Dėl „Neringos“ vardo

Var. 1. Neria — »Aistmariy Neringa‘™!: Neria (1235 m. PoU 42, 44), et mare recens et Neriam (1251 m. CDP It 1, MHW I D 48), Partem Nerie... litus Nerie (1283 m. CDP I 176), Cujus tempore magister praelibatus personatim cum militibus terrae intravit mare navigio et signum in littore versus orientem in Neria fieri fecit praecipiens, ut non vicinius illo signo ad Wislam monasterii retia locarentur (1309 m, SRP I 712)", pro quodam prato in Neria (1309 m. SRP I 713), prata in Neria (1309 m. SRP I 714), Magister ergo pro captura sturionum sub Neria et pro libertate piscandi in Wisla et aliis superius exaratis confirmavit (1309 m. SRP I 720), cum prato in Neria (1316 m. PUrk. II, 111), et prato in Neria (1316 m. 1. c. 112), partem Nerie, que se versus Danzk extendit (1321 m. US 11138). — »,Kursiu Neringa“: octingenti viri de Lethowia [= Lietuva. — V. M.] equites... per Neriam Curoniensem intraverunt Sambiensem terram (1283 m. SRP I 144), Frater Conradus, ut vir sapiens et providus, considerans, quod per Neriam, viam utique occultam, possent fratribus et terre Sambie multa damna et pericula ab infidelibus suboriri, edificare fecit in dicta Neria super litus maris salsi castrum, quod dicitur Nova domus, ne Lethowini [ = lietuviai. — V. M.} terram Sambie intrent a modo improvise (1283 m. 1. c.), Mansto et Sudargus et alli nobiles de Samenthia [= Zemaitiai, Zemaitija. — V. M.] cum V milibus equitum circa castrum noyum in Neria Curoniensi intraverunt terram Sambie et territoria Powundie et ‘Rudowie incendio vastaverunt (1308 m. SRP I 174—175), Item terciam partem Nerie Curoniensis cum piscatura adiacente (1321 m. US II 138), quia in illis finibus instaret Neria Curonica inter fratres et ecclesiam adhuc dividenda (1331 m. USTL 192), Item terciam partem Nerie versus memlam (1366 m. CDP II 123), Nerya versus Memlam (1366 m. CDP III 124). Var. 2. Nerey (Nerei) — »Aistmariy Neringa“® : Swentepolko et heredibus suis insulam, que vocatur Nerei, et sylvam in eadem insula comprehensam, necnon et harenas sitas iuxta eandem insulam a flumine... concesserunt (1248 m. PU I, 148), tatiau kitoje to paties dokumento vietoje: insula, que Nerie vocatur (1248 m. 1. c.); insulam, que vocatur Nerey™ (1248 m. Lc. [paralelus dokumentas]); in predicta silva’, que Nerey"* dicitur (1248 m. 1. c. [paraleliame dokumente yra: insulam, que Nerie vocatur 1248 m. 1. c.})**, in predicta parte sua nerei viam bestiis non precludat (1247 m. PU I, 138). Var. 3. Nerie”—,,Aistmariy Neringa“: insula que Nerie vocatur (1248 m. PU I, 148), Dantzker Nerie (1497 m. SRP V 210).—,,Kursiu Neringa“: die Kewrische Nerie (1497 m. 1. c.). 11 ,,Aistmariy. Neringa“ dia ir toliau vadinama tai, kas vokiikai reiSkia Frische Neh- % Pig. Neria (1310 m., 1310 m., 1337 m. SRP V 607, 609, 614). 1 Nerey, Nerei greitiausiai reigkia ,,Aistmariy Neringa“; pls. G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, 107, Berlin und Leipzig, 1922. " 44 Var, Nerie Cop., Zr. PU I, 148. 3% Silva yra ,,insulac Nerey“ miskas (kuris Gia ir pavadintas ,,insulae Nerey“ vardu). 36 Siame 1248 m. Ordino dokumente visais atvejais Neria ra8o Codex Diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Litvaniae, 4, 15, Vilnae, MDCCXIV. 42 Nerie yra vns, vard, rung 303 4. Nergia, Nergya1258—1366 m.(lot.) 4. Nergia Curoniensis 1322 — 1331 m. (lot.) 5. Nerge, Nerye 1410—1465 m.(vok). 5. Kurische Nerge 1340—1465 m. (vok.) 6. Nerige, Neriga 1390-1465 m. Go as theses nite shee be (vok., lot.) 7. Neringe 1453—1521 m. (vok.) 7, Seip tek eee “a8 Aca 8. Nerunge 1455 — 1520 m. (vok.) Beal Gikenigd eters eso os 9. Nerung 1466—1511 m. (vok.) Dies Pati a ipheie vie ees of * : 10. Neerung, Nehrung 1515 — 1516 m. $0) cea eisu wiigeiemes wre Sele gs aS (vok). § 6. Kaip matome, minétuose kryZiuotiy Ordino dokumentuose Aistmariy Neringos vardui randame medziagos kur kas daugiau, negu KurSiy Neringos vardui (mat, Ordino turéta daugiau reikaly kaip tik su Aistmariy Neringa). Kurgiy Neringai mano perZiiirétuose dokumentuose nesusidaro net pavyzdziy var. 2, 6—9, ar. § 4, plg. § 5, Nr. 2, 6—9 (tai, Zinoma, visai nereiSkia, kad pastarieji variantai nebuvo vartojami), nors KurSiy Neringos rastosios lytys Neria, Nerie, Nergia, Nerge (2r. § 4, var. 1, 3—5, plg. § 5, Nr. 1, 3—5)irnesiskiria nuo atitinkamy Aistmariy Neringos lytiy. Skirtumas tarp Siy dviejy Neringy pavadinimy téra tik toks, kad Kursiy Neringa raSoma paprastai (be ty atvejy, kai tame patiame dokumente kartojasi ir pan.) su pazyminiu ,,Kursin“ (—Neria Curoniensis, Karische Nerge it pan.), o Aistmariy Neringa (mazy maziausia XIII —XV a. vid.) neturi panagiai pastovaus pazyminio (—Neria, Nerie ir pan. ). Be to, Ordino dokumentuose Sios dvi Neringos skiriamos ir taip, plg. postulamus et petimus terciam partem Nergie se versus Gedanczk extendentis: Item terciam partem Nerie versus memlam (1366 m. CDP III 123); dél Sios priezasties Aistmariy Neringa vieng kartq (mano perZiiirétos medziagos duomenimis) pavadinta (tiesa, jau XV a. pab.) Dantzker Nerie (1497 m. SRP V 210). § 7. Neria Curoniensis (NB su pazyminiu Curoniensis ir pan.) dokumentuose pirma karta pasirodo tik XIII a. pabaigoje (1283 m. SRP I 144); mazdaug tuo paéiu laiku dokumentuose pirma karta aptinkame tq patj pazyminj ir Kursiy marioms — stagnum Curoniense (1303 m.% SRP I 169), daz kiirische hab (1303 m. SRP 1565), stagnum Curonicum (1331 m. US IL 192), mare Curonicum (1331 m. 1. c.), a mari Curonico(1366 m. CDP III 123), be to (tame pa- &iame dokumente), ir recentis maris Curonici (1366 m, 1. c.) ir pan. Jeigu XU a. pabaigos—XIV a. pradzZios (be to, ‘ir véliau) ordino dokumentuose Kursiq Neringa raSoma paprastai tik su pazyminiu ,,Kursiu“, t. y. Neria Curontensis ir pan., tai KurSiy marios to paties meto dokumentuose dar neretai raSomos recens stagnum (1321 m. US II 138) ir pan., plg. daz vrische hab (LR versus 3830, 3980). Tiek KurSiy Neringai, tiek ir Kursiy marioms minétas pazyminys Curoniensis (Ktrische ir pan.) bus paimtas anais laikais i8 Kur8o vysku- % Sj data pateikiama (pagal SRP leidéjus) su ta paklaida (tiesa, Gia, rodos, neesmine), kad Dusburgo (Petrus de Dusburg) veikalas »sChronicon terre Prussie“ paraSytas, rodos, 1326 m. (tikriau sakant, Siais metais Dusburgo kronika dedikuojama Ordino magistrui, — raSyta, galimas daiktas, anks¢iau). 2%. Kalbotyros klausimai, II 305 cion, tousjours costyant la mer a la main dextre; et est nomme ce dit desert le Strang de Letaoeu, non obstant ce que cest du pais de Sammette (1413 m., l. c., 445 —446); if to matome, kad net XV a. pradZioje vardas Neria Curoniensis (Ktirsche Nerge ir pan.) dar nebuvo platiai isigaléjes (vokietiy kalboje). Vadinasi, yra pagrindo tikéti, kad Neria Curoniensis (ir kiti jos variantai) bus atsiradusi, i§ tikryju, ne ankstiau kaip XIII a. antrojoje puséje (ka patvirtina ir ano meto vokieciy raStai, Zr. § 7). Neria Curoniensis vardas atsiranda, bitent, kryZiuociy (ne kalavijuotiy) dokumentuose. Todél, turint galvoje visa tai, kas pasakyta auksciau (ypat § 6—Neria ,,Aistmariy Neringa“: Neria Curoniensis ,,.Kursiy Neringa‘), reikia manyti, kad vardu Neria (= pris. *Nerija, 4r. § 15) pirma tesivadino tik ',,Aistmariy Neringa“ (t. y. Neria rei8ké tik »Aistmariy Neringa“), o Kursiq Neringai varda Neria Curoniensis (resp. Kiirsche Nerge ir pan.) bus pasidare XIII a. antrojoje puséje patys KryZiuociy ordino (galutinai jsitvirtinusio Kurso vyskupijos paSonéje — prie KurSiy mariy, vadinasi, ir Kurgiy Neringos) Zmonés, nusizitiréje j Neria ,,Aistmariy Neringa“, i8 tos patios lyties Neria (,,Aistmariq Neringa“) ir paZyminio Curoniensis®; plg. santykj Neria ,,Aistmariy Neringa“: Neria Curoniensis ,,Kur8iy Neringa“ su recens mare (1234 m. SRP I 60, plg. Jero$ino kronikos SRP I 358: daz orische hab) ,,Aistmarés“: daz vrische hab (1256 m. LR versus 3830, plg. Jerosino kronika SRP I 630 ) ,,Kursiy marios“ > recens mare Curonicum (1366 m. CDP III 123) > mare Curonicum (1331 m. US II 192; 1366 m. CDP III 123). Sio paragrafo i&vady teiginiais, rodos, reikia aigkinti ir tq fakta, kodél vakariniy lietuviy bei Priisijos lietuviy ir Neringos zveju tarmés nepazista Nerijos resp. Neringos (2r. § 1—2)*6, taip pat ir ,,Kursin* — varde Kursiy marios (marés, -rill, Subst. f. Pl. 1. das kurische Haff 2 jeder gréssere Binnensee Kr8Z II 243, plg. juirios und jurés, -i#, Subst. fem. PI. die See, das Meer, vorzugsweise die Ostsee Kr8Z 11 157, 2r. NsZ 383, 43;ir kt.). § 9. Minétos lytys Nergia, Nergya (§ 4 var. 4), Nerge, Nerye (§ 4 var. 5) ir Nerige (Neriga) (§ 4, var. 6) yra ne kas kita, kaip ta pati XII—XIV a. lotyni8kai ra’yty dokumenty Neria (= Nerie*® § 4 var. 3). Lytys Neria = Nergia = Nergya=Nerie = Nerige = Neriga greitiausiai bus buvusios triskiemenés, ” o Nerge = Nerye — dviskiemené, atsiradusi i§ pirmosios triskiemenés”, plg. Marienburg ir Mergenburg. Raidés -gra’ymas vietoj -j- (resp. -i-) minétais atvejais % Pig. ir A. Bezzenberger, l. c. ; %® XVII a, antrosios pusés keliautojas J. A. von Brandas, keliaves Kur3iy Neringa ir ja aprages (1674 m.), taip pat néra pateikes Neringos (t. y. vok. Neirung ar pan.) vardo (Zr, Johan-Arnholde von Brand, REISEN durch die Marck Brandenburg, Preussen. Churland, Liefland, Plesscovien, Gross-Naugardien, Tweerien und Moscovien, 48—49, Wesel, 1702). Sis faktas rodo, gal biit, tai, kad Neringos to meto vietiniams gyventojams (net suprantantiems ar ir kalbantiems yokiskai) net ir voki8ka Neringos lytis (Nehrung ar pan.) buyo nejprasta (resp. negirdéta). 27 Dél mariy reik8més ,,Haff“ plg. atitinkamus ir iliry kalbos faktus, Zr. H. Krahe, Baltico—Illyrica. — Festschrift fiir Max Vasmer zum 70 Geburtstag, 247, Berlin, 1956. % Dél Neria—>Nerie (vyns, vard.) plg. H, Paul, Deutsche Grammatik, 2 Band, 3 Teil, 154 § 107, Halle (Saale) , 1954, * Pig. R, Ekblom, Der Ordensdeutsche Ortsname Nerge ,,Nchrung“ ein nordgermanisches Lehnwort. — ,,Sprakvetenskapliga Sallskapets i Uppsala Férhandlingar“, 152, Uppsala (1946 — 1948), ; 307 pradzioje priisy vietovardziai Ordino ra&tininky néra tiksliai uZra’omi (Zr. Sio straipsnio § 11)**. Taigi Nerey yra grei¢iausiai i& *Nereye, kuri santykiauja su Nerea (var. prie Nergia 1258 m. US II 23) taip, kaip Nerie™ (zr. § 4 var. 3) = Nerige (§ 4 var. 6) su Neria = Neriga (§ 4 var. 6), t. y. *Nereje (= Nerie): *Nereja (= Neria). Pig. Zemaitiy upe Notija = Nateye (1253 m. LU I 327). I8 *Nereje resp. *Nereja (= Nerea zr. US 1123) bus atsiradusi ir lenk. Nierzeja ,Nehrung“, véliau perdirbta (pagal mierza) { Mierzeja, Lyties * Nereje = *Nereja formantas -ejvietoj -ijbus ano meto vokieciy ar priisy kalbos faktas, rodantis -iplatuma. Vadinasi, tiek Nerey, tiek ir lenk. Nierzeja veikiausiai rodo ta patj Salting — Neria, Nerie ir pan. : § 11. Auké¢iau pateiktoji medziaga (§ 4, var. 1—9) if XITI—XVI a. pr. dokumenty gana aiskiai rodo buvus dvi pagrindines (Aistmariy bei Kurviy) Neringos vardo lytis: 1.N eria (var. Nerey, Nerie, Nergia, Nerge, Nerige it pan.) ir2. Neringe : Nerunge (var. Nerung ir pan.). Lytis Neria uz Neringe : Nerunge yra senesné, nes Neringe: Nerunge sutinkama tik nuo XV a., tuo tarpu kai XIJI—XIV a. ra8tuose téra tik Neria (suprantama, kartu su kitais savo variantais, plg. § 4), randama, be to, ir véliau (XV a. dokumentuose, Zr. § 4 var. 3, 5, 6). Reikia pasakyti, kad vokietiy kronikos ir kiti panadtis raétai prie’ XIV a. pradziq buvo raSomi paprastai lotynikai, 0 nuo XIV a. vis labiau ir labiau jsigali vokietiy tarmiy kalba®?. Ta patj galima pasakyti ir apie vokiectiy Ordino dokumentus. Nors Ordino dokumentus tiek prie 1300 m., tiek ir véliau raSé paprastai vokietiai (jvairiy tarmiy atstovai), tatiau vokietiy kalbos nuo XIV a. jsigaléjimas kryZiuotiy raStuose jtartinai sutampa ir su lyties Neringe:Nerunge vélyvesniu, negu Neria, pasirodymu. Be to, jeigu Neria sutinkama (nuo XIII a.) lotyniSkuose rastuose (i8 cia jvairiais variantais patekusi ir j vokiSkuosius), tai Neringe : Nerunge pasirodo nuo XV a. vidurio tik vokiskai raSytuose dokumen- ‘tuose. Todél galima manyti, kad Neringe, vietoj Nerige, Nerge (= Neria), gal biit, bus gavusi -ni§ Ordino ra’tininky lipy (2r. Zemiau). Tokiq nuomone, be to, paremia ir tai, kad ,,nach 1450, z.T. auch schon vorher, hat man in immer steigendem Masse das Gefiihl, die Namen sind zwar preussischen Ursprungs, werden aber als solche kaum noch empfunden. Sie machen sogar, wie wir sehen werden, deutsche Lautveranderungen mit, d. h. sie entwickeln sich allm&hlich zu den jetzigen germanisierten O.N. des chemaligen preussischen Sprachgebiets. Kurz, bei der grammatischen Behandlung der preussischen O. N. ist immer wieder auch das Deutsche zur Erklaérung heranzuziehen“. Priisy vietovardziai pirmojoje XIII a, puséje Ordino uzraSomi dar ne visai gerai®®, — tiksliausiai jie uzrasomi XIII a. gale®*. XIII a. pabaigos Neringos lytis (lotyniSkai uZra’yta) yra Neria (tik 81, o ne Neringe : Nerunge, Pig. 1. c., 213. % Galiiné -e < -a, pig. iinasa Nr, 28. % Pig. K. Baga, Upiy vardy studijos ir aistiy bei slavény senové. — ,,Tauta ir zodis“, 1, 32, Kaunas, 1923; Biel. Gr. 235; V. Kiparsky, Die Kurenfrage. — Suomalaisen Tiedeakatemian Toimituksia, 42 (ser. B), 129, Helsinki, 1939. % Pig, ir R. Ekblom, op. cit. 87 Zr, H, Paul, Deutsche Grammatik, 1, 120, Halle (Saale), 1955. % G. Gerullis, op, cit,, 213, Sig '