Kai kurie nauji žemaičių dounininkų tarmių fonetikos dalykai

LIiEPTUV IU KALB OT YR OS OK L AUSA MAL IV it Botou.y OST S RoUM-O-K SS LrG AK AD BOM 15 4 KAI KURIE NAUJI ZEMAICIU DOUNININKU TARMIU FONETIKOS DALYKAI B. ROKAITE I. Siauriniy pajirio Zemaitiy tarmiy kirtis ir priegaidé 1. Kirtis § 1. a) Mosédzio tarmé turi pagrindinj-senovinj, pagrindinj-atitrauktinj, Zalutinj-atitrauktinj, Salutinj-nukeltinj ir Salutinj-galini kirtius, biidingus ir kitoms visuotinj kiréio atitraukima turintioms Zemaitiy tarméms”. b) ApraSomosios tarmés atitrauktiniy kirtiy stiprumas yra toks pat, kaip ir kitose Zemai¢iy tarmése*. Nukeltinis kirtis tarméje nuo kity Zemaitiy tarmiy nukeltinio kiréio skiriasi tiek savo stiprumu, tiek vieta, o ypat priegaidziy jvairavimais, todél jis cia pla¢iau ir analizuojamas. § 2. a) Salutinj-nukeltinj kirtj tarméje gauna: a) Ilgi pokirtiniai skiemenys: kidmpé ~ klumpiai ‘klumpés’, ménéi ~ manie, Sdukdo ~ Saiikoja ‘Sikauja’, vé%dm ~ véZame, aplivkéu ~ aplifikuo ‘aplinkui’. Kadangi nukeltinj kirti gauna visi ilgi pokirtiniai skiemenys, tai daZnai ZodZiai turi kelis nukeltinius kirtius: pdrmtlokiejé ~ pérmokéjai, kovdrné ~ kévarniai ‘kuosos’, parséldukiem ~ pérsilaukéme ‘uZsilaukéme’. 1 Siame skyrelyje apraSomi bidingesni Siauriniy pajirio dounininky tarmiy kirtio ir priegaidés atvejai. Pagrindu paimta Mosédzio miestelio (ir aplinkiniy kaimy — Naujdky, Sauklig, Igariu, Bakséiqj, Nevdéiy, Miesto Kalniskiy, SerkSnitj), esan¢io Siaurés vakary Lietuvos TSR kampe, Skuodo raj., 13 km j pietus nuo raj. centro, tarmé, Kuri nei kirciu, nei priegaide beveik nesiskiria nuo kity Siauriniy pajirio dounininky tarmiy, a. J. Aleksandra- .viéius, Kretingos tarmés kirtis ir priegaidé. — ,,.Lietuviy kalbotyros klausimai", 1, 97—106, Vilnius, 1957. Darbe laikomasi fonetinés transkripcijos, nurodytos nLietuviy kalbos atlaso medziagos rinkimo programos" II leid., Vilnius, 1956, tiktai lauZtine ar testine priegaide kirGiuoty e, o (<i, u) ir é @ ilgumas nezymimas: jj rodo priegaidés Zenklas (pélns~pilnas, kimb~kimba). Antrine testine priegaide kirciuoty dvigarsiy abu sandai Zymimi pusilgiais (79.0.kd~ranka), nors pirmasis sandas uz antrajj tariamas kiek ilgiau. 2 2r. V. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy kirtis. — ,,Lietuviy kalbotyros klausimai”, 1, 109—117, Vilnius, 1957. 32r, V. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida (toliau Svdt fonetinés ypatybés). — ,,Vilniaus Vaist. pedagoginio instituto (toliau VVPI) Mokslo darbai", 11, § 10—26, Vilnius, 1960. 141 8) Trumpas skiemuo tarp skiemeny su pagrindiniu-senoviniu kirtiu ir Salutiniu-nukeltiniu kirciu ilgame skiemenyje: dinésé ~ StneSei, mintdvd ~ mintuvai, pakérdms ~ pakuramas ‘pakuriamas’, kdlnéské ~ kélniSkiai ‘ant kalno gyvena Zmonés’, d3pakdalis ~ wZpakalis. Jei po pagrindinio-senovinio kirtio tarméje eina tik trumpi skiemenys, tai visi jie yra nekir¢iuoti: dinese ~ atne’é, mintovus ~ mintuvus. x) Balsiai a, e, ¢,9 < a, e, 2, u (Zr. § 10). b) Nukeltinis kirtis tarméje ypa¢ stiprus. Stipriausias nukeltinis kirtis bina ZodZiuose, turin¢iuose pagrindinj-senovinj kirtj trumpame skiemenyje: dabé ~ dabar ‘dar’, sdkdm ~ sikame, md- #asis ~ miazasis, jddéna ~ jidino. Kai pagrindinis-senovinis kirtis yra ilgame skiemenyje, tai nukeltinis kirtis kiek silpnesnis, bet aigkiai girdimas: litdoc ~ lytotas ‘lietingas’, nukalidu ~ niikalniuo ‘nuokalniui’, véiké ~ véikiai ‘greitai’. Jei Zodyje yra ne vienas nukeltinis kirtis, tai stipriausias i8 jy bina paskutinis arba esantis Zodzio gale: ekiervérbalis ~ ek€tvirbalis, miéséujéu ~ miisuojuo “miisajam’. z c) Salutinis-nukeltinis kirtis gali turéti net keturias priegaides: trumpine, lauZtine, pirmine testing ir atskirais atvejais — vidurine (placiau apie jas 2r. §§ 6, 7c, 10, 12). § 3. Paprastai, visi tarmés ZodZiai biina kirciuoti, tatiau kalbant vienaskiemeniai Zodziai daZniausiai prigliejami prie kirtiuoty ZodZiy. Proklitikais ir enKlitikais tarméje bina jungtukai, prielinksniai, prieveiksmiai, ivardZiai, pvz.: daba pakosp | vuo_,jau_,stOnta vardu ~ dabar ‘dar’ pakusu “pajudu’, o jau a8tufita vardu ‘einu’; a ,kilogna vdkara vasouji pri_amad ~ ar koina ‘kiekvieng’ vakara vazitioji pry mamai; ka_bdva legtonénie | e_bradige tus_ldiskus ldidite ~kai bio ligéninéje, ir prad&jo tuos laiskus Ididyti ‘siuntinéti’; ouo_délk_, to nentiori vadéute ~ o délk6 tu nendri vazitoti; kilo. ce piksth ont_,vdka ~ k6 tia pyksti ant vaiko. 2. Priegaidé : § 4. Tarmé turi Sias priegaides: trumpine (*), lauztine (*), pirmine ir anttine testing (*), stumting (’) ir vidurine (*)*. Trumpiné priegaidé. § 5. a) Trumpiné priegaidé, kaip ir kitose Zemaiciy, atitraukianciy kirtj, tarmése, sutinkama trumpuose skiemenyse, kuriuos sudaro balsiai a, e, 7, u, e, 9, Siais atvejais: «) vienaskiemeniuose ZodZiuose: kas, nés, rés ~ ris, laps ~ lups (taip pat ir tarméje tapusiuose vienaskiemeniais: Japs ~ lapas, réc ~ rétas, sdk ~ sika, 2b ~ ziba); f 8) kiréiuoti atitrauktiniu kirciu: dkmgu ~ akmud, svérés ~ svetiais, pili ~ pili, api ~ lupi, kere ~ kiti, pd ~ lupa; , z * Priegaidziy atzvilgiu aprasomoji tarmé nuo kity Zemaiciy tarmiy daugiausia skitiasi pagrindinio-senovinio kir¢io trumpine, zodziuose su nukeltiniu kiréiu (§ 5b), pirmine testine ant e, o<i, u (§ 9), Salutinio-nukeltinio kiréio trumpine (§ 6), lauZtine (§ 7c) bei pirmine testine (§ 10—12) ir atitrauktinio kircio stumtine priegaide (§ 14), plg. V. Grinaveckis, Svdt fonetinés ypatybés, §§ 45—93. Cia placiau ir aprasomi minéti Priegaidziy tarimo atvejai. 142 ¥) kirciuoti Salutiniu-galiniu kiréiu: mé.r.ga ~ merga, kates ~ katés, vinis ~ vinis (dgs. gal.), ga.i.dus ~ gaidzitis, pé.r.s1d ~ pirdti. b) Su trumpine priegaide tarméje tariami a, e, atliepiantys Ik tvirtagalius a, e, dviskiemeniuose ir daugiaskiemeniuose ZodZiuose su nukeltiniu kiréiu, pvz.: lapé ~ lapei, Zaddm ~ “dame, rasOnt ~ raSant, katé ~ katei; ndséns ~ néSinas, kéléu ~ kéliuo ‘keliui’, séné ~ s€nei, védéns ~ védinas. § 6. Trumpinge priegaide tarméje gali turéti ir trumpas skiemuo, gaves nukeltinj kirtj (plg. § 2a), pvz.: dédélé ~ dideliai, einéSdu ~ i®nesiau, katéndu~ katinuo ‘katinui’, dopérd ~ lépetai, Ondéngi ~ vandenie ‘vandeniui’, pavédéu ~ Ppavedziau, séséréi ~ s€serie ‘seseriai’. Nukeltinj kirtj (ir trumpine priegaide) trumpas skiemuo tuo pat atveju geuna ir kitose dounininky tarmése, kaip: paBasté ~ pazasciai, kdbéléu ~ kibiluo ‘kubilui’ (Griglauké), sdlénie ~ Silinéje (Kulai I, Skuodo raj.), apkakliems ~ apkakléms ‘apikakléms’ (Seda), 6Zddrdlis ~ hzduralis ‘vieta uz dury, kiemas’ (Alsédziai), pavdkare ~ pavakaré (Gadiinavas, Telsiy raj.). Z Lauztiné priegaidé. § 7. Lau%tiné priegaidé atitinka Ik tvirtaprade, ir tarméje su ja tariami, kaip ir su Ik tvirtaprade, ilgieji balsiai ir dvigarsiai, pvz.: likst ~ lygsta, ldpa ~ liipa, Sléuta ~ Shiota, tieus ~~ tévas. Be minéto atvejo, su lauZtine priegaide tarméje dar tariama: a) Antriniai dvigarsiai, kile i8 a, e, e,0 + 1, m,n, 1, i, 4 dél galiinés sutrumpéjimo, pvz.: stdls ~ stilas, slém ~ Slama, tvdns ~ tvanas “potvynis’, gérs ~ garas, kél ~ kéla ‘kelia’, sém ~ séma ‘semia’, séns ~ sénas, kérs ~ kéras, pél ~ pila, Zéls ~ Zilas, vexéms, ~ vezZimas, mén ~ mina, kél ~ killa ‘kulia’, st@m ~ stima ‘stumia’, kér ~ kira ‘kuria’, kléus ~ klévas, /éi ~ l6ja ‘lieja’. Vietoje tarmés lauZtinés priegaidés balsiai a, e ik giuo atveju tariami su tvirtagale priegaide, o 7, « — su trumpine, nes lk jie ir priebalsiai yra skirtinguose skiemenyse. b) Veiksmazodziy asmeny galiiniy ilgieji skiemenys (vietoje Ik tvirtagalés Priegaidés), pvz.: raddu ~ radau, skaitdu ~ skaitdu, Zend ~ iindi, nese ~ neS¢i, rasis ~ ra8ys, skaitis ~ skaitys; ir biisimojo laiko tretiasis asmuo (vietoj Ik trumpinés), pvz.: lis ~ lys ‘lis’, gis ~ gys ‘gis’, bis ~ biis ‘bus’, déds ~ diitis “diius’, lds ~ 18 ‘luy’. c) llgi skiemenys, turintys nukeltinj kirtj (dazniausiai), pvz.: brémgé ~ brangiai, ddilé ~ dailiai, dérbad ~ dirbai, Soka ~ 86kai, tilém ~ t¥liame ‘tylime’, vak6u ~ vaikuo ‘vaikui’, pabéoge ~ pibengé ‘pabaigé’, papltiotis ~ paplotis ‘paplotis’, dpriimba ~ aprumbg ‘sijono juosmenj’, pdrsdove ~ pérSové, pavdlsisi ~ pavalgysi, mtlosiedie ~ Mésédéje ‘Mosédyje’, plaukiiosém ~ plaukiosime, ratpiedé ~ ratpédziai ‘stipinai’, sdcrévkies ~ sitrenkés ‘susitrenké’, vdkiGilodéms ~ véikSciodamas. d) Balsiai a, e iStiktukuose, pvz.: make ~ makt, békst ~ bakst, bépt ~ bapt, klépt ~ klépt. 4 Pirminé testiné priegaidé. § 8. Pirminé testiné priegaidé atliepia Ik tvirtagale ir tarméje sutinkama tais pat atvejais, kaip ir Ik tvirtagalé priegaidé, Pvz.: kGuds ~ kuGdas, mala ~ milo ‘male’, riikte ~ riikti, sége ~ ségé, tiste ~ Usti, crimps ~ trumMpas, téric ~ tifStas. 143 Kaip ir kai kuriose kitose Zemaitiy tarmése, su Sia priegaide ¢ia tariami balsiai a, e (vietoje lk trumpinés): a) VeiksmazZodziy prieSdéliuose ir pirminése bendratyse, pvz.: dtvede ~ atvedé, néles ~ nélesa, lakte ~ lakti, véite ~ véeSti. b) Savybiniuose jvardZiuose: t@va ~ tavo, séva ~ savo. c) AukStesniojo laipsnio biidvardziy priesagoje balsis e (i&skyrus atvejj, kai e dél regresyvinés balsiy asimiliacijos susiauréja ir tariamas su vidurine priegaide, Zr. § 15 c), pvz.: jaunésne ~ jaunésné, mazésne ~ mazésnio. § 9. Su pirmine testine priegaide tarméje tariami ¢, 9 balsiai, kirciuoti pagrindiniu-senoviniu kiréiu ir atliepiantys lk i, u su trumpine priegaide. Tokie ¢, 9 sutinkami ZodZiuose, neturintiuose nukeltinio kirtio, pvz.: /épa ~ lipo, kéba ~ kibo, eséra ~ i8iro, nutéka ~ nutiko ‘atsitiko’, paléka ~ paliko, prazéla ~ praZilo, snéga ~ snigo, blézge ~ blizge, nudr&skes ~ nudriskes, késte ~ Kisti, réSte ~ ri8ti, ab6do ~ abidu, adbdka ~ atbiko, béva ~ bivo, pdva ~ piivo, 86ta ~ sittto, dégnos ~ dignas, smékte ~ smikti. Pirminé testiné balsiy ¢, 9, kaip ir a, e, priegaidé yra iSriedéjusi if trumpinés dél Siy balsiy pailgéjimo iki ilgy. Kitose Zemaitiy tarmése e, 9 Siuo atveju yra pusilgiai ir tariami su vidurine priegaide. § 10. Pirmine testine priegaide tarméje gali turéti ir ilgai tariami skiemenys su nukeltiniu kirtiu®. Nukeltinio kirtio pirminé testiné priegaidé tariama: 1. Vietoje senovinés tvirtagalés: a) Saknyje: ackalte ~ atkalté ‘atkalté’ (:kalti), éggdustis ~ i8gastis (: i8sigasti), pazardis ~ pazardis (: Zatdas), pagfiiovis ~ pagriovis (: gridvi), paldukis ~ paliaukis (: liatikos), paca/kis ~ patalkis (: talka), pavérdis ~ pavirzis (: vik2ti duoti’), palauke ~ Palauké (Skuodo raj. kaimas) (: lafikas), pdrlieke ~ pér- €ké (: 1&kti); b) priesagose: rikStine ~ riigStyné ‘riig’t¥né’, nilotrine ~ ndtryné, rapilge ~ ripiizé, parémbéutis ~ Parambuotis (Mosédzio apyl. ariamos Zemés dalis) (: Rambu6tis ‘pavardé’); ¢) pirmojo démens galiinéje: gériioje ~ gérojo, gérdji ~ géraji, matiioses ~ mazZosios, maZ@je ~ miéazZaja. 2. Vietoje senovinés tvirtapradés priegaidés: a) Saknyje: pamiiote ~ pimoté (: mété), patievis ~ patévis (: tévas), paHipis ~ pilipis (: lipa), pasginis ~ pisienis (: siena), pasiloste ~ pasosté (: sdstas), pospiire ~ pispiiré (: ptiras); b) priesagoje: péiskiine ~ Paeiskiiné (Skuodo raj. kaimas) (: upé Ei8ktinas, Skuodo raj.); c) pirmojo démens galiinéje: gérdjé ~ gérajai, pérmdujéu ~ pirmuojuo ‘pirmajam’, mdéséujgu ~ miisuojuo ‘miisajam’ (GriiSlauké); dérbdnéilosiems ~ dirbanéioséms ‘dirbanéiosioms’, dérbéntgjé ~ dirbantiejai, écéntgjé ~ eitantiejai (Kretinga)®. * Nukeltiniu kiréiu kiréiuoti skiemenys su pirmine testine priegaide tariami ir kitose dounininky tarmése. Ja apraSant, remtasi GriSlaukés, Kartenos, Kuly I km. (Skuodo raj.), Sedos, AlsédZiy tarmiy Lietuviy kalbos ir literatiros instituto dialektologijos fonduose esan¢ios medziagos pavyzdziais. Vieta nurodoma tik tada, jei Mosédzio tarméje tariama kitaip. * Zr, J. Aleksandraviéius, Kretingos tarmés veiksmazodis.—,,VVPI Mokslo darbai", 8, 138, Vilnius, 1959, 144 3. Ant a, e,¢,9 < a, e, 1, u: a) ivardziuotiniy formy vienaskaitos vardininke: gérdsis ~ gérasis, mazZdsis ~ mizasis, pdstardsis ~ pistarasis, pérmdsis ~ pirmasis, mdndsis ~ manasis; b) prieSdéliniuose ir sudurtiniuose Zodziuose: apkakle ~ apkaklé ‘apikaklé’, apndsris ~ apnasris, pavdkdre ~ pavakaré, pdrsdke ~ pérsaké, pardare ~ pérdaré ‘perdazé’, paréje ~ pérejo, posésére ~ Plseseré, posmérgéle ~ ptismergelé, parré.ia ~ pérri§o, pdrlé.pa ~ pérlipo, parsd.ka ~ pérsuko (taip pat zodzZiuose su priesaga -alis: 9Zddrdlis ~ wzduralis, ekiervérbalis ~ ekétvirbalis, d3pakalis ~ wt%pakalis); c) veiksmazodziy priesagose -av-, -in-, -ij-, -ur-: béltava ~ baltavo, éugava ~ togavo, jodéna ~ jiidino, esmalagéna ~ iSmaldgino, paklabéna ~ paklabino, vdrgé.na ~ vargino, kduléje ~ kaiilijo, grajéje ~ Erajijo, sovitd.ra ~ suvyturo ‘suvyniojo’. : § 11. Atvejai, kai nukeltinis kirtis yra Zodzio Saknyje’ ir turi pirmine testine priegaide, geriausiai iSrySkéja linksniavimo paradigmoje: Vienaskaita Daugiskaita V. patdlkis ~ patalkis patdlké ~ pitalkiai K. patdlke ~ pitalkio pacdiku ~ patalkiy N. pardiké6u ~ patalkiuo patdlkéms ~ patalkiams G. pardlki ~ patalkj patalkus ~ patalkius Tn. paraiko =~ patalkiu patdlkés ~ patalkiais Vt. patilkie ~ piatalkéje pardlkis ~ patalkiyse Moteriskosios giminés daiktavardziai nukeltinj kirti su pirmine testine priegaide turi dar ir daugiskaitos vardininke (plg. pamilotes ~ pamotés, pasilostes ~ pasostés). Kai pirminé testiné priegaidé yra ant balsiy a, @, 9 (apnasris ~ apnasris, Soléne ~ Suliné, apéie ~ Apusé), tai vienaskaitos jnagininko ir daugiskaitos galininko formos nukeltinio kirtio negauna, pvz.: Vienaskaita Daugiskaita V. apkadkle ~ Apkaklé apkakles ~ 4apkaklés K. dpkakles ~ apkaklés apkakiu ~ 4pkakliu N. apkaklé ~ Apkaklei apkakliems ~ apkakléms G. apkakle ~ 4Apkakle dpkakles ~ 4Apkakles Jn. dpkakle ~ Apkakle apkakliems ~ apkaklémis Vt. apkaklie ~ Apkakléje apkaklies ~ apkaklése [vardZiuotiniy formy, turintiy nukeltinio kirtio pirming testing priegaide pirmojo démens gale, paradigmoje su ja tariami Sie linksniai: vyriskosios giminés vienaskaitos vardininkas (pirminé testiné ant a), kilmininkas, galininkas ir moteriSkosios giminés vienaskaitos galininkas ir daugiskaitos vardininkas, pvz.: ee 7 Zodziy, turin¢iy nukeltinj kirtj priesagoje, pirminé testiné nukeltinio kir¢io priegaidé biina tuose paciuose linksniuose, kaip ir ZodZiy su nukeltiniu kiréiu Saknyje. 10, Kalbotyros klausimai, IV 145 laukG, ¢.rttios ~ kurtds ‘kurtios’, md.itds ~ maiSais, vd.rlie ~ varlé, Zud.igédie ~ zvaigzdé. b) Balsiai ir dvigarsiai su atitrauktiniu kirciu daugiaskiemeniy ZodZiy treGiame ar tolesniuose nuo galo skiemenyse (i&skyrus atvejj, kai tie balsiai ar dvigarsiai yra i8 prigimties tvirtapradziai, plg. § 14), pvz.: 1éi00i%s ~ lieZuvitis, réistovus ~ riestuvis, sdldéfts ~ saldinits, dimbléna ~ dumblina, ru.kéteno ~ rligstinil, Sdukgnéiios ~ Saukantios ‘Saukiantios’, brduktévie ~ brauktuvé. c) Regresyvinés balsiy asimiliacijos paveikti e, 7, u, kir¢iuoti senoviniu kirGiu, pvz.: hieli ~ kélj, pieti ™ péti, mi.sis ~ misys ‘musés’, vinis ~ vinys, bet: kéle ~ kélio, péte ~ p&tio ‘peties’. I. Dvigarsiy an, en (> Ik a, @, @, e) pakitimai Siaurinése dounininky tarmése § 16. Senieji dvigarsiai an, en, dave 1k q, e, visose Siauriniy dounininky tarmése i8virto 9, e, kurie ilgainiui kai kuriose $io ploto vietose yra sudvibalséje, iSvirte ou, et. Sios kilmés dvibalsius gu, et turi Siauriniai pajirio dounininkai (Skuodas, Mosédis, Ylakiai, Salantai®, Gri¥lauké, Darbénai) ir Siaurés ryty dounininky kampas (Klykoliai, ViekSniai, Akmené, Papilé)®. § 17. a) Minétame plote Zodzio gaknies dvibalsiai gu, et, atliepiantys Ik q, e, biina tiek kirdiuoti (tvirtapradziai ar tvirtagaliai), tiek nekiriuoti, pvz.: a) kirciuoti pagrindiniu-senoviniu kirtiu: ROusnis ~ kasnis, 6uz6uls ~ 4zu0las, Z6uslé ~ 24slai, galéuste ~ galdsti; dr6usé ~ dr4siai (Klykoliai); spéusidé ~ spaslai “spastai’, dujos ~ @Sas ‘vaSas’, skidustis ~ sklastis, spréiste ~ sprésti, paspéiste ~ paspésti, réigs ~ tévas ‘laibas, plonas’ (Mosédis); skéiste ~ skésti, gréiste ~ gréZti (GriSlauké); 8) kirciuoti atitrauktiniu kirgiu: 70.u.stis ~ rastus, dré.u.sds ~ drasiis, gr6.u.§- ths ~ graztis; Zusie ~ zasé “Zasis’ (Akmené); é.us% ~ asti (ViekSniai); skéi.sto ~ skesti, gr2.i.22 ~ grezi (GriSlauké); ¥) nekirGiuoti: drous6ms ~ drasiimas, Joustena ~ Zasiena; grouzén ~ graZina (Klykoliai); teiséms ~ tesimas, greizéms ~ grezimas; teivdms ~ tevimas (Mosédis). : b) Dvibalsi 9% Zodyje q£uolas turi ir atskiros tarmés, kurios an, en < 9, e, Pvz.: ugdls ~ dzulas, ouzulins ~ azulynas (Zidikai); duzéuls ~ azuolas, ouZoulélis ~ azuolélis (Stropeliai ir Dupuléiai, Kretingos raj.); duztiols ~ 4%0las (Tickinai, Rietavo raj.), bet: Résnis ~ k4snis, galéste ~ galasti ir kt. § 18. a) Ylakiuose dél regresyvinés balsiy asimiliacijos tvirtapradis dvigarsis dn ir tvirtapradis bei tvirtagalis en Per on, en > 9, e yra i8virte u’, 7° : kansnis > Ronsnis > kOsnis > kilsnis, brensi > brensi > brési > brisi, skensi > skensi > skési_ ~ skisi; tvirtagalio dvigarsio an asimiliacija neveikia, pyz.: Zdusis ~ ZAsys, “8.usie ~ Zaséjé “Zasyje’. Sitoks nevienodas tvirtapradzZio ir tvirtagalio an tarimas § Apie Ylakius ir Salantus tik 1k q~ou, 0 Ik e~e. ® Siame skyriuje apsiribojama senyjy dvigarsiy an, en pakitimais minétame SiauTiniy dounininky tarmiy plote ir nurodomas nagrinéjamyjy reiSkiniy paplitimas, 147 raSes, vdres ~ vires, jiojes ~ jdjes; nusprioges ~ nuspréges, prisiedes ~ pris€des (Klykoliai). . b) I8skirtinos biitojo laiko vyriskosios giminés dalyviy daugiskaitos vardininko formos. Klykoliuose, Akmenéje, ViekSniuose vartojamos dvejopos siy dalyviy formos: su galiine ¢ ir e7, pvz.: biege || biegdi ~ bége, née || néséi ~ née (ViekSniai), priképe || priképéi ~ priképe, bG.ve ~ bitve, nusepérke ~ nusipirke, géméi ~ gime (Klykoliai), Siauriniy pajirio dounininky kai kuriose tarmése (Kretingos, MosédZio) formas su -ei turi sangrazZiniai dalyviai. § 23. Atvirame ZodZio gale senojo tvirtapradzio kiréiuoto ir nekiréiuoto an vietoje tariamas 9 arba a. Balsis -9 < -dn bina didesniame Siaurés dounininky plote ir piety vakary kampe. Riba tarp -a ir -9 < -dn apytikriai galéty bit istrizainé — Klykoliai, Akmené, Alsédziai, Gargidai. { Siaurés vakarus nuo jos dn atviroje galiinéje i&virsta 9. Cia vienaskaitos inagininke sakoma: gdlvo ~ galva, lazdd ~ lazda, jduno ~ jduna, mazd ~ maza, sakd ~ Saka, masino ~ maSina, plded ~ pluta, pldaksno ~ pliinksna; ré.0.ko ~ ranka (Klykoliai). Dél tvirtapradzio -an > -o Siose tarmése moteriskosios ir vyriskosios giminés vienaskaitos inagininkai foneti’kai sutapo, tad lygiai vienodai tariama sd maz vakd (~ su mazit vaiktl) ir sd madd gdlvo (~ su mata galva). Minétoji istrizainé, skirianti -én > -o ir -a, yra mazdaug lygiagreti su am, an, em, en > 9m, On, em, en pietrytine riba, o tai yra argumentas uz tai, kad minétujy dvigarsiy kitimas, prasidéjes Siauréje, slinko i Piety rytus. Dvigarsiy Kitimas, atéjes iki minétos linijos, turéjo rasti dvigarsio -dn galinj -n ignykusi, todél -a, likes vienas, negaléjo pakisti i -o. § 24. Zodzio gale senasis kiréiuotas ir nekiréiuotas tvirtapradis en > é. Balsis ¢ < én bina: a) -ékamiengalio ZodZiy moteri8kosios giminés vienaskaitos inagininke ~ ir daugiskaitos galininke: séné ~ sené, katé ~ katé, katés ~ katés, kdrves ~ karves; b) vienaskaitos vietininke: péude ~ ptiode, la.u.ké ~ lauké, méské ~ mikké, dodgné ~ dugne. Pirmuoju atveju (vns. inag ir dgs. gal.) tvirtapradis -en neiSvirsta -¢ rytiniame pakraStyje apie Klykolius, Akmene, Papile. Vadinasi, rytinéje dalyje -én > -¢n metu galinis -n jau buvo i&nykes. Til. Regresyviné balsiy asimiliacija dounininky tarmése § 25. Kai kuriy dounininky tarmiy vokalizma palieté regresyviné balsiy asimiliacija. ‘ Si regresyviné balsiy asimiliacija apima gana didelj dounininky tarmiy plota: riba, prasidéjusi prie Latvijos pasienio ties Kuly I km. (Skuodo raj.), eina pro’ Mosédi, i§ ryty aplenkia Salantus, pietuose siekia Plunge, Zarénus, Pavandene “2r, J. Aleksandraviéius, Kretingos tarmés veiksmazodis. — ,,VVPI Mokslo darbai", 8, § 73, Vilnius, 1959, 149