Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis KVIEČIO paveikslas

Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 115 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-0487-7710 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: etnolingvistica, leksikografija, leksikologija. DOI: https://doi.org/10.35321/bkalba.2024.97.06 TARMINIS VODYNAS KAIP KULTŪROS TESTSTAS: KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS ESMINIAI ŽODŽIAI: kvietys, kalbinis pasaulio vaizdas, etnolingvistika, tarminis žodynas, definicija, frazeologizmas, paremija. ANOTATIA Didelė tarmių e tautosaka esempi dei nonché significativi tarmionali dictionari gausa incoraggia a riferirsi a questi vocodynais. Per le stesse ragioni ai dizionari trasmini viene fornito importante significato dei testi autentici. Articoli analizzati lingubinis e culturali di griecio, uno dei più importanti quattro dei litevi utilizzati javų, quadroikslas, che lo esiliškina tarminių žodynų, del grande lietuvių kalbos žodyno e di altri lietuvių leksikografinių šaltinių dati. La parola kvietys conosciuto e usato in tutte le lingue lituanee. Nella ricerca l'attenzione viene rivolta a grano e umano essereti e liaudies cultura connessione, all'uomo viene fornito valori, grano valutazione rispetto altri javì. I dati delle fonti lessicografiche su kvietį permettono analizzare questo pianto culturale immaginew sulla base metodologia creata Lublino etnolingvistina scuola. Attenzione v'è rivolta al fatto che i germinali vocaboli forniscono gerokai limitotempi materiale rispetto tautosacco narrazionevai. Tuttavia, in base a questaraisiais, nel dizionyn materiale si può trovare sufficiente etnolingvistica informazioni su lingbinì culturini vegetali pittura. ABSTRACT The abundance of examples and definitions from dialects and folklore in dialect dictionaries makes these dictionaries a source to rely upon. For the very same reason, dialect dictionaries carry the important meaning of authentic texts. This article scrutinises the linguistic and cultural image of wheat, one of the four grain staples in Lithuania, as highlighted by the data from the big Dictionary of the Lithuanian Language and other sources of Lithuanian lexicography. The word wheat is known and used across all dialects of the Lithuanian language. The study culture, 116 BENDRINĖ KALBA | 97 focuses on the connection between wheat and the human existence and folk the value that it provides to the human being, and the value wheat holds compared to other grains. The amount of data on wheat available in lexicographical sources makes it possible for the cultural image of this plant to be analyzed to folklore narratives. using the methodology developed by the ethnolinguistic school of Lublin. Notably, dialect dictionaries offer material that is much more limited in scope compared However, if one were to rely on the latter, dictionary material can prove to be a sufficient source for ethnolinguistic information about the linguistic image of plants. ĮVADAS Le lessicografiche fonti Lituanee sono molto importanti mondiėvaizdžio1 ricostruzione, perché maggioranza di loro puikiai rivelgia archajišką litavians culture, e il loro destinazione organizzatori soprattutto percepita come quella documentazione di espressioni essenziali cultura, conservazione e pubblicizzazione. Oltre altri dizionini della lingua lituana, di recente abbondantemente rilasciati dizionari terminali, preparati sulla base di varie fonti di cultura naturalitte lituane, possono essere considerati culturionali, i. e. preparindu cultura, dizionarii (Rutkovska 2021: 152). Specificamente litevians tarminių žodynų, che riflettessero lingbinį kultūrinį tarmės o šnektos aspetto, fin che non è preparata. Tuttavia essi ottima fonte di dati studiando il lingubinį2 quadro del mondo. Didelė tarminių žodynų vertybė iliustraciniai sakiniai, iscritti da vivosios kalbos ir tautosaka, fixsuojantys certocerto periodo della vita delle persone: quotidienes buies e švenčių detales, nuotaikų ir minčių kaitą, savitą pasaulio matymą ir vertinimą. Terminie vocodynai praverčia eseguendo lessinius semantinii studi, paremtusi linguinio video mondo rivelamento metodologia, creata Liublino etnolingvistine scuole. Staipsnyje tenutasi presupposti, che tarminis dizionario è determinto genere di testo, rivelante culturistico il termine funzionamento contesto. Analizzando i dati dei dizionini tarminici lituani etnolingvistiniu aspetto, viene preso in considerazione a tutti i dati del parola nell'articolo: definizioni, kolokazioni, citatas, iliustruojančias intraštinio del termine, sinonimi, antonimus, derivatus, frazeologizmus, paremijas e kt. Quindi, linguistica pasau1 L'insegnamento mondiale dei linguaggi svolge un ruolo importante attribuito la lexicografia. Verodynai esegue la funzione, jungianciata lexicini e semantini componenti del linguaggio mondialevaizdzio. 2 Analizzando le fonti lessicografiche tarmini, si può chiarire, quanto parole del linguaggio pasaulėvaizdyje si collega con il descritto concetto (Papaurėlytė-Klovienė 2007: 41). Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 117 lentevaizdzio ricerche utilizzare tutti i dati delle microstrutture dicyniche. Ypač mijas, svarbu pabrėžti, kad vadinamieji tekstiniai duomenys (frazeologizmai, parepalyginimai) l'italiano leksikografiniuose fonti vengono forniti po intraštinio parola sakiniai iliustracinių sakinių ir yra atitinkamai pažymimi: frazeologizmai po  (rombo) ženklo, o paremijos ir palyginimai po ∧ (stogelio) ženklo. Iliustraciniai da tautosakos può essere di diversi generirų: paremijos, mįslės, palyginimai, заkalbėjimai, tikėjimai, dainos, pasakos e pan. L'articolo richiama l'attenzione alla connessione di essere umano e cultura3 per KVIEčIO konceptą4. Obiettivo dello studio ricostruire il lingubinì culturininì pittura di grano in lingue Lituanee, sulla base delle Lituanee terminie lexicografiie fonti. La ricostruzione viene eseguita pasitel usando kognityvinę definicję, il cui obiettivo principale, dice J. Bartmińskio, mostrare, come determinati oggetti e fenomeni del mondo percepiscono rappresentanti lingubinės e culturalinės comunità, i. e. quale conoscenza sul mondo, la sua categorizavimazione e valutazione glūdi nel linguaggio di tal determinos comunità (Bartmiński 1988: 169; citato da Niebrzegowska-Bartmińska 2020: 48). Al fine di questo obiettivo si pongono i seguenti compiti: 1) sorprendere i nomi di grano, parte del grano nelle lessicografiche fonti Lituane; 2) servire i valori del grano forniti all'uomo (utilizzo buityje, ūkyje, liaudies medicinoje), la valutazione del grano rispetto altri javì (prročie, rituigos, tikėjimai, relativi a granočiais); 3) socomponere in un tutto (semantiche categorie, chiamato fasetais) tarminiuose litevians leksikografiniuose šaltiniuose erlyškėjusius fragmenti del concetto di grano; 4) suformulare kognityvinę concetto di grano definition. La base empirica dello studio costituisce Zanavykų šnektos žodyno (ZanŽ), Kazlų Rūdos šnektos žodyno (KzRŽ), Jurbarko šnektos žodyno (JrbŽ) manoscritto, Dieveniškių šnektos žodyno (DvŽ), Kupiškė žodyno (KpŽ), Vidiškių šnektos žodyno (VdŽ), Zietninių šnektos žodyno (ZtŽ), easternų duinkų šnektos žodyno (DŽ), Kretnės šnektos žodyno (Krtnės), Pietų žodyno žodyno žodyno (VakretŽ), žodyno žodyno žodyno žodyno (PPA), Pietų žodyno žodyno žodyno žodyno. La chiave sistematica dello studio è il dizionario della lingua Lituavia (LKŽe), che relaziona i dati in un unico tutto e riempendo mancanti tarminių 3 nell'ultimo decennio del XX. particolarmente žrijo e continua crescere nel contesto culturale del linguaggio idėja (plačiau. Bartmiński 2020: 25). 4 Linguico e culturale tikrovės fragmento, oggetto (ar reiškinio) immagine (įsivaizdavim) vadinamas konceptu, kurio turinį sudaro ne tik pažintinio, bet ir emotyviojo bei pragmatinio pobūdžio žinios, gaunamos iš individualios ir visuomeninės patirties (Bartmiński, Chlebda 2013: 71). 118 BENDRINĖ KALBA | 97 žodynų duomenų grandis. Atliekant tyrimą, pasinaudota Sinonimų žodyno (SŽe), Antonimų žodyno (AŽe) duomenimis, susijusiais su leksema kvietys. Inoltre, nel campo della materia studiata patenka e frazeologija, paremiji, vatai, sinonimai ir antonimai, užfiksuoti lietuvių kalbos leksikografiniuose derišaltiniuose. Pertanto, oltre menzionati, pasitelkiati e Frazeologijos bei Lietuvių kalbos palyginimų žodyno (LKPŽe) duomenys. Empirinių duožodyno (FŽe) menų laukui praplėsti qualche volta citati e Lietuvių kalbos žodyno Papildymų (LKŽ ePK) nonché Lietuvių kalbos žodyno Tarmių (LKŽ eTK) kartotecose accumulati dati. Alcuni menzioniati tarminių žodynų materiale è зафиксированный даже XIX a. fine, других XX a. midway, еще других XX a. fine e XXI a. primo decenniio. Terminių žodynų materiali analizzati applicati interpretacinis, descritomasis, semantinės analizės ir kognityvinės definicijos metodi. Quest'ultimo mostra generale percezione del mondo, ne mira a sottolineare tutte il senso culturale attualias positivi proprietà dell'oggetto. Queste proprietà vengono determinate analizzando dati linguistici e testuali (paremijas, frazeologismus, ecc.) e anche dati extralingvistini (beligenze, usurazioni descritus). 1. FLOETYS KAIP ANTRAŠTINIS WORD LEKSIKOGRAFINIUOSE STRAIPSNIUOSE Didesnessa parte del mondo i greni sono gli stessi più importanti duoniniai javai. Gli storici indicano che il grano appartiene alle più antiche piante agricole. In Lituania si coltivano inverni e estivi minkštieji griečiai (Triticum aestivum), tuttavia IXIII a. piliakalnių (Apuõlės, Gabrielškių, Veliuonõs) casinėjimai indicano che, bespite minkštųjų (kitaip anche chiamati paprastaisiaisų) griečių, era paplitę e dvigrūdžiai, tankiavarpiai bei spelta. Fino XX a. inizio i granoci principalmente erano sėjami dvarų campi. Secondo etnologessa Pranės Dundulienė, tra le colture grūdini più importanti erano rugii, dopo to barze, grikiai e wheiečiai (Dundulienė 1982: 163). La parola kvietys ‘kwiečiai, il cui vari dizionari presentano una significazione ‘javų rūšis e poreikšmis javo grūdas, nel linguaggio litevo vartojadynas mas nuo XVI a., užfiksuotas pirmuosiuose rašto paminkluose (Mikalojaus Daukšos postilėje, Jono Bretkūno Biblijoje, Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijoje, Konstantino Sirvydo žodyne). Daugelyje lietuvių tarminių žodynų šis javas apibūdinamas kaip varpinių (DvŽ I 330) arba miglinių šeimos (VdšŽ 337), duoninis (LKŽe), grūdinis javas, kurio stiebas – šiaudas, žie- Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 119 sudėtinė varpa, vaisiai gelsvi o rusvi grūdai, dal cui farine kepamo toragi (LKŽe, ZanŽ I 828, KzRŽ I 414, JrbŽ, KpŽ II 554, PPAŽ) I 545, KltŽ 133, ŠVakŽŽ I 361). Nei dizionari tarminici talvolta intitolato alla parola viene presentata separata forma pluriskaitos kviečiai, reiškianti ‘šių javų laukas: Radom mes šitą mažiukę kviečiuos (risakoma į klausimą, iš kur atsirada vaikai) (KzRŽ I 414), jiškiausių arba prie vienaskaitos kvietỹs – atskira reikšme ‘šiais javais apsėtas laukas’: Labai daug žolės buvo, teip apaugę kviečiai buvo (VdšŽ 337). Vienos archapietrytinių lietuvių šnektų Zietelos šnektos žodyne come intitolato viene dato il verbo kviečias, kviečis (ZtŽ 337). Nei dizionari zemaičių šnektų griečiais sono chiamati solo esarinie, mentre i griečius invernali zemaičiai chiamano pūras: Žieminiai kviečiai è nome pūrai (ŠVakŽŽ II 109); Purau pane irstanti (LKŽe, Šts); Esariniai griečiai, a inverni pūrai era (LKŽe, Rnv); Pūrai y[ra] raudons tas grūds (ŠVakŽŽ II 109); Pūrai stambesni y[ra], kvitys y[ra] smulkesnis (ŠVakŽŽ II 109); A pūrai y[ra] rudenį sėjamys (ŠVakŽŽ II 109); Visų pirma rugius, paskiau Purus [kūlė] (ŠVakŽŽ II 109); Mes kožną metą sėjom purių (KrtnŽ 326). Purais veislės pūras papampusysis5 albasis axominis (Triticum turgidum album velutinum), pūras visurtinis (visur augantis, paprastasis) auksytasis (dell'oro) (Triticum vulgare aureum), pūras plūksninis (Triticum pinnatum). In alcuni inferiori schnektų dizionari kviethi (DūnŽ 503) e pūras (DūnŽ 525) vengono presentati alla fine del vocodyno, registro. Normalmente nei dizionari differenziali (tasso è e DūnŽ) principale principio di selezione delle parole confronto con corrispondmenimi della lingua bendrinesa. Pertanto invece della definizione viene indicato come bk6. Coltivate vasarinesse e inverniere veislè di grassi. Tarminių žodynų dati indicano che i grano invernali superiori rispetto ai rugius invernali e ai grano esarini, perciò loro in alcune locovėse būdavo sėjama di più: Zieminių griečių molto sedidavom, più neg rugių (LKŽe, Skp); Kai padera i griečiai invernali, questo non paragonsi con gli esarinii (LKŽe, An); I grieči invernali sono lapingesni per i rugius invernali (LKŽe, Krišč); Kwiečiai venivano tali inverni geltonieji, non baltieji, anche minkštūs (minkšti), jagu tiktai vento, questo išbyra, iškulia loro (KpŽ II 554); Sėdavo quiečių invernini ed esarių (KpŽ II 554); Kwieć zimińskie zadera e grūdas maggiore che vasarinių (LKŽe, Ign). 5 Tale nome può essere legato con il fatto che kvietys pampsta (brinksta, didėja) dygdamas. 6 Questo significa che la parola significa è lo stesso come nella lingua comune. 120 BENDRINĖ KALBA | 97 Kviečiai yra įvairių veislių, todėl vertinami pagal tam tikrus požymius e criterius, perciò e chiamati variamente. Ad esempio, griečiai, i cui verpos con akuotais, vadinami akuočiais: Akuočiai kviečiai auga ir prastesnėj žemėj (LKŽe, Šd). Tam tikra atmaina kviečių, kurių varpos be akuotų, – beakuočiai kviečiai (LKŽe, Kl), loro miglior, našesni. Secondo alteį e grūdo sizì bieltie griečiai (Triticum aestivum): Bieltie griečiai migliori: erbaudai più alti (JrbŽ), zaauganti alšti e subrandinanti ingombri grūdus di colore chiaro giallo o orovellina; i granoietti inferiori che i granoietti bianchi, i cereali anche minori, ma più duri che dei granoetti bianchi; grūdo colorva gialla o ruda, qualche può essere anche rusva. Secondo sėjos tempo assegnati vasaručiai kviečiai (LKŽe, K), sėjami primaveraį e duodanti derlių quei stessi anni. ja, che ullųjų cattivo raccolto: Tarminių žodynų medžiaga rodo, kad vasariniai kviečiai, sėjami pavasarį, dar vadinami kviečiukais, kvietukais, o jų iliustraciniai sakiniai informuoKviečiukų pėjo vien dirsės, susimaliau, questo capvą cominciò doludėt da quei dirsių (KpŽ II 551); Vittukai in dieci anni uno anno dera (ZanŽ I 828); Kvietukai sykiu con miežiais prieis (sunoks) (LKŽe, Gs). Fvietys, come e rugys, miežis, aviža e grikis, attribuito da duoniniams javams, secondo aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų definicijas, è žolė, altrimenti detto erolino pianta, turintis nesumedėjusį stiebą. 2.KVIEČIO DALYS La parte più importante del grano tarpos, che mostrano questo javo irlingitudine. Varpų dydis misurato sprindžiais: Žieminiai kviečiai, è da sprindžio varpos (LKŽe, Kl); didelės ir sunkios varpos linksta, neišlaiko svorio: Kai laukeliu jojau, negali pajoti, lūžta linksta kviečių varpos žirgam po kojelių (LKŽe, Plv); Rugeliai grealizzavano, griečiai varpas leido (LKŽe, Vlž). Varpă stadio brandimento, quando queste esce da bamblių, nsacoma veiksmažodžiais laukėti, plaukti: Rugiai già rasoja (žydi), e griečiai ancora solo nuota (LKŽe, Sn); Kviečiai ką tik plaukėja (LKŽe, Pc); Già griečiai bambly, greit plaukės (LKŽe, r). Per Žolinę insieme con žolynais e altri javais santificate e viiečių varpos, anche utilizzate meniškoms verboms rišti. Kviečio stiebas (šiaudas) anche era importante e aveva paskintì al liteuvio buityje e ūkyje, spesso questo stambusis foraggio e pakratai animaliam. Nei dizionari terminali registrati stiebo erbaudo sinonimi: kviojasetien ‘stiebas /; griečiojys: Kwiečių čia mažai sėjo, pieska, dove tu griečiojų gausi šert Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 121 (DrskŽ 180); kvietienis ‘iškulto grano di frumento: Nešk kviečiojų gyvuliam pakloti (LKŽe, Lš); Miežinius šiaudus karvės teėdė, kvietienius (DūnŽ 164); dai Kviečiojai lyg menkiausi šiaudai (LKŽe, Trak); Baltieji kviečiai geresni: šiaudai aukštesni (JrbŽ); Gal sulijo šiaudus kvietienius (VdšŽ 337); Kvietieniai šiausolo pakratam, minkšti, pelės tuoj sukapoja (KltŽ 133). Poiché kvietiniai erbaudai sono minkšti, menki, trapūs, quindi non adatto rogam copti: Kwiečių šiaudai stogam non suitable, trapūs, sudžiūsta, subyra (LKŽe, Klvr). Za rugių šiaudus kietesni sono kvietrugių šiaudai. Nupjauti griečiai erano rišami in blaškus, pėdus, e questi statomi in kupeles, mandelius mendelius, rikes: Kviečiai vasariniai erano stosi po dodica pėdų (LKŽ ePK, Prk); Mandelys di grassi e rugių, rikė miežių ir avižų (LKŽe, Všt); Rikė kviečių, rugių, a kupeta šieno (LKŽe, Vl). Kvečių šiaudai ora vengono utilizzati non solo per il foraggio e animali kraik, ma e papieriaus, cartono, baspšių prodyboje. Kwečių šiaudus come creativina materialea utilizza tautodailininkai giardams rišti, skrybėlėms pinti. Pynimui principalmente accipiaunata kvietinių šiaudų, nelabai išnokusių, oltre a questo, viene utilizzata solo superiorinė parte dello stesso. Kvečių come e altri javų chicnys alcuna valore non hanno e nientecaip non valutate, quindi dati su loro dizionari non ci sono. 3.KVIEČIO VALUTIMAS Di tutti i grūdini javà griečiai sono dall seno più diffuse preziose javai. Tai Lituania terra ouksas. Nauto Lituano cultura in kvietys è ricchingismo, pasiturimo, felice vita simbolo. Buona vita, buona situazione sociale descrivima frazeologizmu žydintys kviečiai: Tu per suo griečiai žydi (FŽe). Paragonando con rugiu kvietys sono švenčių, felicės, abbondos simbolis. Importanti qualità e quantità dei grani, la loro abbondanza, densità, vešlumus viene valutato paragimenti come mauras, come bosca ‘molto densūs, come mūras ‘vešlūs, come siena: Kviečiai come mauras uodas snapo neįkištų (LKPŽe); Kvečiai in tutto l'area vilnijo come boscas (LKŽe); Kviečiai kaip mūras (ZanŽ II 221); Kwieć questo anno come mūras (FŽe); senelio granočiai come mūras laukuos stovėjo (LKPŽe); Kwieci come siena (FŽe); Kwečiais svirnai lūžta (LKŽe, Krsn). Kwieć forte puzza: Matot, come kieć puzza, anche dušna eit (KpŽ II 554). Con l'aspetto dei grassi si paragonano altri oggetti: Gražūs kaip sunokę kviečiai (LKŽe, Vrb). 122 BENDRINĖ KALBA | 97 Kviečiai costituiscono collezioni con altri javais. Iliustraciniuose žodynų sakiniuose kviečiai minimi spesso insieme con rugii, miežiais e avžomi, tais – su linais, žirniais ir kt.: Mūs tėtis tai visko sėdavo, i rugius sėdavo, i karkviečius, i miežių, da i[r] linų (ZanŽ I 828); Risha rugius, grano, avizas, miežius, o žirnius volioja krūvelės[e] (KpŽ II 554); Turim karvikę, kviečiukų, rugių, tep ir būstam (ZtŽ 337). Oltre a questo, alto la valutazione del grano indica e Lituvians kalendoriniai bei agrariniai abročiai. Fede di grano, rugių, miežių e avižų venivano costruite in quattro trobos kertėse per Kūčias, che gli anni a venire javapjūtė fosse abbundi e erlinga. Kalėdų linkėjimuose kvietys appaiono insieme con altri frutti, daržovėmis e piante: kalėdautojai linki padroni, che derėtų griečiai, rugiai, avižos, soros, kopūstai e grisniai. Menkaverčiai griečiai įvardijami derivatais: kvietaičiai, kvietynai ‘prasti griečiai: Sudžiūvę tie kvietynai, pusės grūdo nėr (LKŽe, Trgn); Tutti non come occorre pasėjom, be zuparo (superfosfatas), per questo e menki paaugo (užaugo) kvietaičiai, pūraičiai (LKŽe, Šts). Il significato qualitativo e valutativo è indicato dall'attributo kvietny: Ale kvietinė duona ma lepiej podoba (KzRŽ I 414); Kvietiniai miltai bene, kepu piragus, bandeles i blynam bene (KltŽ 133); già ma kvietinė kruopa questo già cattivo (JrbŽ). Le lessicografiche fonti Lituane tra illustrazioni randame e racconti esempi. Nel racconų materiale vedere, quale altą valę uomo peggeva al grano, quale nonpromettuo, miracollingo daiktas era quietino grūdas: Žarnose rasi sidabrinį žiedą ir kvietinį grūdą (DvŽ I 330); Padessi quella kvietino grūdà dov ti belizus cintelis (vietelė) sarà (DvŽ I 330). Spettato, che il grūdo di grano possa fornire rictingą vita, perché dal grūdo atsiras qualcosa nepaprasta, meravigliuklinga. Agricidibių cultura era caratteristica ciklinė tempo samprata7, riflettere givensenos base. Il tempo del taglio del grano kvieč(ia)pjūtė, kviečiapjūtis, kvietpjūtė è stato anche molto importante nella vita del contadino: Šįmet lietinga kviečiapjūtė (LKŽe, Ig); Se belžūs tempo sarà, quel comincierà kvietpjūtė (ZanŽ I 828); Essenzialmente già bisogna nupjaut prima Lauryną kviečiai zieminiai (KpŽ II 554). I fiori formano opposizioni con piktžolėmis (dirsėmis, kūkaliai, raugėmis, usnimis, qualche volta con ramunėlėmis, rugiagėlėmis) e parasitiniais fungi kūlė7 Lituvians calendariniuose costumici si possono intravedere sia archajiškojo Mėnulio calendarious reliktų, sia agrarinės magijos elementsų from later susiformusius sezoninių darbų ciklų. Questo bene più importante parte etnožinija, riflettere la vita di base, turėjusi influenza e kultūros dvasiniams reiškiniams (Klimka 2015: 31). Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 123 mis, kviečiakūlėmis, augančiomis kviečių varpose: Kviečiukų varpos juoduoja dėl kūlių gausumo (LKŽe, Jz); Kūlių pilni kviečiai, šiemet bus prasti pyragai (LKŽe, Skr); Kwieć kai būva bardzo su kūlėm, questo e panona buoda (LKŽe, Sdk); Kurį metą būna daug kūlių, tai kviečiai sėklai jau netinka (LKŽe, Mrj); I[r] grieciuos cvariuos emerge kūkalių (JrbŽ); Geri griečiai, solo troppo kūkalių (LKŽe, Dkš); Ir papasakojo joms apie rauges, atsiradusias kviečiuose (LKŽe, Jabl); Questo non andrò, berneli, per teè, che tua kviteliai kūlėti (LKŽe, Smn). Kviečiams sėti e coltivare necessaria buona, buoda, patręšta, riebi, molinga terraė. Tokį la necessità della terra indica e dicynų iliustraciniai sakiniai: Molis kviečių žemė (LKŽe, Dkš); Země pri molio tinka kviečiam (LKŽe, JT); Anno kvietys neauga (PPAŽ I 545); Qui kiaurai kviečių žemė, geriausia žemė (LKŽe, Brž); Kwiečių žemė, dove dera kviečiai (LKŽ ePK, Mrj); Sul terreno nero grano cresce (LKŽe, Dkš); Veša tenai (riebioj zemėje) orzi, granočiai e altre piante (LKŽe, Jabl); Che e' un'inviti in estate, gli serve comunque una buona terra (LKŽe, Srj); Mūsų žemės[e] esariai kviečiai geriau auga (KpŽ II 554); Tre campi erano: uno campo pūdymas, altro griečiai, rugiai, dobilai terzo campo (KpŽ II 554). Inoltre, i grani hanno bisogno d'umidità, quindi e i grano di suolo bagnato sono adatti: Rugius sėk, per avampostare, griečius sėk, per aderivarsi (LKŽe, Gs). Kvieći zauga i prastesnėje žemėje: Smėlėtoj žemėj e kiečiai greičiau priega (LKŽe, Up); Akuočiai griečiai cresce e prastesnėj žemėj (LKŽe, Šd). Nel suolo con žvirgždo podirviu crescenti grūdai di grassi byra is varpų: Mat labai byra prė gvyro, o rugiai, o kviečiai da tali zemių (KpŽ IV 965). Kvetčių preferita, grana adatta ai grano terra si chiama kvietyne: Kvietynėj, e non avrà ti torago! (LKŽe, Užp). nazionali Žemdirbių pagarbą duoniniams javams atskleidžia tervos, pūdymo žiemkenčiams arimas runą kartą, tręšimas: Atkartojam žemę rugiam, kviečiam (KpŽ II 554); Nieko nesėja [pūdyme], ishguli egli pervasar, e solo taiso rugeliam o wheiečiam invernoiniam (KpŽ II 554); Dove l'orzio siedeva, il grano siedeva, questo ancora pamėšdavo (PPAŽ I 545). Abusus, buon raccolto di grano è paragonato con marių smėlio: E tale gausybė kviečių, jog lygi smėliui marių, ir skalsa mieron netilpo (neišmatuojamas kiekis) (LKŽe, Baran). Kviečiai vertinti kaip brangūs javai: Pelnas kaip už kviečius (geras) (LKŽe, Gs); Lupa kaip už kviečius (labai daug) (FŽe, Šll); Nulupai kaip už kviečius (LKŽe, Skr); kviečiai – kainų lyginimo matas: Už kilį (kilogramą) žuvies, būlo (būdavo), pūdą (svorio matas – 16,3 kg) miltų kvietinių nusperki (DrskŽ 181). Kviečio išvaizda siejama su geltona, auksine spalva: Turiu rugelių, turiu era mieželių e geltonų kvietelių (LKŽe, JD). 130 BENDRIN TALBA | 97 Sudurtionali denominazioni avvicinano certe specie di grassi. Nei dizionari terminali vengono presentati i più importanti durian di grano riflette la loro importanza in buitte e valutazione: kvietrugiai ‘kviečiai, sommišiti con rugii: Kvietrugių sėja, per che il pane fosse bianco (DūnŽ 164); Primasarì paserei kvietrugius, questo sai, nonoki zaeugo (ZanŽ I 828). Kiti litevians se užfiksuoti kviečio dūriniai: kvietgrūdžiai ‘kviečių grūdai’, kvietmilčiai ‘kvietiniai miltai’, kvietdirsiai ‘labai prasti, dirsėti kviečiai’, kviečiažolė ‘varpinių leksikografiniuose šaltiniuošeimos pianta, uodeguotoji sora (Pranicum crus galli). La parola kvietys rientra in altri nomi composito. Valstiečiai, meravigliandosi derlingais, ai loro nonni sconosciute piante, maisūzus chiamavano turkiškai, tukiniais turkų kviečiais (LKŽ ePK, I /). Certa specie di lapuotųjų saman […] semplice gegùžlinis è chiamata kiškio griečiais. Frazeologiche relazioni riflettono vari stereotipici trožus, associabili con il grano, e sono meglio visibili in un definito microcontexto. Il miglior prodotto di grano toragas è chiamato grano di grano: Dėkui svotuliam ažu piragėlių, ažu grano di grano (d.) (KltŽ 426). Negativa valutazione di stile di vita (lavelività) espriskiamo indirettamente, come analogia pasitelitando la possibilità di wheaties sėjos, parlando di purviną sprandą: Ant tavo pakarpos è possibile wheiečius sėti (FŽe, Grš); ausisse griečiai cresce (apie nevalīvu žmogų) (ZanŽ I 828). Usualmente si afferma che pallinamento è uno strumento stilistico di un oggetto o fenomeno suggerire o confrontare con un altro, per poter accentuare, distinguere, elencinare o precisare qualche caratteristizà o segno (LKPŽe, pratarmė). Palyginimenti, nei quali viene usato il verbo kvietys o i suo derivati, non sono molti, tuttavia e essi forniscono informazioni, quali grano o i suoi prodotti lettuvi notano, ad esempio, tinginys paragonato con kvietine tešla: Onos motina ugi kvietinė tešla: sėdi ir žiūri (FŽe, Skr). Nerangus, lingus uomo raffiguratamente comparato con kvietinių sėlenų maišu: Minkštas come kvietinių klynių (sėlenų) maišas (ZanŽ I 828). Kvečiai valutati come carosūs javai: Nulupai come per il grano (LKŽe, Skr); Grab Profit per grano (LKŽe, Gs); misura di confronto dei prezzi: Za kilį (kilogramą) pesci, būlo (būdavo), pūdą9 farti kvietinių nusperki (DrskŽ 181). Nonesėtus promadus, negrąžintą skolą sakoma apie kviečiais atsilyginti po smerčiui, questo significa che mai non ricoveri il debito: Egli atsilyggerà posmert (dopo morte) kviečiais (ZanŽ I 828). 9 Wierio misura 16,3 kg. Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 131 Frazeologijai artimos patarlės, priežodžiai, kuriuose kaip standartizuotuose pasakymuose matyti žemdirbio požiūris į pasaulį, gyvenimo išmintis, consigli pratici. Kvečiai, dei quali farine kepami piragai bei ragaišiai sono buon, il sufficimento della vita, e il pane il simbolo della vita quotidiana, paremijose utilizzati antonimicamente: Nedabok piragų, dabok, che duonos būt (KltŽ 215); Ieškodamas ragaišio, i cattivi panonos neteksi (PPr 185, Sv); Norėk ragaišio, ma guarda il pane (PPr 222, Km); Balandas sėjęs, grassi non tagliusi (LKŽe, Vdk). Paremizioni accenta che il cibo principale è non toragas da fiocchi kvietini, e pane, bakato da rugini fiocchi, senza della quale pasiciipoma, ironizzato: Davė žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo: Ragaišis nusibosta, o duona – niekuomet (PPr 227, Trg); Kasdien valgant ir pyragas nusbosta (LKŽe, Sld), be to, ragaišio ir kišenes prikaišė (PPr 324, Pš). 6. SEMANTINS KATEGORIJO, COGNITYVIN DEFINIZIONA I dati delle lessikografiche fonti Lituanie sono raggruppati secondo Liublino etnolingvistica scuola presentatata specifica dei bruožų sąrašą, i. i. secondo essenziali parametri di grano, cosiddetti fasetais. [ESMIN CATEGORIA] varpinis, miglinių šeimos, grūdinis, invernale, vasarinis, dauninis, foraggiaris javas, pianta culturale; [PAZINMAI, DERIVATI] púrai, grano, griečis, griečiuk, kvietuk, akuotis, beakuotis; [HIPERONIMAI] javas, pianta, grūda, inverno, verarojus; [HIPONIMAI] vasaručiai, baltieji, sempliciji, minkštieji, kietieji, tankiavarpiai, dvigrūdžiai, zieminiai; [SAVYBS] lapingi, densūs, vešlūs; [IŠVAIZDA] gialli, verdi, auksiniai, plunksniniai; [DALYS] žiedas, orpa, stiebas (šiaudas), šaknys. [BŪSENOS, VEIKSMAI] cresce, verliuoja, geltonuoja, nuukėja; [DAIKTAI] sėlenos, pelai, toragas, ragaišis, kruopos; [KIEKIS, KIEKYB] come bosco, come mūras, come mauras, come parete; [VEIKSM OBJEKTAS] santificate nella chiesa attraverso Žolina; i piedi vengono costruiti ai quattro angoli casa per Kúčias; con altre jave appare nelle Kalėdų linkėjimuose; per Kúčias con senu clojamas po stoltiese; [LAIKAS] nuokėjimas, varpojimas, kviečiapjūtė; [OPZICIJOS] con piktžolėmis (dirsėmis, kūlėmis, usnimis, balandomi); con altri javi (rugiai, grikiai), con ankštiniais vegetalais (žirniai); con pestei; con grivelli; [LOKALIZACIJA] – kvietiena, ražiena, klojimas; pakvietė, pakvietys; [ŽEMĖ] – smėlėta, ant kalno, juoda, molinga, riebi, šlapia; 132 BENDRINĖ KALBA | 97 [KOLEKCIJOS] – su javais (rugiais, miežiais, avižomis), su ankštiniais augalais (žirniais, vikiais), con altre piante (linais, dobilais); [DARBAS, VEIKLA] legate in piede, culti, puliti, ventilti, picliati; [RANKIAI] piautuva, spragil, cultuva, girnos; [MAISTAS, PAŠARAS, GYDYMO PRIEMON, NAUDA] toragas, ragaišis, pane, varie košės, birra, naminė degtinė; foraggi (scudei, polli, grani, farine); medicina per i malati; [SPJIMAI, BURTAI, PRIETARAI, TIKJIMAI] grūdi, erba; [PAPROČIAI, APEIGOS] pèdai (al tempo di altri javų) costruire nei quattro angoli casa durante Kūčias, che gli anni a venire javapjūtė sia abbondante e produttiva; [EKVALENTIŠKUMAS] con rugiu; [SIMBOLIS] švenčių, ricchingezza, abbondanza, buon vita. Išanavus i dati sistematici delle fonti lessicografiche (especialmente tarmini) sottolineastia che kviet […] si tratti di grūdin, daunino, invernale e esarin Jav, i cui grūdi e farine vengono utilizzati per l'alimentazione e il foraggio; sventivi, di ricchezza, abbondanza, simbolo di buona vita; il grano cresce più in alto sabėlingua, ma bene in patęšto terreno; venerato come del panico javas, usato non solo nella quotidiana cottura e per i pasti rituali preparare, ma anche come mezzo per curare varie malattie; importante credenzioni, riteigos e kt. elemento. Nauto Lituano cultura secondo valutazione, secondo etnologhi, tra le culture grūdini più importanti erano rugiai, dopo to miežiai, grikiai, kviečiai (Dundulienė 1982: 163164). L'analisi dei dati lessicografici rivela che cognitityvinės definicijos10 il contenuto costituisce nel linguaggio atsprindinčios quiecio proprietà e le loro fondziante lingubinė materia. APEBDRINIMAS Apibendrinando i dati delle fonti lexicografiche tarmine lituane si può affermare che i termini tarminali suformano tale concetto kvietys paveikslą: kvietys al contadino lituano, agricolbiù, membro della comunità rurale è non solo fonte di cibo o base dell'esistenza biologica, ma e significativa della parola mondivaizdžio (zodynų apibrėžties, frazeologija, dai10 Si cercando di ricostruire la storia del mondo e le sue brį kernel (mative) ai risultati delle ricerche) percepita da una certa parte, t yvertiti per percepire e attraverso la sua e consumazione conoscere la eksplikuoti pasirenkama kognityvinė definicija, suvokiama kaip naratyvas apie pasaulį (Niebrzegowska-Bartmińska 2020: 52). Kognityvinės definicijos tikslas – aprašyti, kaip dalyką conoscenza del mondo, la categorizzazione, i chanos, le tradizioni. Nella tradizione dei popoli Lituani kvietys ricchingumo, buon vita, švenčių simbolis. Kvitys come duonino javas utilizzato rakteristiką ir vertybes (Rutkovska, Smetona, Smetonienė 2017: 34; Bartmiński 1988: 169–170). Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 133 non solo nella quotidiana, sventivi mityboje e rituiginiams piangiam preparsti, ma e come mezzo zacalbėjimams, varie malattie curare. Analizzando lietuvians tarminių žodynų e lietuvių kalbos žodžio dati è stato scoperto che leksema kvietys e i suo derivati vengono usati in varie leksikografinių straipsnių parti: 1) come intitolato parola dell'articolo leksikografinio; 2) nelle definizioni e illustraczionali frasi; 3) altre parole nelle illustrazioni di articoli (pvz., javas, grūdas, piragas); 4) terminologiche combinazioni (p.e., semplice quietys); 5) nelle paremizioni; 6) frazeologici conjugativi. Lessikografinė definizione di grieggio esalskina questi categorici bruožus: pianta, maistino, forrinis, varpinis, vasarinis o inverninis javas, quei javų grūdas, švenčių, rictinumo simbolo. SANTRUMPOS Alksnnai, Vilkav Alkškio r. An Anykščia Baran Antanas Baranauskas (18351902), i suoi scritti. Brž Bržai Bsg Baisógala, Radvliškio sav. ter. BsO Ožkabalių caninos. Surinko d-ras J. Basanavičius. Due tomai, 1902. Dauk Simonas Daukantas (17931902), i suoi scritti. Dgč Degùčiai, Zaras r. Dkš Daukšia, Marijámpolės sav. ter. Ds Dùsetos, Zaras r. r riškiai, Pãnevėžio r. Grk Gikalnis, Raséinių r. Grnk Griñkiškis, Radvliškio r. Grš – Grškabūdis, Šaki r. Grž – Gržiai, Pãsvalio r. Gs – Geistara, Vilkavškio r. I – Laurynas Ivinskis (1810–1881), jo raštai. Ig – Igliáuka, Marijámpolės sav. ter. Ign – Ignalinà Imb Ibradas, Zaras r. 134 BENDRINĖ KALBA | 97 J Litovskij slovarj A. Juškevičia s tolkovanijiem slov na ruskom i poljskom jazykach, I (A–D raidės) – 1897, II (E–J) – 1904, III (iki žodžio kukštuotis) 1922, Sanktpeterburg. Jabl Jonas Jablonskis (18701930), i suoi scritti. JD Lietùviškos daijnos записаты за Antáną Juškevičę, IIII, Kazanė, JT Kazimieras Šaulys, Juodžiūnų tarmė. Copia del manoscritto, trasferita club 1880–1882. dei pensionisti Adelaide 1988. JV Lietuviškos svotbinės dainos, iscritte per Antaną Juškevičę e stampatinte per Joną Juškevičę, Petropylė: Spaustuvė Imperatoriškos Akademijos Moksla, 1883. Jz Jiẽznas, Prenų r. K Deutsch-litauisches Wörterbuch von Friedrich Kurschat, Halle, I 1870, II 1874. Kulia, Plùng Klės r. Km Kamaja, Rõkiškio r. Klvr Kalvarijà, Marijámpolės aps. Kp Kùpiškis Krč Krinčnas, Pãsvalio r. Krišč Jonas Kriščiūnas (18881973), agronomo lituani, bitininkas, originęs da Stebulškių, Marijampolės apskrities. Krsn Krosnà, Lazdjų r. Kvr Kavárskas, Anykšči r. Lš Liškiavà, Varėnõs r. Mrj Marijámpolė Mžš Mežiškiai, Pãnevėžio r. Paį – Paįstrỹs, Pãnevėžio r. Pc – Pociūnliai, Radvliškio r. Plk – Plókščiai, Šaki r. Plv – Plviškiai, Vilkavškio r. Pnd – Pandėlỹs, Rõkiškio r. Prk – Prekulė, Klapėdos r. Pš – Pùšalotas, Pãsvalio r. RD Liudo Rėzos caninos. Pirmojo lietuviško dainyno III edizione. M. Biržiškos stampa preparata, I e II parte, Kaunas, 1935, 1937. Rnv Renãvas, Mažekių r. Sdk Sudekiai, Utenõs r. Skp Skãpiškis, Kùpiškio r. Skrsnem Skrunė, Jùrbarko r. Sld Saldùtiškis, Utenõs r. Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 135 Slk Sãlakas, Zaras r. Smn Sinas, Alytaũs r. Sn Seina Srj Seirjai, Lazdjų r. Sur Surdẽgis, Anykšči r. Sv Svėdasa, Anykšči r. Šd Šeduvà, Radvliškio r. Šll Šilãlė Šts Šãtės, Skuõdo r. Švd Švèdriškė, Ignalnos r. Tj Taujnai, Ukmergs r. Trak Trãkai Trg Taurag Trgn Taurãgnai, Utenõs r. Upýna, Šilãlės r. Utenà Ut Užp Užpãliai, Utenõs r. Vdk Vidùklė, Raséinių r. Vl Veliuonà, Jùrbarko r. Vlž Velžỹs, Pãnevėžio r. VP Motiejus Valančius, Patarles zemajcziu. Tilžėje, 1867. Vrb Virbãlis, Vilkavškio r. Všt Vištýtis, Vilkavškio r. Žl Žélva, Ukmergs r. Žmt Žematkiemis, Ukmergs r. ŠALTINIAI Aruodai.lt – Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. Prieiga internete: http://www.aruodai.lt/pasakos/repertuaras/paieska.php. AŽe – Ermanytė Irena, Antonimų žodynas, 2003 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/antonimu-zodynas/. DrskŽ – Naktinienė Gertrūda, Paulauskienė Aldona, Vitkauskas Vytautas, Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – Vitkauskas Vytautas, Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. DvŽ – Dieveniškių šnektos žodynas 1–2, moksl. red. D. Mikulėnienė, A. Vidugiris, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. FŽe – Frazeologijos žodynas, sud. I. Ermanytė, O. Kažukauskaitė, G. Naktinienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnaitė, A. Vilutytė, vyr. red. J. Paulauskas, Vilnius: 136 BENDRINĖ KALBA | 97 Lietuvių kalbos institutas, 2001. Prieiga internete: https://ekalba.lt/frazeologijos-žodynas/. JrbŽ – Jurbarko šnektos žodynas: rankraštis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KltŽ – Vilutytė Angelė, Kaltanėnų šnektos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. KpŽ – Vosylytė Klementina, Kupiškėnų žodynas 1–4, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007, 2010, 2012, 2013. KrtnŽ – Aleksandravičius Juozas, Kretingos tarmės žodynas, sud. D. Mikulėnienė, D. Vaišnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. KzRŽ – Pupkis Aldonas, Kazlų Rūdos šnektos žodynas 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. LKPŽe – Vosylytė Klementina, Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, elektroninis variantas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/palyginimu-zodynas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LKŽ ePK – Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartoteka. Prieiga internete: https://ekalba.lt/lkz-papildymu-kartoteka. LKŽ eTK – Lietuvių kalbos žodyno Tarmių kartoteka. Prieiga internete: https:// ekalba.lt/lkz-tarmiu-kartoteka. LTR – Lietuvių tautosakos rankraštynas, saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniuje. PPAŽ – Leskauskaitė Asta, Ragaišienė Vilija, Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016–2019. PPr – Grigas Kazys, Jonynas Ambraziejus, Patarlės ir priežodžiai, Vilnius, 1958. SŽe – Lyberis Antanas, Sinonimų žodynas 2002 (elektroninis variantas), 2-asis patais. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: https://ekalba.lt/sinonimu-zodynas/. ŠVakŽŽ – Vanagienė Birutė, Šiaurės vakarų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014–2015. VdšŽ – Markevičienė Žaneta, Markevičius Aurimas, Vidiškių šnektos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. ZanŽ – Zanavykų šnektos žodynas 1–3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, t. 1, 2003, vyr. red. Aldonas Pupkis; t. 2–3, 2004–2006, vyr. red. Vilija Sakalauskienė. ZtŽ – Vidugiris Aloyzas, Zietelos šnektos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 137 LITERATŪRA Bartmiński Jerzy 1988: Definicja kognitywna jak narzędzie opisu konotacji. Konotacja, Lublin, 169183. Bartmiński Jerzy 2020: Kultūrinė lingvistika: teoriche premesse e metodi. DARBO definizioni Slavų and their kaimynų aksiologiniame leksikone (LASiS) esempio. Verità Lituanni e polkų pasaulėvaizdyje 1. Teoriche assunzioni e interpretazioni, Vilnius, Lublin: Vilniaus universitetiska, 2445. Bartmiński Jerzy, Chlebda Wojcech 2013: Problem concept of bazowego i jego profilowania na przykładzie stereotypu EUROPY. Etnolingwistyka 25, 6995. Dundulienė Pranė 1982: Lietuvių etnografija, Vilnius: Mokslas. Dundulienė Pranė 2020: Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Klimka Libertas 2015: Zanavykų tradizioni e abrocie. Esam zanavykai, sud. A. Papievienė, Vilnius: UAB Meno žvaigždė, 3148. Marcinkevičienė Nijolė 2015: Zanavykų tradicinė mityba. Esam zanavykai, sud. A. Papievienė, Vilnius: UAB Meno žvaigždė, 135160. Niebrzegowska-Bartmińska Stanisława 2020: Definiowanie i profilowanie pojęć w (etno)lingwistyce, Lublin: Wydawnictwo Universytetu Marii Curie-Skłodowskiej. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2007: Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla. Rutkovska Kristina 2021: Lexicografiie fonti della lingua lituanea mondiėvaizdžio studiamenti. Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 181200. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Sabaliauskas Algirdas 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Vaitkevičienė Daiva 2008: Lietuvių užkalbėjimai. Medico formulè, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Gauta 2024-09-10 Adottato 2024-10-14 138 BENDRIN TALBA | 97 VILIJA SAKALAUSKIENĖ DIALECT DICTIONARY AS A CULTURAL TEXT: THE LINGUISTIC AND CULTURAL IMAGE OF WHEAT Summary Dialect dictionaries have been getting more attention from ethnolinguists lately, with the significance of dialects of dialect dictionaries as cultural texts increasingly emphasised, as their producers realize that the main purpose of a dictionary is to document, preserve, and publicise the fundamental manifestations of culture. A large part of a dictionarys value consists of illustrative sentences recorded from the living language and capturing the peoples life during a particular period: details of everyday life and holidays, the shift in moods and ideas, the unique view and assessment of the world. Illustrative sentences for headwords come in a number of various genres, such as phraseological units, rhetorical proverbs, riddles, songs, fairy tales, charms, beliefs, and so on. The article emphasises that a dialectal word is a text that falls into a particular genre and reveals the cultural context in which a word functions. Il main focal point è the relationship between human existence and culture through the concept of WHEAT. Ethnolinguistic analysis of the data of Lithuanian dialect dictionaries considers all of the data available in the entry for a word, such as collocations, citations that illustrate the setting of the headword, synonyms, antonyms, derivatives, phraseological units, rhetorical proverbs, and so on. In the culture of the Lithuanian nation, wheat is seen as a symbol of holidays and wealth. In folklore, wheat often goes hand in hand with other grains, such as rye, barley, and oats. People have been using wheat for food and medicine since ancient times. Owing to its medicinal properties, wheat held a place among folk remedies. Wheat is celebrated as a cereal and was part of the daily diet and ceremonial meals, just as it had its use as a remedy for various ailments. Folk medicine had application both for the grains of wheat and for its bran and flour as well. Wheat was also prominently featured in various beliefs. The lexicographic definition of wheat highlights the following attributes of category: it is an edible plant, a member of the poaceae family that grows in summer or winter, a symbol of holidays and wealth. KEYWORDS: WHEAT, linguistic worldview, ethnolinguistics, dialectal dictionary, definition, phraseological unit, paremia. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] Vilija SakalauSkienė. Tarminis žodynas kaip kultūros tekstas: kalbinis ir kultūrinis kviečio paveikslas 139 VILIJA SAKALAUSKIENĖ TERMINALE WORLDYNE KAIP KULTŪROS TEST: KALBINIS IR KULTŪRINIS KVIEČIO PAVEIKSLAS Contrauca Negli ultimi tempi più attenzione etnolingvistă riceve tarmii dizzieni, sempre più enfatizzata tarminių žodynų kaip kultūros tekstų reikšmė, perché i loro organizzatori savokia importanza più importante vocazionė documentare, salvare e pubblicizi esmines cultura apraškas. Didelė žodynų vertybė iliustraciniai sakiniai, iscritti da vivosios lingua, fixsuojantys determinato periodo della gente vivere: quotidienes buies e švenčių detales, nuotaikų e minčių kaitą, savitą pasaulio matymą e valutazione. Iliustraciniai intitolato della parola sakiniai sono vari generirų: questo frazeologizmai, paremiji, mįslės, canini, racconos, zakalbėjimai, tikėjimai e pan. Staipsnyje si sottolinea che tarminis dizionario è determinato genere di testo, rivelante culturinì il termine funzionamento contesto. Fėmesco kregiato in umano essere e cultura connessione per KVIEčIO konceptą. Analizzando i dati dei dizionini tarminici lituani etnolingvistiniu aspetto, viene preso in considerazione a tutti i dati della parola nell'articolo: kolokazioni, citas, iliustruojančias intraštino parola ambiente, sinonimi, antonimus, darinius, frazeologizmus, paremijas e kt. Nella cultura della nazione Lituania kvietys secondo valutazione è švenčių, ricchingezza simbolo. Tautosakoje kvietys spesso menzionato con altri javi: rugiais, miežiais e avižomi. Già anovemente la gente grano utilizzava per il cibo e le medicine. Gydomosiomi proprietà proprietàami siíimintys griečiai utilizzare liaudies medicinoe. Kvietys rispettato come delonino javas, utilizzato non solo nella quotidiana mityboje e rituiginiams piangiam preparare, ma e come strumento a varie malattie curare. Liaudies medicinoje è stata applicata non solo grūda di grassi, ma e sèlenne, fartai. L'invito è importante anche tikėjimuose. Lessikografinė definizione di griezio estryškina questi categorici trožus: pianta, maistino, varpino, esarinis o inverninis, švenčių, simbolis di rictigenumo. ESMINIAI ŽODŽIAI: kvietys, kalbinis pasaulio vaizdas, etnolingvistika, tarminis žodynas, definicija, frazeologizmas, paremija. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]