Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose

Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 179 VILIJA RAGAIŠIENĖ L'istituto delle lingue Lietuvių ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: akcentologia, dialectologia, etnolingvistica, leksikografija. DOI: httpsdoi.org/10.35321/bkalba.2024.97.09 LINKSNIUOJAMJ ZODŽI KIRČIAVIMO POLINKIAI XX A. 67 DEŠIMTMEČI ERIT AUKŠTAIČI UTENIŠKI ŠNEKT RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE ESMINIAI VODŽIAI: rytų aukštaičių uteniškių patarmė, šnekta, linksniuojamasis žodis, kirčiavimo variant, handraštinis šaltinis. ANOTATIA Straipsnyje viene esaminato fino adesso kirchiamento punto di vista kalbininkų più dettagliatamente nonirta Lituvians lingua instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomų XX a. 67 deš. rytų aukštaičių uteniškių šnektų manuscriptinių fonti di materiale. L'indagine mira a stabilire in queste aprašu (pateiktue risposte a domande del programma di raccolta materiale dell'atlaso della lingua Lituania e transkribuati testi) trovi che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che che. Sulla base di abbastanza abbondante materiale, discussiamo nel periodo studiato uteniškių patarmėje vyravę accentuazione modelli, parole e le loro forme kirčiavimo varianti, esplicate possibili loro ragioni di esistenza, viene fornito nella stessa schnecccia una lista di forme di parole contenenti accentine variante. Nagrinėjama, come XX a. 67 deš. rytų aukštaičių uteniškių patarmėje linksniuojančių žodžių ir jų formų akcentuaciją veikė kirčio atitraukimo kaip dėsnio formavimasis, morfologinis paradigmos išlyginimas, senovinio kirčiavimo reliktų išlavimento, dviejų daugiskaitų paprastosios ir kuopinės akcentinio e semantinio modelio nykimas, polinkis į oksitonezę ir kt. veiksniai. ABSTRACT The article examines the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language and which have not yet been thoroughly studied by linguists from the perspective of accentuation. The study aims to determine the accentuation tendencies of declinable 180 BENDRIN KALBA | 97 words found in these descriptions (presented in responses to the questions of the Program of Material Collection for the Atlas of the Lithuanian Language and in transcribed texts). Based on the substantial amount of material, the article disthe possible reasons for their existence. A list of word forms with accentual variants within the same local dialect is provided. The study esamina how cusses the accentuation patterns, the accentuation variants of words and word forms prevalent in the subdialect of Utena during the studied period, along with the accentuation of declinable words and their forms phological levelling of paradigms, the preservation of ancient accentuation relics, the decline of the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective), the in the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena during the 1950s–1960s was influenced by factors such as the formation of the rule of stress retraction, the mortendency towards oxytone accentuation, and other factors. ĮVADAS Rytų aukštaičių uteniškių patarmės kirčiavimo reiškiniai scienziati fino adesso tirti fragmentariamente. Nei lavori di dialettologia comunei tratti trattati è il nabūdis del ritiro del chircio in questa patarmė plotte (LKT 1970: 3435; LKA 1982: 123124, žml. Nr. 126 105; Zinkevičius 1994: 74; 2006: 94; LKTCH 2004: Marke127;vičienė 1999: 16; švičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis: 1992: 12; RAU 2010: 35) e Urbananektes si kirciano altrimenti le parole1 (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24; Balčiūnienė, Meiliitė, Rinkauskienė 2019: 189). Mokslininkai si sono concentrati principalmente sul fonologio laterale kirchi (Kosienė, Girdenis 1979: 4856), monoftongų, inesyvo e iliativo, moltiiskaitos naudininko e įnag priegaidėms tyrti (Kosienė 1982: 6171; Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 411; 2008a: 7884; 2008b: 229237). Quindi manca di questa adarmè del sistema kirchiamento di ricerche, pubblicazioni, skirtų accentuazione segni e polinkiam discutti. In questo articolo pasinetirtus Instituto Lituanio della lingua Geolingvistica centro Tarmių archyve Straipsnio scopo sinchroniniu punto di vista descrivere rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. nei manoscritti fonti rastano linksniuo1 Omenyje contenimi parole, che nella maggior parte rinkta nagrinėti vieno laikotarpio medžiagą – iki šiol kalbininkų išsamiau altštaičių patarmių kirčiuojami secondo un altro accentina paradigma o principale variante saugomų XX a. 6–7 deš. rankraštinių šaltinių duomenis. kirčiavimo è altre kirčiuotės che tiriamoje patarmėje. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 181 jamųjų parole di kirchiaimento peculiarità e discutere i loro accentuazioni polinkius. I principali compiti dello studio sono i seguenti: 1) identificare secondo uno accentuale paradigma kirchiaabili e kirchiazione vari2 contenenti divertniuojamuosius parole, formare le loro congiunzioni; 2) servire secondo il paradigma di costante e (o) portnojativo kirchiazione kirchiabili di parole e accentuate varianti contenenti distribui forme di patarmės plote; 3) stabilire entusiasniaggiati parole kirchiazione polinkius lemiančius veiksnius. Durante l'esecuzione dell'analisi applicato descrittivo metodo analitico, anche pastilkti paragonativi e internine ricostruzione metodi. Linksniuojamųjų parole kirčiavimas articolo viene esaminato secondo parola formų kirčio luogo e (o) kirčiavimo paradigmi įvairavimą, accentinių variantų consumo frequenza e difflitimento patarmės plote e kt. L'analisi compiuta è nuova e attualeus. Articolisnyje, sulla base da tutto rytų aukštaičių uteniškių ploto raccolto materiale, per la prima volta descrivono alleni di kirčiazione di parole linksniuojančių, viene fornito nella stessa šnektoje una lista di forme di parole contenenti accentuate variante. Questo esame dovrebbe soprattutto essere attuale ai ricercatori del cambiamento dei fenomeni di tarmian kirchiamento polinkių e accentuuazione. Juolab che è possibilità articolo discutato il materiale e presentati conclusioni rispetto con già effettuate sud degli alštaičių, vakarų alštaičių kauniškių e rytų alštaičių kupiškėnų e anykštėnų patarmių XX a. 67 deš. risultati delle ricerche delle fonti manoscritte (Ragaišienė 2012: 219231; 2018: 176201; 2019: 119; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270). Si prevede che tali ricerche possano avere e pratici benefici dei produttori di tarmini testi e dizionini dialettologi e lexicografi. 1. TIRIAMOJI MEDŽAGA Rencantando materiale a atlasu della Lituania3, XX a. 67 deš. sono state istudate e delle altistaici uteniškių plotui appartenenti nelle zone abitate (punti)4 e preparati i loro tarminie descrive. Il punto scrittorio fonte più spesso su2 Nella letteratura linguistica variamente chichiuojano le parole e le loro forme chiamate varianti del kirčiavimo (Kardelytė 1975: 11; Zinkevičius 1979: 91 e kt.), accentuati varianti (Stundžia 1995: 22), kirčiavimo gretimybėmis (Pakerys 1994: 7) o kirčiavimo gretybėmis (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2007: 8). Negli ultimi anni acquistali tradizione terminus kirčiavimo (akcentinis) variante e kirčiavimo (akcentinė) gretybė vartoti come sinonimi (Ragaišienė 2010; 2020a: 117; 2020b: 211226; 2022: 230270; plg. dar Stundžia 2009: 66). 3 LKA 1977; LKA 1982; LKA 1991. 4 Tirtinas abitazione delle zone (punti denominazioni e numeriai) stabilire atleso della lingua Lituani organizzatori. 182 BENDRIN KALBA | 97 vių archyve trovare 89 fonti (appresso 2100 pagini) di 66 punti (cfr. fig. 1).5. 1 PAV. E orientale altištaičių uteniškių abitazione di cui è raccolto il materiale studiato daro tirtos vietovės, šnektos kalbinių ypatybių ir pateikėjų pristatymas, atsakymai į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos leksikos, fonetikos, morfologijos ir sintaksės klausimus, transkribuoti tekstai. Per du dešimtmečius medžiaga sukaupta beveik iš visų uteniškių gyvenamųjų vietoŠnektų ricercatori alzato il compito fonetine transkripcija annotare e sukirčiuoti kiek asint 5 Duomenų neturima tik iš trijų punktų – Vyžuon (275), Aknystlių (307) ir Deguli (345). più tekstų <...> quotidianė iš kalbos ir taakosutos (LKAP 1956: 9). Dai dati presenti si vede che raccogliendo materiale si è cercato soprattutto di ottenere risposte alle domande dei Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 183 questionari6. Pertanto principalmente iscritta paskirų sakinių su anketų klausimuose nurodytais žodžiais arba pateik- (17 Rb (1773), Ld (312), smėlỹs Rk (147), smėlia Brč (245) e kt.7 Transcribuiti testii (favoli, racconti su abitamentoia locovè, realijas e kt.) spesso sono nedidės portata, riportati non in tutte le fonti. Tiriamosa materia congedà costituisce 183 bisiemenni e poliiesemenni alegrniuojamieji parole (apie 2700 formų). La maggior parte di loro trovare almeno ta jų vienaskaitos vardininko (rečiau – kitų linksnių) formų, pvz.: mūšỹs Sgn (379), mūšia Ut (308), snukỹs Gtč (114), Alk (180), Ds (212), sprindỹs Šlt nei modi (ketvirtadalis keliolikoje) delle fonti manuscriptarie. Più che la metà degli articoli trattati costituiscono varie forme di incoraggiamenti dviskiemeni, e moltiiaskiemeni, prodottivi a e a2 kamien. i dati a disposizione sono relativamente non pochi, dal punto di vista kirchiamento il materiale valutato come carenctina. Innanzitutto perché le prescritte forme non sempre bastano a stabilire la paradigma accentuata di una parola, ad esempio: gyslà Spt (309), kálvėj Gtč nei casi non è chiaro se la parola ha dei gretybių di kirčia, o variava il suo solo pa skirų formų akcentuacija, ad esempio: káulai Brč (245), Ut (30), Skd (378), káulų Užb (87), Rk (147), Rg (308), Vb (142), káulų, káulais Trg (346), káulais (480) 4) Glt, kaul (509). Sulla base paskirų formų kirčio Produktyviųjų ā ir ē kamienų žodžių šaltiniuose rasta gerokai mažiau. Nors luogo si può stabilire parte pluriaskiemenių priesagų vedinių kirčiuotę (especialmente in quei casi dove i dati paluditi diversi šnektų). In primo luogo questo 6 Risposte a domande scrivere transkripzione e sukirčiuoti. La parola dei kirčiuotė non urodyta. nelle tiriamu fonti le parole (114), Šlt (173) / kalvj Sgn (379)8, su rýkšte Skd (378) ir kt. Kai kuriais iscrivere diversa transkripcija, neišvengta netikslumų e riktų. Indicando diversi šnektų vartosena esempi, non raramente dovrebbe fornire diversi della stessa parola forma vari di. Quando discussi a fenomeni di accentologia la transkripzione non è attuali, nell'articolo esempi vengono forniti comunrinės lietuvių kalbos rašmenimis. Formos con atitrauktiniu chirccio e colinio chirchiamento i casi indicano trascribuiti. 7 Straipsnyje indicata non tirtosa abitazione della zona (paimo) santrunpa, o Lietuvių kalbos atlaso punto denominazione e numberis. Questo viene fatto per comodità. Non è accurato inserire strada abbreviazione di un punto, perché sulla mappa c'è possibilità di indicare i dati solo presso degli atlaso della Lituania punto. 8 Le ricerche condotte indicano che stabilendo la parola kirčiuotę non si può basare solo sulle forme dei vicinatori, perché la loro kirchiazione può differire da altre linksnių form, i.e. non sempre mostrare accentina paradigmā (Ragaišienė 2023: 190210). 9 Variamente chichiabili delle forme di parole primo indicato principale variante di chichiazione. 184 BENDRINĖ KALBA | 97 pasakytina apie šaltiniuose rastas priesagos -inis, -ė būdvardžių, priesagų - e -(t)uvė daiktavardžių forme, ecc.: béržinis Drš (172), Vlč (240), Ut (240), Ut (30 (308), Grs (412) / beržnis Ld (312), beržnės málkos Arn (526); daržin Vlč Ld (312), daržin, daržinj Gtč (114), daržin, daržinn Bjt (479) dažinė, dažin Rg (178); kultuv Gtč (114), Brč (245), Dgl (277), Spt (309), Ld (312), kultuvm Gdr (50), Arn (526) kùltuvė Drš (172) e kt. Tuttavia spesso paradigmi di parole divertniaggiabili stabilire pauzeni di forme insufficienti, perché, come osservėję questa adarmè ricercatori, non poche sono parole, chichiuojamų altrimenti (DST 2013: 2324; MLT 2019: 24). Sulla base del materiale raccolto non ci sono possibilità stabilire parte di specifiche parole o tipi di fariba kirčiazione polinkių, più dettagliatamente discutere kamienų reciproca interazione e prodottivių kamienų impatto nonproduttiviųjų accentuazione. Tuttavia i dati disponibili davvero basta XX a. 67 deš. rytų aukštaičių uteniškių patarmės akcentuacijai valutare e alegrniuojamųjų parole di kirčiavimo polinkiam stabilire. Juolab che discussiati fonti relativamente bene riflettono studiate patarmè peculiarità. Ivi presentato materiale è prezioso e affidabile, perché maggioranza manoscritti pronti esperirusių kalbininkų K. Eigmino, E. Grinaveckienės, K. Morkūno, Ž. Urbanavičiūtės, A. Valeckienės, K. Vosylytės, A. Vanago e kt. 2.LINKSNIUJUAMI VODI CHIRCIAVIMO POLINKIAI 2.1. Rytų uteniškių patarmėje linksniuojančių žodžių ir jų formų akcentuacijos polinkiai pirmiausia sietini con kirčio atitraukimu. Il materiale delle fonti manoscrittive indica che XX a. 67 deš. nella parte uteniškių ploto veikė du dėsniai debpnasis condizioneginis kirčio atitrazione e intensyvesnis condiginis kirčio atitrazione (plg. LKA 1982; žml. Nr. 105). Gũtačių, Vabalniñko, Šaltẽnių, Õnuškio, Bučinų, Obẽlių, Rõkiškio apylinkėse kirtis dėsningai è stato attrauto dalla trumpos galūnės in qualsiasi prepaskutinį lungąjį skiemenį, ecc.: gata, jusva, leñdi, piki, su ruka, šata ruka, vina Gt (1414), skra, eni, enu, gava, lips, litus, jani, kabi, piki, piki (121 B), bač, gna, gvi, laki, vini, kt, Ob, ž (148) e 10. Moltus, Suginčiùs, Panemunlį, Kriaunàs, Sùvieką kirtį dal trumpos galūnės è stata inclinstama atitrazione in il lungo skiemenį, cui base la costituisce l'algasis voce o ie, uo, 10 Rank negli fonti di atrauktinio kirčio casi due balsie e le voci lungie più spesso segnalimi midurine priegaide, o oarsiai tvirtagale priegaide. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 185 ecc.: dina, juda, naga pnia, tvra, vina, žima, žsis, svvris Sgn (379). XX a. 67 deš. in queste šnektes dėsnis operò desiguodai regolarmente, ad esempio, Debekių e Vidẽniškių apolinkėse kirtį mantenutančios e lo allontananti litus, raudna (plg. formos, regis, buvo vartojamos pramaišiui, pvz.: bda, dienàs, i.rà / ∙ra, lietùs, sveki, vienà / vina, žmogùs Dbk (274), aiù, i.rà, suŋkù, uždėtà / raudans), ška, sklas Vdn (450). Nel periodo studiato questa manifestazione è stata osservata anche kirčio nonattraguaici uteniškių šnektose11. Dėsnio formazionesi soprattutto testimonija 2020b: 214215). True, nelle fonti formų su šalutiniu arba „dviviršūniu“ kirčiu12 vartojimas (plg. Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Stundžia 1995: 70; Ragaišienė studiate di questo tipo di taglio si trovano pochi casi, eg: α.nù, audjà, sukù, tekùs, ukst, vakù, vinà Spt (309) e kt.13 Reiškinio pritimą patarmės plote indica e appaikanti lūnės į skiemenį, che costituisce ie, uo oppure ilgasis voci, ecc.: pavieniai kirčio atitraukimo atvejai. Kirtis atitraukiamas nuo trumpos galitus (plg. letaũs), raud.ni (plg. raudan.s), vini vien Kkt (380), geltóna (plg. gelta.n.), negva, snus, vina (plg. vienà) Br (245) e kt. Raramente forme con atitrauktiniu kirčiu utilizzate come gretiminės, ecc.: skūrà sk.ra, sūnùs s.nus, vina vienà, tvo. ktrà tv.ra e / /. Lb (414), gi.và g.va, p.ne po.nè, sūnùs, sūnũs s.nus e kt / /. Bjt (479). Rytų aukštaičių patarmių ricercatori sono attirati attenzione, che non tutti i casi analogiški sietini solo con ritrazione del kirčio (plg. Zinkevičius 1979: 90). Prima di tutto questo raccontabile su dell'altra (rečiau quarta) kirčiuotės daiktavardžių kamiene kirčiuojamas vienaskaitos vardininko, įnagininko, vietininko e pluriskaitos galininko linksnių forme. Kirčio non attraguanti schnektose queste linksnių forme tendima kirčiuoti kamiene casi di 109), ecc.: su susidu, kolkzi, bur.kus, lupnas, sijnus Ds (75 (212), mrkvas, ma.kkla, darbinku, kolkzi, blnus, mertes, s Prvdu (413), ma.kkla, sijnus, viškus Mdk (481) e kt. Kamiene chichiuojamo forme di apparizione principalmente sietina con na.r∙gus, ka.p∙stus Tlm (311), agukus, kn.gas, rzus, vastus Trg (346), morfologico un accentine paradigmas isquilibrinimo. Ana11 Ad esempio, Spitrnų šnektos apprese si ma.k∙klas, rbus, sta.v∙kla Int (480), su didu, barav∙kus, ragutlas, rbus, afferma che kircio ritrattimo processo già toetęs e questa tarmę. In alcuni termini si sentimi chiaramente du kirčiai (Urbanavičiūtė 1966). 12 Occidentali altštaičių plote laterutinio kirčio tipą dviviršūnį kirtį primo aptecò e descrè forza, quindi non in tutti i casi laterutinis kirtis marcettato. Aleksas Girdenis (Girdenis 1978: 75–76). 13 Tikėtina, kad XX a. 6–7 deš. uteniškių patarmėje aptariamas reiškinys buvo nevienodo 186 BENDRIN KALBA | 97 logicamente queste forme tendstama kirčiuoti e in altre altištaičių šnektos (plačiau žr. Grumadienė 1994: 101104; Mikulėnienė 1996: 149; Urbanavičienė 2006: 220; Ragaišienė 2010: 53; 2019: 11 e kt.). Mentiviamo che discussa forma uteniškių patarmėje può testimoniare sia kirčio attrazione, sia paradigma istiginamento tendenzioni, plg. Spitrnų šnektoje, nella quale trovato dviviršūnio kirčio casi, iscritto forme con blnu, con karitu, krupas, tekùs. Juolab che kamieno kirtį più tendtama generendrinti parole di precedentepaskutiniame skiemenyje, cui baseà costituis longga voce o ie, uo (wepnasis condiginis kirčio atitrazione). Stamente nel orientale e meridionale uteniškių ploto periferia il sistema kirčiavo può essere paventata e lenkų, rečiau gudų kalbų (plg. LKTCH 2004: 123; Geržotaitė, Meiliūnaitė 2014, XIV mapėlapis). In questi šnektos la formazioneis del paradigma di costante circonciazione sietina e con polinkiu allineare paradigma slavų kalbų esempio, i. e. gradualešu passėjimu al due tipi di circonciazione coloninio e galūninio modello (Zinkevičius 1966: 31; Mikulėnienė 1995: 65; Tuomienė 2005: 69; Urbanavičienė 2006: 450 kt e 221). Secondo il paradigma del circonciamento coloniale tiriamoje patarmėje kirčiuojami e nuove atėję parole (Markevičienė 1999: 16; DST 2013: 24; MLT 2019: 24; plg. Bacevičiūtė 2004: 27; Urbanavičienė 2006: 220; 2010: 177). Ad esempio, molteiaskiemenių ā kamieno daiktavardžių tendstama descrittria prevalentissimo paradigmos kirtį, eż.: mãšina Vb (142), Krš (149), Svb (150), Avl (21 Blč (347), Sgn (379), Int (480), mãšinos Drš (27), pošina Bjt (479) mašnos Zrkla maš (444), moknou maš (480), Prvnom (413), ganý Rb, Prvý (17713), Bjt (479), vč (480), Bč (121), Rg (17), Jnš (17). (506) oreà Lkš (120). Con kirčio attrazionemo, accentatiche paradigmas esiguigimo o coloninio kirchiamento tipo formavimusi sietinas non tutte alleniuojabili parole di sassininio kirchiamento forme. È prevedibile che parte di loro possono essere ereditate dal seno. Prima di tutto ciò si racconta di dviskiemenių u kamieno būdvardžių basus, -i, brángus, -i, lýgus, -i, suñkus, -i e kt. delle forme del nome vienaskaitos (Skardžius: 1935145; Būga 1961: 78; Vanags 1990: 7581; Lazauskaitė 1998: 14065). Uteniškių patarmėje XX a. 67 deš. più spesso è stata tendita a chičiuotersi šaknyje, eg: basus, -i Sgn (379), Mlt (451), Kkt (380), basus Avl (213)14, basi Bjt (479) baisùs, -i Bjt (479), baisùs Ds (21), Lln (344), Blč (347), Pst3, Jnš (45) (506); brángus, -i Ds 14 Rispondendo a domande di anketų non sempre indicate entrambe le forme di gemini. Dalis formų rasta racconjimenti. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 187 (212), Prv (413), Ut (308), brángi Ds (212); lýgus, -i Ut (308), Lb (414); suñkus, -i Ld (312), Mlt (451) sunkùs Spt (30), Gdr (504), sunk Čl (452); támsus, támsų Sdk (276), gadus, pukus Arn (526); tiẽsus Trg (346), támsus, -i Dbk (274), Prv (413), tánkus, -i Ut (308), Tlm (311), Sgn (379) kantrùs Jnš (506), kartùs Spt (309), smarkùs Int (480), bjaurùs Vlč (215) Plurale -i, lýgus, -i, pukus, tánkus, -i, smùlkus, -i, sótus, -i, támsus, -i Vlč (240). šakninio kirčiavimo formų užrašytos kirčio neatitraukiančiose šnektose, plg. dar Vilùčių šnektos tarminių ypatybių apraše rastas formas áiškus, -i, brángus, Comprensibile, che non ci sono possibilità stabilire affidabilmente, quali casi sietini con il ritrattamento kirčio, a quali sono apparse a causa del costante kirčiamento paradigmas formavimosi, maniera analogia o paveldėti da seno. È prevedibile che discussi fenominski sono correlati reciprocamente e adarmemente agisce principio sanklodos. Gli esempi di interazione di questi fenomeni uteniškių patarmėje considerittinas daiktavardžio žmõgus, žmõgaus Lkm (415), žmõgus, žmõgum Ob (148) žmogùs Krnmoga, Atz1), Vlč (240), Brč (179 (245), Ld (2112), Pst (453), žmogus kirčiavimas, pvz.: žmõgus Lkš (120), Rk (147), Svb (150), Krn (179), Alk (180), Atz (211), Brč (245), Ut (308), Ld (312), Pst (453), Mdk (481), Gdr, žmogùs, žūs Rg (17 Blč (347), Rk (18047), Svb (508), Alk), žūgu (148). M. Daukšos scritti e 1605 m. catechism indicano che questa parola variazione del kirchiaggio può avere historinių assunzioni (Skardžius 1935: 124; Zinkevičius 1975: 2627). Kirtį dal trumpos galūnè in lunga skiemenį attrauianci in šnektos šaknyje kirčiuojame forme possono essere apparse e nuove, ecc.: žmõgus žmogaũs / Rk (147), Svb150 (150) e kt. Šakninio kirčio skaitos vardininko forme žmónės kirčiavimo analogia. 2.2. Le parole di allegria femminile uteniškių patarmėje spesso kirčiuojami secondo uno accentina paradigma, ecc.: kráutuvė Vlč (240), Brč Rb (1778), Ut (30), Lb (414), Kmn (278), iz laškõs iš lovos Skd (378), markà vieta linams merkti (ppr. kūdra); Mark, markõn Rbmarka), markõs, apibendrinimas gali būti aiškinamas priebalsinio kamieno žmuõ ir daugimarkõn Vdn (450), is markõs M (481), pirkià, pirkiõs, pirkiõj, pirkiõn Tlm (311), S (379), Blč (347), Lb (214), Vdn (450), Pst (453), Negimininės būdvardžių formosėje anche kirarmė iki: dvejopai, šññ, baisù (2 Vsk, Bl, (347), Bl, Sk, Sk, (378), Sk, Kkt, (348), Pst (453), Sgt, Sgt (1779), Kdk, (526), br, Vlk, Vl, (245), Pst (453), kráutuvė, kráutuvėn Šlt (173), Grs (412), Bjt (479), kráutuvėj (440), Lb, (414), Vsk, (440), Vsk, (245), Sk, (380), Vk, Vk, Vk, (450), Vk, Vk, Vk, Vk, (450), Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, Vk, BENDRIN TALBA | 194 97 E orientale alštaičių uteniškių šnekta (punto numeris) Linksniuojamasis žodis (27mn8) tuguos turga / Dbk (274) bróliai brolia, devýni devyn, tugus, tugaus turgùs, turgaũs / / S (309) sūnùspt snus / Tlm (311) bróliai brolia / Ld (312) uomoùs žmõgus / Lln (344) rūbùs rbus / K (380) vienkt vini / Grs (412) con mókytoju mokýtojai Lb (414) skūrà skra, sūnùs snus, vina vienà, tvorà tvra, žmogùs žmõgus / / Pst (453) mãšina su mašinà, tugus turg, žmõgus žmogùs Šd (478) brólis brolia / / (479) bajtsi bais, gyvà gva, ponià pnia, sūnùs snus Int (480) brólis brolia, Bšina mã mašną Mdk (481) lénkai lenka, lietù lietuvių lietuvi, tėva (50 tvai Jnš6) lénkai, lénkaisų, lénkai lenka, lenk, lenkas, mokytó mokýto, peñki penk, vina, vina, kia (526) kiviu kirvi, kirvi, atū, lietus, lietus, mójasky, mójasky, remýto referliktas tyrimas / / at the same article about the operation of the church in the past. Nello stesso schnecchio trovate dvejopai forme chichiuojame conferma che il varianti di kirchiamento l'apparizione lėmė parecchie azioni reciprocamente correlate. Alcune varianti possono avere presupposti storici (sietina con ricostruibile semplice e kuopina pluriscita modello), altre apparse di nuovo (aškintina kirčio atitrazione, formvimusi paradigmi di kirchiamento coloniale, accentuazione analogia). I dati riportati in tabella indicano un altro punto importante. Uteniškių patarmėje più variazione di viriliškojo veselniazione tipo parole kirčiavanje. Le parole del tipo femminico divertniazione meno tendono in accentatorio variantiškumą più spesso esse chichiuojano secondo uno accentinio paradigma. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 195 Linksniuojamieji žodžiai kirčiavimo gretybių toje pačioje šnektoje turi in tutta patarmesa area (cfr. Fig. 2). Dal tutto l'area si distingue relativamente modesto areala, nel quale rasta più variante della stessa schnecciata. Per lo più dvejopai kirchiuojamų formų iscrita pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto perraščiuose, paribije con vilniškiai (Labanóro, Pastovlio, Medekių, Jõniškio e Arnioni apylinkėse). Con uteniškiais besiribojančiose vilniškių 2 PAV. Nello stesso sguardo trovi varianti di formì di parole divertniaggiabili prevalenza kirchiazione BENDRIN KALBA 196 | 97 šnektos è stato anche trovato non poche dvejopai kirčiuojamų linksniuojančių parole di form (Ragaišienė 2010: 139). Darytina assunzione, che rytinėse aukštaičių patarmėse esama nedmalio vientiso ploto, nel quale variantiškumas, come reiškinys, rispetto con gretimimi šnektis, è intensivissimo. Sulla base solo del materiale delle fonti manoscrittive non esiste possibilità affidabilmente stabilire prevalenza delle varianti in diverse areale patarmės. APEBDRINIMAS Atlikus rytų aukštaičių uteniškių patarmės XX a. 67 deš. nelle fonti manoscrittive trous di gioni proteggenti di parole kirchiazione analisià darytini queste conclusioni: 1. Eastern altoštaičių uteniškių patarmėje virriškojo e femeriškojo linksniavimo tipi tipi sono caratteristici differenti modelli di accentuazione ā kamieno parole tendstama kirčiuoti secondo baritoninio kirčiavimo modelį, ē kamieno daiktavardžių più diffulitusios galūninio kirčiavimo forme, virriškojo linksniavimo kamienų parole sono caratteristico polinkis in accentinį variantiškumą e oksitonezę. 2. Linksni proteggitivi di parole kirchiazione sistema funziona un complesso di fattori interamente correlati: intensività condizionale kircio attrazione dėsnio formazioneis, accentine paradigma allineamento e due kirchiazioni tipi colonino e limūnico giunzione; dello stesso kamieno parole e tipo d'artificazione vedinių accentuazioni analogia; kamienų sąveika. Variamente kirchiacciabili maschico tipo daiktavardzii forme di leisniazione apparizione e polinkis in oksitonezę sietinas con ricostruizòamo due pluriskaitų ninio paprastosios ir kuopinės – akcentiniu ir semantiniu modeliu. Akcentuacijos sistemos raidai poveikį daro ir senovinio kirčiavimo reliktų (šakkirčiavimo u kamieno būdvardžių, kuopinės daugiskaitos formų) mantenimento. 3. Dal punto di vista accentinio variantiškumo uteniškių patarmės kirčiavimo sistema valutati come stabili (kirčiavimo gretybių nella stessa šnektoje ta mažiau nei pusėje tirtų punktų; daugumoje jų užrašyta tik po vieną ar du atvejus). Įvairiai kirčiuojamos žodžių formos patarmės plote parasplitusios nevienodai principalmente nella stessa šnektoje dvejopai kirčiuojamų formų rasta pietrytiniuose uteniškių patarmės ploto perraščiuose, paribije con vilniškiais. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 197 LITERATŪRA Bacevičiūtė Rima 2004: Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008a: Rytų aukštaičių uteniškių daugiskaitos naudininko ir įnagininko priegaidės: audicinis tyrimas. – Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 10(1), 78–84. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008b: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Balčiūnienė Asta, Meiliūnaitė Violeta, Rinkauskienė Regina 2019: Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DST 2013: Dusetų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Geržotaitė Laura, Meiliūnaitė Violeta 2014: Kitų kalbų vietiniai variantai Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), Vilnius: Briedis, 255–257. Girdenis Aleksas 1972: Lietuvių kalbos vardažodžių priesagų kirčio susiformavimas. – Baltistica, 1 priedas, 66–72. Girdenis Aleksas 1978: Akcentologinis mažmonis. – Baltistica 14(1), 75–76. Gr umadienė Laima 1994: Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 97–106. Kardelytė Jadvyga 1975: Gervėčių tarmė (fonetika ir morfologija), Vilnius: Mintis. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis), Vilnius: Mintis. Kosienė Otilija, Girdenis Aleksas 1979: Fonologinis šalutinis kirtis rytų aukštaičių uteniškių tarmėje. – Kalbotyra 30(1), 45–56. Kosienė Otilija 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. – Kalbotyra 33(1), 61–71. Kudzinowski Czesław 1977: Indeks-slownik do Daukšos „Postilė“ 2 (O–Ž), Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Kuzavinis Kazimieras, Girdenis Aleksas 1997: Kelios mintys dėl baltų vardažodžio kirčiavimo paradigmų ir jų raidos. – VIII tarptautinis 198 BENDRINĖ KALBA | 97 baltistų kongresas „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 76–78. Lazauskaitė Vilija 1998: Dėl u kamieno būdvardžių ir jų abstraktų kirčiavimo raidos. – Baltistica 33(1), 65–70. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2001: Dviskiemenių u kamieno daiktavardžių kirčiavimo raida pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Baltistica 35(2), 159–169. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2008: Dviskiemenių io kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Lituanistica 54(3), 37–50. Lazauskaitė-Ragaišienė Vilija 2009: Dviskiemenių o ir io kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose. – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–181. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, M. Razmukaitė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, aut. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKAP 1956: Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, 2-asis leidimas, aut. J. Balčikonis, B. Larinas, J. Senkus, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mokslas. LKTCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1994: Dėl įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo raidos. – Baltistica, 4 priedas, 106–108. Mikulėnienė Danguolė 1995: Tarmės garsyno ypatybės. – Dieveniškės, Vilnius: Mintis, 448–455. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 199 Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas 2007: Bendrinės lietuvių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MLT 2019: Molėtų apylinkių tekstai, sud. R. Rinkauskienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1, Kaunas: Šviesa. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragaišienė Vilija 2012: Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Respectus Philologicus 22(27), 219–231. Ragaišienė Vilija 2016: Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect. – Kalbotyra 68, 125–147. Ragaišienė Vilija 2018: Rytų aukštaičių kupiškėnų akcentuacijos sistemos kaita XIX a. 7–9 deš.–XX a. 6–7 deš. – Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 176–201. Ragaišienė Vilija 2019: Daugiaskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 13, 1–19. Prieiga internete: https://www. zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/ view/22489/21753. Ragaišienė Vilija 2020a: Būdvardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Lietuvių kalba 14, 1–17. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22463/21725. Ragaišienė Vilija 2020b: Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose. – Acta Linguistica Lithuanica 83, 211–226. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. Ragaišienė Vilija 2022: Dviskiemenių daiktavardžių kirčiavimo polinkiai 6–7 dešimtmečio vakarų aukštaičių kauniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose. – Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 230–270. Ragaišienė Vilija 2023: Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose. – Acta Linguistica Lithuanica 89, 190–210. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica. RAU 2010: Rytų aukštaičiai uteniškiai, sud. R. Rinkauskienė, R. Bacevičiūtė, V. Salienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 200 BENDRINĖ KALBA | 97 Rinkevičius Vytautas 2009: Prūsų kalbos kirčiavimo sistema: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. Rinkevičius Vytautas 2015: Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas. Skardžius Pranas 1935: Daukšos akcentologija, Kaunas: V.D.U. Humanitarinių Mokslų Fakulteto leidinys. Stundžia Bonifacas 1981: Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jų reikšmės linksniavimo bei kirčiavimo sistemų rekonstrukcijai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 191–193. Stundžia Bonifacas 1994: Daiktavardžių kamienų bei giminių variantai baltų kalbose (ide. ir bendroji baltų bei slavų kalbų leksika). – Baltistica 27(2), 13–29. Stundžia Bonifacas 1995: Dėl kirčio atitraukimo lietuvių kalbos rytų aukštaičių šnektose. – Res Balticae, 67–72. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tuomienė Nijolė 2001: Ramaškonių šnektos o ir iio kamienų daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. – Baltistica 36(1), 103–114. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė Jolita 2005: Svirkų šnektos (rytų aukštaičių vilniškių) fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičienė 2006: Rytų aukštaičių vilniškių pakraštinių šnektų kirčiavimo ypatumai. – Baltistica 41(2), 212–231. Urbanavičienė 2010: svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Urbanavičiūtė Žaneta 1966: Spitrėnų šnektos aprašas: rankraštinis šaltinis, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvas. Urbanavičiūtė-Markevičienė Žaneta, Grinaveckis Vladas 1992: Lietuvių tarmės: fonetika, morfologija 2, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Vanags Pēteris 1990: u kamieno būdvardžių destino nel lituanio. – Lituanistica 3, 7581. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1975: Iš lietuvių istorinės akcentologijos. 1605 m. catechismo kirčiavimas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universitys Leidybinis skyrius. Zinkevičius 1979: Kirčio attrazione e kirčiamento paradigmas. Kalbotyra 30(1), 90–93. Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 201 Zinkevičius Zigmas 1980: Lituvians kalbos istorinė gramatika 1, Vilnius: Scuola. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Zinkevičius Zigmas 2006: Lituvians tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. RYT AUKŠTAIČI UTENIŠKI GYVENAMJ VIETOVI (180 Alk) (LIeTUVIų KALBOS ATLASO PUNKTŲ) SANTRUMPOS Aleksandravlė, Rõkiškio r. Ant (242) Antãlieptė, Zaras r. Arn (526) Arniónys, Moltų r. Atz (211) Antãzavė, Zaras r. Avl (213) Avilia, Zaras r. Bč (121) Bučinai, Rõkiškio r. Bjt (479) Bijùtiškis, Moltų r. Blč (347) Balčia, Utenõs r. Bln (243) Blỹniškės, Zaras r. Brč (245) Berčinai, Zaras r. Čl (452) Čiula, Moltų r. Dbk (274) Debekiai, Anykšči r. Dgl (277) Daũgailiai, Utenõs r. Drš (172) – Dašiškiai, Kùpiškio r. Ds (212) Dùsetos, Zaras r. Gdr (504) – Giedračiai, Moltų r. Grs (412) Girstetiškis, Moltų r. Gtč (114) Gataũčiai, Bržų r. Imb (214) Ibradas, Zaras r. Int (480) Iñturkė, Moltų r. Jdp (89) Júodupė, Rõkiškio r. Jnš (506) – Jõniškis, Moltų r. Kkt (380) – Kùktiškės, Utenõs r. Kmj (209) Kamajliai, Rõkiškio r. Kmn (278) Kiemiónys, Zaras r. Krd (381) Kirdekiai, Utenõs r. Krn (179) Kriaũnos, Rõkiškio r. Krš (149) Kreščiónys, Rõkiškio r. Lb (414) Labanóras, Švenčioni r. Ld (312) Lúodžiai, Zaras r. Lkm (415) Liñkmenys, Ignalnos r. 202 BENDRIN TALBA | 97 L (119) Lùkštai, Rõkiškio r.n4544) Lelinai, Utenõs r. Mdk (481) Medekiai, Moltų r. Mnt1) Moltai Minknai, Rõkiškio r. (148) Obli, Rõkiškio r. Onšgn (458) Õnu Sodis, Rõkiškio r. Prv (451) Purv, Mol r. Pst (459) Pastovlis, Rõk R. Rb (178) Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Mol, Ut (308) Utenà Uzb (87) Užùbaliai, Rõkiškio r. Vb (142) Vabalniñkas, Bržų r. Vdn (450) Vidẽniškiai, Moltų r. Vlč (240) Vilùčiai, Utenõs r. Vsk (241) Vaisknai, Utenõs r. Zr (244) Zarasa Gauta 2024-09-11 Priimta 2024-10-14 Vilija Ragaišienė. linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose 203 VILIJA RAGAIŠIENĖ ACCENTUATION TENDENSIES OF DECLINABLE WORDS IN THE MANUSCRIPT SOURCES OF THE EASTERN AUKŠTAITIAN SUBDIALECT OF UTENA FROM THE 1950S–1960S Summary L'article analizza the material from the manuscript sources of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena dating to the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Centre of Geolinguistics at the Institute of the Lithuanian Language, from the perspective of accentuation. The study takes a synchronic approach to describe the features of accentuation of declinable words of references and abbreviations of found in these sources and to discuss their accentuation tendencies. The article consists of an introduction, three chapters, conclusions, and lists inhabited settlements. The first chapter presents the research material. The second chapter investigates the accentuation tendencies of declinable words and discusses the factors influencing the variation in the accentuation of word forms. Il terzo capitolo fornisce a list of word forms with dual accentuation found within the same local dialect and discusses the distribution of these variants across the subdialect area. The study resulted in three main findings. First, different accentuation patterns are characteristic of the masculine and feminine declension types in the Eastern tuation pattern, while ē-stem nouns are more commonly stressed on the ending; words of the Aukštaitian subdialect of Utena: ā-stem words tend to follow the barytone accenmasculine-declension stems typically exhibit a tendency towards accentual variability and oxytone accentuation. Second, the accentuation system of tion of a more intense rule of conditional stress retraction, the levelling of accentual paradigms, and the development declinable words is influenced by a complex of interconnected factors: the formaof two accentuation types columnar and inflectional; the analogy of accentuation for words of the same stem and derivatives of the same derivational type; the interaction between stems; the preservation of ancient accentuation relics (such as root accentuation in u-stem adjectives, collective plural forms); the accentual and semantic model of two plural forms (simple and collective) is reconstructed. Terzo, variously stressed word forms are distributed unevenly across the subdialect area the majority of the forms with dual accentuation within the same local dialect were found in the southeastern edges of the subdialect area of Utena, near the boundary with the Vilnius dialect. Thus, from the perspective of accentual variability, the accentuation system of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena can be considered stable (accentual