Tautologiniai veiksmažodžių aiškinimai „Lietuvių kalbos žodyne“

Pol Rep eV KALBOTYROS KLAUSIMATL Vv Pete tu VeOrs @ TS: MO. KS Lo AK A DE M YJ A TAUTOLOGINIAI VEIKSMAZODZIU AISKINIMAI ,,LIETUVIU KALBOS ZODYNE“ A. KUCINSKAITE Tautologiniu vadinamas toks apraSomasis aiSkinimas, kai aiSkinamojo ZodZio reikimés apibréZime vartojamas tos patios Saknies Zodis. , Lietuviy kalbos Zodyne“, kaip ir daugelyje kity kalby Zodynu, tautologiniu bidu daZniausiai ai8kinamos prieSdélétyjy veiksmaZodzZiy reikSmés. Pvz.: .— sujusti imti judéti. prakepti truputj, paskubomis iskepti. perkirsti kertant padalyti j dvi dalis*. Tautologiniais apibréZimais ,,Lietuviy kalbos Zodyne“ neretai aiSkinami ir neprieSdélétieji veiksmaZodziai. Siame straipsnyje kaip tik ir norime atkreipti démesj j tokius atvejus, kuriais pakankamai aiSkiai ir palyginti tiksliai galima atskleisti neprieSdélétujy veiksmazZodZiy reikSmes tautologiniais veiksmo nusakymais. = A. VARDAZODINES KILMES VEIKSMAZODZIAI I. VeiksmaZodZiai, kile i5 daiktavardziu 1. I$ daiktavardZio kiles veiksmaZodis Zymi ne tik veiksma, bet kartu rodo ir objekta, j kurj tas veiksmas nukreipiamas arba kurio tuo veiksmu siekiama. Tautologiniame tokio veiksmazZodZio aiSkinime duodamas platesnés reikSmés veiksmazodis su tos patios Saknies daiktavardzio galininko ar kilmininko linksniu, rodantiu veiksmo objekta. Pvz.: avietiauti rinkti avietes. grybauti rinkti grybus. kirméliauti rinkti kirméles, iexkoti kirméliy. kiskiauti medZioti, gaudyti kiskius. 1 Plg.:noroBopHith roBOpuTb HeKOTOpoe BpeMA; AOKyMATS NOKyNaTb 4TO-Auoo B gonoAHeHue K pakee KyNAeHHOMY; MeperpHIsaTb Tpbi3A, pasgeaaTh Ha wacru. CaoBaph COBpeMeHHoro pyccKoro AHTepatypHoro s3bIKa, AKaaemusa Hayx CCCP, Mucruryr pyccKoro s35ika (toliaa — CCPAS); abwerfen eine Last zu Boden werfen, hinunterwerfen; anfliegen fliegend herankommen. Wéorterbuch der deutschen Gegenwartssprache, Deutsche Akademie der Wissenschaften zu Berlin, Institut fiir deutsche Sprache und Literatur, Lfg. 1—2, Berlin, 1961 (toliau — WDG). 207 balnoti déti arkliui baing. kamanoti uZmauti arkliui kamanas*. ; 2.18 daiktavardZio kilgs veiksmaZodis Zymi ne tik veiksma, bet kartu duoda uZuoming apie veiksmo rezultata ar veiksmo bidg. AiSkinama platesnés reikSmés veiksmaZodzZiu su tos patios Saknies daiktavardzio galininku (kartais su prielinksniu ,,i*) arba inagininku (kartais su prielinksniu ,,su“). Pvz.: kilpoti daryti kilpas. garbanoti daryti garbanas. kepaluoti daryti if teslos kepalus. jausminti kelti, Zadinti jausmus. kamuoliuotis mestis i kamuolj. kaupuoti pilti su kaupu. keruoti augti kerais. gurkSnoti gerti pamazu, mazais gurksniais. galvokuoti debesims eiti galvokais*, 3. I§ daiktavardZio, reiSkiantio jranki, priemone ar medziaga, kiles veiksmaZodis Zymi tuo jrankiu, priemone ar medZiaga atlickama veiksma. Reik’mé nusakoma platesnés savokos veiksmaZodZiu su to daiktavardzio jnagininku (kartais su prielinksniu ,,su“). Pvz.: dirZuoti Jupti dirzu. = kapliuoti Kaupti bulves, darZoves su kapliu, kanabékuoti versti if vezZimo méslq su kanabéku. kiulkiuoti penéti kiulkiais. kankliuoti skambinti kanklémis. cukruoti barstyti cukrum. druskuoti berti druska. auksinti padengti auksu'. 4. I§ daiktavardZio kiles veiksmaZodis Zymi procesa, rodanti, kad subjektas igauna savybiy, panaSiy ji tuo daiktavardZiu reiSkiamo daikto (asmens) savybes ar virsta tuo daiktu (asmeniu). ReikSmé paprastai apibréziama formule ,,virsti kuo“ arba ,,igauti kokiy savybiy“, ,,darytis panaSiam i ka“. Pvz.: angléti virsti anglimi. kauléti virsti kaulu. gintaréti virsti gintaru. miestionéti jgauti miescionio savybiy. gelezéti darytis kaip geleiiai. 7 * Plg.: ceaaaTb HagepaTb u npuKpenaaTb Cegao Ha CnuRy XuUBOTHOrO (AOULagu, OCA uv. nj. Caopapb pyccKoro #3bIKa B ¥eTRIpex ToMax, AKajemua Hayx CCCP, Mucraryr pyccKoro s3b1Ka (toliau— CPA); adressieren die Adresse auf eine Postsendung schreiben WDG. ’ Plg.: mepuTaca noxpbisaTbca nepbaMu; NeTAATh UgTU, gBUraTbCa He npAMO, geaaa neTAu CCPAA; pxaneTb noxpbizarbca pxasyuuxoit CPA; adeln jmdn. in den Adelsstand erheben WDG. 4 Plg.: MHAMTS paspesarb nuaoti pa3sauynble maTepuaabl (gpepecuny, MeTGAA U T. N.); — MACAMTL MG30Tb, NOAUBCTh MACAOM 4TO-AU6O; KpaXMaAMTb MOYUTH Nepeg TAGKeHbeM B pacTBope KpaxmaAad gAa NMpugaHua TBepgocTu, rAAHYa (o Geabe, naarbe) CCPAH; caxapHTb NOChINATh CAXGPOM; COAMTb CbINaTb COAb B KAKOe-A, UAU Ha KaKOe-A. KyuWladHbe, NpuNpaBARTb coabio CPH; angeln Fische mit der Angel fangen WDG. 208 galvijéti darytis panasiam { galvija. kempéti virsti panasiu j kempe*. : 5. I8 daiktavardzio kiles veiksmazodis zymi biisena, rodantia, kad subjektas patiria tuo daiktavardZiu iSreik8to veikéjo kenksminga veiksmq. AiSkinama formulémis ,,biti kieno édamam, grauzZiamam, kapojamam...“ Pvz.: kirméléti biti édamam kirméliy. kirmgrauZoti biti grauziamam kirmgrauzy. kandeéti biti kapojamam kandziy. 6. I§ daiktavardzZio kilusiu veiksmazZodziu pasakoma, kad veikéjas atlieka tam tikras pareigas, kuo nors vertiasi, yra kokios nors profesijos ar socialinés padéties. Aiskinama formule ,,biti kuo, verstis kuo; eiti, atlikti atitinkamas pareigas“. Pyz.: girininkauti biti girininku. kalviauti biti kalviu, verstis kalvio amatu. kareiviauti biti kareiviu, atlikti karine prievole. karininkauti biti karininku, eiti karininko pareigas. dailidziauti verstis dailidés amatu. kerdZiauti eiti kerdziaus pareigas. kampininkauti biti kampininku®. Pazymétina, kad kai kuriy veiksmazodziu, aiSkinamy tautologiniu apibréZimu, nejmanoma jungti i kokias nors reik’mines grupes. Tai individualiis tautologinio aikinimo atvejai, pvz.: kerStauti Ketinti kerSyti, grasinti kerstu; giminiuotis su giminémis laikyti giminyste ir t. t. II. Veiksmazodiziai, kile if biidvardZiu 1. I8 badvardzio kiles veiksmazodis Zymi veiksma, kuriuo objektui suteikiama tuo bidvardZiu iSreikSta ypatybé. Aiskinama formule »daryti koki*. Pvz.: kartinti daryti karty. gelsvinti daryti gelsvq. jauninti daryti jaunq. kietinti daryti kietq, kietesnj. gilinti daryti gilesnj. gardinti daryti gardesnj’. 2. IS biidvardzio kiles veiksmazZodis Zymi bisena, rodantia, kad subjektas ' tikrai ar tariamai turi tuo biidvardziu iSreikSta ypatybe. AiSkinama formule » biti, atrodyti kokiam“. Pvz.: giedruoti biti giedram. juoduoti biti, rodytis juodam. ® Plg.: AeaeneTs Npespaujarbca B Aeg; KOCTeHeTb geAaTbcA TEepgHiM nogo6xo Koctu CCPAS. ® Plg.: KysHeunTS saxuMaTBCA Ky3sHeEUHbIM geaom (npocropey:); nAOTHHYATE BbINOAKATS pabory navtHuxa; G6birh naoTHUKOM CCPAS; cayxurs 6biIrs cayroil, npucayrou (ycrap.) CPA; amlleren ein Amt versehen, fungieren WDG. * Pig: Koporurs geaarn Goaee koporkum CCPAS; pasrsts geaarh pasHsin, pasxoyerubim CPH; altern jmdn., etw. frithzeitig alt machen; aktivieren jmdn,, etw. aktiv machen WDG. M4. Lietuviy kalbotyros kidusimai, V 209 geltonuoti geltonam biiti, geltonam atrodyti. lygiuoti biti lygiam’. 3. I8 biidvardzio kiles veiksmazZodis Zymi procesa, kuriuo daiktas jgauna tuo bidvardziu reiSkiamq ypatybe. AiSkinime vartojamas veiksmazodis darytis su to bidvardZio naudininku arba veiksmaZodis eiti su tos patios Saknies bidvardiniu prieveiksmiu, turintiu priesaga -yn. Pvz.: kartéti darytis karciam. gelsti darytis gelsvam, geltonam. kietéti darytis kietam. geréti darytis geresniam. kilnéti eiti kilnyn, darytis kilnesniam. giedréti eiti giedryn. gyveti eiti gyvyn’. B. GARSAZODINIAI VEIKSMAZODZIAI VeiksmaZodzZiai, kile i§ garsiniy iStiktuky, nusakantiy gyvuliy ar paukStiy balsus, aiSkinami platesnés reikSmés veiksmazZodZiu ir tuo i8tiktuku. Pvz.: karkti rékti balsu ,,kar, kar, kar“ (apie vista). CirikSteréti surikti ,,cirikst“. gagéti rékti ,,ga, ga, ga“ (apie Zaqsj). kukuoti Saukti ,,kuku“ (apie gegute). Tautologiniu bidu ,,Lietuviy kalbos Zodyne“ kartais aiSkinami ir kiti i&tiktukiniai veiksmaZodzZiai, pvz.: képterti képt griiiti. keperkStiuoti eiti keperkst, keperkst. karkSéti karks kark¥ dauzyti. kabuldinti kabuldi, kabuldi musti ar kq kita daryti. Pastarieji iStiktukiniy veiksmazZodziy aiSkinimo pavyzdzZiai atrodo kiek juokingi™. Be to, daugelis iStiktuky ir iS jy kilusiy veiksmaZodZiy téra pazistami tik atskiroms tarméms. AiSkinti j literatirine kalba nejéjusius veiksmazodzZius tokiais pat neZinomais iStiktukais, if kuriy pats aiskinamasis veiksmaZodis kiles, nevertéty. Zodyno vartotojams Zymiai daugiau bity naudos, jei optinis ar akustinis istiktukiniy veiksmaZodZiy vaizdas bitu nusakomas apraSomuoju bidu (kartais sinonimu), o skliausteliuose bity duodama palyginamoji nuoroda j atitinkama istiktuka. Pvz.: 8 Plg.: paBHaTaca 6bITb uAU CHUTaTb cebA paBHbim KOMy-A, CPA; ropuutTh uMmeTs ropbkuti, ropbxogarbili npusxyc CCPAA; ahneln jmdm. dhnlich sein WDG. * Plg.; KpacHeTb cTaHOBUTbCA KpacHbIM, npuo6peTaTb Kpacublii YBeT; MOAOAeTb CTaHOBUTbCR MOAOGbIM, MOAOXKe; MAOTHETh CTdHOBUTbCA GoAee naoTrHbIM CCPASA; TBepaet cTaHopuTbca Teepgbim uAU GoAee TREPgbIM; ACHeT CTGHOBUTbCA ACHbIM UAU GoOAee ACHBIM CPA; altern alt werden WDG. ” Plg.: KyKoBaTb u3gaBaTb Kpuk «KyKy» (o KyKyuiKe); MayKaTb U3ganaTb sByKU «May» (o Kouwike u gpyrux Kouiaubux) CCPAS. 1 Panasiy aiskinimy A. Juska yra daves Zodziy iliustracijoje, pvz.: Kersnoti yra joti kratydamos —kers, kers, kers (A. IOymkesuy, Antosckiii caoBapb cb TOAKOBaHieMb CAOBh Ha PYCCKOMb H MOABCKOME A3bIKaXb, BEI. II (r, I, Bem, 1), Merporpays, 1922). 210 KlibinkStuoti eiti Slubuojant (ple. klibinkst). imekteléti su dusliu garsu kristi ant Zemés kam nors sunkiam, sudribusiam (plg. Znekt). SlumSteléti kristi ant Zemés kam nors minkstam, ¢iuzanciam (plg. Slumt). kliunkteléti Kristi i ka skysta (ple. kliunkt). C. VEIKSMAZODINES KILMES VEIKSMAZODZIAI Tam tikry reikSminiy skyriy veiksmaZodzZiai — vadinamieji mazZybiniai, dazniniai, prieZastiniai, pardpinamieji — ,,Lietuviy kalbos Zodyne“ paprastai aiSkinami nuorodomis i pirminj veiksmazZodj. Atskirais atvejais, kai ty nuorody neuztenka, mazybiniy, dazniniy ir priezastiniy veiksmaZodziy reik’més aiSkinamos tautologiniais apibrézimais. 1, MaZybiniai veiksmazodiiai. Tautologiniuose jy apibréZimuose duodamas tos patios Saknies veiksmazZodis su prieveiksmiais kiek, truputj, pamaiu, palengva, if lengvo ir kt. Pvz.: gasteléti kick nusigasti. kapsteléti truputi pakapstyti. kapstenti palengva kapstyti. kedelenti i¥ Jengvo kedenti. 2. DaZniniai veiksmazodZiai. Tautologiniuose jy aiSkinimuose vartojami prieveiksmiai tarpais, su pertraukomis, nuolat, dainai, ¥en ten. Pyz.: karkséti tarpais karkti. kauktioti kaukti su pertraukomis. kiloti nuolat, dainai kelti ka. lekioti Sen ten lékti. 3. DaZniniai-mazZybiniai veiksma%odziai. Tautologiniuose jy apibrézi-. muose vartojami veiksmo kartojima, lengyuma, silpna veiksmo intensyvuma nusakantys prieveiksmiai ar kitomis kalbos dalimis i&reikStos bido aplinkybés. Pvz.: keplioti daznai, po truputj kepti. kalinéti pamazu, i lengvo kalti vieng po kito. 4. PrieZastiniai veiksmazodziai. AiSkinami formulémis ,,daryti, kad“ su tos patios Saknies veiksmazZodzio tariamosios nuosakos IIT asmeniu. Pvz.: kepinti daryti, kad kepty. kirmydyti daryti, kad kirmyty. _ girgédinti daryti, kad girgidéty. jukdyti daryti, kad juoktys. »Lietuviy kalbos Zodyne“ tautologiniais apibréZimais aiSkinamos veiksmaZodziy reik’més ir kitais, tia nesuminétais, atvejais. Pavyzdiiui, taip aiSkinami ir negausis veiksmaZodziai, kile i8 skaitvardziu, ivardZiy, prieveiksmiy: ketverinti keturis kartus didinti; vienodéti darytis vienodesniam; ganéti biti gana ir t.t. Tautologi8kai da%niausiai aiXkinami ir dviSakniai veiksmazodziai, pvz.: gardZiakasniauti valgyti gardziuosius kasnius; kiSkiakopistauti rinkti kitkio kopiistus. Pagaliau tautologiniais apibrézimais »Lietuviy kalbos Zodyne“ ai8kinami ne vien veiksmaZodziai, bet ir kitu kalbos daliy Zodziai, pavyzdziui, daiktavardziai 211 (globéjas kas globoja; gamtininkas gamtos moksly specialistas; jaunuolis jaunas Zmogus), bidvardzZiai (giibriuotas ‘su gibriais; iltingas kuris su ilgomis iltimis). Kity kalbos daliy tautologinio aiskinimo atvejai Siame straipsnyje nenagrinéjami. * Nors tautologiniai reikSmiy aiSkinimai kai kuriy leksikology laikomi nepakankamais®, tatiau, kaip matéme, tam tikrais atvejais jie visiskai pateisinami ir priimtini dél keliy prieZastiy: 1) Tautologinis apibrézimas pasizymi trumpumu (pvz., garuoti /eisti garus); 2) yra pakankamai aiskus (pvz., kainoti nustatyti kaing); 3) tautologiniu apibréZimu paaiskinama ne tik ZodZio reik’mé, bet parodoma ir Zodzio kilmé ar jo rySys su kitu tos patios Saknies Zodziu (pvz., kairiuoti dirbt kairiqja ranka). Suprantama, tautologiniai ai’kinimai pateisinami tik tada, kai apibrézime vartojamas tos patios Saknies Zodis yra Zodyne paaiskintas apraSomuoju bidu arba plaviai vartojamu sinonimu. AiSkinimai siaurai vartojamais sinonimais apsunkina Zodyno vartotojus. Kartais reikia pereiti net kelias ,,pakopas“, kol galutinai paaiSkéja ai8kinamojo ZodZio reik’mé’*. Tinkamai pavartoti tautologiniai ai’kinimai savo verte beveik prilygsta netautologiniams apraSomiesiems apibrézimams ir Zymiai geriau atskleidzia Zodziy reikimes, kaip sinonimai ar nuorodos. TABTOJOPHYECKOE TOJIKOBAHHE FJIATOJIOB B «CJIOBAPE JIATOBCKOFO A3bIKA> A. KY4MHCKAMTE Pestwme Tapronoru¥ecKHMH onpexeneHHAMH B «CyOBape AMTOBCKOrO ASbIKa> TOAKYIOTCA pasaMyHBIe MpousBoAHBIe riarosbi: 1) HMeHHOTO MpoHcxox*KTeHua (OOpa30BaHHBie OT CyILCCTBHTCJIbHBIX, HIP., kilpoti daryfé kilpas — <neTAATh — OenaTo nerau»; oT npusaraTerbuBIX, uNp., juodinti daryti juo12 Pyz,, J. Galkina-Fedoruk, kritikuodama S. OZegovo Zodyno tautologinius aiskinimus, sako, kad Zodzio Mepxa apibréZimas ,,onpeaeaeHusti pasMep” esas, tiesa, trumpas, bet nepakankamai atskleidziqs Zodzio reikime, nes savo turiniu jis tautologinis. Pig. E, M. TaaKuna-@eaopyk, Cospemenunili pycckuit a3b1K, AeKcuKa, M., 1954, p. 191. 18 RySkus tokiy neleistiny ,pakopy" pavyzdys yra »Lietuviy kalbos Zodyno” V tome: kabarzuoti kabarzu, kabarzu joti. kabarzu kepersu. kepersu_ kiverzai. kiverzai keverzai. keverzai nevikriam, negraziam éjimui nusakyti. Be to, reikia Zitréti, kad tautologiniame apibréZime vartojamas tos patios Saknies zodis nebity aiskinamas, nors ir netiesiogiai, ,idem per idem" (,,ratu”), pvz: gailéti jausti gailestj. gailestis gailéjimas. gailéjimas —- gaileti. 212