Dėl kai kurių baltų kalbų žemės ūkio augalų pavadinimų kilmės

S.KLAUS1IMAT IM LU Aok ALD EMT A “10 DEL KAI KURIU BALTU KALBU ZEMES UKIO AUGALU PAVADINIMU KILMES A. SABALIAUSKAS Ridikas (Raphanus sativus) 1. A. de Kandolio (38,553) nuomone, ridiko tévyné esanti Vakariné Azija. Talmudo liudijimu, ridikai puikiai auge senovés Babilonijoje (plg. O. Schrader, Reall., 2, 251). IS Azijos Sis augalas ‘labai anksti turéjes patekti j Egipta. Herodotas (2,125) nurodo, kad, sprendZiant i§ pieSiniy Cheopso piramidéje, $io paminklo statytojai Salia svogiiny ir Cesnaky gausiai valge ir ridikus (ovpp2in) (plg. G.Buschan, 243). Kaip liaudies maistas ridikai minimi senosiose graiky komedijose (plg. O. Schrader, Reall., 2, 251). Ridikus pazine ir senovés roménai. Jie paprastai prie ridiko pavadinimo dar pridédavo epiteta Syriaca arba pazymédavo guae Assyrio semine venit, Tai irgi rodo rytietiska augalo kilme (plg. O.Schrader, Reall., 2,251). 2. Baltai ir slavai su Sia darZove susipazino veikiausiai kiek véliau. Kokiy nors archeologiniy duomeny, liudijanciy jos amziy balty ir slavy kraStuose, kol kas neturime. Pavyzdéiui, remdamiesi kalbiniais duomenimis, galime teigti, kad lietuviai jau XII a. ridikus pazino. Aisku, slavai juos turéjo pazinti ankstiau, nes baltai, kaip matysime, su Siuo augalu susipazino per slavus. 3. Ide. kalbose platiausiai aptinkami dvejopos kilmés ridiko pavadinimai. GraikiSkas ridiko pavadinimas g2p2vic, pxpavn, 4 p2vos yra tos patios Saknies kaip ir ropés pavadinimas fanus, AdpusGraiky kalboje i8 3io augalo vardo ridikas ir gavo savo pavadinimg. IS graiky kalbos toks ridiko pavadinimas pateko j lotyny kalba — raphanus. Véliau Sis pavadinimas iliko romany kalbose: it. rafano, isp. rabano, port. rabanete. Salia skolinio i8.graiky lotyny kalboje buvo ir kitas savas ridiko pavadinimas radix, kurio pirminé reik8mé yra ,,Saknis“. Sis lot. Zodis pateko j germany kalbas: sen. vok. auk&t. rati(c)h, retich, sen. angl. redic, vid. vok. aukSt. retich, rdtich, vok. Rettich, §ved. rattika. Sen. vok. aukSt. merraatich rodo, kad i pradzios Sis Zodis germany kalbose turéjes Saknyje d (plg. F. Weigand, 577—8; F. Kluge, Et. Wb., 597). I§ germany pastarasis ridiko pavadinimas pateko j suomiy kalba — réiitikka (plg. T. E. Karsten, IF, 26, 250-1; Germ., 207). Aptinkamas jis ir vengry kalboje — rerek. 17. Kalbotyros klausimai, III 257 4, Randame tokj ridiko pavadinimg taip pat slavy kalbose: ssl. redoky, redoky, sen, rus. pemoxa (H, H. Cpesuenckuil, 3, 216), rus. pedoxa, baltr. ps0sexa, ukr. pedoxa, serb.-chrv. podaxea, pomxea, poxea, slovén, rédkew, &ek. Fedkev, Fetkev, slovk. red’kev (V.Machek, Rost., 60), lenk. rzodkiew, aukét. luz. rjedkej, Zem. luz. radkej (plg. F.Miklosich, Et. Wb., 284—5; A. IIpeoGpaxxencxuil, St. cu. 2,194; M.Vasmer, Et. Wb., 2,504; J.Holub, F.Kopetny, Et. sl., 321; V.Machek, Et. sl., 432). Jau i8 pirmo Zvilgsnio matyti, kad Siems slavy kalby ridiko pavadinimams negalima atstatyti vieningos prolytés. I§ minéty pavyzdziy galima atstatyti bent keturias prolytes :*redoky,* rodoky, *redoky, *rodoky (plg. V. Machek, Rost., 60). Toks nevienodumas rodo, kad sis ridiko pavadinimas néra slaviSkas Zodis. J dauguma slavy kalby jis pateko iS germany (plg. A. Meillet, Etud., 184; C. C. Uhlenbeck, AfsIPh, 15, 490; V. Kiparsky, Lw., 276—7). Rusi’kos pavadinimo formos veikiausiai kilusios i8 vok. Zem. kalbos (plg. V. Kiparsky, Lw., 276—7). Vokieciy siaurasis e rusy kalboje galéjo biti perteiktas® kaip ir Sodyje Bopxo < vok. Bern (plg. K. Biiga, ZfslPh, 1, 42). Slavy kalbose Sio ridiko pavadinimo fonetika galéjo keistis ir dél liaudies etimologijos. Kai kurie Sie pavadinimai j slavy kalbas galéjo patekti ir i$ romany kalby (plg. M. Vasmer, Et.Wb., 2,504; V. Machek, Rost., 60). Véliau i§ rusy kalbos toks ridiko pavadinimas pateko ir j kai kurias kitas Tarybuy Sajungos tauty kalbas: evenk. pedoxa, evenkik. pedoxa, bur.-mong. pedoxe ir kt. 5. Sios Saknies ridiko pavadinimas randamas ir balty, bitent, lietuviy ir latviy kalbose. Aptinkame jj jau ir senuosiuose misy kalbos paminkluose: K.Sirvydo Zodyne (331), J. Morkiino Postiléje (270). I lietuviy kalba Sis Zodis pateko i§ sen. rusy kalbos. Pateko jis dar prie’ o> e, vadinasi, ne véliau kaip XII a. (plg. K. Biiga, ZfslPh, 1, 42; B. MW. Koctempunuxnii, 397). Lietuviy aukstaitiy rytietiy tarmése aptinkama Sio pavadinimo forma rudikas. K. Biga (ZfslPh, 1, 42) mano, kad ji, kaip ir latviy kalbos ridiko pavadinimas, yra kilusi i§ sen. rusy (K. Bios terminu baltarusiy — Weissrussen) formos *pdoxe, kur ® Saknyje atsirado dél priebalsio r kietinimo. Panay vokalizmo pasikeitimg K. Biga mato ir latviy kalbos Zodyje krusts (Salia Rrists) (K. Biiga, RRS, 2,538). Tatiau Siq forma, kaip matysime, galima aidkinti ir kitaip. 6. Latviy kalboje daugiausia iSplites ridiko pavadinimas rucks. J. Endzelynas (EM, 3,565) mano, kad veikiausiai 8i forma yra kilusi i formos *ridiks, tik Saknies vokalizmas pasikeité pagal Zodj ruds ,,rausvas, rudas“. Tai, gal bit, i dalies rodyty ir tokios Sio pavadinimo formos, kaip ruduks (EM, 3, 554; J. Endzelins, La. Gr., 72), rudaks (T. Smite, FBR, 12,51; EH, 2, 381), pasitaikantios Salia formos rutaks (F. Adamovits, FBR, 3, 107). Tokiu biidu galima biity aigkinti ir lietuviy kalbos forma rudikas, nes forma *ps0oK®, if kurios, K. Bigos nuomone, galéje kilti minéti latviy ir lietuviy ridiko pavadinimai, rusy kalbos paminkluose neaptinkama. Latviy kalbos tarmése vieng karta uzfiksuota ir forma ridiks (EH, 2, 375). Dél jos izoliuotumo kokias nors i’vadas daryti sunku. 258 Latviskas ridiko pavadinimas dabartinéje latviy kalboje aptinkamas ir kitame sudurtiniame darzZoyés pavadinime — marrutks ,,krienas“, kuris sudarytas pagal vok. Meerrettich, i&veréiant antraja Zodzio dalj. Ig ridiko pavadinimo savo varda gavo ir kai kurie kiti augalai: ezera rutks, velna rutks, juodu rutks ,,Cicuta virosa“, meZa rutks ,,<Geum rivale“, Jauka rutks , Raphanus raphanistrum“ (EM, 3,565). Kurgiy kopy Zvejy latviy kalboje aptinkamas ridiko pavadinimas retichs (J. Plakis, 77). Sis pavadinimas gautas i§ vokietiy kalbos. 7. Matome, kad baltai ir slavai turi ta patj ridiko pavadinima. Abejose kalby grupése, kaip ir daugelyje kity ide. kalby, Sis pavadinimas yra skolintas. Daugumas slavy ji gavo i§ germany, o baltai i§ slavy. Apie ridiko pavadinimg senovés priisy kalboje jokiy Ziniu néra. Morka (Daucus carota) 1. Sio augalo tévyne linkstama laikyti Europa arba PrieSakine Azija (plg. A, de Candolle, 554; O. Schrader, Reall., 2,69; H. Burchardowna, 170). Morky pédsaky yra rasta Sveicarijoje Robenhauzo sijiniy gyvenvietiy liekanose (plg. G. Buschan, 148; O. Schrader, Reall., 2,69). Tatiau Siuo radiniu kai kas abejoja (plg. J. Hoops, Reall., 1, 234). 25 Lenkijos teritorijoje randame morky sékly iSkasenose, datuojamose VII—IX a. (plg. H. Burchardéwna, 164, 175). Apie morky auginima Siuo laiku Lietuvos bei Latvijos teritorijose triksta Ziniy. XVI a. Lietuvos dyary inventoriuose Sis augalas yra minimas, tiesa, palyginti ne taip jau daénai (plg. K. Jablonskis, 419, 451, 455, 678). 1624 m. ir 1630 m. Latvijos dvary kadastruose randamé, kad morkas kaip duokle Latvijos valstieGiai ticke dvarininkams (plg. A. Svabe, IMM, 1922, 169; J. Sehwers, 301). 3. Ide. kalbose aptinkame keleta jvairios kilmés Sio augalo pavadinimy. I& lot. kalbos morkos pavadinimas carota ivairiais keliais pateko j kai kurias kitas ide. kalbas: it. carota, alb. karoté, pranc. carotte, angl. carrot, vok. Karote ir kt. Germany ir slavy kalbose labiausiai i§plites kitas morkos pavadinimas: sen. vok. auk&t. mor(a)ha, vid. vok. auk&t. morhe, mérhe, vok. Méhre, sen. angl. more, angl. more, sen. dan. more, sen. ved. mora ir kt. (plg. J. Hoops, Reall., 1, 234; F. Weigand, 2, 206—7; F. Kluge, Et. Wb., 484), rus. mopkose, mopKea (B. Han, 2, 347), baltr. sopKea, ukr. sopkea, bulg. mopKoe, serb. ~chrv. apxea, slovén. mrkev, Sek. mrkev, slovk. mrkva, lenk. marchew, aukst. luz. morchej, zem. luz. marchwej (plg. M. Vasmer, Et. Wb., 2, 158—9; A. Tipeo6paxenckni, Ot. ci., 557; F. Miklosich, Et. Wb., 192). 1S slavy sis morkos pavadinimas pateko ir j kitas kalbas: rum. morcov (plg. A, Rosetti, 44), mold. mopxoe. IS rusy kalbos vélesniais laikais 8 Zodj gavo ir kitos Taryby Sajungos tauty kalbos: tuv. mopxoss, bur.-mong. mopxo06, evenk. mopkosb, evenkik. mopkoeo ir kt. I8 slavy, kaip matysime, 81 Zodj gavo ir lietuviai. x Dél Sio Zoddio kilmés yra jvairiy nuomoniy. Pirmiausia jis siejamas su gr. Heziodo Bpaxavar tk kypte Adyave, graiky formai atstatant prolyte *myk- (plg. A. Walde, Vrgl. Wb., 2, 313; B. Boisacq, D. &., 131; J. Hoops, Reall., 1, 234; M. Vasmer, Et. Wb., 2, 158; F. Kluge, Et. Wb., 484). Semantiniu po259 Zitiriu toks siejimas yra labai jmanomas, nes da%nai kultiirinis augalas gauna savo varda i§ kokio nors laukinio augalo (gr. agra Adyava ,,laukinés dargovés“), Taéiau vieninga prolyte graiky, germany ir slavy kalby ZodzZiams atstatyti sunku. Daugelis tyrinétojy slaviska morkos pavadinima laiké skoliniu i8 germany (plg. F. Miklosich, Et. Wb., 192; A. Walde, Vrgl. Wb., 2, 313; C. C. Uhlenbeck, AfslPh, 15, 489; O. Schrader, Reall., 2, 69). Siai nuomonei pritaré ir Boduenas de Kurtené (10). Toks teigimas i§ dalies yra pagristas, nes i8 $ios gaknies slavy kalbose aptinkamy morkos pavadinimy negalima atstatyti vieningos prolytés. Taéiau, antra vertus, ir visy slavy kalby §{ morkos pavadinima nejmanoma fonetiskai susieti su germanisku morkos vardu. Todél i8 germany veikiausiai yra paskolinti tik lenky, luzicy kalby morkos pavadinimai (plg. V. Kiparsky, Lw., 75—6; M. Vasmer, Et. Wb., 2, 158—9; V. Machek, Rost., 167). V. Machekas (LP, 2, 158; Rost., 167) mano, kad tiek slavai, tiek germanai morkos pavadinima gavo i§ nezinomos neindoeuropietiy kalbos. Jis rago: »Vzhledem k tomu, Ze ta rostlina je y Evropé domact od pradavna vSude, Ize tvrditi, Ze jak slovanské * morky, tsk i germanské * murxg byly — nezavisle na sobé— Piejaty z feci pfedindoevropskych ptivodnich obyvateli. Evropy“ (Rost., 167). 4. Kaip minéta, Sios Saknies morkos pavadinimas ig slavy pateko ir j lietuviy kalba. Miisy tarmése bei rastuose aptinkame ivairiy fonetiniy sio Zedzio varianty: morka, mérkas, morkvd, morkvé, markva (plg. J. Dagys, 116; F. Kurschat, Wb., 1, 67, 135). Lietuviy kalbos forma morkvd visai atitinka rus. dial. mopKea, baltr. opxea; i8 kur ji j lietuviy kalba ir pateko (plg. A. Briickner, Fw., 110; J. Otrebski, Tw., 3, 33; B. HW. Kocrensunnxuii, 259; K. Biga, ZfslPh, 1, 48). Forma morkva jau randama K. Sirvydo Zodyrie (142). Forma morka atsirado jau lietuviskoje dirvoje. Toks priebalsio o i8kritimas skoliniuose gana daznai pastebimas, plg. ligkarsta < liékarstva, Rélyti < kvélyti (Pr. Skardzius, Lw., 135). Sis priebalsis kartais i8krinta ir savuose odiuose (plg. J. Endzelins, La. Gr., 212—20; BVSuF, 49—50). Jvairtis kamieno pakitimai jvyko pagal kity Zodziy analogija, pavyzdiiui, forma morkvé galéjo atsirasti Zodziy bilvé, répé jtakoje, mérkas pagal kitus -okamienius darzZoviy pavadinimus. 5. Latviai Sios Saknies morkos pavadinimo neturi. Ten labiausiai paplites zodis burkdns, kurj aptinkame ir kitose kaimyninése kalbose: rus. Gopkar, 6ypkax (B. lan, 1, 115, 143), Ryty Priisijos vok. Burkan, Borkan, Porkan (HL. Frischbier, 1, 120), suom. porkanna, est. porgand, mok§. nypexka, lyb. borkons, liet. buFkonas, burkiinas (L. k. #d., 1, 972, 973). Kaip matome, is morkos pavadinimas apima tam tikra Siaurés—ryty Europos dalj. I8 slavy jj teturi tik rusy kalba, i germany — tik Ryty Prisijos vokietiai. [ Pabaltijo suomiy kalbas. sis Zodis pateko i8 rusy kalbos (plg. J. Mikkola, Ber., 91). Bet neaigku, if kur jis atkeliaves j rusy kalba. V. Kiparskis (Baltend., 201, plg. M. Vasmer, Et. Wb., 1, 108) mano, jog rusai 8i morkos pavadinima gavo i§ Pabaltijo vokietiy, 0 j cia Sis Zodis pateko per vienuolyny lotyny kalba if graiky (Beaxava), Vadinasi, tai biity tos patios kilmés Zodis kaip ir ankstiau minétas slavy, germany morkos pavadinimas, tik atsirades visai skirtingu keliu. Tadiau M. Fasmeris (Et. Wb., 1, 108), atrodo, Pagrjstai su tokiu aiSkinimu nesutinka, 260 nes gr. Bpdxave yra labai retai _vartojamas ir mokslinéje literatiroje neaptinkamas Zodis. K. Baga (ZfsIPh, 1, 48) taip yra Siuo klausimu raSes: ,,mepxor kann von gleicher Herkunft sein wie 6epxan%. Nur kennen wir heute noch keine solche Sprache, in welcher m zu b werden kann oder umgekehrt. Dass im Altertum an der Ostsee eine solche Sprache vorhanden war, in welcher 6 mit m wechseln kann, zeigen nicht nur mepxker und 6epkan®, sondern auch lett. buca und muca ,,Tonne“. Taigi nekeliantiy abejoniy aiskinimy néra. 6. Sis morkos pavadinimas randamas jau XVII a. latviy kalbos paminkluose, pavyzdziui, G. Mancelis (Phras. lett., XVI) ra8o ,,gelbe Ruben, Burrkani“, J. Langijas ,,Burkans, plur. Burkani, gelbe Méhre oder Riibe“ (plg. t. p. J. Sehwers, 301). Sunku pasakyti, kuriuo keliu Sis Zodis pateko j latviy kalba. Galimas daiktas, kad jj latviai gavo i8 rusy kalbos, kaip teigé A. Briukneris (Fw., 75). K. Btgos nuomone (ZfsIPh, 1, 48), i8 latviy | morkos pavadinima pasiskolino Pabaltijo vokietiai, tatiau galéjo biti ir priesingai. Latviy kalbos tarmése Salia formos burkans aptinkame ir formas burkanis, burkants (EH, 1, 254). Pastaroji forma gali biti tos patios kilmés kaip liet. burkantas. Tatiau priesaga su formantu -rgaléjo kartais atsirasti Siame Zodyje latviy kalbos dirvoje pagal mazybine forma burkantips (dél Sios priesagos plg. J. Endzelins, La. Gr., 316—7). 7. Toks morkos pavadinimas aptinkamas kartais ir lietuviy kalbos tarmése? butkonas, burkiinas (L-k. 2d., 1, 972, 973). Sie Zodziai j lietuviy kalba pateko veikiausiai dviem keliais: i8 Ryty Priisijos vokieciy ir latviy kalby. Tai rodo ir ju geografija. K. Sirvydo Zodyne (243) randame Zodj burkuntai < burkantai. Ten jis vartojamas kaip sinonimas Zodiiui pasternokat. | lietuviy kalba jis pateko is rusy kalbos (plg. K. Biga, ZfslPh, 1, 48; Pr. Skardzius, Lw., 48). Tatiau labai neaiSki yra Sio Zodzio priesaga. Minéti kalbininkai mano, kad Cia yra ta pati priesaga kaip est. porgand ,,morka“. Bet toks teigimas kelia abejoniy, nes rusy kalbos Saltiniuose panasia priesaga sio ZodZio nerandame, o i8 Pabaltijo suomiy kalby tokiq priesaga Siame Zodyje teturi tik esty kalba. Taigi 8i priesaga galéjo atsirasti ir lietuviy kalbos dirvoje. Lietuviy kalboje gana platiai aptinkamas Sios Saknies Zodis barktinas ,,Melilotus“ (L.k. 2d., 1, 537; K. Biiga, ZfslPh, 1, 48). Tokia reik8me sis Zodis randamas ir rusy kalboje (B. lamp, 1, 143), i8 kur jis pateko j lietuviy kalba. Siy Zodziy Saknies vokalizmo skirtumas reikéty aiSkinti jy fonetiniu jvairumu rusy kalboje. 8. Lictuviy kalbos vakarinése tarmése aptinkamas dar ir kitas morkos pavadinimas. Sio pavadinimo pasitaiko jvairiy fonetiniy varianty: germélé, geFmolé, germitlé, geFmuolé, gifmolé, girmolis, girmuolé (L.k. 2d., 3, 260, 261, 344; J. Dagys, 116; J. Gerullis, Chr. Stang’as, 82). Sis pavadinimas paskolintas i8 vokietiy kalbos. Ryty Prisijos vokietiy tarmése aptinkama forma Gélmdhre (H. Frischbier, 1, 224, 225), i8 kurios ir kilo Sis morkos pavadinimas (plg. K. Alminauskis, 53, 54). Lietuviai skolindami tik sukeité priebalsius. PanaSiy metatezés reiSkiniy, ypat skoliniuose, pasitaiko gana daZnai, plg. lat. redele, est. redel << vok. Zem. ledder, 261 pat skolintas Zodis, i Sias kalbas patekes ivairiais keliais. Sios Saknies agurko pa~ vadinima turi didelé dalis slavy kalby: rus. o2ypey, o2ypoK (B. Hanb, 2, 649), baltr. azypox, eypor (Il. A. Pactopryes, 142), ukr. oeipor, serb.-chrv. y2opaK, ek. okurka, okurek, slovk. uhorka, uharka, uherka, ugorka, uhorok (V. Machek, Rost., 227—8), lenk. ogdrek, auk&t. luz. korka, Zem. luz. gurka. J§ minéty Sios Saknies slavy kalby agurky pavadinimy vienos prolytés atstatyti negalima. Remiantis slovaky bei serby-chorvaty pavadinimais, galima atstatyti prolyte *angur-, tuo tarpu rytiniy slavy, éeky, lenky kalby agurko pavadinimai rodo prolyte *ogur-. Senesné prolyté yra *angur-. Tai rodyty minéty slavisky agurko pavadinimy Saltinis gr. bizant. Zyyougoy (dabartinés graiky kalbos ayyoupt)- Slavai tick pati augala, tiek ir jo pavadinima veikiausiai gavo 38 graiky (plg. M.Vasmer, Et. Wb., 2, 253—4; ZfsIPh, 19, 449). Prolytés *oguratsiradima V. Machekas (Rost., 228) aiskina disimiliacijos keliu, nosiniam n i8nykstant price’ sklandyjj r (,,---asi pies spodobu: n-r > r-r > O-r*). Sio agurko pavadinimo kilmé néra visai aiski. Vieni gr. %yyougey aiskina, remdamiesi graiki’ka mediziaga. Jy nuomone, Sis Zodis reiskia ,,neiSnokes, Zalias“ (a youp9s = ywpoc). Semantiniu poviiriu toks aiSkinimas visai patikimas, nes agurkai kaip tik ir buvo vartojami Zali, nelaukus iki visai jie i8noks (plg. O. Schrader, Reall., 1, 653; V. Hehn, 320). Gr. %yyovgov siejamas taip pat su pers. angir »vynuogiy keké“ (plg. F. Miklosich, Rt. Wb., 2, 371; V. Machek, Rost., 228). Mat, yra tam tikra mazy agurky ridis, kuriy vaisiai kiek primena vynuogiy kekes. Pagaliau net galima gr. xy youpov aiskinti kontaminacija pers. angi ir gr. uxoupes (ple. J. Holub, F. Kopeény, Et. sl., 254). Salia gr. xyyoupov aptinkamas ir sudurtinis agurko pavadinimas tetpayyoupov (V. Hehn, 316), i& kurio kiles albany kalbos agurko pavadinimas rrangull (plg. O. Schrader, Reall.,1, 653). Pirmiausia su agurkais turéjo susipadzinti pietiniai slavai. Tai nulémé geografiné padétis. Teigimas, kad rusy kalbon Zodis oeypey pateko i8 lenky kalbos, neturi pagrindo (plg. V. Jagi¢, AfsIPh, 7,495). Su graikiska slavy agurko pavadinimo kilme ne visi sutinka. Pavyzdziui, P. Cernychas (cr. rp., 301; Ou. sexc., 113) mano, jog graikai veikiausiai 3} pavadinima gavo i8 slavu. Slavai, jo manymu (O4. JleKc., 61), tokj agurko pavadinima greitiausiai gavo kur nors iS ryty. Taciau P. Gernycho aiSkinimas yra sunkiai pagrindziamas (plg. tp. Jl. A. Byazaxosckuii, BA, 1953, 1,137). 4. I8 slavy agurko pavadinimas kartu su patiu daiktu pateko ir j kitus kra’- tus. Aptinkamas Sis pavadinimas germany kalbose: vok. Gurke, Sved. gurka, dan. agurk, norv. agurk, angl. gherkin ,,karniSonas, marinuotas agurkélis“. [ germany kalbas Sis agurko pavadinimas pateko palyginti nelabai seniai. Pirmiausia su juo susipazino vokietiai. Apskritai, vokietiai su Siuo augalu susipazino dviem keliais: i$ romény ir ig slavy. Tai vaizd#iai parodo agurko pavadinimo vokietiy tarmése geografija. Pietinéje bei vakarinéje Vokietijos dalyse aptinkamas agurko pavadinimas, kiles i8 lot. cucumis, -eris, 0 kitose skolintas i8 slavy. Vokietiai i§ slavy 8 pavadinima gavo prekybos keliu. Jis pasitaiko jau XVI a. kalbos paminkluose (plg. Tritbners Wb., 259). Vokietiy kalbos paminkluose bei tarmése aptinkamos jvairios fonetinés sio agurko pavadinimo formos: Omorke, Umurke, Agurke, Augurke, Augurk, Gorken, Gurcken, Gorken, Gurchen, Ajurke (F.Weigand, 780-1; 263 Tritbners Wb., 259; O. Schrader, Reall., 1, 653; O. Schrader, IF, 17, 30). PanaSus fonetinis jvairumas biidingas daugeliui skoliniy. Per vokietius sis agurko pavadinimas pateko ir j kitas germany kalbas. I§ slavy Sios Saknies agurko pavadinima pasiskolino ir vengrai — uborka, ugorka. Taip pat jis randamas ir Pabaltijo suomiy kalbose. ] ten jis yra pateKes dvejopu keliu: i8 germany — est. kurk, suom. kurkku (plg. JI. Xakyaunen, 2,63) ir tiesiog i8 slavy — suom. uggurits (plg. J. Mikkola,Ber., 23). Vélesniais laikais i8 rusy kalbos agurko pavadinimas pateko ir j kai kurias kitas Taryby Sajungos tauty kalbas: evenkik. ozypey, bur.-mong. Yeepcol, tuv. oeypey, avar. oxpey ir kt. 5. Sios Saknies agurko pavadinimas randamas ir balty kalbose. | dia jis pateko taip pat veikiausiai dviem keliais. Lietuviai agurko pavadinima pasiskolino i8 slavy. J] lietuviy kalba Sis Zodis galéjo patekti i$ lenky arba baltarusiy kalby. K. Biiga (Zd., 19), A. Briukneris (Fw., 66) mano, jog lietuviai §j pavadinima gavo i§ lenky. Kiti prileidzia abi galimybes (plg. Pr. Skardzius, Lw., 26; E. Fraenkel, Et. Wb., 2; J. Otrebski, Tw., 3,5). Fonetigkai liet. agufkas galéjo kilti tiek i8 lenky ogurek (nuo XVI a. ogérek), tiek i8 balt. ozypoxs. Si forma aptinkama ir jvairiuose XVI a. Lietuvos kunigaikétystés raStuose (plg. K. Jablonskis, 451; K. Biiga, Zd., 19). Toks agurko pavadinimas daznai aptinkamas mjisy senuosiuose raStuose. Jj turi jau J. Bretkiinas, K. Sirvydas, S. Chilinskis (plg. K. Baga, Zd., 19). Lietuviy kalbos tarmése Salia formos agufkas aptinkamos ir formos agufklas (Vk8, Uzv, Kl, Kv, Skn, Grz, Krp, Ping, Skd; K. Biga, Zd., 19; L.k. 2d., 1, 26), vagurklas (Sint, Pln, Nv, Mik, Sd, Krtn, YI), gufklas (Stk; A. Bezzenberger, Lit. F., 116). Formanto -/- atsiradima Cia K. Jaunius aiskino Zodzio gurkijs jtaka (plg. K. Biiga, Zd., 19). Toksai aiSkinimas gana jmanomas. Zodzio pradiios balsio anumetimas, gal bit, taip pat i8 dalies patvirtinty Siu Zodziy ry8j. E. Frenkelis (Et. Wb., 178) kitaip §j Klausimg ai’kina. Jo nuomone, Zodis gufklas paskolintas i§ vokietiy kalbos, o formantas -/- atsirades Zodzio cviklas jtakoje. Vargu galima sutikti su tokiu E. Frenkelio aiskinimu. Vienintelis argumentas, jog sis Zodis galéjo biti paskolintas i8 vokieciy kalbos yra a-nebuvimas. Tatiau Sis balsis galéjo nukristi ir be pasalinés kalbos jtakos (plg. baltr. aeypox: eypox, vok. Agurke: Gurke ir kt.). Lietuviy kalboje aptinkame ir kai kuriu kity augaly pavadinimy, kilusiy i8 agurko vardo, biitent: agurkynas ,,Borrago officinalis“ (L.k. 2d., 1, 25), agurkininhas ,,darzo Zolé dideliais plaukuotais lapais, agurko skonio“ (L. k. Zd., 2 >), agurkés ,,Borrago officinalis“ (L. k.2d., 1, 25), agufklé ,,Borrago officinalis“ (L. Kk. Zd., 1, 26), agurkialapis, agufklialapis, agurkliagolé ,,dumblinuose ezeruose ar gana giliose balose auga Zolé, kurios lapai plauko vandenyje ir nedideli (ne lelijy), o lapkotiai ploni ir ilgi, net iki dugno“ (L. k. 2d., 1, 25, 26). Zodziuose agurklialapis, agurkliazolé pirmasis -/- yra veikiausiai jspraustinis, atsirad¢s antrojo -/- jtakoje, nes zodziai agurklas, agurklé Sioje tarméje néra vartojami. Latvijos teritorijoje aptinkamas ir pievos pavadinimas Agurkle, kuris taip pat sietinas su liet. agurkié, agufklas (plg. J. Endzelins, LV, I, 1,6). : 6. Latviy kalboje vartojamas taip pat ios Saknies agurko pavadinimas. Jo patekimo j latviy kalba istorija kiek kitokia kaip lietuviy. Jau E. Gliuko (1652— 1705) biblijos vertime randame forma ,,to Augurku“. Tai skolinys i vid. vok. 264