Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė

LY KR OLT YR 0S KLAUSIMAI, It Lek ee Leb TOU WeOes TSR MOKSLU AKADEMIJA LIETUVIU KALBOS BALSIU IR DVIBALSIU ILGUMAS, ARBA KIEKYBE V. VAITKEVICIOTE 1 ILGUMAS, J] SALYGOJANCIOS APLINKYBES IR JO REIKSME Balsio arba dvibalsio ilgumu vadinamas laiko kiekis, reikalingas jam i8tarti. Lietuviy kalbos balsiy ir dvibalsiy ilguma, kai visos kitos fonetinés salygos yra vienodos, lemia Sios aplinkybés: a) Skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, pobtidis: atvirame skiemenyje jis kiek ilgesnis, negu uidarame, pvz.: Zodyje Aisis (bts. 1. 3. asm.) 1= 1871, 0 godyje kiskis i= 17"; Zodyje séké €=51", 0 Zodyje sékly @=50". U%darame skiemenyje balsiai ir dyibalsiai yra trumpesni, negu atvirame, nes dalis energijos Cia skiriama po jy einanciam priebalsiui tartib) Prie&stovintis priebalsis: po skardiiojo priebalsio balsis ar dvibalsis yra kiek ilgesnis, negu po dusliojo, nes duslieji priebalsiai tariami energingiau, negu skardieji, pvz.: Zodyje bus % = 22", o zodyje pis u=21". c) Kirtis: tas pat kirciuotas balsis arba dvibalsis yra ilgesnis uz nekirciuota, nes tariamas daug energingiau, negu Sis, pvz.: Zodyje kasi & =20", 0 Zodyje kasi qe d) Kiréio vieta Zodyje: juo nekiréiuotas skiemuo toliau nuo kirgiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis, nes didziausias energijos kiekis tenka kirciuotam skiemeniui ir arti jo stovintiems, pvz.: Zodyje akmud a=15", 0 zodyje akmenyjé a=13". e) Zodzio skiemeny skaitius: juo Zodis turi maziau skiemenu, juo yra ilgesni ju sudaromieji garsai, ir juo daugiau — juo trumpesni, pvz.: Zodyje piniginiam i= 15”, o Zodyje piniginiame j=13". PrieZastis yra ta, kad energijos kiekis, skiriamas tam tikro skaigiaus skiemeny Zodziui tarti, yra ribotas ir pastovus dydis. Todél, augant kirciuotojo skiemens tarimo energingumui, nekir¢iuotieji skiemenys nukentia; ir juo jy yra daugiau, juo jie tariami trumpiau ir ne taip energingai®. é) Kity Zodzio skiemeny sudaromyju garsy kiekybé: jeigu Zodyje yra vienas arba keli ilgi balsiai ar dvibalsiai, tai visy to Zodzio skiemeny sudaromieji garsai 11%, arba a (sigma) = 0,01 sek., yra laiko vienetas, kuriuo eksperimentinéje fonetikoje reikiamas garso ilgumas, Akustikoie 1” (c) = 0,001 sek. 2 Zr. Jl. B. UWepGa, Pycckve raacuble B KauecTBeHHOM H KOMHYECIBEHHOM OTHOLICHHH, 151, C. - Merep6ypr, 1912. 207 yra kiek trumpesni, negu Zodyje, neturinéiame ilgujy balsiy bei dvibalsiy, nes ilgujy tarimas reikalauja daugiau energijos, negu trumpyjy balsiy, pvz.: Zodyje kibo 0 =39", 0 4odyje kybo 0o=34", f) Balsio arba dvibalsio uzimama vieta Zodyje: absoliutiniame Zodzio gale balsiai ir dvibalsiai yra daug ilgesni uz tuos patius balsius ir dvibalsius kitose fonetinése pozicijose, pvz.: Zodyje sékti é=23", o Zodyje sekté é2=28". Balsiy ir dvibalsiy ilgéjimas absoliutiniame Zod%io gale, biidingas lietuviy, rusy ir kt. kalboms, aiSkinamas labai léta, niekieno netrukdoma kalbos padargy rekursija’. Taip pat balsiai ir dvibalsiai paskutiniame uzdarame %odzio skiemenyje yra truputj ilgesni, negu kitose fonetinése pozicijose, bet trumpesni, negu absoliutiniame Zodzio gale. g) Priegaidé: ilgyjy skiemeny sudaromieji garsai, turintieji tvirtagale pricgaide, yra ilgesni uz tuos patius garsus, turingius tvirtaprade priegaide, pvz.: Zodyje_dyge (bit. k. 1. dalyvis) f= 22", o Zodyje dige (vns. gal.) ‘pelkiy samany riiSis’ 7=24"; nesidti 6=34", 0 Yodyje nesioté 6=39". h) Kalbéjimo tempas: greitai kalbant, visy Zodzio skiemeny sudaromieji garsai yra trumpesni, negu Jétai kalbant. i) Balsio kokybé: trumpieji ir atitinkami ilgieji balsiai, stovintieji tose paGiose fonetinése pozicijose, visada yra nevienodo ilgumo, Pvz.: Zodyje pis %#=21", o Zodyje pits i=32", bet skirtingose fonetinése pozicijose kartais ilgosios ir trumposios fonemos gali biiti vienodo ilgumo (zr. ilguju ir atitinkamy trumpujy fonemy lenteles). Sitoks ilgujy ir trumpujy balsiniy fonemy ilgumo sutapimas dar nereigkia jy niveliacijos, nes lietuviy kalbos ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik ilgumu, bet ir kitais poZymiais: kokybe, kalbos organy jtampa, energingumu ir t.t. Vienam pozymiui i viso komplekso ignykus, jei visi kiti poZymiai ilieka, ilgosios ir trumposios balsinés fonemos neniveliuojamos. Taip pat ilgumu skiriasi visiskai skirtingos kokybés balsiai bei dvibalsiai. Paprastai Zemutinio ir vidutinio pakilimo balsiai yra atitinkamai ilgesni uz aukStutinio pakilimo balsius, nes po aukStutinio pakilimo balsiy kiek ankséiau prasideda priebalsio u%daruma arba ankStuma‘. Vadinasi, kickvieno skiemens sudaromojo garso ilgumas priklauso nuo salygy komplekso: keitiantis fonetinei pozicijai, keitiasi kiek ir garso ilgumas. Lietuviy kalbos nekiréiuotiems balsiams ir dvibalsiams, visada iSlaikantiems savo kokybe, biidinga kiekybiné redukcija, arba trumpéjimas. Ilgyjy ir trumpyju balsiy bei dvibalsiy ilgumas svyruoja: gana didelis svyravimo diapazonas biidingas ilgiesiems balsiams ir dvibalsiams, o trumpiesiems balsiams—kiek mazesnis (2r. atitinkamas lenteles). Tatiau toje patioje fonetinéje pozicijoje garso ilgumas yra pastovus dydis. Ne visos Gia nurodytos aplinkybés yra vienodai reikSmingos garso ilgumui. Igujy ir atitinkamy trumpyjy balsiy, sudarantiy savaranki’kas fonemas, skirianCias Zodziy ir jy formy reikimes, pvz.: a: d Yod%iuose Ras: hGs; é: & Zodziuose més: més; i: t Zodziuose riko: tyko (plg. tykoti); i: 4odziuose pis: plis; >: 6 %odziuose Jéras (svorio matas): Iétas (plg. 16ti), ilgumo skirtumas vaidina foneminj vaidmenj, ir todél yra reik§mingiausias, Visos kitos auk&tiau nurodytos ap- * Zr. ten pat, 132. ‘Zr. ten pat, 132. linkybés, dél kuriy kiek keitiasi skiemens sudaromojo garso ilgumas, tik rodo tos pacios fonemos kiekybinius svyravimus jvairiose fonetinése pozicijose, bet foneminés reikSmés neturi ir yra maziau svarbios. II BALSIY ILGUMAS® _ 1, PrieSakinés eilés balsiy ilgumas Fonema i. Aukitutinio pakilimo kiréiuotos ilgosios fonemos 7 ilgumas svyruoja mazZdaug nuo 22” ligi 36’, 0 nekirtiuotos — nuo 20” ligi 32” (Zr. 1 lent.). 1 2 3 4 5 1, atv. | 2. udd. 2, atv. | 3, uZd. | 4. atv. g atts sk. sk. oe sk. sk. sk. we 22 OF 7 36” 24° 34” 36” 327 35” 34” g 1, atv. | 2. ud. 2. atv. 2, atv. | 1. atv. 3 2 | ok 1. Be sk pM pak Sp ke 3 20° 28” aoe 20° 29” 28” 22” 1 lentelé Fonema i. Aukétutinio pakilimo kirciuotos trumposios fonemos 7 ilgumas svyruoja maZdaug nuo 13” ligi 21”, 0 nekirciuotos — nuo 9” ligi 16” (Zr. 2 lent.). 1 2 3 4 5 10 3 3, 3 | wad. 1, u%d.}1. atv.| As Ria . atv. 3. atv. 2 sk. | ® & | sk. sk. | & Jatv.sk.| %* 8] sk. sk. uv 19? [eats | 17” 1s” 19% [> t6"=| 20° | 15" 13” g 2, uzd.|2, atv.| a. g. |1. atv.| a. g.\|1. atv.|2. atv, 3. atv.|4. ud, g sk. 1.}sk. 2] 1. |sk. 3.) 1. [8k. 3.)sk. 4. sk. 7,|sk. 7. Zz 14” 147 | 16” | 19%] 16%] 117s) LH” 9° $i” 2 lentelé § Cia pateiktose lentelése nurodytas sigmomis kiekvieno balsio ir dvibalsio ilgumas svarbiausiose fonetinése pozicijose. Skaitiai lenteliy vir8uje 1, 2, 3 ir t. t. rei8kia ZodZio, kuriame yra balsis ar dvibalsis, skiemeny skaitiy. Santrumpos uid. sk. = uZdarame skiemenyje, atv. sk. = atvirame skiemenyje, a.g. = absoliutiniame gale. Skaidius prie’ Sias santrumpas (pvz.: 1. atv. sk.) reiSkia skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, eilés numerj Zodyje, skaigius po Siy santrumpy (pvz.: 2. uzd. sk. 1.) reiSkia Zodzio kirgiuotojo skiemens eilés numerj. ‘Zenklas prie§ skaitiy eile reiSkia balsio ar dvibalsio su tvirtaprade priegaide ilguma, o ~ — su tvirtagale, Lentelése duodami balsiy ir dvibalsiy ilgumai po dusliojo arba tarp dusliyjy priebalsiy. 14. Kalbotyros klausimai, IIT 209 Fonema é, Vidutinio pakilimo kirtiuotos ilgosios fonemos é ilgumas svyruoja mazdaug nuo 30” ligi 49”, o nekirtiuotos — nuo 17” ligi 29” (Zr. 3 lent.), 1 2 3 4 uzd, }I. atv.| 2. uZd. 2. atv. S | sk. | sk | sk, | %& ete a g gy ¢| 33” | 36° | 30° 33” 2 ee 48" | 49° 49" 3 1, atv. ¢ 1, atv. | 1. atv. | 2. atv. | a. g. | 1. atv. | 2. atv. 3 sk, 2, "8 | sk. 2, | sk. 3. | sk. 3, feeb, f eke 3 2 or? 28” 21” 19” | 26” 29” 17%) || 20° 3 lentelé Fonema e. Vidutinio pakilimo kirtiuotos trumposios fonemos e, pasitaikanios tik tarptautiniuose ZodZiuose, ilgumas svyruoja mazZdaug nuo 17” ligi 25”, o nekirciuotos — nuo 14” ligi 19” (Zr. 4 lent.). 2 3 4 5 6 £ 3 1. atv. | 1, atv. 3. atv. | 2, atv. 5. atv. S sk. sk. sk, sk. sk. M 25° 22” 20° 18” 17” é 1. atv. | 1. atv. | 1. atv. | 2. atv. | 3. atv. | 2. atv. 3 sk. 2. sk, 3. sk, 3. sk, 3, sk. 4. sk. 3, a 3 2 19” 14" 19” 18” 16” 14” 4 lentelé Fonema e. Vidutinio pakilimo kir¢iuotos trumposios fonemos @ ilgumas svyruoja mazdaug nuo 18” ligi 27’, o nekirtiuotos — nuo 14” ligi 21” (Zr. 5 lent.), 1 2 3 4 5 6 10 £ 3 uZd.| a. g. |1. uad.}1. atv.| a. g. I. atv. a. g. |. atv.| a. g. 5. atv.| a ge | sk. sk. | ske sk. sk. sk. e 26” | 27” | 23” | 25” | 24” | 24” 27” | 20° | 26" 18” | 27” g 1, atv, 1. atv.|1. atv.| a. g- |2. atv.|2. atv.|2. atv.! a. ge i. atv. # sk. 2. sk %.|sk. 3,| Le lox. 3. Jk. 4. |sk. 3.) 3. sk. 7. g 2 21" 19” | 16”| 21°) 16"| 14” | 15") 19° 15° | i 5 lentelé 210 Fonema é. Vidutinio pakilimo kirtiuotos ilgosios fonemos é ilgumas svyruoja nuo 43” ligi 51”, o nekir¢iuotos — nuo 33” ligi 35” (2r. 6 lent.). 1 2 3 g 3 | uéd. |1. atv.|1. u2d.] a, g. jl. atv.|2. atv. oa sk. |sk. sk. sk. |sk. M ~ | 50" | 51”»| 50" | 51%° | 43% 49” $ a. ge ag: Z 1. i. ny 2 o 2 35' 33” 6 lentelé 2. Uzpakalinés eilés balsiy ilgumas Fonema is. Aukstutinio pakilimo kirciuotos ilgosios fonemos #@ ilgumas svyruoja mazdaug nuo 26" ligi 46”, o nekiréiuotos — nuo 13” ligi 29” (Zr. 7 lent.). 1 2 3 4 | 10 « |leuzd| ag. {1. atvll.uzd! a. g. |. atv. a. g. lI.uzd. 8 sk. sk. sk ak: sk, z Z| 29° 28" | 27" or" 26° -| 32 | 39° | 40” 46" ay 2 1, atv.|2.u2d,] a. g. |. atv.|l. atv. 6. uzd. i) sk, 2. |sk. 1. isk. 3. |sk. 2. sk, 7. ne & s 24 | 23° | 29° | 20" | 18” 13° 7 lentelé Fonema u. Auktutinio pakilimo kirtiuotos trumposios fonemos wu ilgumas svyruoja mazdaug nuo 17” ligi 24”, 0 nekirtiuotos — nuo 12” ligi 19” (ér. 8 lent.). 1. uZd./1. atv.|2. uZd.) a, g. |l.uZd.|2. atv.) a. g. jl. u2d, sk. sk. sk. sk. isk. Kiréiuota r oi? Doers 19" ft 28" POAT b tee | 4" 1 20" 1, atv.}2. u2d.} a, g. |1. atv.}1. atv.| a. g. |2. atv.|l, atv.jl. atv.) sk, 2. |sk. 1. 1fbk. 3. |sk. 2. LJsk. 3. |sk. 5. |sk. 6. Vf er 18" | a4? 16": | 1B? fa? | 1a" | ae? Nekirgiuota 8 lentelé 211 Fonema 6. Vidutinio pakilimo kirtiuotos ilgosios fonemos 6 ilgumas svy. ruoja mazdaug nuo 34” ligi 48", o nekiréiuotos — nuo 15” ligi 39” (Zr. 9 lent.), 1 2 3 4 10 3 uZd,jl. atv. 2. atv. 1S) alge 18k sk. = co8 gy 38° 34" ~| 48” | 48” 39” g 1, atv.}1.uZd.| a. g. |1. uZd.|1. u2d,}3, atv.|6. atv, 3 ske 2. [eke 2. lJsk, 2. |sk. 3. |sk. 1. |sk. 8. a a 3 gar | 29" | 30° | 28” | 27” | 26" | 15° 9 lentelé Fonema 0. Vidutinio pakilimo kirtiuotos trumposios fonemos a ilgumas svyruoja mazdaug nuo 23” ligi 26", o nekiréiuotos — nuo 16” ligi 21” (Zr. 10 lent.), 2 4 5 g 3 |i, u2d.1. atv.| a. g. 2. atv.| a sk, —|sk. isk. M 23” | 24” | 26” 23” $ 1, atv. 1, atv.]1. uZd.|1. uZd. 3 sk, 2. sk. 3, |sk. 2. |sk. 3. wy 3 a ” - ” ” z 21 20' 16 17 10 lentelé Fonema a. Zemutinio pakilimo kiréiuotos trumposios fonemos a ilgumas svyruoja mazdaug nuo 18” ligi 29, o nekirtiuotos — nuo 10” ligi 1%” (2r. 11 lent.). 1 2 3 4 5 6 10 s 3 uid.) a. g.|1.uzd.j1. atv.| a. g. |1. atv. a. 2 isk. sk. isk. isk. Z a 23” | 28” | 18” | 207 | 29” | 18” 27” £ 1.uzd.|1. atv.| a. g. |1. atv.|1.u2d,|2. atv.| a. g- |1. atv.|1. u2d.|4 uzd.|1. arv.|6 w2d.)/2. atw.|5. atv. 2 isk. 2. |sk. 2. LJsk. 2.|sk. 3. }ske 1.] 1. |ak. 3. sk. 4. [sks 3, |ok. 3. |sk. 5. |sk. 7. |sk7: o oan 3g 15° | 17” | 19° | 167] 14”| 15”] 19°] 147] 13"| 177] 13°] 16”} 107 | 12° 11 lentelé 212 Fonema 4. Zemutinio pakilimo kir¢iuotos ilgosios fonemos @ ilguimas svyruoja mazdaug nuo 35” ligi 53", o nekirciuotos — nuo 33” ligi 40” (Zr. 12 kent.). 1 2 3 4 5 | g uZd.} a. g. |I. atv.!1.uzd, a. g. |l. atv.|2. atv.|2,uZd,| a. g. |1. atv.|3. atv. iS sk. sk. isk, sk, sk. sk. sk. sk. 2 r y4 39° Bp Cea Hace lh AN We fl Pa be 7 ae 4)” | 37” g a. g a. g. 3 i. i, oo # 33° 3 40” 3 12 lentelé III DVIBALSIU ILGUMAS Bet kuris ilgasis balsis uz atitinkama trumpaji yra ilgesnis 1,5—2 kartus. Dvibalsiai yra mazdaug tokio pat ilgumo, kaip ilgieji balsiai, t. y. dvibalsiui tarti reikia tiek pat laiko, kiek ilgajam balsiui. Dvibalsiy ilgumo svyravimo diapazonas yra mazZesnis, negu balsiy. 1. Grynyju dvibalsiy ilgumas Fonema ai. Kirciuotos fonemos ai ilgumas svyruoja nuo 32" ligi 52", o nekiréiuotos — nuo 30" ligi 34” (Zr. 13 lent.). 2 3 18 1, atv. 1. uzd.|2. atv. 5 |sk. sk, sk. a ” Z a 34” Seip oae eh 4A Bee 42” | 48° § 1, atv.| a, e a Qe B sk. 5 1, 3 2 30” | 33” 34° 13 lentelé 213