Ežerų vardai

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAL W LIETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJSA EZERU VARDAP B. SAVUKYNAS B Babr-itkas 1. BariSkés Trak; 2, Auk&tdvarys Jz : lie. babras, babras, bébras ‘castor fibet’ + suf. -uka-; plz. Bebrikas ez. Babrii eZeras < Babrai k. SventeZerio ap. Lzd, plg. Babrai k. AviZieniy ap. Lzd; zr. Babritkas. Baék-iskiu eZeras < Bactk-iSkiai k. Pistapédziy ap. Vikv, plg. pvd. Baékjs ir la. Back-eni vs. En LV I 74. Suf. -itkja-. Bagd6n-iskis Maneitiy k. Bikiiny ap. Zr: pvd. Bagdénas < sl. avd. Bogdan, Bohdan + suf. -iskja-. Bagdon-oniii eZeras (|| Senk-itis) < Bagdon-dnys k. Zagariy ap. Lazd; ar. Bagdéniskis. Baina Boginiai Vidziy raj. BTSR, plg. Baina-silé k. Anturkés ap. Mit, pvd. Bain-idnis, Bein-idnis; la. Bain-ites py. En LV I 76, pr. avd. Bayne. Baka Zabakos k. Vvs, plg. Baky vs. Tubiy ap. Kdn, Bakidiai k, Baraitiy ap. Rs, pvd. : Bakas, Bakitis; la. Baka vs., Bakups vs. En LV I 76; pr. wv. Bakoy Ger ON 15]; ziemgaliy Batsenen Bg Z CXXXVI. Bak3-iSkiy eZeras < BakS-iskiai k. PaviStytio ap. Kivr, plg. la. Bak- & vs. En LV I 77: pvd. Bakia, Baksas, Bakiyjs; suf. -iskja-. BakSiii eZeras < Bakiiai k. Teizy ap. Lad, plg. la. Bakii vs. En LV 177: pvd. Bakijs; plg. dar Baksiskiy eZeras. Bala Brinkliskiy k. Juknény ap. Ut: lie. bald. Baldités Paruciy k. Jokény ap. Vrn : lie. daldité, plg. Bala. Balafidis Kutiinai Lzd, plg. Baland-itkis k. Vikv, Rk, Vvs, Balandiskiai k. Slu, Br2, Trg, Balanddiai k. Trg, Jrb, Ukm, Balafd-upis Rs; la. Baluodis vs., Baluos-ezers ez. En LV I 82 : balafidis ‘columba’. BalandZ-iikas Kalniskiy k. VarniSkiy ap. Nmé, plg. la. Ba/uod-itis, Baluod-ips vs. En LV I 82; zr. Balafidis + suf. -juka-. 1 Darbo dalis, apimanti A raide prasidedantius eZery vardus, atspausdinta leidinyje »Lietuviy kalbotyros klausimai“ 3, 289—300, Vilnius, 1960. Ten pat Zr. jvadines pastabas ir santrumpas. Papildomos santrumpos: Ign —Ignalinos raj., Kr8 — KurSény raj.. Kvt— Kavarsko raj., Rd — Radviliskio raj. Rm — Ramygalos raj., Sll— Silalés raj; Vs REW— M, Vasmer, Russisches etymologisches Wérterbuch, 1—3, Heidelberg, 1953—1958. 219 Bal-uos¥s Grendavés ap. Trak, plg. Bal-tiosas, pr. Bal-os-iten Ger ON 15 : bala+suf. -uosja-. Bal-uoSai Joniskis Nmé, plg. Bal-uosjs, Bal-inis. Suf. -uosa-, plg. Rimuosé up. Rd. Bal-tio’as Stazdai Seimaties ap. Ut, Zr. Bal-uosai. Bal-uo’-fkitis Vaidziuské Kirdeikiy ap. Ut, ar. Bal-dosas; suf. ~ykitja-, pl. Luod-ykitis ez.'Salakas Zr, Ligaj-ykstis ez. ten pat. BAlvis Pabalvé Raudény ap. Kré, plg. la. Balvi dv. ir mstl., vv. Balvis, Balp-enieki En LV I 83, lie. pvd. Balv-déius, pr. Balw-eniken Ger ON 15, plg. dar Bg TZ I 21. Barén-kalnio eZerélis < Barén-kalnis kl, Zemaitéliy k. TakniSkiy ap. Al: barénas ‘avinas’ (arba pvd. Bar-dnas) + kdinas. Barst-yéiu eZerélis < Barst-yciai k. Seda Mzk, plg. pvd. BarstYs, Barst-ditis; suf. -ytja-. Barsuk-jnas Padubysys Sl, plg. Barsuk-jné k. Kdn, Kps, Akm, Kim, Barsitkai Kd, Slé; la. Bariuki vs. En LV 185: barsikas (sl.) ‘opsrus, Ursus meles’ (LKZ I 651, Fr LEW 35)-+suf. -yna-. Barsk-ét& Kovaléiuky k. Striinaitio ap. Syné; plg. Bdrsk-elis upl. Arimaitiai Sadiiny ap. Rd, Barskiai k. Sendvario ap. Klp, pvd. Barskys, BarskStis, Barsk-iis : lie. barskéci ‘tarskéti, plepéti, bambéti? LKZ I 543+suf. -éta (ir. Sk ZD 341), plg. Birv-éta up. Tveretius Ign, Erzv-éta up. ten pat. BartaS-iskés eZeras < Barta’-iské k. Treéifiny ap. Svné: pvd. BartdSius + suf. -i3ké. Baftk-uSkiy eZeras < Baitk-uskiai k. Kaimyny ap. Sr: pvd. Baitkus; suf. -uskja-, Zr. Sk ZD 162. Baft-ninky eZeras < Baft-ninkai mstl. Vikv : pvd. Baft-(i)ninkas < baft-(i)ninkas ‘drevininkas, bitininkas’ < bartis ‘senas, iSpuves, kiauras medis; drevé’, Zr. Fr LEW 36; suf. -(é)ninka-. Baubliii eZeras (\|Duiiblis) < Baubliat k. Cedasy ap. Pnd: pvd. Baubifs. Baud-ier-iSkis Pakarsio k. Vrn, plg. pvd. Baudjs, Baud-yla, Baudeika, la. Baudas vs., pr. vv. Bauda up., Baudyn Ger ON 17, 18, avd. Baudil Tr PN 17: liet. baud-inti ‘aufmunter’, pr. et-baud-innons ‘auferweckt’ Ger ON t. p.. Suf. -ier-+ iskja-, plg. pvd. Bukl-iérius, vv. Balb-iér-is-kis. Baitkio eZeras Jociskiy k. Vilu¢iy ap. Ut < Baukjs pvd. Bebr-inkos eZeras < Bebr-inka k. Samaniy ap. Zr, plg. pr. Bebra up. Ger ON 20, la. Bebri dv. En LV 193: lie. bébras ‘castor fiber’ + sl. suf. -inka. Bebr-itkas 1, Sangalonys Vrn; 2. Bariskés Trak Zr. Babriskas, Bebrinkos ederas. Bebr-iikas Jz, Zr. Bebritkas. Suf. iika-, ir. Sk ZD 139. Bebr-usai Bebrusy k. Anturkés ap. Mit; Zr. Babr-zkas. Suf. -usa-, Zr. Sk ZD 314. Be-dignis 1. Eiziy k. Gaurés ap. Trg; 2. Zemaitkiemio k. UZliedziy ap. Kn; 3. Pazemio ksi Labanoro ap. Ut; 4, Dviréziy k, Minkiiny ap. Rk; 5. M&éidiny k. Kaptiamiestio ap. Lzd; 6, AuSrinés k. Vilkiautinio ap. Lzd; 221 Bij-5té Padubysis $1, plg. Bij-dtas up., Batakiai Skdv, Bij-orai k. pvd. Bi-étas; pr. vv. Byoten Ger ON 20, avd. Byot, Byote, Tr PN 18; suf. -o7é, tr. Sk ZD, plg. Kal-dté k. Kip. Bild-@lis Paiventys Dainiy ap. Jrb, plg. Bildiai k. Kirtimy ap. Viln, Bild-gniai Batakiy ap. Skdy, pvd. Bilda, Bildg-itkas, la. Bild-eri vs., pr. Bilden Ger ON 20, plg. lie bildukas ‘pabalda, kaukas, kipSiukas’, la. bilder ‘sprechen, sagen’ LVV I 295. Bilsas 1, (Béltajis) Vilkanastry k. Didziasalio ap. Lzd; 2. (Juodajis) Didiiasalio k. Lzd; plg. Bilz-gis, upl. (<Bils-gis, suf. -gja-, 2r. Sk ZD 103) VieSintos An, la. Bils-kalnips kl. En LV I 110. Bimbal-iné Irtogany k. Lauko Sodos ap. TI, plg. Bimba-lis bl., la. Biibala py. : bimbalas ‘tabanus’ + suf. -iné. Bimb-éris Azutaunis SokiSkiy ap. Zr, lie. Bimb-iri-ishés k. Ciulény ap. Mit, la. Bimib-eris vs. En LV I 110: lie. bimbé ‘typha’+ suf. -erja-, Zr. Sk ZD 305. Bingis Paburgé Jogaudy ap. Pin, plg. Bing-éliai k. Merkinés ap. Vrn, plg. pvd. Bing-élis, Bitg-inas; la. vv. Bifidze, Bingalis En LV I 111, pr. avd. Binge Tr PN 19: bingus ‘grazus, dailus, smarkus’ LKZ I 683. Bing-ité Driickiiny k. Vrn, Zr. Bingis+suf. -uzé. Birz-4nsky eZeras < Birz-dnskai k. Ps, plg. pvd. Birz-dnskis. Birz-ulis Naujieji Kalniskiai Varn, 1421 m. lacum Byrzzuly CD 741, plg. Birgai mst., Bird-upjs up. Jizintai Rk, la. Birg-ulis vs., Birze vs. LV I 111, pr. Birs-uke eZ. Ger ON 21: lie. birdé ‘berZy miikelis, berZynas’, la. bifzs ‘der Birkenhain’ LVV I 299+ suf -ulja-. Birz-in-élis Birziinai Bikény ap. Zr, 2r. Bird-ulis + suf. -ina- + élja-. Bit-Aitis Bitaitio k. Rudiliy ap. Kp, plg. Bisa up. ten pat. Bit-upis up. Siluva Kim, pvd. Bic-ditis, la, Bit-aifi vs. En LV I 115, pr. Bit-pelkis Ger ON 21: lie. bizé ‘apis mellifica’ + suf. -ditja-. Bytaut-oniii eZeras < Bytaut-énys Ziliny ap. Vrn : avd. Bytautas (plg. pr. avd. Byrowte Tr PN 19)-+-suf. -onja-. Bit-eZeris Bitény k. Pgg, plg. Bizé up. ten pat : bité+-ederas, Zr. Bitditis. By-vaia-Slis Jakény ap. Azvintiy m%. Zr, Zr. Byvainis + suf. -éja-. By-vainis AZvintiy m8. Jakény ap. Zr, plg. By-vainé m3k. Tl, By-vainiai k. Kepaliy ap. Jn’: pvd. By-vainis, plg. pvd. By-tautas; By-gaudas ez. Bizd-ikas Sabaliskiy k. Pakalniskiy ap. Vvs, plg. la. Bizdéni En LV I 115, lie. bizd-ikas ‘toks vabzdys’, bizd-inas ‘bimbalas’ LKZ I 706. Suf. -uka-. Bizd-uk-@lis Kakliniskiy k. Pakalni’kiy ap. Vvs, Zr. Bizd-ukas-+suf. -élja-. Biz-infs Mikyty ir Sétijy k. Sk, plg. Bigas up. Kaltinénai Varn, Biz- ~iniai py. Mikyty k. Sk, pvd. Bizjs; la. Bis-eni vs., Biza-masts m8., pr. avd. Bise Tr PN 19, plg. la. bizat || bizuot ‘biesen, umherschwarmer, laufen’ LLV I 303. Suf. -inja-. Blinda Pory k. Kieliy ap. Sr, plg. Blindis up. Dainiy k. Rs, Blind-ija up. Gudiiiinai Kdn, Blind-upis up. Kdn, la. Blidene, plg. dar lie. Blend3- ~iava up. Plateliai Pln, pr. Blende-lauk Ger ON 21: lie. dlindé, bletidé, blendis ‘salix caprea’. 223 upe’ LKZ I 850. Dél antrojo komponento plg. Vais-upis up. Al, Vais-vé upl. Juozapava Krs, pvd. Vaiss. Lygia greta sutinkamas vardas Brted-vaisis (trm. bri'd-vaisis) greitiausiai yra antrinis — Brid-vaisio liaudies etimologijos rezultatas: briedis ‘alces’ +- veistis. ; Briedz-eZeris Kimbariikés I Antaliepté Zr : briedis ‘alces’ + eZeras, plg. Vilk-ageris ez. Civoniy M. k. Lzd. Bruz-ok-éliai (dvilypis) Deguéiai Zr, plg. pvd. Brizas, Bridis, la. Bruzis pv., Bruz-ilas dv. En LV I 135; suf. -oka--+-elja-. Bid-asas Varnikio k. Sventupio ap. An, plg. Bid-iské upl. Laukiakiai Saukénai Uzv, Bad-umas Kur’iy mariy vieta, la. Budas vs, En LV I 139, pr. vv. Bude-waio Ger ON 23: lie. bitd-umas ‘gili vieta, dubuma’ LKZ I 923, la. bud-ulis ‘einer, der etwas umgrabt? LVV I 345. Suf. -asa-, Zr. Sk ZD 311. Bud-gin-iikas Bidginai k. Zarény ap. Tl : avd. Bud-ginas (<< Bit-ginas) +-suf. -uka-. Biidra-gaidis Sliziai Kurkliy ap. Kvr, plg. pvd. Budra, Budrjs, la. vv. Bidras Fn LV I 139; dél antrojo komponento plg. pvd. Gaidus, Gaid-umas Sk ZD 212, la. Gaide up. LV I 288, pr. vv. Gaiden Ger ON 34. Biudr-iskio eZeras < Bid-riskis II k. Aleksandravélés ap. Rk: pvd. Budra, Budrjs : lie. budris. Suf. -iskja-. Budriii eZeras < Budriai k. Kvr: pvd. Budrys. Biid-vietiu eZeras < Biid-vieciai k. Liubavo ap. Klvr : biida+ vieta. Bignélis Eitiai Gaurés ap. Trg : bijgnélis. Biikienés eZeras Pakalniy k. Kurkliy ap. Kvr: pvd. Buikiené. Bul-itu eZeras < Bulétai k. Dumsiy ap. Jon: pvd. Bul-étas pig. la Bul-otas vs. En LV 1 141, pr. Bul-ithien Ger ON 24. Bul-ény eZeras < Bul-énai k. Kurtuvény ap. Sl, plg. pvd. Bula, Bul- ~tkas, Buljs, la. Bul-ene pv. En LV I 142. Bund-inis Papliaugys Kirdeikiy ap. Ut, plg. Bund-itkiy k. ZieZmariy ap. K8d, Bufd-oris up. Salotiai Ps, pvd. Bund-inis, Bufiddius la. Bundas vs. En LV I 144, pr. avd. Bunde, Bund-ike Tr PN 21. Buré-idkas Kumetiy k. JurgeZeriy ap. Kivr, plg. Burd-iskiai k. Linkautiy ap. Kim, la. Buré-ava vs. En LV I 147, pr. avd. Burthe, Burt-in Tr PN 21, plg. lie. buré-ionis ‘toks senovés lietuviy kunigas’ LKZ I 965. Suf. ~joka-. Burg-alis Paburgé Jogaudy ap. Pin, Zr. Birgis + suf. -alja-, Zr. Sk ZD 174. Birgis Paburgé Jogaudy ap. Pin, plg. Burg-didiai k. Sk, Rs Burg-enai k. Ps, Burg-élis up. Betygala Ar, Burg-upelis Rtv, la. Bufga dv., Bufgis ez. En LV I 147, pr. Burg-elin ez., vv. Burg-in Ger ON 24: lie. bufgé ‘klampyné, purvyné, bala’, burgéti ‘verztis i8 gilumos, ¢iurlenti, tekéti, Zliugsoti’ LKZ I 967, la. burg-ulis ‘die aufsteigende Wasserblase’ LVV I 353. Burk-alé Bilioniy k. Laumény ap. Varn, plg. Burk-énat k. Piitvés ap. Sil, Burk-ila vs. Glinti8kiy ap. Nmé, la. Bufkas vs. En LV I 147: lie. bufkioti ‘srébti, pliaupti? LKZ I 971, burkei ‘pusti, pursti, brinkti, tinti’ LKZ 15, Kalbotyros klausimai, IV 225 ee eae Ld