Ežerų vardai

L I E T U V I Ų K A L B O T Y R O S K L A U S I M A I, IV L I E T U V O S T S R M O K S L Ų A K A D E M I J A NOMI DEI LAGHI1 B. SAVUKYNAS B Babr-ūkas 1. Bariškės Trak; 2. Aukštadvaris Jz: lituano bãbras, babrùs, bẽbras ‘castoro’ + suff. -uka-; cfr. Bebrūkas lago. Lago Babrų < Babraĩ villaggio, circoscrizione di Šventėzeris, Lzd; cfr. Babraĩ villaggio, circoscrizione di Avižieniai, Lzd; vedi Babrūkas. Lago Bačk-iškių < Bačk-iškiai villaggio, circoscrizione di Pūstapėdžiai, VIkv; cfr. il cognome Bačkys e il lettone Bačk-eni villaggio, En LV I 74. Suff. -iškja-. Bagdōn-iškis Maneičių villaggio, circoscrizione di Bikūnai, Zr: cognome Bagadōnas < cognome slavo Bogdan, Bohdan + suff. -iškja-. Lago Bagdon-onių (|| Senk-rūtis) < Bagdon-ōnys villaggio, circoscrizione di Žagariai, Lazd; vedi Bagdōniškis. Bainà Boginiai, distretto di Vidžiai, BTSR; cfr. Baina-šile villaggio, circoscrizione di Anturkė, Mlt, cognome Bain-īonis, Bein-īonis; lettone Bain-ītes nome di luogo, En LV I 76, cognome prussiano Bayne. Bakà Zabakos villaggio, Vvs; cfr. Bakų villaggio, circoscrizione di Tubiai, Kdn, Bakūčiai villaggio, circoscrizione di Baraičiai, Rs, cognomi: Bãkas, Bakūtis; lettone Baka villaggio, Bakups villaggio, En LV I 76; nomi prussiani Bakoy Ger ON 151; Batsenēn dei semigalli, Bg Ž CXXXVI. Lago Bakš-iškių < Bakš-iškiai villaggio, circoscrizione di Pavistytis, Klvr; cfr. lettone Bakši villaggio, En LV I 77; cognomi Bakšà, Bãkšas, Bakšys; suff. -iškja-. Lago Bakšių < Bakšiai villaggio, circoscrizione di Teizai, Lzd; cfr. lettone Bakši villaggio, En LV I 77: cognome Bakšys; cfr. anche Lago Bakšiškių. Balà Brinkliškiai villaggio, circoscrizione di Juknėnai, Ut: lituano balà. Balaitės Paručiai villaggio, circoscrizione di Jokėnai, Vrn: lituano balaitė, cfr. Balà. Balañdis Kučiūnai, Lzd; cfr. Baland-iškis villaggio, VIkv, Rk, Vvs, Baland-žiai villaggio, Šlu, Brž, Trg, Balandžiai villaggio, Trg, Jrb, Ukm, Baland-upis Rs; lettone Baluodis villaggio, Baluož-ežers lago. En LV I 82: balandis ‘colomba’. Balandž-iūkas Kalniškiai villaggio, circoscrizione di Varniškiai, Nmč; cfr. lettone Baluod-itis, Baluod-iņš villaggio, En LV I 82; vedi Balandis + suff. -juka-. 1 La parte del lavoro che comprende i nomi dei laghi che iniziano con la lettera A è stata pubblicata in «Lietuvių kalbotyros klausimai» 3, 289—300, Vilnius, 1960. Ivi si vedano anche le osservazioni introduttive e le abbreviazioni. Abbreviazioni supplementari: Ign — distretto di Ignalina, Krš — distretto di Kuršėnai, Klvr — distretto di Kavārsko, Rd — distretto di Radviliškis, Rm — distretto di Ramygala, Šll — distretto di Šilalė: Vs REW — M. Vasmer, Russisches etymologisches Wörterbuch, 1—3, Heidelberg, 1953—1958. 219 Bāl-ažeris paese Rudnia, Merkinė Vrn: balà + ėžeras; per il primo componente cfr. Bal-upýs fiume, Dotnuva Kdn, Bāl-upis fiume, Kruopiai Akm; lett. Bal-up-nieki villaggio. En LV I 82. Balč-iūkas Ign, cfr. Baltýs lago, nello stesso luogo, Bālčia fiume, Skdv: lett. báltas + suff. -juka-. Bald-ōkas Joniškis Nmč, cfr. Bald-ōnas lago, Kvr; lett. Baldas insediamento, Bald-one fiume. En LV I 78; nomi di località Bald-aym, Balde-kaym, Bald-ingis Ger ON 15: lett. bala, cfr. Ger ON 15, Fr LEW 30. Suff. -d- + suff. -oka-. Si veda inoltre Bg Ž LXXXII. Bald-ōnas (|| Pa-bald-onės ėžeras) Balnininkai Kvr, vedi Bald-ōkas. Suff. -ona-, cfr. Sk ŽD 274. Bal-ēn-ēlių ežeras < Bal-ēn-ēliai villaggio, circoscrizione di Nevarėnai. Tl. Bal-inis Žukliškiai Zr, cfr. Balažeris Vrn: balà + suff. -inja-. Bal-inis Stripeikiai, circoscrizione di Kirdeikiai Ut, vedi Bālinis. Bal-n-ys Dusetos Zr, cfr. Baln-upis Rtv, Baln-upýs Krekenava Rm, Bālniai villaggio Jrb, nomi personali Bālna, Baln-aitis, lett. Baln-iški. En LV I 79, cfr. lett. bálnas «bianco»; cfr. inoltre russo болонь «bassura», polacco błon, błonie «Anger, pascolo, prato comunale» Vs REW I 104. Il lett. bálnas corrisponde al russo болонь come il lett. báltas al russo болото. Bālsis paese Gegutės, circoscrizione di Avižieniai Lzd, cfr. Bālsis torrente, Švėkšna Šlu, Bālsė fiume Kps, nomi personali Bālsis, Balsýs, lett. Bālsis insediamento. En LV I 79: lett. balà (cfr. Fr LEW 30, Schm TL 163) + suff. -sja-. Bālsis Būtenai Rk, vedi Bālsis. Per l’alternanza degli accenti Bālsis: Balsis cfr. ūkštas: aukštis, juōdis: juōdis. Balsýs Plateliai Pln, vedi Bālsis. Báltas 1. Smalvos Zr; 2. Zr; 3. Kryžiaukos, villaggio nella circoscrizione di Vepriai Uk m; 4. Neprėkšta, villaggio nella circoscrizione di Palomenė Kšd; cfr. Balýs Ign; lett. Baltais-ežeriņš. En LV I 79: lett. báltas, che non si può distinguere da balà, termine fisiografico formato sulla base dell’impressione cromatica (cfr. Fr LEW 30); cfr. russo болото, polacco błoto, nonché albanese bal’te «palude»; cfr. inoltre lett. bālas «bianco». Baltas Pažemys, circoscrizione di Labanoras Švnč, vedi Báltas. Per il mutamento dell’accento Bālt-: Bal- cfr. i nomi dei laghi Bālsis ir Balsis. Balta-galýs Lakaja, circoscrizione di Baranavos Švnč: báltas + gālas. Cfr. Báltas; per il secondo componente cfr. Gud-galýs villaggio, Subačius Kp, Kieva-galis villaggio, Rm; cfr. Bg RR I 251, Schm TL 150. Báltajis Diviliškiai Lzd: termine dialettale lett. báltajis «il bianco», vedi Báltas. Balt-ėlė villaggio di Vyžiai, circoscrizione di Šeimatis, Ut: lituano báltas + suff. -elė, cfr. Báltas. Balt-ėl(is) 1. Antazavė Zr; 2. Lakaja, circoscrizione di Baranava, Švnč; 3. Linkmenys Švnč; 4. Mlt; 5. Antalieptė Zr; vedi Báltas. Suff. -elja-. Bált-ežeris 1. Alsėdžiai Pln; 2. Kuršai Varn; 3. Vištytis Klvr: báltas + ėžeras, cfr. Balažeris; lettone Balt-ezeris En LV I 79; vedi Báltas. Báltis 1. Antazavė Zr; 2. Rapeikiškiai Mlt; 3. Šventežeris Lzd; vedi Báltas. Baltýs 1. Bulčiai, circoscrizione di Steponiškiai, Zr; 2. Šiurpiškės, Degučiai, Zr; 3. Skudutiškis Mlt; 4. Traniškis, circoscrizione di Kirdeikiai, Ut; 5. Pakriaunys, circoscrizione di Antan asė, Rk; 6. Trakai, circoscrizione di Jakėnai, Zr; 7. Bulčiai, circoscrizione di Musteikiai, Ut; 8. villaggio di Pabaltes, circoscrizione di Kvykliai, Ut; 9. Vyžuonos Ut; cfr. Báltis, vedi Báltas. 220 Bal-uošys circoscrizione di Grendavė, Trak, cfr. Bal-uošas, prussiano Bal-os-iten Ger ON 15: bala+suff. -uosja- Bal-uošai Joniškis Nmč, cfr. Bal-uošys, Bal-inis. Suff. -uoša-, cfr. Rimuošė fiume Rd. Bal-úošas Stazdai, circoscrizione di Šeimatis, Ut, vedi Bal-uošai. Bal-uoš-ýkštis Vaidžiūškė, circoscrizione di Kirdeikiai, Ut, vedi Bal-úošas; suff. -ýkštja-, cfr. Luod-ýkštis lago presso Salakas, Žr, Ligaj-ýkštis lago nello stesso luogo. Bálvis Pabalvė, circoscrizione di Raudėnai, Krš, cfr. lettone Balvi villaggio e città, vv. Bālvis, Bālv-ēnieki En LV I 83, cognome lituano Balv-óčius, prussiano Balw-eniken Ger ON 15, cfr. inoltre Bg TZ I 21. Barōn-kalnio ežerėlis < Barōn-kalnis collina presso il villaggio di Žemaiteliai, circoscrizione di Takniškiai, Al: barōnas «montone» (oppure cognome Bar-ōnas) + kálnas. Barst-yčių ežerėlis < Barst-yčiai villaggio di Seda, Mžk, cfr. cognomi Barstys, Barst-aitis; suff. -ytja-. Barsuk-ýnas Padubysys Šl, cfr. Barsuk-ýne villaggio Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Ksd, Slč; lett. Barsūki vs. En LV 185: barsūkus (sl.) «tasso, Ursus meles» (LKŽ I 651, Fr LEW 35)+suff. -ýna-. Baršk-ėta villaggio di Kovalčiukai, circoscrizione di Strunaitis, Švč; cfr. Baršk-ėlis torrente ad Ari-maičiai, circoscrizione di Sadūnai, Rd, Barškiai villaggio della circoscrizione di Sendvaris, Klp, cognomi Barškys, Baršk-ėtis, Baršk-ūtis: lituano barškėti «fare rumore, chiacchierare, brontolare» LKŽ I 543+suff. -ėta (vedi Sk ŽD 341), cfr. Birv-ėta fiume presso Tverečius, Ign, Eržv-ėta fiume nello stesso luogo. Bartáš-iškės ežeras < Bartáš-iškė villaggio della circoscrizione di Trečiūnai, Švč: cognome Bartáčius+suff. -iškė. lago Bartk-uškių < Bartk-uškiai villaggio, distretto di Kaimynai, Šr: cognome Bart-kus; suff. -uškja-, cfr. Sk ŽD 162. Lago di Bart-ninkai < Bart-ninkai borgo Vlkv: cfr. cognome Bart-(i)ninkas < bart-(i)ninkas «intagliatore di tronchi, apicoltore» < bartis «albero vecchio, marcio e cavo; cavità», cfr. Fr LEW 36; suff. -(i)ninka-. Lago di Baubliai (|| Dumblis) < Baubliai villaggio della circoscrizione di Čedasai, Pnd: cfr. cognome Baublys. Baud-ier-iškis villaggio di Pakarščiai, Vrn; cfr. cognomi Baudys, Baud-yla, Baud-eika, lett. Baudas, toponimo pr. Bauda fiume, Baudyn Ger ON 17, 18, avd. Baud-il Tr PN 17: lett. baud-inti «incoraggiare», pr. et-baud-innons «risvegliato» Ger ON nella stessa zona. Suff. -ier- + iškja-, cfr. cognome Bukl-iėrius, toponimo Balb-iėr-iškis. Lago di Baūkys villaggio di Jociškiai, circoscrizione di Vilūčiai, Ut < Baūkys cognome. Lago di Bebr-inka < Bebr-inka villaggio della circoscrizione di Samaniai, Žr; cfr. pr. Bebra fiume Ger ON 20, lett. Bēbri stagno En LV 193: lie. bēbras «castoro» + suff. sl. -inka. Bebr-ūkas 1. Sangalonys, Vrn; 2. Bariškės, Trak: cfr. Babrūkas, Lago di Bebrinkos. Bebr-ūkas Jz, cfr. Bebrūkas. Suff. ūka-, cfr. Sk ŽD 139. Bebr-usai villaggio di Bebrusai, circoscrizione di Anturkė, Mlt; cfr. Babr-ūkas. Suff. -usa-, cfr. Sk ŽD 314. Senza fondo 1. villaggio di Ežiai, circoscrizione di Gaurė, Trg; 2. villaggio di Žemaitkiemis, circoscrizione di Užliedžiai, Kn; 3. villaggio di Pažemis, circoscrizione di Labanoras, Ut; 4. villaggio di Dvirežiai, circoscrizione di Minkūnai, Rk; 5. villaggio di Mačiūnai, circoscrizione di Kapčiamiestis, Lzd; 6. villaggio di Aušrinė, circoscrizione di Vilkiautinis, Lzd; 221 7. Jurgionių k. Kristapiškių ap. Jz; 8. Meldaičiai Šetekšnų ap. Rk; 9. Daujočių k. Aulelių ap. An; 10. Tverų ap. Rt; 11. Kaimynų k. Vilūčių ap. Ut; 12. Zubiškių ap. Kšd; 13. Dubičiai Vrn; 14. Ažušilė Ign; 15. Strigailiškio k. Palūšės ap. Ign; 16. Klepočių k. Grendavės ap. Trak; 17. Kuršių k. Dauglaukio ap. Trg; 18. Skapiškis Pnd: senza fondo ‘senza fondo’; cfr. lett. Bezdibenis lago En LV I 100. Bedugnys 1. Giedrupys Jūžintai Rk, 2. Duokiškis Rk; vedi Bedugnis. Begālis Tauragnai Ut: begālis ‘senza fine’; cfr. lett. Bezgale palude En LV I 101. Lago Berč-iūnų < Berč-iūnai villaggio, parrocchia di Kopūstynė Zr: cognome Berč-iūnas, cfr. cognome lett. Berčys, Berčius, cognome lettone Ber-iņš, pr. Bert-ing lago Ger ON 20. Bėlys Švnč, cfr. cognome lett. Bėlė Kl LWK, lett. Beles, En LV I 97, pr. Bel-yn, Belle-garben Ger ON 19. Berna-kampė villaggio di Šasiai, parrocchia di Babtai Kn: bérnas + kampas, cfr. lett. Berni En LV I 103 e segg. con -kampis: Gūčkampis villaggio Ar, Krēt-kampis villaggio di Lekėčiai Šk. Lago Bernotų < Bernōtai villaggio, parrocchia di Jotainiškiai Nmč: cognome Bēr-nōtas. Bėrža villaggio di Pilveliškiai, comune di Giedraičiai Mlt, cfr. Bėrža fiume nello stesso luogo, Bėržė fiume Trg, lett. Bērze fiume, pr. nomi di luogo Bersen: lett. bēržas ‘betulla’. Berž-iena villaggio di Degsniai Rk, cfr. lett. Bērž-iena palude En LV I 106, vedi Bėrža. Suff. -iena, cfr. Med-ienos palude a Vegeriai Akm, Sus-iend fiume Kvr; vedi inoltre Sk ŽD 288. Bėrž-inis villaggio di Vygreliai, parrocchia di Dotanai, Klvr, vedi Bėržą; suff. -inja-. Bėrž-inis 1. villaggio di Seniškis, parrocchia di Kaltanėnai Švnč; 2. Ąžuolija Mielagėnai Ign; vedi Bėrža. Suff. -inja. Berž-onkos lago minore< Berž-onka, vill. di Ausieniškiai, ap. Vvs, vedi Bėrža; suff. sl. -onka. Berž-oras villaggio di Beržorai, parrocchia di Plateliai Pln, vedi Bėrža, suff. -ora-, cfr. Auks-oras villaggio Rt, Liep-oras fiume a Kriukai Jnš Sk ŽD 307. Berž-uōlis Semeliškės Vvs, cfr. Berž-uōlė fiume nello stesso luogo, lett. Bērž-uole comune En LV I 105, vedi Bėrža; suff. -uolją-, vedi Sk ŽD 189. Berž-uol-iūkas Semeliškės Vvs, vedi Beržuōlis; suff. -jūka-. Berž-uonis villaggio di Kurkliečiai Rk, cfr. lett. Bērž-uone palude En LV I 106, vedi Bėrža. Suff. -uonja-, vedi Sk ŽD 284. Ber-žuvys Senadvaris, circoscrizione di Grigaliūnai, Švnč; cfr. Bėrža; suff. -uvja-, cfr. Sk ŽD 384. Best-inis Balčiai, circoscrizione di Steponiškiai, Zr; cfr. Best-inis, burrone nel villaggio di Kirdonys, circoscrizione di Gulbinai, Brž, Best-īnė, stagno nel villaggio di Niaukonys, circoscrizione di Gustonys, Ps; lett. Beste, torrente, Bēst-upis, fiume: lit. bēsti «infilzare, pungere», lett. best «scavare, seppellire» LVV I 280; suff. -inja-. Be-vardis 1. Villaggio di Žičkos, circoscrizione di Mindūnai, Mlt; 2. villaggio di Kunigiškiai, circoscrizione di Šventupis, An: bevardis «senza nome». Be-žuvis bosco di Čiulai, circoscrizione di Mindūnai, Mlt: bežuvis «senza pesci». Bib-iškis villaggio di Andriūnai, Daugai, Al; cfr. cognome Bib-ikas, Bib-ilius, lett. Bi-bas; cfr.: lit. bibas «pene», lett. bibis «uno sciocco, una persona stupida», bibis «organo maschile», LVV I 293, 303. Bý-gaudas villaggio di Koselniškiai, Semeliškės, Vvs: nome personale Bý-gaudas, cfr. i nomi personali Bý-bartas, Bý-gaila, Bý-tautas e Gaud-rimas, Gaud-vilas. 222 Bij-otė Padubysys, Šl; cfr. Bij-otas, torrente a Batakiai, Skdv, Bij-otai, villaggio, cognome Bij-otas; nome di località Byoten Ger ON 20, nomi personali Byot, Byote, Tr PN 18; suff. -otė, cfr. Sk ŽD, cfr. Kal-otė, villaggio di Klp. Bild-ėlis Pašventys, circoscrizione di Dainiai, Jrb; cfr. Bildžiai, villaggio nella circoscrizione di Kirtimai, Viln, Bild-ėniai, circoscrizione di Batakai, Skdv, cognomi Bildą, Bildž-iūkas, lett. Bild-ėri, località, nome di luogo prussiano Bilden Ger ON 20, cfr. lit. bildūkas «pupazzo, folletto, diavoletto», lett. bildēt «parlare, dire» LVV I 295. Bilsas 1. (Baltajis) villaggio di Vilkanastrai, circoscrizione di Didžiasalis, Lzd; 2. (Juodajis) villaggio di Didžiasalis, Lzd; cfr. Bilz-gis, fiume (<Bils-gis, suff. -gja-, cfr. Sk ŽD 103), Viešintos, An, lett. Bils-kalniņš collina. En LV I 110. Bimbal-inė villaggio di Irtoganai, circoscrizione di Lauko Soda, Tl; cfr. Bimba-lis stagno, lett. Biñ-bala, nome personale: bimbalas «tafano» + suff. -inė. Bimb-ėris Ažut that? Ažutaunis, circoscrizione di Sokiškiai, Zr; lit. Bimb-iri-ižė̃s villaggio di Ciulėnai, circoscrizione di Mlt, lett. Biñb-eris località, En LV I 110: lit. bimbė «tifa» + suff. -erja-, cfr. Sk ŽD 305. Bingis Paburgė, circoscrizione di Jogaudai, Pln; cfr. Bing-ėliai, villaggio nella circoscrizione di Merkinė, Vrn; cfr. cognome Bing-ėlis, Biñg-inas; nomi di luogo lett. Biñdže, Biñgalis En LV I 111, nome personale prussiano Binge Tr PN 19: bingus «bello, grazioso, vivace» LKŽ I 683. Bing-utė villaggio di Drūckėnai, Vrn, cfr. Bingis + suff. -utė. Birž-ánskų ežeras < Birž-ánskai, villaggio, Ps; cfr. cognome Birž-ánskis. Birž-ulis Naujieji Kalniškiai, Varn, nel 1421 lacum Byrzuby CD 741; cfr. Biržai, città, Birž-upys, fiume presso Jūžintai, Rk, lett. Birž-ulis località, Birze località, LV I 111; nome di luogo prussiano Birs-uke, lago, Ger ON 21: lit. biržė «boschetto di betulle, betulleto», lett. birzs «boschetto di betulle» LVV I 299 + suff. -ulja-. Birž-in-ėlis Biržūnai, circoscrizione di Bikenai, Zr, cfr. Birž-ulis + suff. -ūna- + -ėja-. Bit-aitis villaggio di Bitaitis, distretto di Rudiliai, Kp; cfr. Bitą fiume nello stesso luogo. Bit-upis fiume a Šiluva, Klm, nome personale Bit-aitis, lettone Bit-aži, cfr. LV I 115, prussiano Bit-pelkis Ger ON 21: lituano bitė «ape mellifica» + suffisso -äitja-. lago Bytaut-onių < Bytaut-ónys, distretto di Žilinai, Vrn: nome di famiglia Bytautas (cfr. il nome di famiglia prussiano Bytowe Tr PN 19) + suffisso -onja-. Bit-ežeris villaggio di Bitenai, Pgg; cfr. Bitė fiume nello stesso luogo: bitė «ape» + ežeras «lago», vedi Bitaitis. By-vaiñ-ėlis distretto di Jakėnai, foresta di Ažvinčiai, Zr; vedi Byvaiñis + suffisso -ėlja-. By-vaiñis foresta di Ažvinčiai, distretto di Jakėnai, Zr; cfr. Bỹ-vainė bosco, Tl, By-vainiai villaggio, distretto di Kepaliai, Jnš: nome personale By-vainis, cfr. i nomi personali Bỹ-tautas; Bỹ-gaudas lago. Bizd-ūkas villaggio di Sabališkiai, distretto di Pakalniškiai, Vvs; cfr. lettone Bizdēņi En LV I 115, lituano bizd-ikas «un tale insetto», bizd-inas «tafano» LKŽ I 706. Suffisso -uka-. Bizd-uk-ėlis villaggio di Kakliniškiai, distretto di Pakalniškiai, Vvs; vedi Bizd-ūkas + suffisso -ėlja-. Biž-inys villaggio di Mikytai e Sėtūjai, Šk; cfr. Bižas fiume a Kaltinėnai, Varn, Biž-iniai specchio d’acqua nel villaggio di Mikytai, Šk, nome personale Bižys; lettone Biž-eni specchio d’acqua, Biza-masts bosco, nome di famiglia prussiano Bise Tr PN 19; cfr. lettone bizat || bizuot «ronzare, vagare in sciami, correre» LLV I 303. Suffisso -inja-. Blinda villaggio di Porai, distretto di Keliai, Sr; cfr. Blindis fiume nel villaggio di Dainiai, Rs, Blind-ija fiume a Gudžiūnai, Kdn, Blind-upis fiume, Kdn, lettone Blīdene; cfr. inoltre lituano Blendž-iava fiume a Plateliai, Pln, prussiano Blende-lauk Ger ON 21: lituano blindė, blendė, blendis «salix caprea». 223 Laghetti di Blinkai < Blinkai, villaggio, distretto di Žukliškės. Cfr., confronta il cognome Blinka, Blinkis, Blinkus, lett. Blinkas; cfr. LV I 199; confronta il lituano blįnkinti LKŽ I 750. Bliūdelis 1. Geidukoniai, villaggio, distretto di Bukaučiškės; Al; 2. Valentai, villaggio, distretto di Kapčiamiestis; Lzd; 3. Padumbrė, villaggio, distretto di Varėna; Mlt; 4. Kulionys, villaggio, distretto di Čiulėnai; Mlt; 5. Babrai, insediamento, distretto di Veisiejai; Lzd; 6. Rudnia, Vrn; 7. Paceikinė, distretto di Ceikiniai; Ign; 8. Nmč, confronta Bliūd-alis, ramo del fiume Dilbiškė, distretto di Žarėnai; Tl, cfr. Bludow, fiume, Ger ON 21: bliūdelis ‘ciotolina’, vedi Fr LEW 50. Bliūd-ėnis Labariškiai, villaggio, distretto di Joniškis: bliūdas ‘ciotola’, confronta Bliūdėlis; suffisso -enja-. Bliūd-inis Luokesa, villaggio, Mlt; vedi Bliūd-ėlis, Bliūd-ėnis; suffisso -inja-. Bliūdys Zavytiškis, villaggio, distretto di Varėna; Mlt, vedi Bliūdelis. Bliž-ūnka Linučiai, villaggio, distretto di Videniškis; Mlt; confronta il lettone Bližn-plava, cfr. LV I 120, antroponimo Blisio, Fr PN 19: lituano bližas ‘strabico’ LKŽ I 764. Suffisso slavo -žinka-. Bób-inis Jadaugių, distretto di Sadūnai; Zr; confronta il lettone Bābas, bosco, cfr. LV I 90, toponimi prussiani Bab-aten Ger ON 14 (vedi Bg Ž CXXXIX): lituano bóba, confronta bóbinis: Būta ežero — bobinis ‘poco profondo, piccolo, destinato solo alla balneazione femminile’ LKŽ I 786, oppure: bóba ‘un pesce corto, con bocca grande, parte anteriore nera e posteriore grigia’. Suffisso -inja-. Bobr-in-ėlis Bobrinėliai, villaggio, distretto di Girišiai; Zr, vedi Bobrinis. Suffisso -ilja-. Bobr-inis Bobrinė, villaggio, distretto di Girišiai; Zr: slavo bòbras ‘castoro’ LKŽ I 787. Laghetto di Bobítė Fedoriškiai, villaggio, Joniškis, Nmč: bobūtė LKŽ I 788. Lago di Bóg-iniai < Bóg-iniai cittadina, distretto di Vidžiai; BTSR, confronta Bog-ūtis. Bog-ūtis Avižieniai, villaggio; Lzd, confronta Bóginiai, cittadina di Vidžiai, BTSR; cognomi Bogys, Bóg-uta, Bóg-vilas, toponimo prussiano Bog-athenis Ger ON 21; confronta il lituano boginti ‘condurre, trascinare, coprire’ LKŽ I 791. Suffisso -ūja-, confronta Kers-ūtis, fiume, Merkinė, Vrn. Lago di Bokšiai < Bokšiai villaggio, circoscrizione di Seivai, provincia di Suwałki; confronta Bókš-einiai villaggio, distretto di Gedgaudiškė; Skdv, cognomi Bokšys, Bokšaitis, toponimo prussiano Boxen Ger ON 22. Brād-esas Kirklių, villaggio, distretto di Sudeikiai; Ut, confronta Brad-esā fiume, Užpaliai, Ut; lettone Brād-umas fiume, lettone Bradas insediamento, cfr. LV I 123: lituano brādas ‘grande acquitrino, terreno fangoso; guado’ LKŽ I 802; lettone brads ‘il guado’ LVV I 322. Suffisso -esa-, confronta Rūd-esas lago, Anturkė, Mlt, Sk ŽD 311. Brad-es-ėlis Sudeikiai, villaggio, Ut, Brād-esas. Suffisso -ėlja-. Laghetti di Brāšk-iškiai < Brāšk-iškiai villaggio, Mlt. Lago Brazgiai < Braggiai villaggio, circoscrizione di Kunigiškiai, Kvr; cfr. il cognome Brazgys, lettone Brazģi villaggio, Brazgas fattoria. Cfr. LV I 126. Brēsl-avē distretto di Breslauja, BTSR; cfr. lettone Bręsl-ava villaggio, toponimo Bresliņš: lettone braslis, brasla «il guado, il punto in cui si può guadare», brasls «poco profondo, basso fondale», LVV I 324. Briaunís villaggio di Bjorai, circoscrizione di Jagėlonys, Vvs; cfr. lettone Braiņis villaggio. Cfr. LV I 125, cognomi lituani Briaunys, Briauna: lituano briaunà «il bordo di un oggetto, uno spigolo». Braun-iūkas villaggio di Bjorai, circoscrizione di Jagėlonys, Vvs; vedi Briaunís; suffisso -juka-. Brid-vaišis Tytuvėnai, Klm; cfr. Brideikis torrente Kaukakalnis, Alvitas, Vlkv, cognomi Brid-ikis, Brid-ulis, lettone Brid-ulis villaggio. Cfr. LV I 131: lituano bridà «guado attraverso il fiume» 224 «attraverso il fiume», LKŽ I 850. Per il secondo elemento cfr. Vaiš-upis fiume Al, Vaiš-vė torrente a Juozapava, Krš, cognome Vaišys. Si trova anche la variante Brėd-vaisis (pron. bri’d-vaisis), probabilmente secondaria, risultato dell’etimologia popolare di Brid-vaišio: brėdis «alce» + veistis. Brėdž-ežeris lago presso Kimbar, I Antalieptė, Zr: brėdis «alce» + ežeras «lago»; cfr. Vilk-ažeris lago di Čivonys M., Lzd. Bruž-ok-ėliai (doppio suffisso) Degučiai, Zr; cfr. cognomi Bružas, Bružis, lettone Bru-zis fattoria, Bruz-ilas suffisso. Cfr. LV I 135; suffissi -oka- + -elja-. Būd-asas villaggio di Varniškis, circoscrizione di Šventupis, An; cfr. Būd-iškė torrente a Laukiakiai, Šaukėnai, Užv, Būd-umas località nella laguna dei Curi, lettone Budas villaggio. Cfr. LV I 139, toponimo prussiano Bude-waio Ger ON 23: lituano būd-umas «luogo profondo, cavità» LKŽ I 923, lettone bud-ulis «colui che scava qualcosa», LVV I 345. Suffisso -asa-; vedi Sk ŽD 311. Bud-gin-ūkas villaggio di Būdginai, circoscrizione di Žarėnai, Tl: nome personale Būd-ginas (< Būt-gi-nas) + suffisso -uka-. Būd ra-gaidis Šližiai, circoscrizione di Kurkliai, Kvr; cfr. cognomi Budrą, Budrį, toponimo lettone Būd ras Fn LV I 139; per il secondo elemento cfr. cognomi Gaidus, Gaid-umas Sk ŽD 212, lettone Gaide fiume, LV I 288, toponimo prussiano Gaiden Ger ON 34. Lago Būd-riškio < Būd-riškis II villaggio, circoscrizione di Aleksandr avėlė, Rk: cognomi Budrą, Budrį: lituano budrūs «vigile». Suffisso -iškja-. Lago Budrių < Budriai villaggio, Kvr: cognome Budrįs. Lago Būd-viečių < Būd-viečiai villaggio, circoscrizione di Liubavas, Klvr: būda «capanna» + vieta «luogo». Būgnėlis Ei čiai, circoscrizione di Gaurė, Trg: būgnėlis «tamburo». Lago Būkienės nel villaggio di Pakalniai, distretto di Kurkliai, Kvr: cognome Būkienė. Lago Bul-ūtų < Bulōtai villaggio, distretto di Dūsios, Jon: cognome Bul-ōtas confronta il lettone Bul-otas villaggio. En LV I 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24. Lago Bul-ėnų < Bul-ėnai villaggio, distretto di Kurtuvėnai, Šl, confronta i cognomi Bulą, Būl-tįkas, Bulvys, lettone Bul-eme villaggio. En LV I 142. Bund-inis Papliaušys, distretto di Kirdeikiai, Ut, confronta Bund-iškių villaggio, distretto di Žiežmariai, Kšd, Bun d-oris fiume, Saločiai, Ps, cognomi Bund-inis, Bund-žius lettone Bundas villaggio. En LV I 144, pr. nome personale Bunde, Bund-ike Tr PN 21. Burč-iōkas villaggio di Kumečiai, distretto di Jurgėžeriai, Klvr, confronta Burč-iškiai villaggio, distretto di Linkaučiai, Klm, lettone Burč-ava villaggio. En LV I 147, pr. nome personale Burthe, Burt-in Tr PN 21, confronta il lituano burč-ionis ‘un antico sacerdote lituano’ LKŽ I 965. Suff. -joka-. Burg-ālis Paburgė, distretto di Jogaudai, Pln; vedi Burgis + suff. -ālįa-; vedi Sk ŽD 174. Burgis Paburgė, distretto di Jogaudai, Pln, confronta Burg-ūžiai villaggio, Šk, Rs Burg-enai villaggio, Ps, Burg-ėlis fiume, Betygala, Ar, Burg-upelis Rtv, lettone Būrga villaggio, Būrģis lago. En LV I 147, pr. Burg-elin lago, vv. Burg-in Ger ON 24: lituano burgė ‘zona paludosa, fangosa, stagno’, burgėti ‘sgorgare dal profondo, gorgogliare, scorrere, fare rumore d’acqua’ LKŽ I 967, lettone burg-ulis ‘la bolla d’acqua che sale’ LVV I 353. Burk-ālė villaggio di Bilioniai, distretto di Laumėnai, Varn, confronta Burk-ėnai villaggio, distretto di Pūt vės, Šil, Burk-ila villaggio, distretto di Glintiškiai, Nmc, lettone Burkas villaggio. En LV I 147: lituano bur-kioti ‘sorbire rumorosamente, trangugiare’ LKŽ I 971, burkti ‘gonfiarsi, rigonfiarsi, ingrossarsi, inturgidirsi’ LKŽ 15. Kalbotyros klausimai, IV 225 I 973, lett. burka «un grande buco nel ghiaccio per calarvi le reti» LVV I 353. Lago Burōka-raiščio < Burōka-raistis villaggio, circoscrizione di Nedingė, Vrn: cognome Burōkas + raišas. Lago Busilų < Busilai villaggio, circoscrizione di Mylionys, Švnč: cognome Būsilas < būsilas «cicogna» Fr LEW 67. Lago Buv-einių Eičiai, circoscrizione di Gaurė, Trg; cfr. Buv-ainiai villaggio, circoscrizione di Rudiškiai, Jnš, Buv-einės podere, Trg; cfr. lett. buv-einė «luogo abitato, luogo di dimora, sito delle abitazioni» LKŽ I 1001–2. Lago Buž-ionių < Buž-iōnys villaggio, distretto di Breslauja, BTSR; cfr. cognome Būžas, Būžys, Būž-onas, lett. Buzi villaggio: bužys «insetto, coleottero» Fr LEW 29; suff. -oni-, v. Sk ŽD 275. NOMI DEI LAGHI DELLA RSS LITUANA Б. И. САВУКИНАС Riassunto L’articolo spiega 135 nomi di laghi, ossia tutti i nomi lituani di laghi con la lettera Б attualmente a noi noti. Le interpretazioni etimologiche dei nomi dei laghi si basano sul confronto dei corrispondenti nomi propri lituani, lettoni e prussiani. Nei casi in cui il materiale baltico non chiarisce sufficientemente la semantica dei nomi dei laghi, si fa ricorso anche al lessico corrispondente di altre lingue indoeuropee. 226