Ežerų vardai

L I E T U V I Ų K A L B O T Y R O S K L A U S I M A I, IV L I E T U V O S T S R M O K S L Ų A K A D E M I J A EŽERŲ VARDĄ1 B. SAVUKYNAS B Babr-ūkas 1. Bariškės Trak; 2. Aukštadvaris Jz : lie. bãbras, babrùs, bẽbras ‘castor fiber’ + suf. -uka-; plg. Bebrūkas ež. Babrų ežeras < Babraĩ k. Šventėzerio ap. Lzd, plg. Babraĩ k. Avižienių ap. Lzd; žr. Babrūkas. Bačk-iškių ežeras < Bačk-iškiai k. Pūstapėdžių ap. VIkv, plg. pvd. Bačkys ir la. Bačk-eni vs. En LV I 74. Suf. -iškja-. Bagdōn-iškis Maneičių k. Bikūnų ap. Zr: pvd. Bagadōnas < sl. avd. Bogdan, Bohdan + suf. -iškja-. Bagdon-onių ežeras (|| Senk-rūtis) < Bagdon-ōnys k. Žagarių ap. Lazd; žr. Bagdōniškis. Bainà Boginiai Vidžių raj. BTSR, plg. Baina-šile k. Anturkės ap. Mlt, pvd. Bain-īonis, Bein-īonis; la. Bain-ītes pv. En LV I 76, pr. avd. Bayne. Bakà Zabakos k. Vvs, plg. Bakų vs. Tubių ap. Kdn, Bakūčiai k. Baraičių ap. Rs, pvd. : Bãkas, Bakūtis; la. Baka vs., Bakups vs. En LV I 76; pr. vv. Bakoy Ger ON 151; žiemgalių Batsenēn Bg Ž CXXXVI. Bakš-iškių ežeras < Bakš-iškiai k. Pavistyčio ap. Klvr, plg. la. Bakši vs. En LV I 77; pvd. Bakšà, Bãkšas, Bakšys; suf. -iškja-. Bakšių ežeras < Bakšiai k. Teizų ap. Lzd, plg. la. Bakši vs. En LV I 77 : pvd. Bakšys; plg. dar Bakšiškių ežeras. Balà Brinkliškių k. Juknėnų ap. Ut : lie. balà. Balaitės Paručių k. Jokėnų ap. Vrn : lie. balaitė, plg. Balà. Balañdis Kučiūnai Lzd, plg. Baland-iškis k. VIkv, Rk, Vvs, Baland-žiai k. Šlu, Brž, Trg, Balandžiai k. Trg, Jrb, Ukm, Baland-upis Rs; la. Baluodis vs., Baluož-ežers ež. En LV I 82 : balandis ‘columba’. Balandž-iūkas Kalniškių k. Varniškių ap. Nmč, plg. la. Baluod-itis, Baluod-iņš vs. En LV I 82; žr. Balandis + suf. -juka-. 1 Darbo dalis, apimanti A raide prasidedančius ežerų vardus, atspausdinta leidinyje „Lietuvių kalbotyros klausimai“ 3, 289—300, Vilnius, 1960. Ten pat žr. įvadinės pastabas ir santrumpas. Papildomos santrumpos: Ign — Ignalinos raj., Krš — Kuršėnų raj., Klvr — Kavārsko raj., Rd — Radviliškio raj., Rm — Ramygalos raj., Šll — Šilalės raj.: Vs REW — M. Vasmer, Russisches etymologisches Wörterbuch, 1—3, Heidelberg, 1953—1958. 219 Bāl-ažeris Rudnios k. Merkinė Vrn: balà + ėžeras; dėl pirmojo komponento plg. Bal-upýs up. Dotnuva Kdn, Bāl-upis up. Kruopiai Akm; la. Bal-up-nieki vs. En LV I 82. Balč-iūkas Ign, plg. Baltýs ėž. ten pat, Bālčia up. Skdv : lie. báltas + suf. -juka-. Bald-ōkas Joniškis Nmč, plg. Bald-ōnas ėž. Kvr; la. Baldas pv., Bald-one up. En LV I 78; pr. vv. Bald-aym, Balde-kaym, Bald-ingis Ger ON 15 : lie. bala žr. Ger ON 15, Fr LEW 30. Suf. -d- + suf. -oka-. Žr. dar Bg Ž LXXXII. Bald-ōnas (|| Pa-bald-onės ėžeras) Balnininkai Kvr, žr. Bald-ōkas. Suf. -ona-, žr. Sk ŽD 274. Bal-ēn-ēlių ežeras < Bal-ēn-ēliai k. Nevarėnų ap. Tl. Bal-inis Žukliškiai Zr, plg. Balažeris Vrn : balà + suf. -inja-. Bal-inis Stripeikiai Kirdeikių ap. Ut, žr. Bālinis. Bal-n-ys Dusetos Zr, plg. Baln-upis Rtv, Baln-upýs Krekenava Rm, Bālniai k. Jrb, pvd. Bālna, Baln-aitis, la. Baln-iški En LV I 79, plg. lie. bálnas ‘baltas’; plg. dar rus. болонь ‘Niederung’, l. błon, błonie ‘Anger, Trift, Gemeindewiese’ Vs REW I 104. Lie. bálnas taip santykiuoja su rus. болонь, kaip lie. báltas su rus. болото. Bālsis Gegutės k. Avižienių ap. Lzd, plg. Bālsis upl. Švėkšna Šlu, Bālsė up. Kps, pvd. Bālsis, Balsýs, la. Bālsis pv. En LV I 79 : lie. balà (žr. Fr LEW 30, Schm TL 163) + suf. -sja-. Bālsis Būtenai Rk, žr. Bālsis. Dėl priegaidžių kaitos Bālsis : Balsis plg. ūkštas : aukštis, juōdis : juōdis. Balsýs Plateliai Pln, žr. Bālsis. Báltas 1. Smalvos Zr; 2. Zr; 3. Kryžiaukos k. Veprių ap. Uk m; 4. Neprėkštos k. Palomenės ap. Kšd; plg. Balýs Ign; la. Baltais-ežeriņš En LV I 79 : lie. báltas, kurio negalima atskirti nuo balà, fiziografinio termino, padaryto pagal spalvos įspūdį (žr. Fr LEW 30), plg. rus. болото, l. błoto, o taip pat alb. bal’te ‘pelkė’, plg. dar lie. bālas ‘baltas’. Baltas Pažemys Labanoro ap. Švnč, žr. Báltas. Dėl priegaidės pasikeitimo Bālt- : Bal- plg. ež. vardus Bālsis ir Balsis. Balta-galýs Lakaja Baranavos ap. Švnč : báltas + gālas. Plg. Báltas; dėl antrojo komponento plg. Gud-galýs k. Subačius Kp, Kieva-galis k. Rm, žr. Bg RR I 251, Schm TL 150. Báltajis Diviliškiai Lzd : lie. trm. báltajis ‘baltasis’, žr. Báltas. Balt-ėlė Vyžių k. Šeimat ies ap. Ut : lie. báltas + suf. -elė, plg. Báltas. Balt-ėl(is) 1. Antazavė Zr; 2. Lakaja Baranavos ap. Švnč; 3. Linkmenys Švnč; 4. Mlt; 5. Antalieptė Zr; žr. Báltas. Suf. -elja-. Bált-ežeris 1. Alsėdžiai Pln; 2. Kuršai Varn; 3. Vištytis Klvr : báltas + ėžeras, plg. Balažeris; la. Balt-ezeris En LV I 79; žr. Báltas. Báltis 1. Antazavė Zr; 2. Rapeikiškiai Mlt; 3. Šventežeris Lzd; žr. Báltas. Baltýs 1. Bulčiai Steponiškių ap. Zr; 2. Šiurpiškės Degučiai Zr; 3. Skudutiškis Mlt; 4. Traniškis Kirdeikių ap. Ut; 5. Pakriaunys Antan asės ap. Rk; 6. Trakai Jakėnų ap. Zr; 7. Bulčiai Musteikių ap. Ut; 8. Pabaltes k. Kvy klių ap. Ut; 9. Vyžuonos Ut; plg. Báltis, žr. Báltas. 220 Bal-uošys Grendavės ap. Trak, plg. Bal-uošas, pr. Bal-os-iten Ger ON 15 : bala+suf. -uosja- Bal-uošai Joniškis Nmč, plg. Bal-uošys, Bal-inis. Suf. -uoša-, plg. Rimuošė up. Rd. Bal-úošas Stazdai Šeimat ies ap. Ut, žr. Bal-uošai. Bal-uoš-ýkštis Vaidžiūškė Kirdeikių ap. Ut, žr. Bal-úošas; suf. -ýkštja-, pl. Luod-ýkštis ež. Salakas Žr, Ligaj-ýkštis ež. ten pat. Bálvis Pabalvė Raudėnų ap. Krš, plg. la. Balvi dv. ir mstl., vv. Bālvis, Bālv-ēnieki En LV I 83, lie. pvd. Balv-óčius, pr. Balw-eniken Ger ON 15, plg. dar Bg TZ I 21. Barōn-kalnio ežerėlis < Barōn-kalnis kl. Žemaitelių k. Takniškių ap. Al : barōnas ‘avinas’ (arba pvd. Bar-ōnas) + kálnas. Barst-yčių ežerėlis < Barst-yčiai k. Seda Mžk, plg. pvd. Barstys, Barst-aitis; suf. -ytja-. Barsuk-ýnas Padubysys Šl, plg. Barsuk-ýne k. Kdn, Kps, Akm, Klm, Barsūkai Ksd, Slč; la. Barsūki vs. En LV 185 : barsūkus (sl.) ‘opšrus, Ursus meles’ (LKŽ I 651, Fr LEW 35)+suf. -ýna-. Baršk-ėta Kovalčiukų k. Strunaičio ap. Švč; plg. Baršk-ėlis upl. Ari-maičiai Sadūnų ap. Rd, Barškiai k. Sendvario ap. Klp, pvd. Barškys, Baršk-ėtis, Baršk-ūtis : lie. barškėti ‘tarškėti, plepėti, bambėti’ LKŽ I 543+suf. -ėta (žr. Sk ŽD 341), plg. Birv-ėta up. Tverečius Ign, Eržv-ėta up. ten pat. Bartáš-iškės ežeras < Bartáš-iškė k. Trečiūnų ap. Švč : pvd. Bartáčius+suf. -iškė. Bartk-uškių ežeras < Bartk-uškiai k. Kaimynų ap. Šr : pvd. Bart-kus; suf. -uškja-, žr. Sk ŽD 162. Bart-ninkų ežeras < Bart-ninkai mstl. Vlkv : pvd. Bart-(i)ninkas < bart-(i)ninkas ‘drevninkas, bitininkas’ < bartis ‘senas, išpuvęs, kiauras medis; drevė’, žr. Fr LEW 36; suf. -(i)ninka-. Baublių ežeras (|| Dumblis) < Baubliai k. Čedasų ap. Pnd : pvd. Baublys. Baud-ier-iškis Pakarščio k. Vrn, plg. pvd. Baudys, Baud-yla, Baud-eika, la. Baudas vs., pr. vv. Bauda up., Baudyn Ger ON 17, 18, avd. Baud-il Tr PN 17: liet. baud-inti ‘aufmunter’, pr. et-baud-innons ‘auferweckt’ Ger ON t. p. Suf. -ier- + iškja-, plg. pvd. Bukl-iėrius, vv. Balb-iėr-iškis. Baūkio ežeras Jociškių k. Vilūčių ap. Ut < Baukys pvd. Bebr-inkos ežeras < Bebr-inka k. Samanių ap. Žr, plg. pr. Bebra up. Ger ON 20, la. Bēbri dv. En LV 193 : lie. bēbras ‘castor fiber’ + sl. suf. -inka. Bebr-ūkas 1. Sangalonys Vrn; 2. Bariškės Trak žr. Babrūkas, Bebrinkos ežeras. Bebr-ūkas Jz, žr. Bebrūkas. Suf. ūka-, žr. Sk ŽD 139. Bebr-usai Bebrusų k. Anturkės ap. Mlt; žr. Babr-ūkas. Suf. -usa-, žr. Sk ŽD 314. Be-dùgnis 1. Ežiu k. Gaurės ap. Trg; 2. Žemaitkiemio k. Užliedžių ap. Kn; 3. Pažemio k. Labanoro ap. Ut; 4. Dvirežių k. Minkūnų ap. Rk; 5. Mačiūnų k. Kapčiamiesčio ap. Lzd; 6. Aušrinės k. Vilkiautinio ap. Lzd; 221 7. Jurgionių k. Kristapiškių ap. Jz; 8. Meldaičiai Šetekšnų ap. Rk; 9. Daujočių k. Aulelių ap. An; 10. Tverų ap. Rt; 11. Kaimynų k. Vilūčių ap. Ut; 12. Zubiškių ap. Kšd; 13. Dubičiai Vrn; 14. Ažušilė Ign; 15. Strigailiškio k. Palūšės ap. Ign; 16. Klepočių k. Grendavės ap. Trak; 17. Kuršių k. Dauglaukio ap. Trg; 18. Skapiškis Pnd : bedugnis ‘be dugno’; plg. la. Bezdibenis ež. En LV I 100. Bedugnys 1. Giedrupys Jūžintai Rk, 2. Duokiškis Rk; žr. Bedugnis. Begālis Tauragnai Ut : begālis ‘be galo’; plg. la. Bezgale pv. En LV I 101. Berč-iūnų ežeras < Berč-iūnai k. Kopūstynės ap. Zr : pvd. Berč-iūnas, plg. lie. pvd. Berčys, Berčius la. pvd. Ber-iņš, pr. Bert-ing ež. Ger ON 20. Bėlys Švnč, plg. lie. pvd. Bėlė Kl LWK, la. Beles, En LV I 97, pr. Bel-yn, Belle-garben Ger ON 19. Berna-kampė Šasių k. Babtų ap. Kn : bérnas + kampas, plg. la. Berni En LV I 103 ir vv. su -kampis : Gūčkampis k. Ar, Krēt-kampis k. Lekėčių Šk. Bernotų ežeras < Bernōtai k. Jotainiškių ap. Nmč : pvd. Bēr-nōtas. Bėrža Pilveliškių vs. Giedraičiai Mlt, plg. Bėrža up. ten pat, Bėržė up. Trg, la. Bērze up, pr. vv. Bersen : lie. bēržas ‘betula’. Berž-iena Degsnių k. Rk, plg. la. Bērž-iena pv. En LV I 106, žr. Bėrža. Suf. -iena, plg. Med-ienos pv. Vegeriai Akm, Sus-iend up. Kvr, žr. dar Sk ŽD 288. Bėrž-inis Vygrelių k. Dotanų ap, Klvr, žr. Bėržą; suf. -inja-. Bėrž-inis 1. Seniškio k. Kaltanėnų ap. Švnč; 2. Ąžuolija Mielagėnai Ign; žr. Bėrža. Suf. -inja. Berž-onkos ežeras < Berž-onka k. Ausieniškių ap. Vvs, žr. Bėrža; sl. suf. -onka. Berž-oras Beržoro k. Platelų ap. Pln, žr. Bėrža, suf. -ora-, plg. Auks-oras k. Rt, Liep-oras up. Kriukai Jnš Sk ŽD 307. Berž-uōlis Semeliškės Vvs, plg. Berž-uōlė up. ten pat la. Bērž-uole vs. En LV I 105, žr. Bėrža; suf. -uolją-, žr. Sk ŽD 189. Berž-uol-iūkas Semeliškės Vvs, žr. Beržuōlis; suf. -jūka-. Berž-uonis Kurkliečių k. Rk, plg. la. Bērž-uone pv. En LV I 106, žr. Bėrža. Suf. -uonja-, žr. Sk ŽD 284. Ber-žuvys Senadvaris Grigaliūnų ap. Švnč; žr. Bėrža; suf. -uvja-, žr. Sk ŽD 384. Best-inis Balčiai Steponiškių ap. Zr, plg. Best-inis dauba Kirdonių k. Gulbinių ap. Brž, Best-īnė kūdra Niaukonių k. Gustonių ap. Ps; la. Beste up., Bēst-upis vs. : lie. bēsti ‘smeigti, durti’, la. best ‘graben, beerdigen’ LVV I 280; suf. -inja-. Be-vardis 1. Žičkų k. Mindūnų ap. Mlt; 2. Kunigiškių k. Šventupio ap. An : bevardis ‘be vardo’. Be-žuvis Čiulų mš. Mindūnų ap. Mlt : bežuvis ‘be žuvų’. Bib-iškis Andriūnų k. Daugai Al, plg. pvd. Bib-ikas, Bib-ilius, la. Bi-bas vs. : lie. bibas ‘penis’, la. bibis ‘ein Einfaltspinsel, ein dummerhafter Mensch’, bibis ‘das männliche Glied’, LVV I 293, 303. Bý-gaudas Koselniškių k. Semeliškės Vvs : avd. Bý-gaudas, plg. avd. Bý-bartas, Bý-gaila, Bý-tautas ir Gaud-rimas, Gaud-vilas. 222 Bij-otė Padubysys Šl, plg. Bij-otas up., Batakiai Skdv, Bij-otai k. pvd. Bij-otas; pr. vv. Byoten Ger ON 20, avd. Byot, Byote, Tr PN 18; suf. -otė, žr. Sk ŽD, plg. Kal-otė k. Klp. Bild-ėlis Pašventys Dainių ap. Jrb, plg. Bildžiai k. Kirtimų ap. Viln, Bild-ėniai Batakų ap. Skdv, pvd. Bildą, Bildž-iūkas, la. Bild-ėri vs., pr. Bilden Ger ON 20, plg. lie bildūkas ‘pabalda, kaukas, kipšiukas’, la. bildēt ‘sprechen, sagen’ LVV I 295. Bilsas 1. (Baltajis) Vilkanastrų k. Didžiasalio ap. Lzd; 2. (Juodajis) Didžiasalio k. Lzd; plg. Bilz-gis, upl. (<Bils-gis, suf. -gja-, žr. Sk ŽD 103) Viešintos An, la. Bils-kalniņš kl. En LV I 110. Bimbal-inė Irtoganų k. Lauko Sodos ap. Tl, plg. Bimba-lis bl., la. Biñ-bala pv.: bimbalas ‘tabanus’ + suf. -inė. Bimb-ėris Ažut that? Ažutaunis Sokiškių ap. Zr, lie. Bimb-iri-ižė̃s k. Ciulėnų ap. Mlt, la. Biñb-eris vs. En LV I 110: lie. bimbė ‘typha’ + suf. -erja-, žr. Sk ŽD 305. Bingis Paburgė Jogaudų ap. Pln, plg. Bing-ėliai k. Merkinės ap. Vrn, plg. pvd. Bing-ėlis, Biñg-inas; la. vv. Biñdže, Biñgalis En LV I 111, pr. avd. Binge Tr PN 19: bingus ‘gražus, dailus, smarkus’ LKŽ I 683. Bing-utė Drūckėnų k. Vrn, žr. Bingis + suf. -utė. Birž-ánskų ežeras < Birž-ánskai k. Ps, plg. pvd. Birž-ánskis. Birž-ulis Naujieji Kalniškiai Varn, 1421 m. lacum Byrzuby CD 741, plg. Biržai mst., Birž-upys up. Jūžintai Rk, la. Birž-ulis vs., Birze vs. LV I 111, pr. Birs-uke ež. Ger ON 21: lie. biržė ‘beržų miškelis, beržynas’, la. birzs ‘der Birkenhain’ LVV I 299 + suf. -ulja-. Birž-in-ėlis Biržūnai Bikenų ap. Zr, žr. Birž-ulis + suf. -ūna- + -ėja-. Bit-aitis Bitaičio k. Rudilių ap. Kp, plg. Bitą up. ten pat. Bit-upis up. Šiluva Klm, pvd. Bit-aitis, la. Bit-aži vs. En LV I 115, pr. Bit-pelkis Ger ON 21: lie. bitė ‘apis mellifica’ + suf. -äitja-. Bytaut-onių ežeras < Bytaut-ónys Žilinų ap. Vrn: avd. Bytautas (plg. pr. avd. Bytowe Tr PN 19) + suf. -onja-. Bit-ežeris Bitenų k. Pgg, plg. Bitė up. ten pat: bitė + ežeras, žr. Bitaitis. By-vaiñ-ėlis Jakėnų ap. Ažvinčių mš. Zr, žr. Byvaiñis + suf. -ėlja-. By-vaiñis Ažvinčių mš. Jakėnų ap. Zr, plg. Bỹ-vainė mšk. Tl, By-vainiai k. Kepalių ap. Jnš: pvd. By-vainis, plg. pvd. Bỹ-tautas; Bỹ-gaudas ež. Bizd-ūkas Sabališkių k. Pakalniškių ap. Vvs, plg. la. Bizdēņi En LV I 115, lie. bizd-ikas ‘toks vabzdys’, bizd-inas ‘bimbalas’ LKŽ I 706. Suf. -uka-. Bizd-uk-ėlis Kakliniškių k. Pakalniškių ap. Vvs, žr. Bizd-ūkas + suf. -ėlja-. Biž-inys Mikytų ir Sėtūjų k. Šk, plg. Bižas up. Kaltinėnai Varn, Biž-iniai pv. Mikytų k. Šk, pvd. Bižys; la. Biž-eni vs., Biza-masts mš., pr. avd. Bise Tr PN 19, plg. la. bizat || bizuot ‘biesen, umherschwärmer, laufen’ LLV I 303. Suf. -inja-. Blinda Porų k. Kelių ap. Sr, plg. Blindis up. Dainių k. Rs, Blind-ija up. Gudžiūnai Kdn, Blind-upis up. Kdn, la. Blīdene, plg. dar lie. Blendž-iava up. Plateliai Pln, pr. Blende-lauk Ger ON 21: lie. blindė, blendė, blendis ‘salix caprea’. 223 Blinkų ežeriokas < Blinkai k. Žukliškių ap. Zr, plg. pvd. Blinka, Blinkis, Blinkus, la. Blinkas vs. En LV I 199; plg. lie. blįnkinti LKŽ I 750. Bliūdelis 1. Geidukonių k. Bukaučiškių ap. Al; 2. Valentų k. Kapčiamiesčio ap. Lzd; 3. Padumbrės k. Varėnų ap. Mlt; 4. Kulionių k. Čiulėnų ap. Mlt; 5. Babrų vs. Veisiejų ap. Lzd; 6. Rudnia Vrn; 7. Paceikinė Ceikinių ap. Ign; 8. Nmč, plg. Bliūd-alis upės dalis Dilbiškės Žarėnų ap. Tl, pr. Bludow up. Ger ON 21 : bliūdelis ‘dubenelis’ žr. Fr LEW 50. Bliūd-ėnis Labariškių k. Joniškio ap. : bliūdas ‘dubuo’, plg. Bliūdėlis; suf. -enja-. Bliūd-inis Luokesos k. Mlt, žr. Bliūd-ėlis, Bliūd-ėnis; suf. -inja-. Bliūdys Zavytiškio k. Varėnų ap. Mlt, žr. Bliūdelis. Bliž-ūnka Linučių k. Videniškio ap Mlt, plg. la. Bližn-plava En LV I 120, pr. avd. Blisio Fr PN 19 : lie. bližas ‘žlibas’ LKŽ I 764. Sl. suf. -žinka-. Bób-inis Jadaugių, Sadūnų ap. Zr, plg. la. Bābas mš. En LV I 90, pr. vv. Bab-aten Ger ON 14 (žr. Bg Ž CXXXIX) : lie. bóba, plg. bóbinis: Būta ežero — bobinis ‘negilus, mažas, tik moterims maudytis’ LKŽ I 786 arba: bóba ‘tokia trumpa su didelėmis žiotimis, juodu priešakiu ir pilku užpakalu žuvis’. Suf. -inja-. Bobr-in-ėlis Bobrinėlių k. Girišių ap. Zr, žr. Bobrinis. Suf. -ilja-. Bobr-inis Bobrinės k. Girišių ap. Zr : sl. bòbras ‘bebras’ LKŽ I 787. Bobítės ežerėlis Fedoriškių k. Joniškis Nmč : bobūtė LKŽ I 788. Bóg-injų ežeras < Bóg-iniai mstl. Vidžių raj. BTSR, plg. Bog-ūtis. Bog-ūtis Avižienių k. Lzd, plg. Bóginiai mstl. Vidžių BTSR, pvd. Bogys, Bóg-uta, Bóg-vilas, pr. Bog-athenis Ger ON 21; plg. lie. boginti ‘vesti, vilkti, danginti’ LKŽ I 791. Suf. -ūja-, plg. Kers-ūtis pv. Merkinė Vrn. Bokšių ežeras < Bokšiai k. Seivų vls. Suvalkų aps., plg. Bókš-einiai k. Gedgaudiškės ap. Skdv, pvd. Bokšys, Bokšaitis, pr. vv. Boxen Ger ON 22. Brād-esas Kirklių k. Sudeikių ap. Ut, plg. Brad-esā up. Užpaliai Ut, la. Brād-umas up., la. Bradas vs. En LV I 123 : lie. brādas ‘didelis purvas, klampumas; brasta’ LKŽ I 802; la. brads ‘die Furt’ LVV I 322. Suf. -esa- plg. Rūd-esas ež. Anturkė Mlt, Sk ŽD 311. Brad-es-ėlis Sudeikių k. Ut, Brād-esas. Suf. -ėlja-. Brāšk-iškių ežeriukas < Brāšk-iškiai k. Mlt. Brazgių ežeras < Braggiai k. Kunigiškių ap. Kvr, plg. pvd. Brazgys, la. Brazģi vs., Brazgas pv. En LV I 126. Brēsl-avē Breslaujos raj. BTSR, plg. la. Bręsl-ava k., vv. Bresliņš : la. braslis, brasla ‘Die Furt, die Stelle, wo man durchwaten kann’, brasls ‘untief, seicht’ LVV I 324. Briaunís Bjorų k. Jagėlonių ap. Vvs, plg. la. Braiņis vs. En LV I 125, lie. pvd. Briaunys, Briauna : lie. briaunà ‘kokio nors daikto kraštas, astruma’. Braun-iūkas Bjorų k. Jagėlonių ap. Vvs, žr. Briaunís; suf. -juka-. Brid-vaišis Tytuvėnai Klm; plg. Brideikis upl. Kaukakalnis Alvitas Vlkv, pvd. Brid-ikis, Brid-ulis, la. Brid-ulis vs. En LV I 131 : lie. bridà ‘brasta per 224 upę’ LKŽ I 850. Dėl antrojo komponento plg. Vaiš-upis up. Al, Vaiš-vė upl. Juozapava Krš, pvd. Vaišys. Lygiagreta sutinkamas vardas Brėd-vaisis (trm. bri’d-vaisis) greičiausiai yra antrinis — Brid-vaišio liaudies etimologijos rezultatas: brėdis ‘alces’ + veistis. Brėdž-ežeris Kimbar iškės I Antalieptė Zr: brėdis ‘alces’ + ežeras, plg. Vilk-ažeris ež. Čivonių M. k. Lzd. Bruž-ok-ėliai (dvily pis) Degučiai Zr, plg. pvd. Bružas, Bružis, la. Bru-zis pv., Bruz-ilas dv. En LV I 135; suf. -oka- + -elja-. Būd-asas Varniškio k. Šventupio ap. An, plg. Būd-iškė upl. Laukiakiai Šau kėnai Užv, Būd-umas Kuršių marių vieta, la. Budas vs. En LV I 139, pr. vv. Bude-waio Ger ON 23: lie. būd-umas ‘gili vieta, dubuma’ LKŽ I 923, la. bud-ulis ‘einer, der etwas umgräbt’ LVV I 345. Suf. -asa-, žr. Sk ŽD 311. Bud-gin-ūkas Būdginai k. Žarėnų ap. Tl: avd. Būd-ginas (< Būt-gi-nas) + suf. -uka-. Būd ra-gaidis Šližiai Kurklių ap. Kvr, plg. pvd. Budrą, Budrį, la. vv. Būd ras Fn LV I 139; dėl antrojo komponento plg. pvd. Gaidus, Gaid-umas Sk ŽD 212, la. Gaide up. LV I 288, pr. vv. Gaiden Ger ON 34. Būd-riškio ežeras < Būd-riškis II k. Aleksandr avėlės ap. Rk: pvd. Budrą, Budrį : lie. budrūs. Suf. -iškja-. Budrių ežeras < Budriai k. Kvr: pvd. Budrįs. Būd-viečių ežeras < Būd-viečiai k. Liubavo ap. Klvr: būda + vieta. Būgnėlis Ei čiai Gaurės ap. Trg: būgnėlis. Būkienės ežeras Pakalnių k. Kurklių ap. Kvr: pvd. Būkienė. Bul-ūtų ežeras < Bulōtai k. Dusių ap. Jon: pvd. Bul-ōtas plg. la. Bul-otas vs. En LV I 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24. Bul-ėnų ežeras < Bul-ėnai k. Kurtuvėnų ap. Šl, plg. pvd. Bulą, Būl-tįkas, Bulvys, la. Bul-eme pv. En LV I 142. Bund-inis Papliaušys Kirdeikių ap. Ut, plg. Bund-iškių k. Žiežmarių ap. Kšd, Bun d-oris up. Saločiai Ps, pvd. Bund-inis, Bund-žius la. Bundas vs. En LV I 144, pr. avd. Bunde, Bund-ike Tr PN 21. Burč-iōkas Kumečių k. Jurgėžerių ap. Klvr, plg. Burč-iškiai k. Linkaučių ap. Klm, la. Burč-ava vs. En LV I 147, pr. avd. Burthe, Burt-in Tr PN 21, plg. lie. burč-ionis ‘toks senovės lietuvių kunigas’ LKŽ I 965. Suf. -joka-. Burg-ālis Paburgė Jogaudų ap. Pln, žr. Burgis + suf. -ālįa-, žr. Sk ŽD 174. Burgis Paburgė Jogaudų ap. Pln, plg. Burg-ūžiai k. Šk, Rs Burg-enai k. Ps, Burg-ėlis up. Betygala Ar, Burg-upelis Rtv, la. Būrga dv., Būrģis ež. En LV I 147, pr. Burg-elin ež., vv. Burg-in Ger ON 24: lie. burgė ‘klampynė, purvynė, bala’, burgėti ‘veržtis iš gilumos, čiurlenti, tekėti, žliugsoti’ LKŽ I 967, la. burg-ulis ‘die aufsteigende Wasserblase’ LVV I 353. Burk-ālė Bilionių k. Laumėnų ap. Varn, plg. Burk-ėnai k. Pūt vės ap. Šil, Burk-ila vs. Glintiškių ap. Nmc, la. Burkas vs. En LV I 147: lie. bur-kioti ‘srėbti, pliaupti’ LKŽ I 971, burkti ‘pusti, pursti, brinkti, tinti’ LKŽ 15. Kalbotyros klausimai, IV 225 I 973, la. burka ‘ein grosses Loch im Eise zum Hineinbringen der Netze’ LVV I 353. Burōka-raiščio ežeras < Burōka-raistis k. Nedingės ap. Vrn : pvd. Burōkas + raišas. Busilų ežeras < Busilai k. Mylionių ap. Švnč : pvd. Būsilas < būsilas ‘gandras’ Fr LEW 67. Buv-einių ežeras Eičiai Gaurės ap. Trg, plg. Buv-ainiai k. Rudiškių ap. Jnš, Buv-einės pv. Trg; plg. lie. buv-einė ‘būtoji, gyvenamoji vieta, trobų vieta’ LKŽ I 1001–2. Buž-ionių ežeras < Buž-iōnys k. Breslaujos raj. BTSR, plg. pvd. Būžas, Būžys, Būž-onas, la. Buzi vs. : bužys ‘vabzdys, vabalas’ Fr LEW 29; suf. -oni-, žr. Sk ŽD 275. НАЗВАНИЯ ОЗЕР ЛИТОВСКОЙ ССР Б. И. САВУКИНАС Резюме В статье объясняются 135 названия озер, то есть, все ныне нам известные литовские названия озер на букву Б. Этимологические толкования названий озер основаны на сравнении соответствующих литовских, латышских и прусских собственных имен. В случаях, когда балтийский материал недостаточно объясняет семантику названий озер, привлекается и соответствующая лексика других индоевропейских языков. 226