Pastabos baltų ir slavų kalbų seniausių santykių klausimu

Telee TU Vl Ue KA EB OL TY R1OrS Kb AU Seem AS. I DeireerUVO Ss Tf SOR MOK SLU AK A’DCE ME SOA PASTABOS BALTU IR SLAVU KALBU SENIAUSIU SANTYKIU KLAUSIMU Vv. MAZIULIS Jeigu XIX amiiaus indoeuropieciy kalbos mokslas (A. Sleicheris, jaunagramatikiai ir kt.) gana vieningai laikési balty-slavy prokalbés hipotezés [kuria pagimdé ne kas kita kaip tik A. Sleicherio kalby ,,kilmés medzio“ teorija (Stammbaumtheorie)], tai véliau dél to émé rastis ir kitokiy nuomoniy. Vienas Zymiausiy ano meto Rusijos kalbininky J. Boduenas de Kuitené (J. Baudouin de Courtenay) prieSingai jaunagramatikiams, mané, kad nesq pagrindo kalbéti apie balty-slavy prokalbe, nes argumenty ,,prieS“ esq ne maziau, jeigu ne daugiau, kaip ir argumenty ,,u2‘; tatiau J. Boduenas de Kurtené savo teiginiy placiau taip ir nenagrinéjo. Pirmasis argumentuotai gristi balty-slavy prokalbés nebuvima bandé Zinomas pranciizy kalbininkas A. Mejé (A. Meillet). Jis, savo studijoje ,,Les dialectes indoeuropéens“ (Paris, 1908) kritikuodamas K. Brugmano balty-slavy prokalbés koncepcija, priéjo i&vada, kad balty ir slavy kalby genetiniai santykiai esq aiskintini paralelios raidos principu. Tradici8kai galvojantiems jaunagramatikiams Si A. Mejés naujové pasirodé, suprantamas daiktas, herezija. Tatiau ir kitiems, o ypa¢ pastaryjy laiky, kalbininkams (ne vien balty-slavy prokalbés Salininkams) ji buvo (ir yra) toli grazu ne visiems priimtina. Zymusis balty kalby tyrinétojas J. Endzelynas, taip pat kaip ir A. Mejé, néra linkes pripazinti balty-slavy prokalbés, ta¢iau Sia problema sprendiia kitaip negu A. Mejé. J. Endzelynas, savo darbe , ,CilaBaHo-GasTHiickve sTIogbi'* (Xappkos, 1911) nepaprastai kruopsciai perZvelges balty-slavy panaSumus ir skirtumus, prieina i8vada, kad baltai ir slavai esq kile i atskiry praindoeuropietiy gentiy, Snekéjusiy atskiromis (nors ir gana panaSiomis) tarmémis, véliau iSgyvenusiy bendro gyvenimo epocha — ,,balty-slavy epocha® (1. c., 200—201 psl. )!. Visai tokios pat nuomonés yra laikesis? ir miisy didysis kalbininkas K. Biga — zymiausias Sios problemos balty toponimikos podiiiriu tyrinétojas, kuris paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ypat skepti8kai Zidiréjo j balty-slavy prokalbés hipoteze. ,,Kiti kalbininkai, — ra’é K. Buga, — tiki, kad kalbos bendrenybés, kuriy turi gana daug aisciy ir slavény kalbos, 1 Plg, dar J. Endzelins, Lekcijas par baltu valodu salidzinamo gramatiku, 6, Riga, 1927; J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, 18, Riga, 1951; 4. M. Oun3eaun, Jpesnefiume cnapsno-6antulickne A3HKOBbIe cBA3H, — ,,Tpyabt AKagemul HayK Jlateuiickolt CCP*‘, 2, 67—82, Pura, 1953; plg, Bonpocsi asbiko3HaHua, 4, 125, MockBa (1952) 2K. Biga, Kalby mokslas bei miisy senové. — ,,Draugija‘, 20, 9—10, Kaunas (1913). K. Biiga, Rinktiniai ra8tai, 1,407—408, Vilnius, 1958. rodantios aistius ir slavénus turéjus dar ir atskirg prokalbe po indoeuropiskosios.. Tuo ag netikiu, nes nerandu né vieno kalbos fakto, kuris bitinai versty mus pripazinti tariamaja ais¢iy-slavény prokalbe. Visos aistiy ir slavény bendrenybés terodo tiktai tiek, kad ais¢iy gyvenama kaimynais su slavénais nuo nebeatmenamy laiky, t. y. nuo indoeuropiskosios gadynés“*. Kai kas* mano, kad K. Biiga yra buves visiskas A. Mejés koncepcijos Salininkas, tatiau su tuo negalima sutikti. K. Bigos gana aiskiai neigiama pa‘itira j balty-slavy prokalbe dar neduoda mums teisés sakyti, kad K. Biiga prieStaraves J. Endzelyno koncepcijai, nes K, Biga, visada pabrézdamas ypatingg balty ir slavy kalby artimuma, buvo siy kalby kontaktinés raidos principo (ne be J. Smito »bangy teorijos® jtakos) Salininkas, plg. »kalbos bendrenybés rodo, kad aistiy biita Kaimynais su slavénais daug ilgiau nei italiky su keltais“®. Pana’iés, atrodo, kaip Endzelynas nuomonés yra ir Pr. SkardZius®. J. Endzelyno teorijos naudai (resp. prieS balty-slavy prokalbe) nemaza racionaliy samprotavimy neseniai yra pateikes Zymus tarybinis slavistas prof. dr. S. BernSteinas (C. B. Bepumteiin) savo straipsnyje ,,banto-caapanckaa SSBIKoBasl CoodulHocTE’, kurio pagrindine mintj trumpai iSreiskia Sie autoriaus Zodziai: ,,.Misy (t. y. S. Bernsteino — V. M.) straipsnyje bus kalbama kaip tik apie Verkehrsgemeinschaft (8 termina autorius toliau vertia terminu coo6mHocTb —V.M.), t.y. apie baltyir slavy kalby bendruma, atsiradusj ne dél jy bendros kilmés i§ indoeuropietiy prokalbés, o dél ilgo kontakto, prasidéjusio kur kas véliau negu indoeuropietiy epocha ir pasibaigusio dar gerokai prie’ miisy era‘8, Pla¢iau nenagrinéjant balty ir slavy kalby genetinés giminystés klausimo istorijos (tam ir taip yra skirta nemaza darby), reikia pridurti, kad, nedZiirint kaPitaliniy J. Endzelyno, K. Bigos, E. Frenkelio (E. Fraenkel) Chr. Stango, M. Fasmerio (M. Vasmer), L. Bulachovskio ir kity mokslininky (baltisty, slavisty bei indoeuropeisty, 0, be to, archeology ir pan.) tyrinéjimy, galutinis balty ir slavy kalby seniausiy santykiy problemos isprendimas, be abejo, reikalauja dar nemaza darbo*. Siaip ar taip reikia pasakyti, kad Siais laikais tick atskirés kalbés, tiek ir giminaitiy kalby studijoms vis didesnés reik&més igyja tipologija; ja balty-slavy kalby seniausiy santykiy problemai tyrinéti gana vaisingai naudoja, pvz., V. Ivanovas ir V. Toporovas", Siame straipsnyje nagrinéti balty ir slavy kalby seniausiy santykiy kilmés *K. Biga, Sis-tas ix lietuviy ir indoeuropieéiy senovés. — »9Tauta ir Zodis“, 2, 106, Kaunas, 1924; plg. dar op. cit.,1, 431. * Plg. pvz., ,,CnaBancKkan bunonorua (Philologie slave)* (tolian — CO) 4, 8, Mocxsa (1958). 5 K. Biga, op. cit., 106. ° Pr. SkardZius, Lietuviy kalba, jos susidarymas ir raida (nurodoma pagal CO, 1, 31. — V. M.). 7 Zr, CO, 1, 45—67. 8 CO, 1, 45, ® Kai kurie kalbininkai (ypat ix balty-slavy prokalbés Salininky) taria Pagrindinj ios problemos Klausimg (t. y. baltu-slavy prokalbés egzistavima ir pan.) dabar esant i’sprestq galutinai, su kuo toli grazu ne visi sutinka, 0 Zr, B. B. Upanos u B. H. Tonopos, K nocranoske sonpoca o Apesuettiumux OTHOWeCHHAX OaJITHICKHX M CAaBAHCKHX s3bIKOB (IV Mekgyuapoguniit cbe3y CJ1aBHeTOB), Mocxsa, 1958. 6 problemos neketiname, o apsiribojame tik viena kita konkretia pastaba dél kai kuriy Klausimy, turinciy tam tikra reik’me Siy kalby grupiu seniausiems santykiams tyrinéti’. I Lie. dwomi, demi, ssl. dam6 kamienas §1. Jau daugiau nei Simtas metuy kalbininkai tyrinéja lie. duomi, duosti, duodas, ssl. damb, dast®, dadet®, dady ir lie. demi, desti, dedgs esamojo laiko kamienq. Visa béda yra ta, kad daugelio atstatomosios reduplikuotos prolytés *dod(a)mt resp. *dedh(a)mil* pagal vokalizma neatitinka praindoeuropietiskyujy *dedomi resp. *dedhémi (atstatomu, paprastai, pagal skr. dadami, dadhami, gr. SGwy, oidype? ir kt.). Siam neatitikimui yra nemaza aiskinimy (Zr. 7 psl. inaSa Nr. 12), kurie paprastai remiasi Saknies *déresp. *dhékontaminacija su atitinkamais reduplikuotais esamojo laiko kamienais (bet to, plg. 8 psl. iinaSq Nr. 17); kaip ten bebiity, tatiau tokiu biidu lieka neai’kus vienaskaitos ilgojo balsinio kamiengalio (plg, skr. dadami, gr. Sw ir kt.) i&nykimas. 2. J. M. Kofinekas lie. duomi, ssl. dam aiSkina kitaip #4, Jo nuomone, balty ir slavy *domi, *dome esa kilusios i§ senesniy *domitesp. *dames, kurios esantios ne kas kita, kaip praindoeuropietiskos lytys, tik netekusios visuose skaiCiuose reduplikacinio skiemens'®. Taciau J. M. Kofineko ai&kinimai apie reduplikuota praeM1 Gia pateikiama tos patios mintys ir ta pati medziaga (nors kai kur truputj ir kitaip paredaguota), kuri buvo i$déstyta mano brogitiroje: SameTku K Boripocy 0 ApeBuelimux oTHOWeHuAX Ga/THlicKHX H caBAHCKHX AsbIKOB (IV MexyyHapomunlli cbe3q culasuctos), Busputoc, 1958. 12 prabaltoslaviska resp. prabaltiska ir praslaviska panavios reduplikacijos kamiena lytims lie. duomi, ssl. dam, lie, demi tiesiogiai arba kompromisiskai atstato: A. S chleicher, Litauische grammatik, 253—254, Prag, 1856; G. Mahliow, Die langen Vocale AEO in den europaeischen Sprachen, 84—85, Berlin, 1879; O. Wiedemann, Das litauische Prateritum, 54—55, Strassburg, 1891; O, Wiedemann, Handbuch der litauischen Sprache, 114, Strassburg, 1897; K. Brugmann, Grundriss... 2 Band, Teil 3, 1 Lieferung, 110 ir kt., Strassburg, 1913; W. Vondrdk, Vergleichende slavische Grammatik, 1, 506 ir kt., Gottingen, 1906; A. Leskien, Grammatik der altbulgarischen Sprache, 188—189, Heidelberg, 1909; A. Meillet, Le slave commun, 207—208, Paris, 1934; A. Meillet, Introduction... 204, Paris, 1934; R. Trautmann, Baltisch-slavisches Wérterbuch, 47, 56—57, Géttingen, 1923; Chr. S. Stang, Das slavische und baltische Verbum, 21—22, 268, Oslo, 1942; A, Vaillant Zr. BuJletin de la société de linguistique de Paris, 40, 22 (nors ankstiau kitaip Zr. Revue des études slaves, 14, 30 irkt.); A. Baitan, PyxopogcTBo Mo cTapocaBAHCKOMY ASbIKY, § 222, Mocxpa, 1952; 9. C. OrpemO6cKkuit, CaaBano-GaTulickoe a3bIKOBoe eAHHCTBO. — »Bonipoce! asbiKosHanua‘* (toliaa — BA), 6, 35—36, (1954); J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, § 430, Warszawa, 1956; J. Endzelins, Latvie’u valodas gramatika, 723 ir kt., Riga, 1951; M. Vasmer, Russisches etymologisches Worterbuch, 1, 327, 347, Heidelberg, 1953; B. Teoprueer, Kom Benpoca 3a GanTocaaBAHCKaTa e3HKopa oOmuocTs. — ,,BpnrapeKu esuk‘*, roa VIII, 2, 107, (1958). 18 , Die griechische Verteilung (e fiir Aorist und Perfekt, « fiir Praesens) ist sekundir* — E. Schwyzer, Griechische Grammatik, II Lief., 648, Miinchen, 1939. 4 J, M. Korinek, Praesentni tvaty korene *do- ,,ddvati‘* v jazycich slovansk¥ch a baltskfch. — ,,luisty filologické**, roénik 65, Praha, 445—454, 1938. 15 J. M. Korineko aigkinimams pritaria: E. Fraenkel, Baltische Sprachwissenschaft in den Jahren 1938-1940, 11—12, Helsinki, 1941; E, Fraenkel, Die baltischen Sprachen, 92 ir kt., Heidelberg, 1950; E. Fr aenkel, Litauisches etymoi sentini kamiena — ssl. dadeto, dady, lie. duodas (plg. skr. dadat, gr. BtBous), 0 taip pat 2 pl., 2 du., 3 sing. — yra, mano nuomone, gana dirbtiniai!®, § 3. Pirmiausia reikia pasakyti, kad sprenddiant 8 klausima gali biti du poZitiriai arba dvi alternatyvos. Pagal viena, tradicinj, pozitir] — siy veiksmazodziy Ppraesentiniy kamieny reduplikacija siekianti indoeuropietiy prokalbés laikus (2r. § 4-§ 8), pagal kita — ji galéjo atsirasti ir véliau, Kaip indoeuropietiy tarmiy izoglosiné naujové (Zr. §11). § 4. Pagal pirmaja alternatyva, rodos, patikimiausia bity manyti, kad lie. duomi, demi, ssl. damb yra neteke reduplikuoto skiemens tik vienaskaitos lytyse: vadinasi, vienaskaitos lytyse prie’ galiine siedu praesentiniai kamienai néra turéje priebalsio *-d-, plg., pvz., sanskrito, graiky kalbos paradigmas: dddami (dddasi, dddati: dadmds ir kt.), Bw (Bi5w¢, B{Swar: *Ordneyv S d{Sopev ir kt.), UI He (cds, tidyot: *nIpey Ss sidepev ir kt.) ir pan. § 5. Balty (plg. slavy ir kt.) kalbose atematiniy ir apskritai visy veiksmazodziy vienaskaitos lytys skiemeny skai¢iumi niekada nevirsija daugiskaitos bei dviskaitos ly¢iy, ta¢iau plg. skr. dddami: dadmds, dadods, gr. BiSwyt: *Bdpev SS B(S0pevir t.t. Dél to balty (ir slavy) vienaskaitos lytiy *deddmi, * dedémi reduplikaciniai skiemenys vienaskaitoje pasidaré fonomorfologiskai izoliuoti (jie nukrito): sg. 1.* dom(e)i pl. 1. *dedmé du. 1. *dedvd part. praes. act. * dedan(2)s 2. *dds(e)i 2. *desté 2. *desta 3. *doti 3. *dedint(i), -ant(i). sg. 1. *dém(e)i pl. 1. *dedmé du. 1. *dedva part. praes. act. *dedan(c)s 2. *dés(e)i 2. *desté 2. *desta 3. *déti 3. *dedint(i), -ant(z). § 6. Dél kokybidkos (it kiekybiskos) kamieno balsiy konfrontacijos, t. y. *-0-:*-é-, vienaskaitos *domi, *ddsi, *déti kamieno balsis *-6galéjo biti apibendrintas visam praesentiniam kamienui!? (plg. lie. eimi: *imé x skr. emi: imds, lie. esmi: *smé=skr. asmi: smas ir t. t.): sg. 1. *dém(e)i pl. 1. *dodmé du. 1. *dodva Part. praes. act. *dodan(t)s 2. *dds(e)i 2. *dosté 2. *dosta 3. * dott 3. *dddint(i), -ant(2) § 7. Tretioji vienaskaitos lytis *dOté pagal santykj su 2 pl.*dosté, 2 du. *désta, 3 pl. *dodint(i), ~-ant(i), part. praes. act. *dodan(t)s (plg. 3 sg. ésti: 2 pl. éste, 3 pl. *édint(), -ant(i), part. praes. act. *édan(t)s ir t. t.) pasidaré *dOsté. Daugiskaitos pirmajame asmenyje *-dprie§ -mdésningai iskrito, o pagal tai ir dviskaitos to paties asmens lytyje!®, be abejo, ne be atitinkamos itakos ir vienalJogisches W6rterbuch, 112, Heidelberg, 1955; V. Machek, Etymologicky slovnik jazyka Geského a slovenského, 81 (taéiau plg. »jen 3. plur, sté. dadie z da-d-redupl.“*), Praha, 1957. PanaSiai plg. O, Szemerényi, Zwei Fragen des urslav. Verbums, — Etudes slaves et roumaines, 1, 7—14, (1948); tatiau Sis, kaip ir J. Safarevitiaus darbas [J. Safarewicz, Przyczynki do zagadnienia wspOlnoty batto-stowiariskiej, — Sprawozdania z czynnoSci i posiedzen P.A.U., 46, Nr. 8, 199-202, (1945)], autoriui buvo neprieinamas. % Plg. ir Endzelyno kritines pastabas dél 3 Sg. — J. Endzelins, op, cit., 724. 17 Siuo atveju Sakninis -6-, Pvz., *dot(e)i (infin.), vargu ar turéjo jtakos, plg. *dét(e)i > lie. déti, tatiau demi, desti, ssl, déti, tatiau detdg (4r. Zemiau). 8 skaitos pirmojo asmens lyties’® (kurioje *-dnebuvo, Zr. aukStiau). Panaiai atsirado ir ssl. dame, dasi, dasts, dame, daste, dadgt® (part. praes. act. dady, -9sta), davé, dasta, daste, -ta lyciy kamienas. § 8. Veiksmazodzio demi paradigmojedél kieky biSkos kamieno balsiy konfrontacijos, t. y. -é-(sg.): -é (pl., du. ir atitinkamuose dalyviuose), jsigali balsis -é (be to, praesentiniy ly¢iy su tokia kamieno balsio kiekybe — daugiau). Lietuviy kalhoje *dém(e)t rutuliojosi panaSiai kaip ir *dom(e)i, taciau kamieno balsis praesense —-é-!°, 0 *-dlytyse *dedmé, *dedva i’nyko, rodos, pagal analogija (visai ne fonetiskai!) su lytimis *ddmé, *dovd (Zr. auk8tiau), *édmé > *émé, *édva >*God ir kt., juo labiau, kad vienaskaitoje *dém(e)i (vietoj senesnés *dém(e)t) *-dneturéjo; tuo biidu atsirado lie. demi, desi, destis ir t.t. PanaSiai rutuliojosi ir slavy sio veiksmazZodzio praesentiné pazadigma, gana anksti virtusi tematine — ssl. deddq < *dedig < *demi (tatiau paradigmos podiiriu analogiskos lytys —ssl. damb, dasi ir kt.), plg. ssl. viddg (plg. atematinj imperatyva vizde); lie, veimu siedkau (Dieveni’kés — Lingua Posnaniensis 5, 72-73) <3 *veimi < *veidmei; plg. A. Meillet, Le slave commun, II éd., 206 psl. §9. Dar keletas pastaby — dél 8iy veiksmazZodziy daugiskaitos treciojo asmens (3pl.) lyties. Pirmiausia pasakytina, kad 3 pl. lyties tam tikras formantinis santykis — koreliacija su praesentinio veikiamosios riiSies dalyvio lytimi gana aiSkiai matomas indoeuropieciy kalbose (formantas *-nt-), Jeigu balty prokalbéje i8 tikryju egzistavo (tuo esame jsitikine visi) 3 pl. lytis, atitinkanti (Siuo atveju) ssl. dadets, dadgt®, skr. dadati, dadhati ir pan., tai ja, t. y. *dOdint(i), *dddant(t), *dedint(i), *dedant(i), aplinkiniu keliu, gal but, rodo dalyviné lytis tokiuose i&sirei8kimuose: nér kas duodg, nér kas ded (Dusetos, Antazavé ir kt.) 21, [Savo ankstyvesnj hipotetinj spéjima (bei prie jo esanéia i8nasq)*, kad D. Kleino gramatikoje pateikiamosios 3 sg. pl. du. lytys did, (pra)ded netiesiogiai, gal bit, rodantios prabaltigkasias 3 pl. lytis *dddint(?), *dedint(i), dabar laikau esant niekuo nepagristu]. Kadangi praesentinis siy dviejy, kaip ir kity atematiniy veiksmazodziy veikiamosios riiSies dalyvis jau, rodos, iS labai seny laiky turi formanta -ant-< ide. *-ont-* (ne -int-!), tai vietoje senesnés 3 pl. lyties *dodint(i), *dedint(i), (plg. ssl. dadgre) galéjo atsirasti (ankstiau minétos 3 pl. 18 Pig, ,,Der Dual davé, vévé, évé (javé) hat analogischen dSchwund nach 1. Ps, Sg. und. Pl.“* — N. van Wijk, Geschichte der altkirchenslavischen Sprache, 1, 53, Berlin u. Leipzig, 1931. 19 Dal lie, demi, o ne *démi, plg. K. Buga. — ,,Tauta ir Zodis“, 1, 402; K. Biiga, Kalba ir senové, 1, 158, 213; K, BUga. — Archivum Philologicum, 1, 62. 2 Gal bit, Sios dvi lytys ir yra kilusios (?) i§ vienos, t. y. veiksmaZodinés-vardaZodinés resp. dalyvinés lyties, ilgainiui jéjusios j veiksmaZodZio paradigma? 21 Apie tai platiau Zr. J. Endzelin IF 33, 124—125, (1914). J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 161—162, Vilnius, 1957; J. Endzelins, Latviesu valodas gramatika, 708—712; Chr. S. Stang, Das slavische und baltische Verbum, 233—234, Oslo, 1942; plg. F. Specht KZ, 56, 121, (1929). 22 Zr, B. Maxitouuc, 3amerku K Bonpocy o ApesHeliumx oTHOWeHUAX OanTHlicKHXx H CqaBAHCKHX s3bKOB, 9(18—24 eil. i8 virSaus ir i8naSa Nr. 4), Busbuioc, 1958. 23 | ,Unzweifelhaft lag aber uridg. Abstufung in dem Partizip der meisten athematischen Verba‘ (A. Thumb, Handbuch des Sanskrit, 1, 223, Heidelberg, 1905). Balty (slavy ir kt.) dalyvinis formantas -ant- (sl. *-ont-) yra tia apibendrintas i8 tiesioginiy (netiesioginiy — *-gt-) linksniy lytiy kamieno, plg., pvz., senq dalyvinés kilmés daiktavardj lie. dantis, pris. dantis, skr. dantam (acc. sg.): datds (acc, pl.), gr. éddvta, (eol.) Bovreg (pl.): lot. dentem, air. dét, got. tunpus ir kt. 9 lyties ir partic. praes. act. koreliacijos déka bei atitinkamos tematinés lyties pavyzdziu) nauja lytis su formantu -ant-, t. y. *dddant(t), *dedani(i), plg. ssl. dadgt®, rus. Oadym™ ir pan. § 10. Lie. duomi paradigmos tematizacijai (tiesa, gana vélyvai) greta kity prieZastiy™ galéjo turéti jtakos, reikia manyti, ir praesentinio verbi finiti bei praesentinio verbi infiniti kamieno koreliacija®*. Maz%daug ta pat galima pasakyti ir apie slavy *demi paradigmos, gana anksti pasidariusios tematine, praesentinio kamieno raida. § 11. Ankséiau minétoji alternatyva (§ 4 — § 8) resp. éia nagrinéjamy veiksmazodziy praesentinés reduplikacijos nukélimas i praindoeuropieciy laikus, rodos, gali biti ir gintytinas, kadangi §i reduplikacijos projekcija i indoeuropietiy prokalbe daroma, galy gale, tik pagal atitinkamus indy-iranénu, graiky ir, dalinai, armény kalbos faktus. Tatiau yra Zinoma, kad indy-iranény, graikuy, armény kalbos sudaro atskira tarmine grupe [plg. Bonfantés (Bonfante), Porcigo (Porzig), Kraés (Krahe) ir kt. darbus], kuri turi nema%a bruo%y, skiriantiy ja nuo kity indoeuropieciy kalby (plg. veiksmazZodzio laiky sistema, augmenta ir pan.). Kad lie. duomi, demi praesentiniai kamienai galéjo niekada, vadinasi, ir indoeuropie- ¢iy prokalbéje neturéti reduplikacijos, kalba, rodos, ir kity indoeuropietiy kalby faktai, plg., pvz., het. tahhi ,,imu‘‘ (greitiausiai, i8 ide. *do- — »duoti“), temi ,,kalbu“‘ (plg. reik’miy raida — ssl. déti ,,déti; sakyti“), tehhi ,,dedu“ [abi lytys, rodos, yra kilusios i8 ide. *dhé- ,,déti‘‘ (hetity kalbai reduplikacija nesvetima, taciau ji néra formatyvinis elementas kaip, pvz., sen. indy arba graiky kalboje)]. Dél to skr. daddmi, dadhdmi, gr. Bi3uy1, i9qpe ir kt. reduplikacija galima buty laikyti Siy kalby tarminés grupés naujove. Rysium su tuo, balty (ir slavy) sig dviejy veiksmaZodziy praesentinéms lytims tekty atstatyti senovinj vaizdq (struktiriskai atsakanti praindoeuropietiska): Sg. 1. *dom(e)i pl. 1. *domé 2. *dos(e)i 2. *doté 3. *don™ 3. *donti ir kt. Sg. 1. *dem(e)i pl. 1. *demé 2. *des(eyi 2. *deté 3. *deti 3. *denti ir kt. Plg. sva. 26m, t6s, t6t, témes, t6t, tént ir kt. (atkreiptinas démesys j Saknies vokalizmo santykj — *de-mi ss *de-mei > lie. de-mi: dé-ti, *de-mi S ssl. de- -8dg: dé-ti, plg. liet. émi, ssl. jamb: skr. admi ir pan.). Tokiu bidu galima kalbéti apie tam tikro balty ir slavy kalby laikotarpio 3 pl. lyti *donti, *denti, kuri véliau pagal koreliacijg su tematine 3 pl. lytimi, pvz., *vedant(i), *ndrint(i) ir pan., buvo suprasta kaip *d-dnc(i), *d-enti®8. Kadangi & vieta buvo silpniausia pa- *4 Pig. Tl. C. Kysuenos, Ucropuyeckaa TpaMMaTHKa pycckoro s3bika, 280, Moexea, 1953. * Pilg. J. Endzelins, op. cit. 725 (nuo 4 eilutés ig virSaus), 26 Endzelyno nurodomai Saknies duoda korelizcijai su 3 pl. *dddant(i) (ér. J. Endzelins, Latvie3u valodas gramatika, 724) balty resp. ypat lietuviy kalboje at tik neprieStarauja: lietuviy senuosiuose ra’tuose 3 sg. yra apibendrintas ir daugiskaitos, dviskaitos tretiajam asmeniui, o duomi (bei demi) tematinés Praesenso lytys atsiranda, rodos, véliau (kai 3 pl. jau seniai buvo iSnykes), "7 Plg. ved. dati... tr, A. A. B apaHHHKOB, QAeMenTsI cpaBHHTenbHO-HcTopH4ece Koro MeToga B uHAOnorun BA, 2, 49, (1952). 10 radigmoje [vienafoneminé Saknis Salia_paprastos *do-, *dé-*8, o taip pat dél kity priezasciy: pvzZ., didelés balty, slavy kalby atematiniy veiksmazodziy daugumos 3 pl. lytis turi skiemeny daugiau, negu kitos (atematinés) lytys, ypa¢ daugiskaitinés, plg. lie. émi, ssl. jamb: ssl. jadgt®, balt. *smé: ssl. sqro ir pan.], délto 3 pl. lytyje galéjo atsirasti -d-*8 (t. y. *do-nti S *do-d-pti > *do-d-inti, *de-nti > *de-d-nti > *de-d-inti), gal bit, panasiai kaip sekan¢iuose, i$ senovés neturéjusiuose priebalsio -d-®: lie. aumi ,audziu“‘: austi ,,audzia“, audziqgs (plg. skr. otum ,,austi“ ir kt.), lie. géemz sgiedu“, : giesti ,,gieda“, giedgs (plg. sen. rus. 2anmu ,,giedoti (gaidys)‘*, skr. gayati,,gieda‘, gi-tas,,(i8)giedotas“ ir kt.), lie. craum jtiaudziu“: ciausti ,,ciaudi‘‘, claudas (plg. la. Skaut, skr. keauti ,,Ciaudi ir eee plg. lie. eimi ,,einu“, eiti ,,eina‘: ssl. idgro, rus. udym (ssl. idg ir kt. = rus. wdy ir kt.) ir kt. Jeigu -d-lytyse *dddant-, *dedantbity, i8 tikryjy, tokios kilmés, tai lie. duosti, desti, ssl. dast® ir kt. lyciy daryba resp. -satsiradimas biity savaime suprantamas. § 12. Salia atematiniy lie. duomi, demi, ssl. dame, *demb (sdeédt) lytiy sutinkame slavy ir balty kalbose: ssl. dajg (dajati), déjg (déjati), la. d@ ,,deda (vi8ta)“ [dét ,,déti (kiauginius)“]. Sios ‘paralelinés lytys buvo susijusios, rodos, su veiksly reik’mémis*. Plg. dar lie. joja: ved. yamt, ssl. jadgre, jade (plg. ssl. idgts: lie. eimi); lie. stoju, ssl. stajg: gr. totmpe < totapts ssl. véjg, got. waia ,,puciu: skr. vdti, gr. &qot ir kt. Il. Apie balty ir slavy enklitinius asmeninius jvardzius § 1, Baltai ir slavai visiems trims asmeninio jvardzio asmenims turi atonines resp. enklitines lytis: lie. mi, ti, s7(-i, tur but, i8 * -ei), ssl. mi, ti, si (-7 greitiausia ig * -ot). Kitos indoeuropietiy kalbos, iprastai sakoma, turin¢ios atitinkamas lytis tik pirmajam ir antrajam asmeniui, pvz., skr. me, te, gr. pot, oot (Homero tot) Teigiama, kad tokie modeliai esq bendri tik baltams ir slavams*?. Ta¢iau panasis teiginiai dar nejrodo, kad minéta balty ir slavy ypatybé bity tik Siy dviejy idiomy reiSkinys, — reikia manyti, kad jis, galy gale, yra senas indoeuropieciy reliktas, plg. gr. pot, tot, of ir kt.%? Visiems trims asmenims atitinkamus tos patios Saknies enklitikus randame, pvz., ir kyliaraStinéje hetity kalboje: -mu ,,man, mane“, -za ,,tau, tave“, -3i ,,jam, jai, sau“ (Sie hetity enklitikai turi ir daugiskai28 Sig mintj man praneSé (1958 m. geguzés 20 d.) mano maskviskis kolega V. Toporovas. 29 Priebalsinis -dpanaviais atvejais ar tik negalima (?) buty kildinti i8 senesnio *-n- (véliau disimiliacijos keliu virtusio j -dpraesentinéje 3 pl. lytyje ir atitinkamame part. praes. act.), plg., tam tikru atzvilgiu, balty praesenting priesaga -n-a? 80 Gal bit, panaSios(?) kilmés yra -dprieZastiniame veiksmazodyje vé-d-inti (plg. ges-inti ir pan.), 81 Plg., pvz., A. Meillet, Le slave commun, IT éd., 208, 223. A. Meillet, Introduction... VII éd., 219. 8 Zr., pvz., A. C. OTpemOckuk, Cnapano-OanTHiickoe A3biKOBOe eHHCTBO BA, 6, 35 (1954); J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 137, Warszawa, 1956; tretiajam asmeniui atitinkamy fakty i§ kity indoeuropieciy kalby nepateikia ir kiti, pvz., J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 148. 33 Zr, K. Brugmann, Grundriss... 2 Band, 2 Teil, 1 Lief., 407, Strassburg, 1909. 4 Zr, HU, PpAApUX, op. cit., 73, 11 tos lytis, plg. dél to slavy, indy-iranény ir kt.% atitinkamus faktus), kurie, tur bit, yra i senesniy * me, * te, * soi*®; be to, plg. Siuos enklitinius jvardzius su (hetity) savybiniais enklitiniais ivardziais, pvz., dat. sg. -mi, -ti, -837 (Sie possessiva sutinkami ypat hetity ,,Senosios valstybés‘ rastuose). Jeigu -mu, -ca, (ir jy daugiskaita) turi naudininko ir galininko reik’mes, tai -& (ir jo daugiskaita) — tik naudininko *8, Pirmojo ir antrojo asmens hetity enklitiky reik’més, rodos, turi tam tikra ry8j su toniniais asmeniniais ivardziais uk ,,a8‘‘, ik ,,tu“ (vienaskaita ir daugiskaita), kuriy galininka, naudininka ir net vardininka gali reiksti viena ir ta pati lytis. 2. Naudininkinés ir galininkinés®® reik$més gana aiskiai matyti lietuviy enklitikuose mi, 01, pyz., nemipatika Br. Pred. 2. 17, pamifakik Br. I Mos. 37. 16, Tob. 5. 17, Isz to mi auga dziaug/mas K. 13, Pamifake T. Ap. G. 11. 9, Neti: dawe KS 176, dekawojameti KM. 11; Anas mi weda K. 18, kodel mi aptéidei T. Mat. 27.46, kad «i garbintumim K. 209, Kad «i pazintu zmones K. 218 ir kt.40° Panagias reikSmes turéjo ir (gana anksti virtes sangrazos dalelyte) enklitikas si,. kurias, tiesa, galima pastebéti net ir dabartinéje kalboje, pyz., auntiosi batus: kelitosi i8 lovos, plg. la. aunies kajas!: celies agri! ir kt. Be to, rodos, esama fakty“,, liudijanciy, kad mi, ti, si turéjo ir kilmininko reikSme®, kuri turéty biti sena,. plg. skr. me, te (dat. -gen.). Slavy mi, ti, si reigkia (rodos) tik naudininka **. Jeigu balty Siy trijy enklitiky senesnés reik&més ig tikryjy yra buvusios naudininkokilmininko, tai Gia galininkine reikime ryty balty kalbose tekty aikinti ne vien pagal J. Endzelyno nurodomas prielaidas**, bet dar ir toninio asmeninio jvardZiokilmininko ir galininko santykio® jtaka‘* (plg. dél hetity, Zr. auk8¢iau). Antra vertus, indoeuropieciy Siy trijy enklitiky — seny atoniniy Zodelyciy linksninés. 85 Manoma, kad seniau taip buve ir balty kalbose Zr. J. Endzelins, Latviegu yvalodas gramatika, 915 (ten pat literatira), % Zr. H. Kronasser, Vergleichende Laut-und Formenlehre des Hethitischen,. 142, 144, Heidelberg, 1956. %? Plg. ,,Possessifs -mi-: -ti: -3i- = Hou, tot, of etc. — J, Ku tytowicz, ,,Le hittite’ — Reports for the Eighth International Congress of Linguists, Vol. II, 295, Oslo, 5—9 August 1957. ® Zr. UW. Opuazpux, op. cit.. 73; H. Kronasser, op. cit., 142—144, °° Naudininkinés mi, ti reikimés senuosiuose lietuviy raStuose vartojamos kur kag daZniau negu galininkinés — E. Hermann, Litauische Studien, 69, Berlin, 1926. 40 P vyzdziai imti #8 A. Bezzenber 5er, Beitrige zur Geschichte der litauischen Sprache, 163—164 (paliekamos autoriaus ir santrumpos), Géttingen, 1877. “ Zr. E. Hermann, op. cit., 74 ir kt, * Kurios nykimas turéjo prasidéti gana ank:ti. 43 Dél panagios (t. ytik. naudininkinés) reik’més lickany balty kalbose plg.. E, Hermann, op. cit., 73, 44J. Endzelins, lc. 4 Zr. J. Endzelins, op. cit. 505 ir kt; J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, 147—148 (§ 300, § 302). 4° PanaSiu biidu galéjo biti i&stumtos ir senosios balty toninés (nuo tam tikro. laiko gavusios ir enklizés ypatybiy, plg, dél slavy A. Batian, op. cit, 411; H. pan- -Beiix, Uctropaa crapocnapancKoro sapika, 280, Mockra, 1957) lytys *mén, *tén, *sén- (plg. pris. mien, tien ir kt. plg. ssl. me, te, se, skt. mdm, tvam, Zr. J. Endzelynas, op. cit., 148) ir atoninés (tik enklitinés) *#é, *1é, *sé (kuria, gal but, rodyty pris. si, jeigu jitikraiyra i8 *sé, plg. skr. md, tvd, gr. he, oe < *t¥e ir kt,, Zr, J. Endzelynas, lc). 12 reik&més, tur bit, jau nuo seny laiky galéjo nebuti grieztai diferencijuojamos morfologiskai*’. § 3. Ssl. se, pris. sien(sin) <*sén, si, <* sé(tur bit; Zr. iSnaSa Nr. 46, 12 psl.), rodos, galéty eiti atitikmenimi lietuviy kalbos sangrazos dalelyté -se. Ja (greta -si) sutinkame senuosiuose miisy rastuose, pvz., Mazvydas*®: raschose 13,4, kieHiese 2149, makase 3819, 11» Skaitose 13,4, pradestyse 17,, 40, prasideiase 21,, biakiese 32,7 ir kt. (Salia: pradestysy 14,, dabaiesy 34,5, giestisy 54, ir kt.); Bretkiinas Biblia: dabaiase Luk. 6, 7, piktinasse Mat. 13, 21, biotunse Jer. 32, 39, budawoiose Ap. G. 9, 31; Bretktnas Postilla: mokintuse I 3349, randasse 1 86,; Vilentas Enchiridion : testoiese 28; ,,Summa (...Ewangeliv... Kiedaynise... 1653)“: iseduotumey 21249. Senujy rasty dalelyte -se, rodos, patvirtina ir dabartinés tarmés, biitent, pietiniy Zemaitiy [kur -e dalelytéje -se negali biti Zemaiti’kas balsio -7 tarimo faktas] ir su jais susisiekian¢iy vakariniy aukstaitiy: sGkose greta sdkos, pasidaré (Pagramantis)®, péstise, vaipytise, Sukviotise, péSase, vaipose greta pestis, vaipytis, pasisuktiok (Girdziai, Skirsnemuné, Simkaitiai), suktiose, sukiese (Agilas, Tové, Lija)®® ir kt. Lie. -se (semantiskai nesiskirianti nuo -s:) yra_ kilusi, rodos, i8 ryt.-balt. *sén resp. *sé (acc. sg.3 dél galiinés plg. savé, tavé, mane). Remiantis Sia lytimi, galima manyti ryty baltus turéjus ir kity jvardiniy enklitiky galininko lytis — *mén resp. *mé, *tén resp. *té*, plg. priis. mien, tien, sien, si, ssl. me, te, se. Skr. mam, tvdm, ma, toa. § 4. Be to, reikia pasakyti, kad baltai ir slavai sangraziniy veiksmaZodziy visiems trims asmenims vartoja asmeniniy jvardZiy tik treciojo asmens enklitika — sangraza; tatiau visai panasus faktas yra ir hetity sangrazinése veiksmazodziy lytyse, kur sangrazos dalelyté visiems trims veiksmazodzio asmenims yra -za, galimas daiktas, kilusi iS * 9652, plg. pris. si < *sé (zr. auk8tiau), lot. sé. II, Apie balty ir slavy skaitvardzius™ § 1. Balty kiekinis skaitvardis ,,1* savo Saknies atavilgiu turi paraleliy ne tik slavy kalbose. Indoeuropietiy skaitvardziai ,,2“ — ,,4“¢ (santykj tarp balt. resp. lie. abuir slav. resp. ssl. oba plg. su santykiu tarp gr. gp8w ir lot. ambo) balty ir slavy kalbose vystési priklausomai nuo jy linksniavimo sistemos. Morfologinis indoeuropietiy nelinksniuojamy skaitvardziy ,,5°* — ,,9“ likimas baltyir slavy kalbose skiriasi. Balty skaitvardis ,,100‘‘ yra netarpiskas praindoeuropietiy reliktas, “ pig. E. Hermann, op. cit., 78 ir kt. 4 Cituojama pagal J. Gerulio (1922 m.) leidima. 49 Zr, P, Jonikas, Pagramantio tarmé, 66, Kaunas, 1939. % Zr, J. Gerullis ir Chr. Stangas, Lietuviy Zvejy tarmé Priisuose, 47 ir kt., Kaunas, 1933. 51 Ryty Lietuvos tarmése (su visais dziikais) galéjo foneti8kai sutapti abi senosios lytys *sei ir *sen (> *sin > -si) { viena si; panaSiai galéjo ir latviy kalboje *set ir *sén (> *sie > si) pasidaryti viena -si-. 82 Zr, H. Kronasser, op. cit,, 145, 53 Placiau apie skaitvardZius Zr. B. Maxuuc, JInTorcKHe 4HCMHTeTbHBIe H CO OTHOWeHHe Oa/ITHHCKHX YHCAHTeJIbHBIX ¢ YHCAHTeNbHDIMH APYrHX HHOeBPOrelicKUX ASbIKOB (auccepramua 4 aBTopedpepat), Mocksa, 1955; B. Maxtoauc, Mugoepponelickad AenHMaJibHafd CHcTeMa 4HCAHTe/bHBIX BS, 4, 58—59 (1956); Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai, 40—64, Vilnius, 1957, 13