„Žodžių darybos vedlio‟ plėtros gairės

Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 87 DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas oRciD id: orcid.org/0000-0003-3826-7272 moksLinių tyRimų kRyPtys: žodžių daryba, morfemika, leksikografija, leksikologija. Doi: doi.org/10.35321/bkalba.2023.96.05 ŽODŽIŲ DARYBOS VEDLIO PLėtRos gaiRės1 ESMINIAI ŽODŽIAI: sinchroninė žodžių daryba, naujadara, darybos priemonė, duomenų bazės struktūra, gramatika. anotacija straipsnis skirtas supažindinti su Žodžių darybos vedlio (ŽDv) plėtros poreikiu ir galimybėmis. aptariamos kai kurios ryškėjančios problemos, neišvengiamai kilsiančios pritaikant šį daiktavardžių darybos žinyną kitų kalbos dalių žodžių darybos duomenims. Pirmoji ŽDv plėtros galimybė – naudojantis esama duomenų bazės struktūra, pildyti žinyną naujais duomenimis, pavyzdžiui, darinių pavyzdžiais iš fundamentaliųjų lietuvių kalbos žodžių darybos veikalų, taip pat pastabomis apie darinių vartoseną, naujadaros polinkius ir pan. kita galimybė – modifikuoti duomenų bazės struktūrą, prireikus kaupti kitokius, nei iki šiol numatyta, duomenis. skirtingų kalbos dalių žodžiai (daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai) skiriasi darybos duomenų struktūra, darybos kategorijomis (kurie jas turi), taigi nepakoreguotas daiktavardžių darybos struktūrinis modelis kitų kalbos dalių darybai aprašyti greičiausiai netiktų. be kita ko, būdvardžių darybos atveju dar iškiltų papildomų problemų dėl ją aprašant gramatikose nenuosekliai taikyto sinchroniškumo principo. abstRact the study aims to introduce the need and opportunities for the development of the Word Formation Guide (WFg). it discusses some of the emerging problems that will inevitably arise when adapting this noun formation manual to word formation data from other parts of speech. the first option for the development 1 straipsnis parengtas pranešimo, skaityto 58-ojoje tarptautinėje mokslinėje prof. arturo uozolo konferencijoje Gramatika ir žodžių daryba (lat. Gramatika un vārddarināšana), 2023 m. kovo 16–17 d. vykusioje Rygoje, Latvijos universitete, pagrindu. 88 benDRinė kaLba | 96 of the WFg is to use the existing structure of the database to add new data, for example, examples of derivatives and compounds from fundamental works on word formation in Lithuanian, as well as comments on the usage of derivatives and compounds, new word formation tendencies, etc. another option is to modify the structure of the database of the WFg when it becomes necessary to collect data that are different from what has been foreseen so far. Words from the various parts of speech (nouns, adjectives, verbs, adverbs) differ in the data structure of their formation, word formation categories, among other things, so an unmodified structural model for describing the formation of nouns from other parts of the language would probably not work. in addition, the data on the derivation of adjectives would pose additional problems, as the principle of synchronicity has been inconsistently applied in grammar to describe it. ĮvaDas Žodžių darybos vedlys (ŽDv) yra skaitmeninis lietuvių kalbos daiktavardžių sinchroninės darybos žinynas, viena iš lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos E. kalba (https://ekalba.lt/) paslaugų. ši sistema Lietuvių kalbos institute sukurta 2018–2021 m., modernizavus ir išplėtus anksčiau naudotą lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą Lkiis. ŽDv yra viena iš sistemos naujovių, kartu su Kalbos patarimais sudaranti elektroninių paslaugų grupę E. patarimai. šis žinynas skirtas greitai ir glaustai supažindinti su lietuvių kalbos daiktavardžių darybos priemonėmis ir esminiais jų darybos dėsningumais, aprašytais XX a. antrosios pusės gramatikose. jis sukurtas remiantis dviejose – Dabartinės lietuvių kalbos ir akademinėje Lietuvių kalbos – gramatikose pateiktais daiktavardžių darybos aprašais, susisteminus juose pateikiamą informaciją keliais pagrindiniais aspektais (darybos priemonės ir pamato ypatybių, darybos reikšmės ir kt.). šiose gramatikose fiksuota senokai tirta ir apibendrinta sinchroninės daiktavardžių darybos padėtis – akademinės gramatikos pirmasis tomas išėjo 1965 m., o ketvirtasis Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos leidimas – 2006 m., bet pastarajame bent jau apie daiktavardžių darybą, iš esmės sutrumpintai pateikiama ta pati informacija, kaip ir akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje. tačiau ŽDv yra galimybių atspindėti ir naujesnės, šiandieninės lietuvių kalbos būklės bei naujadaros bruožus. straipsnio tikslas – supažindinti su ŽDv plėtros galimybėmis ir ryškėjančiomis problemomis, atsirasiančiomis jos imantis. jo siekiant analizuojama Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 89 ŽDv duomenų struktūra, jos tinkamumas, modifikavimas ir pritaikymas naujiems duomenims, lietuvių leksikos naujadaros polinkiai ir jų atspindėjimas esamoje duomenų bazėje, kitų kalbos dalių (būdvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių) žodžių darybos duomenų specifika. tiriant naudojami analitinis, sinchroninės žodžių darybos analizės, aprašomasis metodai. Žinyno PLėtRos gaLimybės iR iššūkiai 1. Pradžioje – labai glaustai apie duomenų paieškos galimybes ir gaunamus rezultatus2. atsižvelgiant į darinių formą ir semantiką, numatytos dvi informacijos paieškos linkmės – pagal darybos priemonę ir pagal reikšmę. Pirmuoju atveju darybos priemonės galima ieškoti naudojantis darinių klasifikacijos schema ar darybos priemonės langelyje (pirmiausia pasirinkus jos rūšį), taip pat galima iškart ieškoti konkrečiõs darybos priemonės, įrašant ją ar jos fragmentą darybos priemonės paieškos langelyje. bus išrinktas paieškos kriterijus atitinkantis darybos priemonių sąrašas ir jame pasirinkus norimą priemonę atsivers jos aprašas (arba vienas iš aprašų, pateikiamų atskiromis „kortelėmis“). aprašuose pateikta informacija apie darybos pamato ir priemonės ypatybes, darybos eigą, darinių pavyzdžiai ir kita. antroji darybos priemonės paieškos linkmė yra semantinė. šia linkme einama, jei domina darybos arba leksinė semantika, t. y. darybos kategorijų, darybos reikšmių arba semantinių požymių duomenys, tuomet ieškoma pasirenkant iš sąrašų atitinkamuose langeliuose. informacijos galima ieškoti pagal kelis požymius, tam iš esmės skirta detalioji paieška, kuri leidžia pasirinkti įvairiausius paieškos požymių derinius. taip pat labai naudinga, kad galima siaurinti, tikslinti paiešką, dar kartą ieškant jau gautuose rezultatuose. Pavyzdžiui, išsirinkus vietos pavadinimų darybos priemones (jų randama 61) ir pamačius, kad šie pavadinimai gali remtis įvairių kalbos dalių pamatiniais žodžiais, galima toliau domėtis tik padarytaisiais iš veiksmažodžių – papildomai nurodžius šią pamatinių žodžių kalbos dalį, pirmi2 išsamiau žr. murmulaitytė 2022: 9–12. E. kalbos Pagalbos skiltyje taip pat galima pamatyti trumpus filmukus, kurie vaizdžiai atsako į pagrindinius duomenų paieškos Žodžių darybos vedlyje klausimus: kaip jame pasirinkti paieškos linkmę pagal darybos priemonę; kaip pasirinkti paieškos linkmę pagal (darybos) reikšmę; kaip išfiltruoti sąrašą pagal darybos priemonę; kaip atlikti greitąją paiešką; kaip atlikti detaliąją paiešką (https://ekalba.lt/ekaLba%20Pagalba; žiūrėta 2023-11-05). 90 benDRinė kaLba | 96 nis darybos priemonių sąrašas bus susiaurintas iki 18. galiausiai galima sužinoti, kad tik penkios darybos priemonės, su kuriomis iš veiksmažodžių daromi vietų pavadinimai, yra dãrios – jos turi dariõs darybos priemonės požymį, pagal kurį paieška dar patikslinta. tai priesagos -ykla (čiuožykla), -ynas (vynuogynas), -ynė (usnynė), -uma (dykuma) ir galūnė -a (prieplauka)3. 2. kalbant apie ŽDv plėtrą minėtinos dvi galimybės. Pirmoji – pildyti žinyną naujais duomenimis, naudojantis esama duomenų struktūra, antroji – modifikuoti duomenų bazės struktūrą, jei prireikia kaupti kitokius, nei iki šiol numatyta, duomenis. 2.1. Pirmu atveju pirmiausia turimi galvoje darinių pavyzdžiai – žodžiai, padaryti su šiame žinyne aprašomomis darybos priemonėmis. 1-ame paveiksle matyti dūrinių, sudurtų iš būdvardžių ir daiktavardžių, pavyzdžiai – seniau fiksuoti ir naujadarai. Darinių pavyzdžiai yra aktyvios nuorodos į leksikografijos šaltinius (jei darinys pateikiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (bLkŽ), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLkŽ8e) ar Lietuvių kalbos žodyne (LkŽe), naujadaras – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (nD)), t. y. paspaudus mėlynai parašytą ir pabrauktą darinį, atveriamas jo straipsnis kuriame nors iš šių lietuvių kalbos žodynų arba duomenyne, ir galima pasižiūrėti to darinio leksinės reikšmės apibrėžtį. šiuo metu ŽDv darinių pavyzdžių iš gramatikų pateikta tik tiek, kiek reikia darybos dėsningumams iliustruoti, žodžio darybos eigai parodyti. netolimoje ateityje tikimasi sukelti visus likusius darinių pavyzdžius iš gramatikų ir fundamentaliųjų žodžių darybos veikalų (urbutis 1961a, b; keinys 1975, 1979, 1980, 1983; Paulauskienė 1994; Pakerys 1994 ir kt.), taip pat tipiškiausius naujadarus iš Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno. Pastarasis yra nuolat pildomas, taigi ir ŽDv idealiu atveju galėtų būti pildomas lygiagrečiai. tad nuosekliai šiuo aspektu žinyne kaupiant ankstesnius sinchroninius, iki XXi a. pradžios fiksuotus, darinius ir naujadarus, turėtų susidaryti nemenka jų sankaupa ir atsirasti galimybė išsiaiškinti konkretaus darinio darybą – ieškant informacijos apie vieno ar kito žodžio darybą, atveriamas jo darybos priemonės aprašas, iš kurio galima sužinoti darinio darybos būdą, darybos kategoriją, darybos reikšmę, darybos pamato ir 3 toks paieškos įvairiapusiškumas galbūt naudingesnis žodžių darybos tyrėjams, bet jo prisireikia ir tekstų kūrėjams ar redaktoriams, ieškant darybinių sinonimų, įvairesnių išraiškos priemonių ar pan. Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 91 priemonės ypatybes ir kitką. Pastaroji aplinkybė, susijusi su konkrečių žodžių darybos aiškinimu, ypač naudinga ir svarbi ne tik mokant ar mokantis žodžių darybos, bet ir ją tiriant, taigi ne tik plačiajai visuomenei, bet ir kalbos, darybos tyrėjams. 2.2. nemažai naujos informacijos galima pateikti pastabų laukuose. Pastabos skirtos informacijai, dėl savo specifikos nepatenkančiai į kitus duomenų laukus, jomis galima paaiškinti, pavyzdžiui, netipiškos darybos atvejus ar atkreipti dėmesį į kitus svarbius dalykus. Pastabos gali būti dviejų rūšių – 1 Pav. Dūrinių iš būdvardžių ir daiktavardžių pavyzdžiai 92 benDRinė kaLba | 96 atskiro aprašo ir beñdrosios, tinkančios keliems tam tikros darybos priemonės aprašams. kol kas šiais pastabų laukais taip pat naudotasi minimaliai, tik prireikus atkreipti dėmesį į kokį gramatikose pastebėtą ypatumą, galimą keleriopą darybos interpretaciją ar pan. Pavyzdžiui, didžioji dalis vietos pavadinimų su priesaga -uma yra padaryta iš kokybinių būdvardžių – dykuma (iš dykas, -a), sausuma (iš sausas, -a), žemuma (iš žemas, -a). tačiau pasitaiko vienas kitas, padarytas iš kitų kalbos dalių žodžių (aplinkuma remiasi prieveiksmiu aplink arba daiktavardžiu aplinka, dauguma – prieveiksmiu daug, plakuma ‘plakamoji dalgio dalis, dalgio ašmenys’ ir šakuma – atitinkamais veiksmažodžiais). tokie atvejai pateikiami atskirame šios priesagos apraše, ir tas darybos netipiškumas paaiškintas aprašo pastaboje, ten parašyta – „netipiški vediniai (remiasi ne būdvardžiais)“ (žr. 2 pav.). jei reikia akcentuoti dalykus, bendrus keliems tos pačios darybos priemonės aprašams, jie pateikiami bendrųjų pastabų lauke. antai mėsos 2 Pav. netipiškų priesagos -uma2 vedinių aprašo pastabos Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 93 pavadinimų priesaga -iena ŽDv turi tris aprašus, priklausomai nuo pamatinio žodžio kalbos dalies. šios darybos kategorijos vediniai įprastai daromi iš daiktavardžių (pvz.: jautiena – iš jautis, kiauliena – iš kiaulė, strutiena – iš strutis), rečiau – iš būdvardžių (šaltiena – iš šaltas, -a, šviežiena – iš šviežias, -ia), iš veiksmažodžių žinomesnis bene tik skerdiena. trečiajame šios priesagos apraše paminėta ir kitokia pastarojo vedinio darybos interpretacija (kad jis gali būti laikomas ne mėsos, o veiksmo rezultato pavadinimu). yra ir dvi bendrosios pastabos, kuriose pateikiamà visų trijų aprašų atvejais aktuali informacija apie žuvų pavadinimų darybą su šia priesaga bei tokių darinių santykį su norma, duodamos nuorodos į šaltinius (žr. 3 pav.). taip pat pastabų laukuose galima pateikti informaciją apie naujausių tyrimų rezultatus, atkreipti dėmesį į ryškėjančius naujus darybos polinkius. Pavyzdžiui, į naują, turbūt jau atskirą, priesagos -iena darybos tipą (plg. laikraštiena, skaitmeniena, internetiena, dokumentiena, žodiena ir kitus nD fiksuotus naujadarus), žr. -iena1 3-iąjį tipą 4 pav. 3 Pav. aprašo ir beñdrosios pastabos (priesagos -iena3 3 aprašo fragmentas) 94 benDRinė kaLba | 96 -iena1 vaRDaŽoDinės yPatybės tuRėtojų PavaDinimai 1. : bdv. naujiena, seniena 2. : dkt. mėnesiena 3.? : dkt. laikraštiena, forumiena, skaitmeniena, žiniena miliūnaitė (2022: 280–282) -iena2vietų PavaDinimai : dkt. bulviena, liniena -iena3 mėsos PavaDinimai 1. : dkt. jautiena, kiauliena; lašišiena, žuviena grybiena, uoliena, mediena 2. : bdv. šaltiena, šviežiena 3. : vks. skerdiena 4 Pav. Priesagų -iena darybos tipai Į juos dėmesys rimčiau atkreiptas dar šio amžiaus pradžioje (pvz., jurgitos mikelionienės (2002: 75–76) straipsnyje apie analogiją lietuvių kalbos žodžių daryboje), taigi praėjo jau pakankamai laiko, kad būtų galima pagrįstai įžiūrėti darybos su šia priesaga pokyčius. naujausiame Ritos miliūnaitės (2022: 280–282) darbe tokie naujadarai atsargiai priskiriami ne mėsos, o vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams (taigi, kitai darybos kategorijai, vadinasi, ir kitai, homoniminei priesagai), nors pirmuoju iš tokių naujadarų laikomas laikraštiena, sprendžiant iš vartosenos kontekstų (sąsajų su mityba, drebučiais), neabejotinai remiasi žodžio šaltiena analogija (žr. 5 pav.). kitur, pavyzdžiui, agnės aleksaitės (2022: 89–90) disertacijoje, naujadaras laikraštiena kartu su nemažu būriu kitų menkinamųjų, paprastai su žiniasklaida, informacijos priemonėmis susijusių pavadinimų sąlygiškai priskiriamas mėsos pavadinimų kategorijai. ko gero, naujojo tipo atveju dar reikėtų paieškoti tikslesnių darybos reikšmės formuluočių, galbūt padėsiančių tiksliau priskirti šiuos naujadarus vienai ar kitai minėtai darybos kategorijai. ir, žinoma, reikia turėti galvoje, kad vertinama ne viena, o trys homoniminės priesagos. kitas pavyzdys – pavadinimų pagal lyties skirtumą darybos reikšms pokyčiai. naujieji priesagos -inas ir galūnės -ė vediniai pavadina ne tik prie- Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 95 šingos lyties gyvūnus, bet ir asmenis. Pavyzdžiui, su priesaga -inas padaryti auklinas, barakudinas, fyfinas, undinas, žvaigždinas ar su galūne -ė – budelė, kunigė, narcizė, šviesulė, kareivė, išmintė ir kt. (žr. 6 pav.). taigi į ŽDv įtrauktini ne tik šie naujadarai, bet ir pastaba apie naują darybos polinkį, susijusį su pakitusia darybos reikšme. 3. Pagrindinis ŽDv tikslas, įrašytas jį pristatančioje įžangoje, – padėti kalbos vartotojams pasirinkti tinkamiausius žodžių darybos būdus ir priemones, kai jie nori įvardyti į lietuvių kalbą ateinančias naujas sąvokas ir susikurti naujus žodžius4. tokiems vartotojams aktualiausia turėtų būti daiktavardžių darybos informacija – tikėtina, pirmiausia jiems rūpėtų pasidaryti 4 https://ekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys/apie/%c5%bDDv%20%c5%bDod%c5% bei%- c5% b3%20darybos%20vedlys%20(%c5%bDDv) (žiūrėta 2023 11 23). 5 Pav. naujadaro laikraštiena vartosenos pavyzdys (nD) 102 benDRinė kaLba | 96 ambrazas saulius 2011: Būdvardžių darybos raida, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ambrazas vytautas, sližienė nijolė, valeckienė adelė 1974: keletas svarstytinų lietuvių kalbos morfologijos klausimų. – Baltistica 10(2), 177–186. barauskaitė Dalia 1985: Darybinė žodžių analizė, šiauliai: šiaulių k. Preikšo pedagoginis institutas. DLkg 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. v. ambrazas, 4-as patais. leidimas, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Džežulskienė judita 2001: asmenų pavadinimai, reiškiami veiksmažodiniais mobiliaisiais daiktavardžiais (substantiva mobilia). – Acta linguistica lithuanica 44, 55–69. girdenis aleksas, Žulys vladas 1973: Lietuvių kalbos gramatika, i, ii, rec. – Baltistica 9(2), 203–214. jakaitienė evalda 1973: Veiksmažodžių daryba (Priesagų vediniai), vilnius: vilniaus v. kapsuko universiteto leidybinis skyrius. kazlauskas jonas 1965: mokslinė lietuvių kalbos gramatika (rec.: Lietuvių kalbos gramatika 1, red. k. ulvydas, vilnius: mintis, 1965). – Pergalė 10, 172–176. keinys stasys 1975: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 16, 7–56. keinys stasys 1979: galūninė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 19, 155–183. keinys stasys 1980: Priešdėlinė lietuviškų terminų daryba. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. a serija 4(73), 69–83. keinys stasys 1983: Lietuviškų sudurtinių terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 22, 70–123. keinys stasys 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, šiauliai: šiaulių universiteto leidykla. kuosienė monika 1986: Morfeminė analizė, šiauliai: šiaulių k. Preikšo pedagoginis institutas. Lke 2008 – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. k. morkūnas, red. v. ambrazas, 2-as patiksl. ir papild. leidimas, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lkg 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1: Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis), vyr. red. k. ulvydas, vilnius: mintis. Lkg 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2: Morfologija (veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas), vyr. red. k. ulvydas, vilnius: mintis. LkŽin – Lietuvių kalbos žinynas, sud. P. kniūkšta, kaunas: šviesa, 1998. Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 103 mikelionienė jurgita 2002: analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai. – Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80. miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Doi: https://doi.org/10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai. murmulaitytė Daiva 2022: Žodžių darybos vedlys plačiajai visuomenei ir specialistams. – Lietuvių kalba 17, 8–24. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/31437/30396. Pakerys antanas 1994: Akcentologija 1: Daiktavardis ir būdvardis, kaunas: šviesa. Paulauskienė aldona 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža, kaunas: šviesa. Paulauskienė aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė aldona 2007: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai, kaunas: technologija. urbutis vincas 1961a: Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai. – Kalbotyra 3, 27–60. Prieiga internete: https://www.zurnalai. vu.lt/kalbotyra/article/view/18523/17723 (žiūrėta 2023 m. spalio mėn.). urbutis vincas 1961b: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba, vilnius: valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 65–121. valeckienė adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. gauta 2023 11 27 Priimta 2023 12 06 DAIVA MURMULAITYTĖ tHe guiDeLines FoR tHe DeveLoPment oF tHe WORD FORMATION GUIDE summary the digital Lithuanian noun synchronic word formation manual Žodžių darybos vedlys (Word Formation guide, WFg) is one of the e-services of the Lithuanian Language Resources information system E. kalba (e-Language). this manual is designed primarily to help language users to create new words. the data collected in the WFg allows us to choose the most appropriate patterns and means of noun formation, for it is nouns that are needed, as often as not, to name new 104 benDRinė kaLba | 96 concepts coming into the Lithuanian language. in the future, it would be worth extending the WFg to make it even more valuable, both to the general public and to researchers in the field of word formation. there are two possible ways to develop the WFg. the first option is to add new data – firstly, examples of derivatives and compounds – to the manual using the existing data structure. at the moment, the amount of such examples provided is just enough to illustrate the patterns of word formation and show the process of it. as the number of derivatives and compounds in the manual grows, so will the likelihood of finding out the formation of a particular word of interest. the WFg will likely be used even more widely and frequently as a result. a lot of new information can be provided in the comment fields. comments are designed for information that, due to its specificity, is not covered by other data fields, and can be used to explain, for example, cases of atypical word formation, or to draw attention to other important issues such as the latest research, emerging new word formation tendencies, recommendations on language norms, etc. the second option for the development of the WFg is to modify the structure of the database if it becomes necessary to collect data different from what has been foreseen so far. an unmodified structural model of noun formation to describe the formation of other parts of speech (adjectives, verbs, adverbs) would probably not work. the current list of word formation categories could perhaps be supplemented in some cases (word formation categories are different for different parts of speech). However, for verbs, a single data field for derivational meaning data would probably no longer suffice: there are group derivational meanings widely used alongside categorical derivational meanings in the descriptions of verb formation. Words in different parts of the language differ in the structure of their formational data; for example, verbs have some suffixal variations. some challenges will probably also arise because grammar does not always closely follow principle of synchronicity in its description of the formation of adjectives. However, word formation data for various parts of speech would be useful not only for the practical needs of society, but also for scientific research as well. collecting and structuring these data in one source would make it possible to see a more general picture of the formation of Lithuanian words and the systematic relationships between the means of formation, and perhaps predict the tendencies and perspectives of the development of word formation. KEYWORDS: synchronic word formation, new word formation, means of word formation, structure of database, grammar. Daiva MurMulaitytė. Žodžių darybos vedlio plėtros gairės 105 DAIVA MURMULAITYTĖ ŽODŽIŲ DARYBOS VEDLIO PLėtRos gaiRės santrauka skaitmeninis dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinynas Žodžių darybos vedlys (ŽDv), kaip viena iš lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos E. kalba paslaugų, sukurtas pirmiausia siekiant padėti kalbos vartotojams, norintiems pasidaryti naujų žodžių. jame sukaupti duomenys leidžia pasirinkti tinkamiausius daiktavardžių darybos būdus ir priemones, nes būtent daiktavardžių dažniausiai prireikia, pavyzdžiui, į lietuvių kalbą ateinančioms naujoms sąvokoms įvardyti. tačiau, galvojant apie ateitį, būtų tikslinga ŽDv plėsti, kad jis būtų dar naudingesnis – tiek plačiajai visuomenei, tiek žodžių darybos tyrėjams. kalbant apie ŽDv plėtrą minėtinos dvi galimybės. Pirmoji – pildyti žinyną naujais duomenimis, naudojantis esama duomenų struktūra. nauji duomenys – tai pirmiausia darinių pavyzdžiai. šiuo metu jų pateikta tik tiek, kiek reikia darybos dėsningumams pailiustruoti, darybos eigai parodyti. Daugėjant žinyne darinių, didės ir tikimybė išsiaiškinti konkretaus rūpimo žodžio darybą. tikėtina, kad ŽDv dėl šios priežasties bus dar plačiau ir dažniau naudojamas. nemažai naujos informacijos galima pateikti pastabų laukuose – tiek atskiro darybos priemonės aprašo, tiek bendrosiose, jei aprašų yra keli. Pastabos skirtos informacijai, dėl savo specifikos nepatenkančiai į kitus duomenų laukus, pateikti, jomis galima paaiškinti, pavyzdžiui, netipiškos darybos atvejus ar atkreipti dėmesį į kitus svarbius dalykus – naujausius tyrimus, ryškėjančius naujus darybos polinkius, norminimo rekomendacijas ir kt. antroji ŽDv plėtros galimybė – modifikuoti duomenų bazės struktūrą, jei prireikia kaupti kitokius, nei iki šiol numatyta, duomenis. nepakoreguotas daiktavardžių darybos struktūrinis modelis kitų kalbos dalių (būdvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių) darybai aprašyti greičiausiai netiktų. Dabartinį darybos kategorijų sąrašą kai kuriais atvejais galbūt užtektų papildyti, nes minėtų kalbos dalių darybos kategorijos yra kitokios (prieveiksmiai darybos kategorijomis apskritai neskirstomi). tačiau veiksmažodžio darybos reikšmėms pateikti, ko gero, nebeužtektų vieno duomenų lauko – veiksmažodžių darybos aprašuose šalia kategorinių plačiai operuojama grupinėmis darybos reikšmėmis. skirtingų kalbos dalių žodžiai skiriasi darybos duomenų struktūra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai turi nemažai priesagų variantų. nemenkas iššūkis turėtų būti tam tikras nenuoseklus sinchroniškumo principo laikymasis aprašant būdvardžių darybą gramatikose (pvz., darybos galūnės su priebalsiniais formantais). tačiau įvairių kalbos dalių darybos duomenys, išplėtojus ŽDv, būtų naudingi ne tik praktiniams visuomenėms po- 106 benDRinė kaLba | 96 reikiams, bet ir moksliniams tyrimams, nes juos vienoje vietoje sukaupus ir sustruktūrinus, būtų galima matyti bendresnį lietuvių kalbos žodžių darybos vaizdą, sisteminius darybos priemonių ryšius, galbūt prognozuoti darybos kaitos polinkius ir perspektyvas. ESMINIAI ŽODŽIAI: sinchroninė žodžių daryba, naujadara, darybos priemonė, duomenų bazės struktūra, gramatika. Daiva muRmuLaitytė Lietuvių kalbos institutas Petro vileišio g. 5, Lt-10308 vilnius [email protected]