Prieškirtinių ilgųjų balsių ir dvibalsių „ie“, „uo“ trumpinimas žemaičių dounininkų tarmėje

LILSEYT UV IY KALBOTYROS K LA U-S' I'M A] V LIE T UV-0QO'S TS R-M O K S L Ų -A K A D E M I J A PRIEŠKIRTINIŲ ILGŲJŲ BALSIŲ IR DVIBALSIŲ ie, uo TRUMPINIMAS ŽEMAIČIŲ DOUNININKŲ TARMĖJE B, ROKAITĖ I. Bendrieji trumpinimo dėsniai $ 1. a) Žemaičių dounininkų plote, kurio riba vakaruose siekia Paluknę, Kalnalį, pietuose Lieplaukę, Lauko Sodą, Tryškius ir rytuose Klykolius, pastebimas nevienodas balsių ą, ¢ (<an, en), i‘, uw ir dvibalsių ie, uo (<é, a) ilgumas. Kitose žemaičių tarmėse šie balsiai ir dvibalsiai visada ilgi, o minėto ploto dounininkai juos ilgus turi tik kirčiuotus pagrindiniu — senoviniu (visada) ir atitrauktiniu kirčiu (antrame nuo galo skiemenyje, jei galūnė trumpa). Dažniausiai jie ilgi ir pokirtiniuose skiemenyse. b) Prieškirtiniai ilgieji balsiai ir dvibalsiai ie, uo trumpinami. Išsiskiria du trumpinimo atvejai: 1) kai šie balsiai ir dvibalsiai yra nekirčiuoti; 2) kai jie turi atitrauktinį kirtį. Antruoju atveju trumpinama ne visada. Trumpėjimą apsprendžia skiemenų skaičius ir galūnės ilgumas. Visada ilgieji balsiai ir dvibalsiai ie, uo sutrumpėję, kai yra trečiame ar tolesniame nuo žodžio galo skiemenyje, pvz.: lidéka ~ lydeka, krū.malė ~ krūmaliū, pėdėlūs ~ pėdeliūs (Lc). Būdami antrame nuo žodžio galo skiemenyje ir turėdami atitrauktinį kirtį, ą, ę (<an, en), i*, uw ir ie, uo (<é, a) sutrumpėja tik tada, jei galūnė ilga, pvz.: būris ~ būrys, žvirinū ~ žvyrynį, Zolie ~ žolė, bet: būrūs ~ barius, žūolės ~ žolės (Lc). PrieSkirtiniai ilgieji balsiai ir dvibalsiai ie, uo būna sutrumpėję, kai kirtis atitrauktas iš trumpos antrinės galūnės, pvz.: pirdks ~ pyrdgas, plėšėks ~ plėšikas, krėslėks ~ krėsliūkas (MZ). c) Kartais sutrumpėja ir pokirtinių vidurinių skiemenų balsiai ir dvibalsiai ie, uo, jei žodis turi kelis ilgus pokirtinius skiemenis, pvz.: pdjęriūu ~ paémiau, baidomiios ~ baidomos „baidomės“, vėlnonūoms ~ vilnonoms „vilnonėms“ (Trk), klaipėdūo ~ Klaipėdoje, parsėdėnau ~ pdrsodinau, prūosavėjont ~ prėsavojant, saugėjūu ~ sdugojau (MŽžč), išmiečėjūu ~ išmėčiojau (Gd), nepavėgiem ~ nepūvogėm (Pvr). Daug dažniau pokirtiniuose skiemenyse ilgieji balsiai ir dvibalsiai ie, uo (<é, a) išlieka nesutrumpėję. 171 2. Atskirų balsių (ir dvibalsių ie, uo) trumpinimas a) i’, w § 2. PrieSkirtiniai i*, w' trumpinami dvejopai: iki pusilgiy ir iki trumpų. i, u <i’, w turi daugiau minėto ploto vidurys — Židikai, Leckava, Laižuva, Mižaičiai, Gadūnavas, Nevarėnai, Pavirvytė (prie Tryškių), Eigirdžiai, Lauko Soda, pvz.: a) Nekirčiuoti: lideku ~ lydėkų, murė. nę ~ mūrinė (Žd), linūo ~ Iyndja, rudinu ~ rūdynų, rupieję ~ rūpėjo (Zb), pušinėlė ~ pušynėliai, rikštėlę ~ rykštélé, sovinūoje ~ suvyniojo, drukt'ėsnis ~ drūktėsnis, sun'ėlis ~ sūnėlis (greta: ku.zavėlis ~ kūzavėlis „toks avilys“, palu.kiek ~ palūkėk, Lc), patiliete ~ patylėti, ritėli ~ rytėlį, Zidiete ~ žydėti, krumė.lis ~ krūmėlis (LZ), grižiūu ~ grįždu, rilėu ~ ryliūoja „dainuoja“, rukščausis ~ rūkščiausis (MŽžč), nusigivéna ~ nusigyvėno, musėjė ~ mūsiėjai „mūsieji“ (Pvr.), virešūnūoji ~ vyresnioji, kulies ~ kūlėjas (Eig), pilūitis ~ pylūitis, pjuklielis ~ pjūklėlis (Gd), skilele ~ skylėlė, lupėlę = lūpėlė (Lks). b) Atitrauktiniu kirčiu kirčiuoti i, u', taip pat esti sutrumpėję iki trumpų ir tariami su trumpine priegaide, jeigu galinis skiemuo ilgas, o atitrauktinis kirtis yra antrame nuo galo skiemenyje. Be to, jie sutrumpėja iki trumpų visada, kai atitrauktinis kirtis yra tolesniame skiemenyje, pvz.: tilūoms ~ tylomis, būris || bit.ris = būrys, grūdū ~ grūdai (Lc), grinūos ~ grynos, rūšū ~ rūšiū (LZ), givatės ~ gyvatės, kilė ~ kyliai, ritūo ~ rytėj, rišis ~ ryšys, skilie ~ skylė, drūktū ~ drūktai, rūsė ~ rūsiai, trūktėnū ~ trūktinai (Mžė), kūlie ~ kūlė, sūnūus ~ sinaiis (Gd), givūos ~ gyvės, piplis ~ pyplys „tokia žuvis, vijūnas“ (Lks). § 3. a) Atitrauktiniu kirčiu kirčiuotų i, w (<i', w’) trumpumas leistų manyti, kad prieškirtiniai i', w', galimas daiktas, bus sutrumpėję dar prieš gaudami pagrindinį kirtį ir taip išlikę trumpi (plg. dar e, 9 <ie, uo<é, a tokiu pat atveju). Tai rodytų ir pavyzdžiai su trumpais i, u (<i', uw') ir ę, 9 (<ie, uo), kai kirtis atitrauktas iš trumpos antrinės galūnės (plg. pirėks ~ pyrūgas, plėšėks ~ plėšikas). Ilgųjų trumpėjimas bus vykęs vienu metu, t. y. atitrauktinis kirtis ilguosius balsius (ir dvibalsius ie, uo) abiem atvejais bus radęs jau sutrumpėjusius, nes kirčio atitraukimas iš trumpos antrinės galūnės, kaip Zinoma!, sutampa su kirčio atitraukimu iš ilgos galūnės į ilgą skiemenį. b) i., u. <i, w būna daugiau vakarinėje ir rytinėje ploto dalyje (Paluknė, Ylakiai, Kalnalis, Klykoliai), nors labai griežtos ribos tarp trumpų ir pusilgių i, u< i*, w (prieškirtinių) išvesti negalima, nes jie dažnai maišomi (pvz., Tirkšliuose sakoma i., u., bet e, 9 <ie, uo). b) ie, uo ~ ė, 0 $ 4. Lk. ė, o žemaičiai taria kaip ie, uo, Minėtas dounininkų plotas šiuos ie, uo sutrumpina tais pat atvejais, kaip ir i“, u'. Labiausiai prieškirtinius ie, uo (<é, a), kaip ir i', u', trumpina ploto vidurys — Židikai, Leckava, Laižuva, Tirkšliai, Mižaičiai, Gadūnavas, Pavirvytė, Nevarėnai, Želvaičiai (Telšių raj.), Eigirdžiai, Lauko Soda. Čia ie, uo suvienbalsinti ir tariami ę, 9, pvz.: ! Žr. V. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių kirtis, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 1, Vilnius, 1957 p. 114. 172 a) Nekirčiuoti: melėnę ~ méléné „mėlynė, Vaccinium Myrtillus“, protioks ~ protingas (Zd), sęklėlęs ~ sėklėlės, romėlė ~ romėliai „rėmeliai“, skolioks ~ skolingas (Žb), ret'élis ~ rėtėlis, nedroviekęs ~ nedrovékis, pocienę ~ Pocienė (Le), kręslėlę ~ krėslėlio, perėmūos ~ pėrimos „pėrimasis“, poré.lis ~ porėlis „porelė“ (L2), lelaéu ~ Léldiciy (k.), letėnė ~ Lėtėniai (k.), džovėn ~ džiovina (Trk.), megiSp ~ méginsiu, notiend ~ Noténai (k., Mžč), veZdute ~ véZduti, motinéle ~ motynélé (Gd), nemokiejau ~ nemokéjau, vokitéjes ~ Vokytijos (Pvr), tevinę ~ tévyné, lovéle ~ lovėlė (Eig), sediete ~ sėdėti, klojė.ma ~ klojimą (Lks). b) Kirliuoti atitrauktiniu kirčiu: vėžis || vi¢Zis ~ vėžys, kokdi || k*gkéi ~ kokiė (Zd), tėvą ~ tévij, bloga ~ blogai, špokū ~ špokai (Zb), sėklėlės ~ séklelés, vėdarū ~ védarai, vėbėla ~ obulai (Lc), bégli ~ bėglių, kroklis ~ krokljs ,,réksnys“ (LZ), bésédiinti ~ besédanti, pédiios ~ pėdos, palpvie ~ palovéjé (Trk), klėbis ~ klébys, vėla ~ vėlai, 29plis ~ žioplys, žmėgūus ~ žmogaūs (MZE), mélénés ~ mélenés, vovérie ~ voverė (Eig), gréblis ~ gréblys, trobiio ~ trobojé (Lks). § 5. a) e, 0 <ie, uo (<é, a), kirčiuoti atitrauktiniu kirčiu, būna trumpi, o ¢, 9 trumpumas rodo, kad pagrindinį kirtį jie bus gave jau sutrumpėję. Jeigu ie, uo, dar būdami nesutrumpėję, būtų gavę pagrindinį (atitrauktinį) kirtį, tai jie nebūtų galėję ir sutrumpėti, kaip ir kirčiuoti pagrindiniu-senoviniu kirčiu. b) Šalia ¢, 9 < ie, uo pasakomos formos su vos girdimais i, u ('e, *o), kaip: vėžis || vėžis ~ vėžys (Žd), raudtonūoji ~ raudonoji (Trk). Dažniau taip aptrumpėję ie, uo būna kirčiuoti atitrauktiniu kirčiu. Tokius 'ę, "o turi rytinis ir vakarinis ploto pakraštys (Viekšniai, Ylakiai, iš dalies Paluknė), nors pačiame vakariniame ir rytiniame minėto ploto pakraštyje prieškirtiniai ie, uo (<é, @) yra nesutrumpėję, ir tik atskiruose žodžiuose jie suvienbalsėję ir tariami e, 9, pvz.: motejduskis ~ Motiejauskis (pvd.), vęsokėsnu ~ visokėsnių, drobėnė ~ drobiniai (Plk), dėbėlgina ~ dobiliena (Kal, Ms), jeraté ~ ėrdičiai, jonienę ~ Jonienė, voverikštę ~ voveryksté „vaivorykštė“ (KIk). Tuo būdu, stipriausiai pasireiSkes ploto viduryje (plg., § 4), trumpéjimas silpnéja i rytus ir vakarus. Dvibalsiai 'ę, *p šalia ę, 9, gal būt, rodytų, jog prieskirtinių ie, uo trumpėjimas dar nėra pasibaigęs. § 6. ie, uo <é, a trumpėjimas (sediete ~ sėdėti, trobėlę ~ trobėlė) geriausiai rodo balsių trumpėjimo laiką. Trumpi g, 9 galėjo atsirasti tik iš jau susiaurėjusių é, da. Vadinasi, dounininkų tarmių prieškirtinių balsių trumpėjimas turi būti vélesnis už a, é> uo, ie. Jeigu prieškirtiniai balsiai būtų pradėję trumpėti prieš a, é siaurėjimą, tai tada ir 4, ė būtų sutrumpėję ir sutapę su trumpaisiais a, e, kaip kai kuriose rytų aukštaičių tarmėse. § 7. Prieškirtiniai i*, u' ir ie, uo yra sutrumpėję ir skoliniuose, pvz.: silūos ~ sylės, skupdute ~ skūpduti „Šykštauti“, trubėlės ~ trūbėliais „vamzdeliais“, bednistie ~ biednystėje, cekūunęs ~ ciekaiinios „smalsios“, merdusem ~ mierūosiam „matuosim“, SveZé.Siu ~ šviežėsnių, bagotiesnis ~ bagotėsnis, šmotieli ~ šmotėlį „gabalėlį“. )o,e~ae § 8. Sutrumpéje ir prieSkirtiniai 9, g<an, en. Dvibalsiai ou, ei<an, en minétame plote (Mosédis, Skuodas, Klykoliai) leisty manyti, kad trumpéjimo metu šių dvibalsių jau būta. Prieškirtiniai 9, g<an, en dažniausiai virtę visai trumpais; kartais jie būna pusilgiai, pvz.: 173 a) Nekirčiuoti: drosė. snis || druslesnis ~ drąsėsnis, grožėn ~. grąžina, kosnéle «me kaqsnélio, Zusitis ~ Zqsytis, Zosinlelis ~ Zqsinelis, gręžė ~ greZéi, tevésngs ~ tevésnés ,laibesnés®, tęsė ~ teséi (greta (Trk): ku.snielis ~ kąsnėlis, Zo.séle ~ žąsėlė, ti.vibe ~ tevybé ,laibumas®, tisis ~ tesys „,tęsies“). b) Kir&iuoti atitrauktiniu kirčiu: drūšū ~ drąsiū, žūsū || žėsū ~ Zqsij, 29sénélus ~ žąsineliūs, 20séis ~ 2qsiés, tėvū ~ tevai, tėvūoms ~ tevomis ,laibomis*. § 9. Didžiausią tendenciją trumpéti prieskirtiniai ilgieji balsiai ir ie, uo (<é, d), kaip matėme, turi maždaug minėto ploto viduryje — Židikai, Leckava, Mažeikiai, Laižuva, Seda, Nevarėnai, Telšiai, Eigirdžiai, Lauko Soda. Tai lyg centras, nuo kurio einant trumpėjimas mažėja. Prieškirtinių ilgųjų trumpėjimo plotas didele dalimi sutampa su regresyvinės balsių asimiliacijos plotu; galimas daiktas, kad tarp trumpėjimo ir balsių asimiliacijos yra koks nors ryšys. Santrumpos Eig — Eigirdžiai, Telšių r. Gd -— Gadūnavas, Telšių r. Kal — Kalnalis, Kretingos r. Lz — Laižuva, Mažeikių r. Lks — Lauko Soda, Mažeikių r. Lec — Leckava, Mažeikių r. Mzé — Mižaičiai, Mažeikių r. Ms — Mosėdis, Skuodo r. Plk — Paluknė, Skuodo r. Trk — Tirkšliai, Mažeikių r. Žb — Žibininkai, Mažeikių r. Zd — Židikai, Mažeikių r. COKPAIIĮEHHE IMPEJĮVJJAPHbIX JIOJITHX TMJIACHbIX H JUSTOHIOB ie, uo B TOBOPE )XKEMAKTOB JĮOYHHHHHKOB B. POKAKTE Pe3iome CeBepuoli H cpejnueli uacTH xewaliTOB JoykHHHHKOB (JKuaukai, Jisiukasa, Maxeiksaū, Jlaikysa, Cana, Taapwsii, Jlayko Copa) xapaktepHo cokpamenne npeAyAapHbIX JIOJITHX į, u, o~q, ¢~¢ H ie~é, uo mo. Jlojnrne rjacusie H AH(PTOHTH ie, uo COKpAWAIOTCS TOJbKO B Ge3yjijapHOM I[OJIOXXEHHH HJIH MO0J peTpaKLHOHHbIM V/ĮapeHHeM. Tnacnsie i, u Ho 0~q, g~¢ COKpPAW@AIOTCH AO KpaTKHX HJIH MOJYAOJIrHX (givend ~ gyvendi ,,Tol Xu, -na‘‘, buris~barys ,,ToJina““, grezé~greZéi ,,Thl ceepaua, -Jia““, Zusitis ~Zqsytis ,,FyCEHOK'‘), a ie~¢é, uo ~o valle BCEro npeBpAWAOTCH B MOHODTOHTH H MPOH3HOCATCH Kak ¢, 9 (tevinę m tėvynė ,,pojiuna““, veld ~ vėlai ,,no3guo““, protivks ~ protingas ,,yMHuulii**, blėgaū = blogai ,,nnoxo““).