Nauji duomenys iš toponimikos

bee Web KALBOTYROS KLAUSIMAL Vv ioe TU iv Os. <T-S 8 MO. Suu A K £2 D ROM Ios A NAUJI DUOMENYS IS TOPONIMIKOS A. VANAGAS 1961 metais Lietuviy kalbos ir literatiros instituto suorganizuoty dialektologiniy-toponiminiy ekspedicijy dalyviai ir talkininkai surinko daugiau kaig 800 kaimy toponimika. I8 viso uZraSyta apie 6000 vietovardziu, kuriy dalis iki Siol buvo negirdéti ir neZinomi. Kai kuriems jau seniai Zinomiems vardams yra surasta naujy variantu, kurie galés padéti teisingiau aiSkinti vietovardzio daryba ir semantika. Praktikos reikalams surinktoji medZiaga naudinga tuo, kad ji leis patikslinti kelias deSimtis dabar Zinomy iSkreipty vietovardziy, daugiausia gyvenamy viety vardy. I§ Siais metais uZra8yty iki Siol neZinomy, arba Zinomy tik i8 ra3ty, vietovardZiy galima suminéti Siuos: Apsta || Apsté up. Pgg. Vilky3kiy mstl., Jaros int. Béltupis up. Pgg. Lauksargiy apyl., Gilandés int. Brideikis up. Sk. Liepaloto apyl. Martiuky k. Cinkupjs up. Vikj. Lebedziy apyl. Gala up. Pkr. Vilinaitiy apyl. Palietiy k. Garspelkditis up. Rs. Paalsio apyl. Paalsio I k., Alsos d8. GaFspelkis up. Rs. Paalsio apyl. Paalsio I k., Alsos kr. Gervynas up. Pgg. Pagégiy apyl. Pavilkiu k., Vilkos kr. Jiodsakis t. Jioéakis up. Irb. VieSvilés apyl. Smalininky k., Sventosios kr. Kreivé up. Pgg. Griezpelkiu apyl. Kreivény k., Vilkos int. Kreivaté up. Pgg. StoniSkiy apyl. BerStininku k., Gégés d8. Medinupé up. Pgg. Katytiy apyl. AniySiy k., SySos kr. Medziuiké up. Pgg. StoniSkiy aypl. Aleknuy k. Mylé t. Mild up. Svné. Tregiiiny apyl. Mylioniy k., j Gildto ez. Nekiéiupis up. Ukm. Lyduokiy apyl. Nuoteky k., Sventosios int. Peleka up. Svné. Ropiskés apyl. Papelekio k. Skédistupis up. Svné. Vosidiny apyl. Stajétiskio k., Svylés d8. Suddupis t. SOudupis up. MzZk. TirkSliu apyl. Jonaiciy k. Sandjs t. Sundjs up. Svn&. Svenéionéliy mst., Zeimenos kr. Zaizdripé up. Slu. Rusnés mst., j Kursiy marias Afglis || Uglis || Jasis ez. Svené, Tretitiny apyl. Zasiny k. Lianaitélis ez. Svné. Sventionéliy mst. Praplésimas ez. Jrb. Dainiy apyl. Greitiy k. 185 Sirvétas t. Sirvétas ez. Svné, Kirkuciy apyl. Kérigkés k, Sniéginis eZ. Svné. Baranavos apyl. PerSuokSnos vs. ° Stritgis eZ. Jrb. Dainiy apyl. Palékiy k. Krakings py. Svné. Jurgelikés apyl. DrarykStiu k. Linga py. Svné. Svirky apyl. Girdény k. Paskrypélé pv. Svné. Kavaltiskés apyl. Jakeliu k. Pauksté py. Syn&, Adutiskio apyl. Linkoniy k. Sdilvis py. Pkr. Mazeikoniy apyl. ir k. Skverbljs py. Ukm. Zemaitkiemio apyl. Antatiltiy k Spuigé py. Ukm. Zemaitkiemio apyl. Antatiléiy k. Vaidminas py. Akm. AukStyjy apyl. Sugingiy k. Aliai b. Svné. Svirky apyl. Nadzius b. Rk. Verksnioniy apyl. Taraldziy k. Skalvfs b. Sl. Kairiy apyl. Kirbaitiy k. Alputai m8. Vikj. LebedZiy apyl. Asinis m8. Synt. Kavaltiskés apyl. Antany k. Legmynés m8. Pkr., Pakruojo apyl. Sudélis m8. Svné. Kavaltiskés apyl. ir k. Gryné b. Svné. Bielioniy apyl: Dauk&iy k. Vaidai b. Ps. Svobi8kio apyl. Gailioniy k. Auksritas kin. Vikj. LebedZiy apyl. Kaiikalné kin. Ukm. Lyduokiy apyl. Jogvily k. Zasiiité t. ZaSita. kin. Pnd. Cedasy apyl. Janikiny k. Kad kai kurie Gia iSvardintujy vardy tikrai galés biti vertingi jvairiems lyginimams ir etimologijoms, gal bit, bent iS dalies galésime pastebéti ir i8 Sin keliy pastaby: Ezero vardas Ajiglis, vartojamas greta suslavintos lyties Uslis (plg. liet. anglis rus. yeoo), turi dar viena varianta, tiesa, jau beveik uzmirsta — Jéisis, Ezeras Ajglis yra keliy ezery grupéje, kurioje kitas, visai netoli esas, eZeras vadinasi Misis. Abu vardai — Jiisis ir Misis — labai asocijuojasi su apeliatyvais jasy ir miisy. Sity dviejy visy vartojamy bendriniu Zodziy analogija galéjo turéti jtakos eZery vardams Jiisis ir Miisis. Galima manyti, kad poros seneliy teZinomas vardas Jasis dél minétos analogijos galéjo atsirasti i8 *Juosis, kurio Saknj juos-, gal biit, galétume gretinti su bendriniu Zodziu judsti ,,juodéti*, judsvas ,,ne visai juodas“. Tada vardus Afiglis ir *Juosis, gal bit, galétume laikyti lyg ir sinoniminiais. Tuo atveju ezero vardas Afglis turéty perkeltine reikme. Pastebétina, kad vienas vietinis senukas rusas, gerai Zinas visos grupés eZery vardus, dar ir dabar jaucia eZero vardo Ajfglis semantika ir neklausinétas paaiSkina, kad tai »wépupii, juodas*. MiSko varda Asinis, tariama asinis, galima lyginti su upiy vardais Asinis (Sasnava, VabalkSnés int.), Asyté (Imbradas, ij Auslo eZ.) ir kitais Sios Saknies -hidtonimais*, kuriy Zodzio pradzios a kai kas raSo su nosine ir lygina su apeliatyvu qsd. Jeigu misko vardas Asinis turéty ka bendra su qsa, tai vietos Zmoniy jis bitu iStariamas *isinis. Dél Asinis plg. asfs =asiftklis. Dél Asinis m§., Asinis up. semantikos ' Placiau 2r, B. Savukynas, Ezery vardai, vLietuviy kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, 186 * plg. Asiikljs up. (Babtai, Nevézio int.), Asiiiklé up. (1. Debeikiai, Bigulio d3. 2. Svédasai, MaleiSos int.). Pievos vardas Sdlvis yra neatskiriamas nuo bendrinio, literatirinéje kalboje retai vartojamo, Zodzio salvéti_ ,,sunktis, varvéti, tekéti* (Daugai, Nemunaitis), salvéjimas ,,la8éjimas“ (Linkuva). Upés vardas Apsté || Apsta (VilkySkiai, Jaros int.) papildys grupe lietuvisky hidronimy, siejamy su liet. apusé, lat. apse, pr. abse. Savitai idomus ‘yra pievos vardas Spuigé. Lietuviy kalbos ir literatiros instituto ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ kartotekoje i8 tos patios apylinkés (Zemaitkiemio) yra uZraSytas bendrinis Zodis spuigé ,,pieva, kuria pavasarj vanduo uZlieja“: nedaug bus Sieno spuigése, mat, pavasari maza vandens buvo. Dabar nelengva pasakyti ar pievos vardas Spuigé yra atsirades iS apeliatyvo spuigé, ar apeliatyvas spuigé yra ne kas kita, kaip da%nai vartojamas tikrinis vardas. Daugiau nei bendriniy, nei tikriniy ZodZiy su Saknim ‘spuigkol kas, rodosi, nezinoma. Eero vardas Stritigis yra pirmas Sios Saknies hidronimas miisy vardyne. Jis sietinas su apeliatyvu strivgas ,,trumpas“, striigis ,.trumpasis“ (Sakyna), sfriugéti ,,trumpéti* (Radviliskis), striiginti ,trumpinti* (GruzdZiai). Dél semantikos plg. Trwmpé up. (1. Erzvilkas, Vidaujos kr. 2. Gargidai, Zvelsos d8. 3. Jurbarkas, Kamés int., ir kt.). Kalno vardas Zasiité, tariamas zaSita., greta Zasds kalnélis, viensédzio vardas Zasinigkis dél Zodzio pradzios z gali biti séli8kos kilmés. Ypaé idomus yra upés vardas Gald. Saknis -gal-, daznai pasitaikanti vietovardZiuose, daugiausia gyvenamujy viety varduose, yra ne karta kalbininky aiSkinta. K. Biiga gyvenamy viety pavadinimy antraji komponenta -gala yra siejes su lietuviy apeliatyvu gdlas, lat. gals reik8me ,,KOHeIL, OKPe€CTHOCTb, o6nacTh“*. PlaGai apie lietuviskus vietovardZius su -gala raSé R. Smitleinas, Saknj -gala lygines su lietgalid, galéti3. Pastaruoju metu V. Gudelis apie vietovardZius su -galpaskelbé straipsnj*, kuriame davé savg originalia, tiesa, lingvistiskai ne visai motyvuota, Saknies -galetimologija. V. Gudelio manymu, prabaltiskoji forma gala galéjo reik8ti ,,vanduo, Slapia vieta, klampyné, pelké“?. Pakruojo raj. upés vardas Gald bus pirmas vienkamienis nepriesaginis Saknies -galupévardis lietuviy vardyne, ir, matyti, bus reikSmingas vietovardziy Saknies -gal-semantikai toliau aiSkinti. Varénos raj. Dubitiy apyl. iki Siol buvo Zinomas kilmininkinis eZero vardas Lynezerio @zeras. Siemet uzra’ytas Sio eZero vardas Lynas suponuoja tokia LjneZerio ero atsiradimo eile: Ljnas ez. > LYnezeris ez. > Lynezeris k. > Lynezerio @zeras. Dél Lynas || LjneZeris plg. Aklas \| Aklazeris (Liubavas). ; Labai idomios paralelés yra uZfiksuotos miesto ir upés vardui Viesvilé : Viesvilvé, Viesulvé, plg. Viesulvén girid (ten pat), viesulvénas ,,VieSvilés gyventojas“ (uZra8é El. Grinaveckiené). Dabar nelengva pasakyti, kuri i8 trijy formu — Viesvilé Viesvilvé, Viesulvé — yra senesné, kuri pirminé ir kuri iSvestiné, tatiau jau pats Siy varianty buvimas griauna Zinoma R. S§mitleino duota upés vardo Viesvilka ir .2 K. Baga, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1958, p. 251; 134. 3R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, I, Toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 153. 4 Zr. Geografijos metraStis, t. 3, Vilnius, 1960. 5 Ten pat, p. 74. 187 miestelio vardo Viesvilé aiSkinima®, R.: Smitleinas teigia, kad vietos gyventojy kartais (0 ne visada, kaip mano R. Smitleinas), pasakoma upés vardo forma Viesvilka yra sena, o miestelio vardas Viesvilé formanto -ka nebeturi todél, kad vietos gyventojai vokietiai ji yra numete. Upévardi Viesvilka jis skelia j dvi dalis viesir -vilka ir -vilka lygina su lietuviy apeliatyvu velka ,,valka“, lat. valks »upokSnis“. Mums rodosi, kad upévardyje Viesvilka, jokios -vilk-, -velk-, -valknéra, o formantas -kyra naujai atsirades, kaip jis neretai atsiranda ir kituose lietuviSkuose upiy varduose (plg. Upélé — Upélka, Vabalé — Vabdlka, Vyzuona — Vyzinka, ZieZmara — Zieimdrka, Akmena — Akménka), todél aiSkinimui reikéty pasirinkti ne Viesvilka, o Viesvilé || Viesvilvé || Viesulvé. Keliems dabar vietos Zmoniy Zinomiems ir oficialiai vartojamiems gyvenamyju viety vardams uZra8yta kity varianty at senesniy lyéiy, pvz.: Baltiiniské k. Svené. Vosiiiny apyl. — senas Sio kaimo vardas Griodziai. Bandariské k. Svné. Vosiiny apyl. — senas vardas Noréliai t. Nordliai. Kaltanénai mstl. Svné. — greta vartojama ir forma Kaltanénys. Kniceriské k. Svné. Kirkutiy dpyl. — senas vardas Bulbieniai. Milésai k. Svn&. Svirky apyl. — senas vardas Vasilkai. Stepanovstizna k. Svné. Kirkutiy apyl. — kitas vardas yra Gudeliai. Subatiské t. Subadiské < *Subaciské k. Svné. Adutikio apyl. — senas vardas Meskiniai. Siais metais surinkta toponiminé medZiaga rodo, kad dokumentuose, spaudoje, iSkabose, pakeliy rodyklése, Zemélapiuose ir kitur dar daugelio vietovardziy yra iSkreiptos, netikslios formos. Vien Svenéioniy rajone konstatuota kelios deSimtys tokiy i8kraipymy, kuriy akivaizdesnius tia ir suminésime (pirmiausia eina literatirinei kalbai teiktina forma): Aidikai k. (netiksl. Gaidukai) Bielioniy apy). Akmenjniské k. (netiksl. Akmeniské) Svirky apyl. Atdéukai k. (netiksl. Gataukai, Gataukos) Svirky apyl. Aucfnos k. (netiksl. Audina, Aucinas) Bielioniy apyl. Baltrutiské k. (netiksl. Baltrutiskés) Ropiskés apyl. Bérzuvis || BerzZuvys ez. (netiksl. BeZuvJs) Bielioniy apyl. BerzZuvio k. Bielionys k. (netiksl. Belionys) Bielioniy apyl. Gasiiliské k. (netiksl. Gasiuliskiai) Strinaitio apyl. Gyliské k. (netiksl. Giliskis) Jurgeliskés apyl. Girdzitliské k. (netiksl. Girdziuliskiai, Girdziuliskiai) Tretitny apyl. Guzéniské k. (netiksl. Guzeniiké) ModjZiiiny apyl. Jacitinai k. (netiksl. Jaciinai) Treéiiny apyl. Janitiské vk. (netiksl. Janutiskis) RopiSkés apyl. Juodynas ez. ir k. (netiksl. Jodinas) ReSkutény apyl. Krasuona k. (netiksl. KraSona) Kirkutiy apyl. Kretionas || Kretionis ez. (netiksl. Kratonas, Kretonas) Reskutény apyl. Kretéonys k. (netiksl. Kretonys) ReSkutény apyl. Kryéeélés k. (netiksl. Kri¢elés) Bielioniy apyl. Kiurpés k. (netiksl. Kurpé) Grigaliiny apyl. °R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, I, Toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 125. 188 Kiusliské k. (netiksl. Kusliskiai) Strimaitio apyl. Lygumai k. (netiksl. Lygimai) Grigaliiny apyl. Margimiskis k. (netiksl. Margimiskiai) Modziiny apyl. Medixiénys k. (netiksl. MeduiSonai, Medugonys) Treciinu apyl. MélInykai k. (netiksl. Melnikai) Strinaitio apyl. Me&kiniai vk. (netiksl. Meskiné) Treviiiny apyl. Miediénys k. (netiksl. MeZionys) Modziinu apyl. Myliai k., vk., gelez. st. (netiksl. Miliai) Strinaitio apyl. Kaimo pavadinimas i8 upés vardo Mylé. Myliénys k. — (netiksl. Melionys, Milionys) Tretiiny apyl. Kaimo pavadinimas i§ upés vardo Mylé, plg. to paties rajono Svyla up. — Svyliénys. k Minéliské vk. (netiksl. Mineliskiai) Strinaitio apyl. Moliiinigké vk. (netiksl. Maliiiniské) Grigaliiny apyl. Papiské k. (netiksl. Papiskiai) Bielioniy apyl. PérSaukitis k. (netiksl. Persuksta, PerSukstis) ModZiiny apyl. — i8 suslavinto. PerSuksStot. Persuoksna up. ir vs. (netiksl. Per’oksna) Baranavos apyl. Pervéenigké k. (netiksl. Perveniskis) ReSkutény apyl. Rekiciai k. (netiksl. Rekuciai) ReSkutény apyl. Riidabestis k. (netiksl. Rudabestis) Vidutinés apyl. Sakaliské k. (netiksl. Sakaliskés) Tretiiny apyl. Stajétiskis k. t. Stajéciskis, Stajéciskis (netiksl. Stajatiskis) Vositiny apyl. Stigliai k. (netiksl. Stugliai) Kirkutiy apyl. Svyla up. ir vk. (netiksl. Svilka) Vosiiny apyl., plg. Svy/a k. Ignalinos raj ‘Svyliénys k. (netiksl. Svilionys, Svilonis) Vosiiny apyl. — i8 upés vardo Svyla Svirkos k. (netiksl. Svirkai) Svirky apyl. Sakaliské k. (netiksl. Sakaliskiai) Strinaitio apyl. Sauciské || Usauciské <*U2Sauciské vk. (netiksl. Uzautiské) Kirkutiy apyl. Vaikiiciai k. (netiksl. Vaikudiai) Bielioniy apyl. Vajtionis eZ. (netiksl. Vajonis) ReSkuténu apyl. Rékutiy k. Véziské k. (netiksl. Viaziské, Viaziské) Jurgeliskés apyl. Véjiné k. (netiksl. Vejiné) Juodiskio apyl. Zadvarnykai k. (netiksl. Zadvornykai) Grigaliiny apyl. Zvyriai k. (netiksl. Zvirkai) Svirky apyl. Santrumpos apyl. — apylinke b. — bala di. — deSinysis (intakas) ez. — ezeras gelez. st. — gelezZinkelio stotis int. — intakas k. — kaimas kin. — kalnas kr. — kairysis (intakas) mstl. — miestelis 189