Apie priešdėlėtųjų veiksmažodžių reikšmių aiškinimą „Lietuvių kalbos žodyne“

POR TT UE VEY KAALESBO°T ¥ R08: KLAUSTMALI Vv bYERTUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJA APIE PRIESDELETUJU VEIKSMAZODZIY REIKSMIY AISKINIMA ,,LIETUVIU KALBOS ZODYNE“ J, PAULAUSKAS ,,Lietuviy kalbos Zodyne“ prie&délétieji veiksmazZodziai dedami j atitinkamy neprieSdélétujy veiksmaZodziy lizdus, bet alfabeto tvarka iSkeliami atskirai kaip savarankiski ZodZiai su reik’miy aiSkinimais ir iliustraciniais sakiniais*. Kadangi prieSdélétojo veiksmaZodzZio reik8mé daZniausiai priklauso nuo atitinkamo neprie&délétojo veiksmaZodzio ir prieSdélio reikSmés, tai, aiSkinant Zodyne prieSdélétojo veiksmaZodzio reik’me, reikia atsiZvelgti i Siy dviejy prieSdélétaji veiksmazodi sudarantiy komponenty reikSmes. Kai prieSdélétasis veiksmaZodis iSlaiko atitinkamo neprieSdélétojo veiksmaZodzio reikime, jam aiSkinti daugeliu atveju gali biti panaudota arba atitinkamos neprieSdélétojo. veiksmaZodzZio reik’més aiSkinimas (kartais tik jo dalis), arba tiesiog atitinkamas neprieSdélétasis veiksmaZodis, kurio reik’mé savo vietoje yra paaiskinta. Tai pravartu ir patogu daryti sLietuviy kalbos Zodyne“ dar ir dél to, kad, kaip jau minéta, prieSdélétieji veiksmaZodziai yra greta tos pat Saknies neprieSdélétyjy veiksmaZodziy. Kai prieSdélétojo veiksmazodzio Saknies reikSme prieSdélis visai pakeitia (pvz.: duoti ir parduoti; gauti ir pagauti; tikti ir sutikti ir pan.), tai jo aiSkinimui nepriesdélétuoju veiksmaZodziu ar jo reikSmés apibréZimu negalima pasinaudoti. Kiekvieno tokio prieSdélétojo veiksmaZodzio reiksmé turi bati savarankiskai apibréziama. . ‘ Taigi, aigkinant prieSdélétojo veiksmazodzio reikSme, reikia atsiZvelgti i jos santykj su neprieSdélétojo veiksmaZodzio reikSme. AiSkinant prieSdélétyjy veiksmazodZiy reikSmes, svarbu nustatyti, kaip ivairis prieSdéliai modifikuoja neprieSdélétyjy veiksmazodiu reik’mes. Atskiroms semantinéms veiksmazod%iy grupéms prieSdéliai gali suteikti bendry reikSmiy, pvz., judéjima reiSkiantieji veiksmazZodiiai, pavartoti su prieSdéliu j-, gauna krypties i vidy reik8me (jeiti, jtraukti, jvezti). Tos prieSdéliy reikSmés, aiSkinant jvairiy priesdélétujy veiksmazodziy reik’mes, gali biti ir vienodai formuluojamos. PerZvelgus daugeli prieSdélétyjy veiksmazZodZiy reikSmiy aiskinimy ,,Lietuviy kalbos ! Taip daroma nuo III-jo tomo, Pirmuosiuose dviejuose Zodyno tomuose prieSdélétieji veiksmazodziai lizduose nebuvo atskirai iskeliami, bet priSliejami prie nepriesdélétujy veiksmazodziy reikémiu. 215 Zodyne“, galima konstatuoti, kad prieSdéliy reikSmés juose apibréZiamos trejopai: 1) prielinksnine konstrukcija, 2) prieveiksmiu, 3) kuriuo nors veiksmazodziu. Praktikoje pasitaiko ir nukrypimy, bet apskritai stengiamasi orientuotis i Siuos tris Zodyno redagavimo procese susidariusius aiSkinimo bidus. Kai prieSdélis suteikia veiksmazodziui tik veiksmo galo reikSme ir Sis tampa ivykio veikslo veiksmaZodziu, tai Zodyne aiskinama tiktai Sakniné prieSdélétojo veiksmaZodzio reikSmé. Tik prie tokio aixkinime pavartoto veiksmaZodzio pridedamas aiSkinamojo veiksmazZodzio priesdélis (kartais ir kitas prieSdélis), suteikiantis aiskinantiajam veiksmazodziui taip pat veiksmo galo reikSme. Toks aigkinimo bidas kartais vartojamas ir kitais atvejais. Tuo biidu leksikografui, aiSkinantiam prieSdélétujy yeiksmaZodziy reikSmes, t.y. formuluojantiam aiskinima taip, kad iSrySkéty ir veiksmazZodzio Sakniné reik8mé, ir prieSdélio jam suteikiamoji reikSmé, ir prieSdéliu paZymimas jvykio veikslas, tenka spresti gana sudétinga uZdavinj. Pirmiausia jis turi nustatyti prie3délio reikSme ir tos reik’més aiSkinima susieti su neprieSdélétojo veiksmazZodzZio aiSkinimu arba tiesiog su neprieSdélétaja atitinkamo veiksmaZodZio forma, o taip pat Zitréti, kad ai’kinamasis veiksmaZodis ir aixkinime pavartotas veiksmazZodis bity to paties yeikslo. Be to, aiSkinant prieSdélétojo veiksmaZodzio reikSme, bitina atsiZvelgti i neprieSdélétojo veiksmazodzio ir prieSdélio reikSmiy glaudy tarpusavio rySi, sudaryti neskaidomas prieSdélines reik8mes, nes tik ta sqalyga galima tiksliai suvokti ir aptarti prieSdélétojo veiksmazodzio reikSme. I. PrieSdélétojo veiksmaZodzio reik’més aiSkinimas yra pats paprastiausias, kai prie atitinkamo neprieSdélétojo veiksmazodzio reik’més aiSkinime pavartoto veiksmazodzio pridedamas aiSkinamojo veiksmazZodzio ar kuris nors kitas priesdélis. Taip darome daZniausiai tais atvejais, kai aiSkinamojo veiksmazodzio priesdélis turi tik veiksmo galo reik’me. Pvz.: gelbéti — vaduoti, traukti if bédos ir i8gelbéti — iSvaduoti, ixtraukti if bédos; gerinti — geresnj daryti, taisyti, tobulinti ir pagerinti — geresnj padaryti, pataisyti, patobulinti; irti — gritti, byréti j dalis ir iSirti — sugriiiti, j dalis subyréti. - DaZnai praktikuojama imti tik dalj neprieSdélétojo veiksmazZodzio aiSkinimo — tame aiSkinime pavartotus veiksmazodzius sinonimus (ar sinonima) arba tik apraSomaji aiskinima (atmetant sinonimus) ar jo dalj. Pvz.: kedenti — prie¥ karsimq pasyti (vilnas), pesioti ir iSkedenti — iSpasyti; galabyti — gala daryti, Zudyti ir nugalabyti — nuzudyti; kietéti — darytis kietam, stirti, stingti, tvirtéti ix sukietéti — pasidaryti kietam; kiaulinti — vadinti kiaule, koneveikti ir apkiaulinti — iskoneveikti; jaugti — daryti netvarkq; versti; kimsti, griisti kq i vienq kriiva be tvarkos; minti (trobq) ir sujaugti — suversti, sumesti be tvarkos. Sis prieSdélétyjy veiksmaZodziy reik’miy aiSkinimo bidas retkaréiais taikomas ir tais atvejais, kai, be veiksmo galo reikSmés, aiSkinamojo veiksmazodzio prieSdélis iSkelia ir kuria nors kita reik’me. Veiksmazodzio prieSdélio reikSmé atskirai gali biti nepaaiSkinta ir tada, kai reto veiksmazZodzio reik’mé aiSkinama Zinomesniu veiksmazodziu ar kai toks platiau zinomas veiksmazZodis pavartojamas ai’kinime. Pvz.: uzkeméroti — uzgriozdinti; apgleiznyti — apciupinéti; kerbti — netvirtai rixti ix prikerbti — netvirtai. priristi. 216 Cia reikia taip pat paminéti veiksmazodZius, kuriems prieSdéliai suteikia krypties reikSmes. Kaip Zinome, Sios prieSdéliy reik’més yra’ patios rySkiausios ir gali biti suprantamos netgi be veiksmazZodzio. Todél retiau vartojami judéjimo reik’més veiksmaZodziai su prieSdéliais, reiSkianiais krypti, gali biti taip pat aiSkinami platiau vartojamu veiksmazZodZiu su tuo patiu prieSdéliu. Pvz.: kinklinti — pamazu Zingsniuoti ir parkinklinti — pamazu pareiti; kervinti — pamaiu, nevikriai eiti; kéblinti, joti ir atkervinti — pamazu, nevikriai ateiti, atjoti. Aiskinamojo veiksmaZodZio prieSdélio vartojimas su aiSkinantiuoju veiksmaZodziu néra daznas. Be minéty atveju, daugiau jy sunku bity nurodyti. Mat, prieSdéliai turi ivairiy reikSmiy, kurias gali suteikti tam patiam veiksmaZodiiui. Todél prieSdélétaji veiksmazZodj aiSkinti vien prieSdélétuoju galima tik tada, kai abiejy veiksmaZodziy prieSdéliai turi viena, daugiausia dvi sutampantias ir labai tySkias reikSmes. DaZniausiai prieSdélio reikSme reikia atskleisti kitokiais formulavimais. Zinoma, grieZtos ribos tarp aiSkintiny ir nereikalingy aiSkinti veiksmaZodziy prieSdéliy reikSmiy iSvesti neimanoma. Apskritai, geriau paaiSkinti ir be aiskinimo suprantamas prieSdéliy reik’mes, negu neaiSkias palikti nepaaiSkintas. Reikia pasakyti, kad ,,Lietuviy kalbos Zodyne“ pasitaiko atvejy, kur prie’- délio reikSmé palikta kaip reikiant nepaaiSkinta, Pvz.: pagainioti — pavaikyti; pagaisti — uzZtrukti; pakemeruoti — rankomis ar kuo kitu pamosuoti, pamojuoti; pajaukinti — papratinti. Zodyne neikelta Siy veiksmaZodziy mazybés reikSmé, kuria jiems suteikia prieSdélis pa-, ir tai yra aiskinimo trikumas. Taip pat tik iliustracija, o ne aiSkinimas parodo, kokia reik’me prieSdélis prasuteikia veiksmazodziui pragirkStioti, paaiskintam ZodZiu pragirtauti, o i§ tikryjy reiskian¢iam isleisti girtaujant, viskq pragirtauti. Aiskinimas vienu ZodzZiu pragirtauti tuo labiau netinka, kad savo vietoje Zodzio pragirtauti reikSmé isleisti girtaujant visai neiSkelta, nes jos nebuvo turimoje medZiagoje. Minimais ir panaiiais atvejais prieSdélio reiksme reikia apibréZti apraSomai. Il. ApraSomuoju bidu prieSdélio reik’mé aiSkinama gana daiZnai. Pradzioje buvo minéti trys rySkiis veiksmaZodzio prieSdéliy reikSmiy apraSomojo aiskinimo variantai, kuriuos ¢ia pravartu atskirai apZvelgti. 1. PrieSdélétojo veiksmaZodzio aiSkinimui imama pprielinksniné konstrukcija ir atitinkamo neprieSdélétojo veiksmaZodzio aigkinimas (ar jo dalis — sinonimas), kurio veiksmaZodis (ar sinonimas) paprastai gauna aiSkinamojo, veiksmaZodiio prieSdélj. Pvz.: joti — raitam keliauti, vykti ir prajoti — pro Sali raitam prakeliauti; kasti — kapstyti; rausti; daryti duobe... ir ikasti — jrausti, jleisti i Zemes; kelti — imti, stumti kq aukStyn; déti kq i aukitesne vietq... ir uzkelti — udéti uz ko arba uzdéti ant ko; dribti — kristi, pulti ir Sdribti — iskristi ix ko. Toks aiSkinimo bidas yra palyginti retas; jis taikomas judéjima reiSkiantiems veiksmaZodziams, kuriems prieSdélis suteikia tam tikros krypties reik$me. 2. DazZniau veiksmazZodzio prieSdélio reik8mé aiSkinama prieveiksmiu. Prieveiksmis ir aiSkinamojo yeiksmazZodzio sinonimas su tuo patiu prieSdéliu gali biti vartojami ai’kinant krypties reik’més veiksmaZodzius. Pvz.: atlékti — atskristi artyn; i8varyti — ixginti, iSbrukti laukan; nukarinti — nuleisti Zemyn; apkrauti — apdéti kuo aplink. Tam patiam krypties reikSmés veiksmazodziui aiSkinti gali biti pavartota ir prielinksniné konstrukcija, ir prieveiksmis. Pyz.: prikeverzoti — prieiti artyn prie ko. 217 Ypaé daZnai prieveiksmiai vartojami, aiSkinant prieSdélétuosius veiksmazZodzZius su jvairiomis Salutinémis prieSdéliy reik’mémis. Veiksmazodziams, kuriems prieSdélis suteikia mazybés, intensyvine ir kt. reikSmes, apibrézZti imamas neprieSdélétojo veiksmazZodZio ai’kinimas, tik pridedamas, be atitinkamo Salutine prieSdélio reikS’me aptariantio prieveiksmio kiek, truputj, daug ir kt., dar aiSkinamojo veiksmazZodzio prieSdélis. Pvz.: krésti — déti, drébti kq tirstq ir atkrésti — atidéti, atidrébti kiek ko nors tirsto; kratyti — kq biry pilti, versti ir nukratyti — kiek nupilti; kratyti — smarkiai judinti j Salis, purtint ir uzkratyti — negyvai uzpurtinti; krauti — déti j kriivq ant ko, kur nors ir prikrauti — daug pridéti; karsti — su tam tikrais prietaisais kedenti, Sukuoti vilnas pries verpiant ir pakarSti — kiek pakedenti karStuvais vilnas. VeiksmaZodzZiai, kuriy prieSdélis Zymi mazybés, intensyvine, pralenkimo ir kt. reikSmes, daZnai aiSkinami prieveiksmiu ir tos pat Saknies veiksmaZodiZiu, tik tu rinéiu kita, paprastai veiksmo galo reikSme iSkeliantj prieSdélj. Pvz.: pergasdinti — Jabai isgqsdinti; prikentéti — daug iskentéti; uzkelti — per daug, per aukStai pakelti; prakepti — truputj paskubomis iskepti; pagrubti — Siek tiek sugrubti; apginti — anksciau igginti uz kq; prakelti, uzkelti — anksciau atsikelti uz kq; apgerti, nugerti — daugiau ixgerti uz kq; pergyventi — ilgiau isgyventi uz kq; persikeréti — per daug issikeréti. »Lietuviy kalbos Zodyne“ pasitaiko ir tokiy prieSdélétyjy veiksmazZodziu aiskinimy, kur yra neatsiZvelgta i ai’kinamojo veiksmaZodzio veiksla. Pvz.: pakiauknoti — kiek kiauknoti (=kiek paloti, pakiaukséti); parglidinti — namo glidinti (=parslinkti, parspiidinti namo); iSkézlineti — kurj laikq kézlinéti (=kurlaika pravaikscioti krypuojant). Taip pat neteiktinas ir toks aiSkinimas, kur vienas aiskinantysis veiksmaZodis yra be prieSdélio — eigos veikslo, o antras yra su prie’- déliu — jvykio veikslo, kaip ir aiSkinamasis veiksmaZodis. Pvz.: paglamzuoti — kiek glamiuoti, pamyluoti (=kiek pamyluoti, paglamonéti). 3. VeiksmazodZio prieSdélio reik’més aiskinimui vartojamas kitas veiksmaZodis, kuris vienais atvejais kartu su atitinkamo neprieSdélétojo veiksmazZodzio padalyvio forma, kitais — su jo bendratimi aiSkina prieSdélétojo veiksmazZodzZio reikSme. a) PrieSdélétojo veiksmazodZio reikSmé ai8kinama atitinkamo neprieSdélétojo veiksmaZodzio padalyvio forma ir prieSdélio reik’me i8kelian¢iu kitu veiksmazZodzZiu. PrieSdéliai gali suteikti, be krypties reik’més, dar ir judéjimo reik’me tiems veiksmaZodziams, kuriy Saknies reikSmé nerei$kia judéjimo. AiSkinamojo veiksmaZodzio prieSdélj gauna apibréZime pavartotas judéjimo reik’més veiksmaZodis. Pyz.: jdainuoti — dainuojant jeiti, jvaziuoti; parbildéti — bildant parvykti; atklei- - goti — ateiti rékaujant; keméruoti — rankomis ar kuo kitu mosuoti, mojuoti ir ikeméruoti — mosuojant kokiu daiktu jeiti. Sis prieSdélétuju veiksmazZodziy reik’miy aiSkinimo bidas platiai vartojamas, apibréZiant veiksmaZodZius su jvairiomis Salutinémis prieSdéliy reikS’mémis. PrieSdéliai gali suteikti veiksmazZodZiui sugadinimo, nuvargimo, nuZudymo ar mirimo reikSmes, nors atitinkamo neprie&délétojo veiksmazZodzio reikSmé né nepanaii -j tokiq papildomaja reikSme. Sios prieSdéliy reik’més aikinamos veiksmazZodZiais, bet jy prieSdélis nebitinai tas pats, kurj turi aiSkinamasis veiksmazZodis. Pyz.: i8bristi — sugadinti brendant; perdziiti — sugesti dziistant; pradainuoti 218 (balsa) — sugadinti dainuojant; uzpustyti (dalgi) — sugadinti pustant; prarymoti (rankas) — nuvarginti rymant; nusikaroti — nuvargti bekarojant; nugnaibyti — gnaibant nuzudyti; wikapoti — kapojant uzmusti; nukarkuoti — karkuojant (nu)- mirti. Taip aiSkinami ir prieSdélétieji veiksmaZodziai, reiskiantieji pralenkima kuriuo nors atZvilgiu, atsilyginima ir pan. Pyz.: nuakéti — pralenkti akéjant; apkalbéti, nukalbéti — nugaléti kalbant; persaukti — saukiant nugaléti; uigrybauti — + grybaujant gauti, uzdirbti; wibristi — brendant uédirbti: iSguléti — gulint pelnyti, laiméti; igerti — geriant jsiskolinti; atgrébti — grébiant atsilyginti ir t. t. b) PrieSdélétojo veiksmazZodzio reik8mé aiSkinama atitinkamo neprie$délétojo veiksmaZodzZio bendraties forma ir prieSdélio reikSme iskelian¢iu kitu veiksmaZodziu. Reikia pazyméti, kad tokiy atveju, kai aiSkinime Salia nepriesdélétosios aiskinamojo veiksmaZodzio bendraties formos vartojami prieSdélio reikSme nusakantieji veiksmaZodiiai, yra nedaug, bet jie visi yra aiskis. Kai prieSdélis suteikia veiksmazodzZiui veiksmo galo reik%me, jinai gali biti aiskinama veiksmazZodziu (pa)baigti. Pvz.: atkalbéti — baigti kalbéti; pavalgyti — baigti valgyti; issirpti — baigti sirpti; atgedéti — baigti gedéti; sukomplektuoti — baigti komplektuoti. ; Aiskinamosios formulés baigti kalbéti, baigti valgyti ir kt. reikémé gali biti platesné, negu jomis ai’kinamujy priesdélétyjy veiksmaZodziy atkalbéti, pavalgyti ir kt. Baigti kalbéti reiSkia ne tik veiksmo gala, bet ir jo éjima i galg. Pirmuoju atveju iSkyla jvykio veikslas, tuo bidu sutapdamas su aiSkinamuoju jvykio veikslo veiksmazodziu. Antruoju atveju baigti kalbéti Zymi eigos veiksla. Neziirint tam tikro aiSkinamojo veiksmazodzio ir aikinimo Zodziy neatitikimo veikslo atzvilgiu, 8i formuluoté gali biti vartojama, nes aiSkinamasis veiksmaZodis, turédamas rySkia prieSdélio suteikiama veiksmo galo reik’me, negali biti suprastas i§ paaiskinimo baigti kalbéti kaip eigos veikslo veiksmazZodis. Kai veiksmaZodZiy prieSdélis rodo veiksmo pradzia, prieSdélétieji veiksmaZodziai paprastai ai8kinami veiksmazodziu pradéti arba imti ir aiSkinamojo veiksmazodzZio ar jo sinonimo neprieSdéléta bendraties forma. Pvz.: praregéti — pradéti regéti; susitibuoti — imti siiibuoti; uzvesti (daina) — pradéti vesti; apsirgti — imti “sirgti; pajudéti — imti judéti; sukirbéti — pradeéti judéti. PrieSdélétieji veiksmazZodziai, reiSkiantieji sugebéjima, istengima atlikti paprastuoju veiksmaZodziu reiSkiama veiksma, aiSkinami irgi neprieSdélétojo veiksmazodzio bendraties forma kartu su eigos veikslo veiksmaZodiiais sugebéti, istengti, mokéti ar galéti. Tos reik8més prieSdélétieji yeiksmaZodiiai licka eigos veikslo, kaip ir atitinkami neprieSdélétieji, todél ir jy reik’mé turi biti aikinama eigos veikslo veiksmazodziais. Pvz.: ipasakoti — mokéti (gerai) pasakoti; Sganyti — sugebéti ganyti; nustovéti — galéti stovéti; paloti — mokéti loti; ikalinti — jstengti kalinti; pakepéstuoti — nedailiai krypuojant pajégti eiti. Reikia pasakyti, kad toli grazu ne visy prieSdélétyjy veiksmazodziy reikkmes galima aiSkinti, vadovaujantis kokiomis nors ig anksto sudarytomis taisyklémis. Nemaza prieSdélétyjy veiksmaZodziy turi specifiniy reikSmiy, kuriy aiskinimy nejmanoma jsprausti j jokias taisykles ir kurias reikia apibréZti pavieniui. Pvz.: nugyti — praeiti kokiai nors kino pavirsiaus ligai; paki8ti — apgaulingai duoti; sukirpti — zirklémis padaryti ii medziagos dalis, if kuriu bus siuvamas drabuzis. 219