Kirčio atitraukimas ir nukėlimas lietuvių kalbos tarmėse

bed Bet Vt KA Le BiOet ye R OVS Ke LAO Sole Mi eA I IV: be J REV Ons TS IR) PMO rK (SE Al ACD RM OTS ck KIRCIO ATITRAUKIMAS IR NUKELIMAS LIETUVIU KALBOS TARMESE Vv. GRINAVECKIS I. KIRCIO ATITRAUKIMAS 1, Kirtio atitraukimo terminai - § 1. Dabartiniu metu lietuviy kalbos dialektologijoje kirtio atitraukimui tarmése apibiidinti yra vartojami visuotinio ir salyginio kir¢io atitraukimo terminai, tatiau jie abu néra tiksliis. Visuotiniu kiréio atitraukimu vadinamas kirCio atitraukimas i§ trumpos ir ilgos tvirtagalés galiinés. Vadinasi, i8 tikryjy kircio atitraukimas néra visuotinis, — pagal 8j désnj kir¢io neatitraukiama i& tvirtapradés galiinés. Salyginiu kiréio atitraukimu vadinamas kiréio atitraukimas i§ trumpos galiinés j ilga antrajj nuo galo skiemenj. Taciau Sis désnis apima tik viena kir¢io atitraukimo iS trumpos galiinés désniy. Vadinasi, siy terminy nepakanka visiems kircio atitraukimo atvejams apibiidinti. Kadangi minétieji terminai yra netiksliis ir jy nepakanka visiems kir¢io atitraukimo atvejams apibiidinti, tai Siame straipsnyje imami vartoti nauji terminai, apibidinantys kiekviena kirtio atitraukimo i§ galiinés atvejj. 1. Kiréio atitraukimo priklausymui nuo galiinés ilgumo ir priegaidés pazyméti vartojami tokie terminai: a) Kirtio atitraukimas i trumpos galiinés vadinamas gravinio kiréio atitraukimu. b) Kircio atitraukimas i8 ilgos tvirtagalés galiinés vadinamas cirkumflektinio kiréio atitraukimu. c) Kiréio atitraukimas i8 tvirtapradés galiinés vadinamas akiitinio kiréio atitraukimu. 2. Atskiry tarmiy kirtio atitraukimo désniams nustatyti vartojami tokie terminai: a) Kirtio atitraukimas i8 trumpos (senovinés trumposios ir senovinés tvirtapradés) ir tvirtagalés galiinés vadinamas graviniocirkumflektinio kiréio atitraukimu, o kircio atitraukima ty tarmiy, kurios kirtj atitraukia ne tik i& trumpos ir tvirtagalés, bet ir i§ tvirtapradés galiinés, galima vadinti gravinio, cirkumflektinio ir akitinio kiréio atitraukimu. b) Kirtio atitraukimg i8 trumpos galtinés visais atvejais, t. y. j ilga ir trumpa tolesnj nuo ZodZio galo skiemenj, vadinsime visuotiniu gravinio kiréio atitraukimu. 117 c) Kirtio atitraukima i8 trumpos galiinés tik j ilga tolesni nuo galo skiemenj galima vadinti salyginiu gravinio kirtio atitraukimu. d) Kiréio atitraukima i8 trumpos galiinés tik j toki skiemenj, kurj sudaro ilgas balsis ar dvibalsis ie, uo, galima vadinti uZuomazginiu kircio atitraukimu. 2, Kirégio atitraukimo désniai § 2. Siaurinéseir Siaurés vakarinéselietuviy kalbos tarmése tam tikrais atvejais kirtis atitraukiamas i8 ZodZio galo j pradZia. Ne visose vietose kir¢io atitraukimas yra toks pat. Atskiry viety kalbamoji tarmiy ypatybé skiriasi jvairiais atzvilgiais, todél kiréio atitraukima galima skirstyti i kelias grupes bent trimis poziiiriais: 1) pagal tai, i§ kokios galiinés atitraukiama (i8 trumpos; i$ trumpos ir ilgos tvirtagalés; i8 trumpos ir ilgos tvirtagalés ir tvirtapradés); 2) pagal tai, 1 kurj skiemenj nuo galo (j antrajj nuo galo; j pirmaji (pradinj) ar kt.); 3) pagal tai, ar visas kirtis atitraukimo atveju sukoncentruojamas viename skiemenyje, ar padalijamas dviem ir daugiau skiemenims. §3. Pirmasis skirstymas. Patioje Siaurés vakarinéje kircio atitraukimo ploto dalyje, atsirémusioje i Kur8iy marias ir Baltijos jira vakaruose ir i Latvijos siena Siauréje, turime gravinio - cirkumflektinio kirtio atitraukima, t. y. kirtis atitraukiamas iS trumpos (i8 senovinés trumposios, pvz.: sinus ~ stints, dailus~dailus, i§ senovinés tvirtapradés, pvz.: balta ~ balta < balt4, mafti~ marti <marti Joni’kis) ir ilgos tvirtagalés (pvz.: si:naus ~ siinatis, paéuos ~ patids Klykoliai) galiinés. Minétas kir¢io atitraukimas apima plota j Siaure ir vakarus nuo linijos, kuri prasideda nuo Minijos Ziociy ir eina pro Z. Naumiesti, Pajiiri, Upyna, Vaiguva, Kurtuvénus, Kudius, aplenkia Siaulius, toliau eina pro Radviliski, Baisogala, Upyte, Panevézi, Vabalninka ir j vakarus nuo BirZy atsiremia j Latvijos siena (plg. APh IV 33). Kai kuriose Siaurinése ir vakarinése nurodyto ploto vietose kartais kirtis yra atitraukiamas ir i8 tvirtapradés galiinés. Tai akitinio kiréio atitraukimas, kuris apima visa donininky ploto Siaurine dalj, pvz.: drkll&ms ~ arkliams, gdid@ms (pagrindinis kirtis gale) ~ gaidzidms (Kojeliai, Klaipédos raj.), taip pat turimas kur-ne-kur Latvijos paribiais, pvz.: nézenau ~ nezinéu, bdvauw ~ buvdu (Akmené, Klykoliai, Vegeriai, Papilé, TrySkiai, Luoke), géram~ geram, kékem ~ kokiam (Siupyliai), latkam ~ laukim, arklam ~ arkliam, svédem ~ svetidm (Simkiiny k., Joniskio raj., Viliinaitiy k., Joniskio raj.), otaip patir i8 ZodzZio vidurio, pvz.: pamate ~ pamaté, nézina ~ nezino (Siupyliai), sdsenesas ~ susineSasi, nepddarisi ~ nepadarysi (Klykoliai, plg. dar A. Jonaityté LKK II 114, 115). Mi8os upyno Siaurinéje dalyje vietomis kirtis atitraukiamas i§ naudininko galiniy, pvz.: saisam ~ sausim, viénam ~ viendm. TaGiau Gia naudininko galiiné tariama su tvirtagale priegaide: jam, taii (Uniiiny k., Linkuvos raj.). ] pietus ir rytus nuo gravinio-cirkumflektinio kirtio atitraukimo eina gravinio kirtio atitraukimo plotas, kur kirtis atitraukiamas tik i8 trumpos galiinés. APh IV 33 teigiama, kad Siame plote kirtis atitraukiamas ,,tik j iSlaikyta ilga ir dvibalsing Sakni“. Sitas teiginys néra tikslus, nes kirtis minétame plote yra atitraukiamas trejopai: a) IS trumpos galiinés visada, nepriklausomai nuo prieSgalinio skiemens ilgumo. Toks kiréio atitraukimo atvejis turimas plote, kur gravinio-cirkum118 flektinio kiréio atitraukimo riba tolokai atsitraukia j siaure, aplenkdama Siaulius. J & plota jeina pietrytiy diinininky kampas (Kiaunoriai, gal. Kiaunérius), Tytuvénai, Salépelkis, PakraZantis, Kraziai, KuSleikiai) ir dalis Siaurés vakary auk8taiciy ploto (Siauliai, Pakapé, Tyruliai, Siluva, Lyduvénai). Be to, visada i8 trumpos galiinés kirtis atitraukiamas uz rytinés gravinio-cirkumflektinio kircio atitraukimo ribos, apie BirZus, pvz.: a7iksti, ba.L.ti, ta.m.st; ma.i.sus, kélus, vakarée, ru-téles, ni-tikés (KuSleikiai, Kelmés raj., Zr. Gtr 103); ainu ~ ein, sddus ~ sodis; naktis ~ naktis, vedu ~~ ved, néiu ~ nes, rastus ~ rastis, pati ~ pati, rdsy ~ rasa, balu ~ bala, gérv ~ gera (Vabalninkas); sails ~ sausa, vién ~ viena, sak ~ 8aka, vis ~ visi (Birzai, Zr. I. JaSinskaité LKK I 189). b) IS trumpos galiinés tik tais atvejais, kai prie’galinis skiemuo yra ilgas, pvz.: jaiina, kafsti, baisus, bet: mazda, visi, laukat (Troskiinai); girdéu, suprantu, astiini (Viduklé); laiikus, svetki (Simkaitiai, plg. E. Grinaveckiené LKK I 122). c) Patioje pietrytinéje kalbamojo ploto dalyje (Sugifitiai, Karalinava — Moléty raj., Gelvonai — Ukmergés, raj.) kirtis i trumpos galiinés atitraukiamas tik tais atvejais, kai antrajj nuo galo skiemenj sudaro ilgas balsis arba dvibalsiai ie, uo, PVZ.: st’nus, pihstu, stéra, ldpus, prétu, vitna, diéna, bet sausd, laukis, dailus, tvarka (zr. Gtr 103). Gravinio (visuotinio ir salyginio) kirtio atitraukimo (kaip jis cia apraSytas: satisa it Saka, Sak) ploto piety ryty riba eina mazdaug Siomis vietomis: Upyna, NemakStiai, Vidiklé, Simkaitiai, Aridgala, Céki8ké, Kulva, Gélvonai, GiedraiGiai, Molétai, Lelitinai, VyZuonos, Svédasai, Kamajai, Kriaunos. § 4. Antrasis skirstymas. a) Ne visame aukStiau apra’ytame kirtio atitraukimo plote kirtis i8 ZodZio galo yra atitrauktas visiskai: kuriose-ne-kuriose vietose ZodZio gale dar girdima kircio liekana. Tuo pasizymi visos Zemaitiy tarmés, kuriose kirtis yra atitraukiamas, pvz.: Svisa ~ Sviesa, vapsd ~ vapsa (Laukuva); gdlva ~ galva, Saka ~ Saka, gdidi's ~ gaidjs, géismie ~ giesmé (GriiSlauké); maza ~ maza, saiisad ~ sausa (Kelmé). Daugiaskiemeniy ZodZiy su atitrauktiniu kir¢iu yra kir¢iuotas kiekvienas skiemuo, pvz.: agiind.~ aguona, pava%a ~ pavaza (Laukuva); vdkare ~ vakaré, pabd.n.ga ~ pabanga ‘pabaiga’ (Mazeikiai), plg. Svdt § 3 tt. b) Kirtio padalinimu daugiaskiemeniuose ZodzZiuose su atitrauktiniu kirtiu kiek skiriasi tik Siaurés ryty Zemaitiy, atitraukiantiy kirtj, kampas (Klykoliai, Akmené, Papilé, ViekSniai), kur trumpy galiniy skiemeny senovinio kirtio jau nebegirdéti, pvz.: kalba ~ kalba, dveles, driikta, métus (Klykoliai), plg. Sydt § 78. Kartais galinio kirtio, ypat trumpoje galiinéje, negirdéti ir donininky tarmeéje: nésu ~ nest, vés ~ visa, #%du ~ Zuviy (Dreverna). Visai panasiai senasis galinis kirtis yra tariamas ir Siaurinéje Siaurés vakary aukStaiciy dalyje (plg. A Jonaityté LKK II 109, 110), labiau j pietus (apie Siaulius, Pakape, Siluva, Krakes) senasis galinis kirtis yra geriau iSsilaikes. Ir Zemaitiy, ir prie jy prisiSliejusiy aukStaitiy senasis (galinis) kirtis yra Salutinis, o pradinio skiemens atitrauktinis kirtis — pagrindinis. : P c) Toliau nuo Zemaitiy tarmiyj rytus, aukStaitiy tarmése galinio (senojo) kiréio liekany pasitaiko gravinio-cirkumflektinio ir gravinio kirtio atitraukimo paribiais. Pavyzdziui, netoli nuo PanevézZio, Stetiskiy kaime, kuris yra prie gravinio-cirkumflektinio kiréio atitraukimo ribos, galinis (senasis) kirtis ZodZiuose 119 su atitrauktiniu kirciu tariamas tokiais atvejais, kai galinis skiemuo ilgas: Jattke~ laukai, vai ke ~ vaikai, biwv5 ~ buvail, mat5 ~ matati. Trumpoje galiinéje senojo kircio pédsaky jau néra, pvz.: saiisu ~ sausa, Jakv ~ Saka. d) Salyginio kiréio atitraukimo paribiais taip pat yra i8laikyta galinio (senojo) kircio pédsaky, pvz.: laiikis, vaikis (Kamajai), toli, aithita (Bikiny k., Anyks¢tiy raj., plg. Gtr 103). Tokie du kirtiai girdimi visoje ryty aukStaitiy ir ryty dziiky Siauréje (Daugéliskis, Dusetos, Svédasai, Utena, Zarasai, Linkmenys (Zr. E.Grinaveckiené MADA 2 (9) 176), Rimié). § 5. Treciasis skirstymas. Vienose lietuviy kalbos tarmése kirtis atitraukiamas j pirmaji skiemenj (daugiaskiemeniuose Zodziuose), kitose — j antraji nuo galo (su tam tikromis iSimtimis). Zemaitiy tarmése pagal graviniocirkumflektinio kircio atitraukimo désnj kirtis atitraukiamas j pirmajj skiemenj. Pagal gravinio kirtio atitraukimo désnj Zemaitiy tarmése kirtis taip pat atitraukiamas j pirmajj skiemenj (pvz.: négal) ~ negali, nébéraPn ~ nebeturit, driobngu ~ drobuzit), tatiau lygiagretiai Zemaitiy gravinio kir¢io atitraukimo plote Kirtis atitraukiamas j tq skiemenj, j kurj, kaitant Zodj, kirtis nugoka i8 galiinés, Pvz.: astiini ~ aStuoni (:aStuonis) /apélas ~ lapelitis (:lapélj), Ranapikés ~ kanapikés (:kanapike), b/i-fidkus ~ blyniukis (: blynitika), druobizis ~ drobuiziis (: drobuzj), vwordgi ~ votagi (:votaga), bala.fi.déus ~ balandzits (: balafidi); Réturi ~ keturi (:kéturis), dédama ~ dedama (: d&dama), vakaré ~ vakare (:vakara), neki.ii.bama ~ nekimbama (: nekifibama), débésis ~ debesis (: débesj) (KuSleikiai, Kelmés raj.). Ryty aukStaitiy tarmése kirtis atitraukiamas j prie’galinj skiemenj, pvz.: pamaéo ~ pamatiaii, padato ~ padariaii, pavad ~ pavaza, Jonél ~ Sunelid (PuSalotas); avid ~ aviza, istis ~ i8tisd, pabaig ~ pabaiga, vodég ~ uodega (Ceniskiy k., BirzZy raj.); malénus ~ malonis, nobddus ~ nuobodis, septifita ~ septinta, #aiista ~ iSausta (Kupreliskio k., Vabalninko raj.); akménu ~ akmen{j, sodraske ~ sudraskei, vakare ~ vakarai, ketd? ~ keturi (PuSalotas). I tolesnj nuo galo skiemenj ryty aukStaitiai kirtj atitraukia 3 kiréiuotés Zodziuose, pyz.: vuddeg~ uodega, vergdam ~ verkdama (t. p.); i ‘gom ~ lyguma, alkan ~ alkana, satisom ~ sausuma, bégdam ~ bégdama (Linkuva), plg. Svdt § 4. Siaurés vakary aukStaiciai, savo gyvenamuoju plotu prisiglieje prie Zemaitiu, kirGio atitraukimg turi visai pana’y j Zemaidiy, t. y. kirtis atitraukiamas j pirmajj skiemenj (su nedidelémis isimtimis), pvz.: pélenai ~ pelenai, li-deka ~ lydeka, baraviks ~ barav¥kas, padikiuks ~ paukStitkas (Siupyliai, Siauliy raj.); adara ~ atdara, itisa ~ iStisa, uddega ~uodega, ddvana ~ dovana; akmenu: ~ akmenfj, débilai ~ dobilai, pasaki-s ~ pasakys (Eglynlaukio k., Joniskio raj.), Greta pasakoma ir su atitrauktiniu kir¢iu antrajame skiemenyje, pyz.: pabaiga (ir pabaiga) ~ pabaiga, sudraskei (ir stidraskei) ~ sudraskei, pasvetkai (ir pasveikai) ~~ pasveikai, vandentfu (ir vandenifiu) ~ vandeninit (t. p.); maitinu (ir mditinu) ~ maitind, dalinu (ir dalinu) ~ dalint (Simkiny k., Joniskio raj.). PanaSus kirtio dvejopumas (atitraukimas j prieSgalinj ir pirmajj skiemenj) yra plote nuo Zemaiciy tibos iki Joniskio (Zr. Gtr 104, dar plg. A. Jonaityté LKK II §°4). Toliau j rytus. nuo Joniskio vis labiau ima vyrauti prieSgalinio skiemens atitrauktinis kirtis. 120 3. Kirtio atitraukimo istorija a) Kiréio atitraukimo prieZastys §6. Lietuviy kalboje senieji tvirtapradziai zodzio galo balsiai yra sutrumpéje, PVz.: sausa < * sausd, vdrna < * vérné (Zr. J. Endzelynas GF 22). Siaurinése lietuviy kalbos tarmése tvirtapradziy galiiniy trumpéjimas yra dar toliau nuéjes. Zemaitiy siaurés vakarinéje dalyje senieji tvirtapradzZiai Zodzio galo balsiai yra taip sutrumpéje, kad vos girdimi, pvz.: sdus®~ sausa (Priekulé), sdus* ~ sausa (Zidikai, Leckava, Kiykoliai); ryty aukStaitiy Siaurés vakary dalyje (MiiSos upyne) senieji tvirtapradzai balsiai yra visai i’nyke, pvz.: sails ~ sausa, vdrn ~ varna (PuSalotas, Birzai), Kadangi tvirtapradziu galiniy balsiy trumpéjimas vienodai lieté ir kir¢iuota, ir nekirtiuota Zodzio gala, tai galiiniy tolesnj nykima, redukcija Siaurés ryty lietuviy kalbos tarmése turéjo lydéti kitas reiskinys — kirdio atitraukimas i8 Zodzio galo j pradiia. Kirtio atitraukimo pradzia galima taip suprasti: kai ilgieji tvirtapraddiai galiniai balsiai palaipsniui sutrumpéjo ir Siaurinése tarmése toliau Sie balsiai nyko, tai nykdami jie turéjo prarasti kirtj (:sausa > sails*, naujiend >naujién®), nes kirciuotas garsas turi biti ne silpniau, o stipriau tariamas. Zodis be kirtio negali biti, todél kirtis turéjo atsirasti tolesniuose nuo ZodZio galo skiemenyse. Véliau kirtis imtas atitraukti ir i8 ilgu tvirtagaliy galiiniy: sakos > Sakds, pavazos < pavazOs (Joniskis). Kiréio atitraukima i8 ilgy tvirtagaliu galiiniy galéjo salygoti analogija (daugelyje Zodziy, formy kirtis jau buvo atitrauktas nuo galiniy skiemeny), ypa¢ stipriai turéjo veikti paradigmos formy kirt¢iavimas. Be to, ir tvirtagalés galinés daugelyje viety, ypaé MiSos upyne, trumpéjo. Pazymétina, kad daugeliu atvejy ir kirciuoty, ir nekirgiuoty tvirtagaliy galiiniy trumpéjimas ryty aukstaiciy tarmése buvo toks pat, pvz.: vuvere ~ voveré, bare ~ baré, lunkds ~ lankés, blatizas ~ blaiizdos (Zr. J. Sukys LKK II 158, 159), pagalis ~ pagalfs, pradalgis ~ pradalgfs (Ceniskiy k., BirZy raj.), 223 ~ eZ¥s, eis ~ genys, dkma ~ akmué (PuSalotas). Antras kircio atitraukimo etapas suformavo dabartinj gravinio-cirkumflektinio kirtio atitraukimo plota. b) Kiréio atitraukimo procesas § 7. Be abejo, ne visi auk8tiau nurodytieji kircio atitraukimo atvejai (§ 2—5) yra susiformave vienu metu. Reikia manyti, kad kirdio atitraukimas yra vykes etapais, kuriuos gali patvirtinti dabar turimieji kir¢io atitraukimo laipsniai. a) Pirmasis kirtio atitraukimo laipsnis, kai kirtis atitraukiamas i§ trumpos (senosios trumpos ir ilgos tvirtapradés) galiinés j ilga antraji nuo Zodzio galo skiemenj ir galiniame skiemenyje dar girdima senojo kircio liekana (aiikita, silnits, Zr. § 4) greigiausiai rodo patias pirmasias, seniausias kircio atitraukimo uZuomazgas. Siuo atveju ilgas prieSgalinis skiemuo, pamazu silpnéjant sutrumpéjusiai tvirtapradei galiinei, lengviau galéjo sustipréti ir gauti kirtj, nes ilgi skiemenys yra tvirciau tariami u% trumpus skiemenis. Taip galima paaiskinti, kaip sais@ jau imta tarti su atitrauktiniu kirtiu, o Saka dar atitrauktinio kirtio neturi (2r. § 3b). 121 Kitu kiréio atitraukimo uzuomazgos variantu reikia laikyti kuriy-ne-kuriy Moléty rajono viety (Sugintiai, Karalinava) kir¢io atitraukima (iS trumpos galiinés j prieSgalinj skiemenj, kurj sudaro ilgi balsiai ir dvibalsiai ze, uo, Zr. § 3c). Tas kirgio atitraukimo atvejis, matyt, rodo, kad ilgi balsiai ir dvibalsiai ze, wo (kurie tarmése savo kitimo procesais daZniausiai, nesiskiria nuo balsiy), sudarydami glaudesnj fonetinj viencta, yra tariami tvirtiau, ilgiau, negu dvigarsiai a,e,i,u-+ 1,m,n, r it ai, e7, au, ui, kuriy sandai tokio glaudaus vieneto nesudaro. Pastarasis kirtio atitraukimas grei¢iausiai néra pirminé kirtio kélimosi i ZodZio pradziq stadija visame kir¢io atitraukimo plote, o biidingas reiskinys tik pietiniams ryty aukétaitiams. Taip galvoti vertia analoginiy kircio atitaukimo atvejy nebuvimas kitose tarmése (Zemaitiy, Siaurés vakary ir vidurio aukStaiciy). b) Tolesné kirtio atitraukimo raida, be abejo, yra suformavusi salyginj gravinio kir¢io atitraukima (saiisa, bet Saka), 0 véliau ir visuotinj gravinio kirtio atitraukima (aka, aku, Sak). Gali biiti, kad kuriose-ne-kuriose vietose Sios abi kiréio atitraukimo pakopos (safisa ir Saka) sudaré viena etapa, t. y. abiem atvejais kirtis buvo atitrauktas iS karto. Taciau Siy abiejy kircio atitraukimo pakopuy egzistavimas ryty aukStaitiy (sailsa Saka — Anyk&tiai ir satis Sak — BirZai), Siaurés vakary aukStaitiy (sailsa ska — Siauliai, saiisa Saka — Simkaitiai) tarmése leid%ia manyti, kad bent dalyje tarmiy (mazdaug tais ruoZais, kur dabar ios pakopos turimos) tokios kirtio atitraukimo stadijos buvo. c) Jsitvirtines atitrauktinis kirtis if trumpyjy galiiniy patrauké j ZodZio pradia ir tvirtagaliu galiniy kirti. Prie Sio kirtio atitraukimo etapo susiformavimo daugiausia bus prisidéjusi analogija, o i8 dalies ir galiniy trumpéjimas (Zr. § 6). d) Patiose Siaurinése ir vakarinése tarmése (kai kuriose vietose) kirtis j ZodZio pradzia kartais atitraukiamas ir iS tvirtapradziy galiiniy bei Zodzio vidurio (Zr. § 3). Tai jau, Zinoma, dar naujesnis Zingsnis keliu i pastovaus kir¢io formavimasi pirmajame skiemenyje. § 8. Visi minétieji kirtio atitraukimo etapai néra susiformave staiga, i§ karto. Kiréio atitraukimo procesas visais etapais yra vykes pamazu, palaipsniui, per ilga laika: pamazu silpnéjo galinis kirtis, lygiagre¢iai stipréjo atitrauktinis (ZodZio pradiios) kirtis. Visy pirma tai ai8kiai rodo Zemaitiy ir pazemaités aukStaiciy tarmés, kur tebéra senasis kirtis (tik jau gerokai susilpnéjes), bet jau tariamas ir atitrauktinis kirtis: vind ~ viena, magza~ maza, ldukd ~ laukai (Zr. dar § 5,7 a). Ta pati matome ir auk&tai¢iy plote, tik tia senojo (galinio) kirtio pédsakai yra iSlike ne visame plote, o tiktai gravinio (§ 4c, d) ir gravinio-cirkumflektinio kirtio atitraukimo paribiais. Pazymétina, kad ryty aukStai¢iy tarmése, uz gravinio kirtio atitraukimo ribos, tuo atveju, kai galiiné trumpa, antrojo nuo galo skiemens ilgieji balsiai ir dyibalsiai ze, uo néra sutrumpéje (kaip paprastai nekir¢iuoti), Pvz.: tvord, stints, stora, viend, juoda; bet tva.rd's ~ tvorés, su.naits, sta.rd's ~ storos, ve.nd's ~ viends, ja.dd's ~ juoduds (Utena), %r. dar Kirtis 116. Cia Zodzio pradZios (atitrauktinio) kirtio dar nejau¢iama, tatiau dvibalsiy ie, uo nesuvienbalséjimas ir balsiy 2, @ susiauréjimas (i8virtimas j é, 0) rodo, kad Sie garsai nesutrumpéjo, kaip ir kirtiuoti (plg. plénas, véjas, viénas, juddas — Utena), o jeigu taip, tai, vadinasi, kiréio atitraukimo proceso uZuomazgu jau ir tia esama. Tokj pat reiskinj randame ir veliuoniskiy tarméje, salyginio gravinio kircio atitrauki122 mo paribiais: plond, stora, viend, juoda, bet plunds, sturds, vends, judés (Vilkijos raj., Saulétekio k.). Atitraukus kirtj i8 ilgos tvirtagalés galiinés, senojo galinio kirtio pédsakas likes tik vienoje ryty aukStai¢iy tarmiy vietoje — Stetiskiy kaime, netoli nuo PanevéZio (Zr. § 4c). § 9. Ne visose vietose, kur dabar kirtis yra atitraukiamas, kir¢io atitraukimo procesas yra prasidéjes vienu metu. Jau vien palaipsnis kiréio atitraukimo silpnéjimas i8 Siaurés ir Siaurés vakary i pietus ir rytus leidzia manyti, kad kir¢io atitraukimas pirma yra prasidéjes siaurés vakary (pajitio Zemai¢iai, dounininky Siauré) ir Siaurinése ryty aukStaitiy (Miisos upynas) tarmiy dalyse, o i8 siy viety pamazu slinkes j pietus ir rytus. a) Kad pajirio Zemaitiuose kirtis pradétas atitraukti pirma, rodo Sie faktai. Paprastai lietuviy kalboje, jeigu kirtis atsiranda skiemenyje prie3 senajj kirtj, tai naujasis kirtis, esantis ilgame skiemenyje, visada turi tvirtagale arba vidurine (kuri balso judéjimo atZvilgiu yra tvirtagalé) priegaide. Taip yra zemai¢iy (i8skyrus pajiiriskius) ir aukStai¢iy Siaurinése tarmése, atitraukiantiose kirtj, pvz.: balta ~ balta, baltos ~ baltés, latkuy ~ lauk{j (Joniskis), giva ~ gyva, jatina ~ jauna (Obeliai). Tatiau pajiirio Zemaitiy tarméje tia yra kitaip: jeigu kirtis atitrauktas j tvirtagale Saknj, tai jis gauna testine (Ik tvirtagale) priegaide, pvz.: a#i ~ Zi, 20sés ~ Zasis (Kartena), arba vidurine (kuri yra tik tumpesné testiné), pvz.: /d.uké ~ laukai, nd.ujiios ~ naujés (Salantai); jeigu kirtis atitrauktas j tvirtaprade Saknj, tai jis gauna stumtine (lk tvirtaprade) priegaide, pvz.: ba-lta ~ balta, bd.leiios~ baltés (GriiSlauké); pé.rmiios ~ pirmés, viezis ~ vézys (Salantai). Sitoks pajiirio Zemaitiy atitrauktinio kirtio priegaidés dvejopumas rodo, kad pajiirio Zemaic¢iai kirtj bus atitrauke dar tuo metu, kai jie ir prieSkirtiniuose skiemenyse tebetaré dvejopqa priegaide: tvirtagale ir tvirtaprade. Tokiu bidu priciname prie iSvados, kad pajiirio Zemai¢iai (kaip ir latviai) atitrauké kirtj dar prieS nekirciuoty prieskirtiniy skiemeny priegaidés suvienodinima, o kiti ZemaiGiai jau po nekirciuoty prieskirtiniy skiemeny priegaidés suvienodinimo. Vadinasi, pajiirio Zemaitiai atitrauké kirtj ankstiau, o visi kiti véliau. Pajiirio Zemaitiy prieskirtiniai ilgi skiemenys, uZéjus prieSkirtiniy skiemeny tvirtapradés priegaidés virtimo j tvirtagale laikui, jau buvo kir¢iuoti atitrauktiniu kirtiu ir todél nebegaléjo pakeisti priegaidés, nes tik nekirciuoty skiemeny priegaidés yra suvienodéjusios: prieSkirtiniuose skiemenyse yra apibendrinta tvirtagalé priegaidé, o pokirtiniuose — tvirtapradé, pvz.: kalnai, bet kdlnus, végélé, bet végéles (plg. K. Biga LKZ I XIX). Kad dounininky kirtis atitrauktas ankstiau uz diinininky, rodo ir didesnis kirciuoty atitrauktiniu kirciu balsiy ir dvibalsiy pailgéjimas. Pavyzdziui, dinininky dviskiemeniy Zodziy, kuriy abu skiemenys ilgi, atitrauktinio kir¢io priegaidé yra viduriné, o balsiy ir dvibalsiy ilgumas nesiskiria nuo nekirciuotyjy ilgumo, pavyzdziui, Zodziy /duki~ laukq, ddntii~ dantQ pirmyjy skiemeny dvibalsiy au, on ilgumas niekuo nesiskiria nuo nekirciuoty skiemeny ty patiy dvibalsiy ilgumo, pvz.: laukdms ~ laukims, dontims ~ dantims, o dounininky pirmasis dvibalsiy sandas Siuo atveju yra pusilgis: /d.ukiim~ lauk{i, dé.ntiim ~ dantQ, bet Jaukéms ~ laukams, dontims ~ dantims (Salantai). 123 Remiantis aukStiau iSdéstytais teiginiais, galima padaryti i8vada, jog kirtio atitraukimas bus prasidéjes Zemaiciy tarmiy Siaurés vakaruose, o paskui slinkes i pietus. Sia i8vadq paremia dar Sie Zemaitiy tarmiy duomenys: 1. Dounininky atitrauktinis kirtis yra tariamas tvirtiau, negu diinininky. 2. Diinininky tarmés plote atitrauktinis kirtis, einant i§ Siaurés j pietus, silpnéja, kol pietiniame tarmiy pakraStyje visai sumySta. 3. Dounininky, ypa¢ Siauriniy, galiininiai balsiai, kirciuoti senoviniu kiréiu, yra silpniau tariami, kaip Svdt, ir senovinis (Salutinis-galinis) kirtis menkiau girdimas, pvz.: grag?s ~ grazis, 10° ~ turit: (Salantai). b) Ryty aukstai¢iy tarmése kirtio atitraukimas tikriausiai bus visy pirma prasidéjes MiiSos upyne, nes Gia senosios trumposios ir senosios tvirtapradés galiinés yra jau visai isnykusios (pvz.: sins ~ stints, rds ~ rasa), o tai rodo, kad Sioje vietoje tvirtapradés galiinés (su jomis kartu ir senosios trumposios) pradéjo silpnéti, nykti ankstiau, kirtis i8 Siy galiiniy turéjo trauktis j tolesnius nuo galo skiemenis. Reikia manyti, kad nuo MiiSos upyno j pietus ir rytus pamazu silpnéjantis galiiniy trumpéjimas (Zr. Gtr 101) ir kirtio atitraukimas (Zr. § 7) rodo, kaip i$ vieno centro plito Sie rei8kiniai. § 10. I8 viso to, kas pasakyta § 9, galima prieiti prie iSvados, jog kircio atitraukimo pradiniai centrai buvo du: Zemaitiy — Siaurés vakary dounininky dalyje, aukStaictiy — MiiSos upyne. Grei¢iausiai pajiirio Zemaitiy ir MiSos upyno kirtio atitraukimo (dar tuo laiku, kai tik Sis reikinys prasidéjo) plotai nesusisieké. Ir tik véliau Zemaitiy kircio atitraukimas, slinkdamas j rytus; susidiiré su ryty auk&taitiy kir¢io atitraukimo banga, slenkan¢ia j vakarus. Tatiau tarpas tarp abiejy kirtio atitraukimo ploty dar néra visiskai uZlygintas; ta spraga ai’kiai rodo cirkumflektinio kirtio atitraukimo ploto susiauréjimas Siauliy ruo%e (Zr. § 3a). Kad Zemaitiy ir aukStai¢iy kirtio atitraukimas yra kiles nepriklausomai nuo vienas kito, rodo ir tas dalykas, jog Zemai¢iy ir aukStai¢iy kir¢io atitraukimo désniai yra skirtingi: 1. Zemaitiai kirtj visada atitraukia j pirmajj skiemenj, o aukStai¢iai — j antrajj (su nedidelémis i&imtimis, Zr. § 5). 2. Zemaiciai iki siai dienai turi i8laike ir senojo (galinio) kir¢io pédsakus (sdusd ~ sausa, mazda ~ maza, va@ka ~ vaikai), be to, daugiaskiemeniuose Zodziuose su atitrauktiniu kirtiu kirtj padalija visiems skiemenims (b/ézdi‘n.ga ~ blezdinga) (Zr. § 4). AukStaitiy galinio kircio pédsaky pasitaiko tik salyginio ir visuotinio kirtio atitraukimo paribiais (¢6/2 ~ toli Bikiiny k., Anyk&tiy raj., saké ~ sakei Stetiskiy k., PanevéZo raj.). Vadinasi, priklausomai nuo skirtingo kir¢io atitraukimo pobiidzio turime Zemaitiskajj ir aukStaiti8kaji kirtio atitraukima (dar Zr. Gtr 103, 104). Zemaitiskasis ir aukStaitiskasis kirtio atitraukimas bus susitike dabartiniy Siaurés vakary ir vidurio aukStaitiy (Siupyliai—Joniskis) ruozZe. Todél Sioje vietoje turime abiejy (Zemaiciy ir aukStai¢iy) kir¢io atitraukimo sistemy ypatybiy, t. y. kirtis atitraukiamas kai kuriais atvejais dvejopai: ir j pirmajj, ir j prieSgalinj skiemenj, pvz.: a3tuoni ir aituéni, nédinau ir ne#inau, mditinu ir maitinu, dalinu ir dalinu (Simkiiny k., Joniskio raj.); pabaiga ir pabaiga (Eglynlaukio k., Jonigkio raj.), taip pat kirtis tai padalinamas keliems Zod%io skiemenims, tai koncentruojamas tik viename skiemenyje, pvz.: atein ir dtein ~ ateina, pati || pari~ pati (Siu124 pyliai, Siauliy raj.), dérbinitkus || dérbininkus (Simktiny k., Jonigkio raj.), dar plg. A. Jonaityté LKK II 109, 110. Tatiau minétame ruoge daugiau vyrauja Zemaitiskoji, o ne ryty aukStai¢iy kircio atitraukimo sistema, nors Akmenés, KurSény rajonuose, Zemaitiy ploto pakrastyje, irgi sutinkame prasiskverbusiy aukStaitiskosios kirtio atitraukimo sistemos ypatybiy, pavyzdziui, kartais Gia turimas tik vienas atitrauktinis kirtis (Aétofu. ~ keturifi, vésuokei ~ visokié Klykoliai), kai kada kirtis atitraukiamas tik j prieSgalinj skiemenj, pvz.: palékau ~ palikau, nebematau ~ nebematdu (Klykoliai). c) Kiréio atitraukimo senumas § 11. Jau pajtirio Zemaitiy tvirtapradé atitrauktinio kirtio priegaidé tvirtapradyje skiemenyje rodo, kad toje vietoje kirtis atitrauktas prie’ prieskirtiniy skiemeny priegaidés suvienodinima (Zr. § 9). Tas faktas leisty galvoti, kad Zemaiciy tarméje kirtis imta ankstiau atitraukti, o aukStaiciy — véliau (nes aukstaitiy atitrauktinio kircio priegaidés tvirtapradZiuose skiemenyse biina tik tvirtagalés (arba vidurinés), vadinasi, kirtis atitrauktas po prieskirtiniy skiemeny priegaidés suvienodinimo. Tatiau gali biti, kad Zemaiciy prieskirtiniy skiemeny priegaidés suvienodéjo véliau, nes ZemaiCiai ig viso priegaides turi i8laike aikesnes (geriau girdimas) negu aukStai¢iai, ypa¢ rytiniai. Vadinasi, vienu metu Zemaitiy ir aukStai¢iy tarmése prasidéjes kirtio atitraukimas pajiirio Zemaitiuose galéjo rasti tvirtaprades prieSkirtines priegaides dar nei&virtusias j tvirtagales, o ryty aukStai¢iy (MiiSos upynas) priegkirtinés Priegaidés jau galéjo biti suvienodintos. Todél aukStai¢iy kirtio atitraukimas gali ir nebiti jaunesnis uz Zemaidiy. § 12. Be abejo, kirgio atitraukimas yra jaunesnis uz tvirtapradziy galiiniy trumpéjima. Kol tvirtapradés galiinés buvo ilgos, kirtis negaléjo biti atitrauktas jau vien dél tos prieZasties, kad ir dabar kirtis ig tvirtapradziy galiiniy néra atitraukiamas (iiskyrus atvejus padioje Siaurés vakarinéje kircio atitraukimo ploto dalyje, Zr. § 3); o juk kirtio atitraukimo procesas ir priklauso nuo jau sutrumpéjusiy tvirtapradziy galiiniy nykimo (Zr. § 7). K. Biga, remdamasis slaviskujy skoliniy — bevardés giminés daiktavardziy—galiinémis, yra nustates, kad tvirtapradés galiinés lietuviy kalboje sutrumpéjo apie XIII a. (K. Biiga LKZ I XXX—XXXIV). Kiréio atitraukimas turéjo prasidéti kiek véliau. § 13. a) Latviy kalboje galiinés, atitinkantios lietuviy akitines, yra sutrumpéjusios ankstiau, negu lietuviy (K. Biga LKZ I XXXIV). J. Endzelyno nuomone, latviy kalboje kirtis visy pirma atitrauktas ik trumpyjy galiniy (@r. J. Endzelynas Gr 32—33). Vadinasi, latviy kalboje irgi kadaise buves tik gravinis kirtio atitraukimas, véliau, Zinoma, palaipsniui pereita prie visisko kiréio atitraukimo, t. y. prie pastovaus kiréio itvirtinimo pirmajame skiemenyje. Jeigu latviy kalbojé kirtio atitraukimo procesas buvo toks (ar Panasus), kaip lietuviy kalbos tarmése, tai, matyt, ir jo prieZastys bus buvusios tos patios, t. y. galiiniy trumpéjimas. O kadangi latviy kalboje galiinés sutrumpéjo anks¢iau, tai ir kircio atitraukimas ten turéjo prasidéti ankséiau, ir Siuo metu kiréio isitvirtinimas pirmajame skiemenyje latviy kalboje jau yra pasibaiges, nors ir latviu kalboje dar 125 gu pokirtiniy skiemeny nukeltinio kirtio, o taip pat ir nuo kircio atitraukimo (ar. § 22 a) bei galiniy dvibalsiy vienbalséjimo (Zr. § 24). Vadinasi, nukeltinis kirtis (kaip ir atitrauktinis, Zr. § 9 a) dounininky ir Siauriniy donininky tarmése yra atsirades dar tuo metu, kai pokirtiniy skiemeny priegaidés tebebuvo skiriamos, nebuvo suvienodéjusios. Gavusio kirtj pokirtinio skiemens priegaidé pasikeisti nebegaléjo, nes lietuviy kalboje vienodéjo tik nekir¢iuoty skiemeny priegaidés. Dinininky tarmése nukeltinis kirtis bus atsirades véliau — po pokirtiniy skiemeny priegaidés suvienodéjimo, kai jau visi pokirtiniai ilgi skiemenys turéjo tvirtaprade priegaide; todél suprantama, kad, gaves nukeltinj kirti, pokirtinis skiemuo turéjo i8laikyti tvirtaprade (lauzZtine) priegaide. § 28. Dounininky ir dinininky tarmiy nukeltinio kirgio priegaidziy nevienodumas rodo, kad Zemaitiy tarmiy Siaurinéje dalyje kir¢io nukélimas prasidéjo anks¢iau, 0 pietinéje dalyje — véliau. Kadangi kirtio atitraukimas irgi bus prasidéjes ankstiau Siauringje dalyje (ta taip pat rodo atitrauktinio kirtio, t. yprieSkirtiniy skiemeny priegaidés, Zr. § 20 a), tai reikia manyti, jog ir kirtio atitraukimas, ir nukélimas turéjo eiti lygiagretiai. Tatiau kirtio nukélimas, jeigu jj suprasime kaip ‘atsiradusj (bent iS dalies) dél kiréio atitraukimo (Zr. § 23 a), turéjo eiti paskui kircio atitraukima, t. y. kiek véliau. § 29. a) Galima manyti, jog nukeltinis kirtis, kaip ir atitrauktinis, bus atsirades pirmiausia tuose ZodZiuose, kur pagrindinj senovinj kirtj turi trumpi skiemenys. Tai rodo tas faktas, kad Siuo atveju Salutinis-nukeltinis kirtis yra stipresnis, o ji turintieji balsiai ir dvigarsiai labiau pailgéje, kaip ZodZiuose, kur senovinis kirtis yra ilguose skiemenyse, pvz.: lépdm ~ lipama ‘lipame’, dédéses ~ didziasis, rézdéms ~ risdamas; bet na@iogi ~ néSant, dugdm ~ dugama ‘augame’, dilobéls ~ d6bilas (diinininkai), plg. § 21. b) Dounininkai ir donininkai Salutinj-nukeltinj kirtj turin¢ius Zodzius, kuriuose senovinis kirtis yra ant a, e, taria Sitaip: naktéi ~ naktie ‘nakéiai’, vestéis ~ vestis (Kretinga), lapd ~ lapai, #émé ~ mei (Normantai, Klaipédos raj.), o diinininky tie patys Zodziai tariami nakti ~ naktie, véstis ~ vésties (Laukuva). Vadinasi, dounininky Cia tariami a, e su pagrindiniu-senoviniu kiréiu yra trumpi, o diinininky — ilgi. Tuo remiantis, galima manyti, kad dounininky Salutinis-nukeltinis kirtis bus atsirades dar prieS’ trumpyju 4, ¢ su kirtiu pailgéjimg. Dél Salutinio-nukeltinio kirtio atsiradimo susilpnéjes pagrindinis-senovinis nebegaléjo siy balsiy pailginti. Dinininky Salutinis-nukeltinis kirtis bus atsirades jau po a, e pailgéjimo. c) Balsiai é, 9 (~ i, u) ir dounininky, ir dinininky su pagrindiniu-senoviniu kirtiu yra pailgéje (pvz.: ké.ta ~ Kita, 85.va~silvo), bet Zodziuose, kuriuose yra Salutinis-nukeltinis kirtis, Sie balsiai yra iglike trumpi (pvz., diinininky seépré ~stipriai, sdkré ~ stikriai, Kretinga: /¢pdm ~ lipama ‘lipame’, bdvdom ~ birvoma ‘buvome’). Vadinasi, ir dounininky, ir dinininky Salutinis-nukeltinis kirtis bus atsirades prieS ¢, 9 pailgéjima (plg. § 22a). . § 30. Latviy kalba taip pat turi Salutinj kirtj, kuris daug kuo yra panasus j Zemai¢iy tarmiy Salutinj-nukeltinj ir Salutinj-atitrauktinj kirtj. Latviy kalbos Zalutiniu kirgiu kiréiuotieji skiemenys, kaip ir Zemaiciy tarmése, daugeliu atvejy yra iSlaike senaja priegaide, pvz.: déribas : , 132 derybos, ciemins : kaimynas, vasardjs : vasardjas, vaciétis : vdkietis, zindms : Zinomas, Zindti, aklié : aklieji, akliios : akliosius (Zr. J. Endzelins Gr. 41 tt), tiktai latviy kalboje, matyt dél sistemos, ir 8alutinis kirtis, ir jo priegaidés dazniausiai yra iglygintos, suvienodintos (Zr. J. Endzelins Gr. 32, 33). Tuo bidu latviy kalbos ir Zemaitiy tarmés iSlaikytos Salutinio kir¢éio senovinés priegaidés yra dar vienas jrodymas, kad pirmojo skiemens kirtis bus atsirades tokiu pat keliu ir latviy kalboje, ir Siaurinése lietuviy kalbos tarmése. Be to, didesnis Salutinio kirtio (ir priegaidZiy) sistemos nusistovéjimas latviy kalboje rodo, kad latviy kalbos dabartiné kir¢iavimo sistema yra senesné negu lietuviy Siauriniy tarmiy, o tai dar paremia ta minti, jog kirtio atitraukimo (greta ir kir¢io nukélimo), kaip tvirtapradZiy (ir tvirtagaliy) galiiniy (latviy ilgujy) trumpéjimo rezultato, banga j Siaurines lietuviy kalbos tarmes yra jsiliejusi i8 latviy kalbos ploto. Matyt, senovés Zemai¢iy ir Miigos upyno tarmiy kontaktai su latviy kalbos tarmémis buvo stipresni negu kitose vietose, todél ¢ia lengviau galéjo susidaryti pirmieji kir¢io atitraukimo Zidiniai lietuviy kalbos plote. Sutrumpinimai APH — Archivum Philologicum, Kaunas, 1930—1938. K. Baga LKZ —K. Biga, Lietuviy kalbos Zodynas, I sasiuvinis, Kaunas, 1924. K. Baga RR — K. Biga, Rinktiniai raStai, I, sudaré Z. Zinkevitius, redagavo V. MaZiulis, Vilnius, 1958; I], sudaré Z. Zinkevicius, Vilnius, 1959. J.Endzelynas GF — J, Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957. J. EndzelynasGr — J, Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Riga, 1951. Gtr — Vl. Grinaveckis, Galiniy trumpéjimas lietuviy kalbos tarmése. — ,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai. Lietuviy kalba ir literatira”, VIII, 97—105, Vilnius, 1959. K, Jaunius — Poce ros — JlwanextonoruueckHe ocoGeHHOCTH “HTOBCKOrO A3bIKa B Poccnencxom yesge (K. Apuuca). — K. Tyxosckuii, Onucanne PoccueucKoro yeana, ctp. 20—25, Kosua, 1893. Kirtis — V.Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy kirtis. — ,,Lie~ tuviy kalbotyros klausimai“, I, 109—118, Vilnius, 1957. F, KurSaitis Gr — Grammatik der litauischen Sprache von Dr. Friedrich Kurschat, Halle, 1876. < LKK — Lietuviy kalbotyros klausimai, I, 1957; II, 1959; III, 1960. LKZD — Pr, Skardzius, Lietuviy kalbos zodziy daryba, Vilnius, 1941. MADA — Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai. Serija A. Svdt — Siaurés vakary dinininky tarmés. Svat — Vl. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida. — ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai"”, XI, 41—118, Vilnius, 1960. VVPI MD — Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai. Vietos, i8 kuriy pateikiama medziaga, ir medziagos pateikéjai bei uzrasytojai I Alsédziai, Plungés raj, 1958'—G. Sélenyté. Bikiiny k., AnykS¢iy raj., 1960—O Zakyté. 1 Skaitius prie vietos vardo zymi medZiagos uzraiymo ar pateikimo data. : Straipsnyje duotieji pavyzdziai i8 ty viety, kurios Siame saraie neminimos, uzraSyti vietoje paties straipsnio autoriaus. ~ 133 Cenigkiu k., Birzy raj., 1958—V. Drevinskaite, Eglynlaukio k., JoniSkio raj. 1960— A. Lauciiité. Endriejavas, Rietavo raj. 1956—E. Martinkuté. Grilauké, Kretingos raj., 1960— A. Vaitkuté. Ylakiai, Sedos raj. 1958—E, Malukaité, Jokampolés k., Kelmés raj., 1960—N. Tamutyté. Kamajai, Rokiskio raj. 1955-—D. Gargasaité. Karalinavos k., Molétu raj. 1958—A,. Pivoras. Kartena, Kretingos raj., 1959—E, Tamoiaityté. Kuly I k., Skuodo raj., 1960—I. Zutaité. PuSalotas (Dikoniy k.), JoniSkélio raj., 1955—O. Suéylaité. Saulétekio k., Vilkijos raj. 1959—G, Mozurkaité. Seda, 1958, 1959—R. Mickeviciiité, V. Majauskaité, Skliaustés k., Sedos raj., 1958—D. Jonikaitée. Stetiskiy k. PanevézZio raj. 1959—M, Taruskaité. Sugin¢iy k., Moléty raj. 1959— A. Sugintaité. Sakiy k. Moléty raj. 1958—E. LukoSiinaité. Simktnu k., Joniskio raj., 1958—O. Riniite. Siupyliai (Norvaisiu k.), Siauliy raj., 1955— Alb. Vaitkuté. Tyruliai, Radviliskio raj., 1960—V. Galinauskaité. Unitiny k., Linkuvos raj., 1959—S. Dauparaité. Zidikai, Sedos raj., 1959—B, Malukaitée, IL Mediiaga, pateikta i§ jvairiy Kelmés rajono viety (Adomaiéiai, Kiaunoriai, Krazia, KuSleikiai, Pakrazantis, Salopelkis, Tytuvénai ir kt.), yra uzraSyta 1959 m. Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto dialektologinés ekspedicijos, kuriai vadovavo vyr. dést. J. Aleksandravicius ir V, Grinaveckis ir kurioje dalyvavo 20 studenty (B. Rokaité, Z. UrbaAkmenés raj. (Klykoliai, Papilé, ViekSniai) medZiaga taip pat rinkta 1959 m. VVPI dialek~ tologinés ekspedicijos, kurioje, be Sio straipsnio autoriaus, dar buvo B. Rokaité, E. Martinkuté, I. Ermanyté, J. Ilkeviciité, A. Verbickaité, P. Katinaité ir kt. OTTADKKA HW MEPEHOC YAPEHHSA B FOBOPAX JINTOBCKOTO AZSbBIKA B. 3. TPHHABELLKHC Pestwme 1. Orraxka yrapenua Otraxka yXapewua c KOHWa cloBa Ha ero Ha¥an0 OXBaTLIBaeT BCIO ceBepHylo HM CeBepo-3alaqHy!o TeppuTOpHio AMTOBCKOoro s3bIKa. Ho ne na Bcelt 9TOH TeppHTOPHH 3aKOHHI OTTAXKKU YAApeHHA ABAAIOTCA OLMHAKOBLIMH. Ha camom cepepe, B61u3u naTBuiicKOl TpaHHUbl, B HEKOTOPbIX Mectax (AKMane, Monum«uc, )Keiimannc) yqapeuue c Koa copa BCerfa mepexogut Ha Havasbuble COP, T. €. H3 KPaTKOrO OKOHYAHHMA, HNP.: vien~viena ‘'onHa’, 43 osroro UMpKyMdseKcHoro oKonyanHa, HNp.: latike~laukai ‘noaa' 4 H3 NoNroro akyToBoro okon4aHHA, Hnp.: vaikam~vaikdm 'geTam'. Takaa 134 OTTAKKA YapeHuA BCTpeyaeTca Ha CeBepO-3anafHOM 4YaCTH TeppHTOPHH AHTOBCKOrO ASbIKa H B OKpecTHOcTax r. Knaiinegpi. K wro-BocToky OT yKa3aHHOH TeppHTOpHH yapeHue NepexogUT Ha HauyabHble COT TOJIbKO M3 KpaT- «oro (a TakxKe H MO MPOHCXOxKAeHMIO aKyTOBOrO) M WMPpKyM¢(p/1eKCHOFO OKOHyaHHA. ITO 3aKOH OTTAKKM FpaBOBO-IkMpKyMdpseKcHoro ynapeHus, IOro-BocTOWHAA paula pacipocrpaHeHuA STOTO 3aKOHa oT NoGepexba KypcKkoro 3as1HBa, TOrO MecTa, rye BHagaer peka Munua, ugeT mpHOM3uTeMbHO 10 cmemylouluM Mectam: )Kemaiiuio Haymectuc, Ilaropuc, Ynuna, Baiirypa, KyptyBeHal, Kyxait, Uayaai (c cepepa), PagpunumxKuc, Baiicorana, Yuute, Tlanesexuc (c woro-BoctoKa), BaOabuuuKac u c 3anaga oT r. Bupxait pocTuraet JaTBulickyio rpanuiy. K tory u BocToKy OT yKa3aHHOH JIMHAM ylapeHHe OTTHHYTO TOAbKO H3 KpaTKOTO (H MO MpoHcXoxKeHHIO akyTOBOrO) OKOHYAHHA, HO 9Ta OTTHXKKa elle OplBaet WBosKol. B oKpecTHocTax ropoma llsynai u x tory or nero (Ilakane, Kaynopsit, Kenbme, Kpaxaii, Maxpaante, Tutysenali, Wlunysa), a Takxe oKoNO ropogza Bupa yqapenne OTTAHYTO 43 KPaTKOrO OKOHUaHMA BCerfa, HMp.: salisd Sdka~sausa Saka ‘cyxaa BetBb’ (KenbMe), sais Sak 'To xe’ (Bupxai). Ha sceit ocranbHoh jeppHTOpun selicTBHA 3aKOHa OTTAXKKH yapeHHA C KPaTKOTO OKOHYAHHA ylapeHve OTTAHYTO TOMBKO B TOM CJly4ae, ec MpesMociezHH cnor AourHi, Hmp.: saiisa 'cyxas', Ho Saka 'BetBb' (Bugyke, UaxumKe, Monapa, YKmepre...). IOro-soctouHad rpaHulla OTTAKKU yapeHuA C KpaTKOrO OKOHYAHHA Mpoxo_uT npHOaMsuTeNbHO Mo culexyiomuM MectaM: Ynuna, Hemaxuiait, Buaykae, Wymxaiiuai, Apérana, Usxuue, Kypa, Tensonait, Tuenpaiuai, Moneraii, JIamonaii, Buxxyouoc, Cpenacaii, Kamasit, Kpaynoc. B xemaiitcKux ropopax Mp OTTAKKe yapeHuA Cua romoca pacnpeqensetca Ha Bce cnorM copa, unp.: déina~diend 'neub', vakdré~vakaré "peyepom’. Takoe xe pacnpesenenne yapeHuaA Ha BCe CNOrH MMeeTCA H B ayKUITaiTCKHX TOBOpaX, CONPHKacalouluxca c KeMAHTCKHMH, a TakxKe 110 TeM MeCTaM, re HfeT TpaHHlla OTTAXKKH aKYTOBOrO H aKYTOBO-IMpKyM- ¢paexcHoro yqapenua. OctaTKH yapeHHA B KOHIe COBa MPH OTTAKKe yaPeHHA Ha Haualo CNOBa CBHAETeMBCTBYIOT O MOCTeMeHHOCTH NepesBUKeHHA yapeHusa C KOHIa CMOBa Ha ero Hauavio. B xxeMaiiTcKux ropopax yfapeHHe OTTAHYTO Ha NepBHIii cor, a B ayKUITalitckux — Ha npegnocnezHnit (c HeOOMDIIHMH OTKOHeHHAMH). OguuM 43 BaxHelmux tbakTOpoB, O6yCMOBHBIIMX HCYesHOBeHHE yiapeHHA B KOHIe COBa, ABJIAETCA PeAYKUMA APeBHHX CHJIbHOHAYaIbHBIX OKOHuanHit, unp.: *sausi>sausa>sausa (B 2*xeMaiitcKux roBopax) >saiis (6accel pexn Myuia). Tlostomy nouaTHo, To mpolecc HCYesHOBeHHA yapeHUA B KOHIUe ClOBa HauacH B KpaTKUX (H MO MPOHCXOXMeHHIO aKYTOBEIX) oKOHUaHHAX). PaHblle Bcero OTTAKKa yMapeHHA Hayamacb Ha CeBepo-3amaHe 2xemaiitckux ropopos u B Oacceline pexu Myuia B ayKulTaiitcKuXx roBoPax H OTCIOAa pacnpocTpaHHsach Ha OCTAbHYIO CerOMHALIHIOIN TEPPHTOPHIO pacnpoctpakenua petpakuwu yqapenus. Takum oOpasoM, B cBOeM Haase OTTAKKa ylapeHua UMeda ABa WeHTpa (ceBepO-3anaq %eMaliTcKUX TOBOPOB w Gacceiin pexu Myuta), KoTopbie, 10-BAQHMOMY, He CONPHKOCHYAHCh OLHH € QpyruM, H TOMbKO BHocMeACTBMH UX PaCNpOcTpaHeHHA TeppHTOPHN xeMalitckol MH ayKUlTaliTcKOH OTTS2xKKH YapeHHA COeAHHHAHCb. 135 OrraxKa yapeHHa MOrIa NOABHTbCA JHUIb MocMe coKpalleHHA ApesHHX aKYTOBLIX OKOHYAaHHH, T. e. Moce XIII B. B aaTeiuicKoM s3bIKe aKyTOBble OKOHYAHHA COKPaTHJIMCb paHbille yeM B NHTOBCKOM. Ilo MHeHuIO A. OuA3e0HHa, B JaTBILICKOM ASbIKe yapeHHe mpexse Bcero OTTAHYTO c KOHILa Ha Ha4¥aJiO B TeX COBAaX, Y KOTOPHIX OKOHYAHHA ObIWIH KpaTKHe HJM 10 MpoHCXOKAEHHIO aKyTOBble (cM. Gr, 33—32). C sToro culexyer, YTO HW aTBIILCKHH S3bIK He€KOra HMe/I OTTAXKy TOMbKO FpaBOBOrO yAapeHiA H AMLIb B AabHeiieM CBOeM pa3BHTHH (llyTeM MOCTeMeHHOrO aHaJorMuHoro 0606WeHHA, KaK HW B TOBOPaX AMTOBCKOrO ASLIKa) MaTBIWICKOM A3bIKe ccpopMHupoBaslacb HacToslaa CHCTeMa yapeHus, T. e. MOCTOAHHOe yRapenue Ha NepBOM cjlore. Ecam mpomecc OTTH2%KKH yMapeHHs Ha NepBblii cor Obl TAaKHM 2Ke CaMBIM H B JIaTbILUICKOM A3bIKe, H B FOBOpaX JHTOBCKOFO A3bIKa, TO H MpHYHHBI OTTHXKKH MOMKHI OBIT Te 2%Ke CAaMbIe — PeAYKUNA AKYTOBBIX (B JaTBIMICKOM BCeX MONTHX) OKOHYAaHHi. Tak KaK QOrHe OKOHYAHHA B MaTBILCKOM S3bIKe COKPaTHJIHCb paHbllle, TO H OTTAKKa yapeHHA NoKHAa Obina 6biTbh Goee paHHeli, YeM B JJHTOBCKHX TOBOPaX, a NOCKOMbKY HH OHO AS3BIKOBOe ABJeHHe He BO3HHKaeT Cpa3y Ha BCeli TeppHTOPHH ABsbIKa, a pacmpoCTpaHsaercad C OMHOFO HAM HECKOJbKHX WeHTPOB, TO BOHa OTTAXKKH ymapeHHS, KaK Pe3yJIbTaT PeAYKUHH OKOHYAHH, HECOMHEHHO MpHlllia Ha ceBepogama H CeBep JTHTOBCKHX roBopoB H3 JlaTBHH, NOTOM 3aXBaTHJa Gouee o6uimpHyio TeppuTopuio. BuilieykasaHHble peBHHe WeHTPbl BOSHHKHOBeHHA OTTAXKKH yapeHuA Ha TEPPHTOPHA AMTOBCKOTO ASbIKa, NO-BHAHMOMY, HMeJIH B JaHHoe BpeMaA Gomee TeCHbIe KOHTAKTbI C APeCBHe-aTbILICKHMH FOBOpaMH. 2. Mepenoc yaapenua DKemalitckum ropopaM, KpoOMe OTTAHyTOTO yAapeHHA, CBOHCTBeHHO MepeHeceHHoe yapeHue, T. €. ylapeHHe, BOSHHKUIee B MOCMeymapHbIX cnorax, Hnp.: katé~katei ‘komme’. C nepenecenubiM yapeHueM MpOHSHOCHTCA BCe omrne (HHOrma HM KpaTKHe) Mocaeyfzapuble cnoru. IIpuynHoli BOSHHKHOBeAMA MepeHOcHoro yZapeHHA, 10-BHAHMOMY, Obla OTTAKKa yRapenua. Tak Kak focie OTTAKKH yMapeHHA MHOTHe COBa y2Ke MPOHSHOCHIHCb C ymapeHHeM Ha KaxKM0M CJlore, TO H CHa rouoca B TeX C/OBaX, KOTOPbIX 3aKOH OTTAKKH yapeHusA He 3aTparuBan, NowKHA Obla pacnpexenutbcs. Bropoi mpHyHHO MepeHoca yapeHuA ABIAeTCA PeAyKUHA OMTHX WAMPKyM- (NeKcHbIxX OKOHYAHHI. DTO MOKAaSbIBaeTCA CJeMYIOUMM: B NapagurMe CKJOHeHHA HH CIpAKeHHA MepeHeceHHoe yNapenHe OblBaeT B TeX opMax, y KOTOPHIX KOHeYHEI cnor Obl AOMTHM WHpKyM@pseKcHbIM, HNp.: Sdléne (< *guling)~Siliné ‘konogen’ (um. nag. eq. 4.), 8dlénes (*Silinés)~Sulinés (pon. nay. ef. 4.), Soléne (<*Silinefi) ~Siling (Bun. nay. eg. 4.), 80léfiu (<*Silinjufi)~Suliniy (pos. nay. mu. 4.), HO Solene (<*Sulinén)~Siline (Top. nay. en. 4), Sdlenes (<*8ulinéns)~Silines (BMH. ay. MH. 4.). O gpesHoctu nepeHoca ylapeHHA CBUMeCTE/IbCTBYIOT HHTOHALHH, C KOTOPEIMH MpOHSHOCATCH cHOrH MOA AaHHbIM yapenuem. Ecau nocaeymapublit CHOr MpOH3HOCHJICA C aKYTOBBIM yapeHHeM, TO H B HaCTOMLee BpeMA 9TOT cor BO MHOFHX CJy4aaX MpPOH3SHOCHTCA C MpepLIBHCTOM MHTOHALHel, KOTOpoe npoucxogur u3 akyTosoli (Hanp.: parkéste ~parkasti 'nepekycuTb’, cp. 136 kqsti 'kycuTb’) wu HaoGopor: ecam mocieygapHblii cor mpow3Hocusca ¢ UHpKyMdseKcHol HHTOHAaLHel, TO B GOABUIMHCTBe HM Telepb 3TOT cor nop MepeHeCeHHBIM YapeHHeM MPOHSHOCHTCA Cc CHJIbHOCPpeAMHHOM MHTOHAaLueli (Hanp.: parségénda~pérsigando ‘ucnyranca’, cp. i8sigafido ‘To xe’, liStioje~lygiojo <*ligiaja ‘poBHoro’), KOTOpoe MpoucXOAHT u3 WUpKyMdseKkcHO;. Hs sroro caemyer, uro mepeHeceHHoe, Kak HM OTTAHYTOe, yapeHue BOSHHKno emé 40 O606uleHuA akyToBOH uHTOHauNMM B nocwleyfapHbIxX ciorax H WHpKyMjeKcho — B mpexyAapubix corax (KaK B JaTBIWICKOM «3bIKe). Takoe pasMuve HHTONAaLMi B CHOrax c MepeHeceHHLIM yRapeHuem uMeeTCA TOJbKO B ceBepo-2KeMaliTcKHx ToBopax; Gowlee K Wry HHTOHalua nepeHeceHHoro yfapenua BCerfa ObiBaeT npepLIBUCcTON. Sto noKasbiBaeT Ha TO, 4TO Ha CeBepe 2KeMAliTCKHX TOBOPOB NepeHoc ymapeHuA HayascA paubule, a Ha tore — no3xke. JlatbilickoMy a3bIKy TOxKe CBOMCTBeHHLI MOGOuHbIe ymapenua, KOTOpEIe B OO/bUIMHCTBe Cly4aeB TaKXKe COXPaHHAM ApeBHMe HHTOHAMUH, HMp.: aklié: aut. aklieji ‘cnentie', ciemins : wT. kaimynas 'coce’. Sto emé pas cBuneTeMbCTBYe€T O TOM, 4TO Mpollecc ccbopMupOBaHHA CHCTeMBI akUeHTyauuH (Cc yAapeHvem Ha Ha4yasie cnoBa)’ 6p CXOAHBIM (HAM MOXOKUM) U B NaTbILICKOM A3bIKe, H B CeBepHbIX FOBOPpaX AHTOBCKOTO AB3bIKa. Retraktion und Ubertragung der Betonung in den litauischen Mundarten V. GRINAVECKIS Zusammenfassung I. Retraktion der Betonung Die Retraktion der Betonung von Ende des Wortes auf den Anfang umfaft das ganze nordwestliche Teritorium der litauischen Sprache. Aber die Gesetze dieser Retraktion sind nicht auf dem ganzen Teritorium gleich. Im Norden selbst in der Nahe der lettischen Grenze, in der Umgebung der Stadte Akmené, Joniskis, Zeimelis, wird die Betonung immer vom Ende des Wortes auf den Beginn verlegt d. h. von einer kurzen Endung wie z.B. vién ~ viena —<allein, eine’, von einer zirkumflektierten Endung, wie z. B. laiike ~ laukai ‘die Felder’, und von der akut betonten Endung wie z.B. vaikam~vaikam ‘den Kindern’. Diese Retraktion trifft man in nordwestlichen Teil des Teritoriums der litauischen Sprache und in der Umgebung von Klaipéda. In der siidéstlichen Richtung des oben erwahnten Teritoriums geht die Betonung auf die ersten Silben nur von einer kurzen Endung tiber (der Herkunft nach auch von einem Akut und Zirkumflex), Das ist das Gesetz der Retraktion der graviert-zirkumflektierten Betonung. 137 Die stidéstliche Grenze der Verbreitung dieses Gesetzes von der Kiiste der Kurischen Bucht, wo der Flu Minija miindet, erstreckt sich ungefahr liber folgende Gegenden: Zemaitiy Naumiestis, Pajiiris, Upyna, Vaiguva, Kurtuvénai, Kuziai, Siauliai (nérdlich), Radvilikis, Baisogala, Upyté, Panevézys (stidéstlich), Vabalninkas und westlich von der Stadt BirZai erreicht sie die lettische Grenze. Stidwarts und éstlich von der erwahnten Linie wird die Betonung nur von einer kurzen Endung (und der Herkunft nach von einem Akut) retraktiert, aber diese Retraktion kann zwiefach sein. In der Umgebung von der Stadt Siauliai, siidwarts von ihr (Pakapé, Kiaunoriai, Kelmé, Kraziai, Pakrazantis, Tytuvénai, Siluva), auch um die Stadt Birzai wird die Betonung immer von einer kurzen Endung retraktiert, z.B. saiisa Saka ~ sausa Saka ‘trockener Ast’ (Kelmé), saiis Sak ‘id.’ (Birzai). Auf dem tibrigen Teritorium, das sich unter der Wirkung des Retraktionsgesetzes von einer kurzen Endung befindet, wird die Betonung nur in dem Falle retraktiert, wenn die vorletzte Silbe lang ist, z.B. saiisa ‘trocken’, aber Saka ‘der Ast’ (Viduklé, Cekiské, Jonava, Ukmergé...). Siidéstliche Grenze der Retraktion von einer kurzen Endung erfolgt ungefahr in folgenden Gegenden: Upyna, Nemakétiai, Viduklé, Simkai¢iai, Ariogala, Cekiské, Kulva, Gelvonai, Giedraitiai, Molétai, Lelitinai, VyzZuonos, Svédasai, Kamajai, Kriaunos. In den niederlitauischen (Zemaitischen) Mundarten verteilt sich die Kraft der Stimme im Falle der Retraktion der Betonung auf alle Silben eines Wortes, z.B. d&ina ~ diena ‘der Tag’, vdkdré ~ vakaré ‘am Abend’. Solche Verteilung der Betonung treffen wir auch in hochlitauischen (aukStaitischen) Mundarten, die mit den niederlitauischen Mundarten in Bertihrung kommen. Das trifft man auch in diesen Gegenden, wo die Grenze der Retraktion des Akuts und graviertzirkumflektierten Betonung geht. Die Uberreste der Betonung auf dem Ende des Wortes im Prozef} der Retraktion der Betonung auf den Anfang des Wortes zeugen davon, daf die Retraktion der Betonung vom Ende auf den Anfang des Wortes allmihlich erfolgt. In den niederlitauischen Mundarten wird die Betonung auf die erste Silbe retraktiert, aber in den hochlitauischen Mundarten auf die vorletzte Silbe (mit wenigen Ausnahmen). Hiner der wichtigsten Faktoren, die Verschwindung der Betonung vom Ende des Wortes bedingen, ist die Reduktion der altertiimlichen akutierten Endungen, z. B. *sausd > sausa > sdus (in den niederlitauischen Mundarten) > saiis (im Becken vom Flu8 Mia). Deswegen ist es verstindlich, daB der Prozef der Verschwindung der Betonung vom Ende des Wortes in den kurzen Endungen (und der Herkunft nach in den akutierten Endungen) begann. Etwas frither begann die Retraktion der Betonung in den nordwestlichen niederlitauischen Mundarten und von dort verbreitete sie sich iiber das lbrige Teritorium der Retraktion der Betonung. Auf solche Weise hatte die Retraktion der Betonung am Anfang zwei Zentren (nordéstliche niederlitauische Mundarten und das Becken vom Flu§ Mii8a), die anscheinend miteinander in Berithrung nicht gekommen sind, und sie haben nur in der Folge der Verbreitung ihrer Teritorien die niederlitauischen und hochlitauischen Retraktion der Betonung vereinigt. 138 Die Retraktion der Betonung konnte nur nach der Verkiirzung der altertiimlichen akutierten Endungen d. h. nach dem 13. Jahrhundert erscheinen. Die Verkiirzung der langen Endungen erfolgte in der lettischen Sprache etwas frtther als in der litauischen Sprache. Der Meinung von J. Endzelin nach ist die Betonung in der lettischen Sprache vor allem vom Ende des Wortes auf den Beginn in diesen Worten retraktiert, in den die Endungen kurz waren (Gr. 33 —32). Daraus folgt, da auch die lettische Sprache einstmals nur die Retraktion einer gravierten Betonung hatte und nur in ihrer weiteren Entwicklung (im ProzeB der analogen Verallgemeinerung, wie auch in den Mundarten der litauischen Sprache) hat sich auch in der lettischen Sprache das gegenwartige System der Betonung d. h. der Betonung auf der ersten Silbe gebildet. Wenn der Prozef der Retraktion der Betonung auf die erste Silbe sowohl in der lettischen Sprache, als auch in den litauischen Mundarten derselbe war, sollen auch Ursachen dieser Retraktion dieselben sein — die Reduktion der (langen) Endungen. Da sich die langen Endungen frither verkurzt haben, sollte auch die Retraktion der Betonung viel friiher erfolgen, als es in den litauischen Mundarten der Fall war. Da keine sprachliche Erscheinung plétzlich auf dem ganzen Teritorium auftauchen kann, sondern sich von einem oder einigen Zentren verbreitet, so ist die Retraktion der Betonung, als Resultat der Reduktion der akut betonten Endungen zweifellos in nordwestliche Teritorien und in die nordlichen Mundarten der litauischen Sprache aus Letland gekommen, danach hat sie auch ein groBeres Teritorium erfaSt. Die obe nerwahnten Zentren der Entstehung der Retraktion der Betonung auf dem Teritorium der litauischen Sprache standen anscheinend in einem engen Kontakt mit den altertiimlichen lettischen Mundarten. Il. Ubertragung der Betonung Fir die niederlitauischen Mundarten, die retraktierte Betonung ausgenommen, ist die Ubertragung der Betonung charakteristisch d. h. die Betonung, die nach einer betonten Silbe entstanden ist z. B.: katé ~katei, der Katze (D.)’. Mit verlegten Betonung werden alle langen (manchmal auch kurzen) Silben ausgesprochen, die nach einer betonten Silbe stehen. Die Ursache der Entstehung der verlegten Betonung war anscheinend die Retraktion der Betonung. Da es nach der Retraktion der Betonung viele Wérter schon mit der Betonung auf allen Silben ausgesprochen wurden, sollte sich auch die Kraft der Stimme in diesen Worten, die Retraktion der Betonung nicht beriihrt hatte, verteilen. Die zweite Ursache der Ubertragung der Betonung ist die Reduktion der langen zirkumflektierten Endungen. Das wird auf folgende Weise bewiesen: im Paradigma der Deklinationen oder Konjugationen ist die verlegte Betonung in diesen Formen, in denen die letzte Silbe lang und zirkumflektiert war, z.B. sdléne < *Suliné ~ Suliné ‘der Brunnen, N. Sing.’ sdlgnes <*Sulinés ~ Sulinés ‘G. Sing., soléne < *Suinén ~ Suline SAkk. Sing.’ s/@iu <*Silinjui ~ Suliniy ‘G. Pl’, aber 56.- lene <*Sulinén ~ Sudline ‘mit dem Brunnen’, sd.lenes < ~ Silinéns ~ Sulines ‘Akk. PI.’ Vom Alter der Verlegung der Betonung zeugt die Intonation, mit der die Wérter mit gegebener Betonung ausgesprachen werden. Wenn die nachbetonte 139