Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai

226 benDRinė kaLba | 96 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas oRciD id: orcid.org/0000-0002-0487-7710 moksLinių tyRimų kRyPtys: etnolingvistica, leksikografija, leksikologija. Doi: doi.org/10.35321/bkalba.2023.96.12 veRtybės Lietuvių iR Lenkų kaLbų PasauLėvaizDyje: Due kuLtūRų Panašumai iR skiRtumai 2023 m. settembre 79 d. università vilniaus Facoltà di Filologia vi è stata internazionale interdisciplininė scientifica conferenza Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje. Aspetti culturali della tessstologia. Tekstastekstemakontekstas1 (lenk. Wartości w językowym obrazie świata polaków i litwinów. Kulturowe aspekty tekstologii. Tekst-tekstem-kontekst)2, che ha organizzato il centro Polonistikos dell'università vilniaus e Lublin marijas kiuri-sklodovskos universitesa linguotyros e literaturologijos instituto Lenkų tekstologijos ir gramatikos katedra. questo è già il quinto incontro di scienziati lituani e polacchi, quindi si può menzionare piccolo, ma significativo giubiliejų. quest'area di ricerche besiominziali Lituania e Polonia (e non solo solo questi paesi) scienziati di incontri inizio culturalizzate linguistiche e kognityvinės etnolingvistikos seminari, vykę 2019 e 2020 m. essi già allora più priminė tarptautines konferencijas, a 2021 m. persino pandemija non esutrupdė surengti internazionali conferenze, destinate praeičiai e dabarčiai kalboje e kultūroje. valrebbe almeno brevemente ricordare la stessa inizio di questi incontri scientifici. Il primo scientifico educacinis seminaro ciclo Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje seminaras3 svoko vilniuje 2019 m. luglio 47 d. seminarą organizzò vilniaus universiteto Polonistikos centras e Liublino 1 su questa conferenza già è stata scritta, zr. vilija sakalauskienė. conferenze. Nativa lingua 10, 2023, 3034. 2 conferenza sito www.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/ltseminarai5.php. 3 seminario vilniuje è sorto da lungoamecio (nuo 2015 m.) e turiningo vilniaus e lublin scienziati di collaborazione, che è stato incoraggiato dalla realizzazione del progetto euRojos. ideato come seminario antropologiche culturali e cognitityvinės linguistica, è diventato puikia proga presentare nuove ultime lavori e spazi di ricerche. Più informazioni sul seminario cfr. indirizzo internet http://www.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/lt/seminarai1.php. 227 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai marijas kiuri-sklodovskos universitet Lenkų filologijos institutas. scopo di questo seminario era familiarizzare con populiarėjančia in Polonia e in altri paesi europos, così come e in Lituania, kognityvinės etnolingvistikos metodologia, contenčia già netrumpą istoriją e nemažų mokslo laimėjimų. ha anche cercato di rivelare, come usando questa metodologia si possa praticamente descrivere scelti concetti culturali (valori, stereotipi). seminare riferimenti numerò Lituani e polkų ricercatori, dottoranti e studenti da vilniaus universitet (vu) Polonistikos centro, Filologia e Filosofijos fakultetų, Lietuvių kalbos instituto (Lki), Lietuvių literatūros ir tautos instituto (LLti), Latvijos universiteto (Lu), bydgoščiaus kazimiero Didžiojo universiteto (bk), Lenkijos mokslų akademijos slavistikos instituto (Lma si), Lublinijos marijos kiuri-sklodovskos universiteto (Lmksu) Lenkijos filologijos instituto. in tutto sono state ascoltate 21 relazione e due kviestini relatori lezioni. sui fondamenti e metodi della culturistica linguistica parlò Liublino etnolingvistina scuola fondatore professorius jerzis bartmińskis, su kultūrinių konceptų eksplikacijos būdus profesorė stanisłava niebrzegovska-bartmińska. naglio kardelio (vu) nel rapporto è stato sottolineata importanza della nativa lingua significanza vertybių puoselėjimui e personalità ugdymui, irenos smetonienės (vu) nel rapporto per i lituani più importanti vertybių concepta e hierarchia nonché questi vertybių classificazione problemi, kristinas Rutkovskos (vu) vertybių percepimo liaudies parlando e cultura peculiarumai. la trasmissione polnica dei valori in testi poetici discutè irena Fedorowicz e kinga geben (vu), lietuvians kulturinį kraštovaizdį tautosakoje vertybiniu aspektu bronė stundžienė (LLti), rai dei valori sistema XX a. la seconda metà dei zemaičių kasdieniame diskurse analizavo jūratė Pajėdienė (Lki). seminare anche analizzare i ricercatori scegliere concetti culturali, grįsti lietuvians e polkų bendrinių kalbų bei tarmių materiale. dei concetti Zemė lexicografici e anketinici dati hanno fornito marius smetona (vu), il concetto della settimana in parole e realtà servì joana szadura (Lmksu), lietaus metaphor in Lituanei e russi poetischen testi esaminò birutė jasiitė e jelena konickaja (vu), sul Žmogaus vaizdinį tarminiame diskurse kalbėjo vilija sakalauskienė (Lki), a paveodos vilikslo išskirtinumą e suo kaitą Pietinių aukštščių šnektų Ragaišė (Lki). Lietuvišką motinos paintingslą secondo anketų dati esaminò karolina slotvinska e kristina Rutkovska (vu), DRaugo konceptą, basandosi da daiktavardžio draugas forme in attuali lietuvių benDRinė kaLba | 228 96 lingue publicistikoje, analizavo Loreta vaičiulytė-semėnienė (Lki), nautos konceptą šiuolaikinėje lenkų kalboje atskleidė beata ŻywickaDos kognityvinius modelius lietuvių kalboje ap gėgė monika bogdzevič (vu), kognityvinį tiesos ir meLo paveikslą lietuvių paremijose atskleidė (Lmksu), Lenko paveikslą kaimyninių šalių gyventojų kuriamuose žiniasklaidos tekstuose pateikė marta Hartenberger (bkDu). Pasirinktus irena snukiškienė (vu). ricercatori da Lmksu leggevano notizie su linguaggio radicūnijusią atmintį (Damian gocól), su valori, legato con concretchia luogo (sara akram), su genders e grammatiche categorie giminės lenkų kalboje (marta nowosad-bakalaczyk) e kt. Il primo incontro di scienziati e ricercatori mostrò che vale la pena di continuare a discooperarsi e continuare le discussioni scientifiche. taigi 2020 m. settembre 2425 d. vilniaus università è stato organizzato il secondo ciclo educativo scientifico Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje kognityvinės etnolingvistikos seminaris Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūris paveldas. in esso è stato letti 29 messaggi. seminare hanno partecipato scienziati e ricercatori da Lmksu, Lma si, Polonese accademia delle scienze Lenkų kalbos instituto (Lma Lki), vroclavo università, katovicų silezijos universiteto (ksu), krokuvos akademijos Ignatianum kultūrotyros instituto, Peremislio statale superiore dell'europoskola (PvaRem), Halės-vitenbergo università martyno liuterio (HvmLu) slavistikos instituto, Lki, LLti, vu. Pranešėjai focalizzò l'attenzione in ogni cultura importanti a analisi dei valti dei. Professorius jerzis bartmińskis per tėvynės kognityvinę definizione rivelò du kontrastiškus profilius di questa nozione. immaginidini, relativi a nazioni e statimis, luogo culturale assiosferoje aptarė aleksandra niewiara (ksu), sąvoka PatRiotizmas lietuvių kalbos istoriniame ir šiuolaikiniame diskurse gvildenta mariaus smetonos (vu) rapportoime. seminare discutere anche questioni metodologiche. stanisława niebrzegowska-bartmińska (Lmksu) pasidalijo patirtimi, come, sulla base liaudiškojo heraldo fonti, stabilire e tirti baltų e slavų aksiologinei sistema comuni concetti. kristina Rutkovska (vu) accentavo l'importanza lexicografiche fonti alla ricerca dei mondiėvaizdžio della lingua lituanea e i loro analisi principi. maciejus Rakas (jogailos universitetas, ju) ha fornito polkų tarminės frazematikos ricerche apžvalgą e le loro prospettive, e anna tyrpa (Lma Lki) appassionindino con tarminės aksiolingvistikos metodi di ricerca. come e in precedente seminario, le presentazioni erano analizzati concetti. sylwia gierczak (Lmksu) secondo anketų dati esaminò PagaRbos concetto, monika bogdzevič (vu) mostrò PykČio, baimės ir gėDos metaforinea conceptualizazione, irena snukiškienė (vu), basandosi sui dati testuali, rivelò ties kognityvinį paveikslą. L'uomo e mondo percepimento giovanimo aksiologicamente spaziata aptarė beata Żywicka (PvaRem), kaimyno įvaizdį lietuvių publicistikoje 229 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai Loreta vaičiulytė-semėnienė (Lki). in altre segnalazioni, analizzando i concetti caratteristici liaudies cultura e cercando rivelare la nautos pasaulėvaizdį, riferitasi a nautosakos, terminali testi e lexicografinie fonti. irena smetonienė (vu) ha fornito Duonos paveikslą tarminiame diskurse, vilija sakalauskienė (Lki) etnolingvistina informazioni su RugĮ lietuvių leksikografiniuose šaltiniuose. antano juškos (1875) latviųlietuviųlenkų verodyno aksiologinę analizę pristatė Renatė misevica-trillitzscha (HvmLu), contemporaneo umano approccio agli esseri mitologici atskleidė jūratė Pajėdienė (Lki), liaudiškąjį and poetinį ŽaLio Čizdį magdalena įvałoszyn (Lmksu), lenkiškus motyvus lietuvių užkalbėjimuose analizavo tatjana vologdina (v Woroclavo universitetas). Liaudies tikėjimų utilizzojimą sakytinės istorijos tekstose aptarė Damian gocół (Lmksu), sara akram (Lmksu) esaminò moderni klimatinių naratyvų aksiologinį aspektą. Pietie meridionali alctaici šnektų zodyno prietarų ir patarimų įvairovę presentò vilija Ragaišienė (Lki), su categorizazione idėją liaudies kultūroje secondo drebulės pavyzdį parlò joanna szadura (Lmksu), form per la conservazione delle risorse paremijas lituane presentò Dalia zaikauskienė (LLti). diversi relatori hanno dedicato attenzione alle analisi vertybių: casa concetto […] kinga geben e irena Fedorowicz (vu), madini karolina slotvinska (vu), mergelės marijos paveikslui galina miškinienė (Lki) e kristina Rutkovska (vu). essenziale questo seminario internazionale idea era quella, che differenti, ma insieme e amici dei linguini culturali comunità di puoselėjama valori promuova tautine savimonè stiprinimento, garantisce etninè cultura contistinumà, conservavim, cognizione e sclaidà. 2021 m. ottobre 78 d. già terza volta è stato elencati in internazionale evento, destinato lietuvians e polkų vertybių paieškam e ricerche. così passata da seminari alla internazionale interdisciplininesa scienza conferenza essa chiamata Vertybės lietuvių and polkų kalbų pasaulėvaizdyje. Passato e presente in linguaggio e cultura4. conferenza organizzvo vu Polonistikos centras, Lmku Lenkų filologijos instituto Lenkų kalbos tekstologijos ir gramatikos katedra 4 per ulteriori dettagli sulla conferenza cfr. httpwww.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/lt/seminarai3.php. 230 benDRinė kaLba | 96 e Commissione dell'etica della comunicazione della Polonia accademia delle scienze. Due giorni che durò la conferenza furono letti e ascoltati 41 rapporti. kviestini relatori parlavano di culturistica linguistica (etnolingvistiką) e lingvokultūrologiją come di due strettamente correlate discipline della lingua e della cultura sąsają (jerzy bartmiński), profiliazione come basinio immaginario ricostruzione inranko stanisława niebrzegowska-bartmińska. relazioni della conferenza attraverso scelte valori ha cercato di rivelare, cosa nelle lingue ha in comune e cosa differisce, da cosa dipendono le relazioni e i confini della comunicazione interculturalità. attualmente importanti non solo valori amicizia, geranoriškumas, rispetto, tolerantiškumas o giustizia, ma anche antivertybės guerra, pavergim, terror, conflitto, klasta, ginčas, umiliim, baimė e kt., perché negativi e collomene kenksmingi fenomškinie ilgaini zlugdo identità, umilia, crea minaccia, promuove la sfruttamento delle persone. Presse nelle gvildento tali valori come geRanoRiškumas (Loreta vaičiulytė-semėnienė, Lki), manDagumas (alla krawczuk, Lvivo nazionale ivano Franko università, LniFu), responsabilità (beata Żywicka, università di scienze naturali e umanitarie, sedlcė), Laisvė (alena Rudenka, baltarusia statale università). ricercata risposte alle domande, cosa è taRmės vertybė, se stessa tarmė vertybė (Daiva aliūkaitė, vu), o miRtis (vilija Ragaišienė, Lki), kaRas (sara akram, Lmksu), kRizė (magdalena Wołoszyn, Lmksu) vertybės, o antivertybės. è stato discorso PykČio, paura e godeDos sentimenti assiologico aspetto nel Lituanian linguistico pasaulėvaizdyje (monika bogdzevič-Haber, vu), presentata kvaiLumo ricostruzione. Sulla base di dati linguistici (Dorota zdunkievicz-jedynak, università di varšuvos), analizzata immagini cognitive meLo vista in testi lituaniškiem e angliškiem (irena snukiškienė, vu), kLasta lietuvių leksikografiniuose šaltiniuose (vilija sakalauskienė, Lki), dati su nePagavosR pasakas aprai anketinių pagrindu (sylvia gierczak, Lmksu), varie forme di priebleos lenkų ir lietuvių liaudiesvartos (Wioleta Wrówska, torunės mikalo koperniko universiteto). Discussa su memoria e ricordamento, nonché zammarštia e dimentišimo forme. questi fenomenii sono molto importanti, cercando versapolamente interpretare l'anticipa storia e percepire i loro effetti oračiai. Nei messaggi i cui temi relativi alla valutazione delle lingue lituanee e polkų pasaulėvaizdyje basandosi su dati linguistici, analizzare natura e 231 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai relazioni (asta Leskauskaitė, Lki), riferimosi alle piante modalità polkų tautosakoje (sara orzechowska, torunės mikalo koperniko universitetas), chiarendosi come la lingua lituana mondiėvaizdyje percepisce žvėris, quali fisiche e psichinie peculiarità gli vengono attribuite (silvija šūturė šaulė-klovienė, šiaulių koncepinė kolegija), l'analisi delle relazioni tra uccelli e negativi di vita umana nella cultura etnica lituana e papaica (birutė jasi vertitė, vuena konja, vuona), la frazeologia ornitologica lituana e slava (smana, vuotė, Plaviė), il problema, è per chi cerca il water e il vento (Rutėta, Jelonia). discussa e analizzata utilizzata per le ricerche materiale storico e contemporaneo vari tipi di dati linguistici (lessicograficiie fonti, vecchie scritte, testi, storici documenti, publicistica, indagini anketiche e vari generi di tautosaka): jurgio ambroziejaus Pabrėžos (17711849) sermoni sul 8° Giornamento di Dio (jūratė Pajėė, Lki), potere della parola junglūrumas nel contemporaneo lenkų kalboje (ołesia słyba, LniFu), leksika pandemica koronaviruso (Reksa alė urutė, Lki; Rita urnė, encyclopedia), cognitive center e narrativa in lenkų liaudien (karolina slotvinska, vu), PRancūzo stereotipo e i suoi profili polkų liaudies cultura (monika łaszkiewicz, Lmksu), basato su sondaggi questionari polkų studentų contemporaneo lenko e ukrainiečio stereotipo (olga Fyłypec, LniFu), liaudies mįslėse codificare vertybių segni (kristina Rutkovska, vuciej), kultūremos e la loro valutazione (ma Rak, ju). Įvairiapusės discussioni hanno permesso avvicinare il passato, mostrare determinati cambiamenti dei fenomeni sociali e rivelare la loro relazione con presentetimi. Scelte varie forme culturali e apraškos davero possibilità non solo acquisiliti in scelti vertybių gruppi, ma e rivelare nuovi, interpretando lastarąsie per lietuvių e polkų konceptų konteksstus. 2022 m. settembre 810 d. tenuto il quarto scientifico educacinis ciclo Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje5 incontro. questo è stato molto 5 Piuttosto su conferenza c. didesnis renginys nei trys ankstesni, vykę 2019, 2020 ir 2021 m. tarptautiniai tyrėjai buvo pakviesti į sociolingvistikos komisijos, akredituotos prie http://www.sociolingvistika2022.flf.vu.lt/programa2. 232 benDRinė kaLba | 96 internazionale di comitato slavistica, vi internautinę scientifica conferenza Slavijos paribiai XXXXI amžių sandūroje. Kalbavisuomenėkultūratapatybė e kultūrinės ling vistikos dirbtuves da ciklo Slavų kalbos sociolingvistikos aspektu. una delle principali svoluzioni dei laboratori compiti è stata creare metodologico fondamento le lingue Lituanee e polkų зафиксированным культур феноменам описать. scientifico di incontro era tema polkų, litauens e других народов культуруremos. rispettivamente le relazioni dei partecipanti alla conferenza sono state dedicate tarmian leksikos pateikimui dictionari culturali e paribio cultüremom. insieme si è cercato condividere informazioni su Lituania e Polonia eseguite etnolingvistini ricerche, delle due discipline culturale linguvistikos (etnolingvistikos) e lingvokultūrologi oggetti di ricerche, apprezzarle in ampio europoe eseguite ricerche di lingua, cultura e identità contesto. etnolingvistiche riservata seczione il professore jozefas konsis (ju) conferenza presentò i partecipanti al etnolingvistino e tarmino vocabolo problemati nonché struttura del tarmino vocabolo, vocylin' importanza fissando tarminę leksiką accentavo Halina karaś (università di varšuvos), e tarminio vocabolo come fonte analisi delle vertybių lingubinės bendruomenės vilvo Ragaišienė (Lki). cosa sono kultūremos e come studiarle, spiegò maciejus Rakas (ju), pazrybės sampratą publicistikoje secondo diversi attributivi kantrus, -i forme gvildeno Loreta vaičiulytė-semėnienė (Lki), bRoLio konceptą viešajame Lietuvos diksurse aptarė silvija Papaurė tėlytė-klovienė (šiaulių valstybinė kolegija),vyn konceptą prezidentės diskurse magdalena Wołynosz (Lmksu). Latvians, Lithuanian e rusų linguì kovido e guerra lexicica comunum e differenumai sono stati mostrati evijos Lipartės e Ditės Liepos (Lu) rapporto, karas come žmogiškumo riba accentuato saros akram (Lmksu) rapporto. separato posėdis è stato destinato ai simboli della liaudies cultura. in esso leggere notizie su boRuŽės vaizdinį lietuvių poezijoje (Rūta kazlauskaitė, vu šiaulių akademija), su ganDRą lietuvių ir slavų lingvokultūroje (birutė jasiūnaitė ir jelena konickaja, vu), presentin il linguino culturale delle piante dipinto nelle fonti lessicografiche Lituane riflesso per etnolingvistos informazione vilijos sakalauskien (Lki), frazeologiją, relativa a gria aviastinio dievu in baltų ir slavų, giuliano gajetti (ju), il blu dei nomi dei slovin Lietuvos ir lenktorė kalbėja ušinskienė (vis). Nei culturali lingvisticas dirbtuve sono stati invitati non solo patyrę etnolingvistai, ma e dottoranti bei iniziantieji culturalines kalbotyros sretta sviluppatori. 233 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai 2023 m. conferenza questo è già avvenuti incontri, nei quali esaminare il linguaggio fissati nomi di valenti, costituenti identità base e incoraggianti dialogo tra nazioni, stiprinanti comprensione e glaudesnius ryšius, continuazione. nella conferenza6 l'attenzione si è concentrata su questioni di testo e testuologia. nella parte teorica discussa il testo culturale, il suo ricmainos e utilizzo etninės tapatybės studiamenti, gvildentos teorinės tekstologijos problemos, presentata senųjų raštų tekstologinė analizė, in testo guardgata come in saviraiškos fonte, ulteriormente da varie linguistiche prospettive discusse valori e antivertybės, nagrinėti liaudies kultūrai importanti concetti e immagini. come e in precedenti anni, alla conferenza sono stati invitati dottoranti nonché principianti ricercatori culturali e aksiologiche di linguistica. alla conferenza hanno partecipato direttamente e a distanza circa 50 ricercatori da Lmksu, Lmi si, Lma Lki, ju, Lki, Lkti, vu e vu šiaulių akademijos, Lvivo ivano krypiakevičia ukrainiečių studi instituto (Likusi), vroclavo università, università di silezija (katovicai). di tutto leggere 43 messaggi. Presentati studi basati su varie fonti di dati empirici vecchie scritte e dizzieni, tarminie dizzieni e altri aiškinamieji dizzieni, moderni testii, tekstynai, poesia, tautosaka, mokinių rašiniai, anketiniai apklausų dati. i dati delle fonti riportati in Lituanei, polkų, ispanų, rusų, baltarusių lingue. nelle tre sedute plenarie sono state lette 14 relazioni. Nella prima seduta plenaria l'attenzione è dedicata ai problemi della testuologia teorica. testoologie come discipline, integrojanci studi di linguistica e letteraturologia, e testoologia studi significato etnolingvistikai aptarė profesorė stanisłava niebrzegowska-bartmińska. lei sottolineò che etnolingvistiche è importante, che i meccanismi di creazione dei testi si basano sui modelli di vita nascosciuti nella cultura, e i modelli di vita possono essere riconosciuti da struttura del testo. anna Pajdzińska (Lmksu) sottolineò il peculiare testo poetico un altrookį kalbinį poetinio testo creazione, estetinio il suo effetto, aleksandra niewiara (università della silezia) riferime esaminò la temè del patrimonio culturale della informazione. interminée mondoèvista comprensione e le sue peculiarità di modellazione gvildenti tetianos jastremskos rapporto (Likusi). marta Wójcicka (Lmksu) aptarė kolektyvinę identità, basziama praeities įvaizdžiu, kultur tekste. 6 conferenze tesių accesso internet: http://www.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/public/ uno di plenarinių sesėdžių è stato dedicato e vecųjų scrittura analizie tekstologiche. maria trawińska (Lma si) discussò particolarmente interessante fonte di ricerche medievali polkų žemių tezes_2023_maketas-geRas.pdf. 234 benDRinė kaLba | 96 dokumentus, jūratė Pajėdienė (Lki) rivelò XviiiXiX a. vertimì letterali dei testi pomokslų, loro coincidenimų e possibilità gretinti questi testi significativi culturali, kristina Rutkovskos (vu) attenzione era destinata ai paratekst di molte parole e testi verbini e alla loro significmin. nelle altre 29 comunicazioni gvildenti tali concetti culturali: axiologico DaRbo matmento linguistico e culturale lenkų villaggio abitanti mondiėvaizdyje aptartas anos Piechnik (ju), conceptas tėvynė stanisławos niebrzegowskos-bartmińskos (Lmksu) e alenos Rudenkos (Lma si), PatRiotizmas marioniaus smet (vu) e DemokRatija smetonienės (vu) irenos. bes to, esaminato lingubinis culturale mondo veduta: sebastianas Wasiuta (Lmksu) rivelò miško semantiką liaudies caninone su kareivius e karą, vilija sakalauskienė (Lki) analizavo kvieČio konceptą, sottolineėždama lietuvių tarminių žodynų kaip tekstų kultūros, atskleidžiančių kultūrinį žodžio funkcionavimo kontekstą, reikšmingumą. con i nomini popolari delle piante e la loro valutazione supažindino ilona kulak (ju), anytos e maRČios konceptų similitudini e differenze rivelò vilija Ragaišienė (Lki). in diversi rapporti da vari aspetti sguardata nei fenomeni culturali passati e cercata le loro interconnessioni con presentetimi. Reginos jakubėnas (vu) nel rapporto, sulla base dei laiškai del kunigo Remigijaus kosakovskiu al kunig martyn Počobutui-odlanicki, mostrato įvaizdis dell'accademia vilniaus e della Parigi scientifica ambiente, Damianas gocółas (Lmksu) parlò di kresów (Lenkijos valstybės pakraščių) memoria nei reportažu dello studio di storia sakytinė radijo Liublino, tomasz jelonekas (ju) discussì il tradizionale sistema dei valori neofici, atsindispinči nei luoghi. Due messaggi si basano su liaudies credimenti dati: malattia evasione Lituanei zacalbėjimuose analizzato tatjanos vologdinos (vroclavo universitàas), liaudies magija e demonologija lenkų, baltarusių e lietuvių paribio linguistico nel mondo immaginide katarzynos konczewskos (Lma Lki) messaggi. molta attenzione dedicata alle cosiddette antivertità: Dorota PazioWłazlowska (Lma Lki) interėjosi stoRuLio concetto nella letteratura polkų vaikų, irena snukiškienė (vu) rivelò meLo concetto a šiuolai-