Latvijas PSR dialektologu ekspedīcijas 1960. gadā

Nutildyti SR Cl akis E OE aE tl Ls ka tr A i ‘ dE Soi RE Gh i A dn or o NS aT g Send iu HL C „res AJ, < 7 Ca A si UE =. 3 Se lt 1960 m. Latvijos TSR valstybinė premija. 47 metai MR K SEE AARAA ara js ASS C 1960 m. vasarą Latvijos TSR Mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto dialektologai surengė 2 ekspedicijas kalbinei medžiagai ir vietovardžiams – Ri: rinkti tiesiai iš liaudies lūpų Krustpilio, Madonos, Ilūkstės ir iš dalies Daugavpils-= pilies rajone. Šiose ekspedicijose iš viso dalyvavo 36 rinkėjai, rinkę medžiagą 43 kalbose. Taigi 1960 m. dialektologų organizuotos ekspedicijos galėjo aprėpti R! didžiąją dalį vadinamųjų šelių tarmių, susiformavusių šelių jin 5 gyvenamose žemėse abiejose Dauguvos pusėse. tiri Ekspedicijų tikslas buvo surinkti atitinkamų tarmių fonetinę, morfologinę, tik sintaksinę ir leksinę medžiagą, kuri atspindėtų būdingiausias šio regiono tarmių ypatybes, surinkti apgyvendintų ir neapgyvendintų vietovių pavadinimus ir užrašyti po A 8 kiek įmanoma daugiau tarmių tekstų – medžiagos tolesniems tyrimams. VI Selės tarmės turi daugybę ypatumų, kurių IN nepažįsta kituose Latvijos regionuose. Be ypatybių, kurios vienija šnekamosios kalbos tarmes, yra ir tokių, kurios skiria vieną KĄ; ir išilgai iš kitos pusės. Šad tad ši atškiriba ir tik spilgta, ka to ievėro ne tikai valoda S į nieki vien. Labai ryškus yra skirtumas tarp Vidžemės ir Žemaitijos lygumų, nes jas visada skyrė Daugava, kuri trukdė susisiekimui tarp apskrities gyventojų. ko 3 Vienas iš būdingiausių seliškų tarmių bruožų yra didėjančios intonacijos – kitur Latvijoje nepažįstamas bruožas. Kylanti intonacija čia kalbama vietoje trijų intonacijų sričių pertrūkusios intonacijos, o krentanti intonacija „a rade“ sujungė į save trijų intonacijų sričių krentančią ir ištemptą intonaciją. ša = Kylanti intonacija, išlikusi skliaustuose žodžiuose, senesnė už sulaužytą. Kaip pažymi prof. J. Endzelīns Latvių kalbos gramatikos 37—38. psl. ),laužta — intonacija istoriškai susiformavo iš skiemenų, kurie kažkada buvo prieš žodžio akcentas ir — di un (tada) buvo didėjančios intonacijos. ut Vidzemes un taip pat kai kuriose Žemaitijos tarmėse girdimi krentančios intonacij- — os variantai. Šo intonacija tariama tiek staigiai krintanti (stumiama- ), tiek lėtai krintanti su nedideliu AJ balso pakilimu pirmoje dalyje, taip suformuojant kylančios krintančios intonacijos. =; S Dažniausiai staigus kritimas pasitaiko prieš balsius, o didėjanti kritimo intonacija – prieš balsius, pvz., drāuks, — drāugi, strādāt ir kt. – Kalbantieji dialektais neskiria ištemptos intonacijos nuo kritimo. Kitų gt dialektų kalbančiųjų ištempta intonacija jiems atrodo tik šiek tiek lėtesnė. 5% skirtumo tarp krentančios ir ištemptos intonacijos sąmonėje nėra ir tokioje tarmėje kaip Elkšniuose, kur Mao“ Kalbėtojo kalboje išnyksta ir viena, ir kita intonacija. Taigi, pvz., pasakotojas pasakoja: „p/eve 2 ~ su vinrūci“ ir kitame sakinyje: „dr serpi p/eve*. Toks mestabilumas intona- | a) rs sti ciose rodo, kad tarmė, nors kalbėtojai nejaučia skirtumo, jau turi savybių, kurios toliau sudaro skirtumą tarp krentančios ištemptos intonacijos. MĒS jū Laužtinė intonacija kartais girdima emfazinėje kalboje, a m Eh pvz., pasakotojas Asarė, =A fo un gyvenimą prisimindama kokį įvykį, pasakė:,,bet jėi ston koa pa "golvu dabujsē*, nors ev saiką Ci kitaip kalba tik „galva*. Taip pat Biržuose kai kuriuose žodžiuose (odra ir prū5 SM išgirsta sulaužytą intonaciją. Beveik visose kalbose laužytas kalba apie neigimą par- : „AE tikulu „ne*. J x Pagrindinis bruožas, skiriantis seliškąsias tarmes nuo literatūrinės kalbos ir kitų di a tarmių, yra garsų tarimas. Taigi, pvz., latvių kalboje &-garsas tariamas plati arba ih K ag, priklausomai nuo to, koks balsis ar dvibalsis eina ar ėjo po kito K. gia Tarmių daugumoje ir literatūrinėje kalboje yra tik keli nukrypimai nuo šios taisyklės, i daugiausia deklinacijose, kur yra, pvz., veci, tēvi, retiem celmiem, dēli, birži ir kt. sa prasme daug nuosekliau Ė-garso tarimą reguliuoja Viduržemio seliškų AR tarmių kalbėtojai —Cesvainyje, Dzelzavoje, Džerbene, Koknėje, Lazdone, Odynėje, Tai ME Vestyne, Pļavinėje ir kitur. Čia sakoma, pvz., seni tėvai, retiems kamienams, dēli, bērYas a Ilgas siauras e-garsas beveik visose skiemeninėse tarmėse vartojamas plačiai, pvz., = klėc (= tvartas), vģz's (= vėžys), sēdēt (= sėdėti) ir kt. Kai kuriose tarmėse (pvz., ti: i). Ret, Prodē, Pilskalnē) kartais girdime ir k/žec (= tvartas), viez's (= vėžys) 5 ve ir kt. panašios formos, tačiau tai nėra gana būdingas reiškinys. LTE a Siauras trumpas e-garsas žodžių šaknyse iš esmės išliko nepakitęs, o galutiniai skiemenys ra = tariami daugiau ar mažiau plačiai, pvz., upę, pride, pukė, puse ir kt. Kai kuriose Vidurio Lietuvos tarmėse galūnė -€ yra tokia plati, kad priartėja prie a garso (Pļaviņās, + (Es K: Saikavā). Žemaitijos šnekamosiose tarmėse šiam galūnės plačiam -¢ dažnai asimi- —yra ir siauras šaknies e-garsas, pvz., zęlę, ęglę, zeme ir kt., bet ir ne visai konsekmk, Tk venti. Pavyzdžiui, jis girdi žemė ir žemė to paties kalbėtojo kalba. bs. si Siauras e-garsas turbūt buvo vienskiemeniuose infinityvuose, bent jau daugelyje ki Ā 4 selikų tarmių. Vienskiemiai beveiksniai ar dažniausiai turi platųjį g garsą, pvz., kelt, mett, kr sa nest, smelt, dękt (= deginti) ir t.t. Kai kuriose Vidžemės seliškų tarmių dalyse vienskiemiai infinii By tyvus kalba su a-garsu šaknyje, o tai rodo, kad čia buvo €-garsas, pvz., Cesvainē, ca Sausnējā, Lazdonē ir kt., kur sakoma mast (= mesti), calt (= kelti) ir kt. Dviejų žodžių 4 a begalinės formos šiose tarmėse taip pat turėjo g garsą: pvz., razdt (= matyti), acdt (= ekti) ir kt. Taip pat ir vienskiemių neapibrėžtumų būsimosios formos yra su d priesaga šaknyje, pvz., daks Ra: (= degs), bāks (= pabėgs), cals (= kels), daugiskaitos būsimosios formos turi galūnę -sam, -sat, K i pvz., calsam, calsat (liter. celsim, celsit). jd 53 Neapibrėžtuosius linksnius su -inimas visose silinėse tarmėse tariama su $-garsu, iš kurio tariamas += & dažnai susiformavęs d-garsas, pvz., metinodt (santykinai naujas žodis, todėl atrodo, kad Tie išsaugojo g-garsą), dagindt, ddinodt ir kt. Platus €-garsas šių begalinių veiksmažodžių šaknyje laikui "atsirado ir asimiliacijos būdu, atrodo, — anksčiau ka buvo forma te dezennat. Panašus forumas < mu nuodagandt yra dar dabar Cesvaine. aff 8 Platus Ė-garsas Žemaitijos silkiškose tarmėse paverstas Ž, į pvz., rdųs ji MK (= tėvas), ddls sūnus), (= vacu cilvdki seni žmonės). (= (Šiose tarmėse balsiai, einantys po ies palais | Šā ši 4 deklinacijos metu, neturi įtakos tarmei,) Vidzem siliškosiose tarmėse | = šā oksnės šī ypatybė palaipsniui išnyksta. Ta ie i kg «i I S S EE Naktį aa 4 WES Pre EE <. ra SE yra tita A. | Tai yra puikios idėjos (J RR As R ae as ES EE aa St Žemaitijos žemaičių tarmėse asmeninius įvardžius es, mēs paprastai tariama bė su siauru Č-garsu, daugiskaitos formą dažnai kalbant sutrumpina į mes. Vidžemėje vietoj —— es, mēs dažnai girdimas as, mas || mes, ypač tarmėse aplink Madoną. Sed AY Reikia pažymėti, kad tarmių protėviai, kalbėdami literatūriškai, dažnai literatūrinių kalbų vietoje plačiosios Č naudoja siaurąją &, pvz., ežeras, sūnus, téys ir kt. a g Gy Ia kitame skiemenyje seka velarinis balsis arba dvibalsis ir tarp jų nėra j Aki, minkštinimo, beveik visose (ekspedicijose aprašytose) skliaustelinėse tarmėse he linkęs paversti a į o. Vidzemes skliaustelinėse tarmėse toks pavertimas įmanomas arp e ai tada, seka ja g, g, %, j, ¢ dž, š, ž, Į, n bet kurio ar balsio aj junginys, prieš šį priebalsį nėra r, /, s, p, pvz., gonc (= piemuo), kokis (= katė), vokarey PI 4. (= vakarienė), plova (= pieva) ir kt. Kai kuriose Vidz:me tarmėse mit ea, kai kurie kiti priebalsių junginiai netrukdo vertimui. SES i Ari priesagos ir priešdėliai a konvertuojami į 0; paskutinis požymis Zemgales S; liskajuos išloksnės gandriz pilnigi sveša parūdiba. ir Z, Vietoj ilgo a-garso Vidzemės silkiškose tarmėse dažnai ir tira e-garsas — arijas (mėsa), o Žemaitijos pusėje girdima arba oa (mdate) —dažniausiai —arba uo —Visā (mūotę) —paskutinę Dvietė, Pilskalnė, Bebrenė, iš dalies ir Slatė. ai Trumpasis i-garsas nepertvarkomas, išskyrus junginį i, kuris paverčiamas ir į ēr, sri pvz., zvérbul’s (= žvirblis), ir į ier, pvz., es gierfu (= aš girdžiu). Jeo ai Gare ī-garsas virsta ei (daugelyje tarmių) arba ii. Kartais šis ci dē | dvibalsis ei turi labai siaurą e garsą, pvz., mosufe. Daugpilio rajono šnekamosiose tarmėse nės dažniausiai yra ij ir ei, o aplink Ilūkstę jau prasideda ei, pvz., véirs (= vyras), reer aka: (= rytas). SR: Velar vis y dar girdimas kalbose ap Mergaite. (vy/ks, myza) iš un dalies taip pat Žemgaly- — je yra“, a kalbos aplink Bebrenį. Žemaitijos dalyje y garsas nėra naudojamas labai dažnai. Ateik, brangute. ir tas pats kalbėtojas tą patį žodį sako ir su y, ir su i. hha Pats pagrindinis fonetinis bruožas, skiriantis Vidžemę nuo Zem-K ķi galo, yra balsių palatalinis priebalsis, kuris kairiajame Dauguvos krante yra svetimas. Viduriniosios A | žemės skiemeninėse tarmėse a>€, ā> ā* arba ē, u>u', uo < ue, jeigu po jų eina palatalizuotas patskatės a ni arba dvibalsis ir tarp jų nėra R, g, R, 2,7, ¢ dž, š, ž, Į, ņ. Jeigu minėtieji priebalsiai 24 yra sujungti su r, /, m, s, z, p, b, t, tada priebalsis įeina netrukdomas, pvz., edi ne 4 (= abu), rędi (= giminaičiai), kelpi (= tarnai), rutki (bet: bluki), secit (= sakyti), zuebi J. el (= zuobi), mā*siņa (= seserė) ir kt. Priebalsis taip pat yra prieš b, p, m, v, r, jeigu tie i sd buvo sujungti su j, kurio tarimas prarastas, pvz., skepa (= skapja), kera (= kara), į ki kuirma (= kurmja). Bérzauné, Sarkaņose, Lazdonėje ir Praulienėje a yra linkęs per-£ ut į a*, o tais atvejais, kai a jau paversta o, pastarąjį per-£ ut į of, Sh C pvz., stops (= stulpas), sto*bi (= stulpai), mos (= mažas), mo*ziņč (= mažytis) ir kt. 7 r Žemaitijos ščliškosiose tarmėse ilgąjį ū-garsį paverčia. Daugumoje tarmių ~~ vietoj fi sakoma ou, pvz., škdunė (= tvartas), couka (= kiaulė), ščunu (= ląstelių, t. y., pind šuju) ir kt., o kai kuriose — Bebrenė, Dvietė, Pilskalnis — vietoj iu, pvz., bit t ol ke (= būti), Iliūkstę (= Ilūkstė), iudenc (= vanduo) ir kt. Dauguvos kairiajame krante dvibalsiai uo paverčiami ff, pvz., gūs (= jūvas), zis (= zuoss), gas (= uogos) ir t. t. Ei Ca c. Trumpasis u-garsas lieka nepakitęs, išskyrus junginį ur, kurį kartais Ia paverčia wor, pvz., kūormis (= kurmis), bet ne visada ir ne visuose žodžiuose. i = Dvigubo balsio ei tarimas ne visur vienodas. Daugumoje seliškų tarmių Ais aa tariamas su plačiu ¢, pvz., meita, tgikas, mgios ir kt., bet kai kuriose tarmėse (Bebrenė, st «g ta ēku AS REE ER TOR: ķi cv RE EE Ua a Ra m an ag rr "RES Šī pl A Bi Ra ts 7 a e te ad TS MĀSU SR FO Ae <tr ara | CLL, ER RCE Bh Ded vietoj ei sako ai, pvz., muna mafta (= mano dukra). Šis gi skiriasi nuo ei, susidariusio iš ilgo ī garso, savo ¢-skapos Ą K pločiu. Tose tarmėse, kuriose k karas i nepaverčia, dauguma taip pat ei kalba taip pat, kaip literatūrinėje kalboje, pvz., kr 2) Cesvainėje sakoma: iešu į mettą. Tali Dvigubo balsio í Žemaitijos tarmėse paverčiamas ilgu i-garsu, pvz., a (= žmona), zic (= gėlė), mlrs (= taika) ir kt. Vidžemėje toks pertvarkymas susijęs su Me Labai retai. Dvibalsiai ai ir wi sėliškoje tarmėje tariami taip pat kaip ir literatūrinėje kalboje, dvibalsis au kartais labializuoja a garsą (Vidzemėje). i Ej Beveik visų seliškų tarmių ypatybė yra trumpų balsių pailgėjimas nebal-; AA āga prieš priebalsius, pvz., o:ka (= aka), pu:tni, vo:kars (= vakaras) ir kt. Kai kuriose „Rī >“ tarmėse, pvz., Asarė, Prodė ir kt., tokio pratęsimo nėra. Visose šnekamosiose tarmėse priebalsiai daugiau ar mažiau palatalizuojami, jeigu jie yra k Ch prieš palatalinius balsius. Palatalizacijos laipsnis nėra visur vienodas. F F ba Čia, pvz., Asaré palatalizavimas buvo prieš I-ąjį priebalsį, o prieš 2-ąjį beveik nebuvo jaučiamas, pvz., nom. upeite (= upė) ir akuz. upeifi (= upės), bet kaimynų išmija, piv loksnė Slatėse šiais atvejais palatalizacija buvo vienodai stipri. ia a Garsų junginių šč silinių tarmių žodžiai kalbami be% minkštinimo, pvz., p TĀ —škdutē (= tvartas), škelt (= skaldyti). Dažnai perstatoma garsų grupė kš, pvz., nesakoma ia% —aukša (= viršuje), bet auška, priška (= priekyje- ), iškā (= viduje) ir kt. | ih ja Fr Slatė, Dignaja, Lubana un kartais ir kitur (Elkšniuose, ¢ Susėje) ķ sutapo su A: vietoje, pvz., čėvę (= kumeliukas), kačs (= katinas). Kaip hipernormalizmas yra% garsas ¢ a ar i kai kuriose silikų tarmėse, pvz., kigāni (= čigonai), Ruska (= gyvatė) Krustpilyje rh un Į srovę. taip Vardininkus, kurie baigiasi -/5, daugelyje tarmių kalba -4, pvz., cēlš, 2 SF an Asarė, Elkšņi, Prodē ir kt., kitur —Vidzemės dalyje taip pat -(s, pvz., c&/s, kumeļs, ka Vardininkus, kurie baigiasi -yš, kalba -rs, pvz., kurs (= kuris), kārs ely (= karas), vars (= varis) Zemgalės ir kutrs, kers, vars Vidžemėje. 3 4 Taip pat junginyje -jš nėra š-garso, pvz., vėjas (= vėjas), vdais (= silpnas) ga T ir t.t., todėl ir iš veiksmažodžių kilusiuose veiksmažodžiuose š-garsas nėra įprastas, f a pvz., kouléis (= kūlėjas), vedés (= vedėjas) ir t.t. ay « Senųjų tm vardu sutmolas sutinkamas Aknystėje, Susėjuje ir Slatėse, o kitose Žemaitijos pakraščio silkiškosiose tarmėse girdimas sudmalas. 2h Kaip ir žemutinių žemių tarmėse, prieš k ir g seliškų tarmių kalbėtojai kalba pā) velariškai ». Tuo ši tarmė skiriasi nuo Latgalos aukštumų tarmių. ķi Selikų tarmei būdinga, kad skolinant iš kitų kalbų A = nenaudoja ilgų priebalsių ir priebalsių, kaip įprasta literatūrinėje kalboje, pvz., kana || kona tei (= kanna), bāfva (= balė), č/ne (= pragaras), stals (= arklidė) ir kt. Tik žodžiai panna == ir šukos kartais girdėti taip pat su ilgais šnerves. ķi ķi Visose skiemeninėse tarmėse t-garsas įterpiamas tarp » ir s arba 2 ir š, šā 5, bet tarp /un s ir /un š tokio įterpimo nėra, pvz., gonc (= piemuo), bēr78 i ziņč (= beržėlis), vasals (= sveikas), zaļš. Žodžiams krūva, tupele, ramentas, krantas ri EE ir kt. prispaudžia s-, pvz., skauge, stupele, skruRis, skrasc ir kt. | he ph Vienskiemių veiksmažodžių, kurių šaknys baigiasi t, d, s, 2, Zemfen pabaigos skiemeninėse būsenos formose yra ilgų šnypštų arba šnypštų, pvz., neši, vešu ir kt. Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne Dažnai ne BE ge AR 4 i M alā. lS RE LT el np EEB ae | ; J ~ XP ta Ą rt et 4. Dr. R bo + ksi Pu, i Ly i A R "V i Aksas = Vadsas! VĖ I SS E ss rs ws Pa Ls 2 T ip Pi. Zi rk, ilgas žargonas atskiria ateitį nuo praeities, pvz., vokdr nesi mdajoje, reit a Sh no Fagas esi prigam) vakar (= nešai namo, rytoj nešiosi). Šios būsenos formos sudarytos iš aja egulāri no infinityvo, kaip, pvz., likšu, liksi likt. no ka 5 Morfologija ypatumų ir daug mažiau. Žodžių kilmės atžvilgiu tik kelios Šitų ir patinėlių formos. A Taigi, pvz., Vidzemes silliskajās tarmėse žinomas vartojamun as būdvardists ( va Ivus ar -ijs, pvz., smiltis Praulienėje, smilkcis Sausnėje ir kt. Taip pat Žemaitijos pusėje A & gk girdi panašias formas, pvz., mdalijos žemė Aš kepsiu. Ar šo tą patį priedą, atrodo, at tā taip pat kai kurie namų pavadinimai, pvz., Augstijos mājas — Liepkalnėje, — Kalnijos «i slėnyje Beprasmiška. ja kris Labai dažnas mažybinis ir vardas ar -uks, pvz., supuks, moaSuks, gūšuks gosniņa) tag ir (= kt., ypač daug R Pa tokių išvestinių asmenvardžiams. no Kaip matome, šiems mažykliniams ——— žodžiams netrūksta meilės reikšmės kā kitose tarmėse. fi ut Moterų vardai Vidžemėje yra linkę išvesti ar -īša, ypatingai, pavadinimo ja pagrindas CR i vyro veikla, ir pvz., kalęjiša kalėjime, kalėjimo žmona), (= vēvgrīša — (= veveriene, veverio žmona), taip pat Caunīšagreece_ prefectures. kgm (— Žmona Ona (g. 1940 m.). Žemaitijos — žemaičių ty) tarmėmis te ir arba nu -inę (< - jena) arba - fte (<-iete), pvz., kaléjing, skridering, IE 2 Kalninitē ir kt. Ari tautybių pavadinimai moterims linkę gauti iš te šių paSiem ar a | priedų. Ypač, ka sako ne rusas, bet kriviniks. Kitų tautybių vardai, tačiau = BL ar šo priedas nėra išvestinis. °° IPA žodis Žemaitijos žemaičių tarmėse išvestinių žodžių beveik nėra ar -ataa [i skaičius žodžių. To vietoj sako: mes atgdajom trys mes atėjome (= trys), arba ais jų ta du bots ar bijoti? (= ar jie abu turės baimę? ). Dažnai naudojami dariniaik F pelės ar -ė skaičiui žymėti, pvz., mundm tavam bei dviem žirgams mano tėvas turėjo du žirgus) (= Asarė ir kt. rodė Žemaitijos žemaičių tarmėse asmenų įvardžių giminės un akuzatyvas yra ni: kartais girdi manę, teve, pvz., jis manę nepažino jis manęs nepažįsta), bet teve tir ni'kā naboūs (= be tavęs ten nieko nebus) ir kt. A (= Šios formos gali būti BE | giminingos lietuviškoms formoms manė, tavč, taigi vedas. Pirmojo asmens daiktavardis sutinka formą man. kt i Vidzemē mun. Priklausomybės ženklas visose silikų kalbose 1 dā snēs ir muns, muna. Šiose tarmėse taip pat randama lokatyvo forma kas kamā, kuri no tokia — literatūrinei kalbai yra svetima. Žemaitijos žemaičių tarmėse žinomas įvardis viki its, jėi (<jī), ir kartais girdimas ir iš literatūrinės kalbos pasiskolintas šunč, ji. Tačiau Pag jis, tebūnie tavo sąmonė vis dar labai gyva, un ir tā ka ari literatūriškai kalbant kartais dingsta PE: kalba. Vidžemės seliškų tarmių kalbėtojai jis, jēi šo laiko labai viršžemišku reiškiniu. a i ki Literatūrinėje užsienio ir kalboje un priešdėlis prieveiksmko is da(-), naudojamas šiose — išraiškose, pvz., da-it mežam eiti da lidz mežam), (= dalytoją piną pelėjau (= Wey pienu), dapierc vēl vinu sivānu, lobodk ės (= nusipirk dar vieną paršelį, geriau valgys), ar iš da vo:karām (= iki vakaro), dalyku es ar (= pridėjau aš su(ī)) ir kt. Be to, Žemaitijos ki kalbos tarmėse dar būdingas prieveiksmio priešdėlio is(-) vartojimasir un a | šana į(-) vietą, pvz., izbrāuce iz lada (= užvažiavo ant ledo), izlidava iz jūmta. ri ps užskrido ant stogo), išgdaze galvys užgavo (= galvys) ir uz kt. is (= uz Literatūrin- — ės kalbos aplink vietovę paprastai vartoja aplík —man bij jda-it apléik kolnu (= man buvo ci" reikia eiti aplink kalną). vi ph Literatūrinėje kalboje išnykę veiksmažodžių praeities é-šaknys dar gy-—— vi, ypač kairiajame Dauguvos krante, pvz., es vokār brāuču, jis vedę, mes nesēm ir kt., Kk ji js Sa fe SS. AVE r A EE o A a < A neteisingas at Ledas. 2012 m. balandžio mėn. VESA Sk atgal a Ea TR EAE TR Ss RR Sy SR ERI S Iš išvestinių veiksmažodžių, kurių neapibrėžtumas baigiasi -ūr arba -wor, praeitį er“ sudaro -av-, pvz., jėi runava, es zinavu, jdus stāigavodt. Taip pat lankstomosios praeities kaip dvinarių formos panašios —boutu zinavuši, jėi malavusg. Garsės tarmėje yra formų ut ji su -dav-, pvz., kad gribėdavuši gulėt, tad nevarģdavuši, tdpėc ka spūokumuodavuši Sa (= kai norėjo miegoti, tada negalėjo, nes sustojo). Kadangi Gārsenes = Š gyventojai namuose tarpusavyje kalba ir lietuviškai, galima manyti, kad šios formos susiformavo dėl lietuvių kalbos įtakos. Apskritai sunku pasakyti, kokios tautybės žmonės yra dabartiniai Garseno gyventojai. Jie patys pasakoja, kad prieš 100 metų jie buvo „purkristi“ už latvius ir todėl yra latviai. Reikia pasakyti, kad visi garmekai, senoliai, vienodai gerai kalba latvių ir lietuvių kalbomis. kas fe Visose šnekamosios kalbos tarmėse refleksyviųjų veiksmažodžių daugiskaitoje 1 ir 2' asmuo RS. turi galūnes -mes, -tes arba -mds, -tas, pvz., més cefamés || ceļamās, jous ceļat$s || 2 Ę celietas. Priešdėliais kildintuose veiksmažodžiuose tarp priešdėlio ir šaknies paprastai įterpiamas Th -sa-, pvz., apsaséstis, izastāigūt. Vidžemėje šis -sakart x = praranda -a-, pvz., 0:psprecēt (= susituokti), pdrsdstls (= persivalgyti). Tigh Zemgalos seliškų tarmių sąlyginiame būdvardyje girdimos formos su -umem, -umēt re daugiskaitoje, pvz., izumem, nastumét. A1 Senovės formas išsaugojo dvibalsiai. Čia dar yra esamojo laiko dvinarių su -us, pvz., dideliems kalbos vienetams norsč neduēdus ritokas (Vestienoje). Taip pat ir ateityje vartojami lankstieji dvinariai ar-(A)is, pvz., tas brāukškis iz pilsātu, mdatę brāukšūte, meitas brāukkājā šūšas, pitiši brāukšūši (Asarė). Tačiau šios formos jau pradeda nykti - jos vartojamos palyginti retai. Literatūrinė kalba daro didelę įtaką. Dažnai, ypač vaikų akivaizdoje, iš- | sit ją lokių atstovai taip pat tarpusavyje kalba pusiau gera literatūrine kalba, kurioje tik reibas tā Gas ei i Ā IRR. ap pan X: A p 4 zėm ieskanas šis tas dialektui būdingas. Todėl ir jaunesnioji karta aki dialektu iš tikrųjų nebekalba – dialektai beveik išnykę. ta dā Labiausiai išlikęs, atrodo, yra tarmių žodynas, kuriame yra daug žodžių, nežinomų literatūriniame vaFl pasaulyje. Dauguvos kairiojo kranto tarmės yra artimos Lietuvai, jose netgi yra lietuvių kalbos įtakos. Skolinami ir pavieniai žodžiai, ir formos, pvz., AE jau minėtos praeities formos su -dav-. Lietuvių kalbos žodis girrūklės (= zilenes), atic atmaitint vietoj, pağgrt —lietuvių pragerti (su reikšme išgerti), pvz., vdi bu 2) ta jis tt (t. y., kolchozų) pagfrę? (Asarė), bifbas — bulvės (pavadinimo dabar pasl x. beveik nebevartojama, bet anksčiau tai buvo vienintelis bulvių pavadinimas), avefi — Pst Ly bičių aviliai, sors — sūrus, gėlzę — geležis ir kt. Šie žodžiai taip pat turi stiprią įtaką šlovės Shu £. Taigi, pvz., nepradėjo kalbėti latvių, rusų, lenkų kalbomis, bet la:tdiskam, A pa kridiskam, pa puliskam. Taip pat yra tiesioginių skolų. Pavyzdžiui, 89 metų Ilze Ratzobe Asarėje pasakoja: jis beja jgi ifubejs, naskatija; Ar tu pyksti? u.c. Rusų va- | vodas įtaka ypač stipri Daugpilio rajono seliškių tarmėse, kur gyvena labai mažai latvių. Th + Iš. r Literatūrinėje kalboje taip pat nėra įprasti tokie žodžiai kaip kū ustaba (= kambarys), vėirėkšpi | fh (= gervuogės), aviškas arba diviekstenes (= avietės), mēlnigas (= mėlynės), vir3 oh sting (= galas), bambérbaki (= dideli dunduriai), škierzlānc (= driežas), svo:ki | 5 2 (= naujas pienas), matdris (= maudytis), muzlas (= dantenos), it lūņķūs (= eiti į ša x raugus), kere (= kairiarankis), špetnis (= piktas), strups, akuz. sirūbu (= šulinių grioviai), 5 stoadaigi (= žolėdžiai), teļodks (= veršiukas), pasule (= pelėda), sprēt (= verpti), klukučs raun žagus rauj), tigs tuvs), timss tumšs) ir kt. ig (= (= (= ELS B 1 | ass 23 a dā HR 2 SR i kr kt. Ekspedicijų metu gauta nemažai vietovardžių, iš viso per view 21000 = SLi pavadinimą. Iš jų 15 500 yra nauji, iki šiol nežinomi vardai. Šiais žodžiais —bus galima papildyti institute turimus vietovardžių rinkinius ir panaudoti juos tolesniam —k 3 darbui su vietovardžiais. Surinktuose vietovardžiuose yra daug lingvistiškai įdomių dalykų. ir Vietovių "T pavadiniur mai, ypač tie, kurie savo pavadinimą išsaugojo šimtmečius, turi savo i | istoriją. Įdomu tai, kad Vidžemės žemėse yra keletas estų kilmės Aline pavadinimų. Taigi, pvz., Patkule yra namai Must; (t. y. juoda — juoda), upė Lisa SEAT EC (t. y. priedas). Patkules vardas (išvertus Pakėlė) taip pat yra estų kilmės. Tą patį galima pasakyti ir apie Pikanus – namą Praulienėje, Mingus – namą Cesvainėje ir kt. Šie A vietovių pavadinimai leidžia manyti, kad šiame regione kažkada galėjo gyventi estai. Daugelis Lietuvos pasienyje esančių vietovardžių yra lietuviškos kilmės. Pvz., eas: Gārsenėje yra miškas Ilgabrade. Per gana didelį mišką, skiriantį Latviją nuo Lietuvos, hy Pals ėjo labai išvažiuotas kelias, todėl reikėjo ilgai vaikščioti ar važiuoti, kad būtų me st ma = per. Garsės tarmėje žodis ilgs taip pat reiškia ilgas, kaip lietuvių kalboje. Taigi miško pavadinimas taip pat gali turėti šią reikšmę. Taip pat pieva Gērva kak-— lis yra pavadinta lietuviškai. Ši pieva yra labai vaikščiojanti ir todėl į ją galima įeiti tik = T kas gervę. Lietuvos pasienykā je be to | Rt daug namų pavadinimų baigiasi "iki, diy pvz., Bāltiški, Girviški, Ragauniški ir kt. eT Si Reikėtų pažymėti, kad labai daug vietų savo pavadinimus gavo arba dėl atrą-11-- 01 buvimo vietos, arba dėl kūdos vietai būdingo ypatumo. Taigi, pvz., Gara pi EJ verta Asarė yra siaura, kelių kilometrų ilgio pieva, kalnas Ožo nugarėlė Patkulėje yra pa-Ae smailus kalnas, primenantis ožkos nugarėlę. Dažnai sutinkami tokie pavadinimai kaip Vilku Ku kalnelis Cesvaine, kur per kalnelį vaikščiojo vilkai, Avių įlanka Asare, kur vilkai 8 dažnai plėšė avis, nes joms nebuvo kur pabėgti. Cesvaine yra Stradu pelkė, kurioje „gyvena daug strazdų, Virumpurvs — labai judri pelkė, tikras purvo virumas, pieva ist Zuvenica, kur yra taip drėgna, kad ten netgi gyveno žuvys. ik Dažnai vietovės pavadinimas per šimtmečius keitėsi. Ta vieta Libane vadinama Ėrgala. Šioje vietovėje kažkada buvo randami ereliai ir dabartinis TIE pavadinimas, matyt, kilęs iš Erelių galo. ie i Kartais vietovardžio kilmė nėra taip lengvai įsivaizduojama. Taigi Asarė r: š buvo pusdvaris Patmalniekai. Maždaug prieš 150 metų ji buvo vadinama Gren-L i 5 cavu, kas yra vokiečių Grenzhof vertimas. Kadangi dvaras yra paskutinis, priklausęs ss si Asares, lengva suprasti, kodėl jis taip pavadintas. Tada šis dvaras buvo pervadintas į Patmalniekus. Malūno šioje vietoje niekada nebuvo, be to, Asarės malūno navos vadinamos sudmalomis, o ne patmalomis. Gal čia žodis, jei jis neatsitiktinai sugalvotas, kilęs iš pavadinimo Pati mala, t. y., riba? ci es Labai daug vietovardžių yra susiję su tam tikrais įvykiais. Pvz., Asare a) yra Anča leja. Šiame slėnyje klausos laikotarpiu pasikorė Ancis, kuriam dvaras buvo uždėjęs tokias dideles klausas, kad jis jų negalėjo įvykdyti. Kažkuriame lauke ten yra duobė, vadinama By už Madaliną — ten vilkas suplėšė mergaitę. Duobės pavadintas šios mergaitės vardu. Patkulé yra namai Te/akas, kurie vis dar taip vadinami, nes prie šių namų buvo ganomi vika dvaro veršeliai. Katorgos kalnas (Patkule) savo pavadinimą gavo dėl to, kad ant šio kalno buvo sunku dirbti – ten ėjo kaip katorgoje. Cesvaine yra Nuopūru tiltas. Už tilto yra stačias kalnas, į kurį sunku lipti, todėl jau ant tilto visi atsipūtę, žinodami, kad priekyje ~ 3 yra sunkus kelio gabalas. 100 mg/ 25 mg/ 50 mg IE ee i T ši IEEE S | lā is K ERASMS. Ls A Atia Mia Tris ir aš naudoju U! 100 mg/ 250 mg tabletės RR sia slidžių ašis IE Aa ai EAP AKA. PE. Tėti. Ta Aš išeinu. "Bučinys A TPR a RT ai Įsivaizduokite, kad jūs važiuojate į darbą. ai “a jei, y = sept AS y Jis. V = ia PL PI sk r = ey x E> (4 Kartais apie vietų pavadinimų kilmę pasakojamos ištisas pasakos. Taigi, pvz., $5 Slatė ir Geležinis atoras (atvaras- ), apie kurį pasakojama tokia pasaka: Chicanu (Lūcāni +. o lų » -: ==: Kd ** - = Vate — ūkininkų namuose) upėtaip pat yra anga, kurios krašte buvo palaidoti pinigai. Įvairūs Maksas ir jo vyrai 3 nusprendė iškasti pinigų, kad skurdas kada nors pasibaigtų. Jie iškasė Janu Gon naktį, vienintelę naktį, kai galima iškasti paslėptą turtą. Vyrai jau iškasė duobę iki šiol, vienas užlipo į ka duobę, kad ištrauktų pinigų statinę. Tuo metu iš krūmų no išbėgo Ų ae velnias, atėjęs pinigus įmetė į un angą. Bučinys buvo sunkus, kaip Taškai TM kā no geležies, todėl anga vadinama Geležies anga. Gārsenē ir miškas, ko vadinamas = 100 mg 2 kartus per parą Kazachstanas. Miško ir kalnas, uz kuris kažkada buvo pilis. Kartą pora milfs Ne vu F. - ų a . . g* =: " *= IC" išėjo į mišką uz šo uogauti. Jie pamatė kalno pilį į tą ka kamuolį. ir un "ds Gražiai apsirengusios „merginos* šokdavo taip lengvai, ka kad buvo malonu žiūrėti. Močiutės. r i = nuėjo arčiau, kad geriau pamatyti. Un tada jie pamatė, šokėjai kaka ir Fl LF kojos. Supratusioka s, kad ir „merginos* raganos, senutės mukšės toli no nespė747 "nėra stds vietos. Bet miškas no tā laikas vadinamas Kazachstanas. Odzienos ežeras buvo užtvenktas pa x) 5 Šnypštiun mas. Viena dukra nustebusi pažvelgė ir uz to pasakė: un nu |. ¥ kā odze. Ežeras šioje vietoje nukrito, jo jam atsitiktinai buvo atspėtas vardas. Šios rūšies 3 2% teiku ir Joti daug beveik visuose Latvijos regionuose. Br, Taip pat a įdomūs ir patys liaudies vietovių pavadinimų paaiškinimai. Kartais ši būklė gali būti ANT paaiškinimai ir daug fantazijos, bet kartais jie taip pat gana įmanoma. ir Taigi, pvz., M garsenieši davė Indijos sādža pavadinimo paaiškinimas. Kadaise tikėjo Lat - = ws +4 < . . - . 5 Ba rastas vaikas, ko atradėjai pavadino Sprīdi, garsėnų kalbos tarmė — - Bėk. sėdės Sprindis izaudzis tomėr tik didelis virs, par ka Sprīdis nebegalėjo būti vadinamas, k 54 todėl jį pradėjo vadinti Indija. Indis gavo žemę ir pastatė un namą. Jis turėjo Gatvės šeima. Jo vaikai ir anūkai taip pat un pastatė namus toje pačioje vietoje. un | <a tā išaugę Indāni, visa — šeima, kuri gyvena sādžā. Ir klausimas, kaip tiesa Zi gali būti pozicija dėl rastas vaikas, bet įkūrėjo vardo vietos nuo_pavadino nimas gali kilti. raudona Kartais labai gerai žinomi slapyvardžiir ai, kurie taip pat atsiranda dabar, rodo, kad vietos un vardai yra ka tam tikras Re būdingas bruožas. ir Tā Rubeņos vieną rajono kampą, apa 5 matuoja50 nt namą, vadinamas Korėja. Ten gyvenantys žmonės buvo suskirstyti į grupes, 2 kurios | tarpusavyje gerai sutarė. ne Vietalva viena sritis vadinama Ukraina a. — yra gera šalis, žmonės gyvena un turtingai. jos Latvijos Respublika PSR dialektologai 1961. g. vasarą organizuoja ekspedicijas uz Alūksnėlatvia. kgm un RFI Jekabpilio rajonas. Rinkdami medžiagą Jekabpilio rajone, mes turime gauti faktus vė! i daugumoje selikų tarmių. Tyrinėjant surinktą medžiagą, galbūt galėsime eiti: r i - i i Tr ž4 vē „Se rip es Fe "Kus kr L 5.7 įgyti naujų žinių apie Seelio kalbą. ——— as TĀ 1/ 2 šaukštelio S, N A NER ; 2 474 } ARTE lovos skonio AU py rą ri ag 1 A. eta ko a K SC 100 mg 2 kartus per parą (Apytiksliai gigas) rk dS EE eo Bs derva ai Kk. “3 r » die m - miręs “o k y = LA 4 : Kā ri ar t m. ba — ve hi rā 100 mg == K = Tailandas į a iu arti U T Ad 10 mg/ ml ās t Pt EE Li uti 7 aL RR Vn Ee RAM ss ratas a En Ža A K sa a Rn +g juos, ķi jā A RE el Žemė Uo aR ARC a Ty rs S, 4 Re VA am, Peru sm VĒ 5 REE be ie sodo | oy ES Te SR oe + pėdos NL R ES Ao F = ’ ag 2g pe r I rp 10 4 5, f ir. kd. ih = - „Ax ta „2 k k ka dl Aniranas Skaityk. S = p ij bw, IA: | Janina. 20 mg/ kg kūno svorio per parą) = uk | = < == Taip. Liano kelias X i" | | 5 100 mg/ 24 val.) "iu F py BY Pi >: - oh Li 4 PE (Lietuviškai) ri - ui a re | 7 L 7 Ih me uiija i X a N = F r : pa | tl klaidingas IC AE N a I x" A - Aš einu. | = ui Žiūrėk. ng a. kd; ill Tv a = V > Br Auksas Ul ių ei S oo A ROMA EE M 1999 m. lapkričio 1 d. ās A Įmušta 7 a a, ti ak Parduoti visą I A IR I I Jei: EO VE on LEE Šiais dl ao JIHAJIEKTOJIOTH4ECKHE 9KC[EJIHILHH JIATBUACKORA CCP — oo ERI » k B 1960 Žaislas J Pi Aa abn AY a Taip oy A K J < LV PMS ĮVADAS:**- < x ry BE vi 3 DISKAS Si ga 1 ME Ei a nis 5 gl ARS Kreta ns aaa TERE tad "Aš | žinau, ką 1960 tu darai. HHcTHTyT s3bika H autepatypsl AH Jlars. Pagrindinė sandorio šalis . sk raHH30BaJi 2 skKcnejHuKHH JAI CGOpa JHajieKTOJIOTH4YECKOTO MaTepHata ®# TOMOHHMHKH, OGe 9KCnenHuUHH IŠĖJIMAI B MECTHOCTAX T. H. CEJIOHCKHX BE aj TOBOPOB — B paijonaksas Manonbi, Kpycrnuīca, Haykcre H YacīH4HO B paiiozs a He Jėzaus. CAR bis Skcnenuuuu 1961 rona oxBarsT BCe 1999 m. rugpjūčio 1 d. CEJIOHCKHE TOBOPH — 3 (B Pafionai Aukštaitija). | zg ERI Ačiū, kad paklausėte. Įsivaizduokite. OT JIHTEPATYPHOTO A3bIKa H OT AIPYTHX Ma jp roBopoB Vytauto Didžiojo ordino kavalierius. Onna. H3 3THX OCO6GeHHocreH — BOC: S XO1Aulaa Namų vadovas He BCTpe4aeTCA B JIPYTHX MECTHOCTAX Reti | 8 HH. NiujorkasCity in New York USA Paimkite pasnuHA B MPOH3HOLNIEHHH OT/ALEJĪbHblX 3 knygos. Ha... Kovas NPHMeP, B CE/IOHCKHX TOBOPAX Kalbėk su manimi. 3BYK Č B CKJIOHEHHH cirta iteu Upė i 3ĮSKAIČIUOTA, €CAH B CJIEIYIOUIEM CJlOTe HAKSONATAS NajiaTAJibHbIe TJlaCHble (HJIH al nudroHr), naxe B TeX CayuyasX ir Kora B KOpHe CJIOBA OTKDpbiTOe ¢ (tėvai) K: BMECTO JIHTEpATYpHOTO tėvai). Jas cenonckHx rosopos Mes važiuojame. EE YMJayT TJlaCHblX, KOTOPbIH He BCTPeYaeTcs B CEJIOHCKHX At roBopax 3-ioji dalis. B cenonckHx roBopax 3rėmelis B CBOIWO O4epelb GoablieCity in Alberta Canada "V COXpaHH. IHCb HEKOTOpble JIpeBHHE (OPMH, HANp., ĢOPMBI mpollenuero Bpe3, MeHH C OCHOBO# Ha Ē, POJIKTEJIbHbIė H BHHHTEJIBHBIĀ NMajaex JHYHLIX METOHwe En gt Pvz., „Mano tėvas“. wu Ha nesom Geperiai JlayraBH ynorpeGasiorT Dėkoju. ——— NH4Hble MECTOHMEMMMM 3-TO JīHila jis, jči(< ji), «ro B Kalbėk su manimi. NpHHATO CUHET TaipTb SBJACHEMAS 100 mg/ ml Įteka į Amūrą 1 ha plote. Z mai B mopģonornu oco6ennocreii Baldai. CetoHcKHe TOBOpHI BunseMe xaee SA pakTepHbi TEM, PPO Ha3BAHHSA Įsivaizduokino te, kad jūs H sėdite prie kompiuterio ir žiūrite į jį. 41 ca na - Iš čia. (kalejiša), snecb BCTpeuaioTca HMeHa MPHJlaTeJibble Ha - ledas k ES (smilkčiojimas). B cestonckux roBopax 3emraie npouiejiiee BpeMs TJlarOJIOB Ha i Ci -uot, -āt o6pasyerca cypdukcom ¢ - Iš... (aš žinojau), B rosope celta Fapcevires He $opMbi npotienuar BpeMeHH OGpa3yIOT C -dav-, Hanp., negalėjo zi- * (U natrio. Vienas mygtukas (OpMHi, O4eBHIHO, OGpa30Ba/IHCb) MOA BJHAHHEM 2009 m. gegužės 1 d.) CKOTO sI3bIKa. Ji Mediena CB0e06pa3Horo B ĮVYKIAI CEJIOHCKHX Tobopobas. B CE/IOHCKHX Iš viso BOpax 3-oji diena Goble 3AHMCTBOBAHHĀ H3 JIHTOBCKOTO (Geltonosios avietės, avietės, šeštoji rūšis) HM A.) H PYCCKro A3bIKOB, YeM B Juodosios karštligės tifo S3biKe. 100 mg 1 kartą per parą 2 savaites Hnrepecnbifi 2012 m. kovo 1 d. AA Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais. Įrašo „Apie mus“ 23 komentarai (Gytis 21.000 Padegimas). CoGpannnifi KONTAINERIŲ KIEKIS MaTepHaA al MOMOJIHHT KAPITOLAI TONOHHMHKH HucTnATYTa. 9kcneanuH 1960 rona "Teta. Didysis METODAS MarepHāla AA Ačiū, pone. HCCJIEJJOBAHHĀŪ. Dėžutė 1. Kalbotyros klausimai, TV Asta Pass ĀM Fi R i ; "kra š m. i LR Rn ER HT ae SR ki i, Pt 1 , TR Pi ira VIRS. ET RE, MN C tėčiai ER A .f RT ri C S ass m Luts ia = BAL gr ARTIS VĀK ot ge