Kuršėnų tarmės kirtis ir priegaidė

(eee. TU Vey KALBOTYROS KLAUSIMAL, Ill Ea EO? Ue Stes MOKSLY AKADEMIJA KURSENU TARMES KIRTIS IR PRIEGAIDE VYT. VITKAUSKAS I. KIRTIS 1. Kirgio riSys § 1. Kursény tarmé! yra viena i8 ty Zemaiciy diinininky tarmiy, kur veikia visuotinis kiréio atitraukimo désnis, t.y. Kirtis i$ trumpos ir tvirtagalés galiinés yra atitraukiamas j Zodzio pradzia. Zinant, kad beveik visose kirti atitraukianciose gemaitiy tarmése (0 tuo patiu ir Kurseny tarméje) senojoje kircio vietoje i8licka tam tikras balso tvirtumas?, galima suprasti, koks yra didelis skirtumas tarp Kurgény tarmés ir literatiirinés kalbos (Ik) kiréiavimo sistemu. Kadangi Zodyje tam tikrais atvejais bina keli kirciai, tai ju buvimo atvejai, atsiradimo skirtiagumas reikalauja platesnio apibidinimo, nagrinéjimo. Visy pirma, reikalingi specialtis atskiry kir¢io risiy pavadinimai, terminai, kurie dialektologijos literatiiroje yra jau pateikti®. Sie terminai ir yra Gia vartojami. Kurgény tarméje, kaip ir nurodytoje literatiiroje apra8ytose tarmése, yra penkios kiréio rii’ys: 1. pagrindinis—senovinis (kur kirtis neatitraukiamas): darbinin.ka ~ darbinifiko, kirta~kiito, kravmi ~ krameé (pakausis, galva, niek.), le-beda (iStizZa), nuvt-ka ~ nuvyko (pasiseké); 2. pagrindinis —atitrauktinis (tariamas su dideliu intensyvumu, svarumu, bet jis yra atitrauktas i8 galtinés, neseny laiky padaras): audi's ~aulys (avilys), darzus ~ darzus, laka ~ laka (skyluté avilyje bitéms i8lékti), pura ~ putra (kukuliené); 3. §alutinis—galinis (senojoje kiréio vietoje islikusi balso tvirtumo dalis): duncu> ~ dantf, (1 )iggunetis ~ i8gast¥s, katika’ ~ kaukai (aitvarai), miskt ~ midke; 4. Salutinis —atitrauktinis (atsirades dél kircio atitraukimo i Zodzio pradzia): blézdin.ga ~ blezdinga (kreg#dé), mudkt hla ~ mokykla, asruhit” ~astuonifi, (4 )udbu'lé's ~ obuo1 Kursény tarmé priklauso Zemaitiu danininky tarmiy buriui ir uZima rytine Kursény rajono dalj trikampyje tarp Klaisig: (doun.), Upynos (doun.) ir KuzZiii (aukst.). 2 [gimtj sudaro Klykoliy, Akmenés, Vegeriy apylinkiy Snektos, kur kirtio senojoje vietoje negirdéti (2r. Lietuviy kalbos ra8ybos Zodynas, 113, Kaunas, 1948). 2 V. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy kirtis. — Lietuviy kalbotyros klausimai, 1, 109 —117, Vilnius, 1957 (toliau V. Grinaveckis, Svdt kirtis); V. Grinaveckis, Siaurés vakary diinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida. Kand. disertacija, rankr., Vilnius, 1956 (toliau V, Grinaveckis, Svdt fonetinés ypatybés). Jie pavartoti A. Jonaitytés straipsnyje ,,Sakynos tarmés kirtis ir priegaidé“. — Lietuviy kalbotyros kKlausimai, 2, Vilnius, 1959 (toliau A, Jonaityté, min. veik,). 61 liais; 5. Salutinis —nukeltinis (atsiradgs skiemenyje, einantiame po pagrindiniu — senoviniu kirtiu kiréiuoto skiemens): ma Za‘sis ~ mizasis, vi*résnt sis ~ vyrésnysis (vyresnfsis), trd'ugda'va ~ tréukdavo, karkvabalis ~ katkvabalis, pé&sa's ~ péSasi, gai.le's ~ gailiasi (gailisi), ve? Za*s~verzasi (verziasi), mise's ~ mi8ias (muSis), praiiske’s ~ praiiskias (prauskis) ir kt. 2. Kirtio atitraukimas § 2. I8§ galtinés j pirmaji Zodzio skiemenj kirtis atitraukiamas Siais atvejais: a) I8 visy trumpy galiiniy dviskiemeniuose Zod%iuose: bal.ta gal.va ~ balta galva, dail.zi ~ daudZi, di‘nds ~ dienas, krei.ki ~ kreiki, §vi-si ~ 8viesi, tudra ~ tora (tvora), Zmudnd ~ Zmona (moteriské), gradi ~ grazi, kati ~ kati (kudakuoji, tarski, baries), papa ~ pupa, tre ~ turd (turiu), apa ~ tupii (tupiu), visa naktis ~ visa naktis ir t.t. Siuo atveju jokiy nukrypimy ar igiméiy néra. b) Is visy trumpy galiniy auras Riese oae Zodziuose: ai.dama ~ eidama, darbiniti.ktis ~ darbininkis, gt ‘vent ~ gyveni, hart kia ~ kargykla, négal ~ negalitl, nésinad ~ nesina (neSdamosi), mergelikes ~ mergelikés (mazas mergaites), padudtus ~ padorilis, paprui.ti ~ papranti, skélbeni ~ skelbeni (tu skelbi), vatkukis ~ vaikiukts (berniukus), vt rukt ~ vyrukt ir kt. (Apie i8imtis ir Sitokio kir¢iavimo svyravimus Zr. § 4.) c) IS visy tvirtagaliy galiiniy: aki's ~ akiés, dod ~ avifi, devi Ait ~ devynifi, draidi ~ draudg (draudzia), gert’'s ~ ger§s (gerigs), kriésla’ ~ kréslai, eda ~ ledai, mazail. ~ maziail, pasucail. ~ pasiuciali (labiau), pragara’ ~ pragarai: numa pragara: / bé_num,ii* négera ~ numai (namai) — pragarai, be num{ negerai, Sirdi's ~ Sirdiés, takds ~ takais, fabara: ~ Yabarai ir t. t. (Apie pasitaikandias iSimtis Zr. § 5 IV.) d) I§ antriniy trumpy ir tvirtagaliy tarmés galtiniy (kurios Ik yra prieSpaskutiniai skiemenys), pvz., babaks ~ babakas (rakandas), désndks ~ Gesnakas, l-déks ~ lydékas (ir i-deka ~ lydeka), pi-rdks ~ pyriigas, verpéc ~ verpétas députde ~ (naujas Zodis) deputitas, kandidac ~ (naujas Zodis) kandidatas, katind? ~ katinaiti (katinaiti), mama@t ~ mamaite (mamiite), pudnai ~ ponaiti (nick. ponditi)’, oatké ~ vaikéli, 2muéné] ~ tmontle (moteréle), jenik ~ Janike, hrixpike ~ krupike (rupiizioke), séserik ~ seserike, mami‘? ~ mamfte (mamyte), gaidiks ~ gaidiikas, Raltinitks ~ Kiaudinitikas, vai iRucks ~ vaikitkas (berniukas), dratiéuk ~ draugitik, vtrik ~ vyrik, Zuncuk ~ Zasitik, palitkt ~ paliékta (palieka), sibkeiti ~ sukimba, sisnefi.k ~ su&nefika, démifst ~ udmilSta, nésutia.k ~ nesutifika, rit (Siryt) ir kt. (Apie tokio kirtiavimo svyravimus Zr. § 5V.) § 3. Kiréio atitraukimas bina toks stiprus, kad kartais linksniuojamosios kalbos dalies Zodis (0 kai kada ir prieveiksmis) netenka pagrindinio kirtio, nes pagrindinj — atitrauktinj kirtj jgauna prie’ ta Zodj einas prielinksnis, pvz., tas, l-ginims pri_ fit, in_gtd un gi'vé’nima ~ tas lyginimas pry kit {evieniatime, kad neittikinees) i ir rgriduna (vedusiujy) gyvénima, pradteje gri’ iti senuovines ma'das| hel.nes Sail.ras goarka be_,pee,it i ~ pradéjo grizti senovinés mados: kelnés siatiros, 4 Sitoks kirtio atitraukimas apragytas § 3. Siuo atveju paliekamas ir antrinio kircio Zyméjimas kableliu Zemiau balsés, o kitais atvejais to atsisakyta, 5 Cia yra vienas i8 metatonijos atvejy (Zr. § 35 e), 62 gvarkai be pevitj, visa nahri pralakstt si_duit.d,u ~ visa naktj pralaksté su dantitr (danti skaudéjo), kat_,pri_dd'rba [négalt priplies ti] yuo p ‘suok,us pirms lek~ kad pry darbo—negalit pripléyti (prizadinti), o j Sokits pirmas léka (lekia), svt-sta palikd'u um_p,ard,uos~sviesta palikdu ant pardés (parduoti), biiobas ai.nam un hap,it’ |tautkikis otra atléid~bébos, einam ant kap§j: Tautkikés (Tautkutés) wyra atléida (atlydi), smd'ugi un_vi'tas | six_rup,e vai.ka ifgtd¥au~sméugé ant viétos (visi8kai): su krupé (ruptize) vaika i8gydziau, ubaga pudtere’ s%_,zin,é ~ubago poteriai su Zinia (jis Zino, kodél taip daro), kas rudziem siserg | vis pri_an,uds ai.n vardi'ti ~ kas rézéms (tokia liga) stserga, vis pry ands (pas ja) eina vatdyti (uzkalbéti), veiztek ix ,,aré,ail. ir_ matt si~veiztk (zitirék) i8 arciai ir matysi ir t.t. Kartais pasitaiko, kad ir i8 daugiaskiemenio Zodzio kirtis perkeliamas j prielinksni, pvz., ue _d,ardin,iés vasartos gra&us |galiesu pasipjd'uti td'm kaftu’ ~ uz darzinés vasardjas gravis, galésu pasipiduti tam kaituo (kartui), rik mé tu pragi'vé'na pud ‘em,at.€,us ir_ pet mado gemai.tiska’ ~tiek méty ‘Pragyvéno po Zemaicits ir nejmadéja (nepataiko) Yemaitiskai, mina sentitis it bié,ul,as lib atidés nait.jus ait.lus ~miino (mano) senittis (senelis) i bitiulitis litob atidtios (atiduodavo) naujis aulits (avilius). Urkuvénuose, Zaigénuose, Gasiskése, t. y. tarmes paribiuose su j pietus nuo kurgénixkiy esantiais dinininkais (Saukéni8kiais), kurie pradeda nebeatitraukti kircio i8 ilgy galtiniy, Sitas reigkinys yra retas, o ir visame Kursény tarmés plote kirtis j prielinksnj da%nokai néra nukeliamas, pvz., marée i8_pirmuéds di-nués abgergi ~martia i pirmds diends apzergé (apsédo, pantigé), jédzi su_, uii.tri: give nimu tat.suos gi'vénti ~ Jadzé su antri gyvénimu (su uogviais) taisosi gyvénti, su_ai.vé puo_,@ zera dé-vi ga&ra ~su laivé (valtimi) po Ezera dévé (davé) gira ir kt. Toks reiSkinys yra pastebétas ir kitose kirtj atitraukiandiose tarmése (Kalnalyje®, Laukuvoje’, Sakynoje® ir kt.), pvz., vdre én_darbu ~varé ant darbj (Siupfliai, Siauliy raj.); diks va'ks lép tievdu i “LU akses ~ dykas (i8dykes) vaikas lipa tévuo (tévui) j akis, kecofiiolektd’s meétd's bovd'udé'rja'unc |ajau ptto_nebr,és ~ keturidlektais (1914) métais buvau dar jaunas, ejau (éjau) po nibrés (vakaruSkas) (Kaunatava, Tel&iy raj.); rata’ vad entesé's be_,drkl,it | lakdos pa.u.kste' bé_sp,drnit’ ~ ratai vazinésias (vazinésis) be arklifj, lakids patik8tiai be sparni (senovéje taip §nekéje apie dabartinius laikus), méedi,os S'rgo zi'rgo oF_rej,ilos Pid usta ~ mediits (malkas) Zirgu Zirgu uzZ rejos (jaujos) pidusto (Papilé, Akmenés raj .)3 vari'k ka'rves it ‘Ubauk,os ~ varyk karves j lauktis (Raudénai, KurSény raj.) ir t. t. Kai kuriy dialektology darbuose teigiama, kad tai esanti enklizé® (ir pavyzdziai dedami, kai kalbama apie enklize), ta¢iau Salutiniai — atitrauktiniai kirciai ir Salutiniai—galiniai kirtiai, esa pagrindinio—atitrauktinio kirtio netekusiuose 4odziuose, rodo, kad Kurgény tarméje ir kitur Zemaiciuose Gia yra savotiskas kircio atitraukimas, o ne jprasta enklizé. Prielinksnis kalbanciojo samonéje tarsi prilipo prie linksniuojamos kalbos dalies Zodzio (kartais ir prie prieveiksmio), tapo lyg jo prieSdéliu, todél kirtis i ji, i prielinksnj, ir buvo atitrauktas. Pp, Knitk&ta, Kalnalio tarmés fonetika ir morfologija, diplominis darbas (rankr.), 13, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lietuviy kalbos katedra, 1959. 1 V.Grinaveckis, Svdt fonetinés ypatybés, 110-113. 8 A, Jonaityté, min. veik., 120. ® A, Jonaityté, min, veik., 120. 63 3. Kiréio atitraukimo nedésningumai § 4. Ribodamasi su tarmémis, kuriose veikia tik salyginis kirtio atitraukimo désnis (Kirtuvénai, Siauliai), Kursény tarmé turi tokiy kirtiavimo pavyzdziy, kurie rodo kirtio atitraukima j pirma skiemenj neuzsibaigusj. a) Daugiaskiemeniuose ZodzZiuose, kuriy prieSpaskutinis skiemuo yra ilgas, kirtis i8 trumpos galiinés daznai nugoka j ta | ilga skiemenj, o 0 ne j Zodzio pradzia, pvz., asti'ni (ir astini) ~ a&tuoni, balun. dus (ir balun, dius) ~ balandzits, gant kia (ir gantkla) ~ ganykla, hirpi-kla (ir kitprkla) ~ kirpykla, mixkit-si (ir mishit'si) ~ misklisé (miSkuose), Sakudsi (ir dazn. 3akudst) ~ Sakosé, sijudnis (ir shjudnis) ~ sijontis, Yuobu'livné (ir uudbu'li‘né) ~ obuolyné (obuoliené), vagi'sta (ir vagi'sta) ~ vagysta (vagysté), nerui.du (ir nérufi.di) ~ nerandi. V. Grinaveckis sako, kad ,,daugiaskiemeniuose Zodziuose, kuriy galinis skiemuo yra trumpas, 0 antrasis nuo Zodzio galo ilgas, kirtis i antrajj nuo Zodzio galo skiemenj bus atitrauktas tuo paciu metu, kaip ir pirmaisiais dviem atvejais“, t. y. tuo paciu metu, kai kirtis buvo atitraukiamas a) dviskiemeniuose ZodzZiuose i8 trumpos galiinés j ilga sakni, b) tam tikrais atvejais triskiemeniuose Zodziuose i ilga skiemenj nepaliekant jokio kirtio pédsako kituose skiemenyse™ (plg. § 8a). Cia pateikti Kursény tarmés faktai, be abejonés, ir rodo Sita kir¢io atitraukimo etapa, kai kirtis buvo atitrauktas j daugiaskiemeniy ZodZiy antraji nuo Zodzio galo ilga skiemenj. b) Daugiausia jaunesniosios kartos tarmés atstovy kalboje pasitaiko toks nedésningas kir¢io atitraukimas (daugiaskiemeniuose ZodZiuose), kai kirtis i8 trumpos galiinés nuSokaj prieSpaskutinj trumpa skiemenij, o ne j Zod%io pradzia, pvz., aduoma'tikeé ~ Adomaitiké (Adomaityte), givéni ~ gyveni, Rauilfis ~ kiauSinits, Rarapitkés ~ karaputkés (apliizusius namus), i've ~ lieZuvit, muolifitts ~ moliniiis, 7* Zardélis ~ i Zardelitis (kaimo pavadinimas), gerésni ~ geresni, grazésni ~ grazesni, senésfiis ~ senesnits ir t. t. Kaip matyti, kirtis Gia atitraukiamas j ta patj skiemenj, kuris kituose linksniuose turi pagrindinj— senovinj kirtj. Senesniyjy (45 ir daugiau mety) Zmoniy kalboje tokj reiSkinj retai tesutiksi, o ir jaunesniyjy tarmiSkai Snekantiy Zmoniy ne per dazniausiai taip Kirciuojama. Greitiausiai, cia bus pietiniy kurSéni8kiy kaimyny — Siauli8kiu, kurtuvéniskiy, kelmiskiy — jtaka. c) Kirtis if trumpos galiinés j ZodzZio prad%iq beveik niekada nenuSoka esamojo laiko moteriskos giminés galiininio kirtiavimo dalyviu vns. vardininke: ateinui.ti ~ ateinanti (plg. Laukuvoje pazistama forma pdrand.n.te ~ pareinantil!), atlekufi.ci ~ atlekanti (atlekianti), jemufi.ci ~ jemanti (imanti), kli*huii.tt ~ Klykanti (klykianti), pi*kstufi.ti ~ pykstanti, skaustuit.ci ~ skaustanti (skaudanti). 4. Atvejai, kai kirtis neatitraukiamas § 5. I. Kirtis tarméje neatitraukiamas if negaliinéje esantiy skiemeny: be Zika ~ berzitikai, kuméli ~ kumélé, keptiri ~ keptiré, neld:imi ~ neldimé, papilieniske’ ~ papiléniskiai (Papilés apylinkés gyventojai), vadintuoje’ ~ vadintojai, vaiviiora’ ~ vaivorai (tokios uogos), Saga'ri ~ Zagaré ir t. t. 1° V. Grinaveckis, Svdt fonetinés ypatybés, 95; V. Grinaveckis, Svdt kirtis, 112 (plg. tokj pat reiSkinj, kaip ir Kur’ény tarméje, A. Jonaityté, min. veik., 113; 41 VY. Grinaveckis, Svdt fonetinés ypatybés, 66. 64 Il. Kirtis neatitraukiamas i visy tvirtapradZiy galiiniy: a) linksniuojamy kalbos daliy dgs. naudininke: stuogd’ms ~ stogams, 2i'dd‘ms ~ Zieddms, luové'ms ~ lovidms, Zaltéms ~ Zaltidéms, galvtioms || galutims ~ galvéms, galvims, gerkltems || gerkiims ~ gerkléms, gerkliims, katiems ~ katéms, akims || akuims ~ akims, akiiims, pirtims ~ pirtims, su'nd’ms ~ siindms (stinums) (ret.), pi' tims ~ piettims: ki’ virsma pi'tims ~ k virsma (virsime) piettms, pi'menims ~ piemenims, balttms || baltims ~ baltiems, baltims, grazi‘ms || grazims ~ graziems, grazims, Zalims || Zalims ~ Zaliems, Zalims, ju'dioms || ju'déims ~ juodéms, juodims, SaDdoms || slapums ~ Slapiéms, Slapitims, ani‘ms || anims ~ aniems, anims (jiems), andoms || anims ~ anéms, aniims (joms), penki'ms || penkims ~ penkiems, penkims, pefikeioms || pefikvims ~ penkiéms, penkitms ir t. t3 b) biidvardziy, jvardziy ir skaitvardZiy vns. naudininke: baltd°m ~ baltdm, baled: || baltd'i ~ baltdi, send’m ~ sendm, send® || send'i ~ sendi, linksmé’m ~linksmiam (linksmam), Tinksmé: || linksmé'i ~ linksmiai (lifiksmai)”, visd* m ~ visdm, visd" ||visd'i ~ visdi, hatra'm ~ katram, katrd’ || Ratrd'i ~ katrdi, tuoké'm ~ tokidm, tuoké: || tuokéi ~ tokidi, pirmdé'm ~ pirmdm, pirma: || pirmdi ~ pirmai, vi'nd'm ~ viendm, vind’ || vi'nd'i ~ viendi; c) esamojo laiko o-kamieniy ir biitojo kartinio laiko visy kamieny galiininio kirtiavimo veiksmaZodziy vns. I ir Il asmenyje: matd'u ~ matau, matd’ ~ matai, plerpsd'u ~ plerpsdu (sédziu be darbo), plerpsd: ~ plerpsi, prasd'u ~ prasdu, prasd’ ~ prasai, dungend'u ~ dangendu (danginau, krausiau), dungend’ ~ dangenai, kri‘pd'u ~ krypau, kripd ~ krypai, musSd'u ~ mu34u (muSiau), musa ~ musdi (muse), gifidu ~ ginidu, giné ~ ginéi, mafid'u ~ manidu, mané- ~ manéi ir t. t.; d) kai kuriuose prieveiksmiuose ir iStiktukuose: kadd’ ~ kadai: sd'uli jail. kadé nusiléida ~ sdule j jai kadai (seniai) nusiléido, pirmd ~ pirmdi (pirma), visd* ll visdi ~ visdi, daugd: un daugidu (daugiausia), laba'u ~ labidu (labiausiai), pitmd: “ ~ pirmidu (pirmiausia), skubd'u ~ skubidu (skubiausiai), stumbdé'u ~ stambidu (stambiausiai), ti'S$d'u ~ tiesidu (tiesiausiai), ti'Siog ~ tiesidg, makald'i ~ makaldi, cabald'i ~ tabaldi ir t.t. III. Kirtis neatitraukiamas i8 antriniy tvirtapradziy galiiniy: pasucims ~ pasiutimas, salims ~ Salimas, dideliims ~ didelimas (didumas), lengutims ~ lengviimas, gru'stius ~ griisttvas, Viektints ~ léktivas, negé'rs ~ negéras, negd'l ~ negilia (negali), necir ~ netira (neturi). IV. Pasitaiko, kad kirtis i8laikomas senojoje vietoje tvirtagalése galtinése. Tada arba susiduria keletas tokiy Zod%iy, kur reikia atitraukti kirtj i8 galiinés j Sakni, arba norima tais ZodZiais ka nors pabréZti, pvz., laba’ gerd: padaré |kad. _ateje'| padiesi min griobus iskd'isti~labai gerai padaréi, kad atejéi (atéjei): padési min (man) grébus (Zarnas) i8kdai8ti (i8valyti), su_jrugé’s kvi'té's puo_ri'ga vasintejuos| ha_vesima’ tratieje ~su rugiais kvietiais po R¥ga vazinéjosi, kad veZimai tratéjo, gera ka_buoba gabi] kita-p bad nusprudktu ~ gerai, kad béba gabi (apsukri): kitaip badi nusprogty (nudvésty), grazé padaré graze | niéra kud saki'ti ~ gra4iai padaréi, graziai, nérd k6 sakyti (iron.), belesit’ viktitkar gridus ~ beles§ visGitkai griidus, duobilit avizit tieric| saidit rugi fiu ar galuks tr ~ dobil avizG tur (turiti), Siaudfi rugiéniy af (irgi) galitikas (Saliné) yra ir kt. Sitie pavyzdiiai, kur kir12 Sis biidvardis tarméje yra u-kamienis:: lifi.ksmils ~ linksmts (linksmas), litt.ksmi~ linksmi (linksma). 5, Kalbotyros klausimai, III 65 tis neatitraukiamas, yra daugiau atsitiktinio pobiidzio, nedésningi, galima sakyti, nukrypimas nuo tarmés kirciavimo normos. V. Kirtis kartais neatitraukiamas i§ antriniy tvirtagaliy galiiniy, pvz., ate?.n atei.n baiSd'usis birris viru ~ ateina ateina baisidusis (didZiausias) birfs vyry, nesutift.k |lat. skird’s ~ nesutifika, lai (tegul) skirasi (skiriasi), pijudks negieris/ X nekail.his negé'l biti ~ pijdkas (girtuoklis) negéres, $ué nekaiikes negiilia biiti, pasail.k jeniki |tirt nauji'na pasaki'ti ~ paSatik Janike, turt naujyna (naujieng) pasakyti, pakret.pk stiklini] i:pilsu ~ pakreipk stikline — ipilsu ir kt. Ir Siuo atveju néra jokio désningumo: vienas ir tas pats Zmogus gali pasakyti nésutii.k ir nesutif.k ~ nesutinka, pdprufi.tir papruf.t ~ paprafita, sislump ir suslump ~ suSlampa ir kt. 5. Kirtiy vieta § 6. Pagrindinis —atitrauktinis kirtis. Jis yra atsirades, kaip minéta, atitraukus kirtj i8 galiinés j ZodZio pradzig. Sitas kirtis dagniausiai yra pirmame ZodZio skiemenyje, pvz., ail.sis ~ ausis, bruble- ~ broliai (ir briole’ ~ brédliai), dtr big ~ duobé, duévena ~ dovena (dovana), keiae ~ kietai, kripus ~ kruopis (dgs. gal., Kruopas), pavai.ziis ~ pavaizis (grazus, vaizdingas), ribina ~ riebina (riebaluota), sh-denl ~ slydeni (darai, kad slysty), stiping’ ~ stipinai (rogiu dalis), svez ikata ~ sveikata, vga ~ vagh ir t. t. Tatiau pasitaiko ir tokiy atvejy, kai pagrindinio—atitrauktinio kirtio vieta yra prieSpaskutiniame skiemenyje (Zr. dar § 4 air b): keikii'nus ~ keiktinis (tuos, kurie labai keikiasi), malii‘ni ~ maliiné, pliesikis ~ plésikus ir t.t. (Apie pagrindinio — atitrauktinio kirctio nuSokima i8 linksniuojamyjy kalbos daliy Zodzio ar prieveiksmio j prielinksnj Zr. § 3). § 7. Senojoje kircio vietoje dazniausiai yra iglikes Salutinis — galinis kirtis, pvz., dmata’ ~ amatai, bajudriis ~ bajortis, gali ~ galé, kartikés ~ kartikés (mazas kartis), ludpa ~ lopai, plail.dis ~ plautitis, praspurkis ~ praspurktis (kelniy klynus), rém& ~ remu (remiu), sprungint ~ sprangini (dvasini, badu marini), sakikés ~ Sakikés (mazZas Sakas), tingifiliks ~ tinginitkas, tingint sé tinginfs, rrifi.ki ~ trinki (diiksti), vaikelizkus ~ vaikeliuktis, vainiks ~ vainikas, Zalé ~ Zaliai ir t.t. Sio kirtio negirdéti daugiaskiemeniuose Zodziuose, kai kirtis i8 trumpos galiinés yra atitraukiamas j tokj ilga pirma skiemenj, kur kitos formos turi pagrindinj—senovinj kirti: leZ.zdama ~ leisdama, plg. léizdams~ léisdamas, pei.gdami ~ peikdami, plg. pei.gdams ~ peikdamas, Sail.gdami ~ Saukdami, plg. Sai.gdams ~ Satikdamas, mifi.klina ~ minklina (teSluota, teSla aplipusi), plg. mift.klinas ~ mifiklinos, pufvini ~ purvini, plg. pufvinc ~ puivinas, sni‘gina ~ sniegina (snieguota), plg. sni'ginc ~ sniéginas, Svi* psena~ Svypsena (Sypsena), plg. Svi-psena ~ Sv¥psena, (“)ii'dega ~ uodega, plg (u)udega ~ tiodega, vel.kina ~ velkina (vilkdama), plg. vel.kinc ~ velkinas, ir kt. Biidinga dar tai, kad prieSdélétose formose kirtis j prieSdélj nenuSoka, pvz., iile?.zdama ~ i8leisdama, arit'Zdami ~ atiizdami ir kt. § 8. Salutinis — atitrauktinis kirtis désningai girdimas Siais atvejais: a) Daugiaskiemeniy Zodziy ilgame prieSpaskutiniame skiemenyje, kai kirtis yra atitraukiamas i§ trumpos galiinés, pvz., dévi'ni ~ devyni, gul7kla ~ gulykla (guolis), kapi'kla ~ kepykla, pardavigyé ~ pardavéja, pavai.zi ~ pavaizi, virigje 66 ~ virgja ir t. t. Siuo atveju Salutinis—atitrauktinis kirtis yra labai stiprus, ir daznai pasitaiko, kad jis islicka pagrindiniu—atitrauktiniu (Zr. § 4 a ir § 6). b) Keturskiemeniy Zod%iy prieSpaskutiniame trumpame skiemenyje, kai kirtis yra atitraukiamas ig trumpos galiinés, pvz., hailifitkiis ~ kailiniukits, masutelis ~ mazuteliis (mazutélius), mudtriskike ~ moteriskiké (moteriskéle), (y)undefiier ~ (v)andeniukt, vdbalikis ~ vabaliukis, vdkafikis ~ vakariukus (vakaruSkas), abakikeé ~ Abakiké (Abakaite), bartatike ~ Bartasike (BartaSitite) ir t.t. Ir Siuo atveju Salutinis — atitrauktinis kirtis yra aiSkiai girdimas ir kai kada esti pagrindiniu—atitrauktiniu (Zr. § 4b). c) Daugiaskiemeniy Zodziy ilgame prieSpaskutiniame skiemenyje, kai kirtis yra atitraukiamas i8 ilgos galiinés, pvz., mubtinel ~ motynéle (motinéle), pininga@ ~piningai (pinigai), ratdudnit? ~ raudonii, rinkiéjués ~ rinkéjés (pédu riséjos), sépet ‘hi ~ septyniqi ir t.t. Sitas Salutinis-atitrauktinis kirtis yra silpnai girdimas. : d) Keturskiemeniy Zodziy ilgame tretiame nuo galo skiemenyje, kai kirtis atitraukiamas i§ trumpos galiinés, pvz., kareivélus ~ kareiveliiis (kareivélius), pétraiskike ~ Petrauskiké (Petrauskaite), ratidudndmi ~ raudonamé ir kt. Siuo atveju Salutinis-atitrauktinis kirtis pasigirsta tik fakultatyviSkai. § 9. Salutinis-nukeltinis kirtis. Daugelis Zemaitiy tarmiy ilgus pokirtinius skiemenis igtaria su aiSkiu Salutiniu-nukeltiniu kirtiu, pvz., bimbdls ~ bimbalas, galéu ~ giluo (galui), gierdls ~ géralas (Kretinga)™, kropmd-usis ~ krupmauSis (nenaudélis, ruptizZiokas), mécd> ~ métai, sii‘nké- ~ sufikiai (Kaunatava, Telsiy raj.), dé-rba* ~ dirbai, va'lé-re ~ valyti (valyti), vi-rd- ~ vyrai (Laukuva)*, racd: ~*ritai, va Ikuojé's ~ valkiojasi, Zemfevelktloms ~ Zemévilkoms (Raudénai, Kursény raj.), d@-hed* ~ ddiktai, Md-Adguojé: ~ landtiojai, Zilogré: ~ ~ ZOgriai (tokia tvory riiSis, pinutiai) (TirkSliai, Mazeikiy raj.), Sonéi ~ Sunie (Suniui), vakéu ~ vaikuo (vaikui), #émé-nc ~Z&minas (Zemétas) (Tryskiai, KurSény raj.) ir t.t. Nuoseklaus Sitokio kiréiavimo KurSény tarméje néra. Salutinisnukeltinis kirtis Cia pasitaiko tik tam tikrais atvejais ir tam tikrose formose: a) Vyriskosios giminés ivardZiuotiniy formu vns. vardininke: bd‘ltd-sis ~ biltasis, gra-zé'sis ~ graziasis (grazusis), ju'dd'sis ~ juodasis, ma‘ Zd'sis ~ mazasis, paskutint'sis ~ paskutinysis, musd'sis ~ miisasis (misiskis), pirmé'sis ~ pirmasis, uil.tré'sis ~ aiitrasis ir kt. Sitoks ivardziuotiniy formy tarimas yra jau apnykes, nes dabar imama vis platiau vartoti formas gerdsis, baltdsis. Teko i$girsti kirtiuojant tas formas Saknyje, bet be Salutinio—nukeltinio kirtio: gé'rasis ~ gérasis, jéunasis ~ jéunasis. b) air ja-kamieniy sangraziniy veiksmazodzin esamojo laiko III asmens galiinéje: dida's ~ duiodasi, keFtd's ~ keitasi, s&*kd's ~ stkasi, nékeld's ~ nékelasi (nesikelia), patd's ~ putasi (putiasi), Séuia’s ~ Sidudasi (SiauSiasi), ntiord’s ~ nérasi (norisi), gai./é-s ~gailiasi (gailisi), méi‘/é-s ~ myliasi (mylisi), pasival.Ruojés ~ pasivalkiojasi: Rubke_ée svethata |pasival.Ruojés puo_jrioba ir_géra ~ Kokia tia sveikata: pasivalkiojasi (yra pasivalkiojama) po trdba ir gerai, pajemd's ~ % J. Aleksandraviéius, Kirtis ir priegaidé Kretingos tarméje. — Lietuviy kalbotyros klausimai, 1, 99, Vilnius, 1957. “VY. Grinaveckis,Svdt kirtis, 110, 67 pajemasi: pdjema’s tas_rublis| nésam ta be_,kapéikas ~ pajemasi (yra paimamas) tas riblis, nésam tai(p) be kapéikos. c) Sangraziniy veiksmazodziy biisimojo laiko III asmens galtinéje: busé*s ~ biisias (biisis):; refi.k pa&galusnu_ski-drt'na | birsé's munis nemda'tus ~reiika pagalius ni (nuo) skiedryno, biisias (apsimeté) munés (manes) nematas, dungé:ncé's ~ dangénsias (danginsis), disés ~ duosias (duosis), kraipi'sé's ~ kraipysias, mids ~ miBias, raiti'sé's ~ raitysias, ri‘sé's ~ riesias (riesis, pyksis), stesé’s ~ sésias ir t.t. " d) Sangraziniy veiksmazod%iy liepiamosios nuosakos vns. II asmens galiinéje: ail.ké's ~ atikias (aukis), bike's ~ biikias (biikis, bik), kratt‘ké-s ~kratykias, nedirhés ~ nedtiokias (nesiduok), neZvalgi'kés ~ nezvalgykias (nesiZvalgyk), steskés ~ séskias ir t.t.5 e) Veiksmazodziy priesagoje -av- (dagniausiai biitajame dazniniame laike): nugelttiond'va ~ nugelténavo, fikd-va ~ stikavo, bidé'va ~ biidavo, nujit-gdd'va ~ nujudkdavo, nuprail.zdd'va ~ nupratisdavo, prasi'dd'va ~ prasydavo, veiziedéva ~veizédavo, £'dd'va ~ Zidavo (vargdavo) ir kt. Dabar daznai Sito Salutinio kirgio negirdéti: jaunesnioji karta tesako tik bi dava~ biidavo, ai.dava ~ eidavo. f) Nekiréiuotoje priesagoje -a'tis ~ -aitis, -a'ti ~ ~-aité: briold'tis ~ brolaitis (pabrolys), téevu'nd'tis ~ tévilnaitis (Gkininkaitis, kuriam tévas uZra8ydavo iki), nicniekd'de ~ niénékaitio (visai nieko), picpilnd'tis ~ piépilnaitis (pilnutélis), piépilnd'ti ~ piépilnaité, vicoi'nd us ~ viévienaitis (vienui vienas), vicvr'nd:ti~ viévienaité, aduomd'tis ~ Adomaitis, ki-gdti ~ Kygaité, klemtinckd'ti ~ Kiemanskaité, vitkd'uskd'ti ~ Vitkduskaité ir kt. g) Kai kuriuose sudurtiniuose Zodziuose (trumpame skiemenyje): akéetvirbalis ~ akétvirbalis, Rarkvabalis, piseséri ~ pusseseré, aSpakalis ~ uzZpakalis (tarmés paribiuose su dounininkais pasakoma ir #Spakd'lis). 6. Proklizé ir enklizé § 10. Kai kurie tarnybiniai 4odeliai (o kartais ir linksniuojamy kalbos daliy Zodziai) riglioje Snekamojoje kalboje netenka kirtio ir yra lyg prijungiami prie gretimo Zodzio. Sitie kirgio neteke ZodzZiai yra vadinami proklitikais arba enklitikais. I. Proklitikai yra Sie vienskiemeniai ZodZiai: a) ivarddiai: lé-gu ca_vai.ks prasizio | pa‘muoti kap smaks pul.n ~ lygu (vos) ta vaikas prasiZidja, pamoté kaip smakas pulna (puola), Sis_vai.kis nebai.ks gert’- ju~ Sis vaikis (bernas) nebaigs gertioju; b) skaitvardziai: kuo_pratd's ruos_ierkikis | ka buioba nema'ta | dvi_sris igeri ~ ko kratdis tos Cierkikés (taurelés): kai béba nemato, dvi tris iZgeri; ¢) prielinksniai: dol 4°mi *_yit.tra ski'Pu a'je~dvi Ziemi j afitra skYriy (Klase) &o (Go), vin diel_médzu prakaptojima rei.g 2&'ni'ti's~vien dél médziy (malky) prakapéjimo reika Zanyties (i8tekéti), kipri kiupri pa cas kate’ pruo_niosi ~kipri kupri (kiiprindamasis praéjo) pacas (Ziurké, Zvyné) katei pro nése (nosi); d) jungtukai: va'gi* ret.g du'ti] ka_nu_#é'mis nekel.tu’s ~vigie (vagiui) reika dtoti, kad ni (nuo) Zémés nekeltus (nesikelty), nepasté'buom | ar_tuokt veid15 Pasitaiko, kad pasako ir séeskis ~ séskis, Zintiokis ~ 4indkis, nepraii.skis (nesiprausk). 68 7 ruodi atvexi | ar, svei.ka ~ nepastébom (nepastebéjom), ar t6ki (jdauztq) veidrodj atve%é, ar sveika, je_buioba Rdvusti'ta | islu6s bila ~ je (jei) béba kdustyta (nepés¢ia), i8168 bila (byla)s e) dalelytés: Hi folenst kutekst sukvieksti ir, fuuspakniioje ~ tik kvékét (klykt) kvék&t stikvék&té ir nuspakndjo (kojas pakraté). II. Enklitikai gali biti: a) jvardziai: hud kot hat | a_,jimis smd‘u_kas ~k6 kv¥kat (Zviegiat), ar jumis (jus) smdéuga (smaugia) kas; Ralié_ta | jait. Gitra u&éje and* ~kal€é ta, jati ditra (pasiutimas) uz%éjo andi (jai); b) prieveiksmiai: sénd_,jau | bufnd vi'nas rukélas ~ sena jau: burna vienos rukSlos (raukélés); c) dalelytés: Reioks_,tin vici'nis | lentikes pd'rkaltas ~k6ks ten vidsienis (vidiné siena): lentikés parkaltos, kud_te lef.di pri_biobisku darbit’ ~k6 ia lendi pry (prie) béb’Sky darbfi, nuor_tik Luba tre ukti Ti ka_,galiétu puotd'm hr Shot léidi'- ti ~ nora (nori) tik 26dj i iStedukti, kad galéty potém (paskiau) liezivj ldidyti (apSnekéti). 7. Nedésningi kirtiavyimo atvejai § 11. Liaudies dainose ir Siaip ritminguose pasakymuose ritmo sumetimais kirtis atsiduria neiprastoje ir Snekamojoje kalboje visi’kai nepakentiamoje vietoje. Pvz., gaidelé pradéd gidiuoti | nimiské pradéd vaikscioti | ké-lk ké-lh ké-lk mergeli | niéré lai.ka mi’ ni guoti (Snekamojoje kalboje bat: gaidéle’ praded gi'- dioti | numiske’ praded va’ ikstuoti | ké-Ik ké-lk ké-Tk mergé 1 | niéra lai.ka mi-gtioti ~ gaidéliai pradeda giedoti, numiSkiai (namiSkiai) pradeda vaik3tioti, kélk, kélk, kélk, mergéle, néra laiko miegéti), acu" td-u bernelt Uus_meilt Zuodeli | dar nebava'u girdiejis nu_pat mazumé lis (nekamojoje kalboje biity: @iuw tdu bernéi yus_met.lu Zuodeli | ddr nebuvd'u girdiejusi nu_,pat mazumé'lis ~ aciai tau, emneh: uz meily Zodélj, dar nebuvau girdéjusi nti pat mazumélés). 8. Loginis kirtis § 12. Kiekviename sakinyje kalbétojas paprastai viena Zodj pabrézia, norédamas atkreipti didesnj démesj j jam labiausiai riipima dalyka. Pvz., béné martes mini s&é'ni nuskawu.stu ~ bené maitios muné séng nuskatisty (nuskriausty), af 18, tuo-liacistkis asi ~ af i8 tolié (toli, tolo) atsistkes esi, kud ta"p maréuds hing: / IFS wdega and td'msta ikinda ~ k6 taip martids nékenti, a(r) j iodega ana tamstai jkdndo, crink su_Jd-pa’s} netrink su , slur trazu | nigara ratrinct ~trink su lapais, netrink su patuguesii: nugara Pea, (pirtyje), je_, tap r1Gail. ta_sé'ni files mun svetka‘ta | birsu priversta veizteti*s ~ je (jei) taip ilgiaii ta séné és min (man) sveikdta, biisu priversta veizéties (imtis priemoniy) ir t.t. Pabrauktuosiuose Zodziuose kartais aiskiau, ee paprastai, girdéti keli kirtiai Pvz., ar_QTazu séna Zmudgu usgaulioti ~ ar grav stna zmogy uzgaulisti, ir_, gera’ malgaae Sifidi'n~ir gerai nusipérém Siafidien!, kudke_¢e mina svelkata ~ kokia Gia mimo (mano) sveikata ir kt. (Zodyje svet ikata kinds pasigirsta net skiemenyje -kd-, kur paprastai jo negirdeti). 69 krduna ir Jei* kraii.ni- ~ lei (tegu, te) kratinie, péizuo ~ péizoja (teplioja) ir tenepei.zuoji* ~ tenepeizojie ir kt. § 36. Trumpiné priegaidé tvirtaprade pakeitiama tuo atveju, kai, nukritus gallinés balsiams ar iSkritus sudurtiniy ZodZiy jungiamiesiems balsiams, susidaro antriniai dvigarsiai 7, u--/, m,n, r ir ug: pil~pila ir pilam (pilame), Saukims~ Saukimas ir Saukima ~ Saukimo, Sin ~ Sina (kaso) ir Sind's ~ Sinasi, pipirs ~ pipiras ir pipira’ ~ pipirai, kul ~ kula (kulia) ir kalam (kuliame), pilktims ~ pilkiimas ir pilkitma ~ pilktmo, dir ~ dia (duria) ir duram (duriame), gru'stils ~ griistivas (toks menturis) ir gru'stiwa ~ griistuvo, $i ~ sitiva (ir Sin ~ sitina) ir $2vat ~ silivate, nuimsarks~ niimsargas (namy sargas) ir kt. YJAPEHHE HW HHTOHAWMA KYPINEHAMCKOrO TOBOPA B, WH. BATKAYCKAC Peswme Cuctema yapenua KypuieHaiickoro rosopa cHsbHO oTrmMyaerca oT sMTePaTypHOro ASbIKa, Tak Kak yapeHve B HEM OTTHTMBaeTcA Ha neppsili cor co BCeX KPaTKHX, a TaKKe H C JOJTHX BOCXOAAMMX OKOHYaHUIi, T. e. ToBop MIpHHayiexuT 30He nomHO oTTaxkH yapenua (suki ‘a xKpyay‘, minklié ‘recto’, vakari ‘Beyepom‘, virbala: ‘cmmulbr’). B rosope serpeyaiorca cayuan, Kora MpefJicr MPHMbIKaeT K HMCHH HJM MeCTOHMeHHIO HM TomyyaeT OCHOBHOeOTTAHYTOe yJapeHue (sii lirtum ‘c OKIE‘), B cpasu c Tem, uTo Kypienalickuii ropop HaxoquTca psylom c ropopamy, MIpHHaexKalluMH 30He YaCTHYHOH OTTHKKU yfapenua (Kyprysenaii, IlayxeHal, Ulsyssaii), To umeorca cnyyau, Kora B JaHHOM Topope (B MHOrocJIOxHBIX ClOBAX) yapeHHe OTTATHBAeTCA C KPaTKOFO OKOHYAHHA TONbKO Ha MIpellIlecTBYIOWM CHOP CoBa, a He Ha efo Hauaslo (pabai.ga ‘Konen‘, mazutdlis ‘MaJIIOCCHBKEX‘), Ojuako yfapenve coxpaHserca B KOHIe coBa, ECAH KOHeUHBI calor mpoHSHOCHTCA C HUCXONsuel uHTOHalMel (vaikd-ms ,,qeTam‘‘, Zind: ,,TBI 3Haemp“). B peqkux cayyaax yapenwe coxpansetca wu B JOJTHX OKOHUAaHHAX Bocxogamel ozrots: (duobiliiavizi tur ,,y mena ecb KuseBep H opéc‘‘), OfHaKO 9TO ABsIeHHe He 3aKOHOMepHoe. Kak 4 B Apyrux 2xemalitcKMx roBopax, IpHMHayexamux 30He TomHOl oTTAKKH YapeHu#, Tak M B kypllleHalickom cymecTByer 5 pasMuHBIX THNOB yAapenus: OcHOBHOe ApeBHee (muoka ,,yyuT“‘), OcHOBHOe-oTTAHyTOe (karti: »»BMecTe‘), 1o6ouHOe-OTTAHYTOe (muoki'kla » lukova“‘), Mo6ouHoe-nepeHeceHHoe (raudtioné'sis ,,xpacubiii‘*) u noOounoe-KoHedHoe (klicbi's »oxanka"), B cratbe Ha OcHOBe coOpaHHoro MaTepwasia paccMaTpHBaeTCH MeCTO OTJEJIbHBIX THIIOB YHOMAHYTBIX yAapeHuii B CHOBe M cuyYaM UX ynoTpeO.eHHA. B kyputenalickom rogope umeiorca 4 HHTOHAMHM rslacHEIX 3ByKOB? kpatKaa(’), HuCXOf alas ("), Bocxoxstan(~) H cpequana (*). Cpoum mpousHomennem onn MOUTH HE OTJIMYAIOTCH OT MPOMSHOLICHHA COOTBETCTBYIONINX HHTOHALMi, cBolicTBeHHBIX COC€JHHM ayKUlTaliTCKHM TOBOpaM, H MlosTOMy OvM3KH sJMTepaTypHOMY sBbIKy, 76 Kpatkat mHTOHallMsa MpOu3HOCHTCA KPaTKO, HO CHJIbHO, CHJIbHee 4eM B ropopax, JlerniMx B OCHOBY JlMTepaTyPHOrO a3bika, Sta HHTOHAIMA XapakTepHa KpaTK¥M rviacHbIM ToBopa (lup ‘nepéer’, visi ‘sce’, rac ‘komeco‘, lésti ‘kueBaTb‘). Hucxojatiad WATOHAIMA B CBOeEM MPOHSHOMICHHH WMeeT SJIEMeHTEI MpepsiBUCTOM HHTOHALHH, cpoficrneHHo ypyrum xeMalircKHM TOBOpaM, OjHaKO MOHOCTHIO ¢ MpepbIBUCTOH uuTOHanueli He coplazaer. OHa oTsMuaeTCA 6oubIMM cxoj[cTBOM ¢ HUCXOssleli wnToHaumelt coceqHUX aykUITafiTcKHXx roBopos (HalIp., iaxuuckoro ropopa). Hucxogally!o HHTOHaLHIO HMCIOT Jlomrue cOrH ¢ OCHOBHBIM peBHuM y/lapeHuem (varikSéuoje ‘xoqua‘, nuor ‘xoueT’), OHaKO MHOrya eS uMeloT M HCTOPHYeCKH KpaTKHe TvlaCHbIe C NOOO4HBIM TepeHeCeHHbIM yJlapenuem (dainti-da'va ‘aacTo nes‘). i Bocxoatad HHTOHANUA Mo XapakTepy MPOHSHOMeHHA 6.1M3Ka COOTBETCTBY10mefi HHTOHALMH HeKOTOPbIX COCeHHX ToBopoB 3allaqHHX ayxuitaiitos, Eé ume- ‘or pomrue cnoru cstopa (sal.dze ,,cvlanKoro", kelé wmyTu', kitpikla_,,napukmaxepcxan‘‘). B oTamune OT Bocxogaueli HHTOHANMM [pyTHx 2xeMaliTCKUX TOBopos, HaliGoJbliad cHvla 3ToH MHTOHaMM B JMpTOHrax u DupToHTHuecKUx coueTaHUsaX CKOHIeHTPHpOBaHa Ha BTOPOM KOMMOHCHTE (Kak-M B sMTepaTypHom sgpike: kafSti ‘uecaTb‘, mai.sas ‘memioK‘, sati.sas ‘cyxoit'). Cpequaa HHTOHAIMA— HOBOe sBUeHHe TOBOpA. Hauayiom JBHxKeHHA OCHOBHoro TOHA HHTOHAMMA OTYACTH HaMOMHHaeT BOCXOJAILYIO WHTOHAMIO ToBopa, okuako B KOHUe OHa pesKo OOppiBaeTcs. Cpequioo HHTOHALMIO HMeloT JourHe cnord B CaeqyiouMx cyyyaax: a) MpH COKpallleHHH BOCXOAAMeH HHTOHALHH (juonc ‘Mouac'), 6) B ABYCIOXKHEIX C/OBaX, Korga yaapene OTTATMBaeTCA C ylonroro OKOHYaHUA Ha AourHii KOpeHb ita ‘oxwau‘, vilkti* ‘Bonkos‘), B) B OT/eNbHEIX CAYYAAX B MHOTOCNOMKHIX CiOBaX, Kora YRapeHHe OTTATHMBaeTCA C KpaTKoro OKOHYaHHA Ha qomruli KOpeHb (sarmata ‘crpig‘). Waorga cpequioio WHTOHALLMIO MOrYT HMeTb JosrHe cJOrH C TOOOUHBIM OTTAHYTbIM yJapeHHem (pakert's ‘10 yrviam‘). Tlonrue 6esyapHble Ciloru, cTostlme mepex yAapHbIM enorom, Bcerga MpoH3HOCATCH C BOCXOAAMeH HATOHAalMeH, a CTOMIMe TMocwe yaapHoro — walle BCeroc Hucxogsmel (stii‘mimfos ‘ToKaHHe’). Berpeyaiores TakxKe cilyyav, Korda caorn, cToamue nocie yyapHoro ciora (onupasich Ha Cilyx aBpTopa) UpOH3HOcatca c Bocxo_amel wuToHatuel (Sati.kéat. ‘kpHaat 6nr’). B KoHlle cTaTbH MpHBOLATCA MPHMepbI MeTaTOHHH B FoBope.