Kirčio ir priegaidės kaita, arba metatonija, pietvakarių dzūkų tarmėje

se TSU AVG) APL BO Tak ROS) Kak AGW S.EoMy Act 1 te ee 075 TSR MOKSLY AKADEMIJA KIRCIO IR PRIEGAIDES KAITA, ARBA METATONIJA, PIETVAKARIU DZOKU TARMEJE E. MIKALAUSKAITE Metatonija lietuviy kalboje, kaip ir kitose indocuropietiy kalbose, yra labai senas dalykas. Tatiau ji veikia ir Siomis dienomis. I§skirti senuosius ir naujuosius metatonijos rei’kinius yra nelengvas dalykas!. Todél savo darbe, kuris yra daugiau apra’omojo pobiidZio, autoré nemégina nei aigkinti metatonijos, nei duoti jos raidos. Cia tik pasistengta suregistruoti faktai ir duoti ty reiSkiniy tam tikra klasifikacija apra’omoje tarméje. Metatonijos reiSkiniai yra dvejopo pobiidzio: grynai fonetiniai ir tam tikra prasme darybiniai. | pastaruosius metatonijos rei’kinius i8 tikryju gal reikéty zitiréti kaip j vienqg i§ darybiniy priemoniy ir todél apie juos, tur bit, geriau tikty kalbéti Zodziy daryboje. Tatiau autoré Cia laikosi tradiciniy gramatiky tvarkos. Kad metatonija i§ tikryjy pirmiausia tarnauja zodziy reikSmei skirti ir tuo biidu stovi arciau Zodziy darybos bei semantikos, paliudija ir kitos ide kalbos, pvz.: graiky k. Acuxde (baltas) : Actxog (tokia Zuvis) arba sanskrito krsnd-h (juodas): kfsna-h (antilopé), rusy k. ado (pilis): s3a06K (spyna), latviy k. Jaiiks (latikas, dkt.): lauks (latikas, bdv.). Ta patia priemone vartoja ir dabartiné lietuviy literatiiriné kalba, pvz.: dpsiaustas (apsuptas) : apsiafistas (paltas), dvalyné (apavas): avaliné (apavo parduotuvé) ir kt. Siuose pavyzdziuose mes turéjome ne tik priegaidés, bet ir kircio kaita. Lietuviy kalboje, taigi ir Sioje tarméje, platiau yra vartojama priegaidés kaita, tatiau sutinkame ir kiréio kaitos rei8kiniy, nors ir reciau. Siame darbe nebus daromas skirtumas tarp kirtio ir priegaidés kaitos, ir abu reiSkiniai bus nagrinéjami kartu, nes jie tarp saves yra susije ir daznai susipyne. Kiréio ir priegaidés kaita piétvakariy dziiky tarméje pirmiausia yra vartojama vienos kilmés ir darybos tos patios Saknies nevienarcikimiams ZodzZiams skirti, pvz.: mé*litne’ (mélyna démé ant kino) : me‘li*ne’ (uoga), d°ukstas (bdv.): ati.kStas (dkt.), raii.ki*mas, -at: (paraukto drabuzio klostés): rd*uki*mas, -ai. (raukSlés) ir kt. Kirgio kaitos pavyzdziy daugiau randame prieveiksmiuose, pvz.: kur tep il.gai buvai.? (laiko priev.): ilgat. nepjd-uk (bado priev.); af pas1Plg. J. Endzelins, Baltu valodu skayas un formas, 13, Rigd, 1948. 85 huis ateissu (laiko priev.): kumelikas béga pa'skui (biido priev.); skef.sai? isilgai® sviétut pe'raik ir to'ké-s nerasi : pe'rkirsk pagali* skersai.4 ir isilgat.>; sviéset_ paré*jo"m (laiko priev.) : Sviese?. Salas (biido priey.); rd*msei parvaza:Rom: ramsei. atlas; vaF.gel gi'vas (vos gyvas) : vargei. is acei.s (greigiau jis neateis); perdail.g diiodzi:— ar dat-k rugi’ priki?.to't? — nepeF.dauk (nedaugiausia, nedaug); perdsidelis pé'das sunkus: nepeF.dzidelis (nedidelis) arkivkas dle grai.tas. Kircio kaita vartojama ir tada, kai tam tikras dar pilnos paradigmos daiktavardzio linksnis eina prieveiksmiu, pvz.: su Bisai.s daiktai.s actkravuste’: ddiktais (vietomis) palita dd'iktais sailsa; neacidzauga sao" grazumif : adtiok gra&tumu; ai-k jau ai.k su 16's gerumi® : e@rumu nisko nebis neduds ir t.t. Kaip jau buyo minéta, daug placiau negu kirtio kaita Sioje tarméje vartojama priegaidés kaita. Ji pirmiausia vartojama giminingiems (arba ir ivairios kilmés) skirtingos prasmés homoniminiams ZoJ%iams skirti, pyz.: d:ncis (paukStis) : af.cis (marSkiniy), kd‘lras (jrankis):kal.tas (bdy.), mielas (bdv.): miélas (gipsas), d'usta (viralas): aif.sta (ausra), deiga ~ déngia (greitai cina): den.Ga ~ defigia (stoga), da‘? ke —da‘rga ~ dérgti — dérgia (tersti, biauroti) : der.ke — de?.Ra ~ detkti — detkia (gadinti), marke ~ mérkti (akj): me?.ke ~ mefkti (linus, kanapes), kd-uksi ~ kiduksi (kuosa, kiduké): Raiv.ksi ~ kiatiksi (Suniukas), od‘ ~ vidu (Ziauktiojimo garsas): dai. ~ viati (Suniuko lojimo garsas) ir tt. Sioje tarméje metatonija da%niausiai sutinkama tarp tvirtagalés ir tvirtapradés priegaidés arba atbulai — tarp tvirtapradés ir tvirtagalés. Retiau ji pasitaiko tarp trumpinés ir tvirtapradés bei atbulai—tarp tvirtapradés ir trumpinés, o reciausiai — tarp trumpinés ir tvirtagalés arba vidurinés priegaidés. Metatonija vardazodziuose Jau buyo minéta, jog vardazodziy daryboje éalia kity priemoniy naudojamasi ir metatonija. Apra’omoje tarméje vardazodziy daryboje metatonija sutinkama Siais atvejais: 1, I8vestiniuose daiktavardziuose, kur, pasikeitus kamienui, kinta ir priegaide: a) zymint skirtinga gimine (tvirtagalé priegaidé pakinta tvirtaprade ir atvirkSciai tvirtapradé —tvirtagale): vil.kas : vf‘lke (patelé), mai.sas:mdige (didelis, platus pelams kimsti maigas). Prie gios grupés galima biity priskirti ir tokius naujoviskus daiktavardinius, biidvardinés kilmés. vedinius, pvz.: bd‘Icis (baltas meitélis):bal.ce’ (balta kiaulé), jviodzis (juodas katinas): jwéde (juoda katé), mdrgis (margas versis) : maf.ge’ (marga telytia), pd-isis (pal¥as arklys) : pal.ée: (paléa kumelé), pf-Ikis (pilkas katinas) : pil-ke: || pi-lke: (pilka katé) ir t.t.; b) zymint tam tikrq uzsiémima, versla (tvirtapradé priegaidé pakinta tvirtagale); Ad-ilis : kai-lus (kailiy dirbéjas), piodas:puddzus (puody ziedéjas) *~5 Pastaruosiuose pavyzdZiuose skirtumas retai daromas. * 7 Siuose pavyzdzZiuose skirtumg daro tik senoji karta. 86 ir tt. Prie Sios grupés reikéty priskirti tokius naujybinius darinius, pvz.: birlve:: bul. Bus (bulviy mégéjas), drona:dudvius (duonos mégéjas), kd-wlas: haitlus (kas mégsta kaulus grauzti), pienas: piéus (pieno mégéjas) ir tt. 9. Isvestiniuose daiktavardziuose i$ bidvardziy: a) konkretiesiems daiktavardziams zyméti: d-ukscas: ail-kStas; b) abstraktiesiems daiktavardziams zyméti: d-ukStas:aii-kicis ~ atikstis, tigas:ilgis, kd-rstas : ka¥.icis ~ kat8tis, std-ras : st0'ris, s@-Itas : Sal.cis ~ Saltis ir t.t. Siuose vediniuose turime metatonijg tarp tvirtapradés ir tvirtagalés priegaidés. 3, ISvestiniuose daiktavardZiuose is veiksmazodziu: a) konkretiesiems daiktavardziams Zyméti «) tvirtapradé priegaidé pakinta tvirtagale: kd-nda:kaf.das (kandis), tré-uke ~ traukti: trai.kas (susitraukélis; kas traukosi), vd-Igic ~ valgyti: val.gis, brd-izgerc ~ braizgéti (brigzti): brai-zgas (brizgis), svafe ~ svértitsvarscis (svirtis), ve? c ~ vérti: vaF-tai; @) tvirtagalé priegaidé virsta tvirtaprade: lithe ~ liftkti: i-ikis (pakinklis, kojos linkymas): ké:ja: skait-da per linki:; mirc ~ mifiti: paminklas : sviéto: pami-nklai! (negirdétas dalykas); pastd'te> nailju paminkiw ~ pastaté natija paminkla; ver $6 ~ verzti: vd-rga (jrankis Zuvims gaudyti); b) abstraktiesiems daiktavardziams Zymecti (tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale): grd‘uS c ~ gridusti: grail.smas ~ griausmas, katike ~ kéikti: kei-ksmas it tt. c) vadinamiesiems bendrosios giminés daiktavardziams zyméti (tvirtagalé priegaidé virsta tvirtaprade): drini.ba: dri‘mba ~ drimba (sudribélis), jure z£a~ niufzgia: Araga ~ nitrzga (surigélis, bambeklis), suf.pcie ~ siuipti: Serpa ~ Sitrpa (pasiSiauselis) ir t.t. 4. Pricsaginiuose biidvardZiuose, kur tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale: a) bd-ltas : balsvas, juodas : judsvas, piclkas : pil-ksvas, bd'ltas : bal.zganas inp tites b) su gaknies balsiy kaita: mé:linas: mel-svas ir t.t. Metatonija veiksmazodZiuose VeiksmazodZiy sistemoje metatonija pasireiSkia daug platiau negu vardazodiziy. Cia ji tarnauja ne tik naujiems Zodziams, bet ir naujoms reikiméms bei naujoms kategorijoms sudaryti. VeiksmaZodziuose metatonija turime Siais atvejais: 1. Sudarant iSvestinius pirminius veiksmazodzius, kur tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale, pvz.: juodas: juésta, kartis — kd-rtu':kaf.sta, md-rgas: may.ksta ~ matgsta, pi'lhas : pil.ksta: va'idas papil-ksta; icigas: prail-ksta || prai:lksta ~ prailgsta:be dd:rbo: prail.ksta; pd-rkai (susna): apaf-ksta ~ appatksta: riebd-i Zamej bilves apar-ksta (bulviy véZiu suserga); no: tw’ Zolit raii.ko's apaj.ksta (pajuosta). 2. Sudarant igvestinius antrinius veiksmazodzius: a) savaiminius veiksmazodzius su priesaga -aue?, kur tvirtagalé priegaidé virsta tviriaprade, pvz.: marc? —marcu: md-rtauna || md-rtauja, merga — meF.gu': 87 mee'rgauna || mergauja: jaund bupat.—mergavau; apsiza-nijau - martavau ; pasenat. —akis ingijail., per tas akis paci islindait. (aguona); be? gtdka— ber gidéw: bergédauna ij ba-rgsdauja: antri mé tai kérve: be-rgédauna; mu so'dz ails pisse: bernii: baé-rg¥dauja (yra nevede, senberniai); b) savaiminius veiksmazodzius su priesaga -uori, kur tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale, pyz.: bd-ltas:bal.tuoja, jiodas: Judduoja, mdrgas: mar. guoja, mélivnas: méli-nuoja™, pd:lsas: pal.suoja, pi-lkas: pil-kuoja ir tt. : c) savaiminius veiksmazodZius su priesaga -é¢i, kur tvirtagalé priegaidé virsta tvirtaprade: ai.St eit : dide-c~€izéti : ran.ko's no’ Béjo: sud-ige-jo: (susproginéjo) ; daiksé~datizti : dé-usec~ dauséti: siLka sto'Bé-dama sudd'use-ja~Silkas stovédamas sudduzéja; kef.ra: ke-rti || he'rte:ja: no: tu’ go'lii’ ratikors instke*rti (pajuosta) net nupraii.Sc negali; kliSc ~ kl¥sti (klaida?): kld-ide-c: pisi: nakciés klé-iderjorm iki i8@jo-m in k&-lw ~ pise naktiés Kldidéjom (klydinéjom) iki i8éjom in kélia; svei-ke ~ sveikti: sue-ikec ~ svéiketi: sveihke-wwsi Sasttkai visis Ro:purstits nitlase: (kad biity sveiki zasiukai); brikSe ~ brigzti (braizgas?) : bréizgerc ~ braizgéti: rankd-Be's jail. po biski+ bréizgeja (po truputj bryzga, brizginéja). 3. Sudarant antrinius darybinius veiksmazod3ius (tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale): dd:rbas : da?-buja (dirba). 4. Sudarant prieZastinius veiksmazodzius: a) i8 vardazodziy: lyauris — bjairu: : bjd-urina, dailis — dai.lu::dd-ilina: k@ tep susiddilinai? (sulysai); kal.tas: kd‘Icina ~ kaltina, Satl.sas: sdusina, svei.- has : sva*ikina, svehi-tas : va-ncina ~ Svéntina, merga— meF-gu’ : merginasi (mylisi), vat.gas : vargina, smai.las || smei.las: smdilina lI sme‘iling! : nusismd-ilino: grazuttkai (visiskai nusigyveno), kat ands bitt lait. pabupis bit mits visdi nusméilinis (baity nugyvenes, nuskurdines) ; b) i8 pirminiy veiksmazodziy: ar.2a ~ eizia: d-rzina ~ erzina, bir.ba : bi-rbina, dir-ha: &rkina, hir.Ra : ké-rkina || ké-rko-, zi 2a: st-rzina, ci'la ~ t¥la: ci:Ido-, gila : gi-ldo-, pila: pi'ldo-, 3i:la: Hldo-, ver.ka: vf-rgdo: ~ virkdo ir tt. Sio tipo veiksmazodiiuose tyirtagalé priegaidé visados virsta tvirtaprade. 5. Sudarant kartotinius veiksmazodéius: a) reigkian¢tius paprasta kartotinj veiksma, kur tvirtagalé priegaidé virsta tvirtaprade: «) kafit-o:: ké-mSoja ~ kamSioja, vaF-to: : vd'rtelo‘ja, Flati.ga ~ 8, ® Siuose pavyzdziuose metatonija tarnauja ir ZodZio reik’mei skirti: mdrtauti, mérgauti reigkia buti merga, marcia, 0 martduti, mergduti rei§kia ie$koti marcids, mergés, Tatiau Sis skirtumas jau ne visy daromas. Senieji dar skiria, o jaunieji abi reik&mes kirciuoja priesagoje. © Sio tipo veiksmazodzZiai lygiagreéiai kirgiuojami ir priesagoje, pvz.: me‘li*ntoja, pilkiioja ir t.t. Taip pat visados priesagoje kirtiuojami ir skirtingos reikSmés Sios riSies veiksmazZodiZiai, pvz.: me'li‘ntioja, raudo*nioja (raudonai, mélynai tepa, dazo), 1 Siame Zodyje metatonija yartojama ir Zod%io reikSmei skirti: tiesioginé. prasmés veiksmazZodis turi tvirtagale priegaide, pvz., da%niausiai sakoma: no'ra'gu’ smai.lina || ‘smei.lina, kudlu’ smei.lina, bet nusismd*ilino’ (nusigyveno), 88 Sliatizia : Fid-uzoja ~ slidurzioja, kai-io: : kd-ikoja ~ kai8ioja ir kt. 8) (su gaknies balsiy kaita): nar pa : ne‘? plo‘ja, vel.ka : vd'Iko-ja, néca: rdicoja, gnivba : gnéibo:; b) reiSkiancius kartotinj pamazi atlickamg veiksmg: «) tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale: smd-uga: smatigo: visis parsukis ismaiige: ~ visiis parsiukis iSsmatigé (plg. iSskafdé, ty. po vieng isskerdé); gnd-ibo: gnai.bor: nespé't bulpike's usimékSc ir jai. gnai.bo ~ nespé&jo bulvikés udsimégzti ir jai gnaibo (po truputj kasinéja); 8) trumpiné priegaidé (jvykus balsiy kaitai) virsta tvirtagale: knisa : knai-so:: kaii.le: nené-ri és ct knai-so: ~ kiatilé nenori ésti tik knaiso (po truputj knisinéja); kisa : kai-So ir tut. c) jstangos kartotinius veiksmazodzius, kurie visados turi tvirtaprade priegaidg: 4) tvirtagalé priegaidé virsta tvirtaprade (Saknis nepakinta) : 1) dip.ka ~ éitkia : crkauna, gai.li: gdilauna, kritZa ~ kritigia : kri-gauna ~ kritigauna, prui.k3fa : privnkstauna wil.pa ~évilpia : Svt‘lpauna, ur2ha~ ufzgia : wrzgauna, ver.ka ~ verkia : va. ‘rkauna® ir tt., 2) su Saknies balsiy kaita: gei.dza ~ geidzia : gd-idauna: viz gdidavau gdidavau in Vi-lnu nuvakioc ale gal jai, netéks ~ vis gdidavau, gaidavau (labai noréjau) in Vilniy nuvaZivoti, Ale gal jail netéks; ren.ca ~ refitia : raéniauja: sé:dzi i rdntauja li:k sene- ~ sédi ir rdntauja lyg sén¢ (pasakoja, rietia); spiéZa : spi'gauna, ZviéSa: Sot'gauna, krai.pa ~ kreipia : kri‘pcoja ~ kr¥ptioja, tiPa ~ tipia : neDCoja~ tuipdioja, gan Ga~zeiigia: &NReoja~tingtioja, kraii.to::krimS¢ o:ja~krimséioja ir t.t. 8) trumpiné priegaidé virsta tvirtaprade (Saknis jgauna pailginta balsio laipsnj): sika : stvkina || si-Roja: kds teb dionw apstrkino:? (plutas ap~ lauzé); nesirkorkit lai-krod?o-! ~ nesiikiokit laikrodzio! (nesukinékit); supa : stpaunat pastpauk mani (pasupk); d) palengvos kartotinius veiksmazZodzius, kur tvirtapradé priegaidé pakinta tvirtagale: Id-uka : litkurauna, sndéudZa: snit-durauna, std'uZa : sti‘gurauna ir: tt. €) mazybés veikslo kartotinius veiksmazodzius: kld-uSa ~ kldusia : klaitsine ja || klausing:ja. Cia taip pat tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale. 6. Akimirkos veikslo veiksmaZodziai taip pat gali turéti metatonija. Cia paprastai tvirtagalé priegaidé atliepia tvirtapradei, pvz.: krai-pc ~ kreipti : krt-pterec ~ krypteréti, laf.kc ~ lefikti : -krerevc ~ linkteréti, siéke ~ siékti : sthtererc ~ sykteréti, svil.pe ~ svilpti : sof-Iptere'c ~ Svilpteréti, svel.ke ~ ivelgti: gvf-lkeere'c ~ Zvilgteréti ir t.t. Lyginant su giminingais veiksmazZodziais, priegaidés kaita turi ir i&tiktukai, a) tvirtagalé pricgaidé virsta tvirtaprade, pvz.: lafi.ke ~ lefikti: Ake < *linkti, siéke : sttke ~ sykt, Hépe ~ Zi€bti : Sipe ~ ZY¥bt, Zantke ~ Zefigti : ake ~ Zingt; b) tvirtagalé arba tvirtapradé priegaidé virsta trumpine (gaknis turi silpnajj balsio laipsni): dré-pe ~ drébti : dripe ~ dribt, dziéke ~ diégti : 2 Zodis ,,verkauti® i§ tikryjy rei&kia po cruputj verkti, todél reikSmés atZvilgiu jis geriau tikty prie palengvos kartotiniy veiksmaZodZiy. Cia tik daryba tokia pat kaip jstangos kartotiniy veiksmaZodziu. 89 dzike ~ digt, spd‘uSe ~ spausti: spaSc ~ spist, erd-uke ~ traukti : ke ~ trikt Watt Ig tikryjy akimirkos veikslo veiksmazodzius, atsiZvelgiant j jy kilme, reikia laikyti be metatonijos, nes jie yra artimiau susije su istiktukais, su kuriais ir turi bendra gaknj (su tuo paciu gaknies balsiu) ir ta pacia priegaide. Jie Gia jdéti tik dél veiksmazodzio sistemos pilnumo. Metatonija veiksmaZodZiy kirtiavime Ligi Siol buyo kalbama apie metatonijos reiSkinius, kurie daugiau ar maziau yra susijg su darybinémis priemonémis. Tatiau Sioje tarméje pasitaiko ir grynai fonetinio pobiidzio metatonijos rei8kiniy. Jie sutinkami veiksmazodziy kirtiavimo sistemoje. Veiksmazodziy kirtiavime metatonija turime Siais atvejais: 1. Veiksmazodziai mir.cy gim.c ~ miiti, gimti esamajame laike turi metatonija mérita, gi'msta || gma. Zodyje ,,mirti metatoniia yra sena (plg. lat. k. mist), bet antrojo pavyzdzio metatonija yra analogijos padaras pagal ,,mirti‘. Be to, tarméje platiau yra vartojama lytis ge'ma ~ géma. 2. Dviskiemeniy tvirtapradés gaknies veiksmazodziy biisimojo laiko 3 asm., kaip ir Ik, turi metatonija: a) tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale: d:ukSu, d-uksi, ai.ks ~ dugsiu, augsi, aligs; dzi‘rpsu, dzi-rpsi, dzif.ps ~ dirbsiu, dirbsi, difbs; déSu, dé'si, dé's ~ désiu, dési, dés ir t.t.; b) tvirtapradé priegaidé virsta trumpine: buSu, bi'si, bits ~ biisiu, bisi, bis; pu'su, pursi: pis} lic ~ lyti: As, ric ~ r¥ti : ris, dzt-ke ~ dygti: dziks~ digs, plrSé ~ plysti : pls, bet: Sic ~ sititi : Fis ~ sifis; ofc ~ v¥sti : vfs W vys. Cia, matyti, dél reikimés skirtumo metatonija nejvyko (plg. sasc~ silisti : Sis ~ sits, viSc ~ visti : vis). Bisimojo laiko metatonija jvyko pagal bendra lietuviy kalbos désnj: vienskiemenyje Zodyje tvirtapradé priegaidé, jeigu skiemuo nesutrumpéja, virsta tvirtagale. Su Siuo bendruoju désniu nesutinka tik zemaitiy ir kai kurios aukStai¢iy vakarieciy tarmés: jie bisimajame laike i8laiké tvirtaprade priegaide sveika. 3. Daugiaskiemeniai veiksmazodziai, kuriy bendraties kamiengalyje yra t (-y-) arba i; <-in-, bisimojo laiko 3 asm. taip pat turi metatonija: cia sutrumpéja ilgasis balsis, o tvirtapradé priegaidé virsta trumpine, pvz.: raisu, rastsi, rasis...; saké-Su, sakt-si, sakis... ~ rasysiu, ra8ysi, ra’fs...; sakysiu, sakysi, sak¥s; vadzt‘Su, vadzt:si, vadzis...~ vadinsiu, vadinsi, vadifis; kwriSu, kwrtsi, kwris...~ kirinsiu, kirinsi, kfirifis (kirénsiu, kirénsi, kiirefis) ir tt. 4. Dviskiemeniai tvirtapradés Saknies veiksmazodiiai tariamojoje nuosakoje taip pat turi metatonija, kitaip sakant, tariamojoje nuosakoje turi tvirtagale priegaide, pvz.: ail-ktau, ail-ktai, ait-ktu || ait-kt; kei-ktau, kei.ktai, kei.ktu || kei-Rt; keltau, keltai, kel.tu'||kel.t; dzif.ptau, dzif.ptai, dzif-pur || dzif-pt; stum-tau, stuM-tai, stum.tu’ || stumt ir tt. 90 Tariamosios nuosakos metatonija yra labai platus reiSkinys lietuviy kalbos tarmése. Ja pazjsta ir aukStaitiai vakarietiai (kapsai), ir zemaiciai (dinininkai), ir, pagaliau, daugumas ryty aukstaiciy tarmiy. Si metatonija yra, palyginti, nesenas dalykas. Ji atsirado tuo metu, kai sumi§o tvirtapradés gaknies galininis kirtiavimas su Sakniniu. Seniau tokie zodziai, kaip: drti, dugti, bégti, biiti, esti, sésti, Sdlti, virti, d&ititi ir tt. buvo kirtiuojami galiinéje (plg. rusy 6eey), 0 tokie, kaip: irti, kdrti, rimtt, skirti, skilti, vérti ir tt. buvo kirtiuojami saknyje. Tai paliudija skirtingos latviy kalbos priegaidés. Pirmosios grupés Zodziai dabartinéje latviy kalboje turi lauZtine priegaide: aft, atigt, bégt, bit, ést, sést, salt, vift, €it (dzitti), o antrosios —kylantigja: ift, kare, rimit, shift, silt, vére ir tt. Galininio kiréiavimo (tvirtapradés Saknies) pédsaky yra ir missy tarmése Pietiniai dztkai ir dabar tebesako burtd'u, bu'td:i; tai rodo galiinini kirtiavima Siokiy tokiy gio kiréiavimo nuotrupy ankstiau yra buve ir aprasomoje tarméje. Prie§ kokius dvideSimt penkerius metus esu uZrasiusi tokius pavyzdzius: kab de:jait.s an la:do'~kaip déjatis ant lédo (smarkiai kritau); é@yo° &jo: ir Ferdds (éjo, éjo ir atsisédo); kab gai-lescts stoyé'si tai ir 20-dZai radd'si ~ kaip gailestis stojési, tai ir ZodZiai raddsi (kai pasidaré gaila, tai atsirado ir zodziai raudai); tokis madzitkas versitkas radé‘s~tokis mazitkas versitikas radés. AukStaitiy vakarieciy tarmés (Kiduliy apylinkéje) esu pasizyméjusi tokius posakius: a§ tuojaii nubégaii ir parsinesiau; sakatt, kad mokais, tai mdkykis. Sie keli pavyzdziai taip pat paremia misy teigimus apie Sakninj ir galininj veiksmazodziy kir¢iavima. Tvirtapradé priegaidé iSvirto tvirtagale pirmiausia galiininio tipo veiksmazodziy kirgiuotése atkeliant kirtj is galiinés j Saknj, pvz.: butdu > biitau, augtit > aiigty™ ir t.t. Véliau pagal 8j tipa buvo apibendrintas ir antrojo tipo ty. gakninio tipo, kir¢iavimas. Vadinasi, pagal: afgty, bégty, biity, arty, ésty sésty, vifty ir tt. imta sakyti: Fey, rimty, skifty, skilty ir tt. Tokiu biidu Siandien pietvakariy dziky tarméje dviskiemeniy veiksmazodziy tariamosios nuosakos liko tik vienas kiréiavimo tipas, biitent: paliko tik tvirtagalé priegaidé, bet takninis kirciavimas. Misy literatiriné kalba, iSlygindama tariamosios nuosakos_ kirciavima, nuéjo priegingu keliu. Vadinasi, pagal Saknini tipa buvo apibendrintas ir galaninio tipo kir¢iavimas, todél dabar visi tvirtapradés Saknies veiksmazodzZiai yra kir¢iuojami gaknyje ir turi tvirtaprade priegaide. Sioje tarméje kai kuriy tvirtapradés Saknies dviskiemeniy veiksmazodziy tariamojoje nuosakoje ilgasis balsis sutrumpéja, 0 tvirtapradé priegaidé virsta trumpine, pvz.: dztkc ~ dygti : dztktau, dziktat, dziktu: || dzikt ~ digtau, digtai, digty |! digt; LiSé~ ldzti : itau, listai, list || Mast ~ Waztau, luztai, lhzvy || Wat; pleSé ~ plysti : pliitw: |) pl8ts rivke ~ rfigti : rizkew || ritke: ka th surtiktai! ~kad ti surtigtai! (Svelniai susikeikia); shike ~ sliigti : slizkeu: |! slukt, 18 Kad, atitraukus kirtj i8 galiinés j Saknj, tvirtapradé priegaidé virsta tvirtagale, paro do ir Siaurés cukStaitiy tarmés, pvz.: arkijs > af.klis, bet &PkTa (kilm.), galva > gal.va, bet gd'lvo (gal.). 91 trike ~ trtikti : eritkew || eritke, bet: pzrpli'tau, parrpli-itai, pee-rpli-itw: |! parr plist ~ pérply8tau, pérplyStai, pérply8sty || pérplist. Sunku nustatyti 3iy pavyzdziy metatonijos kilme. Greitiausiai tai yra analogija pagal biisimajj laika. Tam lyg ir pritarty paskutinis misy pavyzdys, kurio Saknis ir kirtiavimas visigkai sutinka su busimojo laiko gaknimi ir kirciavimu: perpli-su, perplis, pé-rplis ~ pérplysiu, pérplysi, pérplis. Be to, sioje tarméje tariamosios nuosakos 3 asm. daug dazniau yra vartojamos sutrumpintos lytys: dzike, it, rukt ~ digt, luzt, rugt ir tt, kur pagal bendra désnj, sutrumpéjus gakniai, turéjo ivykti metatonija. Véliau 3 asmens pavyzdziu sutrumpéjo kitos formos ir ivyko metatonija visoje tariamojoje nuosakoje. Beje, pastarieji pavyzdziai dar karta patvirtina, jog tariamosios nuosakos metatonija yra naujas dalykas, biitent: ji yra jaunesné uz vienskiemeniy Zodziy Su tvirtaprade priegaide sutrumpéjima. Metatonija sudurtiniuose ZodZiuose 1. Metatonijos veikimas pricsdéliniuose vardazodziuose, Désninga metatonijos veikima lengviau galima susekti priesdéliniuose vardazodziuose, susidedantiuose ig prielinksnio ir kaitomosios ne verbalinés kalbos dalies: a) a@pe < apie, api-, api- : api-galvis (apinasrio dalis), apf-daira (apyvoka, liuoba), apj-piete (picty poilsis), apiverpine: (storas lininis audeklas)..., bet: apigamas (apgamas), apinastris (apinasris), aplvara (kelinéms arba autams pasiriSti_virvelé)..., biidvardziai: apf-aukidis ~ apyaukstis, api-ilgis, api'senis, apt'storis, apt-£alis ir t.t. b) be : diona : bedudne’ (laikas, kada duonos néra, duona pasibaigia) galgo's (dgs.) : begal.vis, dd-rbas : bedaf.bis (kas darbo neturi), pld-ukas : beplait.- kis, he-Ine's : bekel.nis..., bet: kd-ulas : bekd-ulis, kéja: bekdjis, plirksna, (plunksna) : bephirksnis, $d-ndas : begd-ndzis ir t.t. Cc) nud || nd : ntiobrauko's, ntiogre-bo's nuiosema, ntioteka (nuotaka), nzjotarascis ~ nuotarastis (jtarimas, nuotartis), néotrauko's ir t.t. d) pers; pé-rauda (audZiant padaryta retuma), pa'rslieke- (verpiant paleistas plonesnis - siiilas), perstorge (perstojimas), perlaidzini:s — pa‘rlaidzini: (vezimo perlaidas)..., bet: pef-nagis (pelnas): geras pef.nagis bus; peF-pete’s (drabuZio dalis nuo apikaklés ligi rankovés), pef.piete- (apypieté): ar paf.gena per.piete's?; pef.takis (vieta, kur visi vaik8cioja): paso-dzino’ medé'li: an toké pef.tako: neatt.ks, pef.seja (apylanka, padaryta séjant): pf-lno's a-vigo's per.sejur pridari‘ta; pef.vagis (apylanka, padaryta ariant) ir t.t. metatonijos neturi. Sunku pasakyti, kodél pastarieji pavyzdziai turi tvirtagale priegaide. Juk jie yra senesni uZ pirmuosius. Gal bit todél, kad pirmieji yra daugiau veiksminés kilmés, tai jy ir prieSdélis turi tq pacia priegaide kaip ir veiksmazodziy, o 14 Tiesa, labai daznai galima iSgirsti iStariant su trumpuoju ,,i visuose asmenyse (plg. ,,plysti*). 48 PrieSdélis ,,per“ su veiksmazZoddiais ir yeiksmazodiniais daiktavardZiais visados, kaip ir lk, turi tvirtaprade priegaide. 92 antruosiuose, kurie yra daiktavardinés kilmés, daugiau jauciamas_prielinksniskumas, todél cia ir priegaidé yra prielinksnidka. Tatiau matyti, kad pastaryjy . pavyzdziy metatonija yra seny laiky padaras. €) po, pa: po-adis ~ pbezis, pé-azari: ~~ péezere, péd-dukre:, pé-surnis, pdgro‘zis (pasigrozéjimas, saves parodymas ir kity pamatymas), pd-mocnis (pasizmonéjimas, pasisveciayimas), biidvardziai: pd-aukscis ~ pdaukStis, pdvilgis, pémadzis, pétrumpis ir tt. Daiktavardziai su prieSdéliu ,,pa‘‘ beveik visados turi metatonijg: daf.gu- (vns. gal.): padd-nge’s, gd:lva: ~ gilva : pagal.ve: (individualus mokestis, mazaSeimio mokestis), jiosta : pajudste- (prijuosté), kd-Inas : pakal.ne-, kaii-pas : pakd-mpe's, kraii.tas : pakrd-nte*, vd-ndeni: : pavani.denes (kai daug prilyja ar pavasarj sutirpsta sniegas): pavd'saro’ pavari.dene's prasidé's nemagné's isvaztioc ~ pavasario pavafidenés prasidés, nemaznés iSvaziuoti ir t.t. Sios rigies prieveiksmiai taip pat turi metatonija: sd-ule:: pasait-lui (nuo saulés nusikreipus), vd-ndeni: (gal.) : pavafi.denui, véjas : pavéji || pavéjui ir tt. Tatiau turime pavyzdziy ir be metatonijos: ba-réas : pabe'riis (toks grybas), girkii: : paewrkli- (gal.), Rd-usas : pakd-usis, lé-ngas : pald-nge, stdé-gas : pastége, Sd:rmas : pasdrme's, tlgas : pai'igis (pyrago kepalas), i-/gas : pat-igas (bdv.). f) prié : priegalvi: ~ priegalvi, prievakaris, priemo'le: ~ priemolé (Zemé su moliu): priemo:le's labai. indzwsta; prietema (prievakaris), priekurte: (truputj kurtia), préekuslis (apyZlibis). g) priés: priesakis, prieXgina ~ priesgina, priespiecai ~ prieSpietiai, priespusri-c ai ~ prieSpusryCiai ir t.t. h) prd-, pra : pré-svaiste:, pré-tarpis, pré-meco'm (tik akj uZmetus): as ctk prémecom paswréjau ~ as tik prémeciom paziiiréjau; hee'rsas : prake?.sum, bet: prakd-ulis, praskiépas, prapiéscis ~ prapiestis ir kt. yra be metatonijos. i) su: stetemo's, sitaupo's, strrausvis (rausvas), sipilkis, stBartas (austas siivartai, ty. eglute), szZalis (apyzalis), bet: sugra'stai ~ sugraztai (atgrazZtai), suge'rtuge's ir t.t. ; j) su’ <san-: simalinus mala; stnaru skail.da ~ s§narius skauda; susmauga, stRaro's (suvértuvés), svfe-la (susivélélis) ir t.t. k) uguo, uz : u&togana, uéiomarsa, ustoRarta (uzsispyrélis)... Kartais ir priesdélis u& jgauna pailginta balsj ir tvirtaprade priegaide (plg. prieSdeélj su): uskuri's — wskuri: ~ uzkur¥s — vzkurj. 1) ant, in: afi-tjuoscis ~ aiitjuostis (juosmuo), afi-thesenis, af.tBodeir tt. in-kilas, if-klonis, in.migis, im.pilas, it.daginis: td'u rai-ka garo in-gagino: (geros rykstés), Sie du prielinksniai, rodos, metatonijos niekados neturi. 2. Metatonijos veikimas dvikamieniuose vardazodzZiuose, Dvyikamieniuose vardazodziuose dar sunkiau nustatyti metatonijos veikimo désnius negu prieSdéliniuose, pvz.: a) buoggalvis (kijutis), bet: ruGapjirte, oskavi'lne’: vtlno su o-skavitln ~ vilnos su oZkavilne (SiurkScios) ; b) givaplaii.kei, #alavaf-ne’ (toks pauk&tis), graitadaf-be, kraivagal.vis ir tt., bet: raudongirrklis (toks paukstis), ilgaveride: (kiaulé suvelnintai), bal93