Dėl „Neringos“ vardo

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, III LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA DĖL NERINGOS VARDO V. MAŽIULIS § 1. Senovėje prūsai, kaip ir jų artimieji kaimynai bei giminaičiai lietuviai, pietuose ribojosi su vakarų slavais — lenkais. Pietvakariuose prūsų kraštas tęsėsi net iki Vyslos žemupio, o vakaruose prūsų žemes skalavo Aistmarės, Kuršių marios ir Baltijos jūra. Vadinasi, prūsų kraštui priklausė ar bent su juo betarpiškai siejosi ir Aistmarių bei Kuršių Neringa resp. Nerija: pastarasis vardas, reikia manyti, buvo pažįstamas gyvajai prūsų kalbai (žr. žemiau). Tačiau prūsų kalba yra jau mirusi (prūsai galutinai suvokietinti XVII a. pabaigoje), o išlikusiuose jos rašto paminkluose nei Neringos, nei Nerijos vardas nepaliudytas. § 2. Neringos (ši lytis dažniausiai vartojama dabartinėje literatūrinėje lietuvių kalboje) ar Nerijos vardo, mano duomenimis, nepažįsta taip pat ir senieji lietuvių raštai bei lietuvių kalbos tarmės¹. Patys Kuršių Neringos vietiniai gyventojai savo kraštą paprastai vadina Kōpomis², plg. Kōpos, -ų Subst. f. Pl. die Nehrung, ein Dünenstreifen zwischen dem Kurischen Haff und der Ostsee (KršŽ II 197), plg. Kōpininkas Subst. mob. Nehrunger (KršŽ II 196); Kōpai, ų m. pl. die kurische Nehrung (NsŽ 204); Nehrung bey Mümmel kopos (Kraž. 363), tačiau Nehrung Randawos. Kalnai (l.c.), plg. Nahrung³ Pajūrei, Randawōs (KžŽ 144); Nehrung. Pajūrei, ų, M. Randawos, ų, F. (CGL II 124); Nehrung Pajūrei, Randawos (B 942). Pastaruosius Neringos vardus randame ir Neselmano, Kuršaičio žodynuose: Pajūrei, ų m. pl. die Nehrung (NsŽ 43); Rándawos, ų, f. pl. die Nehrung (Bd. Qu) (NsŽ 427); [pajūriai, -ių, Subst. m. Pl. die Nehrung, sonst kūpos⁴] (KršŽ II 287); [randawos, -ų, Subst. f. Pl. die Nehrung, sonst kūpos] (KršŽ II 344). Kaip matome, Kuršaičiui lytis pajūriai ir randawos reikšme „Nehrung“ iš gyvosios kalbos nebuvo žinomos; tą patį reikia pasakyti ir dėl Neselmano randawų (Neselmanas nurodo Brodovskio ir „Clavis Germanico-Lith- ¹ Tokio vardo nepažįsta ir latvių kalba. Plg. dar: „lit. nerijà „Nehrung“ ist eine ganz junge künstliche Neubildung!“ — Zeitschrift für slavische Philologie 27, 439; Språkliga Bidrag (Meddelanden från seminarierna för slaviska språk...), 3 (Nr. 13), 50, Lund, 1959. ² Šį pavadinimą (≈ vok. Nehrung) vartojo ir K. Būga, plg. „Kuršo latviai drauge su Kōpų (Nehrung) latviais“ — K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, 2 sąs., CXXII, Kaunas, 1925. ³ Nahrung yra KžŽ parašyta, rodos, vietoj Näһrung (kadangi Nahrung čia eina po Näһr-). ⁴ Kuršaičio kūpes = liter. liet. kūpos, plg. ir KršŽ II 197. 301 vana“ žodynus), gal būt, ir dėl lyties pajūriai „Nehrung“, plg. Fr. Kuršaičiui iš gyvosios kalbos pažįstamą lytį: pajūrės, -ių, Subst. f. Pl. die Gegend am Meer (KrŽ II 287), plg. Pajures, ū f. pl. die Gegend an der See, der Strand, die Nehrung (NšŽ 43). § 3. Minėtų (Kuršių) Neringos pavadinimų Kōpos (Kopai) Kalnai, Pajūriai (Pajūrės) santykis su bendriniais lietuvių kalbos daiktavardžiais yra visai aiškus: tikriau sakant, šie žodžiai yra ne tiek tikriniai, kiek bendriniai daiktavardžiai (daugiskaitoje vartojami ir minėtoms vietoms pavadinti). Tą patį, rodos, reikia pasakyti ir apie lytį Randawos „die Nehrung“ resp. randavos5. Esama tam tikro pagrindo tvirtinti, kad žodį randavos bus pasidarę patys „kuršininkai“ (Kuršių Neringos gyventojai6): randavos santykiauja, galimas daiktas, su latv. randa „ein niedriger Heuschlag am Meere“7 (<*„krantas“) < lyb. rända resp. est. randa „krantas, Strand“. Tokiu būdu reikia manyti, kad „kuršininkų“ žodis randavos bus reiškęs maždaug tą patį, ką ir lietuvių pajūriai „Strand, Nehrung“ (žr. aukščiau), be to, plg. išnašą Nr. 24. Dėl tokios žodžio randavos darybos plg. latv. dumbrs „bala“; latv. dumbrava „klampynė“, latv. pane „srutos“ (prūs. pannean „Moosbruch“): latv. peņava „klanas“, liet. salā: salava „Werder“ ir kt8. Lytis Randuwas (Kraž 363) nuo lyties Randawos iš esmės skiriasi, rodos, tik priesaga -uw-9 (abi lytys yra mot. g. dgs. vard.). Taigi aukščiau (§ 2) minėti Kuršių Neringos pavadinimai Kalnai, Kōpos (Kopai), Pajūriai (Pajūrės), Randavos, rodos, sudaro dvi semantines grupes: 1. „(smėlio) aukštumos“ ir 2. „(jūros ar marių) pakrantės“ arba 1. Kalnai = Kōpos (Kopai) ir 2. Pajūriai (Pajūrės) = Randavos (dėl šio santykio įdomu pridurti, kad tie XVII—XVIII a. mūsų žodynai, kurie Kuršių Neringai nepateikia lyties Kōpos, nepateikia ir lyties Kalnai, žr. B 942, CGL 124, KžŽ 144: juose tėra tik Pajūriai ir Randavos, suprantama, kaip gretiminės lytys, žr. § 2). Reikia manyti, kad kalnais ir pajūriais Kuršių Neringą bus ėmę vadinti lietuviai, o kopomis ir randavomis — kuršininkai (kopomis, gal būt, — ir lietuviai, prūsai?)10. § 4. Žodis Neringą bei Neriją į lietuvių literatūrinę kalbą bus atėjęs (resp. padarytas kaip naujadaras) iš raštų. Neringos bei Nerijos pirmykštis šaltinis bus ieškotinas atitinkamuose viduramžių lotyniškuose bei vokiškuose dokumentuose. Tuose dokumentuose Neringos vardas yra rašomas gana įvairiai. Čia pateiksiu pagrindinius nagrinėjamojo vietovardžio variantus, rinktus iš Kryžiuočių ordino 1235—1521 m. dokumentų. 5 Pvz., ir J. Endzelynas rašo randavos (bendrinis daiktavardis), žr. J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, 287, Rīgā, 1951. 6 Pastabas (ir literatūrą) dėl Kuršių Neringos gyventojų žr., pvz., K. Morkūnas ir A. Sabaliauskas, Kuršių Neringos žvejų lietuvių tarmė. — Lietuvių kalbotyros klausimai, 2, 132—135, Vilnius, 1959. 7 Dėl latv. randa ir jos kilmės žr. K. Mūlenbacha, Latviesu valodas vārdnīca, 3, 477, Rīgā, 1927—1929. Plg. A. Leskien, Die Bildung der Nomina im Litauischen, 350, Leipzig, 1891. 8 Dėl pastarųjų žodžių darybos žr. J. Endzelīns, op. cit., 286 ir kt.; Pr. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, 379 ir kt., Vilnius, 1943. 9 Dėl priesagos -uw- ir -av- santykio žr. Pr. Skardžius, l. c.; J. Endzelīns, l.c. 10 Plg. ir tai, kad Neringoje, be kuršininkiškų, yra lietuviškų vietovardžių, žr. A. Bezzenberger, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, 132—140, Stuttgart, 1889. 302 Var. 1. Neria — „Aistmarių Neringa“11: Neria (1235 m. PoU 42, 44), et mare recens et Neriam (1251 m. CDP II 1, MHW I D 48), Partem Nerie… litus Nerie (1283 m. CDP I 176), Cujus tempore magister praelibatus personatim cum militibus terrae intravit mare navigio et signum in littore versus orientem in Neria fieri fecit praecipiens, ut non vicinius illo signo ad Wislam monasterii retia locarentur (1309 m. SRP I 712)12, pro quodam prato in Neria (1309 m. SRP I 713), prata in Neria (1309 m. SRP I 714), Magister ergo pro captura sturionum sub Neria et pro libertate piscandi in Wisla et aliis superius exaratis confirmavit (1309 m. SRP I 720), cum prato in Neria (1316 m. PUrk. II₁ 111), et prato in Neria (1316 m. l. c. 112), partem Nerie, que se versus Danzk extendit (1321 m. US II 138). — „Kuršių Neringa“: octingenti viri de Lethowia [= Lietuva. — V. M.] equites… per Neriam Curoniensem intraverunt Sambiensem terram (1283 m. SRP I 144), Frater Conradus, ut vir sapiens et providus, considerans, quod per Neriam, viam utique occultam, possent fratribus et terrae Sambiae multa damna et pericula ab infidelibus suboriri, edificare fecit in dicta Neria super litus maris salsi castrum, quod dicitur Nova domus, ne Lethowini [= lietuviai. — V. M.] terram Sambiae intrent a modo improvise (1283 m. l. c.), Mansto et Sudargus et alli nobiles de Samenthia [= Žemaičiai, Žemaitija. — V. M.] cum V milibus equitum circa castrum novum in Neria Curoniensi intraverunt terram Sambiae et territoria Powundie et Rudowie incendio vastaverunt (1308 m. SRP I 174–175), Item terciam partem Nerie Curoniensis cum piscatura adjacente (1321 m. US II 138), quia in illis finibus instaret Neria Curonica inter fratres et ecclesiam adhuc dividenda (1331 m. US II 192), Item terciam partem Nerie versus memlam (1366 m. CDP II 123), Nerya versus Memlam (1366 m. CDP III 124.). Var. 2. Nerey (Nerei) — „Aistmarių Neringa“13: Swentepolko et heredibus suis insulam, que vocatur Nerei, et sylvam in eadem insula comprehensam, necnon et harenas sitas juxta eandem insulam a flumine… concesserunt (1248 m. PU I₁ 148), tačiau kitoje to paties dokumento vietoje: insula, que Nerie vocatur (1248 m. l. c.); insulam, que vocatur Nerey14 (1248 m. l. c. [paralelus dokumentas]); in predicta silva15, que Nerey14 dicitur (1248 m. l. c. [paraleliame dokumente yra: insulam, que Nerie vocatur 1248 m. l. c.])16, in predicta parte sua nerei viam bestiis non precludat (1247 m. PU I₁ 138). Var. 3. Nerie17—„Aistmarių Neringa“: insula que Nerie vocatur (1248 m. PU I₁ 148), Dantzker Nerie (1497 m. SRP V 210). — „Kuršių Neringa“: die Keurische Nerie (1497 m. l. c.). 11 „Aistmarių Neringa“ čia ir toliau vadinama tai, kas vokiškai reiškia „Frische Nehrung“. 12 Plg. Neria (1310 m., 1310 m., 1337 m. SRP V 607, 609, 614). 13 Nerey, Nerei greičiausiai reiškia „Aistmarių Neringą“, plg. G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, 107, Berlin und Leipzig, 1922. 14 Var. Nerie Cop., žr. PU I₁ 148. 15 Silva yra „insulae Nerey“ miškas (kuris čia ir pavadintas „insulae Nerey“ vardu). 16 Šiame 1248 m. Ordino dokumente visais atvejais Neria rašo Codex Diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae, 4, 15, Vilnae, MDCCXIV. 17 Nerie yra vns. vard. 303 Var. 4. Nergia, Nergya — „Aistmarių Neringa“: Nergia 9X [1258 m. CDP I 114—115, plg. MHW I R 24 (16X US II 25—28)], Nergya 3X (1258 m. CDP I 114—115), Nergia [var. Neria, Nerea (1258 m. US II 23)], et alterius Nergie terciam partem, que extendit versus Gdanzk (1322 m., visa frazė 2X, US II 152). — „Kuršių Neringa“: una cum tercia parte Nergie Curoniensis, que se extendit versus Memelam (1322 m., visa frazė 2X, US II 152), Nergia Curoniensis¹⁸ (1331 m. Us II 192). Var. 5. Nerge, Nerye — „Aistmarių Neringa“: uff der Nerye (1408 m. SRP III 290), uf dy Nerye (1410 m. SRP III 320), zcu dem Stuthoffe uf der Nerge (1465 m. SRP V 243). — „Kuršių Neringa“: von Littouwin durch ir erge ubir di kürische Nerge (apie 1340 m. SRP I 508), ûf der kürschin Nerge vart (apie 1340 m. l. c.), und zugen durch ir erge ob di Kürsche nerge in zu Samelande (SRP I 572), Czüm ersten nachtleger Rossiten; von dannen ken Wintburg vff der Nerge (1387 m. SRP II 665), uff der Nerge (1465 m. SRP V 252), uf der Nerge (1465 m. SRP V 243). Var. 6. Nerige, Neriga — „Aistmarių Neringa“: Nerige (1390 m. CDP IV 114), et in Insulam majorem et in Nerigam (1440 m. SRP III 398), uff der Nerige (1465 m. SRP V 244), uff die Nerige (1465 m. SRP V 258), uf die Nerige (1465 m. SRP V 252). Var. 7. Neringe — „Aistmarių Neringa“: uffir Nerynge (1453 m. SRP III 486), under die Neringe (1458 m. SRP IV 556), auf der Nerynge (1497 m. SRP V 501), in der Neringe (1507 m. SRP V 456), der Neringe halben (1508 m. SRP V 457), umb der Nerynge halben (1512 m. SRP V 462), auf dy Nerynge (1521 m. SRP V 514); Neringen: uff der Neringen [var. Nerige] zcu halden (1465 m. SRP IV 619), uff der Neringen 2X (1465 m. SRP IV 620, 627). Var. 8. Nerunge — „Aistmarių Neringa“: uff der Nerunge (1455 m. SRP IV 516), an die Nerunge (1457 m. SRP IV 546), die Nerunge (1464 m. SRP IV 611), uff der Nerunge (1465 m. SRP IV 623), langst die Nerunge (1490 m. SRP IV 781), auf die Nerunge (1518 m. SRP V 530), langest die Nerunge (1520 m. SRP V 533); Nerungen: uff der Nerungen [var. Nerige] (1465 m. SRP IV 624). Var. 9. Nerung, Neerung — „Aistmarių Neringa“: uff der Nerung [var. Nerige] und im Fisch auschen Werder (1466 m. SRP IV 629), Die Nerung (1497 m. SRP V 447), von der Nerungk (1501 m. SRP V 453), an die Nerungk (1511 m. SRP V 462), in der Neerung ... in der Neerunge (1516 m. SRP V 476), in die Nehrung (1515 m. SRP V 473). § 5. Čia pateikta 1235—1521 m. dokumentų medžiagą, liečiančią abi Ne-ringas, galima apibendrinti tokia chronologine išvada: „Aistmarių Neringa“ 1. Neria, 1235—1331 m. (lot.¹⁹) 2. Nerey (Nerei) 1247—1248 (lot.) 3. Nerie 1248—1497 m. (lot., vok.¹⁹) „Kuršių Neringa“ 1. Neria Curoniensis 1283—1366 m. (lot.) 2. . . . . . . . . . 3. Kęwrische Nerie 1497 m. (vok.) 18 Plg. paralelaus dokumento lytį Neria Curonica (1331 m. l. c., t. y. US II 192). 19 Sutrumpinimai lot., vok. reiškia, kad žodis yra rastas lotyniškai resp. vokiškai rašytuose dokumentuose. 304 4. Nergia, Nergya 1258—1366 m. (lot.) 4. Nergia Curoniensis 1322—1331 m. (lot.) 5. Nerge, Nerve 1410—1465 m. (vok). 5. Kurische Nerge 1340—1465 m. (vok.) 6. Nerige, Neriga 1390—1465 m. (vok., lot.) 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . 7. Neringe 1453—1521 m. (vok.) 7. . . . . . . . . . . . . . . . . . 8. Nerunge 1455—1520 m. (vok.) 8. . . . . . . . . . . . . . . . . . 9. Nerung 1466—1511 m. (vok.) 9. . . . . . . . . . . . . . . . . . 10. Neerung, Nehrung 1515—1516 m. (vok). 10. . . . . . . . . . . . . . . . . . § 6. Kaip matome, minėtuose kryžiuočių Ordino dokumentuose Aistmarių Neringos vardui randame medžiagos kur kas daugiau, negu Kuršių Neringos vardui (mat, Ordino turėta daugiau reikalų kaip tik su Aistmarių Neringa). Kuršių Neringai mano peržiūrėtuose dokumentuose nesusidaro net pavyzdžių var. 2, 6—9, žr. § 4, plg. § 5, Nr. 2, 6—9 (tai, žinoma, visai nereiškia, kad pastarieji variantai nebuvo vartojami), nors Kuršių Neringos rastosios lytys Neria, Nerïe, Nergia, Nerge (žr. § 4, var. 1, 3—5, plg. § 5, Nr. 1, 3—5) ir nesiskiria nuo atitinkamų Aistmarių Neringos lyčių. Skirtumas tarp šių dviejų Neringų pavadinimų yra tik toks, kad Kuršių Neringa rašoma paprastai (be tų atvejų, kai tame pačiame dokumente kartojasi ir pan.) su pažyminiu „Kuršių“ (—Neria Curoniensis, Kürische Nerge ir pan.), o Aistmarių Neringa (mažų mažiausia XIII—XV a. vid.) neturi panašiai pastovaus pažyminio (—Neria, Nerïe ir pan.). Be to, Ordino dokumentuose šios dvi Neringos skiriamos ir taip, plg. postulamus et petimus terciam partem Nergie se versus Gedanczk extendentis: Item terciam partem Nerie versus memlam (1366 m. CDP III 123); dėl šios priežasties Aistmarių Neringa vieną kartą (mano peržiūrėtos medžiagos duomenimis) pavadinta (tiesa, jau XV a. pab.) Dantzker Nerie (1497 m. SRP V 210). § 7. Neria Curoniensis (NB su pažyminiu Curoniensis ir pan.) dokumentuose pirmą kartą pasirodo tik XIII a. pabaigoje (1283 m.²⁰ SRP I 144); maždaug tuo pačiu laiku dokumentuose pirmą kartą aptinkame tą patį pažyminį ir Kuršių marioms — stagnum Curoniense (1303 m.²⁰ SRP I 169), das kürische hab (1303 m. SRP I 565), stagnum Curonicum (1331 m. US II 192), mare Curonicum (1331 m. l. c.), a mari Curonico (1366 m. CDP III 123), be to (tame pačiame dokumente), ir recentis maris Curonici (1366 m. l. c.) ir pan. Jeigu XIII a. pabaigos—XIV a. pradžios (be to, ir vėliau) ordino dokumentuose Kuršių Neringa rašoma paprastai tik su pažyminiu „Kuršių“, t. y. Neria Curoniensis ir pan., tai Kuršių marios to paties meto dokumentuose dar neretai rašomos recens stagnum (1321 m. US II 138) ir pan., plg. das vrische hab (LR versus 3830, 3980). Tiek Kuršių Neringai, tiek ir Kuršių marioms minėtas pažyminys Curoniensis (Kürische ir pan.) bus paimtas anais laikais iš Kuršo vyskup- ²⁰ Ši data pateikiama (pagal SRP leidėjus) su ta paklaida (tiesa, čia, rodos, neesmine), kad Dusburgo (Petrus de Dusburg) veikalas „Chronicon terre Prussie“ parašytas, rodos, 1326 m. (tikriau sakant, šiais metais Dusburgo kronika dedikuojama Ordino magistrui, — rašyta, galimas daiktas, anksčiau). 20. Kalbotyros klausimai, III 305 pijos (plg. Curonia, dioecesis Curoniensis 1237 m. Biel. Gr. 422) pavadinimo21, plg. „das vorbeschreiben lant vnd wiltnisse mit dem grossen v rischen habe ist und wirt geheysen, hehalden vnd genant nach dem bischtom vnd der kirchen czu Kurlant vnd hot den namen Kurlant vnd Kurche hap (SRP II 110). Kuršių Neringa negalėjo savo pažyminio „Kuršių“ gauti iš Kuršių marių (mare Curonicum [1331 m. US II 192] ir pan.) vardo, kam, be kita ko, prieštarauja ir tai, kad senuosiuose kryžiuočių dokumentuose čia nagrinėjamų abiejų Neringų toponimai nėra siejami su Kuršių marėmis ir Aistmarėmis, plg. Item terciam partem Nerie Curoniensis cum piscatura adiacente et terciam partem Nerie, que se versus Danzk extendit, cum utraque piscatura tam salsi maris quam recentis stagni episcopus et capitulum repetunt et requirunt (1321 m. US II 138), extra Sambiam postulamus et petimus terciam partem Nergie se versus Gedanczk extendentis: Item terciam partem Nerie versus memlam (1366 m. CDP III 123). Taigi reikia manyti, kad vietovardžiams Neria Curoniensis ir mare Curonicum (stagnum Curoniense ir pan.) pažyminį Curoniensis,-e (Kürische ir pan.) bus pasidarę Ordino (kryžiuočių, žr. žemiau) raštininkai tik po to, kai Livonijos Kuršo vyskupijos sienos priėjo prie Kuršių Neringos bei Kuršių marių, t. y. prie Klaipėdos. Kuršo vyskupijos dalimi Klaipėdos apylinkės faktiškai pasidaro po 1252 metų, kuriais Kalavijuočių ordinas pasistato (tikriau sakant, 1252 m. nutariama statyti22) Klaipėdoje savo pilį. Kryžiuočių ordinas, hegrodabamas Prūsų žemes, artinasi iš pietų prie Kuršių marių, kurių pakrantėse jis galutinai įsitvirtina taip pat nuo XIII a. antrosios pusės pradžios. § 8. Reikšmingas faktas yra tai, kad kalavijuočiai (rodos, anksčiau už kryžiuočius pasiekę Kuršių Neringą ir Kuršių marias), 1256 m. žygiuodami per Kuršių Neringą į Sambiją (padėti kryžiuočiams malšinti sambių sukilimo) ir grįždami atgal, kryžiuočių dokumentuose vėliau minimo Kuršių Neringos vardo dar nepažįsta: Livonijos eiliuotoje kronikoje rašoma, kad jie žygiuoja „bi des meres strant“ (LR versus 4073, dar žr. LR versus 3953—3960, 4070—4073, plg. SRP I 631, 632). Flandrų keliautojas Gilbertas de Lannroy (gim. 1386 m.), 1413 m. keliavęs tomis pačiomis vietomis, Kuršių Neringą vadina vokišku (tarmišku „plattdeutsch“23) vardu Strang (= strant LR versus 4073)24: et coste on la mer a main senestre en cheminant de Keuniczeberghe et a la main dextre une autre grosse riviere, et nomme l’on ce chemin le Strang (1413 m. SRP III 445), quant on a passe outre le dit Strang, on entre ou pais de Samette; mais on treuve bien douce lieues de desertes solitudes sans trouver quelque trace de humaine habita- 21 Plg. V. Diederichs, — Magazin, herausgegeben von der Lettisch-Litterarischen Gesellschaft, 17 (1), 7, Mitau (1883); A. Bezzenberger, Über die Sprache der preussischen Letten, 137, Göttingen, 1888; J. Endzelīns, Par kurseniekiem un viņu valodu, 6 (atspaudas iš „Burnickes“ 1931 m., 1202—8). 22 Žr. E. Joachim-W. Hubatsch, Regesta historico-diplomatica Ordinis S. Mariae Theutonicorum 1198—1525. Pars II (Regesta Privilegiorum Ordinis S. Mariae Theutonicorum), 17, Göttingen, 1948. 23 Žr. A. Bezzenberger, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, 22, Stuttgart, 1889. 24 „bi des meres stranz“ (1256 m. LR versus 4073); Strang 3X (1413 m. SRP III 445—446) pasakymas plg. su liet. pajūriai (B 942, CGL II 124, KžŽ 144) ≈ randavas (B 942, CGL II 124) „(Kuršių) Neringa“ (žr. § 3). 306 cion, tou(s)jours costyant la mer a la main dextre; et est nomme ce dit desert le Strang de Letaeou, non obstant ce que c’est du pais de Sammette (1413 m., l. c., 445—446); iš to matome, kad net XV a. pradžioje vardas Neria Curoniensis (Kürsche Nerge ir pan.) dar nebuvo plačiai įsigalėjęs (vokiečių kalboje). Vadinasi, yra pagrindo tikėti, kad Neria Curoniensis (ir kiti jos variantai) bus atsiradusi, iš tikrųjų, ne anksčiau kaip XIII a. antrojoje pusėje (ką patvirtina ir ano meto vokiečių raštai, žr. § 7). Neria Curoniensis vardas atsiranda, būtent, kryžiuočių (ne kalavijuočių) dokumentuose. Todėl, turint galvoje visa tai, kas pasakyta aukščiau (ypač § 6—Neria „Aistmarių Neringa“: Neria Curoniensis „Kuršių Neringa“), reikia manyti, kad vardu Neria (= prūs. *Nerjā, žr. § 15) pirma tesivadino tik „Aistmarių Neringa“ (t. y. Neria reiškė tik „Aistmarių Neringa“), o Kuršių Neringai vardą Neria Curoniensis (resp. Kürsche Nerge ir pan.) bus pasidarę XIII a. antrojoje pusėje patys Kryžiuočių ordino (galutinai įsitvirtinusio Kuršo vyskupijos pašonėje — prie Kuršių marių, vadinasi, ir Kuršių Neringos) žmonės, nusižiūrėję į Neria „Aistmarių Neringa“, iš tos pačios lyties Neria („Aistmarių Neringa“) ir pažyminio Curoniensis²⁵; plg. santykį Neria „Aistmarių Neringa“: Neria Curoniensis „Kuršių Neringa“ su recens mare (1234 m. SRP I 60, plg. Jerošino kronikos SRP I 358: daz vrische hab) „Aistmarės“: daz vrische hab (1256 m. LR versus 3830, plg. Jerošino kronika SRP I 630) „Kuršių marios“ > recens mare Curonicum (1366 m. CDP III 123) > mare Curonicum (1331 m. US II 192; 1366 m. CDP III 123). Šio paragrafo išvadų teiginiais, rodos, reikia aiškinti ir tą faktą, kodėl vakarinių lietuvių bei Prūsijos lietuvių ir Neringos žvejų tarmės nepažįsta Nerijos resp. Neringos (žr. § 1—2)²⁶, taip pat ir „Kuršių“ — varde Kuršių marios (marės, -rių, Subst. f. Pl. 1. das kurische Haff²⁷; 2. jeder grössere Binnensee KrŠž II 243, plg. jürios und jūrės, -ių, Subst. fem. Pl. die See, das Meer, vorzugsweise die Ostsee KrŠž II 157, žr. NsŽ 383, 43; ir kt.). § 9. Minėtos lytis Nergia, Nergya (§ 4 var. 4), Nerge, Nerye (§ 4 var. 5) ir Nerge (Neriga) (§ 4, var. 6) yra ne kas kita, kaip ta pati XIII—XIV a. lotyniškai rašytų dokumentų Neria (=Nerie²⁸ § 4 var. 3). Lytis Neria = Nergia = Nergya = Nerie = Nerge = Neriga greičiausiai bus buvusios triskiemenės, o Nerge = Nerye — dviskiemenė, atsiradusi iš pirmosios triskiemenės²⁹, plg. Marienburg ir Mergenburg. Raidės -g- rašymas vietoj -j- (resp. -ij-) minėtais atvejais 25 Plg. ir A. Bezzenberger, l. c. 26 XVII a. antrosios pusės keliautojas J. A. von Brandas, keliavęs Kuršių Neringa ir ją aprašęs (1674 m.), taip pat nėra pateikęs Neringos (t. y. vok. Nehrung ar pan.) vardo (žr. Johan-Arnholde von Brand, REISEN durch die Marck Brandenburg, Preussen, Churland, Liefland, Plesscovien, Gross-Naugardien, Tweerien und Moscovien, 48—49, Wesel, 1702). Šis faktas rodo, gal būt, tai, kad Neringos to meto vietiniams gyventojams (net suprantantiems ar ir kalbantiems vokiškai) net ir vokiška Neringos lytis (Nehrung ar pan.) buvo neįprasta (resp. negirdėta). 27 Dėl marių reikšmės „Haff“ plg. atitinkamus ir ilirų kalbos faktus, žr. H. Krahe, Baltico—Illyrica. — Festschrift für Max Vasmer zum 70 Geburtstag, 247, Berlin, 1956. 28 Dėl Neria→Nerie (vns. vard.) plg. H. Paul, Deutsche Grammatik, 2 Band, 3 Teil, 154 § 107, Halle (Saale), 1954. 29 Plg. R. Ekblom, Der Ordensdeutsche Ortsname Nerge „Nchrung“ ein nordgermanisches Lehnwort. — „Språkvetenskapliga Sällskapets i Uppsala Förhandlingar“, 152, Uppsala (1946—1948). 307 atspindi atitinkamą viduramžių vokiečių kalbos tarties faktą (prieš priešakinius balsius, ypač po likvidų l, r, vietoj i rašoma g)³⁰, plg. to meto vokiečių historge = historie (< lot. historia), vigilge = vigilie (< lot. vigilia), Mergenburg (1416 m. CEV 1029), Margenburg (1392 m. SRP II 651), Margenburch (SRP II 162, 165), Mergenburgk i. e. castrum sancte Marie (1280 m. SRP I 142) Marienburg (1350 m. SRP II 515, 691); Mergenwerden (apie 1340 SRP I 355), Mergenwerdir (l. c. 354), Merginwerdir (l. c.) Merienwerder (1391 m. SRP II 268), Marienwerdir (1390 m. l. c.), Insula sancte Marie (1279 m. SRP I 120); Gilge (1393 m. SRP II 673), Gilga (1352 m. SRP II 517, 656) = liet. Gilija. Galima dar palyginti mūsų upės Nėris (Nerìes, Nėri) užrašymą ano meto dokumentuose: Var. 1. Nerge (Nerga): vlize Nerge (apie 1340 m. SRP I 539), Nerge (1372 m. SRP II 101), uff der Nerge bey Kawen (1384 m. SRP V 224), vf der Nerge (1384 m. SRP III 130), obir dy Nerge (1385 m. SRP II 695), bi der Nerge (1385 m. SRP II 696), dy Nerge (1385 m. II 700), dy Nerge 2X (1385 m. SRP II 694), vf die Nerge [var. Nerye] (1386 m. SRP II 686), vassir Nerge (1409 m. CEV 173); circa Nerge (1373 m. SRP II 104), fluvii Nerge (SRP III 137), vada Nerge (1385 m. SRP III 139), vada Nerge et Memele (1385 m. SRP III 138), a Nerga (1361 m. SRP II 531), prope Nergam (1362 m. SRP II 532), prope Nergam (1362 m. SRP II 533), contra Nergam sitam (1362 m. SRP II 537), prope Nergam (1364 m. SRP II 543), juxta Nergam (1364 m. SRP II 642), juxta Nergam 2X (1365 m. SRP II 552, 553), usque Nergam (1377 m. SRP II 590), prope Nergam (1379 m. SRP II 591), in Nerga (1379 m. SRP II 597), ad Nergam (1379 m. SRP II 601), Nergam 2X (1382 m. SRP II 619), ad Nergam (1382 m. SRP II 622), venit in Nergam (1383 m. SRP II 623), ad Nergam (1385 m. SRP II 624), venit ad Nergam (1385 SRP II 632), venit ad Nergam (1388 m. SRP II 634), proficiscitur… per Nergam in Lithwaniam (1390 m. SRP II 641), trans Nergam (1390 m. SRP II 643), venientes ad Nergam (1393 m. SRP II 652), Nergam 3X (vns. gal. 1394 m. SRP 659). Var. 2. Nerye: Nerye (1377 m. SRP III 106), uf der Nerye (1384 m. SRP III 135), von der Neryen kele (1385 m. SRP II 694), uf der Nerye… uf die Nerye (1385 m. SRP III 138), syt der Nerye… ober die Nerye (1388 m. SRP III 154), uff der Nerye (1390 m. SRP III 165), obir die Nerye (1391 m. SRP III 172), bie der Nerye (1396 m. SRP II 692), uff der Nerye (1401 m. SRP III 247), bie der Nerye (1401 m. SRP III 254), uf der Nerye (1402 m. SRP III 159), uf dy Nerye… die Nerye… syten der Nerye (1402 m. SRP III 258), uff der Nerye (1404 m. SRP III 272). Var. 3. Nerie: die Nerie in die Memel fellet (1409 m. CEV 3 ir 1384 psl.). Var. 4. Nerea: vadum per Neream (1402 m. SRP III 258). Var. 5. Nerryne: flumen vulgariter Nerryne (1365 m. SRP II 550). Var. 6. Nare: a fluvio Nare (1294—1300 m. SRP I 159). Var. 7. Nyeriz, Nieriz (1237 m. Biel. Gr. 422, 106, 107). § 10. Lytis Nerey (žr. § 4 var. 2) santykiauja su Neria, kaip prūs. Wilkey (1261 m. PÜ II 114), Wilkeye (1450 m.)³¹ su liet. Vilkija³², žinant, kad XIII a. ³⁰ Žr. H. Paul, Mittelhochdeutsche Grammatik, 33, Halle (Saale) 1953; B. M. Жирмунский, Немецкая диалектология, 285, Москва — Ленинград, 1956. ³¹ Žr. G. Gerullis, op. cit. 201. ³² Plg. l. c. 308 pradžioje prūsų vietovardžiai Ordino raštininkų nėra tiksliai užrašomi (žr. šio straipsnio § 11)33. Taigi Nerey yra greičiausiai iš *Nereye, kuri santykiauja su Nerea (var. prie Nergia 1258 m. US II 23) taip, kaip Nerie34 (žr. § 4 var. 3) = Nerige (§ 4 var. 6) su Neria = Neriga (§ 4 var. 6), t. y. *Nereje (≈ Nerie): *Nereja (≈ Neria). Plg. žemaičių upę Notiją = Nateye (1253 m. LU I 327)35. Iš *Nereje resp. *Nereja (= Nerea žr. US II 23) bus atsiradusi ir lenk. Nicrzeja „Nehrung“36, vėliau perdirbta (pagal mierzą) į Mierzeja. Lyties *Nereje = *Nereja formantas -ej- vietoj -ij- bus ano meto vokiečių ar prūsų kalbos faktas, rodantis -i- platumą. Vadinasi, tiek Nerey, tiek ir lenk. Nierzeja veikiausiai rodo tą patį šaltinį — Neria, Nerie ir pan. § 11. Aukščiau pateiktoji medžiaga (§ 4, var. 1—9) iš XIII—XVI a. pr. dokumentų gana aiškiai rodo buvus dvi pagrindines (Aistmarių bei Kuršių) Neringos vardo lytis: 1. Neria (var. Nerey, Nerie, Nergia, Nerge, Nerige ir pan.) ir 2. Neringe : Nerunge (var. Nerung ir pan.). Lytis Neria už Neringe : Nerunge yra senesnė, nes Neringe : Nerunge sutinkama tik nuo XV a., tuo tarpu kai XIII—XIV a. raštuose tėra tik Neria (suprantama, kartu su kitais savo variantais, plg. § 4), randama, be to, ir vėliau (XV a. dokumentuose, žr. § 4 var. 3, 5, 6). Reikia pasakyti, kad vokiečių kronikos ir kiti panašūs raštai prieš XIV a. pradžią buvo rašomi paprastai lotyniškai, o nuo XIV a. vis labiau ir labiau įsigali vokiečių tarmių kalba37. Tą patį galima pasakyti ir apie vokiečių Ordino dokumentus. Nors Ordino dokumentus tiek prieš 1300 m., tiek ir vėliau rašė paprastai vokiečiai (įvairių tarmių atstovai), tačiau vokiečių kalbos nuo XIV a. įsigalėjimas kryžiuočių raštuose įtartinai sutampa ir su lyties Neringe:Nerunge vėlyvesniu, negu Neria, pasirodymu. Be to, jeigu Neria sutinkama (nuo XIII a.) lotyniškuose raštuose (iš čia įvairiais variantais patekusi ir į vokiškuosius), tai Neringe : Nerunge pasirodo nuo XV a. vidurio tik vokiškai rašytuose dokumentuose. Todėl galima manyti, kad Neringe, vietoj Nerie, Nerge (= Neria), gal būt, bus gavusi -n- iš Ordino raštininkų lūpų (žr. žemiau). Tokią nuomonę, be to, parem ia ir tai, kad „nach 1450, z. T. auch schon vorher, hat man in immer steigendem Masse das Gefühl, die Namen sind zwar preussischen Ursprungs, werden aber als solche kaum noch empfunden. Sie machen sogar, wie wir sehen werden, deutsche Lautveränderungen mit, d. h. sie entwickeln sich allmählich zu den jetzigen germanisierten O. N. des ehemaligen preussischen Sprachgebiets. Kurz, bei der grammatischen Behandlung der preussischen O. N. ist immer wieder auch das Deutsche zur Erklärung heranzuziehen“38. Prūsų vietovardžiai pirmojoje XIII a. pusėje Ordino užrašuose dar ne visai gerai39,— tiksliausiai jie užrašomi XIII a. gale39. XIII a. pabaigos Neringos lytis (lotyniškai užrašyta) yra Neria (tik ši, o ne Neringe : Nerunge, 33 Plg. l. c., 213. 34 Galūnė -e < -a, plg. išnašą Nr. 28. 35 Plg. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė. — „Tauta ir žodis“, 1, 32, Kaunas, 1923; Biel. Gr. 235; V. Kiparsky, Die Kurenfrage. — Suomalaisen Tiedeakatemian Toimituksia, 42 (ser. B), 129, Helsinki, 1939. 36 Plg. ir R. Ekblom, op. cit. 37 Žr. H. Paul, Deutsche Grammatik, 1, 120, Halle (Saale), 1955. 38 G. Gerullis, op. cit., 213. 39 l. c. 309 spėjama, bus buvusi pažįstama gyvajai prūsų kalbai žr. § 15). Neringe bei Nerunge Ordino dokumentuose pirmą kartą pasirodo kaip tik po 1450 metų: Neringe — 1453 metais (žr. § 4 var. 7), Nerunge — 1455 metais (žr. § 4 var. 8). § 12. Lotyniškosios Neria variantai (apvokietinti) Nerge, Nerye, Nerige ir kt. prielinks­ninėse konstrukcijose, mano duomenimis, neturi naudininko⁴⁰ (vokiškosios) galūnės -n, bet atsiradusioje lytyje Neringe : Nerunge sutinkame ir naudininką su -n41: uf der Neringen (1465 m. žr. § 4 var. 7), uf der Nerungen (1465 m. žr. § 4 var. 8), nors greta yra: uffir Neringe (1453 m. žr. § 4, var. 7), uff der Nerunge (1455 m. žr. § 4, var. 8). Jeigu Nerge, Nerige ir kiti panašūs variantai rodo jų „stiprųjį“ vokiečių kalbos linksniavimą, tai Neringen (vns. naud.), Nerungen (vns. naud.), Neringe (ir vns. naud.), Nerunge (ir vns. naud.) — ir „silpnąjį“, ir „stiprųjį“. Vadinasi, „silpnojo“ Neringos linksniavimo lytys pasirodo tik XV a. viduryje, t. y. tada, kai atsiranda ir patys apvokietintos Neringos formantai -ing- : -ung- (NB su -n). § 13. Man rodos, gana reikšmingas faktas yra tai, kad Johano Lindau’o kronikoje esančioms lytims Neringe(n) — Nerung(e)(n) šios kronikos kitame kodekse (t. y. Gdansko — Dancingo kodekso, kurį SRP leidėjai sutrumpintai žymi raide D, ištraukoje) pateikiama (kaip variantinė lytis) Nerige (NB ne Nerge ar pan.)⁴², t. y. lytims Neringen (vns. naud. 1465 m. SRP IV 619), Nerungen (vns. naud. 1465 m., SRP IV 624), Nerung (vns. naud. 1466 m. SRP IV 629) variantinė lytis yra Nerige (D. 2 — SRP IV 619, 624, 629) [NB ne Nerge ir pan.]. Galima spėti, kad triskiemenės lyties Nerige (≈ Neria ir pan., žr. aukščiau) formantas -ige savo laiku bus imtas fonetiškai vertinti taip, kaip ir formantas -ig(e), pvz., šiais atvejais: Venedig < Venedige (< Venetia), vok. Käfig „narvas“ Kefige, keuje (< lot. cavea), vok. Mennig(e) < lot. minium ir pan. ⁴³ Priesagos -ing(e) : -ung(e)44 daiktavardžių resp. vietovardžių (tokios priesagos tikrinių vardų pažįstama vokiečiams gana daug⁴⁵) pavyzdžiu pačiu vokiečių lūpose, būtent, apie XV a. vidurį (kada ir prasideda intensyvus prūsų vietovardžių vokietinimas, žr. aukščiau) minėta triskiemenė lytis Nerige savo formanto -ige atžvilgiu, gal būt, ir galėjo būti perdirbta į Neringe („stiprusis“ linksniavimas) bei Neringe(n) („silpnasis“ linksniavimas): Nerung(e) („stiprusis“ linksniavimas) bei Nerunge(n) („silpnasis“ linksniavimas)⁴⁶. Šiam, man rodos, pagrindiniam, 40 Dėl naudininko dažno (sc. prielinks­ninėse konstrukcijose) vartojimo vokiečių vietovardžiuose (naudininko lytis tam tikrais atvejais čia turėjo įtakos net ir vardininko lyčiai) plg. H. Paul, op. cit., 2, 160—163. 41 Lytis („silpnojo“ linksniavimo) Neringen: Nerungen (t. y. su -n!), kurios mano rastos tame pačiame dokumente (Johano Lindau kronikoje SRP IV, 490—637), yra naudininko linksnyje (sc. prielinksninė konstrukcija). 42 Lytis Nerige : Neriga mano rasta 1390—1465 m. dokumentuose. 43 Dėl šių pavyzdžių žr. H. Paul, op. cit., 1, 305—306. 44 Dėl priesagos -ing : -ung žr. H. Paul, op. cit., 5, 64—66; dėl priesagų -ing ir -ung paralelizmo plg. tai, kad, pvz., Ner-ing-en (vns. naud. 1465 m. SRP IV 619): Ner-ung-en (vns. naud. 1465 m. SRP IV 624): Nerunge (vns. naud. 1465 m. SRP 623): Ner-ung (vns. naud. 1465 m. SRP IV 629) yra vartojama tame pačiame dokumente. 45 Plg. H. Paul, op. cit. 5, 64. 46 Be to, galima spėti, kad lytis Nerige greta „stipriojo“ linksniavimo, gal būt, bus turėjusi (XV a. vidury?) kartais ir „silpnojo“ linksniavimo atvejų (gal būt, plg. 310 faktoriui, gal būt, bus turėjęs tam tikros įtakos ir toks priesagų -ig(e) : -ing(e) santykis, kokį kad randame, pvz., šiose vardų paralelėse: Hartig : Harting, Tausig : Tausing, Lumig : Luming ir t.t. 47 § 14. Kaip bebūtų atsiradusi lytis Neringe : Nerung(e) vietoj resp. greta senesnės (žr. § 11) lyties Neria (Nerge ir pan.), tačiau viena, rodos, tikėtina yra tai, kad prie Neringe : Nerung(e) atsiradimo bus prisidėję patys Ordino vokiečiai. Kaip jau minėta, vardas Neria, reiškiantis „Aistmarių Neringą“, pasirodo XIII a. pirmojoje pusėje; iš tos pačios lyties Neria su pažyminiu Curoniensis (Kürsche ir pan.) XIII a. antrojoje pusėje bus padarytas vardas Neria Curoniensis „Kuršių Neringa“ (žr. § 7 — § 8). Ir tik nuo XV a. vidurio atsiranda Neringe : Nerung(e) (žr. § 11). Jeigu Ordino dokumentų lytis Neria (Nerge ir pan.) „Aistmarių Neringa“ atspindi, rodos, prūsų gyvosios kalbos faktą — prūs. *Nerijā (tur būt; žr. § 15), tai to negalime pasakyti apie lytį Neringe : Nerung(e) arba, k‘taip sakant, neturime pagrindo atstatyti lytį prūs. *Neringā (??)⁴⁸. Tiesa, prūsams (kaip ir visiems baltams) gerai pažįstami tiek -ij-, tiek ir -(i)ng- priesagos vietovardžiai (resp. vardžodžiai); tačiau prūsų vietovardžiai (hidronimai ir kiti toponimai) su -ij- ir -(i)ng-, užfiksuoti Ordino raštuose XIII—XIV amžiuje ir išlikę vokiečių kalboje net iki pastarųjų laikų, dėsningai nėra pakeitę priesagos -ij- į priesagą -(i)ng- (ir atvirkščiai)⁴⁹, plg. Seria (1388 m.) = pastarų laikų (=past.l.) Sorge⁵⁰, Warnye (1341 m.) = past. l. Warnien⁵¹, Wilkey (1261 m.)= past. l. Wilkie⁵², Berring (1340 m.) = past. l. Berting-See⁵³, Ising (1354 m.)= past. l. Eissing-See⁵⁴, Seringe (1331—35 m.): Serung (1415 m.) = past. l. Sarong-See⁵⁵ ir daugelis kitų. Pagaliau minėtina dar ir tai, kad Ordino dokumentų lytį Neria (=prūs. *Nerijā, tur būt; žr. § 15) ≈ Nerige perdirbti (kaip kad suponuota aukščiau, žr. § 11—13), tur būt, bus padėjęs ir ta aplinkybė, kad Neria (ir kiti jos variantai) XIII-XV amžiuje (gal būt, ir niekada) nebuvo nei hidronimas, nei lauko, nei gyvenvietės ar miesto ir pan. vardas, o krašto—srities (Landstrich), tiesa, palyginti, nedidelio (kur randame tačiau ne vieną gyvenvietę), vardas (mat dėl pastarųjų aplinkybių Ordino raštu lytis Neria ≈ Nerige, man rodos, kaip tik mažiau buvo apsaugota nuo atitinkamų fonetinių-morfologinių apkeitimų). Nergien-, tiesa, sudurtiniame žodyje Nergienort? 1258 m. US II 27), kuriais lyties Nerige minėtas perdirbimas į Neringe(n), rodos, būtų dar palengvėjęs; mat -igen (*Ner-igen) vokiečių tarmėse galėjo būti tariamas ir kaip -iṇ, tačiau tarmėse maždaug taip (t. y. kaip -iṇ) galėjo būti tariamas ir -ing(e) (plg. *Nerigen = Nering(e)), plg. H. Paul, op. cit., 1, 305 (Anm. 4), 300; plg. dar A. Weller, Die Sprache in den ältesten deutschen Urkunden des deutschen Ordens, 81, Breslau, 1911. Gal būt, taip santykiauja lotyniško dokumento Nedighen (1253 m. LU I 321) ir vokiško (paralelaus) dokumento Nedingen (1253 m. LU I 322) lyčių parašymas. 47 Pastarųjų vokiečių vardų santykis remiasi nosinio iškritimu resp. jo išlikimu, žr. H. Paul, op. cit. 1, 370—372; 5, 64. 48 Tokios lyties, t. y. prūs. *Neringā, kalbininkai ir neatstato. 49 Be to, tas pats ir vienas toponiminis objektas prūsų (kaip ir kitų baltų) nėra vadinamas pirma priesagos -ij-, vėliau — priesagos -(i)ng- (ir atvirkščiai) dariniu. 50 Žr. G. Gerullis, op. cit. 155. 51 l. c., 197. 52 l. c., 201. 53 l. c., 20. 54 l. c., 50. 55 l. c., 155—156. 311 Taigi sunku patikėti, kad prūsai (t. y., būtent, jie), nuo XIII a. vadinę „Aistmarių Neringą“ lytimi Neria (Ordino ano meto dokumentų lytis), nuo XV a. vidurio būtų ėmę vadinti šias vietas vardu Neringe (: Nerunge). Vadinasi, reikia manyti, kad lytis Neria santykiauja su lytimi Neringe [:Nerung(e)] kaip senesnė lytis su naujesne [rodos, perdirbta vokiečių, gal būt, iš Nerige (≈ Neria…)] lytimi. § 15. Pati Neringos vardo, t. y. Neria ir pan., etimologija dar nėra aiški. Minėtinos dvi pagrindinės nuomonės: vieni kalbininkai sako šį vietovardį esant baltiškos, t. y. prūsiškos, kiti — germaniškos kilmės⁵⁵. Pirmosios nuomonės rimčiausiais šalininkais laikytini K. Būga ir G. Gerulis⁵⁶, antrosios, rodos,—R. Ekblomas⁵⁷. K. Būga ir G. Gerulis manė, kad Ordino raštų lyties Neria ir pan. [NB ne Neringe ar Nerung(e)!] užrašymas suponuojantis lytį prūs. *Nerijō, gretintiną su baltų toponimika, be to, ir su bendriniu vardu liet. nérti⁵⁸. Neringos vardo ryšį su liet. nérti jau yra nurodęs G. H. F. Neselmanas⁵⁹. Lytį *Nerijō buvus pažįstamą prūsams mano ir žymus švedų kalbininkas R. Ekblomas, tačiau jis tvirtina, kad *Nerijō prūsai esą pasiskolinę iš Skandinavijos germanų, t. y. iš vikingų *neri (<skand. *narja) < germ. *ner- „siauras“⁶⁰; be to, skandinavų kilmės, R. Ekblomo nuomone, esą ir Gdansko, Elbingo vardai⁶¹, dėl kurių kilmės taip pat nėra vieningos nuomonės⁶². Skandinavišką lyties prūs. *Nerijō kilmę R. Ekblomas, be kita ko, grindžia tuo, kad šiuo vardu vadintos vietos buvusios pažįstamos skandinavams jau anksčiau negu atėjūnams Ordino vokiečiams⁶³. Tačiau vis dėlto nėra taip jau lengva įrodyti, kad Neringos vardui — prūs. *Nerijō atsirasti pastarieji faktoriai bus turėję reikšmės, iš tikrųjų, daugiau negu tas faktas, kad Neringa iš senovės yra prūsų krašto (žr. § 1) kampelis. Vienu iš svarbiausių argumentų savo hipotezės naudai R. Ekblomas laiko tai, kad lytis prūs. *Nerijō etimologiškai negali būti siejama su baltų leksika resp. su liet. nérti „tauchen“ (kaip kad manė G. H. F. Neselmanas ir vėliau K. Būga su G. Geruliu, žr. aukščiau), kadangi tam prieštaraujanti semantika: Neringa 55 Literatūros šiuo klausimu apžvalgą žr. R. Ekblom, op. cit., 133—136; dėl Neringos vardo germaniškos kilmės žr. dar F. Kluge—W. Mitzka, Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, 506 (plg. ten esančią literatūrą), Berlin, 1957. Minėtina dar P. Šmito (tiesa, niekuo nepagrindžiama) nuomonė, pagal kurią Neringos vardas siejamas su Herodoto minimais neurais (οι Νευροί) — P. Šmits, Kuršu kāpu folklora, 4, Rīgā, 1933. 56 K. Būga, Rinktiniai raštai, 1, 508, Vilnius, 1958; G. Gerullis, op. cit., 107. 57 R. Ekblom, op. cit., 133—160; R. Ekblom, Balt. gudas und schw. Gute „Gotländer“. — Rakstu krājums (veltījums akad. prof. dr. Jānim Endzelīnam viņa 85 dzīves un 65 darba gadu atcerei), 96, Rīgā, 1959. 58 Žr. K. Būga, l. c., G. Gerulis, l. c. 59 G. H. F. Nesselmann, Thesaurus linguae Prussicae, 111, Berlin, 1873. 60 R. Ekblom, Der Ordensdeutsche Ortsname Nerge „Nehrung“ ein nordgermanisches Lehnwort. — op. cit., 143—150. 61 R. Ekblom, op. cit., 159—160; R. Ekblom, Balt. gudas und schw. Gute „Gotländer“. — op. cit., 96 ir kt. 62 Plg., pvz., В. Н. Топоров, О балтийских следах в топонимике русских территорий. — Lietuvių kalbotyros klausimai, 2, 59 (ten pat literatūra), Vilnius, 1959; G. Gerullis, op. cit., 48—49; K. Būga spėjo Elbingo vardą buvus gotiškos kilmės, žr. Švietimo darbas, 5/6, 19, Kaunas, 1921. 63 Žr. R. Ekblom, Der Ordensdeutsche Ortsname Nerge „Nerung“ ein nordgermanisches Lehnwort, — op. cit., 143—150, 157. 312 nesanti „Tauchland“⁶⁴. Kas ne kas, tačiau semantika čia gali būti ir visiškai niekuo dėta: juk liet. nerti reiškia ne tik „untertauchen“, bet ir „auftauchen“⁶⁵. Dėl viso to vargu ar galima galvoti, kad R. Ekblomo įrodinėjimai yra geresni už K. Būgos ir G. Gerulio nuomonę, pagal kurią prūsų vietovardis *Nerijā laikytinas baltiškos kilmės žodžiu. IŠVADOS 1. Lietuvių (taip pat ir latvių) kalbos tarmės ir senieji raštai dabartinėje literatūrinėje lietuvių kalboje vartojamos lyties Neringa resp. (rečiau) Nerijā, mano duomenimis, nepažįsta; prūsų raštuose Neringos vardas iš viso nėra paliudytas. Lietuvių kalba težino ar težinojo tokius Kuršių Neringos pavadinimus: Kopos (Kopai), Kalnai, Pajūriai (Pajūrės), Randavos (žr. § 2) ir pan. 2. Neringos resp. Nerijos vardas yra paimtas iš raštų: šio vardo pirmykštis šaltinis yra kryžiuočių Ordino XIII–XV a. dokumentai. Juose nuo XIII a. pirmosios pusės pasirodo lytis Neria, kuri, gal būt, yra baltiškos kilmės, = prūs. *Nerijā. 3. Vardu Neria (Ordino lotynišku dokumentų lytis) iš pradžių bus tesivadinu­si tik Aistmarių Neringa. Kuršių Neringos vardas — Neria Curoniensis (:Kürische Nerge ir pan.) apie XIII a. pabaigą bus pasidarę greičiausiai patys Ordino raštininkai, nusiziūrėję į Neria („Aisčių Neringa“) ir pridėję pažyminį Curoniensis (Kürische); tokį pažyminį reikia laikyti paimtu iš Kuršo vyskupijos (diocesis Curoniensis) pavadinimo. 4. Tik nuo XV a. vid. Ordino dokumentuose atsiranda lytys Neringe (atitinkanti dabartinę lietuvių rašto kalboje vartojamą lytį Neringą): Nerunge: Nerung. Šios gretiminės lytys yra, gal būt, ne kas kita kaip apvokietinta (savo formantų -ing- : -ung- atžvilgiu) lytis Neringe (≈ Nerie = Neria). S u t r u m p i n i m a i B    Lexicon Germanico-Lithuanicum et Lithuanico-Germanicum... von Jacobo Brodowski [rankraštis LTSR MA Centrinės bibliotekos rankraščių skyriuje, sign. 15 LR – IV]. Biel. Gr. A. Bielenstein, Die Grenzen des lettischen Volksstammes, St. Petersburg. 1892. CDP  Codex Diplomaticus Prussiae ed. J. Voigt, Königsberg, 1836 sq. CBV  Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae, Cracoviae, 1882. CGL  Clavis Germanico-Lithvana [rankraštis LTSR MA Centrinės bibliotekos rankraščių skyriuje, sign. 13–14. LR – III]. 64 R. Ekblom, op. cit., 141–142. 65 Plg. ržtį „užrišti↔atrišti“, vesti „nuvesti↔atvesti“, apie tai žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, 1, 476–478, Vilnius, 1958. Jeigu prūs. *Nerijā gretinti su liet. nerti trukdytų tik semantika, tai dar būtų maža bėda: žinodami, kad liet. nerti reiškia ne tik „untertauchen“, bet ir „auftauchen“, lengvai galėtume paaiškinti lytį prūs. *Nerijā kaip „išsinerusią, iš vandens iškilusią žemę — salą“ (tokiu atveju mums padėtų dar ir kryžiuočių dokumentai, kuriuose Neringa neretai yra vadinama „insula“, plg., pvz., insula que Nerie vocatur 1248 m. PU I, 148, terra Sambie, que inhabitatur, et insula, que Nergia vulgaritur appellatur, secundum ordinationem sedis apostolice dividatur 1258 m. US II 23). 313 KraŽ Vadinamasis Krauzes (Krause) rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas [LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, sign. N 135]. KršŽ(II) Fr. Kurschat, Wörterbuch der Littauischen Sprache. Zweiter Theil: Littauisch–Deutsches Wörterbuch. Halle, 1883. KžŽ Vadinamasis Kuncmano (Kunzmann) rankraštinis vokiečių lietuvių kalbų žodynas [LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, sign. N 134]. LR Livländische Reimchronik, hrsg. von Franz Pfeiffer, Stuttgart, 1844. LU Liv- Esth- und Curländisches Urkundenbuch, Band I. Reval, 1853. MHW Monumenta historiae Warmiensis, Band I, Mainz, 1860. NsŽ G. H. F. Nesselmann, Wörterbuch der Littauischen Sprache, Königsberg, 1851. PoU Pommerellisches Urkundenbuch, 1882. PU Preussisches Urkundenbuch I. II., Königsberg, 1909. PUrk.(II) = PU (tik 1932 m. leidimas). SRP Scriptores rerum Prussicarum. US Urkundenbuch des Bistums Samland, Leipzig, 1891—1905. О НАЗВАНИИ ЛИТ. NERINGA „КУРШСКАЯ КОСА“ В. П. МАЖЮЛИС Резюме Официальным названием Куршской Косы (Kurische Nehrung) в современном литовском языке является (Kuršių) Neringa или (реже употребляемое) Nerijà. Однако литовские говоры и древнеписьменные литовские памятники названия (Kuršių) Neringà resp. Nerijà, по нашим данным, не знают. Подобное же название неизвестно и латышскому языку. В древнепрусских письменных памятниках название Куршской Косы вообще не засвидетельствовано. Мы считаем, что лит. Neringà resp. Nerijà взято из книжного языка: первоисточниками такого названия являются документы Тевтонского ордена XIII-XV в. в. В этих документах, начиная с первой половины XIII в., находим топоним Neria „Frische Nehrung“ (и другие документные варианты), который, может быть, балтийского происхождения, т. е. др.-прусс. *Nerijà. Под именем Neria первоначально называлась, вероятно, только Гданьская Коса (Frische Nehrung). Название же Neria Curoniensis (= Kurische Nerge и т. п.) „Куршская Коса“ введено, кажется, самой Тевтонской канцелярией в конце XIII в., т. е. Neria („Frische Nehrung“) +Curoniensis = Neria Curoniensis (Kurische Nerge и т. п.) „Куршская Коса“; на основании этой же формы и создана современная литературная лит. (Kuršių) Nerijà „Куршская Коса“. Начиная с середины XV в. в тех же документах появляются новые формы: Neringe (от которой берет начало современная литературная лит. Neringà): Nerunge, Nərng; данные формы являются, предположительно, германизированной (в отношении -ing- : -ung-) формой Nerige (≈ Ne-rie = Neria). ZUM ORTSNAMEN LIT. NERINGA „DIE (KURISCHE) NEHRUNG“ V. MAŽIULIS Zusammenfassung Zur Bezeichnung der (Kurischen) Nehrung dient jetzt in der litauischen Schriftsprache der Name (Kuršių) Neringą bzw. seltener Neriją. Diesen Namen kennen aber, soweit es uns bekannt ist, weder die altlitauischen Sprachdenkmäler noch litauische Mundarten (auch nicht das Lettische). Der Name der Nehrung (sowohl der Frischen als auch der Kurischen) ist in den altpreussischen Sprachresten überhaupt nicht belegt. Deshalb muss man annehmen, dass die vorliegende schriftlitauische Benennung der (Kurischen) Nehrung nur in der litauischen Schriftsprache vor kurzem entstanden ist. Die Vorlage dieser schriftlitauischen Benennung ist in den lateinischen und deutschen Ordensurkunden des 13.—15. Jahrh. gesucht worden. In diesen (zuerst lateinischen) Ordensurkunden ist der Ortsname Neria (und seine anderen Schreibvarianten) „Frische Nehrung“ schon vom Anfang des 13. Jahrh. an belegt. Nun sei bemerkt, dass für den Namen Neria vermutlich baltische Herkunft vorausgesetzt werden muss (altpreuss. *Nerijá). Wir halten für wahrscheinlich, dass der Name Neria ursprünglich nur die Frische Nehrung bezeichnete; am Ende des 13. Jahrh. begann man das Wort Neria („Frische Nehrung“) in der Kanzlei des Deutschen Ordens auch für die Bezeichnung der Kurischen Nehrung zu gebrauchen in der Form Neria („Frische Nehrung“) + Curoniensis (das letztere wurde von der Bezeichnung des Bistums Curonia = Kurland abgeleitet) = Neria Curoniensis (Kurische Nerge udgl.). Aus der Ordensdeutschen Neria Curoniensis (Kurische Nerge udgl.) ist schriftlitauische Neriją vor kurzem als Neubildung entstanden. Die andere Form des Namens der Frischen und Kurischen Nehrung taucht erst in der Mitte des 15. Jahrh. auf — Neringe (Ausgangspunkt für die schriftlitauische Neringą): Nerunge? Nerung. Diesbezüglich nehmen wir an, dass in den deutschen Urkunden vorkommende Form Neringe (: Nerunge : Nerung) vielleicht als weiterverdeutschte Wiedergabe der Nerige (≈ Neria udgl.) zu fassen ist.