Kuršių Neringos žvejų lietuvių tarmė ir lietuvių kalbos įtaka šių žvejų latvių kalbai

oe) Uv LU KA EB Oct, YoR O'S K LAO OS. 3 -M AT, i Jenin oto UG. O.S tS ReMUO. KeS Ol A KoA) Ob OMad aoa KURSIU NERINGOS ZVEJU LIETUVIU TARME ir lietuviy kalbos jtaka Siy Zvejy latviy kalbai K, MORKUNAS ir A, SABALIAUSKAS Ivadinés pastabos Neringos vardas istoriniuose dokumentuose jau minimas XIII a. Dokumentuose aptinkamos jvairios Sio vardo formos: Neria, Nerei, Nergia, Nerya, Nerie, Nerye, Nerge, Nerga ir kt.1 Prie Siy Zodziy paprastai pridedama ir epitetas Curoniensis. Pavyzdziui, Péteris Dusburgas (mires apie 1330 m.) savo ,,Chronicon Terrae Prussiae“ tretiojoje dalyje ra8o: ,,Anno Dn. MCCLXXXIII octingenti viri de Lethowia equites tempore hyemali per Neriam Curoniensem intraverunt Sambiensem terram et duo territoria ejus scilicet Abendam et Pubetam per incendium et rapinam vexaverunt, occidentes CL homines cristianos, et nullo eis resistente omnes salvi redierunt®. Ten pat yra ir atskiras skyrelis ,,De edificacione castri novi in terra Sambie supra litus maris salsi in Neria Curoniensi“®, Kitoje minétos Dusburgo kronikos vietoje rasoma: »Anno domini MCCCVIII in die beati Georgii Mansto et Sudargus et alii nobiles de Samethia cum V milibus equitum circa castrum noyum in Neria Curoniensi intraverunt terram Sambie et territoria Powundie et Rudowie in= cendio vastaverunt“*, Dél Sio vietovés pavadinimo kilmés sunku ka nors tikra pasakyti. Aiskinimy esama jvairiy. F. Klugé> mano, kad Nehrung yra vokietiy zemaitiy perdirbta forma Niederung ,,zemuma“. Siai nuomonei pritaré ir H, Paulius (Deutsches Worterb., 4. Aufl. (1935), 375)®. G. H. F. Neselmanas (Thes. ling. Pr., 111) § vietovardj siejo su liet. nerti7, Kiti teigé, kad jis kiles i§ sen, + Pilg, R. Ekblom, Uppsala Universitets Arsskrift, 13, 138, Uppsala - Leipzig (1948); H, Frischbier, Preussisches Worterbuch, 2, 93-4, Berlin, 1883, * Pig. Scriptores Rerum Prussicarum, herausgegeben von Th. Hirsch, M, Téppen, E. Strehlke, 1, 144, Leipzig, 1861. 3 Plg. ten pat, 144, * Pig, ten pat, 174-5, * Pilg. F. Kluge, Etymologisches Wérterbuch der deutschen Sprache, 347, Berlin-Leipzig, 1924, ® Plg, R. Ekblom, ten pat, 133, 7 Plg. ten pat, 141-2, 13} priisy Zodzio *neria, tik Sis Zodis jokiuose sen. priisy kalbos paminkluose néra paliudytas. Méginta Neringos varda sieti ir su Herodoto minimais neurais’, Paskutiniu laiku R. Ekblomas jrodinéjo, kad Sis vietovardis yra skandinayiskos kilmés®. Epitetas Curoniensis veikiausiai atsirades dél Neringos kaimynystés su KurSu (Curonia), kuriam iki 1328 m. priklausé ir Klaipéda™. Pirmieji zmogaus pédsakai KurSiy Neringoje randami jau i§ labai seny laiky. Seniausias archeologinis radinys — Zmogaus apdoroti Siaurés briedzio ragai, rasti netoli Rasytés, specialisty nuomone, Zeméje iSguléje apie 10. 000 mety. Vélyvojo akmens amZiaus radiniy KurS’iy Neringoje rasta gana daug, kurie rodo palyginti auk$tq to meto gyventojy kultiirg™. Zinoma, Sie %moniy pédsakai su vélesniais istoriniy laiky Kursiy Neringos gyventojais veikiausiai neturi nieko bendra. Pagrindinis Kurgiy Neringos gyventojy verslas — Zvejyba. Tai nulémé gamtinés sqlygos, nes i§ vienos pusés pusiasalj supa Baltijos jira, i kitos —Kurgiy marios, 0 dirbamos Zemés beveik néra. Seniau Neringos Zvejai daugiausia, matyti, Zvejojo mariose; mariy pakraStyje susikiiré ir Zvejy kaimai, kurie dokumentuose minimi taip pat jau gana anksti, pavyzdziui, Rasyté minima 1372 m., Nida — 1437 m". Apie Nidos ir kity vietoviy jkirima A. Becenbergeris girdéjes tokj padavimg. Klaipédoje pagave tris plé8ikus, kuriy pirmasis vadinosi Svarceriu, antrasis — Preileriu, treciasis — Nideriu. UZuot nuZude, juos plaustais paleido j jira. Bangos Siuos plaustus atneSusios prie Kur’iy Neringos kopy, ir éia Svarceris jkiires Juodkrante (vok. Schwarzort), Preileris — Preila, 0 Nideris — Nida!®. Istorinj pagrinda Sis padavimas tiek teturi, kaip teisingai pastebéjo P. Smitas'4, kad didelé kopy gyventojy dalis kilusi i8 jvairiy pabégéliy bei audros atbloksty Zvejy. Is tikryju senyjy Kurgiy Neringos gyventojy protéviaij Cia atsikéle yra jvairiais laikais ir i8 jvairiy kra8ty, Galimas daiktas, jog daugiausia jy atsikélé ig Latvijos. P. Einhornas 1649 m. savo ,,Historia lettica’ ra§o, kad latviai, kurie moka ir yokiskai, gyvena visu jiiros pakraS¢iu iki pat Dancigo. Jie patys jau neZino, is kur ir kada jy protéviai atkeliave!®, Dél sunkios baud7iavos ir ilgos karinés tarnybos ir vélesniais laikais nemazZai latviy atbégdavo j Neringa. Kopy gyventojai sakydavo, jog vélesnieji gyventojai j ia atsikéle i8 ,,finlandés“, Taciau 8j payadinima jie, be abejo, maiSo su ,,lyfland“, Kad jie atsi8 pPlg, P, Smits, KurSu kapu folklora, 4, Riga, 1933; plg. taip pat A. Bezzenberger, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, 22 (182), Stuttgart, 1889, ® Plg. R. Ekblom, ten pat, 133-160, # Pig. J. Endzelins, Par kursentekiem un vinu valodu, 6 (atspaudas i§ ,,Burtnieks‘* 1931,-1102-8). 4 Pig. P, Kulikauskas, I8 lietuviy kultiros istorijos, 2, 73-4, Vilnius (1959). 2 Pilg, A, Bezzenberger, Uber die Sprache der preussischen Letten, 137, G6ttingen, 1888. 3 pig. A, Bezzenberger, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, 24 (184), 4 Pig. P, Smits, ten pat, 10. % Pig. J. Endzelins, ten pat, 6. 132 kéle ne i8 kur kitur, bet i§ Latvijos, rodo ir jy pavardés’®. Atskiros Seimos j Neringa atkeliavusios i8 Austrijos (Romakary Seima = vok. Rademacher), i8 Rusijos gilumos (Petrovitiy, Bezoruky Seimos)!*. Suprantama, nemazai gyventojy atsikélé ir i§ jvairiy artimesniy Lietuvos viety. Atkeliave i§ Latvijos Zvejai iSlaiké savo kalba. Latvi’kai ismoko ir namie kalbéjo Sia kalba taip pat ir daugumas i8 kity viety kilusiy Zvejy. Tatiau vietiniai KurSiy Neringos gyventojai saves latviais nelaiko, net Zodzius, zyminéius savokas latvis, latviy kalba, jie pasiskolino i8 vokietiy kalbos (letis, letisku). Jie visi save laiko kurSininkais, kalbanCiais kursisku. Biidingas Siu gyventojy bruozas, kad, galima sakyti, jie visiskai neturi tautosakos. Sunku rasti Zmogy, kuris sugebéty papasakoti pasaka ar pasakyti kelis posmus dainos, jau nekalbant apie jos padainavima. Sj keista rei8kinj jvairiai méginta aiSkinti. A. Becenbergeris mano, kad pagrindinis kaltininkas éia yra skurdi gamta ir patiy Zvejy vargingas gyvenimas. P. Smito nuomone, tai jvyke dél kurSininky izoliuotumo. P. Mitmanas aiskina, jog galéjo jtakos turéti jvairtis religiniai, sektantiski jsitikinimai, draudzia dainuoti dainas ar pasakoti pasakas, nes panagiis dalykai yra nuodémé. Tatiau veikiausiai Cia bus kalti visi trys faktoriai?’. Senieji kurSininkai savo kalbq iSlaiké tik toje Kursiy Neringos dalyje kuri savo laiku priklausé burzuazinei Lietuvai, mat, Cia buvusi kiek maZesné vokietiy kalbos jtaka, Kita dalis, priklausiusi visa laika vokietiy valdziai, visigkai suvokietéjo. Tiesa, dar A. Becenbergeris rago, kad XIX a. pabaigoje kai kas latyi’kai kalbéje ir Sarkavoje bei Pilkupéje. Rasytéje A. Becenbergeris girdéjes, jog esama senesnés kartos Zmoniy, suprantantiy latviskai, taciau jis pats tokiy nesutikes?®. Kurgiu Neringos Zvejai visq laika aktyviai bendravo su aplinkiniais lietuviais: parduodavo jiems Zuvj, pirkdavo i8 jy Zemés ikio produktus. Lietuviai i§ kitos Kurgiy mariy pusés nuolat atsikeldavo ir vedyby keliu. Aktyvus bendravimas su lietuviais ir i8 Latvijos atsikélusius Zvejus verté pramokti lietuviy kalbos. Be to, lietuviy kalba iki pat pirmojo pasaulinio karo pradzios buvo vartojama ir Kursiy Neringos baZnytiose. Daznas reiSkinys, jog Neringos gyventojai mokéje po tris — latviy, lietuviy ir vokietiy — kalbas. Paulius Megotas, kuris Abeliui Viliui padéjo i8versti j senaja priisy kalba Liuterio Enchiridijona, ra8o, jog taip pat mokéjes kursiy (= latviy, K. M., A. S.) i lietuviy kalbas!® (,,...In deme ich mich nebenst meinem Tolkenambt Zum offtern in Visitationibus, Preuscher Littauscher und Churischer sprache, wie auch in Vertirung des Preuschenn Catechismi nach vermogen gebrauchenn lassenn.. . “)?°. Kr. G. Milkus savo lietuviy kalbos gramatikoje nurodo: ,,Bey den Curen auf der Nahrung ist die Curische oder Iettische Sprache als lingva domestica 16 Pilg, J. Plakis, Kursenieku valoda, 3, Riga, 1927. 7 ple, P. Smits, Kurgu kapu folklora, 9. #% Plg. A. Bezzenberger, Uber die Sprache der preussischen Letten, 1. ® pig, G. Gerullis, Filologu biedribas raksti, 8, 51, Riga (1928). 20 Pig. ten pat, 52-3, 133 im Gebrauch; auferdem aber verstehen und reden sie auch die littauische, so wie andern Fischer, es wird ihnen auch der Gottesdienst in littauischer Sprache gehalten‘**. KurSiy Neringoje, Karvaitiy kaime, gimé Liudvikas Réza, kaip A. Becenbergeris pasaké, ,,das einzige Kind der kurischen Nehrung... welches sich einen Namen gemacht hat‘??. Kurgiy Neringos Zvejy latviy kalba yra nemaza tyrinéta. Apie Sia kalba kai kuriy Ziniy duoda jau ir Povilas Ruigys savo lietuviy kalbos gramatikoje. Jis ra’o: ,,Bey den Curen ist zu merken, da8 ihre Mundart eine Mixtur aus der Sprachart der Curlinder, (vor deren Abkémmlinge sie sich ausgeben,) und der Fischer ihrer sey; wiewol sie auch beyderseitige Mundarten absonderlich gebrauchen, und ihre eigene Provinzialwérter und Redensarten haben. Z. E. Meise hei8t bei ihnen Brot, Ko tu gribba was machest du? Duodma gieb mir, Naude Geld, Manne myl Kungsin mein lieber Herr, Meitine ein Madchen, Wessele pargdjusis willkommen, Karautis ein Loffel, Kq klaujas was machest du? Tellis ein Ochse. Vornemlich unterscheiden sie sich durch ihre zartlichere Ausdriicke und héfliche Redensarten‘?%. Beveik 300 io kra8to Zodziy randame 1786-9 m. i8leistame Peterburge P. S. Palaso Zodyne ,,Linguarum totius orbis vocabularia comparativa‘*. Ragé taip pat apie sia kalba M. I. A. Fiolkelis®, bet jo darbe gausu visokiy klaidy?®. Apie Pervalkos zvejy tarme yra iSspausdintas I. P, Bekerio darbas*’. Kursiy Neringos Zvejy latviy kalba tyrinéjo ir tokie Zymiis baltistai, kaip: A. Becenbergeris, J. Plakis, J. Endzelynas*®. Siy Zvejy lietuviy kalbos ligi 8iol, galima sakyti, niekas netyrinéjo. Todél Lietuviy kalbos ir literatiiros institutas 1957 m. birZelio mén. j Sias vietas surengé dialektologine ekspedicija, pasiysdamas Siy eiluciy autorius pagal Lietuviy kalbos atlaso medziagos rinkimo programa aprasyti minéty Zvejy lietuviy kalba. Ekspedicijoje taip pat dalyvavo Latvijos Moksly akademijos Kalbos ir literatiros instituto darbuotojos — filologijos moksly kandidatés E. Smité ir M. Graudinia, kuriy tikslas buvo platiau patyrinéti Siu gyventojy latviy kalba. 21 Pilg. Chr. G. Mielcke, Anfangs-Griinde einer Littauischen Sprach-Lehre, 165, Kénigsberg, 1800. 22 Pilg, A. Bezzenberger, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, 58 (212). Dél L. Rézos kilmés plg. taip pat K. Forstreuter, Zeitschrift fiir slavische Philologie, 14, 25-8, Leipzig (1937); P. Smits, Kursu kapu folklora, 6, 23 Pig. P. F. Ruhig, Anfangsgriinde einer Littauischen Grammatik, 132, K6nigsberg, 1747. 24 Dél fia randamy Zodziy netikslumo plg. A. Bezzenberger, Uber die Sprache der preussischen Letten, 2. 2% Plg, M. I. A. Voelkel,; Die lettischen Sprachreste auf der Kurischen Nehrung, Heidelberg, 1879. - * Pig. A. Bezzenberger, ten pat, 2-3, 7 Plg. I. P. Becker, Die Sprache der kurischen Fischer in Perwelk auf der Kurischen Nehrung, BB, 28, 257-81, Géttingen (1904), 28 Pig. ankstesnes ignagas. A, Becenbergeris apie Neringos latvius ra’¢s ir Zurnale »Austrums“, XII, 21-5 (1896). 134 Daugiausia senyjy gyventojy, mokanciy ir latviskai, ir lietuviskai, rasta Nidoje, kur ekspedicijos dalyviai ilgiausiai ir uZtruko; po keliolika rasta Preiloje ir Pervalkoje, o keletas —Juodkrantéje. Ligi antrojo pasaulinio karo jy buvo kur kas daugiau, bet vokietiai traukdamiesi prievarta Sio kraSto gyventojus evakavo, o paskui tik daliai pavyko sugriZti i gimtajj krasta. _ Daugiausia tarminés medziagos uZra8yta is Nidos gyventojy: Jono Pinkio, Mikelio Pugelio, Dovydo Pinkio, Jono Sakii¢io; Juodkrantés: Martyno Silbako, Mikelio Pitiaus; Pervalkos: Mikelio Bastikio, Miko Bastikio, Fricio Pleikio; Preilos; Martyno Kakio, Marijos Jakaitienés ir kity. Visi apklaustieji asmenys yra senosios kartos atstovai, daugiausia 70-85 mety amZziaus, Kokiy nors ryskesniy tarminiy skirtumy tarp atskiry Kursig Neringos viety gyventojy neteko pastebéti. Skiriasi daZniausiai tik viena kita leksikos smulkmena ir kalbos mokéjimo bei literatirinés kalbos jtakos laipsnis. Fonetika I. Kirtis ir priegaidé KurSiy Neringos Zvejy lietuviy tarméje yra visuotinis kirtio atitraukimas. Kirtis ¢ia atitraukiamas i8 trumpos ir ilgos galiinés j ilga ir trumpa Saknj. 18 trumpos galtinés j Saknj (ilga ir trumpa) kirtis atkeliamas visada, 0 ilgoje galiinéje jis kartais i8lieka, pvz., gana daznai prieveiksmiuose: mazaj, skersai, daugatis~ daugiatis, aréaiis~artiatis, veiksmazodziy biisimojo laiko III-jame asmenyje: stati's~statYs, pataisi's~patais¥s, padari's~padarfs ir kai kuriais kitais atvejais. Atskiri ZodzZiai kartais i8laiko kirtj galiinéje, o kartais kir- &iuojami Saknyje, pvz.: arklits ir drklis~arkl¥s, kapai ix kapat, hvielat ir kvidéai~kvietial. Tokj kirtiavimo jvairavima galima pastebéti ir vieno, to paties tarmés atstovo kalboje. Skirdamasi nuo kity kirti atitraukianciy lietuviy kalbos tarmiy”, apragomoji Zvejy tarmé kirtj atitraukia net ir i§ ilgos tvirtapradés galiinés, Tatiau ir Siuo atveju pasitaiko ZodzZiy, kurie ir to paties Zmogaus kir¢iuojami dvejaip, pvz.: vatkams ir vaikdms, kdlnams ir kaindms. Panagiai kaip lietuviy tarmése, esanciose Latvijos pasienyje, Kurgiy Neringoje daugiaskiemeniuose ZodZiuose kirtis if ZodZio vidurio daznai atitraukiamas j Zodzio pradZiq. Tokie kircio atitraukimo atvejai, be abejo, ai8kintini latviy kalbos jtaka. Atitraukus kirtj, senovinio kircio pédsaky nelieka: visas balso spiidis sukoncentruojamas naujai kirtiuotame skiemenyje. Atitrauktinio kir¢io priegaidé paprastai priklauso nuo to, j kokig Saknj kirtis atkeliamas. Atkélus kirtj i trumpa balsj turintia S8aknj, priegaidé visada yra trumpiné: driska~druska, su Zéme~su Zemé, pati~pati, mazi~maizi, visi~visi, Réturi~keturi, septi-ni (ir septi‘ni)~septyni, ésu~est, métus~metis, rdgu~ragi, visumvistl, svécai~svetiai, bivau~buvati, sésuo~sesud, sulinis~ Sulinfs, débesai~debesiai »débesys“, daktarai~ daktarai. 29 Plg. Lietuviy kalbos ra8ybos Zodynas, 113, 115, 120, Kaunas, 1948, 135 Atitraukus i8 galiinés kirtj j tvirtaprade Saknj, kirgiuotas skiemuo daZniausiai turi tvirtaprade priegaide, o atitraukus j tvirtagale saknj — tvirtagale priegaide, pvz.: drklis~warkl¥s, drklams~arklidms, #mdna~Zmona, If'tus~lytus ,,lietus“, si’naus~siinatis; bafiga~banga, bafzda~barzda, rafika~ranka, perku~perku, digna~diena, tvéra~tvora, vaikai~vaikai, ufigufu~unguril, ufiguPams~unguridms, dignoms~diendms, kambafai~kambariai, eigulai~eiguliai. Tarméje aigkiai girdimos trumpiné, tvirtapradé ir tvirtagalé priegaidés. Trumpiné priegaidé nesiskiria nuo literatirinés kalbos (Ik.) atitinkamos priegaidés. Ja turi paprastai trumpieji kirtiuoti balsiai, pvz.: visas, miskas, bias ,namas“, kept, usnest, kast, mana~mano, tava~mtavo, senésnis, maxésnis, nepakela~nepakelia. Trumpiné priegaidé kartais dar yra ir vietoje Ik. tvirtagalés priegaidés, pvz.: valandas~vilandas, #éme~z2émé, képe~k€pé, tévélismtévélis. Tvirtapradé priegaidé yra ant ilgyjy kirciuoty balsiy ir dvibalsiy pirmojo sando: béga, vi'rai~vyrai, Sdénai, kédtas, bir Su~biisiu, sdule~sdulé, gdunu, dudra, paléidau, sdémtis, kdm. Si priegaidé yra ir vietoje lk. trumpinés priegaidés ant mi8riyjy dvigarsiy i, u+/, m,n, 1 it dvibalsio ui pirmyjy sandy: milrai~miltai, dirba~dirba, bulvés~bulvés, puika~piika _,,puiki«. Tvirtaprade priegaide taip pat gali turéti ir naujai susidare miSrieji dvigarsiai, pvz.: gérs~géras, ndms~namas, tir~tiri. '-Tvirtagale priegaide turi kirtiuoti ilgieji balsiai (géras~géras, kd'ras~ kiras, [-st~listi, Si'se~sitjsti) ir dvibalsiai, Dvibalsiuose tvirtagalé priegaidé, atrodo, daugiausia girdima ant abiejy sandy, pvz.: naujas, sausas, varkas, laiva~laiva,at, dangu~dafigy, banga~banga, pirkt, gimtaras, sunkai~sufikiai, kur. Tatiau taip tariama si priegaidé née visy (ir net ne visada to paties Zmogaus) vienodai aiskiai (kituose pavyzdZiuose ji ra8oma ant antrojo komponento). Il, Garsynas ir atskiry garsy atliepimai Savo garsynu apraSomoji tarmé nedaug kuo skiriasi nuo lietuviy literatiirinés kalbos. Cia stengiamasi iSkelti tik pacias bidingiausias tarmés garsyno ypatybes. Balsiai ir dvibalsiai. Trumpieji balsiai 7, « Kursiy Neringos Zvejy tarméje tariami ne taip jtemptai, kaip kapsy, pvz.: visas~visas, visi~ visi, misa~mbsa, guli~gili®. Lk. balsiai é, 0, igskyrus absoliutine galiine, daugiausia iglaikyti nepakite: tévas, béga, tévélis~tévélis, da&vém, brdlis, sodi‘t~sodjti ,,sodinti“, neinom, Absoliutinéje pirminéje galiinéje Sie balsidi nekirciuoti (kirciuoti beveik nepasitaiko, nes kirtis i8 galiinés daZniausiai atitraukiamas) atitinkamai iSvirte e (arba e) ir a, pvz.; deme (istariama ir Zéme)~ zemé, daige ~dalgé, vire (arba vire)~viré, biwa~bivo, ddrba-~darbo, turéja~turéjo. Vadinamieji nosiniai balsiai Saknyje paprastai tariami kaip ir literattrinéje kalboje, pvz.: kd'sti~k4sti,. 2d'sis~Zasis, §@la~SGla, paspé'st~pa8 Pavyzdziuose maziau jtempti tarmés i, u atskirais Zenklais nezymimi, t. y. rasome 1, u. 136 spésti, skést~skésti, lise~listi, erista~grizta, pasii'st~pasitisti, sku'sties~ skisties ,,skystis“. Galiinéje q, ¢ kartais i8virsta u, 1, pvz.: lefitu~lefita, afitaru~afitarg ,,antra“, buvis~buves, md tis~méates, pasé'nis~~pasénes. Tik Jabai retai Sie balsiai tariami Zemaitikai®!, pvz. afi ,,k4“, ofuoline ,,azuoliné. Lk. dvibalsiai ie, uo tarméje daZ%niausiai yra i8like sveiki, pvz.: miéstas, lietiwiskai, kiek, diiona, anios. Tatiau pasitaiko atskiri ZodZiai, kuriuose dvibalsiai ie, uo, kaip ir kai kuriose Zemaitiy tarmése, tariami vienbalsiais, pvz.: mili ,,mieli*, prt-plauka ,,prieplauka“, pri‘s ,,pri€3“<, nil ,,nud“, 36 ,,8ud“. Lietuviy Ik. dvibalsiai ai, ei ZodZio kamiene ir galiinéje i8lieka nepakite. Tik labai retais atvejais jie, kaip ir Zemaitiuose, iSvirsta vienbalsiais, pvz.: vaka'lis ,,vaikélis“, vaka@li ,,vaikélil< Kirtiuoti Ik. trumpieji balsiai apraSomojoje tarméje yra trumpi: visas, mia; tik mi8riuosiuose dvigarsiuose (i, u-+/, m, n, r) ir dvibalsyje ui kirtiuoti i, u pailgéja, tariami pusilgiai, nors ne taip aiskiai, kaip ryty aukStaiciy tarmése, pvz.: miltai~miltai, bilue~bilvé, piika~phika ,,puiki (pavyzdziuose pusilgumas atskiru Zenklu neZymimas; jj parodo tvirtapradés priegaidés Zenklas). ligieji balsiai ZodZio viduryje kiréiuoti ir nekirciuoti tarméje i8lieka ilgi: vitras~vyras, gi'vé'na~gyvéena, di‘mai~dimai, ruként~rikénti _ ,,riikyti“, ili'st~{listi, ka snéli~kasnélj. Absoliutinéje galtinéje ilgieji nekirciuoti (kirCiuoti labai retai pasitaiko) balsiai visada tariami trumpai, pvz.: 7;dérba~j darba, nd‘ktiwnaktj, erlju Smitu~trij Simty, birtu~bity, vt-ru~vyry. UzZdaroje galtingje ilgieji nekiréiuoti balsiai taip pat daugiausia tariami trumpai, taciau pasitaiko atveju, kai jie ilicka ir nesutrumpéje, pvz.: drklis ir drkii's~arkl¥s. Senieji trumpieji balsiai ir reciau sutrumpéje ilgieji absoliutinéje galinéje daZnai nukrinta, pvz.: dug~duga, reik~reikia, /é'k~lékia, _bailb~batibia, gritn~gritina, ilefid ,,jlenda“, praaiit~praatista, sudaiigt~sudatizta ,,sudauzyta“, einam~eciname, eisim~eisime, einat~cinate, eikit~eikite, bu sit~bisite, tur~tiri, perndkt~per naktj, lép~lépo, nevaldt~nevalidty ,,nepajégty (greta daZniau vartojamos tariamosios nuosakos III-jo asmens formos Zindtu ~Zindty). IS uZdaros galiinés daZniausiai iskrenta a (vardazodziy -as>-s), pvz.: katins~katinas, drs~oéras, berntuks~bernikas, séns~sénas, ;duns~jaunas, Zénts ~zéntas, méts~métas, sdlts~altas, pardiots~parduotas. Taciau kartais tie patys ZodzZiai pasakomi ir su pilna galiine. Balsis a galiinéje paprastai iSlieka tuo atveju, jei, jam ikritus, susidaryty sunkiai iStariamas priebalsiy junginys. Bet ir Siuo atveju kartais a ifmetamas, ir dél to tarméjepasitaiko formy, panaSiy j vartojamas Siaurinése ryty Lietuvos tarmése®*, pvz., smdkars ,,smakras“, Balsis u galiinéje (absoliutinéje ir uZdaroje) visada i8lieka. I8 kity balsyno ypatybiy dar galima paminéti kai kuriuos atvejus: a) kontrakcijos: nésu~nesti<neesii, nebétu~nebéty<nebeeity, nebét~nebét <nebeeit ,,nebeeina’, nebd'tmenu~nebatmenu < nebeatmenu ; 51 Senyjy nosiniy balsiy likima Zemaitiy tarmése Zr. Lietuviy kalbos ra’ybos %odynas, 112; P. Jonikas, Pagramantio tarmé, §§ 22, 25, 27, 28, 33, 40, Kaunas, 1939. ® Plg, Lietuviy kalbos ra3ybos Zodynas, 121. 137 b) sinkopés: nebléida~nebléido<nebeléido, nebgaléja~nebgaléjo<nebegaléjo, nebmokéja~nebmokéjo<nebemokéjo, pastaise~pastaisé<pasitaisé, geltu~ gelziu<geleziti; : c) anaptiksés: ribulis greta rubelis (greitiausiai germanizmas) ir rublis, désera ,,de8ra“, afitaras ,,antras“. Priebalsiai. Junginiai *dj, *y prie§ senovinj trumpajj a ir ai aprasomojoje tarméje dazniausiai tariami d, t, pvz.: neléid~neléidzia, #6dei ~ZOdziai, médei~médiiai, vdkietei~vékietiai, tréteis~tretiais, médegos~médziagos. Taiau ir Siuo atveju galima udZgirsti kartais ir afrikatas, pvz.: briedZai ~ briedziai greta briedei, vdkiecai~vokietiai. Visais kitais atvejais (prieS Ik. 1g, iau, to, iu, itl, iy, ir ia<*{4) afrikatos visada tariamos: valdza~valdzia, valdzia, £6déa~todzio, dZaiiksmas~ dziatigsmas, diy t~ dzititi, bidu~bidiu, hviecit ~ kvieti, ba éau~biitiau. Tiktai veiksmazodziy esamojo laiko lytyse Cia, kaip ir kai kuriose pajiirio Zemai¢iy tarmése, afrikaty kartais triksta, pvz., parddau »parodziau®. Po minkstyjy p, 6 ZodZio viduryje tariamas j, pvz.: papjdutas, nusipjdut, bjatirus~biauris, o galiinéje 7 po Siy priebalsiy negirdéti (veFpa~veipia). Po kity minkstyju lipiniy priebalsiy 7 netariamas. Kaip ir kitose lietuviy tarmése, 7 tariamas zodzio pradzZioje prie’ te, pvz., jieskot. Nukritus galiininiam trumpajam a, atsidiires absoliutinéje galtinéje, 7 irgi nukrinta, pvz.: vaktio ~vazitioja, Z0¢ejb~zvejoja, Faibio~Zaibuioja. Tarméje yra tiktai minkétasis /, pvz.: liga~liga, smélis, sliota, ldngus, kduius, suidpi'ta~sulépyta, alaiis, plita~pluta, alksni*ne~alksnyné, elktione~ elktioné ,,alkiiné, sw gdlva, pamaidose~pamaldosé. Toks priebalsio / tarimas aprasomojoje tarméje aiSkintinas tiktai vokietiy kalbos itaka. Taip pat vokieciy kalbos jtaka reikia aiskinti ir priebalsio s prie’ p ir ¢ i’virtima §, pvz.: splritas~spiritas, studefitai~studefitai, sta‘ linas~Stalinas, Tokj s> § randame ir kai kuriose kitose lietuviy tarmése*, 0 taip pat KurSiy Neringos Zvejy latviy tarméje*. Ig kity tarmés konsonantizmo ypatybiy paminétina: a) priebalsiy asimiliacija: istkdst~i8sikasti, isidi.rpt~i8sidirbti, isigéris~ iSsigéres, ustétum~uzZstotum, uidve~uzdve, abégdjom~apbégidjom, ataise~ attaisé, adiot~atduoti, &drékis~atdrékis ,,atodrékis“ ; b) priebalsio jspraudimas: druktas~driiktas ,,driitas, Zalkris (galktis) ~ Zalktys ,,Zaltys“, smilktitne~Smilktyné ,,Smiltyné“, stréve~strové ,,srové“. Morfologija Kai kurios vardazodZiy priesagos: 1. -wis. Girdétas tik biidvardis paskajis ,,paskutinis“, turintis, kaip ir ivardZiuotiniai bidvardiiai, igskirtine reikime, pvz.: paskujis nd'mas, paskiji kafta~paskijj kaita. % Plg. J. Gerullis ir Chr. Stang’as, Lietuviy Zvejy tarmé Prisuose, 23, Kaunas, 1933. %4 Pig. J. Plakis, Kursenieku valoda, 19, 138 2. -ike (-ike)~-iké. Zodiziai su Sia priesaga turi mazybing reik’me: saulike~sauliké, Zuvike~zuviké, duonike~duoniké. 3,-ukas (-iukas). Si priesaga vartojama gana daZnai; turi mazybine, kartais malonine reik&me: gaidukas, vi ‘rikas~vytiikas, medttkas »smedelis, hiemitks~kiemikas, berntiks~bernikas, darZikas~darzitikas, parftkas~parsitkas, ofolitks ,,qzuolitikas“‘, kabliks~kablitkas, 4. -whklis~ -iklis. Girdéta tik girtiklis~girtiklis ,,girtuoklis. 5. -alis, Girdéta tik vakd'lis ,,vaikelis“. 6. -elis, -e. Su Sia priesaga (kaip ir su -ukas) labai daznai sudaromi mazybiniai ir maloniniai daiktavardziai, pvz.: kalnélis~kalnélis, tévélis~tévélis, miestelis~miestélis, plotélis~plotélis, Zvejélis~zvejélis, Rurbéle~kurbélé ,,pintinélé“*. 7. -éle~élé: muséle~musélé ,,musé“. 8. -ulis: skefidulis ,,skenduolis“. 9. -uolis: gi'vuolis greta gi*vulis ,,gyvulys“. 10. -ininkas, -é. Si priesaga tarméje yra labai dari. Su ja padaryti daiktavardziai pazymi: a) asmens varda profesijos, darbo atévilgiu: haréaminiitkas ~karéiaminifikas ,,Zmogus, turis kar¢iama ar joje dirbas“, darbinifikas, paisininkas ,,dailininkas“, moki*klininkas~mokyklininkas ,,mokytojas“, holit kininkas ~koliikininkas ,,2mogus, dirbas kolikyje“, b) asmeni jo kilmés, gyvenamosios vietovés ar tautybés atZvilgiu: nidininkas ,,Nidos gyventojas ar i8 Nidos kiles gmogus", preilininke~preilininké ,,Preilos gyventoja“, pérvalkininkas ,,Pervalkos gyventojas“, Répininkas ,,kopy gyventojas“, kirsininkas~kirsininkas »kur- &is‘‘, lietivininks~lietavininkas ,,lietuvis, letivininke~lietivininké ,,lietuvé“. Pastaba. Zodziuose, kurie turi pagrindini kirtj Saknyje, kartais dar girdimas priesagoje Salutinis kirtis, pvz.: nidi,nifikas, preili,niftkas. 11. -aitis, Su Sia priesaga padaryti daiktavardziai turi mazybine reikime: tinkiditis~tinklaitis. 12, -ute~-uté. Si priesaga vartojama padaryti mazybinés reik’més moterigkos giminés daiktavardZiams, pvz.: mergite-~mergité. Skait¢ius. Be vienaskaitos ir daugiskaitos tarméje yra vartojamos ir dviskaitos formos, Daugiausia aptinkami dviskaitos wyriskosios giminés vardininko ir galininko linksniai, pvz.: dz géru métefu~dir ger. méteriu (metru), du lénku biewa~diy 1énku bivo, mana di pizbrolu pallka~mano du pusbroliu paliko, diz girininku biva~di girininku bivo, du Sinitu gails~di simth gals, ti di vaiku~turi div vaiki, buvail di st ki~buvati diy s¥ki, gal jis dit kamibafu imtu~gal jis di kambariu iMty? Panaiiais atvejais (ypat su du, Zymint porinius dalykus) dviskaitos formos vartojamos gana daznai, nors kartais pasakoma ir daugiskaitos formos, pvz., di paiik8éai paligka~diy patik&tiai paliéka. Linksniai ir kai kuriy linksniy galinés, Aprasomojoje tarméje vidaus esamasis vietininkas (inesyvas) dazniausiai rei8kiamas prielinksniu 7 su galininku, pvz.: 4vejd @ juvra~zvejdja i jira ,,Zvejoja jiroje“, buvatl @ kaiina~buvaii j Kaiina ,,buvau Kaune“, gi‘vé'na i nida~gyvéna j Nida 139 jtakos laipsnj galima spresti, kad ir i§ Sito nedidelio A. Becenbergerio i8 vieno Preilos Zvejo uZra8yto teksto*®: ,,Es dievam pasilecavodams likuos gulet ir jau biju nitalu azmidzis ir jitu, kad jau ta pikta dvase pi manis artinas. Tad es duomaju: vin’ rasi pi manis klat nepiejies, kad es dieva varda gribu azmikt, Ale vine artinajas vis juo klat ir es gribiju pabust. Tad vinia ganc us reizu taka griits véS pradéje us mani birpti ir mani juo vis gribija azmidzinat; ali es stengiuos, kad es varéttiau pabust ir jemu dziedat seve ir dievop dvasiskas maldas aukSum sutinet pasilecavodams dievinam ar tikru tikéjimu, kad mana sutvertojis mani neduos viniam, tam, kur neka nau pi manis piesilicis, nu tava Slizmas atraut. Ir tad es nu visas sirdes dievam apsijemdams, kal es dzivs, nu sava tikéjima naatserauties. Ir tad mana sirdie tapa taka dziauksmas, ir meile atseradas, ir tad es jutu, kad vin’ gribija nu kergta dar juo mani spiesti ir visai Zudet; ale es sava dvasikas maldas bidams druogi duomaju, kad tu turi nu manis prapult, ir tad vin tijaus nu manis atsiraudams prapuola, ir es jutu, kad vin’ jau tur atstat, ir tad es pradem beliigdams sava dievina pabudu. — Ta pikta dvase ir ta, kur is laumes pasivirs ir dara tuo pa’u dinstu pagal mana sirdis pajutima, kuo ir pats vels dara‘, Kaip ir i8 gio nedidelio tarminio teksto matyti, rySkiausiai lietuviy kalbos jtaka atsispindi leksikoje, Nemaza lietuvisky ZodzZiy, o taip pat lietuviy kalboje vartojamy slavizmy j Sia kalba pateko per ba%nytia, nes, kaip minéta, ilga laikq pamaldos ¢ia laikyta lietuviy kalba. Namuose taip pat senieji Zvejai gana daznai skaitydavo visokius lietuviskus giesmynus ir kitas panagias religinio turinio knygas. Siuo keliu j Zvejy latviy kalba pateko tokie Zodziai, kaip: apastals (47)"4, apiera (47), artims (48), bedievis (50), dievabaimings (53), dieva kiins (53), Rataliks (61), krikscdnis (63), neprietelis (69), neprieteliste (69), spavieda (81), sildna diena (83), u%gavienis (87), vencavane, venéavanes stdns (89), Zegndne (92), %egndti (92), sekmines, dangun Zengims, velikas ir kt. Nemaza lietuviy kalbos ZodZiy pateko ir prekybos keliu. Labai jdomus reiskinys, kad Siose tarmése vartojami lietuvi8ki skaitvardZiai nuo vienuolikos iki devyniolikos, kurie savo daryba visai skiriasi nuo latviy kalbos skaitvardziy., Latviskieji Sios riSies skaitvardZiai buvo iSstumti palyginti nesenais laikais, nes, pavyzdZiui, A. Becenbergeris* dar rago: swienapadesmit, wienpazmit oder wendldk, wéndlik, wéndlika, windldk, wendlik®*, wendlika duipadesimt, duipazmit oder dwildk, dwilika, “2 Tekstas duodamas pakeista ra’yba, ir tarmés fonetika jis atspindi tik bendrais bruozais. ® Pilg, A. Bezzenberger, Uber die Sprache der preussischen Letten, 12-4. Cia duodami ir cituoto teksto komentarai, “ Plg, J. Plakis, Kursenieku valoda; skaitiai skliaustuose nurodo sio darbo puslapius; ZodZiai, prie kuriy Saltinis nepaZymétas, uZrasyti autoriy. % Plg. A. Bezzenberger;, ten pat, 71, 4° Nurodes 3iq forma tarmés atstovas savo téva dar girdéjes vartojant forma vienpadesimt, 146 dwilaka trispadesimt, trildka, trilika katrdlika penkdlika scheschdalik septinapadesimt, septindlika aschtundlika, aschtendlak dewindlika,“ J. Plakis*? jau nurodo tik: viendlika, dvilika, trilika, ketrdlika, penkalika, se8alika, sesdlika, septinadlika, aStuopdlika, devipdlika. SkaitvardZiai Siaip jau yra labai pastovus kalbos elementas, ir Sis isibrovimas yra gana keistas reiikinys. Veikiausiai ¢ia kalta prekyba, Mat, prekiaujant skaitvardZiai kaip tik ir daugiausia vartojami. Kadangi Zvejai dazniausiai prekiaudavo su lietuviais, tai Siuos skaitvardzius nuolat turéjo vartoti. Pamazu pradéjo vartoti juos ir kalbédamiesi tarp saves latviSkai. Tarméje gana daZnai aptinkami tokie lietuviy kalbos ZodzZiai, kaip: zuikis, Svirblis, spanguole, lasini, Zaibis ,,zaibas“, liguonis, antakis, Zands ,,zandas“, Zents »zentas, rankave, pakausis, gandras, dulkes ir kt. I8 fonetiniy reiskiniy, paai’kinamy lietuviy kalbos, §i karta Zamaiciy tarmés, jtaka, J. Plakis nurodo kirtiuoto ilgojo e kai kuriais atvejais virtima dvibalsiu ier diel, kadiel, beSiedis, dieku, driegnas, dviesti, Sieda, tekielis, mievs, vielu, viesas angielis, tie “ten*8, Tatiau, kiek teko pastebéti, Sis virtimas palieté tik tokius Zodzius, kurie aptinkami ir Zemaitiy tarméje. Be duoty J. Plakio pavyzdziy, biity dar galima nurodyti Zodzius: atdriekis, ertkiete, uégavienis. Vadinasi, j Siuos Zodzius bity galima Ziiréti kaip j skolinius. Lietuviy kalbos jtaka veikiausiai reikéty aiSkinti vardazodziuose afrikaty é& dé <*tj, *dj buvima: zalktis— zalkdi, bite — bicu, briedis — briedéi, spridis— sprid%i, sirde —sird&u®. J, Endzelynas mano, kad gali kartais biiti Sios formos ir Ziemgaliskos (“laikam nebitu gluZi neiespéjams...“‘)°. Tatiau tokiu atveju Sioms formoms i8likti Salia formy zusu, vdciesi, pasu, laud biity padéjusi lietuviy kalbos jtaka. Dél lietuviy kalbos jtakos priebalsiai k, g prieS i kai kuriais atvejais nepavirto c, dz (paluogis, grekinieks). Is morfologijos ypatybiy pirmiausia reikéty nurodyti veiksmazodziy taria~ maja nuosaka, Vienaskaitos pirmajame asmenyje ¢ia visur jvestos lietuviy kalbos galiinés: biléau, duodau, iecau, nadkéau, dzievuocau, zinacau, pirkéau®', Dél lietuviy kalbos jtakos atsirado ir daugiskaitos antrojo asmens formos: duotumit, varétumit®, Plg. J. Plakis, Kursenieku valoda, 29, 4 Plg. ten pat, 16. 4 Pig. ten pat, 18. s 50 ple, J. Endzelins, Filologu biedribas raksti, 12, 170-1 (1932); J]. Endze lins, Latvie3u valodas gramatika, 178-9, 51 ple. J. Plakis, ten pat, 34-5; J. Endzelins, Par kurseniekiem un vigju valodu, 4;A. Bezzenberger, Uber die Sprache der preussischen Letten, 96-7. 2 plg, J. Plakis, ten pat, 35; A. Bezzenberger, ten pat, 97, 147 Asmeniniy jvardziy daugiskaitos galininko formos mumis, jumis taip pat paaiskinamos tik lietuviy kalbos jtaka®?, Tokios formos yartojamos kaimyninése lietuviy kalbos ‘tarmése™, Lietuviy kalbos priesaga -ybé iSstimusi latviska priesaga -ibas veselibe, teisibe®®, Lietuviy kalbos jtaka paaiikinami ir tokie posakiai, kaip: es viskuo turu, es nicka nituru, es kuo narin turu, vipi tveras viens citu (=la. vini ker viens otru)*, JIMTOBCKHA TOBOP PbIBAKOB KYPIIIO HEPHHTH H BAMAHME JMTOBCKOFO A3bIKa 3elIHeMy JaTHILICKOMY s3bIKy : K. ©. MOPKYHAC # A. H. CABAJISIYCKAC Pe30me B cratTbe JaeTcA KpaTKai uctopua Hacetenua Kypuno Hepuurn. YxaSBIBAeTCH, YTO OO/IbUIMHCTBO 2KUTeel B pasHoe BpeMa MpHObiin u3 JlaTBHH, JluTsbi 4 Apyrux crpau. Tourn sce crappie xuTelu Kypuno Hepuuru usyzapua SHAH TPH A3bIKa: JaTbIICKHH, AHTOBCKHH WH HeMeLLKHH. Jlanee ONHCbIBaeTCA OcoGeHHOCTH 3fellHero AHTOBCKOrO roBopa. ®oueruka, Tosopy xapakTepHo nNoauaa peTpakuna yqapenua. Y qapenne NepeHocHtca c KpaTKOrO MH JOJForo OKOHYAHHA Ha AOFM u KpaTKHli KopeHb copa, Hanp.: batzda~barzda ,,6opoga‘', mazi~mazZi ,,mampiet, vaikai~vaikai “‘neTu‘‘, sésuo~sesud ,,cectpa‘‘. XapakTepHo, 4TO B HaOwloqaemom ToBope yAapeHve yacTO MepeHocuTca flaxke C OKOHYAHH HUCXOAAMeH ONFOTH, Halip., arklams~arklidms ,,KoHsM‘‘, HC CepeqHHbI cOBa—Ha Hayaso cioBa. Sro o6bacuAeTcA BAMAHHeM NaTHIUCKOrO A3bIKa, Ho B HeKOTOpbIxX cJlyyaAx yuapenve ocTaeTcA B OKOHYAaHMM, HaNp.: mazai ,,mano‘‘, daugatis~daugiatis ,Oolbule’', padari‘s~padarys ,,cnenaeT, cyenaioT. B cTaTbe Takxe MogyepKHBaeTCA, UTO WaCTO Jake OHH UH TOT Ke MpeACTaBHTe/Ib ToBOpa B OTJeubHbIX ClOBaX yJapeHve CTaBHT He OJMHaKOBO. B orkpsITom mMepsHyHom OKoHYaHHH GesyqapHble é, o (yqapsemble MOUTH He BCTpeyalOTC#) COOTBeTCTBEHHO MpOHSHOCATCA ¢ (HM e) H a, Hanp.: Zme (umn Zeme)~ZEmé ,,3ema‘', biuva~bivo ,,Obim', a B ApyrHX MO3HWHAX STH Tulacuble (Ge3yqapHble H NOX yapeHuem) NpousHOCATCA Kak B AHTepaTypHOM saspike, Takoke Kak B JIHTepaTYpHOM SA3bIKe Yallle BCefO MpOH3HOCATCA HU uprouru ie, uo, ai, ei, M TOMbKO B OTJeMbHbIX CIOBAX— Kak B 2KeMaliTCKHX Tosopax, wamp.: priS<priéS ,,nepeg“, nti'<nué ,,oT, 86<8ud ,,cobaka‘’, vaka'lis (B auTepaTypHOM s3bIKe vaikélis) “‘nerKa‘'. Besylapupie AouIrue riiacHbie B OTKpsITOM OKOHYaHHH COKpaTHuMch, Hanp.: dérba~darba ,,paboty‘‘, na*kti~ e~naktj ,,H04¥b (BUH. 11g.)“, viiru~vyry ,,myxxuuH'', UacTo apesnue KpaTKHe % Pig. J. Plakis, Kursenieku valoda, 26; A. Bezzenberger; Uber die Sprache der preussischen Letten. 75. % Pilg, F. Kurschat, Grammatik der Littauischen Sprache, 234, Halle, 1876; J. Aleksandravitéius, Vakariné pajirio Zemaitiy tarmé, 59, Vilnius, 1951 (rankrastis). % Pilg. J.Plakis, ten pat, 20, 5 Plg. J. Plakis, ten pat, 29, Dél kity sintaksés lituanizmy plg. A. Bezzenberger, ten pat, 104-9, 148 riacuble, a HHOra HM JOUHe, NpeBpaTHBuIMecA B KpaTKHe, B OTKPbITOM KOHIe C/lOBA HUCuesal0T, Hamp.: dug~duga ,,pacteT, pactyT, tur~tiri »,HMeeT, HMeIOT, lép~lépo ,/laTaeT, JlaTaioT'. B 3akpbITOM KOHUEe CJlOBa yallle Bcero HcuesaeT a, Halp.: bernuks~bernikas ,,manbuHK‘', séns~sénas ,cTapili', HO HHOra B TeX 2Ke C/IOBAX OHO COXpaHseTcA. Couetanun *dj, *i Mepeq ApeBium KpaTKuM a HM AutpTOHTOM ai Yale Beero npousHocstes d, ¢, Hanp.: neléid~neléidzia ,,ue nyckaeT, He mycKaior‘, tréteis~treciais ,,TpeTbumu‘‘, HO HHOrZa NoABAAIoTCA u atpppuKaTEl (Hanp., MpoHsHocaT briedei u briedZai_,,nocu‘‘). B usyyaemom Tosope mpoH3HOCHTCA TO/IbKO MATKoe /, Hanp.: liga~liga ,,6onesub‘', Shiota ,,mersa‘‘, su gdlva ,,c ronosoli. Takoe npowsnouenne OObacHHeTCH BMAHHeM HeMeLKoro sispika, Iloq BuMAHHeM HeMeUKOrO A3bIKa Corviacubiii s Mepex p Ht Ipeppailaetcd B § Halp., Spiritas~spiritas,, cnuput‘‘, Sstudefitai~studefitai »»CTYCHTBI‘. Moponorua. B rosope cpaBHHTeIbHO YacTO ynoTpeOsioTCA HMeHHBIE (popmb! JBolicTBeHHOro 4uCIa (Yale BCero (popMbl HMeHHTeAbHOTO H BHHHTebHOrO MyXKCKOFO poja). JIA BbIpaxKeHHA HHeECCHBa MH HAaTHBa ynoTpebwsdeTCA MpeWOxwKHad KOHCTpyKUMA -7 ,,B‘‘ C BHHHTCJIBHbIM MayexKOM, Hallp., i: klaipéda~j Klaipéda ,,8 Knalineze; 8 Kaalineay“. TBoputeJbnblit naqex CAMHCTBEHHOTO YMCJIa CYeCTBUTeIbHBIX %KeHCKOFO pola C OCHOBOM Ha -t yallle BCefO KOHYaeTCH Ha -i, HaNp.: Sitrdi ,,cepauem‘‘, Zivi ,,ppi6oli* H OVeHb peqKo Ha -im (Zivim<Zuvimi ,,ppi6oii*’), B roBope ele coxpaHuuiucb HeKOTopble OCTaTKH OCHOB Ha COrlacHylo (oHemy, HO Oowbuleli GacTbIO CyulecTBHTe/IbHbIe STOH OCHOBbI y2xKe CKMOHAIOTCA NO THMaM Apyrux ocHoB. B rosope BCTpevaeTcA HeMaJIO rlaroioB aTemaTHyecKoro cupaxeHusA, Uae Bcero 9TO cbopmst 3 samua, Hanp.: Estinésti ,,ecTb, cyte“, eit~eiti ,,ugeT, HAyT, miékt~miégti ,,cnut, cnat‘‘. B mecto opm Tpoweguero MHOroKpaTHOrO BpeMeHH, yNoTpeOustemMbIX B HTOBCKOM JIHTepaTypHOM A3bIKe, B H3yY4aeMOM ToBope yNorpe6usiorca coxHEIe cpopmer, Hamp., licbéjom vest (B ANTepaTypHOM A3bIKe véZdavome) ,,Be3mH‘*. Cuntakcue. B stom pa3yele MpHBOAATCA MpuMepbI HEKOTOPbIX MaexKHbIX MH MpeAOKHBIX KOHCTpyKUM (Hanp.: HMeHHTebHbIi C HH(PHHHTHBOM H C AeelipuyacTueM, BHHHTeIbHbMi OTPHIlaHus!-H Ap.), OTMeYaeTCA ynoTpeO/eHHe HEKOTOPbIX COIO30B B C/IOXKHONOAYHHEHHOM MpeVIOKeHHH H Jp. Jlekcuka. CnospapHomy cocTaBy roBopa XapaKkTepHoO oOuMe JaTBILLICKHX, HeMeI[KUX 3aHMCTBOBaHHi. B ropope Tak»xke BCTpeyaloTcH HW CTapble JHTOBCKHE C/IOBa, peJKO MoMagalouuecd B ApyruxX ToBopaX JHTOBCKOTO A3bIKa. * * * JIateimickuit a3bIK pbi6akos Kypuno Hepwxru ucnitat Gompiuoe BINABHe JMTOBCKOPO S3biKa. ITO BAHAHMe UYBCTByeTCA B JIeKCHKe, B (OHETHKe, B MoppouoruH, a TakxKe B CHHTaKCHCe sigbiKa. OueHb HHTepecHbili takT, 4TO B CHCTeMY JIATHILICKOFO ASbIKa NPOHHKAH HMeHa YHCJHTebHbIe JIHTOBCKOTO aspika or 11 yo 19. 149