Kai kurie nauji žemaičių dounininkų tarmių fonetikos dalykai

LTETUVIU K'ALBOTYROS K LAU SA MALL IV LI ETM V O. 5. T S R. M: O K S LY AKADEMI JA KAI KURIE NAUJI ŽEMAIČIŲ DOUNININKŲ TARMIŲ FONETIKOS DALYKAI B. ROKAITĖ I. Šiaurinių pajūrio žemaičių tarmių kirtis ir priegaidė! l. Kirtis § 1. a) Mosėdžio tarmė turi pagrindinį-senovinį, pagrindinį-atitrauktinį, šalutinį-atitrauktinį, šalutinį-nukeltinį ir šalutinį-galinį kirčius, būdingus ir kitoms visuotinį kirčio atittaukimą turinčioms Žemaičių tarmėms“. b) Aprašomosios tarmės atitrauktinių kirčių stiprumas yra toks pat, kaip ir kitose žemaičių tarmése®. Nukeltinis kirtis tarmėje nuo kitų žemaičių tarmių nukeltinio kirčio skiriasi tiek savo stiprumu, tiek vieta, o ypač priegaidžių įvairavimais, todėl jis čia plačiau ir analizuojamas. $ 2. a) Šalutinį-nukeltinį kirtį tarmėje gauna: a) Ilgi pokirtiniai skiemenys: klūmpė ~ klūmpiai ‘Klumpés’ „ monéi ~ manie, S@uktio ~ šaūkoja "šūkauja', véfdm ~ vėžame, aplivkju ~ aplifikuo ‘aplinkui’. Kadangi nukeltinj kirtį gauna visi ilgi pokirtiniai skiemenys, tai dažnai žodžiai turi kelis nukeltinius kirčius: pdrmiiokiejé ~ pėrmokėjai, kidovdrné ~~ kėvarniai ‘kuosos’, pdrséldukiem ~ pėrsilaukėme ‘uZsilaukéme’. ! Šiame skyrelyje aprašomi bidingesni šiaurinių pajūrio dounininky tarmių kirčio ir priegaidės atvejai. Pagrindu paimta Mosėdžio miestelio (ir aplinkinių kaimų — Naujokų, Šauklių, Igarių, Baksčių, Nevūčių, Miesto Kalniškių, Šerkšnių), esančio šiaurės vakarų Lietuvos TSR kampe, Skuodo raj., 13 km į pietus nuo raj. centro, tarmė, kuri nei kirčiu, nei priegaide beveik nesiskiria nuo kitų šiaurinių pajūrio dounininkų tarmių, žr. J. Aleksandra- „vičius, Kretingos tarmės kirtis ir priegaidė. — „Lietuvių kalbotyros klausimai“, 1, 97—106, Vilnius, 1957. Darbe laikomasi fonetinės transkripcijos, nurodytos „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos“ II leid., Vilnius, 1956, tiktai laužtine ar tęstine priegaide kirčiuotų e, 0 (<i u) ir i, ū ilgumas nežymimas: jį rodo priegaidės ženklas (pčins-> pilnas, kimb~kimba). Antrine testine priegaide kirčiuotų dvigarsių abu sandai žymimi pusilgiais (rū.D.kd-—-rankėa), nors pirmasis sandas už antrąjį tariamas kiek ilgiau. 2 Žr, V. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių kirtis. — „Lietuvių kalbotyros klausimai“, 1, 109—117, Vilnius, 1957. 3 Žr, V. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida (toliau Švdt fonetinės ypatybės). — „Vilniaus Vaist. pedagoginio instituto (toliau VVPI) Mokslo darbai“, 11, $ 10—26, Vilnius, 1960. 141 g) Trumpas skiemuo tarp skiemenų su pagrindiniu-senoviniu kirčiu ir šalutiniu-nukeltiniu kirčiu ilgame skiemenyje: drnėšė ~ dtneSei, mintovd ~ mintuvai, pakdrdms ~ pakuramas ‘pakuriamas’, kdlnėškė ~ kalniškiai ‘ant kalno gyveną žmonės", Ošpakalis ~ ūžpakalis. Jei po pagrindinio-senovinio kirčio tarmėje eina tik trumpi skiemenys, tai visi jie yra nekirčiuoti: drnešę ~ atnešė, mintovus ~ mintuvus. Yy) Balsiai a, e, e, 9 < a, e, 1, u (žr. § 10). b) Nukeltinis kirtis tarmėje ypač stiprus. Stipriausias nukeltinis kirtis būna žodžiuose, turinčiuose pagrindinį-senovinį kirtį ttumpame skiemenyje: dabd ~ dabar ‘dar’, sokdm ~ sūkame, mažūsis ~ mūžasis, jOėdėna ~ jūdino. Kai pagrindinis-senovinis kirtis yra ilgame skiemenyje, tai nukeltinis kirtis kiek silpnesnis, bet aiškiai girdimas: lirdėoc ~ lytotas "lietingas", nukalūdu ~ nūkalniuo ‘nuokalniui’, včikė ~ véikiai "greitai". Jei žodyje yra ne vienas nukeltinis kirtis, tai stipriausias iš jų būna paskutinis arba esantis žodžio gale: ekiervėrbūlis ~ ekétvirbalis, mūsėujėu ~ mūsuojuo ‘misajam’. . c) Šalutinis-nukeltinis kirtis gali turėti net keturias priegaides: trumpinę, laužtinę, pirminę tęstinę ir atskirais atvejais — vidurinę (plačiau apie jas žr. §§ 6, 7c, 10, 12). § 3. Paprastai, visi tarmės žodžiai būna kirčiuoti, tačiau kalbant vienaskiemeniai žodžiai dažniausiai prišliejami prie kirčiuotų žodžių. Proklitikais ir enklitikais tarmėje būna jungtukai, prielinksniai, prieveiksmiai, įvardžiai, pvz.: daba pūkošo | vuo, „jau, „aštėnta vardu ~ dabar ‘dar’ pakušu ‘pajudu’, o jau aštufita varau ‘einu’; a, „kiūložna vakara važdyuji pri, mama ~ ar kėžną “kiekvieną? vakarg važiūoji pry mamai; ka, „»bėva legūonėnie | e, „pradieję tus, „aiškus ldidite ~kai būvo ligėninėje, ir pradėjo tuos laiškus laidyti "siuntinėti"; vwo, „dėlk, , to nentiori važdutę ~ o dėlkd tu nenėri važiūoti; kilo, „če piksti ont _vaka ~ ko čia pyksti ant vaiko. 2. Priegaidė | § 4. Tarmė turi šias priegaides: trumpinę (*), laužtinę ("), pirminę ir antring testing (*), stumtinę (/) ir vidurinę (*)*. Trumpinė priegaidė. $ 5. a) Trumpinė priegaidė, kaip ir kitose žemaičių, atitraukiančių kirtį, tarmėse, sutinkama trumpuose skiemenyse, kuriuos sudaro balsiai a, e, 7, u, e, o, šiais atvejais: a) vienaskiemeniuose žodžiuose: kas, nėš, rės ~ ris, lėps ~ lūps (taip pat ir tarmėje tapusiuose vienaskiemeniais: laps ~ lūpas, réc ~ rėtas, sok ~ suka, žėb ~ žiba); f 8) kirčiuoti atitrauktiniu kirčiu: dkmdu ~ akmud, svėtės ~ svečiais, pili ~ pili, lip ~ lupi, kėtė ~ kiti, lėpė ~ lupu; | ; 4 Priegaidžių atžvilgiu aprašomoji tarmė nuo kitų žemaičių tarmių daugiausia skiriasi pagrindinio-senovinio kirčio trumpine, žodžiuose su nukeltiniu kirčiu (§ 5b), pirmine testine ant e, 0<i, u (§ 9), šalutinio-nukeltinio kirčio trumpine (§ 6), laužtine ($ 7c) bei pirmine tęstine ($ 10—12) ir atitrauktinio kirčio stumtine priegaide ($ 14), plg. V. Grinaveckis, Svdt fonetinės ypatybės, §§ 45—93. Čia plačiau ir aprašomi minėti priegaidžių tarimo atvejai, 142 Y) kirčiuoti šalutiniu-galiniu kirčiu: mé.r.ga ~ merga, katės ~ katės, vinis ~ vinis (dgs. gal.), ga.i.dūs ~ gaidžiūs, pė.r.šrė ~ pirštū. b) Su trumpine priegaide tarmėje tariami a, e, atliepiantys Ik tvirtagalius a, e, dviskiemeniuose ir daugiaskiemeniuose žodžiuose su nukeltiniu kirčiu, pvz.: lapė ~ lapei, žėūddm ~ žadame, rėšėnt ~ rašant, karė ~ kūtei; nėšėns ~ nėšinas, kėlėų ~ kčliuo "keliui", séné ~ sčnei, vėdėns ~ vėdinas. $ 6. Trumpinę priegaidę tarmėje gali turėti ir trumpas skiemuo, gavęs nukeltinį kirtį (plg. $ 2a), pvz.: dėdėlė ~ dideliai, ėšnėšdu ~ išnešiau, katėnėu ~ kūtinuo "katinui", Idopėrd ~ lėpetai, Ondėnėi ~ vandenie ‘vandeniui’, pavéddu ~ pavedziau, sėsėrėi ~ s€serie ‘seseriai’. Nukeltinį kirtį (ir trumpinę priegaidę) trumpas skiemuo tuo pat atveju gauna ir kitose dounininkų tarmėse, kaip: pdžastė ~ pažasčiai, kėbėlėu ~ kūbiluo “kubilui’ (Grūšlaukė), šdlėnie ~ šūlinėje (Kulai I, Skuodo raj.), apkakliems ~ ūpkaklėms “apikakléms’ (Seda), ėždėrūlis ~ ūžduralis “vieta už durų, kiemas’ (Alsėdžiai), pavakdre ~ pavakarė (Gadūnavas, Telšių raj.). į Laužtinė priegaidé. § 7. Laužtinė priegaidė atitinka Ik tvirtapradę, ir tarmėje su ja tariami, kaip ir su Ik tvirtaprade, ilgieji balsiai ir dvigarsiai, pvz.: likst ~ lygsta, lūpa ~ lūpa, šlOuta ~ šlūota, ries ~~ tėvas. Be minėto atvejo, su lauZtine priegaide tarméje dar tariama: a) Antriniai dvigarsiai, kilę iš a, e, ¢, 0 + I, m, n, r, i, 4 dėl galūnės sutrumpéjimo, pvz.: stdls ~ stilas, $ldm ~ šlima, todns ~ tvanas "potvynis", gdrs ~ giras, kél ~ kėla ‘kelia’, sém ~ s€ma ‘semia’, séns ~ s€nas, kérs ~ kéras, Dėl ~ pila, žėls ~ žilas, vežėms, ~ vežimas, mėn ~ mina, kj! ~ kūla ‘kulia’, stėm ~ stuma ‘stumia’, kor ~ kura ‘kuria’, kléus ~ klévas, léi ~ Išja "lieja". Vietoje tarmės lauztinés priegaidės balsiai a, e Ik šiuo atveju tariami su tvirtagale priegaide, 0 7, # — su trumpine, nes Ik jie ir priebalsiai yra skirtinguose skiemenyse. b) Veiksmažodžių asmenų galūnių ilgieji skiemenys (vietoje Ik tvirtagalės priegaidės), pvz.: raddu ~ radau, skaitdu ~ skaitau, fend ~ žinai, nešė ~ neséi, rasis ~ rašys, skaitis ~ skaitys; ir būsimojo laiko trečiasis asmuo (vietoj Ik trumpinės), pvz.: lis ~ lys ‘lis’, gis ~ gys ‘gis’, būs ~ būs ‘bus’, džiūls ~ džiūs “džius*, Ids ~ 1848 ‘lus’. c) Ilgi skiemenys, turintys nukeltinj kirtį (dažniausiai), pvz.: brėpgė ~ brangiai, dailė ~ dailiai, dérbd ~ dirbai, šūokd ~ šdkai, tilėm ~ tYliame ‘tylime’, vūkdėu ~ vaikuo ‘vaikui’, pabénge ~ pūbengė ‘pabaigé’, papliiotis ~ pūplotis ‘paplétis’, apréimba ~ šprumbą "sijono juosmenį', pdrsdove ~ pėršovė, pavdlgisi ~ pavilgysi, miosiedie ~ Mėsėdėje ‘Mosédyje’, plaukūosėm ~ plaukiosime, ratpiedé ~ ratpédziai ‘stipinai’, sdrréokies ~ sutrenkés ‘susitrenké’, vdksĖdloddms ~ viikitiodamas. d) Balsiai a, e iStiktukuose, pvz.: mdkt ~ makt, būkst ~ bakst, bdpt ~ bépt, klépt ~ klėpt. : Pirminė testiné priegaidé. § 8. Pirminė testiné priegaidé atliepia 1k tvirtagale ir tarméje sutinkama tais pat atvejais, kaip ir 1k tvirtagalé priegaidé, pvz.: kfuds ~ kuodas, mala ~ malo ‘malé’, rūkte ~ rūkti, sége ~ sĖgė, tiste ~ tisti, trūmps ~ trumpas, tėršc ~ tifstas. 143 k bs 3. Anta, e,¢,0 < a, 6, 1, u: a) jvardZivotiniy formų vienaskaitos vardininke: gérdsis ~ gerasis, maZdsis ~ miZasis, pastardsis ~ pastarasis, pérmdsis ~ pirmasis, mėndsis ~~ manasis ; b) priešdėliniuose ir sudurtiniuose žodžiuose: apkakle ~ dpkaklé “apikaklė", apndsris ~ dpnasris, pavakdre ~ pavakarė, pdrsūkę ~ pérsaké, pdrdare ~ pérdarė "perdažė', pdréje ~ pérejo, pdsésére ~ puseseré, pdsmérgéle ~ plsmergelė, pdrré.sa ~ pérriso, pdrlė.pa ~ pérlipo, pdrsg.ka ~ pérsuko (taip pat ZodZiuose su priesaga -alis: 9Zdordlis ~ uzduralis, ekietvérbalis ~ ekétvirbalis, oSpakūlis ~ uzZpakalis); c) veiksmažodžių priesagose -av-, ~in-, ~ij-, -ur-: béltGva ~ béltavo, fugdva ~ ūogavo, jodéna ~ judino, eSmalagéna ~ išmalagino, paklabéna ~ paklabino, vdrgé.na ~ vargino, kdulé je ~ kaiilijo, grajéje ~ grijijo, sovitd.ra ~ suvyturo ‘suvyniojo’. | $ 11. Atvejai, kai nukeltinis kirtis yra žodžio šaknyje? ir turi pirminę tęstinę priegaidę, geriausiai išryškėja linksniavimo paradigmoje: Vienaskaita Daugiskaita V. patalkis ~ patalkis patalkė ~ patalkiai K. paralkę mv patalkio paralku ~ patalkiy N. paralkėu ~ pitalkiuo patdlkéms ~ patalkiams G. patalki ~ pūtalkį - patalkus ~ patalkius In. paraiko ~ patalkiu patdlkés ~ patalkiais Vt. pardlkie ~ pūtalkėje pardlkis ~ patalkiyse MoteriSkosios giminės daiktavardžiai nukeltinį kirtį su pirmine tęstine priegaide turi dar ir daugiskaitos vardininke (plg. pamilotęs ~ pamotės, pdsiiostes ~ pūsostės). Kai pirminė tęstinė priegaidė yra ant balsių a, e, 9 (apndsris ~ apnasris, šėlėnę ~ šūlinė, apėše ~ apušė), tai vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko formos nukeltinio kirčio negauna, pvz.: Vienaskaita Daugiskaita V. apkdkle ~ dpkaklé apkakles ~ ūpkaklės K. apkakles ~ dpkakiés apkaklu ~ ūpkaklių N. apkaklé ~ dpkaklei apkakliems ~ dpkakléms G. apkdkle ~ dpkakle apkakles ~ dpkakles In. apkakle ~ idpkakle apkakliems ~ dpkaklémis Vt. apkaklie ~ dpkakléje apkaklies ~ dpkaklése IvardZiuotiniy formų, turinčių nukeltinio kirčio pirminę tęstinę priegaidę pirmojo dėmens gale, paradigmoje su ja tariami šie linksniai: vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkas (pirminė tęstinė ant a), kilmininkas, galininkas ir moteriškosios gimtinės vienaskaitos galininkas ir daugiskaitos vardininkas, pvz.: | ——— 7 Žodžių, turinčių nukeltinį kirtį priesagoje, pirminė tęstinė nukeltinio kirčio priegaidė būna tuose pačiuose linksniuose, kaip ir žodžių su nukeltiniu kirčiu šaknyje. 10, Kalbotyros klausimai, IV 145 laukų, kg.rtéios ~ kurtds ‘kuréios’, md.išūs ~ maišais, vd.rlie ~ varlė, žud.igždie ~ žvaigždė. b) Balsiai ir dvigarsiai su atitrauktiniu kirčiu daugiaskiemeniy žodžių trečiame ar tolesniuose nuo galo skiemenyse (išskyrus atvejį, kai tie balsiai ar dvigarsiai yra iš prigimties tvirtapradžiai, plg. § 14), pvz.: lėižėdūs ~ liežuviūs, rėistėvūs ~ riestuvūs, sdldéfius ~ saldiniūs, dūmblėna ~ dumblina, rūd.kštėfiė ~ rūgštiniū, šdukdniūos ~ šaukančios "šaukiančios', brdukrėvie ~ brauktuvė. c) Regresyvinės balsių asimiliacijos paveikti e, 7, u, kirčiuoti senoviniu kirčiu, pvz.: kieli ~ kėlį, pieti ~ pėtį, mū.sis ~ mūsys "musės", vi nis ~ vinys, bet: kéle ~ kélio, pėte ~ pėčio "peties". II. Dvigarsiy an, en (> Ik 4, ¢, a, e) pakitimai šiaurinėse dounininky tarmėse § 16. Senieji dvigarsiai an, en, dave Ik ą, g, visose šiaurinių dounininky tarmėse išvirto go, e, kurie ilgainiui kai kuriose šio ploto vietose yra sudvibalsėję, išvirtę ou, ei. Šios kilmės dvibalsius ou, ei turi šiauriniai pajūrio dounininkai (Skuodas, Mosėdis, Ylakiai, Salantai®, Grūšlaukė, Darbėnai) ir šiaurės rytų dounininkų kampas (Klykoliai, Viekšniai, Akmenė, Papilė)?. § 17. a) Minėtame plote žodžio šaknies dvibalsiai ou, ei, atliepiantys Ik ą, €, būna tiek kirčiuoti (tvirtapradžiai ar tvirtagaliai), tiek nekirčiuoti, pvz.: a) kirčiuoti pagrindiniu-senoviniu kirčiu: kdusnis ~ kąsnis, Oužduls ~ ąžuolas, Z0usld ~ žąslai, galduste ~ galdsti; drousé ~ drąsiai (Klykoliai); sp0usla ~ "„spąslai "spąstai", duSos ~ ąšas ‘vaSas’, skloustis ~ skląstis, spréiste ~ sprésti, paspéiste ~ paspgsti, téills ~ tėvas "laibas, plonas’ (Mosėdis); skéiste ~ skgsti, gréiste ~ grézti (Grūšlaukė); 8) kirčiuoti atitrauktiniu kirčiu: rd.u.stūs ~ rastls, drd.u.sds ~ drąsūs, gré.u.stus ~ grąžtūs; Ffusie ~ Zas€ ‘Zasis’ (Akmenė); d.usū ~ asi (Viekšniai); ské.i.s10 ~ skestl, grė.i.ži ~ grezi (Grūšlaukė); Y) nekiriuoti: drousėms ~ drąsūmas, fousiena ~ Zasiena; groufén ~ grazina (Klykoliai); teisėms ~ tesimas, greižėms ~ greZimas; reivgms ~ tęvūmas (Mosédis). : b) Dvibalsi ou žodyje ąžuolas turi ir atskiros tarmės, kurios an, en < 0, ¢, pvz.: Oužėls ~ ąžulas, oušulins ~ ąžulynas (Židikai); Ouž0uls ~ ąžuolas, oužoulėlis ~ ąžuolčėlis (Stropeliai ir Dupulčiai, Kretingos raj.); Odužitols ~ ąžolas (Tickinai, Rietavo raj.), bet: kOsnis ~ kasnis, galdste ~ galąsti ir kt. § 18. a) Ylakiuose dėl regresyvinės balsių asimiliacijos tvirtapradis dvigarsis dn ir tvirtapradis bei tvirtagalis en per on, en > o, e yra išvirtę u', i“ : kansnis > konsnis > kėsnis > kūsnis, brensi > brensi > brėsi > brisi, skensi > skensi > skėsi ~ skisi; tvirtagalio dvigarsio an asimiliacija neveikia, pvz.: ždusis ~ Zasys, “"šd.usie ~ žąsėjė “Zasyje’. Šitoks nevienodas tvirtapradžio ir tvirtagalio an tarimas 8 Apie Ylakius ir Salantus tik lk ą ~ou, o lk ę—e. * Šiame skyriuje apsiribojama senųjų dvigarsių an, en ' pakitimais minėtame šiaurinių dounininkų tarmių plote ir nurodomas nagrinėjamųjų reiškinių paplitimas. 147 rašęs, vdres ~ vires, jilojęs ~ jėjęs; nusprioges ~ nusprėgęs, prisiedęs ~ pris€des (Klykoliai). . b) Isskirtinos būtojo laiko vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos vardininko formos. Klykoliuose, Akmenėje, Viekšniuose vartojamos dvejopos šių dalyvių formos: su galūne ¢ ir ei, pvz.: biege || biegėi ~ bége, nése || nėšėi ~ nėšę (Viekšniai), priképe || priképéi ~ prikšpę, bj.ve ~ būvę, nusepérke ~ nusipirkę, géméi ~ gime (Klykoliai). Šiaurinių pajūrio dounininky kai kuriose tarmėse (Kretingos!?, Mosėdžio) formas su -e: turi sangrąžiniai dalyviai. $ 23. Atvirame žodžio gale senojo tvirtapradžio kirčiuoto ir nekirčiuoto an vietoje tariamas o arba a. Balsis -9 < -dn būna didesniame šiaurės dounininkų plote ir pietų vakarų kampe. Riba tarp -a ir -9 < -dn apytikriai galėtų būt įstrižainė — Klykoliai, Akmenė, Alsėdžiai, Gargždai. Į šiaurės vakarus nuo jos dn atviroje galūnėje išvirsta o. Čia vienaskaitos įnagininke sakoma: gdlvo ~ galva, lazdd ~ lazda, jauno ~ jauna, maZd ~ maža, Sako ~ šaka, mūšino ~ maSina, plotd ~ pluta, plūvksno ~ plunksna; rė.v.ko ~ ranka (Klykoliai). Dėl tvirtapradZio -an > -¢ šiose tarmėse moteriškosios ir vyriškosios giminės vienaskaitos inagininkai fonetiškai sutapo, tad lygiai vienodai tariama so mažo vako ( ~ su mažū vaikū) ir sd mažo gdlvo ( ~ su maža galva). Minėtoji įstrižainė, skirianti -dn > -o ir -a, yra maždaug lygiagreti su am, an, em, en > om, on, em, en pietrytine riba, o tai yra argumentas už tai, kad minėtųjų dvigarsių kitimas, prasidėjęs šiaurėje, slinko į pietų rytus. Dvigarsių kitimas, atėjęs iki minėtos linijos, turėjo rasti dvigarsio -dn galinį -n išnykusį, todėl -a, likęs vienas, negalėjo pakisti į -o. § 24. Žodžio gale senasis kirčiuotas ir nekirčiuotas tvirtapradis en > e. Balsis ¢ < én būna: a) -ėkamiengalio žodžių moteriškosios giminės vienaskaitos inagininke ir daugiskaitos galininke: sėnė ~ senė, katė ~ katė, katės ~ katės, kdrvęs ~ karves; b) vienaskaitos vietininke: pfude ~ pūode, ld.u.ké ~ laukė, mėškė ~ miškė, dėgnė ~ dugnė. Pirmuoju atveju (vns. įnag ir dgs. gal.) tvirtapradis -en neišvirsta -e rytiniame pakraštyje apie Klykolius, Akmenę, Papilę. Vadinasi, rytinėje dalyje -ėn > -en metu galinis -n jau buvo išnykęs. III. Regresyvinė balsių asimiliacija dounininkų tarmėse $ 25. Kai kurių dounininkų tarmių vokalizmą palietė regresyvinė balsių asimiliacija. . Ši regresyvinė balsių asimiliacija apima gana didelį dounininkų tarmių plotą: riba, prasidėjusi prie Latvijos pasienio ties Kulų I km. (Skuodo raj.), eina pro Mosėdį, iš rytų aplenkia Salantus, pietuose siekia Plungę, Žarėnus, Pavandenę 12 Žr, J. Aleksandravičius, Kretingos tarmės veiksmažodis. — „VVPI Mokslo darbai“, 8, $ 73, Vilnius, 1959, 149