisch Iš minėtų pavyzdžių akivaizdu, kad šių dviejų tam tikrais istorijos laikotarpiais kartu ar šalia gyvenusių tautų žmonės nemėgo vieni kitų ir ta nesantaika net ir taikos metais kartais (zr. 174175 Beispiele): 172) Deutschis erhob die Hand zu mušti, grkasermėgis mikliai pasilenkė, und vokiečio perskrido per orą I. Simon (ž. perskristi). ranka 173) Deutschuk drožė bobai per ausį, ta nur kebevirst und umgekehrto LTR (ž. kebevirst). 174) Ka ntasch ich, ka ntach ich dann den deutschet! Krč (ž. nutašyti). 175) Die Gaspadoren, erhälend für das dem Dämchen einen guten Vent und inspyrend kelissyk in schikną, warf durch die Tür laukan LMD (ž. vanta). Wodyne passt passt vartosenes Beispielen, die zeigen, dass dennoch einige Lituwen und vokiečiai (dažniau vokietės) halikė und freugiškus ryšius, aber solcher Beispielen 30 gibt es nicht viel: 176) Und ėmusios vokietukės zu ihnen eher kibtis, lipšniuotis Sln (ž. lipšniuotis). 177) Vokytė smaigstė, dass ans su jąja šoktum J (ž. smaigstyti). 29 Šiuose palyginimuose galima įžiūrėti neprotingo, nederamo elgesio fiksavimą, orumo trūkumą ir pan., jedoch ausführniji wort über sie könnten tari litauens smulkiosios nautosakos specialisten. 30 Über wenig wie freundiškesnius Beziehungen mit Männern wokiečiais noch siehe 237, 238 Beispiele. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 178) Lithuanian patriot und solche vävelių auslepinta vokietaitė schöne sichigiedojo J. Mik (ž. 1 vokietaitis). Tiriamoji medžiaga liudija, kad lietuvių pataikavimas vokiečiams, stengimasis jiems ütikti wurde als 31 smerktinu Sache betrachtet: 179) Er war prismyšęs zu denen wöltschischen für schunelį Brž (ž. schunelis). 180) Aus litauischen ausbegnęs, vokiečiams nachfolg schlubuoja (suvokietėjęs pataikauja germanizatoriams) prš (ž. šlubuoti). 181) Jetzt er beugt sich dort vor wokießen, als daß anders und kann nicht sein, fenda ihnen in zaukunalį I. Simon (ž. zapakalis). 182) Die verstasküriai da bjauresni für selbst vokietį Smln (ž. verstaskūris). Doch aus tirtų Beispielen sieht, dass dennoch die meisten litauischer vokiečių nemėgo (žr. 183–186 pavyzdžius), nenorėjo su jais turėti jokių reikalų net ir tada, kai vokiečiai, atrodytų, nichts blogo ihnen nedarė (žr. 187188 Beispiele): 32 183) Auswischte Aslas sein Haus, die aniem erschehet subjaurotomen von kristenion vokiečių S. Dauk (ž. subjauroti). 184) Altige winiuonigen mit senobių worten unser land zu schwei von gudų und vokiečių geistich A. Baran (ž. 2 žiniuonis). 185) Nichtadyvai, dass litauvininks vokiečio nekenčia, weil kožna giminė will sein aller besteste šim sviete Jrk51 (ž. 1 vokietis). 186) Motriškosios už gudą, lenką ar vokytį tekėti už visų didžiausią sau gėdą turėjo S. Dauk (1 vokytis). 31 Solch ein Verhalten zu völkerischen Treikaujanzen zu sehen und smulkiojoje nautosakoe, plg. Reiškiama neapykanta, nenoras helfen feindem: wenn vokiechui hättest, kalttoje erde gelėsi (Anglickienė 2000b: 27). 32 Šie du sakiniai iliustruoja ir toliau straipsnyje nagrinėjamus teigiamus vokiečių bruožus. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 187) Da vokytė war gut, aber Müttern immer noch nicht tat, wem war weißer panagiais Ms (ž. tikti). 188) Nuvalo vokietė šaukštus senutei neskanu valgyti P. Cvir (ž. nuvalyti). Fasta solcher LKŽe sakinių, die zeigen, dass Lituuwen aus vokiečių nichts guten nesitikėjo: 189) Kann kann vokietis waschen geben litawiškam menschui I. Simon (ž. lietuviškas). 190) Dafür tespritdinä diejenigen Raštus vokiečiai, um können von unserem Geld ausmilminti, ausgelioti Zem (ž. ausmilminti). 1.5. Gokießer Charakter und Aussehen LKŽe Aus LKŽe iliustracischen Beispielen lässt sich erkennen, dass Lituwen weste Deutschen zugeschrieben haben (zr. 191 Beispiel). Vokiečiai ihnen atrodete kvaili (žr. 33 192[…]193 Beispiele), pikti (žr. 194[…]195 Beispiele), pasipūtę (žr. 196[…]197 Beispiele), ausrankūs (žr. 198 Beispiel), melagiai (žr. 199 Beispiel): 191) Donelaitis seinen čaižiem hegzametrais išplakete vokiechs dvar gobininkųšumu, buklykštumu, štiškumu rš (žapro čaižus). 192) Kvailas wie vokietis popiet (po pietų Snt) Vlkv (ž. 1 vokietis). (Mž. 1 vokietis). 193) Aklas vokietis (kvailas, kuris vokiškai temoka) B, B270,346, MŽ468, N, Sch113, 194) Pasiuto als vokytis po lunų Plik, Akm, Sd (ž. pasiusti). 195)Germis flüsta, fluckt allmangeligen Sprachen, sogar frlės fürcht überum Wasser erscheinti LzP (ž. 1 vokietis). 196) Pasipūtęs, įsireženęs, wie wahr vokytis Lk (ž. įsireženti). 33 Bemerkt wird, dass so wartete nicht nur Lituviern. Frankreichs, italiens und danens Sprachen vokietius Benennung reiškiąs Wort hat und kvailio Sinn. Das zeigt, dass litauischer Meinung war nicht subjekyvi (Anglickienė 2006: 18). DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis litauischer Sprache wodyno pasaulėvaizdyje | 32 Hier welch ein doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Bildung über vokiečius kann zusammaryti allein aus LKŽe iliustracinių pavyzdžių, auch wenn nichtinotume historischen fakten. Allų pirma, wokiečiai waren feinde. Sie größten Burriais 51 lietuvius puldinėjo von seno und letzųjų lebens nichtilėjo. Das war getan werden pasittelkus verschiedierusius gunklus taranus, durtuws, schautuvus, granat, kulkosvaidžius, minosvaidžius, Flugtuvs. Būtų es möglich machen atsargią präulaidü, dass vokiečiai in vielen Fällen möglicherweise gewesenen und techniisch pranachesni (sprant über krieger technikü) für ihren Gegnern, denn Tiriamojoje materiagoch erwähnt wird, dass vokiečiai kriaven nicht lietuvių ginklų LKŽe pavyzdžiuose minima kur kas mažiau. nur mit litauischen, ihre Feinde amerikiečiai, vokiečiai kämpjo und gegenseitig. Also wokiečiai buvo ir prūsai, latviai, estai, rusai, lenkai, anglai, danai, norvegai, belgai, prancūzai, warenen sehr waringa Nation. LKEŽ-Beispielen befestigteten und litauische Gegenden, deren Bewohner konfrontierten mit wokiečiais, zunächst s es waren Mažosios Lietuvos und Žemaitijos Bewohner, später wokiečiai paschten um ganz Lietuvą entlang Nevėžį, Nemuną, po Užnemunę, nach Šiaulių, Pasvalio, Ukmergės und pan. Wie zeigen iliustraciniai LKŽe sakiniai, vokiečiai sowohl eidandi über Lituą, sowohl schon ansistoję ilgesniam zeit (und Mažojoje Lietuvoje diese zwei nautos apskritai lebte schlicht an) lietuvius skriaudė atimdavo tierulius, grüdus, pfarus, maistą, in Deutschland ausgveždavo bäus, andere turtą. Und wenn nicht nahm, das litauischen Vermögen zerstörten namus, tiltus, malūnus sudresindavo, pälius sutrypdavo, tierulius ausschudydavo, ausschersdavo, negailėjo weder schunų, noch bičių. Einheimische Bewohner ablasteten verschiedenen Verpflichtungen, Steuerchen, sichivaryten Arbeiten nach Deutschland, nichtilėjo weder kleinen Kindern, noch paliegusių Menschen. 51 Turbūt wert würde noch einmal erinnern, dass hier gesprochen wird über ein Bild, befestigtem in einem konkreten Wörterin, der in einzelnen Fällen nicht notwendigerweise übereinstimmt mit historisch dokumentierte tikrove oder mit Bildern, atspiegelinčiais in anderen Quellen. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 33 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Aufgrund gemenneten Gründen litauien der völker fürchteten und von ihnen verstehėsi. Vokiečiai Lituwien fandenete ziaurüs, pikti, pasipūtet, ausrankūs, melagiai, aber manchmal und kvaili, nemalonios aussehens, meistens fetuken, großen Belvais. Negraži, nichtverständama litauvio ohiai atrodete und vokiečių Sprache. Alles schitai illustrierendenden Beispiele LKŽe sind hauptsächlich. Allerdings dieser weltėvaizdis hat und eine andere Seite, er viel was erzählt über selber Lituvians. Aus untersamoses material sieht, dass litauern, soviel konnte, eroberutojem wanderten, frühestigen Zeiten mit ihnen aršiai kämpften, nichtilνοντας ihren lebens, späteren, als musste ihnen nusleisten, verėpė ihre vermut, nepasidavė okkupantenern wenigstens schon širdyse vokiečių nekentė, sie schaino, von denen niekipėsi und smerkė gentainius, die mit fešu konfrädde. Andererseits, matete Lituuern und positivam w deutschischen Merožus, wahr, es ilustrierende Materialien Wörterbein ist viel was weniger (nur viel mehr als 60 ilustracinių beispiel). Vokiečiai waren nicht nur Soldaten, aber und Handwerkniki, Handelsbininkai, lietuvius supažindernde mit einigen bis toller onbekten Themen […] einigen Amatais, gatavais drabuzien, sacharinu, kalėdinėmis eglutėmis und pan. Sie waren arbeštüs, rūpestingi, manchmal und vaišingi, geru für gerą atsilyginantys, ihre Frauen waren schönžios und pasipušusios. Aus LKŽe fiksuota Schriften Sprache zu sehen, dass es war und Wissenschaftlern, Schriftstellern, Musikanten eine Nation. Taigi vokiečio bildikslas, abspiegelt sich LKŽe iliustraciniuose beispielen, nevienareikšmis, jedoch gerokai häufiger er ist negativer denn positiver. Natürlich, muss haben am Herzen, dass beim Schreiben Wörnern sowjetischen Zeiten wegen censūras einiger iliustracinių Beispielswahl konnte sein tendencing. Es ist zu erwarten, dass Nepriklausomkeitszeiten die Bewertung Menschen dieser Nationalität häufiger positiver als negativer wäre, das bezeugt und diesem Artikels einführenden Anmerkungen umgezogen andere Konzepts VOKIETIS Untersuchungen. DANUT LIUTKEVIČIEN. Deutschis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 34 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ŠALTINIS LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Zugang internet: www.lkz.lt. LITERATŪRA Anglickienė Laimutė 2000a: Kitataučiai lietuvių folklore: daktaro disertacijos santrauka, Kaunas. Anglickienė Laimutė 2000b: Vokietis lietuvių tautosakoje. – Liaudies kultūra 2(71), 25–27. Anglickienė Laimutė 2005: Etnonimų vartojimo lietuvių kalboje ir folklore ypatumai. – Vārds un tā pētišanas aspekti 9, 7–17. Anglickienė Laimutė 2006: Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore, Vilnius: Versus Aureus. Anglickienė Laimutė 2007: Tautosaka apie kitataučius: etnostereotipų ir siužetų migracija. – Rytų Europos kultūra migracijos kontekste: tarpdalykiniai tyrimai, Vilnius: Versus aureus, 445–454. Bandoriūtė Salomėja 2015: Tradicinis anekdotas: iš ko juokėsi XIX a. pabaigos–XX a. vidurio lietuvis. – Tautosakos darbai 49, 105–122. Baranauskas Tomas, Zabiela Gintautas 2016: Saulės mūšio pėdsakų paieškos, Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija. Butkus Alvydas 1995: The Lithuanian Nicknames of Ethnonymic Origin. – Indogermanische Forschungen, Berlin: Walter De Gruyter & Co, 223–228. Butkus Alvydas 2009: Nominacija ir identitetas: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Kaunas. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 35 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Gritėnienė Aurelija 2016: Šermukšnio vaizdinys „Lietuvių kalbos žodyne“. – Tautosakos darbai 52, 85–104. Gritėnienė Aurelija 2017: Žodyno vaizdinys „Lietuvių kalbos žodyne“. – Bendrinė kalba 90, 1–19. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?90. Gudavičius Aloyzas 2000: Etnolingvistika, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2011: Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. – Res humanitariae 10, 108–119. Jasiūnaitė Birutė 2010: Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Jasiūnaitė Birutė 2018: Lietuvių velniavardžiai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kaubrys Saulius 2011: Pasiklydę tarp savęs ir įverčių: 1918–1940 m. Lietuvos vokiečių įvaizdžio klausimu. – Istorija 4(84), 15–25. Kravcova Liudmila 2013: Šiuolaikinės rusų kalbos asmenis įvardijantys daiktavardžiai kaip pasaulėvaizdžio atspindys (pagal „XXI amžiaus aiškinamąjį rusų kalbos žodyną. Aktuali leksika“): daktaro disertacijos santrauka, Vilnius: Vilniaus universitetas. LKK: Lietuvių karas su kryžiuočiais, red. J. Jurginis, Vilnius: Mintis, 1964. Lukošiūtė Ieva 2012: Kultūriniai stereotipai Lietuvių pasakojamuose anekdotuose: žydas, čigonas, vokietis. – Jaunųjų mokslininkų darbai 1(34), 160–166. Nikžentaitis Alvydas 1998: Das Bild der Deutschen und Deutschlands in Litauen während der Zwischenkriegszeit. – Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhältnisses, Hamburg, 237–253. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2010: Kaimyninių tautų atstovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. – Lietuvių kalba 4, 1–9. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/27. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 36 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Savukynas Virginijus 2012: Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII–XIX amžiaus Lietuvoje, Vilnius: Idėjos ir komunikacija. Senvaitytė Dalia 2004: Etninių stereotipų kaita: tautybės studentų akimis. – Tiltai 4 (29), 123–129. Umbrasas Alvydas 2019: Terminologija Lietuvių kalbos žodyne. – Terminologija 26, 162–183. Vėlius Norbertas 1986: Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis, Vilnius: Vaga. Vengrytė-Janavičienė Edmunda 2004: Kitataučiai lietuvių liaudies talalinėse. – Tautosakos darbai 27, 57–63. VLEe: Visuotinė lietuvių enciklopedija: elektroninis variantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. Prieiga internete: https://www.vle.lt. Zabarskaitė Jolanta 2010: Politinis pasaulėvaizdis didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (valstybė, įstatymas, valdžia). – Parlamento studijos 9, 126–143. Prieiga internete: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_kalba_1.htm. Zabarskaitė Jolanta 2012: Kitoks didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ skaitymas: Adalbertas Bezzenbergeris, marios, pamarys, pamariškis. – Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai, sud. G. Blažienė, N. Morozova, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 239–271. Zybertienė Evelina 2006: Lietuvos vokiečiai lietuvių etninės kultūros erdvėje. – Tiltai 3, 121–137. Gauta 2020 11 20 Priimta 2020 12 21 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 37 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 GERMAN IN THE WORLDVIEW OF THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary The image of the German in the eyes of a Lithuanian has been scrutinised by ethnologists, folklorists, historians, linguists. However, their studies in that regard have so far omitted our largest linguistic tract, the Dictionary of the Lithuanian Language, which can be approached as some kind of a chronicle covering material from our first writings dated 1547 until 2001. A semantic analysis of roughly 650 illustrative examples associated with the German has revealed a very thorough, many-sided image of how Lithuanians have looked at Germans – their neighbours, sometimes close, sometimes not so – since ancient times until the end of the 20th century. This image is not just some biased opinion of a group of people: it consists of information that can be found in written texts, various dialects across Lithuania, and at different times. Of course, individual illustrative sentences recorded from the lips of living people are subjective and often emotional; however, taken together, they form an accurate homogeneous worldview. That Lithuanians knew Germans very well, has evidence in the ample quantity of headwords available in the Dictionary of the Lithuanian Language: with reference to Germans, such words total a massive 52. These words not always have to do with nationality: sometimes they can also refer to the devil or a mushroom, a dance or a gingerbread cookie, and so on. To begin with, according to the Dictionary, Germans were always enemies. Their cohorts would assault Lithuanians since ancient times, sparing no lives. They would do so DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 38 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 with a variety of weapons, from rams to bayonets to rifles, grenades, machineguns, mortars, and airplanes. Germans would not only fight with Lithuanians alone: they also had enemies in Prussians, Latvians, Poles, Englishmen, Norwegians, Belgians, Frenchmen, Americans; Germans were not immune to in-house squabble either. Among the Lithuanian people, it was the residents of Lithuania Minor and Samogitia that first came into contact with Germans; later, Germans spread all over Lithuania. Both as they marched across Lithuania and having settled there for an extended stay, Germans would do Lithuanians harm, taking away their livestock, grain, feed, food, shipping timber and other property off to Germany. What they would not take, they would destroy out of spite: houses, bridges, mills would be burned down, crops trampled, livestock shot or slaughtered; neither dogs nor bees would be spared. The people would be burdened by various obligations, even taken away to work in Germany, sparing neither the children nor the sick. As a result, Lithuanians feared Germans and would try not to attract their unwanted attention. Lithuanians considered Germans a cruel, evil, arrogant, picky, lying bunch, but sometimes they would be regarded as foolish, unsightly, often fat and pot-bellied. The German language would ring foul and incomprehensible to the Lithuanian’s ear as well. Lithuanians would oppose Germans for as much as they could, fighting them ferociously in the old times without sparing their own lives; later, when they were forced to surrender to such power, they would secretly stash their property away, harbouring resistance towards the invaders, if only in their hearts: Germans would be hated, despised, mocked; fellow Lithuanians who made bedfellows with the enemies, frowned upon. On the other hand, Lithuanians saw positive traits in Germans as well, even though material pointing to that is much scarcer. In addition to warriors, Germans were craftsmen, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje | 39 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.09 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 merchants who introduced Lithuanians to some of the things the country had never known before. They were hard-working, careful, and sometimes welcoming; they would return favours and their women were pretty and well-dressed. The language of texts recorded in DLLe shows that it was a nation of scholars, writers, musicians. KEYWORDS: dictionary, semantics, illustrative example, worldview, German. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]