Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, III LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LIETUVIŲ KALBOS BALSIŲ IR DVIBALSIŲ ILGUMAS, ARBA KIEKYBĖ V. Vaitkevičiūtė I ILGUMAS, JĮ SĄLYGOJANČIOS APLINKYBĖS IR JO REIKŠMĖ Balsio arba dvibalsio ilgumu vadinamas laiko kiekis, reikalingas jam ištarti. Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumą, kai visos kitos fonetinės sąlygos yra vienodos, lemia šios aplinkybės: a) Skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, pobūdis: atvirame skiemenyje jis kiek ilgesnis, negu uždarame, pvz.: žodyje kišis (būs. l. 3. asm.) ī = 18″, o žodyje kiškis ī = 17″; žodyje šekė ē = 51″, o žodyje šėkų ē = 50″. Uždarame skiemenyje balsiai ir dvibalsiai yra trumpesni, negu atvirame, nes dalis energijos čia skiriama po jų einančiam priebalsiui tarti. b) Priešstovintis priebalsis: po skardžiojo priebalsio balsis ar dvibalsis yra kiek ilgesnis, negu po dusliojo, nes duslieji priebalsiai tariami energingiau, negu skardieji, pvz.: žodyje būs ū = 22″, o žodyje pūs ū = 21″. c) Kirtis: tas pat kirčiuotas balsis arba dvibalsis yra ilgesnis už nekirčiuotą, nes tariamas daug energingiau, negu šis, pvz.: žodyje kaši ā = 20″, o žodyje kaši a = 17″. d) Kirčio vieta žodyje: juo nekirčiuotas skiemuo toliau nuo kirčiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis, nes didžiausias energijos kiekis tenka kirčiuotam skiemeniui ir arti jo stovintiems, pvz.: žodyje akmuõ a = 15″, o žodyje akmenyje a = 13″. e) Žodžio skiemenų skaičius: juo žodis turi mažiau skiemenų, juo yra ilgesni jų sudaromieji garsai, ir juo daugiau — juo trumpesni, pvz.: žodyje piniginiam t = 15″, o žodyje piniginiame i = 13″. Priežastis yra ta, kad energijos kiekis, skiriamas tam tikro skaičiaus skiemenų žodžiui tarti, yra ribotas ir pastovus dydis. Todėl, augant kirčiuotojo skiemens tarimo energingumui, nekirčiuotieji skiemenys nukenčia; ir juo jų yra daugiau, juo jie tariami trumpiau ir ne taip energingai². ė) Kitų žodžio skiemenų sudaromųjų garsų kiekybė: jeigu žodyje yra vienas arba keli ilgi balsiai ar dvibalsiai, tai visų to žodžio skiemenų sudaromieji garsai 1″, arba σ (sigma) = 0,01 sek., yra laiko vienetas, kuriuo eksperimentinėje fonetikoje reiškiamas garso ilgumas. Akustikoje 1″ (σ) = 0,001 sek. ² Žr. Л. В. Щерба, Русские гласные в качественном и количественном отношении, 151, С. - Петербург, 1912. 207 yra kiek trumpesni, negu žodyje, neturinčiame ilgųjų balsių bei dvibalsių, nes ilgųjų tarimas reikalauja daugiau energijos, negu trumpųjų balsių, pvz.: žodyje kìbo o =39″, o žodyje kỹbo o=34″. f) Balsio arba dvibalsio užimama vieta žodyje: absoliutiniame žodžio gale balsiai ir dvibalsiai yra daug ilgesni už tuos pačius balsius ir dvibalsius kitose fonetinėse pozicijose, pvz.: žodyje sėkti ė=23″, o žodyje sėktė ė=28″. Balsių ir dvibalsių ilgėjimas absoliutiniame žodžio gale, būdingas lietuvių, rusų ir kt. kalboms, aiškinamas labai lėta, niekieno netrukdoma kalbos padargų rekursija3. Taip pat balsiai ir dvibalsiai paskutiniame uždarame žodžio skiemenyje yra truputį ilgesni, negu kitose fonetinėse pozicijose, bet trumpesni, negu absoliutiniame žodžio gale. g) Priegaidė: ilgųjų skiemenų sudaromieji garsai, turintieji tvirtagalę priegaidę, yra ilgesni už tuos pačius garsus, turinčius tvirtapradę priegaidę, pvz.: žodyje dýgė (būt. k. l. dalyvis) ī=22″, o žodyje dỹgė (vns. gal.) ‘pelkių samanų rūšis’ ī=24″; nešioti ō=34″, o žodyje nešiõte ō=39″. h) Kalbėjimo tempas: greitai kalbant, visų žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra trumpesni, negu lėtai kalbant. i) Balsio kokybė: trumpieji ir atitinkami ilgieji balsiai, stovintieji tose pačiose fonetinėse pozicijose, visada yra nevienodo ilgumo, pvz.: žodyje pùs ī=21″, o žodyje pũs ū=32″, bet skirtingose fonetinėse pozicijose kartais ilgosios ir trumposios fonemos gali būti vienodo ilgumo (žr. ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų fonemų lenteles). Šitoks ilgųjų ir trumpųjų balsinių fonemų ilgumo sutapimas dar nereiškia jų niveliacijos, nes lietuvių kalbos ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik ilgumu, bet ir kitais požymiais: kokybe, kalbos organų įtampa, energingumu ir t.t. Vienam požymiui iš viso komplekso išnykus, jei visi kiti požymiai išlieka, ilgosios ir trumposios balsinės fonemos neniveliuojamos. Taip pat ilgumu skiriasi visiškai skirtingos kokybės balsiai bei dvibalsiai. Paprastai žemutinio ir vidutinio pakilimo balsiai yra atitinkamai ilgesni už aukštutinio pakilimo balsius, nes po aukštutinio pakilimo balsių kiek anksčiau prasideda priebalsio uždaruma arba ankštuma4. Vadinasi, kiekvieno skiemens sudaromojo garso ilgumas priklauso nuo sąlygų komplekso: keičiantis fonetinei pozicijai, keičiasi kiek ir garso ilgumas. Lietuvių kalbos nekirčiuotiems balsiams ir dvibalsiams, visada išlaikantiems savo kokybę, būdinga kiekybinė redukcija, arba trumpėjimas. Ilgųjų ir trumpųjų balsių bei dvibalsių ilgumas svyruoja: gana didelis svyravimo diapazonas būdingas ilgiesiems balsiams ir dvibalsiams, o trumpiesiems balsiams—kiek mažesnis (žr. atitinkamas lenteles). Tačiau toje pačioje fonetinėje pozicijoje garso ilgumas yra pastovus dydis. Ne visos čia nurodytos aplinkybės yra vienodai reikšmingos garso ilgumui. Ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų balsių, sudarančių savarankiškas fonemas, skiriančias žodžių ir jų formų reikšmes, pvz.: à: ã žodžiuose kàs: kãs; ė: ē žodžiuose mės: mės; ī: ī žodžiuose tīko: tỹko (plg. týkoti); ū: ū žodžiuose pùs: pũs; ò: ō žodžiuose lòtas (svorio matas): lótas (plg. lótį), ilgumo skirtumas vaidina foneminį vaidmenį, ir todėl yra reikšmingiausias. Visos kitos aukščiau nurodytos ap- 3 Žr. ten pat, 132. 4 Žr. ten pat, 132. 208 linkybės, dėl kurių kiek keičiasi skiemens sudaromojo garso ilgumas, tik rodo tos pačios fonemos kiekybinius svyravimus įvairiose fonetinėse pozicijose, bet foneminės reikšmės neturi ir yra mažiau svarbios. II Balsių ilgumas5 1. Priešakinės eilės balsių ilgumas Fonema i. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ī ilgumas svyruoja maždaug nuo 22″ ligi 36″, o nekirčiuotos — nuo 20″ ligi 32″ (žr. 1 lent.). Kirčiuota: 1 — a. g.; 2 — 1. atv. sk., 2. užd. sk., a. g.; 3 — 2. atv. sk., 3. užd. sk.; 4 — 4. atv. sk.; 5. 36″, 22″, 24″, 34″, 36″, 22″, 32″, 35″, 34″. Nekirčiuota: 1. atv. sk. 2., 2. užd. sk. 1., a. g.; 2. atv. sk. 1., a. g.; 2. atv. sk. 3., 1. atv. sk. 3. 20″, 28″, 32″, 20″, 29″, 28″, 22″. 1 lentelė Fonema i. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos i ilgumas svyruoja maždaug nuo 13″ ligi 21″, o nekirčiuotos — nuo 9″ ligi 16″ (žr. 2 lent.). Kirčiuota: 1 — užd. sk., a. g.; 2 — 1. užd. sk., 1. atv. sk., a. g.; 3 — 1. ir 2. atv. sk., a. g.; 4 — 3. atv. sk.; 5 — 3. atv. sk.; 10. 19″, 21″, 17″, 18″, 19″, 16″, 20″, 15″, 13″. Nekirčiuota: 2. užd. sk. 1., 2. atv. sk. 2., a. g. 1., 1. atv. sk. 3., a. g. 1., 1. atv. sk. 3., 2. atv. sk. 4., 3. atv. sk. 7., 4. užd. sk. 7. 14″, 14″, 16″, 13″, 15″, 11″, 11″, 9″, 11″. 2 lentelė 5 Čia pateiktose lentelėse nurodytas sigmomis kiekvieno balsio ir dvibalsio ilgumas svarbiausiose fonetinėse pozicijose. Skaičiai lentelių viršuje 1, 2, 3 ir t. t. reiškia žodžio, kuriame yra balsis ar dvibalsis, skiemenų skaičių. Santrumpos užd. sk. = uždarame skiemenyje, atv. sk. = atvirame skiemenyje, a. g. = absoliutiniame gale. Skaičius prieš šias santrumpas (pvz.: 1. atv. sk.) reiškia skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, eilės numerį žodyje, skaičius po šių santrumpų (pvz.: 2. užd. sk. 1.) reiškia žodžio kirčiuotojo skiemens eilės numerį. ˊ ženklas prieš skaičių eilę reiškia balsio ar dvibalsio su tvirtagarde priegaide ilgumą, o ~ — su tvirtaprade. Lentelėse duodami balsių ir dvibalsių ilgumai po dusliojo arba tarp dusliųjų priebalsių. 14. Kalbotyros klausimai, III 209 Fonema ė. Vidutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ė ilgumas svyruoja maždaug nuo 30″ ligi 49″, o nekirčiuotos — nuo 17″ ligi 29″ (žr. 3 lent.). Kirčiuota; Nekirčiuota; 1; 2; 3; 4; užd. sk.; 1. atv. sk.; 2. užd. sk.; a. g.; 2. atv. sk.; 33″; 36″; 30″; 33″; 48″; 49″; 49″; 1. atv. sk. 2.; 1. atv. sk. 3.; 2. atv. sk. 3.; a. g. 1.; 1. atv. sk. 2.; 2. atv. sk. 3.; 21″; 28″; 21″; 19″; 26″; 29″; 17″; 20″ 3 lentelė Fonema e. Vidutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos e, pasitaikančios tik tarptautiniuose žodžiuose, ilgumas svyruoja maždaug nuo 17″ ligi 25″, o nekirčiuotos — nuo 14″ ligi 19″ (žr. 4 lent.). Kirčiuota; Nekirčiuota; 2; 3; 4; 5; 6; 1. atv. sk.; 3. atv. sk.; 2. atv. sk.; 5. atv. sk.; 25″; 22″; 20″; 18″; 17″; 1. atv. sk. 2.; 1. atv. sk. 3.; 2. atv. sk. 3.; 3. atv. sk. 4.; 19″; 14″; 19″; 18″; 16″; 14″ 4 lentelė Fonema ę. Vidutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos ę ilgumas svyruoja maždaug nuo 18″ ligi 27″, o nekirčiuotos — nuo 14″ ligi 21″ (žr. 5 lent.). Kirčiuota; Nekirčiuota; 1; 2; 3; 4; 5; 6; 10; užd. sk.; a. g.; 1. užd. sk.; 1. atv. sk.; 1. atv. sk.; 3. atv. sk.; 5. atv. sk.; 26″; 27″; 23″; 25″; 24″; 24″; 27″; 20″; 26″; 18″; 27″; 1. atv. sk. 2.; 1. atv. sk. 3.; a. g. 1.; 2. atv. sk. 3.; 2. atv. sk. 4.; 2. atv. sk. 3.; a. g. 3.; 1. atv. sk. 7.; 21″; 19″; 16″; 21″; 16″; 14″; 15″; 19″; 15″ 5 lentelė 210 Fonema ē. Vidutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ē ilgumas svyruoja nuo 43″ ligi 51″, o nekirčiuotos — nuo 33″ ligi 35″ (žr. 6 lent.). Kirčiuota: 1 — užd. sk. 50″; 1 — l. atv. sk. 51″; 2 — 1. užd. sk. 50″; a. g. 51″; 3 — l. atv. sk. 43″; 2. atv. sk. 49″. Nekirčiuota: a. g. 1. — 35″; a. g. 1. — 33″. 6 lentelė 2. Užpakalinės eilės balsių ilgumas Fonema ū. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ū ilgumas svyruoja maždaug nuo 26″ ligi 46″, o nekirčiuotos — nuo 13″ ligi 29″ (žr. 7 lent.). Kirčiuota: 1 — 1. užd. sk. 29″, a. g. 32″ ir 39″; 2 — 1. atv. sk. 28″, 1. užd. sk. 27″, a. g. 46″; 3 — 1. atv. sk. 27″, a. g. 44″; 4 — 1. užd. sk. 26″. Nekirčiuota: 1. atv. sk. 2. — 24″; 2. užd. sk. 1. — 23″; a. g. — 29″; 1. atv. sk. 3. — 20″; 1. atv. sk. 2. — 18″; 6. užd. sk. 7. — 13″. 7 lentelė Fonema u. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos u ilgumas svyruoja maždaug nuo 17″ ligi 24″, o nekirčiuotos — nuo 12″ ligi 19″ (žr. 8 lent.). Kirčiuota: 1 — 1. užd. sk. 21″; 2 — 1. atv. sk. 20″, 2. užd. sk. 19″, a. g. 23″; 3 — 1. užd. sk. 17″, 2. atv. sk. 18″, a. g. 24″; 4 — 1. užd. sk. 20″. Nekirčiuota: 1. atv. sk. 2. — 17″; 2. užd. sk. 1. — 15″; a. g. 1. — 19″; 1. atv. sk. 3. — 14″; 1. atv. sk. 2. — 15″; a. g. 1. — 18″; 2. atv. sk. 3. — 14″; 1. atv. sk. 5. — 12″; 1. atv. sk. 6. — 12″. 8 lentelė 211 Fonema ō. Vidutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ō ilgumas svyruoja maždaug nuo 34″ ligi 48″, o nekirčiuotos — nuo 15″ ligi 39″ (žr. 9 lent.). 1 2 3 4 10 Kirčiuota užd. sk. 1. atv. sk. 2. atv. sk. 38″ 34″ 48″ 48″ 39″ Nekirčiuota 1. atv. sk. 2. 1. užd. sk. 2. a. g. 1. 1. užd. sk. 2. 1. užd. sk. 3. 3. atv. sk. 1. 6. atv. sk. 8. 32″ 29″ 39″ 28″ 27″ 26″ 15″ 9 lentelė Fonema o. Vidutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos o ilgumas svyruoja maždaug nuo 23″ ligi 26″, o nekirčiuotos — nuo 16″ ligi 21″ (žr. 10 lent.). 2 4 5 Kirčiuota 1. užd. sk. 1. atv. sk. a. g. 2. atv. sk. 23″ 24″ 26″ 23″ Nekirčiuota 1. atv. sk. 2. 1. atv. sk. 3. 1. užd. sk. 2. 1. užd. sk. 3. 21″ 20″ 16″ 17″ 10 lentelė Fonema a. Žemutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos a ilgumas svyruoja maždaug nuo 18″ ligi 29″, o nekirčiuotos — nuo 10″ ligi 19″ (žr. 11 lent.). 1 2 3 4 5 6 10 Kirčiuota užd. sk. a. g. 1. užd. sk. 1. atv. sk. a. g. 1. atv. sk. a. g. 23″ 28″ 18″ 20″ 29″ 18″ 27″ Nekirčiuota 1. užd. sk. 2. 1. atv. sk. 2. a. g. 1. 1. atv. sk. 2. 1. užd. sk. 3. 2. atv. sk. 1. a. g. 1. 1. atv. sk. 3. 1. užd. sk. 4. 4. užd. sk. 3. 1. atv. sk. 3. 6 užd. sk. 5. 2. atv. sk. 7. 5. atv. sk. 7. 15″ 17″ 19″ 16″ 14″ 15″ 19″ 14″ 13″ 17″ 13″ 16″ 10″ 12″ 11 lentelė 212 Fonema ā. Žemutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ā ilgumas svyruoja maždaug nuo 35″ ligi 53″, o nekirčiuotos — nuo 33″ ligi 40″ (žr. 12 lent.). Kirčiuota | 1: užd. sk.; a. g. | 2: 1. atv. sk.; 1. užd. sk.; a. g. | 3: 1. atv. sk.; 2. atv. sk.; 2. užd. sk.; a. g. | 4: 1. atv. sk. | 5: 3. atv. sk. | 39″; 35″; 47″; 53″; 47″; 41″; 37″; 42″; 41″; 37″ | Nekirčiuota: a. g.₁; 40″; a. g.₁; 33″ 12 lentelė III DVIBALSIŲ ILGUMAS Bet kuris ilgasis balsis už atitinkamą trumpąjį yra ilgesnis 1,5–2 kartus. Dvibalsiai yra maždaug tokio pat ilgumo, kaip ilgieji balsiai, t. y. dvibalsiu tarti reikia tiek pat laiko, kiek ilgajam balsiui. Dvibalsių ilgumo svyravimo diapazonas yra mažesnis, negu balsių. 1. Gry­nųjų dvibalsių ilgumas Fonema ai. Kirčiuotos fonemos ai ilgumas svyruoja nuo 32″ ligi 52″, o nekirčiuotos — nuo 30″ ligi 34″ (žr. 13 lent.). Kirčiuota | 2: 1. atv. sk. | 3: 1. užd. sk.; 2. atv. sk. | 34″; 32″; 41″; 44″; 52″; 42″; 48″ | Nekirčiuota: 1. atv. sk.; a. g.₁; 30″; 33″; 34″ 13 lentelė 213 Fonema au. Kirčiuotos fonemos au ilgumas svyruoja nuo 36″ ligi 50″, o nekirčiuotos — nuo 30″ ligi 34″ (žr. 14 lent.). 14 lentelė Fonema ei. Kirčiuotos fonemos ei ilgumas svyruoja nuo 40″ ligi 56″, o nekirčiuotos — nuo 28″ ligi 36″ (žr. 15 lent.). 15 lentelė Fonema eu. Tarptautiniuose žodžiuose kirčiuota fonema eu, pasitaikanti labai retai, turi maždaug 30″ ilgumo, o nekirčiuotos ilgumas svyruoja nuo 15″ ligi 21″ (žr. 16 lent.). 16 lentelė 214 Fonema oi. Kirčiuotos fonemos oi, pasitaikančios tarptautiniuose žodžiuose, ilgumas svyruoja nuo 42″ ligi 51″, o nekirčiuotos — nuo 25″ ligi 30″ (žr. 17 lent.). 17 lentelė Fonema ui. Kirčiuotos fonemos ui ilgumas svyruoja nuo 40″ ligi 50″, o nekirčiuotos — nuo 24″ ligi 28″ (žr. 18 lent.). 18 lentelė 215 2. Sutaptinių dvibalsių ilgumas Fonema ie. Kirčiuotos fonemos ie ilgumas svyruoja nuo 30″ ligi 48″, o nekirčiuotos — nuo 23″ ligi 30″ (žr. 19 lent.). Kirčiuota | 2 | 3 | 1. atv. sk. | 2. užd. sk. | a. g. | 1. užd. sk. | 2. atv. sk. | 31″ | 30″ | 30″ | 32″ | 38″ | 48″ | 32″ | 33″ | Nekirčiuota | 1. atv. sk. 2. | 2. atv. sk. 1. | 30″ | 23″ 19 lentelė Fonema uo. Kirčiuotos fonemos uo ilgumas svyruoja maždaug nuo 34″ ligi 52″, o nekirčiuotos — nuo 23″ ligi 29″ (žr. 20 lent.). Kirčiuota | 1 | 2 | 3 | 4 | a. g. | 1. atv. sk. | 1. užd. sk. | a. g. | 2. atv. sk. | 2. užd. sk. | 34″ | 52″ | 39″ | 39″ | 40″ | 38″ | Nekirčiuota | 1. atv. sk. 2. | 2. atv. sk. 3. | 2. atv. sk. 2. | 2. atv. sk. 1. | 3. atv. sk. 4. | 2. atv. sk. 4. | 29″ | 28″ | 27″ | 28″ | 23″ | 24″ 20 lentelė IV BALSIŲ IR DVIBALSIŲ EILĖ PAGAL JŲ ILGUMĄ Ilgiausia iš visų ilgųjų balsių yra žemutinio pakilimo fonema ā (maksimalus ilgumas 53″), toliau eina vidutinio pakilimo fonemos ē (maksimalus ilgumas 51″), ė (maksimalus ilgumas 49″) ir ō (maksimalus ilgumas 48″), po šių—aukštutinio pakilimo fonemos ū (maksimalus ilgumas 46″) ir i, pasižyminti pačiu aukščiausiu pakilimu (maksimalus ilgumas 36″); ji yra trumpiausia iš visų ilgųjų balsinių fonemų. Ilgiausia iš visų trumpųjų balsinių fonemų yra žemutinio pakilimo fonema a (maksimalus ilgumas 29″), toliau eina vidutinio pakilimo fonemos e (maksimalus 216 ilgumas 27”), o (maksimalus ilgumas 26”), e (maksimalus ilgumas 25”), po šių eina aukštutinio pakilimo trumposios fonemos u (maksimalus ilgumas 24”) ir i — trumpiausia iš visų trumpųjų fonemų (maksimalus ilgumas 21”). Ilgiausia iš visų dvibalsinių fonemų yra ei (maksimalus ilgumas 56”), po jos eina fonemos ai ir uo (jų maksimalus ilgumas 52”), o po šių—oi (maksimalus ilgumas 51”), toliau seka au ir ui (jų maksimalus ilgumas 50”), po jų eina ie (maksimalus ilgumas 48”), ir paskutinę vietą užima fonema eu (maksimalus ilgumas 30”). ДЛИТЕЛЬНОСТЬ, ИЛИ КОЛИЧЕСТВО ГЛАСНЫХ И ДИФТОНГОВ В ЛИТОВСКОМ ЯЗЫКЕ В. А. ВАЙТКЯВИЧЮТЕ Резюме Исследование литовского вокализма экспериментальным методом позволило установить, что длительность гласных и дифтонгов в литовском языке обусловливают следующие обстоятельства: 1) характер слога (в закрытом слоге длительность меньше, чем в открытом); 2) качество предшествующего согласного (после звонкого длительность больше, чем после глухого); 3) ударение (ударный гласный более долог, чем соответствующего качества безударный); 4) место ударения в слове (гласные и дифтонги, стоящие в слогах близко ударения, являются более долгими, чем стоящие дальше от него); 5) количество слогов в слове (чем больше слогов, тем больше сокращается длительность всех гласных и дифтонгов в слове, и наоборот); 6) место гласного и дифтонга (в абсолютном исходе слова все гласные и дифтонги являются более долгими, чем в других фонетических положениях); 7) интонация (гласные и дифтонги с восходящим ударением немного длиннее, чем с нисходящим); 8) темп речи (при быстром темпе речи все гласные и дифтонги в слове сокращаются); 9) качество гласного (гласные низкого подъёма являются более долгими, чем гласные высокого подъёма). Далее в статье даются таблицы длительности каждой фонемы в основных фонетических положениях, и все фонемы располагаются по длительности в соответствующий ряд. 217