scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

KOSMOPOLITIZMAS šiuolaikinio lietuvio pasaulėvaizdyje

Marius Smetona

Abstract

Following the methodology of the Lublin School of Ethnolinguistics, the article examines how Lithuanians understand the term cosmopolitanism. The study is based on Lithuanian lexicographic data, material from various texts, and the results of a young people's survey. The aim is to identify what Lithuanians mean when they use the lexeme cosmopolitanism in their speech and writing, and what new shades of meaning emerge in context. Based on the data from all three levels, the synthetic analysis provides a cognitive definition of the term.

Full text

54 BENDRIN TALBA | 97 MARIUS SMETONA Vilniaus universitetas Taikomosios lingüotyros instituto Lietuvių kalbos katedra ORCID id: https://orcid.org/ 0000-0003-2816-5504 MOKSLINI TYRIM KRYPTYS: retorica, etnolingvistica, baltos mitology, liaudies cultura, genealogija, senieji raštai, kultūrinė lingvistika. DOI: httpsdoi.org/10.35321/bkalba.2024.97.03 KOSMOPOLITIZMAS ŠIUOLAIKINIO LIETUVIO PASAULĖVAIZDYJE ESMINIAI ŽODŽIAI: kosmopolitizmas, kosmopolitas, patriotas, tėvynė, kultūra, bendrystė, vertybė. ANOTACIJA Straipsnyje, laikantis Liublino etnolingvistinės mokyklos metodologijos, nagrinėjama, kaip lietuviai supranta sąvoką kosmopolitizmas. Tyrimas atliekamas remiantis lietuvių leksikografiniais duomenimis, įvairių tekstų medžiaga, jaunimo apklausos rezultatais. Siekiama įžvelgti, ką lietuviai mąsto, kai kalbėdami ar rašydami pavartoja leksemą kosmopolitizmas, kokie nauji reikšmės atspalviai išryškėja kontekste. Remiantis visų trijų lygmenų duomenimis, sintetinėje analizėje pateikiama kognityvinė sąvokos definicija. ABSTRACT Following the methodology of the Lublin School of Ethnolinguistics, the article examines how Lithuanians understand the term cosmopolitanism. The study is based on Lithuanian lexicographic data, material from various texts, and the results of a young people’s survey. The aim is to identify what Lithuanians mean when they use the lexeme cosmopolitanism in their speech and writing, and what new shades of meaning emerge in context. Based on the data from all three levels, the synthetic analysis provides a cognitive definition of the term. ĮVODAS Este artículo ha sido preparado bajo el proyecto financiado por la Estadoybinė lietuvių kalbos komisija Konceptai DEMOKRATIJA, PATRIOTIZMAS, TOLE- Marius sMetona. Cosmopolitismo contemporáneo Lituuvio pasaulėvaizdyje 55 RANCIJA y sus antonimų bei sinonimų analizė material. Escribiti sobre cosmopolitismo sampratá incentivo respuestas de estudiantes preparando PATRIOTIZMO conceptop descripción. Al responder a la pregunta ¿Qué para ustedes es patriotismo?, los estudiantes presentaron y, su opinión, de patriotismo antonimos: chavinizmo; obtención de provecho personal perjudiciendo al Estado; odio a la patern; isdavystė; panica patriavyenei; antivalstybna actividad; su desprecio; noamoramiento a sí mismo y a su país; conformismo; cosmopolitismo; globalidad (globalismo). De todos los antonimos más frecuentemente mencionado cosmopolitismo, por lo apresuesta considerarlo principal, sin embargo vale señalar atención, que algunas conceptos, a los estudiantes aparecidas contranas al patriotismo, están relacionados y con cosmopolitismo, por ejemplo, globalismo, tad brevemente se avivirá y ésta. linés ciudadanas de la sociedad, como concretas políticas, Kosmopolitizmas – tai požiūris, kad, nepaisant visų socialinių, ekonominių, kultūrinių ir politinių skirtumų, žmonės yra tos pačios pasaulinės visuomenės nariai. Jis apima perspektyvinę socialumo raidą, kurioje visada išsaugomos ne tik vietinės kultūros nuostatos, bet ir alternatyvūs minties ir veiksmo būdai. Kosmopolitizmo principai leidžia ir skatina plėtoti bendruomeninius kultūros paveldo, individualius asmens laisvės, demokratinius viešosios erdvės įteisinimo principus; taip kosmopolitizmas reiškiasi kaip dialoginės kultūros nuostata. Kosmopolitizmo idėja skirtina nuo vadinamosios pasaujurídicas y de público administrativo idėjos. Kosmopolitinė sritis de la vida pública incluye nevaržomų comunicaciones comunicativas desarrolltrą. Cosmopolitas cree que la comunidad de la naturaleza de las personas es un asunto mucho más importante que las diferencias de vida social y política. Uno del pensamiento cosmopolitico fundamentos son los derechos humanos, respeto a ellos tratada como universalus, todo el mundo obliga obligante cosa. Cosmopolitas anhelšta socialmente, culturalmente y políticamente unidas, toda el mundo abarcadora sociedades. Samprotauja sobre la secular nación, secular derecho, secular estado, secular parlamento, secular ciudadanía, cosmopolitina democracia o cosmopolitinio patriotismo. Esta tradición de pensamiento cultural y político propensos a menospreciar el significado de las obligaciones nacionales, religiosas y comunitarias (PMEŽ 2007: 69; VLEe). Las raíces del Cosmopolitismo alcanzan los tiempos Anticos. Como positiva en la electrónica Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, según Antikos kinikų y stoikų mokyklas, cosmopolitismo es universalioji meilė žmonijai. Los estoikai creían que no se puede desprenderse de su lugar de origen, hay que pensar, cómo hacer el mundo mejor con sus opciones y decisiones, adoptadas no excediendo de derechos civiles. No fomentaron la pasividad política, sino exhortaron a pensar sobre 56 BENDRIN KALBA | 97 comunidad como sobre este aquel más que solo polisą. En este contexto la más importante disposición civil ha sido el igual trato a conciudieños, otros polios ciudadanos y no ciudadanos (Niersmans, Capanova 2016: 65). Depositaciónnismo politiškumu y cosmopolitismo idėja brendo en la cabeza de los griegos toda V a. pr. Kr., pero sólo kinikai logró presentarla claramente articuluada forma (Kazlauskas 2021: 92). Cosmopolitismo y monarquía fueron dos más kinikus dominusios ideas. Ogrande objetivo estoicos fue su unificación mundial bajo base de derecho común, apoderándose la más alta de su vienytojos posición. Juos domino ideali vienovė, abrepiante y talpinante savy en real la diversidad. Consistentemente manteniendo con respecto a la parte prioridad del todo, los estoicos afirmaron que el destino de un individuo humano nada significa, en comparación ella con el destino oikumenos, de manera similar a como el alma humana es menkniekis, en comparación ella con el alma cosmo (ibíd. 104). Sofistas, suformulavé panhelenismo idėją, vuechiančią unirti en más extensnę por acostumbrá ciudadă‐estatybę sociedad, enfrentó con poliui leales griegos pasiopresión. Los ciudadanos de las ciudades gricas era extraima más amplia, del así llamado nacioninio, idea cosmos, pero la ciudad lugar de común existencia de diferentes poblaciones formvose como origen del cosmopolitismo. Cosmopolitismo sietino con Aristóteles bendražmogiñas amistades de las relaciones gradual de extensión idėja. Esta ideaėjá desarrollado consistentemente I. Kantas, creando perfecta civil de la unión concepción y procurando ella modelar según universalų nattos planą (https://www.vle.lt/straipsnis/kosmopolitizmas/). Alexander el Grande creó común RytųVakarų oikumena ishardé mundos griegos políticos, consolidando toda la humanidad enrepiancio cosmopolio idėją (Kazlauskas 2021: 71). Lgą tiempo después Šviečiamojo amžiaus cosmopolitismo fue asociado con la élite, intelectuales y exilio representantes, que por ciertas convicciones políticas y circunstancias y filosóficas pañuelas fueron considerados más bien ciudadanos del mundo, y no de cierto lugar. Hoy philosophes estudiamąya concepto discutia mental niveliniu, más precisamente, para ellos interesante es el mismo cosmopolis el grande y pequeño. Aquí Arvydas Schliogeris sostiene que Ant quebradas es decir, siempre y visur individualizuotas las líneas del horizonte se encuentran y se separan dos fundiniai sandai del cosmopolio: regimo Dangaus taurė y regimos Žemės taurė, y Dangus es de todos los cosmopolio individuos padre, y la Tierra es de todos cosmopolio individuos madre, y abi cosmopolio taurė es de todos los mortales y inmortales nidos, indivi y homtinė, y jon casa joksidas no puede salir de la homotína de modo que no- Marius sMetona. Cosmopolitismo del contemporáneo lituano mundialėvaizdyje 57 besugrįžty, y none mortfaso o inmortal no puede nebaudizado nupciar raíznes, lo uniencios con los entrañas cosmopolio, y sólo globalizmo o idealismo kvailás pueden pensar, que erinía duerme eternin sueño y no ve, aquellos que dice saliremos y no regrįsimos, porque nuestra paternidad es sólo allí, donde se menciona Karso Auk (Šogerliis 2011: 280). Cosmopolitismo en discusiónes y estudios que discuten el concepto cosmopolitismo, sociólogos y antropólogos que participan activamente proponen separar cosmopolitismo como moralinį o político enfoque así como normativį‐filosofinį convicción y empirinį‐analitinį cosmopolitismo. Se alega, que la vieja idea de cosmopolitismo debe ser renovada enlazando ella con concretas realidades sociales, y filosofía, como manera de conocimiento cosmopolitismo, tiene cambiislitismo concepto definiéndola dividiendo tres tipos cosmopolitismo: moraliní, politinio y culturiní. Moralinis cosmopolitismo basado universalia cosmopolitine ética. ti sociologija (Kuznecovienė 2013: 172–173). Gerardas Delanty kosmopoKosmopolitinas éticos centre universalmente a la comunidad de la humanidad fielus individas. Politinio cosmopolitismo concepciones se dividen en firmas y débils. La primera cosmopolitismo la relaciona con las últimas décadas aparecida y besiklostančia nueva politine ordena así transnacionaline democracia, peržengiančia nacional del estado. Silpnųjų concepciones eje cosmopolitná ciudadanía, emergiendo en extinción de claros límites entre los derechos humanos internacionales y nacionales, y el reconocimiento de que los derechos de participación en la comunidad política deben ser definéndose guiados por residencia, y no por conceptos de origen o nacimiento. El cosmopolitismo cultural se forma y exhibe a través multitud de nacionales y locales estructuras de caitos maneras, emergentes como sus interacciones con globaliais procesos consecuencia (Delanty 2006: 28). Cosmopolitismo está relacionado con globalización, por lo que como antonimia de patriotismo ella la mencionó y los estudiantes. Globalización define los externos de diversos colectivos de darinos enlaces, cosmopolitismo la interna social y política savivokos kaitá. Ambos conceptos reflejan la experiencia diaria de la vida y cambios de identidad, transmite utolusiųjų y próximos relaciones dialectiká. Globalización es de personas y sociomenias relaciones, principalmente económicas, intensivización y desarrollo, debido a eso rapčiai incrementa mutuo dependencia, estados y sus fronteras importancia disminuye, mundo rosi cada vez unitises. Aunque es más bienes, capital, personas, información y tecnología movimiento entre los países del mundo, pero tiene influencia a diversos ámbitos de vida. Críticos de globalización afirman que los vínculos cada vez mayores entre el mundo tiene un efecto negativo cuántos países‐ 58 BENDRIN KALBA | 97 de una cultura de un país, fomenta tradicionalines diferencias nykimą, supanašėjimą, estandartizació o vyraujancias del mundo Estados Unidos de América adquirición de cultura popular en otros países. Aquí resumidas las teorías insights transmitequia politologos, filósofos y sociologos actitud á cosmopolitismo como reiškinį, y el objetivo de este artículo manteniendo Lublino etnolingvistikoschoolos metodologías1, proporcionar lingvistinio punto de vista: como lengua hechos muestran, qué significa para los lituvos el concepto cosmopolitism, cuales reflealvių ella. Mientras este artículo es nuevo entre lingüísticas investigaciones y apildo otros ámbitos especialistas inszvalgas. A fin de lograrlo se plantean las siguientes tareas: 1) examinar, qué conocimientos sobre el concepto investigado proporcionan los datos de fuentes lexicógraficas Lituaniñas; 2) discutir los resultados de la encuesta de estudiantes y determinar con quién los jóvenes asocian este concepto; 3) basado en diversos textos, analizar el significado del concepto y atspalvius; 4) definir conceptos kognityvinę definición. En el desempeño del estudio se aplica kognityvinės definicijos método, como se entiende en Lublino etnolingvistikos mokyklos sinėje sistema, en diversos textos) encodado nautos pasaulėvaizdis tam įkūrėjų. Pagal metodologiją, koncepto aprašą sudaro trys dalys: sisteminiai duomenys, apklausa ir įvairūs tekstai (S‑A‑T), todėl straipsnį sudaro trys pagrindinės dalys: „Kosmopolitizmas lietuvių leksikografijoje“, „Jaunimo požiūris į kosmopolitizmą“, „ Kosmopolitizmas medijų tekstuose“. Išvadose pateikiama kosmopolitizmo kognityvinė definicija. Medžiagos rinkimo ir atrankos būdai pateikiami kiekvieno skyriaus pradžioje. Tyrimas galėtų būti įdomus tiek sociologams, tiek filosofams bei lingvistams, taip pat politologams ir apskritai visuomenei, kuri domisi, kaip kalboje (gramatinėje, lektikras bendruomenes (šeiminę, vietinę, regioninę, tautinę) konsoliduojantis ir jų tapatybę lemiantis veiksnys. 1. KOSMOPOLITISMAS LIETUVI LEXICOGRAFIA Para este capítulo de estudio el material se recopiló de el sistema E.kalba aportados Lituvias palabras de lengua, Dabartines palabras de lengua lituanas, Bendrines palabras de lengua lituanas y imprimido Tarptautines palabras de palabra (2013). Lituvių kalbos žodyne (LKŽe) cosmopolitism se define como ‘antipatriotinė ideologijos especieis, reconociendociene su tėvne todo el mundo, atme1 Liublino etnolingvistikos metodología detalladamente presentatyta en monografías Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje (2017) y Kalba. Nauta. Estado (2019). Marius sMetona. Cosmopolitismo contemporáneo lituano pasaulėvaizdyje 59 hechos de la lengua él deja llenarse y noactualizado, ante leksinės significación es cosmopolitismo (sov.) sp. Al internacionalismo proletario la reacción tanti nacionalines patriotines tradicijas ir nacionalinę kultūrą’. Kadangi LKŽe yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis, naujais internacional contrapriešina cosmopolitismo (sov.) sp. Así, significado teikiami du sovietmečio pavyzdžiai: Viena iš buržuazinės ideologijos liekanų politizado, reflejar de ese tiempo soviético punto de vista á otras países realidades: eso que no hay en soviética sistema, se llama buržuazine liekana, ideología, no apta proletariniam internacionalizmui. Žinoma, kad šiuolaikinio suvokimo tyrimui tai nieko neduoda. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DLKŽ8e) pateikiamas iš esmės toks pat reikšmės aiškinimas: ‘priešinga patriotizmui ideologija, skelbianti tėvyne visą pasaulį, atmetanti nacionalines tradicijas ir nacionalinę kultūrą’. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (TŽŽ) analizuojamo žodžio leksinė reikšmė yra ‘visuomeninės politinės pažiūros ir ideologija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis; savo ir kt. tautų tradicijų, kultūros, gyvybinių interesų nepaisymas, niekinimas’. Šiame žodyne leksema kosmopolitizmas yra kreipiama į leksemą kosmopolitas. Čia paaiškinama žodžio kilmė – [gr. kosmopolitēs – pasaulio pilietis], o apibrėžtyje, šalia to, kas pasakyta rašant apie kosmopolitizmą, priduriama, kad tai žmogus, neturintis patriotizmo. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (BLKŽ) laikomasi LKŽe ir DLKŽ8e reikšmės apibūdinimo – ‘priešinga patriotizmui ideologija, skelbianti tėvyne visą pasaulį, atmetanti nacionalines tradicijas ir nacionalinę kultūrą’, pateikti du pavyzdžiai: Kosmopolitizmas susijęs su globalizacija. Tautines vertybes pakeisti kosmopolitizmu. Leksema kosmopolitizmas yra vedinys iš kosmopolitas. Pastarojo reikšmė LKŽe se describe como ‘žmogus, careciendo de sentido de patriotismo, apartuéndose de sus patriaynés intereses, extraño a su nación, con paniekinimo mirando a su cultura. Apripėžtis coreliuoja con vedinio definición, sólo en este caso enfatizado su cultura, nauto desprecinamiento. DLKŽ8e proporciona cuán diferente la definición: ‘žmogus, careciendo patriotizmo, atirūkęs de su patriaynés, nautos interesesų, cosmopolitismo chalininkas. Así se acentúa no solo la falta de patrio‐ tizmo, sino también la adhesión a la ideología. Desde LKŽe, DLKŽ8e y BLKŽ dichosos significativos se ve que cosmopolitismo niegia todo, lo que se relaciona con patriotismo: tradiciones, la cultura nacional. Y de TŽŽ se desprende que cosmopolita desprecia no sólo su propio, sino y otros 60 BENDRIN KALBA | 97 naciones tradiciones, cultura, viviybinius interesus. BLKŽ ejemplos coreliuoja con estudiantes de propostos antonimais y introduciitos antonimais cosmopolitismo relacionado con globalización y es tautinių vertybių antipodas. 2.JAUNIMO PONIÚRIS EN COSMOPOLITISM Como escrito introducida, los estudiantes, respondiendo a la pregunta ¿Qué me es patriotismo?, como uno de antonimos señaló cosmopolitismo. Aunque pateikta jokių kosmopolitizmo vertinimų, tačiau žiūrint į lietuvių kalbos leksikografinius šaltinius justi, kad šiai sąvokai tarsi suteikiama neigiama reikšmė, nes patriotizmas tiek studentų, tiek medijų tekstuose dažniausiai vertinamas teigiamai, norima jį puoselėti ir jo mokyti. Todėl įdomu, kaip studentai vertina sąvoką kosmopolitizmas, kai, laikantis metodologijos, klausiama vieno klausimo: Kas man yra kosmopolitizmas? Šiuo tikslu 2023 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo atlikta VU pirmo ir antro kurso studentų (lietuvių) apklausa, joje dalyvavo 104 Filologijos, Filosofijos, Istorijos, Koentonces no había munikaciones, Medicina, Matemáticas, Física, Teisės y Gamtos ciencias facultetas de estudiantes. apdoro tras el material recopilado según la metodología de la escuela etnolingvistica de Lublin, se desveló que los descriptores más concretos son comunrystė (16%), persona ciudadano del mundo (14%), unificación, vienovė (16%), pertenencia al mundo, no a un lugar (4%), mundo, unidad de las naciones (9%), tolerancia (6%), hostil (5%), patriotismo (4%), objetivo general (16%), unidad de culturas (4%), otros descriptores no trascienden el 4%, espacio común (2%), visión liberal de la sociedad (2%), globalización (1%), desprecio de los valores (1%), conjunto de ideas, opuesta al nacionalismo (1%). Al expresar sus opiniones, la descripción del cosmopolitismo los encuestados más a menudo (70 % de respondedores) comienzan palabra ideología (esa ideología...), 20 % idėja (esa idėja...). Es difícil decir si se trata de una consciente vartosena, o impulsiva, sin embargo los estudiantes de los 1 y 2 cursos ya deberían ver la diferencia de significado, porque según DLKŽ8e idėja (3 significación) grundamental, esencialis pasaulėžiūros, politikos princips, y ideologija visu omenės sluoksnių, grupių pažiūrų, idėjų sistema. Aptariant descriptorius adelante en este diferencia de significamientos no tiene en cuenta, estas leksemas neišskirtos y como separados descriptorías. A los estudiantes parece que mejor refleja la esencia del concepto cosmopolitismo comunrysté, sustiniijamiento, vienovė, común objetivo: idėja/movimiento, Marius sMetona. Cosmopolitismo del contemporáneo lituano pasaulėvaizdyje 61 que busca lo más grandes comunryas, búsqueda de un objetivo común, más estrechas comunidades; perspectiva como si todo esté en un mundo en común, mundo, naciones unenybė: es como mundo unenybė, hombre tiene infinitas posibilidades de conocer mundo; común una nación, sociedad. Así, su opinión, es aspiramidad comunidad, en la cual desaparecen diferencias, ella uneía objetivos comunes, abriera infinitas posibilidades de conocer mundo, y ese conocimiento aún más suaviza y suvienija. Así se crea un espacio común, la unidad de culturas, y el hombre se convierte ciudadano del mundo: el hombre es residente de todo el mundo, y no de algúncurio de un solo estado; Este concepto significa que todo el mundo es un espacio común y cada hombre es un ciudadano de ese espacio; socialinė ideología, que afirma que la persona es ciudadano del mundo y rechaza cualquier tipo de distinciones étnicas; significa cualquier tipo de fronteras abolición entre los estados del mundo, naciones, concibiendo toda la humanidad como un todo común; un hombre no asume a sí mismo a ninguna nación o grupo, se concibe a sí mismo como todo mundo ciudadán, no seidentifica con concretía estado, raza, nación; la visión de que cada hombre es importante parte de todo mundo/vividor; ideología, que se manifiesta en la unidad de culturas. De las respuestas no está claro, si esa comunidad, aniquilación de las peculiaridades nacionales es un positivo o negativo asunto para el hombre contemporáneo, ryškesnė nuomonė se expresó sólo en una encuesta: Es esa de un humano pensión, cuando nepraserišama a un solo país, y sentičiase ciudadano de todo el mundo. Sin embargo entonces issitrina o susilpnėja meilé a su patria, hommina, disminuėja patriotismo. Estos estudiantes no participaron en la encuesta de patriotismo, pues la respuesta una vez más confirma, que aúnėra jóvenes personas, adheríuséronse a sus nacionales valtybių, y su abandono ellos validarían negativamente. Como se conoce de conceptos KALBA, TAUTA, VALSTYB, ZEM (Smetonienė, Smetona, Rutkovska 2019; Smetonienė, Smetona, Rutkovska 2021), los lituanos son muy apegados a su tierra, en la cual se les habla de lituanos, Lithuaniški paputai neprročiai, característica meilė a su país, ta, sea cual sea, y el cosmopolitismo fomenta renunciar a un lugar concreto (native, tėviškė), elevándose pertenencia al mundo, no a un lugar concreto, a una nación, al mundo; idea de que todos los hombres son parte de todo el mundo, y no de un determinado territorio o comunidad; idėja, que significa que el hombre pertenece al mundo como comunidad, pero no concretamente a país o nautai. Respondentes cosmopolitismo asociojuezase con tolerancia (tolerancia diferente a culturas, costumbres, razas; pakantumas, otros nacionalidades acámpamo), porque solo así posible crear común, unificingo harinio en el mundo. Un mundo cosmopolita es abierto a cualquiera cultura, pero a cualesquiera gentes, entonces 62 BENDRIN KALBA | 97 no cambia, que incluso 5 por ciento de los encuestados acentúan tal mundo de apertura. Una encuesta presenta un ejemplo de tal modelo abierto es la UE, porque aquí viviendo respondente se siente esąs libre, nevaržomas, puįs viajar adonde quiera: Me personalmente cosmopolitismo de inmediato ascijuojasi con la Unión Europea. Aunque ella y no global a escala mundial, e incluso no abarca todo el continente europeo, sin embargo su propia esencia me refleja concepción cosmopolitismo. Unión Europea es tal darinys en el que todos somos ciudadanos europeos, nosotros no somos rijomi viajar, visur nukeliavę podame suscrberse, a pesar pų, y esto ofrece oportunidad,,persilaužti a través todos los culturales, tradicionales diferencias, diversas politines puzuras y pan. Importante y es que el kalbų skirtumo, taip pat esame mokomi demokratijos, laisvės ir lygybės princiestudiante acentúa, que con nosotros democracia y otros fundamentos de valencias es enseñada, por lo que contemporáneo jovenista pensa de otra manera, sus valencias susicururan ellos mismos, como ellos mismos afirman, ugdomas liberalus enfoque a sociedad: liberalus enfoque a sociedadet without išskirstymų t.y. todos iguali. Studentsų opina, cosmopolitismo es fomentado y globalización: sin uno, ko bueno, no hubiera y otro. En varias encuestas cosmopolitismo se intentó definir per antonimus. Incluso 4 por ciento de los encuestados afirman que es antišiška patriotizmu ideologija (ideologija, antišiška patriotizmu) o idėjų visuma, contraria al nacionalismo (Tai idėjų visuma contraria al nacionalismo. Dado que el nacionalismo se dirige a su patria de una noperdėtą elevación, su propio enlazamiento con cierta homenjaja estadoidad, la asignación de su identidad a cierto territorio del estado, en tanto que cosmopolitismo la hay que entender como total antagonía). Atraviéste la atención que a estos respondentes el concepto cosmopolitismo no es aceptable, ya que cosmopolitismo como fenómeno pasireiškia naciones vertybių niekinimu (Kosmopolitismo pasireiškia naciones vertybių niekinimu), y nacionalismo tiene connotación positiva, ya que esto para ellos no es kraštutinis nacionalizmas o šovinizmas, solo suscripción a su patria tierra, con su patria. Precisamente tal enfoque correlaciona con las fuentes de la lexicografía Lituviška presentadas definiciones de cosmopolitismo. Desde el principio hay que reconocer que la introducción presentada Politicas naukų enciklopedinio žodyno y Visuotinės lietuvių enciklopedijos disposiciones corresponde studentų expresado mentis, jovinas conceptą supranta nevienareikšmiškai unos por un cosmopolitismo es negativo reiškinys, porque naikina nacionines valores, otros es nada negativo tener concepto, mostranti franqueza, bendrum y respeto a otras naciones, sus culturas. Así jóvenes concepto yaatisfica dicynos dicho de definiciones. Marius sMetona. Cosmopolitismo contemporáneo lituvio pasaulėvaizdyje 69 (19) Netiesa, que kosmopolitas es sinšaknis y benamis. Ultrakosmopolita, despreciando sus raíces, tal vez tal y llega. Fácil ser cosmopolito para el que tiene casas y raíz: migruok como pájštis, skrajok como holandés, pero siempre podėsi nutúptse en su niddą, que y de qué etninés grupo medía él fuera susuktas. (https://www.lrytas.lt/kulturahistoria interpret/2011/0103/news/nepriklausomuju‐kelias-etnokosmopolitismo-link-5574946) (20) Kosmopolitinis su peravimas nesunaikina tautiškumo esmės, ni si hablaríamos de multinacionalidad, cuando los padres son de diferentes nacionalidades o incluso rasios. Tiesiog cada, respbiendo concretos heredos capoksnį, puede creativamente interpretarse a sí mismo y su propio identidad. (https://www.lrytas.lt/kulturaistorija/2011/0103/news/nepriklausomuju‐kelias‐etnokosmopolitismo‐link‐5574946) (21) Desde este punto de vista el puro cosmopolitismo se vuelve imposible. Para ello habría que supuestos políticos de) no tiene ni uno, ni otro. Ni aquí qué tautiška, ni aquí qué kosKo bueno, kosmopolitismo, globalizaciones temorė es gerokai overdėta. esto constantemente se habla, sus o visur se busca, o se tratan de išnyktų galimybė klausti: „Iš kur tu?“ Abstraktus atsakymas: „Iš Europos“ (suprask, aš pasisakau už „vakarietiškas vertybes“ per se) nieko nereiškia, nes Europa yra daugialypė, daugiakultūrė. Jos vertybės skirtingos, regionai puoselėja savą istorinę atmintį, nacionalinius jausmus ir įsitikinimus. Įmanomas tik nacionalkosmopolitizmas kaip atvirumas įvairovei, neprarandant autentiško ryšio su savo tauta. (https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2011/03/10/news/nepriklausomuju‑kelias-etnokosmopolitizmo-link-5574946) (22) Ta bala, kurioje mes gyvename, tas mužikiškumas (nuo televizijos žvaigždžių iki negarlo. Ya se ha escrito sobre el cosmopolitismo gviešimąsi en la cultura, sin embargo mopolitiška. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/e‑aleksandravicius‑lie‑ tu viams‑truksta‑ir‑kosmopolitiskumo‑ir‑nacionalizmo.d?id=61708915) adelante citada titrašté del artículo claramente dice que de niños dibujos él no funciona (23): (23) El cosmopolitismo de los niños dibujos y historias no funciona (https://ve.lt/naujienos kultura/kulturos‐naujienospaiku‐piesir/pasaku‐kosmopolitizmas‐neveikia‐) Pensamientos similares llegamos y en los estudios científicos. V. Vitkienė investigó cosmopolitiškumą en arte y hace una conclusión, que en el arte cosmopolitístico contemporáneo nacionalino tapatinimosi apraiškos akivaizdžios, porque el arte como niekad ligi šiol socialus y reflexivus (Vitkienė 2005: 5964). A. Samalavičius también duda de si nuegąstavimai por la cultura globalėjancia, que él ve no sólo publicistikoje, sino también académicos escritos, científicas conferencias, son justificados: Nestabiliame, permainingme, globalization processesâ conquistado mundo paradoxalmente fortalea índexis de įsišaknijimo y identidad (Samalavičius 2003: 19). Literaturas investigadora M. Kučinskai- 70 BENDRIN KALBA | 97 kumo y lietuviškos tapatybės sandūra, tačiau labai abejotina, si posible tės romanai sólo confirma, que lietuvis sin embargo ilgisi tė analizavo G. Grušaitės, V. Rykštaitės, U. Kaunaitės ir Z. Čepaitės romanus, išleistus 2010–2017 m. Jos pastebėjimu, aiškiai matyti kosmopolitišsu tėvynės, ją sap‐ nuoja, quiere conservar lietuvišką pavardę, y con ja y gimtąją tapatybę ištrinti. Naujausi G. Grušaitės, V. Rykštaitės ir U. Kaunaisus šaknis bei istoriją. Así incorrecto alegar que la joven generación no quiere pertenecer a ninguna nación y aspira convertirse nunca sėsliai negyvenančiais pasaulio žmonėmis (Kučinsíme, valstybe. kaitė 2019: 133). Kaip suartinti du kraštutinumus – puolimą į kosmopolitizmą ir baimę, kad jis sunaikins svarbiausias žmonijos vertybes, – geriausiai yra pasakęs S. Šalkauskis. Anot jo, būtent tautinis patriotinis auklėjimas turėtų apsaugoti valstybės piliečius tiek nuo vienašališko agresyvaus nacionalizmo, tiek ir nuo abejingo tautos vertybėms kosmopolitizmo. Šalia tautinio auklėjimo būtinas ir tarptautinis auklėjimas siekiant solidarių lygiaverčių santykių tarp tautų (Šalkauskis 1933). IŠVADOS Iš leksikografinių šaltinių leksinių reikšmių ir pavyzdžių galima suprasti, kad kosmopolitizmo sąvoka apima tik neigiamas ypatybes. Kosmopolitas niekina savo ir kitų tautų savitumą, patriotizmą, tradicijas, kultūrą, tautines vertybes. Jaunimas kosmopolitizmą vertina dvejopai. Vieni studentai šią sąvoką sieja su tolerancija, bendryste, vienybe, galimybe pažinti pasaulį, o pažinimas dar labiau suartina ir suvienija, tad atsiranda viena bendra tauta, turinti ir bendrą tikslą, kultūrą. Kitiems šis reiškinys kelia neigiamas mintis, nes kosmopolitizmas yra priešingas patriotizmui, kuris susijęs su gimtąja En los portales Internet cosmopolitismo valoración también heterodo: desde un extremoternismo, cuando el fenómeno se valora exclusivamente negativamente, hasta positivos aspectos de cosmopolitismo paeškos y su justificación. Positivamente valorantes cosmopolitismo acentúan la apertura a otras culturas, tolerancia, modernidad. Los oponentes del Cosmopolitismo lo ven como antivertybę, porque trinamos Estados muros, la nación espirituales valencias. Todavía otros buscan cosmopolitismo y nacionalismo de puntos de unión y afirman que los une el dialectico vínculo abipusės pertenomía, surge el concepto liberalus nacionalis- Marius sMetona. Cosmopolitismo contemporáneo lietuvio pasaulėvaizdyje 71 tas, al que cuida otras naciones wellovė, pero él no aspira a apartarse de su nación, tierra, nativa lugar. Aparece voces de que cosmopolitismo, globalizaciones temoré es bonitamente exagerada, que dudotina, si posible extinguir homtąją identidad. Actualmente situación hasta que esanti per vidurį ni kosmopolitiška, ni tautiška. Basándose en el análisis S‐A‐T se puede afirmar que hoy el cosmopolitismo para los lituanos es: – priešinga patriotizmui, tautiškumui ideologija; – tautinių vertybių niekinimas; – bendrystė; – pasaulio, tautų vienybė; – tolerancija; – atvirumas; – priklausymas pasauliui, ne konkrečiai vietai; – modernumas, šiuolaikiškumas. ŠALTINIAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013–2023. Prieiga internete: https://ekalba.lt/ bendrines‑lietuviu‑kalbos‑zodynas/ [žiūrėta 2023‑03‑10]. DLKŽ8e – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. S. Keinys, 8‑as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga internete: https://ekalba.lt/dabartines‑lietuviu‑kalbos‑zodynas/. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu‑kalbos‑zodynas. PMEŽ – Politikos mokslų enciklopedinis žodynas, ats. red. A. Jankauskas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, redaktorių taryba A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Kurkulis, V. Račiūnaitė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma littera, 2013. VLEe – Visuotinė lietuvių enciklopedija (elektroninis variantas), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Prieiga internete: https://www.vle.lt/ [žiūrėta 2023‑04‑06]. alkas.lt biciulyste.com delfi.lt lrytas.lt 72 BENDRINĖ KALBA | 97 lrt.lt pasauliolietuvis.lt sc.bns.lt tv3.lt ve.lt vz.lt LITERATŪRA Delanty Gerard 2006: The Cosmopolitan Imagination: Critical Cosmopolitanism and Social Theory. – The British Journal of Sociology 57(1), 25–47. Donskis Leonidas 2002: Nacionalizmas ir globalizacija: XXI amžiaus iššūkiai Lietuvai. – Kultūros barai 10(455), 8–15. Kazlauskas Raimondas 2021: Politiškumo krizė. Individas ir kosmopolis. – Sociologija. Mintis ir veiksmas 2(49), 70–146. Kučinskaitė Martyna 2019: Tapatybės transformacijos naujausioje lietuvių moterų prozoje. – Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 28, 125–140. Kuznecovienė Jolanta 2013: Metodologinis nacionalizmas ir naujasis kosmopolitizmas migracijos tyrimuose. – Filosofija. Sociologija 24, 171–178. Lahayne Holger 2020: Pilietinė religija: Tocquevilleʼo ar Rousseauʼo keliu? Valdžia, Bažnyčia ir pilietinė religija (II). Prieiga internete: https://www.bernardinai. lt/pilietine‑religija‑tocquevilleo‑ar‑rousseauo‑keliu‑valdzia‑baznycia‑ir‑pilietine‑religija‑ii/ [žiūrėta 2023‑12‑30]. Niersmans Nancy, Capanova Irena 2016: Rne oblicza kosmopolityzmu. – Obywatelskość 2.0 : zaangażowane narracje o obywatelskości młodych mieszkańców Litwy i Polski, pod redakcją Marceliny Jakimowicz i Mateusza Sikory, Bydgoszcz: Oficyna Wydawnicza Epigram, 63–76. Radžvilas Vytautas 2017: Kelios pastabos postmoderniosios globalizacijos prieštaravimų klausimu. – Logos 93, 6–15. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Samalavičius Almantas 2003: Globalizacija, nacionalinė kultūra ir tapatumas. – Kultūrologija 10, 10–20. Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteo leidykla. Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2021: Žemė. Motina. Duona, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Šalkauskis Stasys 1933: Lietuvių tauta ir jos ugdymas, Kaunas: Sakalas. Šalkauskis Stasys 1995: Raštai 4. Vilnius: Mintis. Marius sMetona. Cosmopolitismo contemporáneo liteuvio pasaulėvaizdyje 73 Šliogeris Arvydas 2011: Lietuviškosios paraštės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vitkienė Virginija 2005: Patirties įsisąmoninimas arba tautinio identiteto apraškos šiuolaikinėje Lietuvos dailėje. Liaudies cultura 5, 5965. Recibió 2024‐04‐14 Adoptado 2024‐04‐30 MARIUS SMETONA COSMOPOLITANISM IN THE MODERN LITHUANIAN WORLDVIEW Summary Cosmopolitanism is the view that, despite all social, economic, cultural, and political differences, people are members of the same global society. Cosmopolitans creen que the commonality of human nature is more important than differences in social and political life. Cosmopolitanism is linked to globalisation and was mentioned by students as an antonym of patriotism. It define the external relations between different collective formations, mientras que cosmopolitanism refers to an internal change in social and political self‐perception. From Lithuanian lexicographic sources, it is evident that cosmopolitanism negates everything associated with patriotism: traditions, national culture. From the Dictionary of International Words, se clarifica que cosmopolitas no sólo desestiman their own but also the traditions, culture and vital interests of other nations. Examples from the Dictionary of Standard Lithuanian Language (BLKŽ) correlate with the antonyms provided by students and the antonyms described in the introduction: cosmopolitanism is associated with globalization and referred to as the antithesis of national values. Los jóvenes perciben the concept ambiguamente: for some, cosmopolitanism is a negative phenomenon because it destroys national values, while for others it is a concept without any negative connotations, showing openness, inclusivity, and respect for other nations and their cultures. In media texts, cosmopolitanism is also unevenly understood, with the axiological image of the concept being closer to the understanding of young people. Más precisamente, la contemporánea Lituania perspective on the concept embraces a range from one extreme to the other: from completely negative evaluation to points of contact with nationalism and the search for positive aspects in cosmopolitanism. Thus, the concept no longer corresponds to dictionary definitions. BENDRIN TALBA 74 | 97 Based on the S‐A‐T analysis, it can be concluded that cosmopolitanism for Lithuanians today means: an ideology opposite to patriotism, nationalism; contempt for the values of nations; community; unity of the world, nations; tolerance; openness; belonging to the world, not to a particular place; modernity, contemporaneity. KEYWORDS: cosmopolitanism, cosmopolitan, patriot, homeland, culture, community, value. MARIUS SMETONA Vilniaus universitetas Lietuvių kalbos katedra Universiteto g. 5, Vilnius [email protected] MARIUS SMETONA KOSMOPOLITIZMAS ŠIUOLAIKINIO LIETUVIO PASAULĖVAIZDYJE Contrauka Kosmopolitizmas – tai požiūris, kad, nepaisant visų socialinių, ekonominių, kultūrinių ir politinių skirtumų, žmonės yra tos pačios pasaulinės visuomenės miembros. Cosmopolitas cree que la comunidad de la naturaleza humana es mucho más importante que las diferencias de vida social y política. Cosmopolitismo está relacionado con globalización, por lo que como antonimia de patriotismo ella la mencionó y los estudiantes. Ella defineja externos de diversos colectivos de darines relaciones, cosmopolitismo interna social y política savivokos kaitá. De los fuentes significativos de la lexicografía Lituviñas se ve que cosmopolitismo niegia todo, lo que se relaciona con patriotizmo: tradiciones, la cultura nacional. Y de TŽŽ itaiškėja, que cosmopolitas niekina no sólo su, sino y otros pueblos tradiciones, cultura, viviybinius interesus. BLKŽ ejemplos correliuoja con estudiantes de propostos antonimais y entrada descritos antonimais cosmopolitismo relacionado con globalización y es tautinių vertybių antipodas. Marius sMetona. Cosmopolitismo contemporáneo lietuvio pasaulėvaizdyje 75 turiti concepto, que muestra apertura, comunrumá y respeto a otras naciones, sus culturas. axiologinis imagen artimesnis sampratai del joven. Más acertadamente sería posible Jaunimas sąvoką supranta nevienareikšmiškai – vieniems kosmopolitizmas yra neigiamas reiškinys, nes naikina tautines vertybes, kitiems tai nieko neigiamo nedescribir que el enfoque contemporáneo lituano a el concepto abarca amplitudé desde un Medijų tekstuose kosmopolitizmas taip pat suprantamas nevienodai, sąvokos extremotimismo hasta otro: desde una completamente negativa evaluación hasta contacto poços con nacionalismo y positivos aspectos cosmopolitismo eškojimo. Así el concepto de conceptos ya noatitinka žodynų definicijų. Remiantis S‑A‑T analize galima teigti, kad šiandien kosmopolitizmas lietuviams yra: – priešinga patriotizmui, tautiškumui ideologija; – tautinių vertybių niekinimas; – bendrystė; – pasaulio, tautų vienybė; – tolerancija; – atvirumas; – priklausymas pasauliui, ne konkrečiai vietai; – modernumas, šiuolaikiškumas. ESMINIAI ŽODŽIAI: kosmopolitizmas, kosmopolitas, patriotas, tėvynė, kultūra, bendrystė, vertybė. MARIUS SMETONA Vilniaus universitetas Lietuvių kalbos katedra Universiteto g. 5, Vilnius [email protected]