Veiksmažodžio formų vartojamumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą
Abstract
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali būti vartojamos. Pateikiami trys tokių formų tipai bei grupės žodžių, kuriems būdinga kaityba su išimtimis. Nurodomos priežastys, kodėl atsiranda nevartojamų formų.
Full text
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Daiva Šveikauskienė Lietuvių kalbos institutas VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ VARTOJAMUMAS, IŠRYŠKĖJĘS KURIANT LIETUVI KALBOS GRAMATIKOS INFORMACIN SISTEM ESMINIAI NOUVJEAI: grammaire, morphologie, paradigmas, mots des formes kaitybinées, sémantique. ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord en matière de droits de l'homme. Kaitomas parties du langage ont paradigme. Kuriant Lituanien langue grammatikos informacinę sistemą (LIGIS) a été remarqué que ne pas toutes les paradigmes répertoriées kaitybines formes peuvent utiliser. L'article traite des cas, où de certains mots certaines formes kaitybinės ne peuvent être utilisées. Présentent trois tels formes de types ainsi groupe de mots, auxquels est caractéristique kaityba avec des exceptions. Indicés les raisons, pourquoi apparaît nevartojamų formų. ABSTRACT Il est à noter que Every inflectional part of speech has its paradigms. While creating the Lithuanian Grammar Information System (LIGIS), we noticed that not every inflectional form possible in theory can be used practically. Some cases in verb paradigms of Lithuanian language are discussed in the article, namely, when certain part of inflectional forms may not be used. We present three cases of unusable forms and provide reasoning behind word groups, covering such inflection with exception, for each case. ĮVADAS Iki XXI a. pradžios visi klausimai, susiję su gramatika, buvo analizuojami iš žmogaus kaip kalbos vartotojo pozicijų, t. y. aprašomi tik tie aspektai, kurie aktualūs žmogui, ir net ne z'est pas mentionné sur des sujets qui sont aux humains à leur propre compréhension. Dernièrement, commençant les phénomènes de langue informatiser, émerge des problèmes, dont les ordinaires utilisateurs de la langue généralement même ne remarquent. Cependant
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 avec elles encounterent des spécialistes de linguistique informatique, effectuant des tâches de traitement du langage informatique. Il faut dire aussi ce que, en traitant le langage par informacijos nepakanka, nes ten pateikiami tik bendriausieji lietuvių kalbos dėsningumai. Panašių teiginių galima rasti ir kitų mokslininkų darbuose, pvz.: „Tačiau žmonėms skirti ordinateur, des dictionnaires imprimés et des grammaires contenus compliquent l'adaptation dans la création de programmes de traitement du langage (Rimkutė, Kovalevskaitė 2008: 3). Kad kompiuteriu, pastebėta ir tekstyno anotavimo metu Vytauto Didžiojo universiteto les dictionnaires fournissent des informations sont insuffisantes pour traiter la langue au Centre de Kompuuterische linguvistikos. Morfologiquement annotant Dabartinės lietuvių kalbos tekstyną (toliau DLKT) à côté des autres données (giminė, nombre, humornis, temps, personne, degré et kt.) est indiquée et la forme initiale du mot (lema). Les motsyns dažniausiai présentent seulement les mots fondamentaux (Rimkutė 2006: 38), i. e. ne présentent pas tous les vediniai, par conséquent nemaja partie des mots de langue litoue reste dans eux incorporée et, préparus seulement des motsyns utilisant des logiciels, de nombreux mots texyno restent non reconnus. Dans les grammatiques décrivant les catégories morphologines, sont fournis quelques certaine catégorie morphologique contenant des mots exemples, et tous les mots de langue Lituiniens, auxquels cette catégorie morphologique caractéristique, ne nevardijami. Par exemple, Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje (toliau DLKG) définissant daiktavardžių giminę pavyzdžių est présentée après quatre mâriškosios et femeriškosios giminės mots (DLKG 2006: 62). Tous des autres grammaticales ne mentionneraient des mots de la langue Lituanienne giminé gimtakalbiams déterminer n'est pas difficile. L'ordinateuris lui seul rien ne peut s'imagvoti ou décider, lui doit être très précisément indiquer toutes chaque mot des données grammaticales, taigi et giminė. Informatisant la langue Lituanien a été remarqué un phénomène morphologique, dont décritit dans les publications ne réussit pas trouver. C'est dans les paradigmes mentionnés kaitybinių formes et possibilité les utiliser incompatibilité. Ce problème émergeait seulement lors du traitement informatique du langage et auparavant kalbininkų n'a pas été remarquée. Terminu paradigme morphologie signifie tam certain mots de type kaitybos galūnių système ou l'ensemble des formes galūninių du mot distinct, est considéré d'un type kaitybos correspondant (Gaivenis, Keinys 1990: 143). Par exemple, actionsmažodžių des formes de temps présent sont constituées de le temps présent kamien et des personnes galūnių. Le temps présent des verbevoodges sont personnalisés selon trois paradigmes, qui correspondent trois personnuotes (DLKG 2006: 337), et un daiktavordžių linksniuotę (i)a constituent trois paradigmes, qui diffèrent une des autres de certaines formes linksnių (LKE 1999: 462).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant système d'information grammaticos de la langue Lietuvių | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Ainsi, les parties de la langue kaitomas ont son paradigmes. Dans cet article, on traite seulement probleminiai veiksmažodžių paradigmų atvejai. L'objectif de cet article de discuter des éminškėjusius cas de mots individuels de certaines formes de non vertu, qui ont été remarqués en développant Lituanien langue grammaticos informacinę sistemą (LIGIS). Dans le but d'objectif avant tout révisés les publications les plus importantes, dans lesquelles gvildenent les questions de consommation des formes grammaticales et la théorie de la morphologie naturelle, par laquelle on essaie grįsti tolérieur étude, par la suite présenté est LIGIS turturimo idėja, effectuer des travaux, émerus problèmes, et puis examinami théoriquement possibles formes nevartojimo cas. Paaiškėjo, que de certains mots ne toutes les formes théoriquement paradigmes présentées sont possibles. Ont été utilisée la méthodologie de sélection, t. i. étude sélectionner ceux probleminiai cas, qui éclairškėjo informatisant la langue. 1.PUBLIKACIJOSE APRASHYTI VOORŽI FORM USAJIMI QLAUSIMAI Dans ce chapitre sera discuté dans les grammaticals de la langue lituanienne ainsi que dans les manuels de culture de la langue l'information fournie en questions de possibilité des formes et évoquées quelques articles, dans lesquels différents aspects sont examinés des formels de mots. Malheureusement, n'a réussi trouver publications, dans lesquelles seraient décrits des études de consommation des formes présentées dans paradigmes, effectuées visant éclairerti, si toutes les formes théoriquement existantes peuvent être consommées la parole. 1.1. Dans les grammaires discuté des formes non consommables Tant unatomée (DLKG 2006) que tritomée (LKG II 1971) dans les grammairies de la langue lituanienne en discutent des cas de certains actesmažodžio formų nevartojimo. Comme indicateur ici peut être considéré et sémantique signeis ce sont les dits impersonnels actionsmajodžiai. Les impersonnels actesmajodžiai nusako du acteurs volonté nepriklausančius natures phénomènes ou autres stichinius processusus et a seulement du troisième personne formes. Le paradigme des actesmajodžių sanspersonnies constitue des directes, supposées et indirectes nuosakų troisième personne formes, bendratis, divisivie, de certains actesmajodžių et non-efficiatifs participants bevardė giminė (DLKG 2006: 315-316). De même s'écrit et dans la grammaire académique: Insasmeniai veiksmažodžiai <...> nekaitomi ni personnimis, ni skaičiais et sa forme coïncide avec
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 personninių veiksmažodžių trečiuoju asmeniu (LKG II 1971: 213). Cependant la plupart des listés mots, qui sont présentés comme beasmenies veiksmažodžių exemples, sakinyje n'y a action. beasmeniškumas yra labai sąlygiškas, t. y. beasmeniai jie būna tik tam tikrame kontekste, kai Certains grammaticale mentionnent des impersonnels actionmajodžiai peuvent être utilisés avec un facteur tautologique: pluus lyja, sninga sniegas et t. t. De plus, et des paroles de la chanson des sakoma: Ar diena dienos, ar naktelė tems. Tada ir teiginiai, kad šių veiksmažodžių formes liepiamosios nuosakos ne peuventimos, n'est pas complètement précisus, plg., Lyk, lietuti, lyk. Même et dans ces cas, où actionmajorodis ne peut avoir action, par exemple, avoir, aussi utilisées certaines des formes de déclicaison liepiamoses, par exemple, uniscaitos deuxième personne. Il s'applique dans divers proposages, par exemple, DLKT: Reikėk shitaip atsitikti. Des enregistrements Internet: Dingo. Tout a disparu. Et fais besoin tu moi. Plus tard là apparaître. Des exemples similaires peuvent être trouvés et gožinėje littérature, par exemple: Reikėk tu me Polionijos seseriai sykį išsižioti sur cette vokietuką (Aputis 1977: 32). Plus loin en évoquant les sanspersonies des actionsmajodžių vartoseną pasakyta: Cependant étiras (pleins) paradigmas a pas tous les sanspersonies veiksmajodžiai. par exemple des actionsmajodžių pabaiso, pagailo, pagardo généralement est utilisé seulement le futuris kartinis, rečiau fréquennis temps, et les autres formes atstoja constructions avec correspondante signification caractérvardžių bevarde gimine (baisu, gardu) ou prieveiksmiu gaila et veiksmajodžiu darytis, например., (darosi) baisu, pabaiso, pabaisdavo, pasidarys baisu; (darosi) paila, pagailo, pagaildavo (pasidarydavo gaila), pasidarys paila (DLKG 2006: 316). Bien sûr, possible construction et darėsi pasidaré paila. Veiksmajodis pagailo et konstrukcija darėsi pasidarė gaila sont synonymiquement utilisées formes, ayant une très similaire ou même la même signification. Si le paradigme manque, i. i. ne sert pas dans le langage, des formes d'un certain mot peuvent remplacer d'autres mots conjugés, il en résulte, ces formes manquantes ont un sens (reikšmę). Dans cet article s'efforce de décrire des cas, quand certains mots des formes distinctes sont impossimos, t. i. les mots, pavartoti ta forme, n'ont sens. DLKG parlant de participants bevardę giminę traite principalement son usage (DLKG 2006: 324, 365, 377) ou son utilisation en formant des formes composées du verbe (DLKG 2006: 302). Information présentée regardant de la position du actionmajor: Objetto linksnio nevaldantys veiksmajodžiai a complexes
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 formes nonexécamouses seulement avec bevardės giminės participants (DLKG 2006: 320), exemple., est ont été promenée / promenée. 1.2. Morfologinių požymių nuspėjamumas Examinerons quelques articles, dans lesquels analyse-t-on, combien il est possible prédire certains morphologues signes des mots de la langue lituanienne selon déjà la possession ypatybes. Tos ypatybės gali būti labai skirtingos prigimties, kaip antai semantinės, d'informations sur ces mots morphologiques et pan. Parfois même prononcent des affirmations opposées, par exemple, que la sémantique a ou n'a influence à certains phénomènes. Kaip morfologinės ypatybės pavyzdį galima paminėti kaitybos klases, pagal kurias est décidée sur vedinių sandaros signes. Vilniaus universitete effectuée au cours d'une étude a été éclairciniami, qu'un lien a des actionmažodžių présesagos avec daiktavardžių kaitybos classes. Išnagrinėti tous dans le électronique Dabartinės lietuvių kalbos žodyno variante (DŽ6e) trouver préesagų ė-ti, y-ti, o-ti, uo-ti daiktavardiniai vediniai (Pakerys 2011: 273). Daiktavardžių caityba classes destinées utilisé le signe traditionnel multiskaitos naudininko galūnės voix, exemple.: (i)a pour les hommes, les frères; (i)o chaakoms, galioms et t. t. Statistiquement analysavus des mots sélectionnés, établi que du daiktavardžio padarytas veiksmažodis a préesagą, qui est nuspėjama avec assez didele tikimybe et dépend de ce daiktavardžio kaitybos klasės. Par exemple, (i)a classees daiktavardžio veiksmažodinis vedinys aura preesagą (i)uo-ti avec tikimybe 70,95%, (i)o classees daiktavardžio veiksmažodinis vedinys aura preesagą (i)o-ti avec tikimybe 71,53%. Aux conclusions, la proposition est fournie que plus claire influence de l'information sémantique des tirtes preesages ne réussit pas à voir (Pakerys 2011: 286). Dans un autre article décrit une étude effectuée, kaip les leksemų morphologiques caractéristiques à une certaine mesure peut se déduire de leur sémantique (Arkadjev 2008: 2). Ont été examinés primaires actionsmažodžiai de la langue Lituaniennes, dont la racine se termine priebalsiu. Tous ils sont groupés en kaitybos makroklases, desquels stambiauses sont nstveiksmažodžiai, t. y. intarpą et priesagą -stesmes temps kamiene turintys mots, et jveiksmažodžiai, dont l'espoir et l'avenir du kartin sont dans les kamienues du temps palatalisation. L'analyse effectuée montra que la plupart n/stveiksmažodžių (237 sur 248) sont intranzitivement et informellement ils peuvent être décrits comme semantinius passives, i.e. veiksmažodžius, signifiants situations, non dépendantes de la volonté du sujet (p.ex., parce que le sujet est un objet mort). Pirminies jveiksmažodžiai
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 le plus souvent (247 de 306) marque une consciente action d'un agent vivant au patient, subiriančiam (negrįžtamą) l'altération de l'état (Arkadjev 2008: 10). Des données avérées sont fournies 1 fig. 1 PAV. Veiksmažodžių sémantique et morfologických klasių santykis (préparée selon Arkadjev 2008: 14). Apténien article présente la conclusion, que jveiksmažodžiam et nstveiksmažodžiam/ caractéringos ryškios semantinės dominantės. Les questions normales sur les formes verbales 1.3. Nemažai publications, dans lesquelles discuté le mots formes de consommation, annonciée des questions de normminim de la langue Lituiniens. L'État de la langue Lituanienne présente une commission de Liste des fautes de Langue proposent des réguliers cas de 1 consommation de certaines formes, cependant cela concerne seulement avec paviennes formes de mots. Par exemple, indique-t-on que nevartotinas mâriškosios giminės daiktavardžių formes aux femmes selon professions, fonctions et etc. décrire: architecte (= architektė) Žilienė; nevartotinas kelintinių skaitvardžių et įvardžio kelintas vyriškosios giminės kilmininko forme mėnesio dienai nusakyti: Kelinto (= Kelinta) aujourd?, Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos) et kt. Cependant de telles formes ne doivent vartoti tik tam tikrame kontekste, kitais atvejais (architektas Žilinskas, tik iš kelinto karto pavyko nustatyti) jos yra visiškai tinkamos. Les lignes directrices de la culture Lituaniennes dans les collèges discutent des cas, quand le même mot paplitée deux ou plus galūnių variants. De telles galūnées sont appelées gretutines: Galūnių formes sont souvent gretutines, t. i. deux semblables (unes taisyklingos, o kitos į bendrinę kalbą ateina iš tarmių, šnekamosios kalbos), 1 http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/formu-vartojimo paplitusį et
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ir nors abi leistinos, kalba, siekdama pastovumo, renkasi vieną, labiau àteisintą variante (Griškevičienė et kt. 2003: 144). Exclamés tous les possibles, c'est-à-dire ustojamus, variantes conseillée prendre un, norminį: les normales sont considérées les „Įvairūs variantai, o norminis dažniausiai vienas“ (Griškevičienė ir kt. 2003: 144). Pavyzdžiui, suivantes daiktavardžio linksnių galūnių variantes: sesuo avec seserimi (mais pas avec seseria), obelis à obels (mais pas à obelies), shuo be šuns (mais pas be šunies, be šunio); adjectif du surnom galūnės: smailus, et non smailas kampas, smaili, et non smaila adata; du prénom nomminin: lui propre, mais pas pačio (Griškevičienė et kt. 2003: 144). Cependant tous les cas mentionnés dans ce manuêly sont possibles, et les mots avec n'importe quel galūnių variant sont compréhensibles. Kūrybinių industrijų specialybei destinée dans une guideèle de culture de langue sont abordés chaque divertnier nevartotini cas (Vladarskienė 2013: 75-82). Par exemple, vardininkas nevartotinas neappréztam quantite de choses ou part de la chose direšti: Kai opiniés très différ, kyla ginčai (=ginčų); Les violations des règles provoquent des accidents malheureux (=nelaimingų atsitikimų). Kilmininkas non destininis utiliser, quand abstractus sujet neskaidom: Organisations įvaizdis a lemiamas influence (=lemiamo influence) toms entreprises, qui cherche ilgesnès économies succès. Įnagininkas est considéré comme impropre dvejybinių linksnių raiškai: Sport aide l'homme à devenir en bonne santé et žvaliu (=sveikam et žvaliam). Neteiktiną vietininką parfois proposé de changer même tel combinain de mots, dans lequel nebelieka correcomo mot: Infliacijos ir sezoniškumo įtakoje (=Dėl inflacijos ir sezoniškumo) iškreipiami metiniai indicikliai. Naudininkas nevartotinas objet d'action au reikšti avec les mots correspondti, non correspondti: Transporte instruments markė, tipas et svoris correspondent indiquésems (=nurodytus) prašyme. Aussi les documents de sortes dénominations faut utiliser non pas beneficiininką avec bendratimi, et galininką avec bendratimi: autorisation pour des travaux de construction (=atlikti effectuer des travaux de construction). Cependant à côté de ces remarques sont présentés et réguliers cas de pauvtojement du bénéficiaire: Gautes données sont insuffisantes à la décision adopter. Ainsi, on peut affirmer que et dans ce manuèle indiquées comme impossibles ou inéluctables formes de mots telles deviennent que dans un vartojimas daiktavardžio linksnių pozicijoje. Vardininko: Bet neįmanomas (=neįmanoma) certain contexte. Dans d'autres cas, elles sont considérées entièrement régulières.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 8 Monographie dans la culture de la langue Lietuvių discuté le participant de bevardės giminės formų нам потребовательнее (=reikalingiau) que le pain; galininko: Literatūros kūryboje participeja ir doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 kalbinė intuicija: écoutersti negirdimą (= negirdima), dire nepasakytą (=nepasakyta). Kilmininką propose de changer synaksine construction avec participantio bevardės giminės forme: Depuis pasakyto (=to, ce qui pasakyta) il est clair que bendravimo tyrinys en substance coïncidait avec le contenu de enseignement et d'éducation; Eilėraščio gražumas souvent atsiveria connuomo, girdėto ir netikėto (=to, ce qui connue, girdėta et netikėta) sankirtoje. de même manière est proposée changer et įnagininką, par exemple, Cependant notre travail contentintis atteinttu (=ce qui a atteint) est impossible, et vietininką, par exemple, Netikėtas beaux atgarsis sename, zavirštame (=tame, ce qui sena, zaviršta) tarsi le ressuscite à la vie (Paulauskienė 2001: 139-145). Cotu mentionnient et impossimi des formes de faire des cas: de beasmenies actionsmažodžių impossible de faire linksniuojančių veikiamosios rūšies dalyvių, de eux sont faites seulement nelinksniuojamosios formes, allantantes tariniu (Paulauskienė 2001: 221), exemple., pasnigę. Vécdant la Programmation de normalisation et de diffusion de l'utilisation de la Langues d'État, ont été 2 étudiés les particularités des formes grammaticales de la langue lituanienne. Beaucoup d'attention à la catégorie nombreus, car consacrée se pose des problèmes due aux nombre abstrakteurs d'obiktavardžių. On peut dire que skaičiaus formes de usage et normmination actuus seulement pour des objetstavardji (Paulauskienė 2001: 146). Les grammaires de la langue Lituanie indique que les abstracttieji daiktavardžiai tegali avoir des formes unaskaitos et skaičiais nekaitomi (LKG I 1965: 175; DLKG 2006: 62). Les conseils de langue décrivent des cas exceptionnels où les objets abstraits se concrétisent et leur pliskaitą peut être utilisé, e.g., L'homme peut être couvert de diverses des feimies (KP G1 2002: 20); cela est caractéristique et des nommés de actions, e.g., Susidūrė deux complètement différents mąstymai (Bučienė 2017: 50). Cependant, des publications, dans lesquelles serait analysé les actionsmajodžių uniscaitos ou pluriscaitos consommation, particulièrement impossimi cassa, n'a réussi trouver. Taisykliges des cas de consommation de certaines formes sont proposés Kalbos patarimuose, presque dans chaque numéro de la revue Bendrinė kalba sont examinées les questions de règles de formes. Le plus proche, ce qui a pu être trouvé, au thème examiné de cet article cest la note de Jono Jablonski dans le Rygiškių Jono Lietuvių kalbos vadovėly, publié Tačiau jie irgi neapima visos paradigmos vartojamumo. en 1925: Apie dalyvius http://www.vlkk.lt/programos/paraiskos-valstybines-kalbos-vartojimo-minimo-ir-sklaidos-programa visur „būsimas, siųsimas, vesimas“ <…> čia netenka kalbėti: jie retas tėra kalbos dalykas, jie ne 2 et non de tous les veiksmaž 1925odžių padaromi (Jablonskis: 61). Cependant ici discuté le cas, où n'y a de tous
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 participant de formes avec une certaine actionmajorative châteaux. 1.4. Application de la morphologie naturaliosios Natūralioses morphologie point de vue baltes langues commençées examiner seulement au début de cet siècle. Dans la première décennie effectués systèmes de prdažodis langue lettoue des recherches (Rosinas 2005), plus tard cette méthode appliquée aux actionsmažodži langues litouves (Pakalniškienė, Šarkytė 2012). L'une des questions de la morphologie naturelle étudiées ce qui est normal dans un système de langue particulière (Dressler 2019). Un phénomène morphologique est 3 considéré comme naturel, s'il est répandu dans la langue et lui changeant n'affecte (Mayerthaler 1981: 2). Ne sont pas tous les phénomènes morphologiques uniformément répétés, par exemple, préesages se passent plus fréquemment que avantdėlių. Une langue peut du tout n'avoir prédėlių (p.ex., turkų), mais si elle a même une espèce afiksų cela sont des présages (Crocco Galeas 2001: 8). En effectuant des recherches ultérieures dans cette direction, a été obtenue la conclusion que des préposages et prédélices sont plus répandus que intarpai (Wurzel 2001: 27) Supletivisme est 4 également rare, taïi et n'enatūralus mots dans daryboje (Dressler 1985: 97). dans la langue Lituanie supletivines formes de sont très peu nombreux: suis étais; je moi et kt. 5 En effectuant des recherches des temps du actemajoudique des langues lituaniennes a été accédé à la conclusion que [N]atūraliosios morphologie du point de vue des langues lituaniennes shakninių veiksmajodžių futtait la forme du temps laikytinas fondamentaines, et es temps formosišvestinėmis (Pakalniškienė, Šarkytė 2012: 155). Comme argument est présenté le fait que [I]ntarpinių et -sta kamieno veiksmažodžių les formes de temps espoir structurellement sont plus complexes que le futteur temps kamienus, et donc du point de vue synchroninien considérés dérivées (Pakalniškienė, Šarkytė 2012: 155). Du point de vue de la morphologie naturaliose kaitybos règles sont les opérations morphologiques, par lesquelles dans le mot sont formellement codées les catégories morphologiques (Mayerthaler 1981: 8). 3 <...> what is normal in the potential system of a specific language (Dressler 2019). 4 „<...> ist dann externe Flexion natürlicher als interne Flexion, und Präund Suffixe sind natürlicher als Infixe (Wurzel 2001: 27). 5 <...> suppletion is most unnatural (Dressler 1985: 97).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 3.2. Bâteur Absence de temps cartonien Un autre cas, quand il y a impossibles mots de formes de, a également à voir avec la sémantique. Turintys avantdélį tebeveiksmažodžiai signifie poursustinį veiksmą (Arkadiev 2010: 21) donc 8 įvykio veikslo veiksmažodžių avec ce avantdėliu ne peut être. En décrivant la grammaitique de la langue lituanienne indique-t-on que veiksmažodžio veiksmo priešpriešų forme est nereguliari et veikslo peut être opposées différentes formes de temps le temps présent a eigos temps de signification, et l'être et le futuris įvykio <...>, plg. : Athina soirar nykus (Nėris) et Atėjo ir lauktoji l'heure de l'éclipse du soleil (Vienuolis) (Judžentis 2012: 157-158). Sur la base de ce qui est affirmé dans la citation, le mot atis est considéré événement du verbe veiksmažodžiu, mais tebeateis déjà indique le verbe tęstinumą et est attribué eigos veikslui (Il savait que et après cet événement sūnaus laiškai tebeateis comme et auparavant.). Dans la culture des Lituanies est également discuté veiksmažodžių veikslas: <...> eigos veikslo veiksmažodžiai sont sans avantdėlių, o įvykio veikslo veiksmažodžiai avec priešdėliais. Si le précepte indique seulement l'action, vykstančio dans la direction correspondante, resultatą, ce verybiniu lišiu liés mots sont si proches comme si seraient de la même forme de mot: a) fairefaire; écrire-écrire; décomposer-s'scomposer; blanti-ishbalti, pabalti, nubalti; sk-nuskęsti, paskęsti; nykti-sunykti; b) aller du... sortir; aller dans... entrer; aller de... aller; courir par...- rebondir; bêter pro... prbêter et t. t. (Paulauskienė 2001: 211) Par la suite il est indiqué que activités peut déterminer et le temps actionmajoudique: <...> le temps présent de la langue litouvienne permet utiliser et prépélines de certaines formes d'actionsmajoudges eigos signification: slinkties actionmajoodžiai arrive, déploie, arrivežiuoja, išvažiuoja, parvažiuoja répond à la question eigoslo quoi il maintenant? <...> Mais suffit de remplacer le temps présent seraitoju, et actionmajodis indique laiggté résultatatinïe action: est venu, atlauké, arrivajavo, est partižavo, parvažiavo. (Paulauskienė 2001: 213) 8 <...> the combination of teand be- <...> this sequence can only be interpreted as a continuative form <...> (Arkadiev 2010: 21).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Būtų encore possible complildier, que non seulement espoir, mais et fut celui du fréquent du temps formes sont eigos veikslo, car seikurtjants acte est poursusiamas: ateidavo, atlaukdavo, atvažiuodavo, izvažiuodavo, parvažiuodavo. Cependant n'est décrite des remarques que certains prédélices peuvent un événement acte de gestmažodžius remplacer eigos acte de gestmažodžiais. Pridėjus aux mentionnés actionsmajodžių dar et tebe-, futtojo kartinio formes du temps devient impossimes. Įvykio verbe veiksmažodžių kaitybinės formes avec ce prédélius sont irreales, exemple., troisième personne forme *tebeišvažiavo. LIGIS de tels veiksmazodžių futtait cartinium formes de temps ne fournisent. Ainsi, remarqué une courbe générale, que la direction montrant slinktie actionmajodžiai (et certains et pas slinktie) avec prédélices at-, nu encore et tebe-, ne peut avoir du futur cartin des formes de temps, comme-, venir, nuvažiuti, atbėgti, nubėgti, atskristi, nuskristi, nudažyti et kt. Les mots tebeatvažiuoja, tebeatvažiuodavo, tebeatvažiuos des parlements lituanais peuventimi, cependant *tebeatvažiavo, *tebenudažė déjà est sans sensmi. Sakinys Quand je retourau, il est encore tebedažė lentyną est compréhensible et bon, car dažė est eigos veikslo veiksmažodis. Le verbus de l'événement serait nudažė, et *tebenudažė déjà sonne neįprastai, il faut impliquensus réfléchir, quoi cela pourrait signifier et kažin ou quelque quel signification de ce mot vienitų dans la tête. Tebeir événement action les uns les autres éliminent. 3.3. Seul bevardė neikiamosios rūšies participants giminė Nemažos de la partie neekiamosios rūšies dalyvių utilisée seulement bevardė giminė. décrire au Neveikiamosios rūšies dalyvių, padarytų iš intranzityvinių veiksmažodžių, galima tik bevardės giminės forma. Bene pirmi pastebėjimai apie vartojamą dalyvių tik bevardę giminę buvo début de ce siècle, juste formulée était quelque peu différemment, bevardę giminę appelant nelinksniuojamąja forme du participant: Iš negalininkinių veiksmažodžių daroma seulement nederinamoji et nelinksniuojamoji forma (Paulauskienė 2001: 222). bėgyra 14 310, et Tai matyti ir iš statistinių LIGIS duomenų. Veikiamosios rūšies dalyvių su šaknimi nonikiamosios rūšies participants seulement 1 772. Toujours la même opinion émisskiants de propos peuvent être trouvés et théoriques travaux: <...> veikiamosios rūšies dalyvių daugiau negu neveikiamosios“ (Paulauskienė 2001: 221). Taigi labai didelė dalis padaroma neveikiamosios rūšies dalyvių, i. e. ceux, qui faire de intranzityvinių veiksmažodžių, n'a pas moteriškosios et vyriškosios giminės formų bei linksnių. Pvz., bègamas ruožas, atkarpa, nubėgti kilometrai gali būti vartojama, taip pat kaip ir vaikų jau buvo išsibėgiota kas
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant langue Lituanien grammatikos informacinę sistemą | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 prabėgta kur, mais le mot *išsibėgiotas est déjà impossible. Du total LIGIS base de données comprend 236 nonekiamosios rūšies participants lemas. De ceux 120 tegali avoir seulement bevardées gimines formes. On peut trouver et plus d'exemples avec d'autres actionsmažodžiais, pourtant qui pas encore incluses dans LIGIS, quand possible seulement bevardė nonikiamųjų participants giminė. Par exemple, de actionmajodžių augti, blizgėti, nesisupti peut être fait augta, blizgėta, nesisupta, cependant *augtas, *augtam, *blizgėtas, *blizgėtame, *nesisuptas, *nesisupto est déjà ne se comprennent. IŠVADOS Commençant à appliquer ordinateurs et des langages au traitement, sur les langages, leur grammatique, clarifié de nouveaux facts, auxquels auparavant n'a pas été attiré attention, car à l'homme en tant que consommateur de langues ces questions neaktuelles. Computérisant la grammatique de la langue lituanienne remarqué que certains mots de la langue lituanienne ne peuvent acquérir de toutes théoriques paradigmes formes de et ainsi se passe à cause de la signification leksique nedergence avec gramatine signification ou à cause de leur loginien contretaritude. Grupinį veiksmą reiškiantys mots des uneaskaita est impossible. Auvykio actionlo veiksmajodžių vediniai avec avantdėliu tebenegali avoir futtojo kartinio temps formų. La plupart neekiamosios sortšies participants, padarytų de intranzityvinių veiksmažodžių, peut avoir seulement bevardės giminės formą. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/menu?page=advanced (žiūrėta 2021-05-25). LIGIS – Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema. Prieiga internete: http://ligis.lki.lt/ (žiūrėta 2021-05-25). LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt (žiūrėta 2021-05-25).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Aputis Juozas 1977: Sugrįžimas vakarėjančiais laukais: Novelės, Vilnius: Vaga. Arkadiev Peter 2010: Notes on the Lithuanian restrictive. – Baltic Linguistics 1, 9-49. Arkadjevas Piotras 2008: Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 59, 1-27. Bučienė Laimutė 2017: Daiktavardžių skaičiaus kategorijos raiška: normos ir vartosenos sankirta. – Kalba ir kontekstai: mokslo darbai 7 (2), 44-61. Crocco Galeas Grazia 2001: What is Natural Morphology? The State of the Art. - Linguistics Athens 13, 7-33. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. 5-as patais. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. DŽ6e –Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys. 6-as leid. (elektroninis), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Dressler Wolfgang U. 2019: Natural Morphology. - Oxford Research Encyclopedias – Linguistics. Prieiga per internetą: https://oxfordre.com/view/10.1093/acrefore/9780199384655.001.0001/acrefore9780199384655-e-576 (žiūrėta 2021-05-25). Dressler Wolfgang. U. 1985: Suppletion in Word-formation. Historical Semantics, Historical Word-formation, ed. J. Fisiak, 97-112. Gaivenis Kazimieras; Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Griškevičienė Jolita; Lapkuvienė Cecilija; Navalinskienė Gražina; Šmulkštytė Rima 2003: Lietuvių kalbos kultūros vadovėlis kolegijoms, Vilnius: Homo liber. Jablonskis Jonas 1925: Rygiškių Jono Lietuvių kalbos vadovėlis, Kaunas: „Vaivos“ b-vė. Judžentis Artūras 2012: Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. KP 2002: Kalbos patarimai 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, sud. R. Miliūnaitė, teksto aut. R. Miliūnaitė, A. Paulauskienė, vyr. red. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Mayerthaler Willy 1981: Morphologische Natürlichkeit. / Linguistische Forschungen 28, Wiesbaden: Athenaion. Paikens Peteris; Rituma Laura; Pretkalnina Lauma 2013: Morphological Analysis with Limited Resources: Latvian exaample. Proceedings of the 19th Nordic Conference of Computational Linguistics (NODALIDA 2013). Linköping Electronic Conference Proceedings 85, 267-277. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/260907832_Morphological_analysis_with_li mited_resources_Latvian_example (žiūrėta 2021-05-25). Pakalniškienė Dalia; Šarkytė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu. – Res Humanitariae XI, 151172. Pakerys Jurgis 2011: Dabartinės lietuvių kalbos daiktavardinių veiksmažodžių priesagų ir jų pamatinių daiktavardžių kaitybos klasių santykis. – Baltistica, 46, 271-288. Paulauskienė Aldona 2001: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Technologija. Rimkutė Erika 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatinių formų vartosena morfologiškai anotuotame tekstyne. – Lituanistika 66 (2), 34-55. Rimkutė Erika; Kovalevskaitė Jolanta 2008. Tai, kas tinka žmogui, netinka mašininiam vertimui: žodynų problema. - Gimtoji kalba 2, 3-14. Rosinas Albertas 2005: Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Šveikauskienė Daiva 2010: Lietuvių kalbos vientisinių sakinių automatinė sintaksinė analizė: daktaro disertacija. Šveikauskienė Daiva 2016: Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema: I. Morfologija. - Lietuvių kalba 13. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviukalba/article/view/183 (žiūrėta 2021-05-25). Vladarskienė Rasuolė 2013: Kūrybinių industrijų specialybės kalbos kultūra: vadovėlis, Vilnius: Technika.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Wurzel Wolfgang U. 2001: Flexionsmorphologie und Natürlichkeit: Ein Beitrag zur morphologischen Theoriebildung. Studia Grammatica 21, Berlin: Akademie-Verlag GmbH. Zinkevičius Vytautas 2000: Lemuoklis – morfologinei analizei. - Darbai ir dienos 24, 245– 273. Reçu 2019 10 22 Priimta 2021 09 06
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio formų vartojamaumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE LITHUANIAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM (USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE LITHUANIAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM) est un système de grammaire basé sur les mots et les expressions écrites dans les langues maternelles et maternelles. Il est également utilisé dans les langues maternelles. Summary Up until now, the usage of grammatical forms mostly has been discussed in standardization or diachronic aspects. Searching for articles about paradigm coverage or its completeness yielded no results. We encountered the same critical question while creating the Lithuanian Grammar Information System, while preparing the material for the tab OTHER FORMS to be exact. It turns out that paradigms of some words are incomplete, which is determined not by morphological features of Lithuanian language, but by word semantics, making specific paradigm forms impossible, non-existant, by resulting in words not understood by a native speaker. We present three types of such occurrences: 1. Verbs having no singular form: such verbs mean group action. 2. Verbs the past simple tense forms of which are illogical. Such problem occurs when indicator of aspect of verbs is time (i.e. present tense forms are imperfective, and past simple tense forms are perfective), and they have attached the prefix tebe-, which notes continuity. 3. Most of passive participles that are derived from intransitive verbs can only have neuter gender forms. KEYWORDS: grammar, morphology, paradigms, inflectional forms of words, semantics. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]