Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų)

Peet UV Leo K AcLB. OFT. Y; RO-S KLAUSIMAILI, Vv LIETUVOS TSR MO-KSLUYU AKADEMIJAA KAI KURIOS LIETUVIU KALBOS TARMIU YPATYBES" (iS 1961 mety dialektologiniy ekspedicijy) BE, GRINAVECKIENE I. MOSOS UPYNO TARMIU YPATYBES Fonetika 1. Kirtis Tyrinéjant vakarine MiSos upyno tarmiy dalj, pastebétas laipsniSkas kirgio atitraukimo ir galiniy trumpéjimo stipréjimas, einant tarmés plotu i8 pietvakariy j Siaurés rytus. Sakysime, Kirbaitiy punkte (Siauliy raj. Kairiy apyl., Nr. 164, tyré G. Galnaityté), esantiame apie 10 km nuo Siauliy i rytus, kirtis désningai atitraukiamas tik i8 trumpos galiinés j ilga prieS einantj skiemenj, pvz.: kdfus ~ koriits®, peiku ~ peiki, rofka ~ rank, saitku ~ Saukitt, drabuzélus ~ drabuzélits. Cia kirtis taip pat atitraukiamas ir i§ trumpos galinés j trumpa Saknj (gana, grazus, Snéku, t0Sti), tatiau toks atitraukimas nedésningas: Salia Siu pavyzdziy dar lygiagretiai gausu atvejy, kai kirtis Zodzio gale iSlieka (esi, paéit~ padi, send, takit, irecé ~ trecia; dvaré, gales mifké), ypaé jei Zodzio galas uzZdaras (bités, metis, miskis, rats, rugis ~ rugitis, akas, irejis). | daugiaskiemeniy ZodZiy trumpa prieS einantj skiemeni kirtis 1 Siame straipsnyje nagrinéjama dialektologiné mediiaga, rinkta ,,Lietuviy kalbos atlasui” 1961 m. iS vidurio ir ryty aukStai¢iy (MiSos upyno) bei Siaurés vakaru aukStaidiy tarmiy ploto. Ekspedicijy metu uZragyta daug svarbios ir vertingos dialektologinés medziagos, taciau dél gausumo jos visos ¢ia iSanalizuoti ar bent nurodyti nejmanoma. Straipsnyje nagrinéjama tik ta surinktosios medziagos dalis, kuri arba patikslina bei papildo anksciau konstatuoty atskiry rei8kiniy atvejus, arba yra visai nauja. 2 Tarminiai pavyzdiiai straipsnyje pateikiami fonetine transkripcija, nustatyta_,,Lietuviy kalbos atlaso medziagos rinkimo programoje", II leid., Vilnius, 1956, p. 105—118, tik kiréiuoty garsy pusilgumj rodo viduriné priegaide. Be to, Gia skiriama ilgujy balsiy ir dvibalsiy ie, uo priegaidé, plg. E. Grinaveckiené. Priebalsiy minkstéjimo ry$ys su galiniy trumpéjimu Stegviliy tarméje (toliau — Prieb. minkét.), ,,Lietuviy kalbotyros klausimai" (toliau — LKK), t. 4, Vilnius, 1961, p. 180. Garsas ¢ éia Zymi trumpa ir tarpinj tarp é ir e garsa. IS dvibalsio ai ZodZio gale atsirades ¢ savo spalva néra tapatingas su € po sukietéjusio J; jis yra kiek platesnis uz pastarajj ir labiau panagus j e, todél fonetinéje transkripcijoje, kaip ir ¢, jis Zymimas €. Garsas @ Gia yra tarpinis tarp o ir a. Jis yra tik trumpas ir platesnis uz lk. o. 147 neatitraukiamas, pvz.: batelis ~ batelits, balzgand, daftelis ~ dareliis, iseidama, jufginis, kepalukis ~ kepaliukis, negali ~ negaliit, pakurd, palikta, ridikis, se naive, spafnelu ~ sparnelii, tekini, viSéukus ~ visciukis. SporadiSkai kirtis Cia kartais yra atitraukiamas ir i8 ilgos tvirtagalés atviros galiinés (iSskyrus daugiskaitos kilmininka), pvz.: gére ~ gerai, labe ~ labia ,,labai“, nebova ~ nebuvaii, sako ~ sakiaii, tatiau Siy tipy pavyzdziy kirtis daZniausiai vis délto yra Zodzio gale: geré, labé, buv3, sak5. Einant nuo Kirbaitiy apie 10 km j Siaurés rytus, NaruSaitiy punkte (Siauliy raj. NarvSaitiy apyl., Nr. 135, tyré B. Grakauskaité), kirtis i8 trumpos galiinés j trumpq prieS einanti skiemenj atitraukiamas désningai, pvz.: (i Saknj) bala, dvéjus, kélis, krotu, métus, méskus, ndmus, ratus; (i priesaga) aiminéme, bardkus, kubilokus ~ kubiliukis, RauSéius ~ kiausiniis, meSoke ~ miesciuke, Sveikdta, sesotes ~ sesutés, tekéhus ~ tekiniis. Kirtis tia taip pat désningai atitraukiamas j ilga ir trumpa prieS einantj skiemenj iS ilgos atviros galiinés Siais atvejais: a) daugiskaitos vardininko linksnyje, pvz.: afkle ~ arkliai, eZére ~ ezerai, kare ~ karai, kraste ~ krastai, loke ~ lankai, méike ~ miskai, vaike ~ vaikai, 6ge ~ Ziogai; b) vienaskaitos I, II asmenyje, pvz.: béja ~ bijaii, bova ~ buvaii, gafio ~ ganiait, gvaldo ~ gvaldaii, isirofigo ~ issirangiait; iStgne ~ iStinai, paloke ~ palikat, paskaite ~ paskaitai; c) prieveiksmiuose su galine -ai, pvz.: gére ~ gerai, labe ~ labiai, maze ~ maiai, réte ~ retai. Visais likusiais atvejais ilgoje atviroje galinéje kirtis iSlieka, pvz.: dukté, tes muo; afkli ~ arklifj, trobi ~ trobi, vafli ~ varlig. Cia kirtis taip pat visai neatitraukiamas i§ uzZdaros tvirtagalés galiinés, pvz.: afklis ~ arkljs, drugis ~ drugys, genis ~ genjs, kaplis ~ kaplys, naSlis ~ nailjs, dends, defmés, vald?gs ~ valdzids, naktiés, Zuviés; alaiis, medais; sparnés ~ sparnais, velng§ ~ velniais. Dar 10 km toliau i Siaurés rytus, Beinoraitiy punkte (Pakruojo raj. Lygumy apyl., Nr. 107, tyré D. Cekanauskaité), be visy ankstiau nurodyty kir¢io atitraukimo atvejy, ir galinio ilgo tvirtagalio skiemens kirtis jau visais atvejais atitraukiamas j prieS einantj skiemeni, pvz.: (i8 atviro ZodZio galo) dékte ~ dukté, téima ~ teimué; ako ~ akiii, giéSino ~ giesmiq, kapo ~ kapi, Svééo ~ sveciij, Se§o ~ SeSig, vaiko ~ vaikij, Z6lo ~ Zoliij; (i8 uzZdaro Zodzio galo) boFnos ~ burnds, dgnes~ ugniés, alos \\ alais ~ alaits, doigaus ~ dangaiis; arklis ~ arkljs, gaidis ~ gaidysdrogi$s ~ drugys; arkles ~ arkliais, geines ~ geiniais, dze8 ~ oziais, vakdres ~ vakarais. Visuose tia suminétuose punktuose (Kirbaitiai, NaruSaitiai, Beinoraigiai) kirtis i8 tvirtapradés galiinés neatitraukiamas, pvz.: graiém, mergém, Sakém (Kirbaitiai); arklém, jevdm, Zmoném (Naruiaitiai), vaikdm, zentdm, afklém (Beinoraiiai)®. @ 3 Miigos upyno tarméje pasitaiko atvejy, kai vardazodZiy ir jvardZiy vienaskaitos w daugiskaitos (dviskaitos) naudininko Zodzio gale, skirtingai nuo lk. ir kity tarmiy, yra tariama ne tvirtaprade, o tvirtacalé priegaidé, zr. Prieb, minkst. 180; dar zr. Lietuviy kalbos atlaso medziaga is Nem. Radviliskio, Stegviliy, GaiZiiny, reg. Nr. Nr. 429, 603, 678 ir kt. Pateikiamoji medziaga i8 Kirbai¢iy, Narusai¢iy ir Beinorai¢iy punkty rodo, kad ¢ia Siuo atveju tariama tvirtapradé priegaidé, zr. Lietuviy kalbos atlaso medZiaga, reg. Nr. Nr. 680, 679, 683. 148 Finant toliau nuo Beinoraiéiy j rytus, Juknaitiy punkte (Pakruojo raj., Vilinaitiy apyl., Nr. 136, tyré D. Briizgaité), be visuotinio kirtio atitraukimo atvejy (balta, aki, vaike ~ vaikai, sokeS ~ sukiési, kaktos ~ kaktés, arklis ~ arklys, alos ~ alaiis, te§mo ~ teimud, kate ~ katé), kirtis atitraukiamas ir iS daugiskaitos naudininko galinés, pvz.: 20sirn davo last; tokiem vaikem, laikem, gaidiem, paéom, maréom. E Einant nuo Juknaitiy j siaure, Norvaisiy punkte (Pakruojo raj. Vilinaitiu apyl., Nr. 108, tyré A. Zygyté), kirtis atitraukiamas visai taip, kaip Juknai¢iuose, tik tia visi senieji ZodZio' galo tvirtapradziai balsiai ir dvigarsiai yra i8nyke, pvz.: dién ~ diend, Sak ~ Saka, tvér ~ tvord; kat ~ kateé, kd?i ~ kadrve, kigmh ~ kiemé, 6F ~ ére, veZém ~ vezimé; mart ~ marti, pat ~ pati, ge? ~ geri, seh ~ seni; vaik ~ vaikil, sen ~ seni, ves ~ visl, perk ~perki, petk ~ perkit; bets ~ bites, kels ~ kelias, pafSdks ~ parsiukis, vaikels ~ vaikelius. nykes éia taip pat ir tvirtagalis uZdaro Zodzio galo -y: arkals ~ arkl¥s, gaids ~ gaidjs, 68§ ~ offs; netekes kir- &io, atviro Zodzio galo u < wf yra redukuotas, pvz.: arklo ~ arkliq, griido ~ gridij, Saiido ~ Siaudi. Visai panasiai, kaip Juknaitiuose, yra su kirtio atitraukimu ir galiniy trumpéjimu ir kituose MiSos upyno tirtuose punktuose: Gaiziinuose (Pakruojo raj., Nr. 77, tyré E. Grinaveckiené), Guostagalyje (Pakruojo raj., Nr. 78, tyré K. Vosylyté), Gailioniuose (Pakruojo raj. Lumbeliy apyl., Nr. 110, tyré K. Vosylyté). : Visa ia pateikiamoji medZiaga patvirtina teigini, kad nuo ryty aukStaiciy tarmiy kirtio atitraukimo ir galiniy trumpéjimo centro — MiSos upyno (Linkuva — Pasvalys)* — kirtio atitraukimas ir galiniy trumpéjimas, einant iS Siaurés rytu i piety vakarus, palaipsniui tolygiai silpnéja ir, konkretiais pavyzdZiais jj praplésdama ir papildydama, tai akivaizdziai pademonstruoja. 2. Kokybiniai trumpujy balsiy i, u pakitimai Siaurinés Pakruojo rajono dalies, buvusio Linkuvos rajono (Gaiziny, Guostagalio, Va8ky, Bardi8kiy, Sulaitiy, PaSvitinio, Meguéioniu, Lumbeliy apylinkés) tarméje® pastebimas kokybinis trumpyjy balsiy i, u vieny ir dvigarsyje su /, m, n, r iSvirtimas kitais garsais. Balsis u ¢ia kiek paplatéja ir i8virsta i balsj 9, tarpinj tarp o ir a. Prie§ kieta priebalsj Sis 9 platesnis, prie’ minkSta — siauresnis. Balsis i, eidamas prie8 kieta priebalsi, paplatéja ir suuzpakaléja ir, kaip u, iSvirsta i 9, o prie’ minkStq priebalsj tik paplatéja ir i8virsta i e, tarpini garsq tarp é ir e. Naujieji ¢, 0 balsiai atsiranda tik i§ tarmés trumpuju i, u. O trumpaisiais balsiai i, u tarméje bina tik Siais atvejais: a) Kirtiuoti senoviniu kirtiu galiniame skiemenyje, pvz.: bds ~ bis, dd ~ dit, dvé ~ dvi, igfos ~ igris, ikfés ~ ikris, ilds ~ ils, i86s ~ issiqs, jos ~ jis, lops ~ lips, mos ~ mis, nulds ~ nulis, nupds ~ nupiis, nutroks ~nutriks, padafos ~ padarjs, pagadds ~ pagadifs, pasos ~ pasiiis, pataisis ~ pataisys, raSos ~ rasvs, sakos ~ sakjs, sd ~ sit, sugros ~ sugri§, sdks ~ sis, sukifmos ~ sukirmys (supus), surdks ~ suriigs, td ~ ti, ifds ~ tris. 4 Pig. V. Grinaveckis, Galiniy trumpéjimas lietuviy kalbos tarmése, ,,Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto mokslo darbai“, t. 8, Vilnius, 1959, p. 101, 103. 5 Galimas daiktas, minimo reiskinio plotas yra didesnis, negu ¢ia nurodoma. Tai paTodys bisimos ekspedicijos aplinkiniuose rajonuose. 149 Pateikiamieji balsiai kokybiSkai pakisti galéjo dél to, kad tik Siuo vieninteliu atveju jie, kirGiuoti senoviniu kiréiu, iSliko trumpi, o visais kitais atvejais yra pailgéje iki pusilgiy (: kite ~ kisé, mis ~ miisa, ligo ~ liga, sik ~ sik, viso ~ visa, visto ~ vista, Zi ~ Zivi). Be to, kokybiniam jy pasikeitimui galéjo turéti jtakos ir su jais viename skiemenyje esantiy kietyjy Zodzio galo priebalsiy asimiliuojamasis veikimas, bidingas ir daugeliui kity lietuviy_kalbos tarmiy®. Pavyzdiiai ilds, ifds, nulds, nupds, padafos, raSos... todo, kad ju i, u i8virto i $ palyginti neseniai, po senyjy ilgujy Zodzio galo balsiy sutrumpéjimo, nes Gia day eh, aay Balsiai i, u, kir¢iuoti senoviniu kirtiu, pakeitia savo kokybe ir tvirtagaliame dvigarsyje, pvz.: ilofida ~ jlifido, imonifo ~ jmiftriq ,,keista, negirdéta“, jon ~ di, kofika ~ kifiko, koF ~ kur, kfoft ~ krifita, loikavo ~ Lifikava, mors ~ mifs, paioiik ~ patitika, poFSto ~ pifita, Sok ~ sitk, smolkst ~ smilksta, Solts ~ siltas, Somts ~ Simtas, to?iom ~ viFSum; i8BerS? ~ ikgifsti, keF0S ~ kiFvis, renki ~ rifkti, Svefpal ~ svirpli; boFbols ~ burbulas, drofgans ~ druiignas, polks ~ pulkas, stolps ~ stulpas; dromiles ~ drumilés ,,drumzlés“, golf ~ gulti, gorkle ~ gurkliai, kor& ~ kuftias, kork ~ kurkia, So?k§é08 ~ siurkécios. Tvirtapradis dvigarsis Siuo atveju savo kokybe iSlaiko, pvz.: pilns ~ pilnas, dilkst ~ diilksta. 18 to aikéja, kad ir tvirtagaliy dvigarsiy i, u galéjo kokybigkai pakisti dél savo trumpumo. c b) Kiréiuoti atitrauktiniu kirtiu, pvz.: aidio ~ avitj, kos ~ kis, kot ~ kita, Ino ~ ling, log ~ liga, lop ~ lipt, mefaock ~ mergitka (mergaité), Stipone ~ stipinai, idkre ~ tikrai, 90s ~ visa, 10st ~ vista, Hosts ~ vistas; lop ~ lupi, mos ~ musi, plot ~ pluta, pot ~ puta, sdk ~ suki, sol ~ sula; ke& ~ kisi, ket ~ kiti, mésk ~ miike, plek ~ pliki, $88 ~ visi; gol ~ guli, krof ~ keuti, sok ~ suki, to? ~ turi. Kokybiniam balsiy i, u pakitimui ir Siuo atveju greigiausiai lemiamos reik¥més bus turéjes jy trumpumas. Su jais viename skiemenyje esantieji kietieji_ priebalsiai 3i ju pakitima i8saugo geriau uz minkStuosius; ypaé tai pasakytina apie balsj i. Dvigarsiai i, u+/, m, n, r, kirtiuoti atitrauktiniu kirtiu, tarméje yra tariami su tvirtagale priegaide. Pirmasis jy sandas taip pat yra trumpas ir greitiausiai dél Sios prieZasties (trumpumo) savo kokybe pakeites, pvz.: keloft ~ kelinta, negefofig ~ negéringa (negalinti gerti svaigaly), nukofst ~ nukirsta, nusipo?ko ~ nusipirkait, pajolg ~ pailga, pelh ~ pilni, pelb ~ pilvé, perts ~ pirtis, fomte ~ rimtai, Sogo ~ sirgail, Sefd8 ~ Sirdis; bofnos ~ burnds, domp ~ Ciumpa, poF> ~ purve, sonk ~ sunki. c) Nekiréiuoti. Ne kiekvienas trumpasis balsis i, u nekiréiuotas virsta e, 9. Nekiréiuoti i, uw visada i8licka nepakite prieSkirtiniuose ir atviruose skiemenyse, pvz.: apsukims ~ apsukimas, bickoréle ~ bickoréliai, kitiem, kukiiodava ~ kuktiodavo, nukuStéje ~ nukustéjo ,nuéjo“, nutika ~ nutiko, brikiba ~ prikibo, . prilipa ~ prilipo, surixita ~ suriim, susileZuviiot ~ susilieziuvioti, susisiks ~ susisitkus, Nekiréiuoti i, u tarméje pakeitia savo kokybe tik tada, kai jie eina prie’ Zodzio galo ar jo kamiengalio priebalsi ir yra viename skiemenyje su juo, pvz.: apsuikon ~ apsuiikina, Giozs ~ dvizas, birtiioks ~ birtinykas, cigpot ~ ciépyta ° Plg. E. Grinaveckiené, Mituvos upyno tarmés fonetika, LKK, t. 1, Vilnius, 1957, p. 159—161, 150 , skiepyta“, dédon ~ dédyna ,,dédiené, ipgls ~ ipilas ,,impilas*, kd?kon ~ karkina, - kaions ~ kdtinas, kniion ~ knitina ,,kirbina", nuskaiidon ~ nuskaiidina, palokts ~ paliktas, rédos ~ rédys, sukifmidos ~ sukirmfdins ,supidys“, Svéikok ~ svéikink, tekons~ tékinas, vifSifigks ~ vifSinykas; ¢iépei ~ ciépyti , skiepyti“, kdfken ~ kérkini, kniten ~ knitini, iindike? ~ iindikinti, ismoket ~ ismokyti; bérstols ~ Béritulis (upelis), keto?’ ~ keturis, nedégols ~ nedégulis, Sdutovs ~ Sdutuvas. Nesenq i virtima e, 9 rodo ir pavyzdiiai biftifioks, Svéikok..., kuriy i i8virto e, 9 po nekirciuoty 7, in i8virtimo i. Siuo atveju kokybinj balsiy i, u pasikeitima bus nulémes ju trumpumas it dél galiinés trumpéjimo jy atsiradimas galiniame uZdarame skiemenyje. Skiemens uzdarumas Sioje tarméje, galimas daiktas, irgi galéjo prisidéti prie kalbamujy balsiy kokybinio pasikeitimo. Tais atvejais, kur nekiréiuoti trumpieji i, u yra negaliniame ir atvirame skiemenyje, jie, kaip matéme, neiSvirsta kitais garsais. Taviau ne visose Sio kraSto tarmése taip su nekiréiuotais trumpaisiais i, u yra. Lygumy apylinkiy tarmése (Beinoraitiy punktas) kiekvieno nekiréiuoto skiemens i yra iSvirtes ¢; u — 9, Pvz.: Avezas ~ avizas, Gudfo ~ Ciuotin, dideles ~ didelis, dokteréla ~ dukterélé, gimenes ~ gimines, gefdéje ~ girdéjo, eimokei ~ ikmokyti, esndikei ~ isnaikinti, jemi ~ imti, ketoriem ~ keturiem, kapos ~ kapis, ligomos ~ Lygumus, mafskenios ~ mdrskinius, mizeko ~ mizika, negalo ~ negalii, novaFges ~ nuvarges, noéje ~ nuéjo, o2éje ~ uxéjo, sogava ~ sugdvo, sogide ~ sugydé, sorisirn ~ surixim, sosediire ~ susidiiré, sosedraske ~ susidraské, sosekefta ~ susikirto, sosetika ~ susitiko, SéSte ~ §esti, traukefuka ~ traukinitka, dkeneko ~ tikininka, vése ~ visi. Toks skirtingas kalbamy balsiy pakitimas Linkuvos apylinkiy tarméje i8 vienos pusés ir Lygumy i8 kitos, galimas daiktas, bent iS dalies priklauso ir nuo skirtingo galiniy trumpéjimo Siose tarmése. Nekirégiuoty i, u + 4 m,n,r dyigarsiy, dél galinés trumpéjimo atsidirusiy Zodzio gale, pirmojo sando kokybé taip pat, kaip ir vienabalsiy, yra pakitusi, pvz.: aifonds ~ Gtzindas, avikeFps ~ avikirpes (dgs. gal. — avikirpés), kiiongs ~ kitningas ,,kunigas“, ligiongs ~ liétingas, pifoigs ~ piningas »pinigas“, Sdutovs ~ Sdutuvas. Morfologija 1. Kaityba a) Dviskaites galininkas Tyringjant MiSos upyno tarmes, pastebétas jidomus ir retas morfologinis rei8kinys. PaSvitinys — Nemunélio Radviliskis — Birzai — Pasvalys — Joniskélis — Pakruojis — Linkuva plote pirma karta konstatuotas dviskaitos galininko formy vartojimas su skaitvardZiu trys, pvz.: rado ifos dobilel po keto?S lapels ~ radait tris dobilélix po kéturis lapeliis; ifos glebel mdlko sukuréna, ko neisképs ~ tris glébelix mdlky sukiiréno, kur neisképs; sudéjo t?ds sduj apiio ~ sudéjau tris sduji apyniij; ainésk ifos back ~ atnesk tris backi; bats paneSdjo ifos dién ~ batis panegidjau tris dieni; bits Simét Idide fds Spig& ~ bités Siemét léidé tris spiecin; gavo i708 kelmel jufgino ~ gavaii tris kelmelite jurgin4; mits brigad tif i?Os piemeh ~ miisy brigada tiri tris piemeniu; 107 ifos déd i ifds tetol ~ turitt tris dédi ir tris tetull; 151 i708 parSok mali simet augin ~ tris parSiuku matiuciu Simet augina’ ir pan. Panasiy dviskaitos vartojimo atyejy su skaitvardziu érys sutinkama ir latviy kalboje’, Be to, visame nurodytame plote dviskaitos galininkas yra vartojamas tik su skaitvardZiais du ir trys; su skaitvardziais keturi, penki... dviskaitos galininko vartojimo atvejy Gia nepastebéta. Tarmés o-kamieniy daiktavardziy dviskaitos galininko galinis priebalsis, kaip rodo pavyzdiiai, yra tariamas kietai: dve, ifos back, dién, tetol. Kaip paai’- Kinti Sia galiine? Nukritus Siy formy galininiam i < ie®, Zodzio gale atsidires priebalsis i§ pradZiy, be abejonés, buvo minkStas, koks ir dabar jis tebéra daugelyje lietuviy kalbos tarmiy. Véliau tiriamosiose tarmése jis sukietéjo. Galinj priebalsj kietinamai tia galéjo paveikti kity linksniy analogija (dién ~ diend, diéns ~ diends...), i8lyginusi paradigma. Galinis priebalsis galéjo taip pat sukietéti ir dél i seno ZodzZio gale esangiy minkSty priebalsiy kietinimo Siose tarmése tendencijos’, VyriSkos giminés vardazodgiai ir dalyviai, kuriy kamiengalis baigiasi priebalsiu ¢ ar d, dviskaitos galininke Salia iprastos formos dazniau turi forma be afrikatos galinéje, pvz.: dd, ifos madi par Sok, gaid, jéut, méd, svéi, perkoni ir pan. Tokie vardaZodziai ir dalyviai afrikatos Zodzio gale daZniausiai neturi taip pat ir vienaskaitos vardininke, naudininke, jnagininke ir daugiskaitos galininke™, b) Dviskaitos naudininkas ir inagininkas Skirtingas nuo Ik. ir daugelio kity tarmiy Siame Plote yra ir daugiskaitos bei dviskaitos naudininkas ir inagininkas. Daugiskaitos naudininkas nuo dviskaites naudininko Gia visai niekuo nesiskiria. Yra Siuo atveju tik formos su galininiu -m, Jos greitiausiai, kaip ir latviy kalboje, yra laikytinos dviskaitos naudininkais!%, apibendrintais ir daugiskaitos naudininkams reik8ti, pvz.: dkirm || akin, beFzem || berzeth || berzdm »berzam“, gaidzem || gaidéem || gaidzém ,,gaidziam“, jaucem ll jducern ,,jautiam“, Jaiinom || jaunorh || jauném »jaunom“, kaFéerm || kaFcerh || kar- . tiem ,,kartiem“, katerh || katerh || katém »katém“, léipom ,,lapom“, maréor’ || maré6rh ,,margiom “, me?gom || mergorh »mergom“, ndktirn || naktim »naktim“, pémperm ,,pempém“, pardiodoficem || pardiiodofiten »parduodantiem“, perkoAdcem ll perkoftem »perkantiem“, peakom || peikorh ,,penkiom“, piétum || petim || piétem || pieterh ,,pietum“, biftin || pirtin ,,pirtim, saldzem || saldier »Saldiem“, sénom || senom ,,senom“, stalem || stale || stalém »Stalam“, siinum || sunim || sitnem || sunerh ,,siinum“, Svécern || Sveéerh || Svecérh, Sakom || Sakon ,,3akom“, vagirn ll vagim || vagern || vagerh »vagim“, va?lem || varlerh ,,varlém“, vezikem || vezikam, virem || viram; viSéikem || viSGikam (galaninio kirgiavimo Zodziy kirtio buvimas galiinéje labiau yra biidingas Ziemrytinei gio ploto daliai — Birzams, Nemunélio, Radviligkiui, o kitur — lygiagretiai vartojamos abi formos, nors daZnesné su atitrauktiniu kirdiu). Siy formy vartojimas geriausiai atsispindi sakinyje: (Gaiza7 Pavyzdiiai daugiausia imti ig Pakruojo taj. GaiZiny, Gailioniy ir Guostagalio punkty, Zr. reg. Nr. Nr. 678, 686, 687. ® Zr. J. Endzelins, Latviegu valodas gramatika (toliau — J. Endzelins, Gr.), Riga, 1951, § 314, ° Zr, J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957, § 215, 19 Plg. Prieb. muinkSt., p. 172. " Zr. Prieb. minkst., p. 170, 176, Sed, Endzelins, Gr, § 231. 152 nai) duok gére trdSo tiem pacem laiikem, udaiiks ,,duok gerai tra8y tiem patiem laukam, uZaugs“; tokierh maziem vaikem téve Idid? viské difpi ,,tokiem maziem vaikam tévai leidzia viska dirbti*, kat diod, diiok abterh vaikem ,,jei duodi, duok abiem vaikam“; (Guostagalis) ka vakariéne ké vdlge, te reik nunéSi i laiimem ,,jei vakarienei ko valgai, tai reikia nuneSti ir laumém“; (Nem. RadviliSkis) darzemh dr gére Sits liéts ,,darzam taip pat gerai Sitas lietus“, kiek rugerh praia ,,kiek praSo uz rugius“, kiek miltem diiod ,,kick moka uzZ miltus“, kds pusricem ,,kas pusrytiams“, piena dviem ka?tem ,,pieno dviem kartam“ ir pan. Pateikiamieji pavyzdZiai rodo, kad daugiskaitos ir dviskaitos naudininky formos visiSkai sutampa- (Ja — kamieniy daiktavardziu, kaip pavyzdZiai rodo, lygiagreciai vartojamos dvejopos dgs. (dv.) naud. formos: su galiine -em (po kieto priebalsio): dafzem || dariemh; -erh (po mink&to priebalsio): Svécem || Svecemn ir tokios kaip Ik. (darZam, Svecém ~ syecidm). Formos, sutampanéios su Ik., tarméje retesnés. Galine -em greta kirtiuotos -ieft turi ir vyr. gim. bidvardZiai, skaitvardZiai, ivardZiai, dalyviai, pvz.: didelem ,,dideliem“, mazésnem ,,mazZesniem“, kafcem ,,kartiem“, paéem ,,patiem“, pardiodoficem ,,parduodantiem“, stdcem ,,statiem“, frécem ,,tretiem“ (greta: giviemn, matiem, kaftiem, pardiodoftem). Tatiau kaip paaiskinti formy dariem || darierh, arklem || afklerh, didelem, place kilme? Visy pirma formos da¥zem || darzemn, gaidzem \\ gaidzemh... savo kilme negali biti tapatingos su formomis darzam, gaidzém... jau vien ir dél to, kad jos abi tarméje vartojamos greta. Be to, skirtingos Siy abiejy formy galinés néra ir fonetiSkai tapatingos: galiininiai -em, -em Siose tarmése foneti8kai negali biti i8riedéje i§ redukuoty -am, -iam, nes Zodzio galo -am, -iam, kaip daugumas pavyzdziy rodo (pavyzdziai daugiausia imti i§ Siaurinés Pakruojo rajono dalies — Linkuvos, Gaiziny, Stegviliy, Guostagalio, Gailioniy punkty), redukuodamiesi gali iSvirsti tik i -am, -em, pvz.: baitam, didelem, juédam, naminem, sétam, surtigusem ~ baltam, dideliam, juodam, naminiam, s6- ¢iam, suriigusiam (Gaizinai); aukstam, brafigam, driitam ~ aukstam, brangiam, driitam (Stegviliai). IS kitos pusés, garsa ¢ ¢ia gali atliepti tik Ik. ai, o e — ie, ei, iai, pvz.: sake ~ sakai, vaikes ~ vaikais, néSeS ~ nesiés, neseis, sake ~ sakei. Turédami tai galvoje, galétume manyti, kad formy gaidzem, placem ir t.t. galininis -emh fonetiskai galéty biti kiles ir if galiinés -iem, bidingos gretimos latviy kalbos dgs. (dvs.) naudininkui *, nes toks -iet > em Siose tarmése fonetiSkai, kaip matéme, yra imanomas (dar plg. latviy plasiem, pasiem, tiikstoSiem). Tokiu bidu i8eity, kad minima Siu formy galiné (-gm) galéty biti aikinama ir kaip fonetiSkai pakites latviy kalbos morfologinis skolinys. Tuo atveju ja turétume laikyti isigaliniu Siy tarmiy morfologiniu naujadaru, vartojamu Salia iprastinés dgs. (dv.) naudininko galinés. Galiiné -em, kuriai atitikmeny latviy kalboje néra, galéty biti onztiskai kilusi i$ -iem, o tik véliau sukietéjusi dél visos a-kamieniy daiktavardziy paradigmos iSlyginimo (plg. darFis ~ dafzas, darZus; daFie ~ darzai ir pan.). Ar &i prielaida teisinga, parodys tolimesni ir iSsamesni Sios srities tyrinéjimai. Visai tokias pat formas, kaip dgs. (dv.) naudininkas, Siame plote daZniausiai turi ir dgs. (dv.) inagininkas. Taip yra, sakysim, visy pirma su (i)o-, é-, i-, (i)uir priebalsinio kamieno daiktavardZiais, moteriSkos giminés bidvardziais, skaitvardiiais, ivardziais, dalyviais, pvz.: so galvom || galvorh ,,galvom“, gerklem || gerklerh ,,gerklém“, maréom || maféorh ,,martiom“, Ziéverh || Zeverh ,,zievem“, akirh || akin ,,akim“, aiisirt || ausim ,ausim“, naktim || naktih ,,naktim“; vagirh || vagin; stinum || sunim ,,sinum“; givom || givor ,,gyvom", fri, tiem, deximtim. (i)a-kamie153 niy daiktavardziy ir vyri8kos giminés bidvardziy, skaitvardZiy, ivardZiy, da_lyviy tik dviskaitos inagininko forma visai sutampa su Siose tarmése vartojama daugiskaitos (ir dviskaitos) naudininko forma, pvz.: Zosike lak so spa?nem ,,Zasiukai lekia su sparnais“; sp tiem akinem kep tik afi nemato ,,su tais akiniais kaip tik arti nematau“; 07 varga so tier dvier (trim) tehikem (bet : ketOres tehikes) ,,turiu vargo su tais dviem (trim) teliukais (bet: keturiais teliukais)‘; jié séd? po tiem dviern (iri). beFZem, Kléevem, médzem, tiosem (bet : po tiem || tes dideles médzes, tioseS, kléves, beFZes) ,,jie sedi po tais dviem (trim) berZais, klevais, medZiais, uosiais (bet : po tais dideliais medzZiais, uosiais, klevais, berzais)“; ain mdion so dviem (irith) vaikem (bet : so ketOres, fdses vaikes) ,,cina motina su dviem (trim) vaikais (bet : su keturiais, visais vaikais)“. Daugiskaitos inagininkas paprastai turi savo kamieno galines, nors retkartiais ir Salia jy yra vartojamos dviskaitos naudininko formos, pvz.: sedéje po tiem médZem ,,sédéjo po tais medZiais*; /abe pavargo so tes SvééeS ,,labai pavargau su tais svetiais“. IS pateikiamos medZiagos matyti, kad formos: galvom || galvorn, Ziévern || Zeverh, akim || akim, siinum || sunurh, desimtim, sparnem || sparnerm || sparndm, vaikem || vaikerh || vaikdm ir pan. yra senieji dviskaitos naudininkai. Atsirasti jnagininko linksnyje jos galéjo lygiai tokiu pat keliu, kaip ir latviy kalboje!*, ar net gretimy latviy kalbos tarmiy pavyzdZiu. c) IvardZiuotinés formos Joniskélis — Linkuva — PaSvitinys — Lauksodis — Vaskai — Pasvalys ploto tarmiy jvardZiuotiniai bidvardZiai, skaitvardZiai, jvardZiai ir dalyviai turi skirtingas nuo Ik. atskiry linksniy galiines. Tai rodo, kad senuju garsy raida ZodzZio gale Gia bus buvusi kitokia, negu likusioje lietuviy kalbos tarmiy dalyje. [vardZiuotiniy biidvardziu, skaitvardZiy, jvardziy ir dalyviy atskiry linksniy skirtumai geriausiai isrySkéja paradigmoje. Cia ji ir pateikiama: Vienaskaita V. stordse brdngase didisestordj || stord K. stéraje : didZoje stordseS N. stérajem didZajemn storaje G. stéraj didzej storajo In. storiioj || storiio didZtio stordj Vt. storajo Daugiskaita V. storie || storie didie storaso§ K. storiljo N. storiesem stéraSom G. storiios§ In. storaises stérasom [vardZiuotiniai a-, u-kamieniai bidvardziai, skaitvardZiai, ijvardZiai ir dalyviai vienaskaitos vardininko galinéje turi apibendrinta formanta -asai, pvz.: gerdse ~ gerdsai, mustdse ~ mustdsai, saldase ~ saldasai ,,saldusai“, o ia-kamieniai '3 Zr. J. Endzelins, Gr. §§ 233, 367. 154 -ysai, PVZ.: viraSnise ~ vyresnysai, geresnise ~ geresnysai. Formanta -ysai greta -asai kartais turi ir bidvardziai jaunas, mazas, senas, pvz.: jaunise ~ jaunYsai ,,jaunasis“, mazise ~ mazjsai ,,mazasis“, senise ~ senysai ,,senasis*. Kituose linksniuose visy kamieny galiinés sutampa. Senieji ivardZiuotiniy formy tvirtapradzia nekiréiuoti Zodzio galo junginiai -*ja, -*jie, -*juo tarméje daZniausiai, kaip ir latviu kalboje™, yra nukrite, pvz.: (vns. vard.) did26, gerd, virashé ~ didzidja, gerdja, vyresnidja; (vns. inag.) didiio, piktio, savio ~ didzitoju, piktioju, savioju; (dgs vard.) gerie, naujie, savie ~ gerieji, naujieji, savieji. IvardZiuotiné moteri$kos giminés forma dgs. gal. sutampa su vyriSkos giminés dgs. gal. forma, pvz.: isval stortios§ Zarns ,,i$valiau storasias Zarnas“, isfofko gertios§ sékis ,,istinkau gerasias séklas“. Kaip storiios$, gertioss, galiine -vos turi ir ivardZiy ta, ji, ana, dgs. gal., pvz.: tos dors ,,tas duris“, tdos girns ,,tas girnas“, tos kis ,,tas kates“, tos mefgdcks ,,tas mergaites“; juos dss ,,jas visas ir panTrumpojo a buvimas jvardZiuotiniy formu pirmojo sando galiinéje (vns. gal.: stéraj ,,storaji*; stérajo ,,storaja“; vns. viet.: stérajo ,storojoje“; dgs. vard.: stdraSo§ ,,storosios“; dgs. naud., inag.: stérasom ,,storosiom storosiomis“), be abejo, taip pat yra skirtingo galiniy skiemeny fonetinio vystymosi ir trumpéjimo Siose tarmése rezultatas. Kai kuriuose iS tia pateikty linksniy trumpas a yra tariamas ir gretimose latviy kalbos tarmése’. 2. Daryba MaiZybinés maloninés priesagos 1. -aidia. Padaroma i§ visy kamieny tévy pavardZiy ir vartojama suaugusiy netekéjusiy duktery (mergai¢iy) pavardéms Zyméti, pvz.: bdikaié ~ Bdikaicia (Baikaité<Baika), beinordi® ~ Beinordicia (Beinoraité < Beinoras), krivickdié ~ Krivickdidia (Krivickaité < Krivickas), lapsdié ~ Lapsdicia (LapSaité < LapSas), lingaié ~ Lingaicia (Lingyté < Lingis), monkiinaié ~ Mankiinaicia (Mankinaité < Mankinas), murauckdié ~ Murauskdicia (Murauskaité < Murauskas), pozelaié ~ Poieldicia (Podelaite < Pozelé), simeliinaié ~ Simeliiinaicia (Simeliiinaité< Simeliiinas). Tvirtapradziy Sakny ir kamieny pavardés, gavusios 8iq priesaga, kirtj iSlaiko senojoje vietoje; visais kitais atvejais kirtiuojama priesaga. Si priesaga tarméje néra labai daZna. Platiau ji vartojama tik senosios kartos. Vietoj jos jsigali Gia daZniau vartojama priesaga -iuké, Zr. psl. 158. Vienas kitas Sios priesagos darinys yra bendrinés menkinamosios reik8més daiktavardis, pvz.: plérpaié ~ plérpaicia kuri savo juoku garsinasi apie save“. 2. -aitis, -aité. Dariniai reti, pvz.: kumeldite ~ kumeldité, mergdite ~ mergdité, obeldite ~ obeldité, pondiis ~ ponditis (turi ir velnio prasme). Kirgiuojama priesaga, priegaidé — tvirtapradé. Zodis Zemaii§ ~ Zemaitis Gia tariamas tvirtagaliskai ir maZybinés reikSmés neturi. 3. -ékas. Dariniai reti, turi ir menkinama reik$me, pvz.: puZbefnéks ~ pusbernékas_,,paauglys“. , 4. -elis, -elé. Dariniai labai da%ni, pvz.: ai@la ~ asélé, begéls ~ begélis ,.nebyliukas“, bru€Snels ~ briksnélis ,,biriukas", brolals ~ brolélis, denéla ~ dienélé, “4 Plg. J. Endzelins, Gr. § 321. 6 Pig. J. Endzelins, Gr. §§ 321, 322. 155 . nesutinkami Ik. balsiai é, 0. Vietoj jy Gia désningai yra tariami dvibalsiai ei, ou, pvz.: (kirtiuoti) béiga ~ béga, deive ~ dévia ,,dévi“, géirims ~ gérimas, iéida ~ iséda, kéilau ~ kéliau, meisa \| mésa ~ mésaq, puséitinai ~ pusétinai, séiklas ~ séklas, apsireidés ~ apsirédes, Séinis ~ Sénis ,,pavaza“, Zeibe ~ Zébé ,,su Zieve i8virtos bulvés“, éibiti ~ Zéibinti ,,virinti su Zieve, nenuluptas“, apzéilie ~ apzéle; béiris ~ Béris (arklio vardas), galbrastéine ~ galbrasténé (i8 Galbrastiy), lubéinai ~ LCubénai (kaimo vardas), Siléinai ~ Silénai (kaimo vardas), trapéifgiris ~ Trapéngiris (mi8ko vardas); broiikitas ~ brokstas, dvejéupi ~ dvejépy, kéusuli ~ késuli, koiige ~ ké%é, néuksta ~ noksta, Z6ubris ~ Zidbris ,,tokia Zuvis“, doiividiene ~ Dévydiené (Dovydo Zmona), dviléuje ~ Dvyldja (karvés vardas), Doiivas ~ Dévas (vardas), Obras ~ Obras (vardas), fventéuje ~ Sventdja (upés vardas); nekirtiuoti: Jeikiks ~ lékikas ,,léktuvas“, meinitis ~ ménutis ,,ménulis“, meisd ~ mésa, seidéisu ~ sédésiu, sakeiva ~ sakéva ,,.mudu, mudvi sakéme“, Sveiréijis ~ svéréjas, teivine ~ tévpné ,,gimtiné“, teiva ~ tévij, veisims ~ vésimas; beigiine ~ Bégiiné (karvés vardas), milkeifiuks ~ Milkéritkas (Milkerio sinus); atéudougei ~ atédogiai ,,vasariniai rugiai“, boubaiisei ~ bobaiisiai, koupiistai ~ kopiistai, Soukinéik ~ Sokinék, ifoubii ~ triobi%, Zmound ~ Zmonda, soukdéei ~ Sokdiciai. Kaip i8 pavyzdziy matyti, dvibalsiai ei, ou vietoj balsiy é, 0 Zodzio kamiene Gia yra tariami ne vien tik bidami tvirtaprade priegaide kirtiuotame skiemenyje, kaip iki Siol buvo teigiama, bet ir tvirtagaliame arba nekirctiuotame skiemenyje, eidami prieS kirti ir po jo. Dvibalsiai ei, ou Zodzio kamiene vietoj Ik. é, o esti palyginti retai. Sis rei8kinys kaip Zinoma, néra bidingas vien tik tiriamajai tarmei. Tokiy virtimo pavyzdziy, tiesa negausiy, yra uzfiksuota dabar i8nykusioje striukiy tarméje, gretimoje Smalininky tarmei, o taip pat ir apie VieSvile’*. Kitur tokio virtimo nekonstatuota, nors retais atvejais apie Jurbarka (Siaurés vakary aukStaitiai) ir Sudarga, Kidulius (veliuoniSkiai) sutinkama atskiry pavyzdZiy, kur vietoj iprastojo o yra tariamas ou (au), pvz.: bauboiizis || baubaiizis ~ baubézis, broukStélis \| brauk§télis ,,sviesto mustuvé“, koupiistai || kaupiistai ~ kopiistai, touli ~ toli, saukdéei ~ Sokdi¢iai. Labai retais atvejais dvibalsis ou vietoj o yra tariamas ir Zietelos lietuviy tarméje!’._ ; Dvibalsiy ei, ou atsiradimas vietoj ¢, 0, greitiausiai, gali biti paaiSkintas tolesne balsiy é, o raida Siose tarmése. Ir kirGiuoty, ir nekirtiuoty dvibalsiy ei, ou abu sandai girdimi aiSkiai. Dvibalsio ou pirmasis sandas i§ klausos atrodo yra mazZiau jtemptas negu Ik. 0, atviresnis ir platesnis uz ji. Savo spalva jis lyg ir priartéja prie balsio a. Todél kartais susidaro jspiidis, kad dvibalsis ou labiau yra panaSus j au negu j ou. Tai aiSkiausiai girdima ypat tokiuose ZodZiuose, kaip barzdéuts ~ barzddtas, kéuts ~ kétas, oula ~ old, dura ~ 6ro, skoula ~ skola, vizéuc ~ vyZétas ir kt., kur po dvibalsio eina kietas priebalsis. Dvibalsis ei (<é) savo tarimu paprastai niekuo nesiskiria nuo Ik. ei, ta¢iau, eidamas prie’ pusbalsj j, yra kiek siauresnis ir girdimas ne taip aiSkiai, pvz.: mnouréijei ~ noréjai, pasifnekéijom ~ pasisnekéjome, séijims ~ séjimas, séijau ~ séjau, 18 Plg, Lietuviu Zvejy tarmé Prisuose, surasé J. Gerulis ir Chr, Stangas (toliau — LZTP), Kaunas, 1933. 7 Zr, A, Vidugiris, Kai kurios Zietelos tarmés ypatybés (toliau — Ziet. t. yp.), LKK, t. 2, Vilnius, 1959, p. 198. 162 véije ~ véjo, véjq. Siuo atveju aiskiau yra tariamas tik jo susiauréjes pirmasis sandas, o antrasis lyg ir susilieja su j. Kartais dvibalsis ei yra tariamas_ir vietoj lk. e (daugiausia svetimos kilmés Zodziuose), pvz.: adeile ~ Adélé (Adelé), ameirika ~ Amérika (Amerika), pakeita ~ pakétq ,,paketa", sibeirije ~ Sibérija (Sibiras), Stakeitai ~ Stakétai ,,tokia tvora“; eisam ~ ésame ,,esame“. Dvibalsiai ei, ou ZodZio kamiene yra tariami ir nekiréiuoty Ik. ie, uo vietoje, pvz.: deigélei ~ diegéliai, geidéujims ~ gieddjimas, keimélis ~ kiemélis ,,kaimelis“, keimis ~ kiemis ,,kaimus“, pasileikti ~ pasiliekti, Seindvie ~ Siendve, veinaip ~vienaip, veindukei ~ viendkie, Zeiminei ~ Zieminiai, leibgirei ~ Leipgiriai (kaimo vardas), leipaléta ~ Leipaldta (pieva), viikeimei ~ Vitkiemiai (kaimo vardas); dounitte ~ duonité, noudai ~ nuodai, noudii ~ nuodi. Toks minéty dvibalsiy atliepimas galéty biti ir labai senas. Dyibalsiai ei, au (Siuo atveju ne ou, o aiSkiai girdimas au) Sioje tarméje tariami ir vietoje tvirtapradés kilmés ZodZio kamieno senyjyu *an, *en, \k. atliepiantiy ¢ ir en (pastarasis pried d, t), pvz.: duZouls ~ qzuolas, auzoulit ~ qzuolq, auzoulijé ~ AZuolija (kaimas), ikdus ~ ikds'®, spdustai ~ spqstai, sdunafus ~ sqnarius; gabéiti ~ gabénti, gabéis ~ gabéns, givéidava ~ gyvéndavo, givéiti ~ gyvénti, givéikie ~ gyvénkie, givéikite ~ gyvénkite, kuréis ~ kiiréns, kiiréiti ~ kiirénti, mekéiti ~ mekénti. A Senojo tvirtapradés kilmés dvigarsio an i8virtimas Sioje tarméje i au uzZfiksuotas pirma karta. Tokio virtimo lietuviy kalbos tarmése dar nebuvo konstatuota. Iki Siol, be g, buvo Zinomas tik jo i8virtimas ai’®. Dabartiniy tyrinéjimy duomenys rodo dar viena nauja ir kalbos istorijai bei dialektologijai svarby senojo an i$virtimo i au varianta. Senojo tvirtapradzio dvigarsio en i8virtimas j ei taip pat yra palyginti retas, mazai jau kur beuZtinkamas tarmiy fonetikos reiSkinys”®. Tokie senyjy Zodzio kamieno dvigarsiy an, en atliepimai greitiausiai bus atsirade dvigarsiy an, en antrojo sando nykimo metu ir iSlike iki misy dienu. Tvirtapradés kilmés an, en ZodzZio galiinéje, kaip ir Ik, visais atvejais i8virte a, e trumpaisiais, pvz.: su rankd, su kdfve, Sakas, pelés. Tvirtagalés kilmés senasis dvigarsis an ZodZio kamiene yra iSvirtes a (q), kaip ir lk., o ZodZio gale nekirtiuotas — sutrumpéjes iki a trumpojo, pvz.: anddien ~ an@dien, tasik ~t@syk, Zasii ~ %asij; bdlta ~ bdltq, vaika ~ vaikq, vira ~ vyrq. Tvirtagalés kilmés senasis dvigarsis en Sios tarmés nekirtiuotame Zodzio gale turi trejopa atitikmenj. Paprastai Zodzio galo nekirtiuotas senasis en Cia yra i8virtes trumpuoju e, pvz.: kate ~ kate, kdfve ~ kdrve, medine ~ medine, tatiau dalyviy atvirame Zodzio gale jis yra i8virtes dvibalsiu ie: bivie ~ biive, apdugie ~ apduge, radie ~ rade, turéijie ~ turéje, apzéilie ~ apzéle, o uzZdarame — balsiu é : drés ~ Gres, dugés ~ duges, difbés ~ dirbes, givénés ~ gyvénes, isimoukinés ~ iSsimokines, péfsitikridavés ~ pérsitikrindaves. Siauras é taip pat yra tariamas ir sangraZinio bei asmeniniy ivard%iy vienaskaitos kilmininko galinéje : mdnés || manés || monés ,,manes“, tdvés ,,taves“, sdvés ,,saves“. 18 Veiksmazodziy bisimojo laiko III asmenyje priegaidziy metatonijos nepastebéta. 19 Zr. LZTP, p. 11; Ziet. tr. yp. p. 198, 7 iSnaga. 2 27, LZTP, p. 9. 163 Senojo tvirtagalio dvigarsio en, esantio nesutrumpéjusiame atvirame ZodzZio gale, i8virtimas dvibalsiu ie, o uzZdarame — é taip pat iki Siol dar nebuvo_apraiytas, 1959 m. dialektologiniy ekspedicijy metu Silutés rajone buvo naujai konstatuotas jo iSvirtimas ei, o Siy mety tarmiy tyrinéjimai duoda dar du naujus Sio dvigarsio atitikmeny variantus. Tai eaeen taip pat dvigarsio en antrojo sando nykimo rezultatas. Morfologija 1. Bitasis daZninis laikas Tarmiy plote tarp Bridy, Valdomy, Lipaitiy, NaruSaitiy, Kirbaitiy konstatuota veiksmaZodziy biitojo dazninio laiko nekaitoma forma su priesaga -davai (sangraZiné -davaisis), pvz.: (Bridai) kas megéjes, gdudavai izgéfi; i brika sudédavai trizdesimi iris gibas; a§ sénbefiu skaiéaiis, ale toks viruks niéka biidavai; néns i nepatdgiis bidavai tie sijénai, ale ka mada, tai i gradu; més pasigdudavai 26ga i saktdavai : 26gai 2égai, diok degita, kat nediosi siiksim raga; (Valdomai) midu su viru dainiiodavai: aX viena pinkta, jis kita; mergdites mani vdixidavai; miisu senitte nusakidavai apé ldzus; jie mani milédavai; ateidavai lig to klojima, pastév pastév Svesikes; (Liipaitiai) siiknes pifma nepakéldavai: pakulne ixdusdavai i dévédavai, vilkdavaisis sijonai : kat i¥eidavai rugii rif, nepéflibdavai par péda; (NaruSaiéiai) jie bilbu nepléudave; Zuvies sugdudave daugenibe; ke jaiini bivam, sékdave, gérdave, balavédave; (Kirbaitiai) af kdda nueidave, tada i verkdave; ke pradédave éif, niéks neprisurédave tii vaikii; néSdave i skariite batus susirise. Priesaga -davai (sangrazZiné -davaisis) greitiauSiai sudaro biitojo dazninio laiko priesaga -dav -ir postpozicija -ai(-aisis). Tokia sudurtiné nekaitoma priesaga, kaip i8 pavyzdziy matyti, dedama prie visy bitojo daZninio laiko vienaskaitos ir daugiskaitos asmeny. Nurodytame plote postpozicija -ai gali biti pridedama ir prie bitojo kartinio laiko kamieno, pvz. jam neriipéjei ritéli kélti, Zifgéli Sérti 1. d. (Bridai). Gretimose Zemai¢iy (Kelmés raj.) ir kitose Siaurés vakary aukStaitiy tarmése (pietiné Siauliy rajono dalis) postpozicija -ai daznai pridedama prie visy esamojo laiko kamieny, pvz.: (Pakapé, Siauliy raj., Nr. 196, tyré D. Skurkaité) giestai ,,gieda“, isbifnai ,,i8byra“, nentorai ,,nenori“, pakelai ,,pakelia“, sirixai »Surisa“, stiovai ,,stovi“, trai ,,turi“*, Siaurés vakary aukStaitiy tarméje apie Sakyna ir Zagare postpozicija -ai gali biti pridedama prie visy kaitomy ir nekaitomy kalbos daliy**. : Sintaksé** 1. Tarinio vieta sakinyje Smalininky apyl. tarméje, skirtingai nuo Ik. ir kity tarmiy, tiesioginiy sakiniy tarinys turi savo pastovia vieta sakinio gale. Ypat tai pasakytina apie sudurtiniy ir iSvestiniy tariniy jungti, pvz.: mana darbai ailikti ira; viskas iSafdita tdpo; jai 2! Zr, E. Grinaveckiené, Tarmiy meddiagos rinkimas lietuviy kalbos atlasui, LKK, t. 3, Vilnius, 1960, p. 195—196. 22 Dar Zr. LKK, t. 3, Vilnius, 1960, p. 198. ; @ Zr. A. Jonaityté, Sakynos tarmé, kand, disert., Vilnius, 1962 (rankraitis), p. 266—268. 24 Sintaksés’ skyrelyje nurodomos tik kai kurios biidingos Smalininky tarmiy (Jurbarko rajonas) sintaksés konstrukcijos. 164 dabaf viskas kitatp atrasta ira; SiekStas jau if médZe istjés ira; ta pasaka nou senduves laikit ira; bérzas labai oupits irda. Tokia pastovi tarinio vieta greitiausiai yra atsiradusi dél jtakos vokietiy kalbos, kuri Siy viety Zmonéms ilga laika buvo oficialioji. O vokietiy kalbai kaip tik toks nelaisvas tarinys ir bidingas. Be to, Sioje tarméje beveik visada vartojama esamojo laiko jungtis yra, kuri Ik. ir kitose tarmése paprastai praleidziama, pvz.: sfrdzas ,,strazdas“ keloiines paiikStis ira: riideni praptiola, pavasari acirafda. 2. Neiginio galininkas Sioje tarméje visai nevartojamas neiginio kilmininkas. Ji tia visais atvejais pakeitia neiginio galininkas, pvz.: né viena dafiti netiire; aX masina visdi nemaédu; mata, kad parasita, tik nismana tios Zoud%is; negaléje i§pildi ta néura. - Tai ir, be abejo, yra atsirade dél vokietiy kalbos itakos. 3. Netiesioginio papildinio jnagininkas su prielinksniu Vietoj netiesioginio papildinio inagininko labai daZnai vokietiy kalbos pavyzdziu tia yra vartojamas netiesioginio papildinio jnagininkas su prielinksniu su, pvz.: viskas apdugie su medikais; tie kalnai su dideloms puikoms gifoms apdugie; kumis vabalus gdudas ir su vabalais mifitas. 4. Jungtukas o Vienariiéms sakinio dalims jungti vietoj jungtuko ir Gia platiai yra vartojamas jungtukas 0, pyz.: jie géire ou liiksminousi; lakStifigals mazas ou pilks; vakar biwa apSiikusi ou veisi; pérnai ou Simet jis pas ja givéna; tds ant laiika dirba ou vdlga pietiis; meskinis (degtiné su medumi) susided i gdlva ou i kéujes. 5. Prielinksnis prim Prielinksnis prim yra vartojamas laiko reik8me vietoj prielinksnio prieg. Jis reikalauja kilmininko, tarméje daznas, pvz.: tas prim tiikstafice méti biwva; jie isigérs prim pinigit dalinima; prim tou va%ava vienc bagéuc poiinc. 6. Kq vietoj kiek Vietoje ivardzio kiek Sia vartojamas klausiamojo ivardzio kas galininkas ka, pvz.: ka kastio svdrs citkraus; ka prekéva ruget tuFguj; ka Sveikatas mana istrduke tie darbai. 7. Prielinksnis j su galininku Vidaus esamojo vietininko vietoje Sia da%nai greitiausiai vokietiy kalbos pavyzdziu yra vartojamas prielinksnis j su galininku, pvz.: senduvé gérdava paSéiki (antros ri8ies alaus) i Siluma; koujes Siltas biidava i vizas. HEKOTOPbIE OCOBEHHOCTH FOBOPOB JIMTOBCKOFO SA3bIKA (Ha ochose matepuasos, coOpannbix JMasteKTOOrM4ecKHMM 9KcNeAHUKAMA B 1961 rogy) 9. TPHHABELKEHE > Pe30me Z[manextonoruyeckue MaTepHast 11 ,,JIMTOBCKOrO JIMHBHCTHYeCKOrO aTvIaca‘ B 1962 roy coOupasch u3 rOBOPOB BOCTOUHIX, CpeqHUX H CeBeposanayHEIX ayKuitaiitos. Co6paunbie MaTepHadibI MOSBOIAIOT JUNIE OCBETUTS OTJe/bHBIE PaHee KOHCTaTHPOBaHHBIe ABJICHHA H YTOWHTb rpanHlbl HX pacnpocTpanenus. Hexoroppie oco6eHHocTH BBILeyNOMAHYTHIX TOBOpoB OOHapy2KeHbI BrepBHIe, 1, a) Ip usyyenuu ropopos BocTOUHBIX HM cpeqHHX ayKulTaliTos, Haxo,amuxca B Maxpyoiicckom u B IIlaynsiickom paiionax, ycranoBneHo, 4TO B yKa3aHHOH TeppHTOpHH c 1rosalaya Ha CeBepoBOCTOK MocTeneHHO ycusMBaeTCH OTTAKKA yapeHHA HM COKpallleHHe oKOHYaHHi, HanOonee sapKoe sBbipaxenne STHX ABeHHH oTMeyeHO B IJakpyolicckom paiione B OKpecTHOCTAX MecTe4uKa JIunxysa, B crtaTbe mpHBexeHHbiii MaTepvan ToBOpHT B NOMb3y MHeHHA, 4TO STH MeCTa ABAAIOTCA WeHTPaMH BOSHHKHOBeHHA. BbILeYNOMAHYTBIX cboHeTHYecKHX ocoOeHHocTeli H HX JambHeliero pacnpoctpaHeHusA Ha TeppHTOpHH JHTOBcKoro S3pIKa. B cesepxoii yactu Taxpyoiicckoro paiiona ycTaHopieHbi HeKOTOpBIe KaYeCTBEHHbI€ H3MCHCHHA [viaCHbIX SBYKOB i, u. OTMeyeHO, 4TO KaveCTBeHHbIM H3M€HCHHAM MOAAalOTCA TacHbIe 3BYKH i, uv TOMbKO OyfyyH KpaTKHMH H B AMPTOHTHYeECKHX coveTaHHAX B GOe3syqapHOM MoNOxKeHHM HH TO, yapenHem © Bocxo{saieH uHToHalHeli. Mx KayecTBeHHbIe H3MCHCHHA 3aBHCAT TaK2Ke H OT MecTa B CJloBe: ECM Takoli i (OHH HIM B AMCPTOHTHMYeCKOM co¥yeTaHHH) 431aBHO HaXOQUTCA B MOCeAHeEM Clore HAM B CyOre, 34 KOTOPbIM CuexyeT (uM cyleqOBail) Cjlor C TaCHbIM SBYKOM 3aqHero paya (a, o, u), OH BCerga Mperpamaetca B Tachi sByK 9, NepexXOgHBIi Mex,Yy rvlacHbIMH a Ho, Hanp.: éfds, auTep. 93. tris ,,Tpu, Tpex‘‘, ra§ds, nutep. 93. rasjs ,,OyneT, -yT nucats‘‘, ilofida, autep. 93. jlifido ,,Bne3, -na, -au‘‘, Solts, awtep. 93. Siltas ,,tennuit*, leno, auTep. #3. ling ,,nen‘‘, f03sts, muTep. #3. vistds ,,KYPHUbI'’, nusiporko, auTep. 93. nusipirkaii ,,A KynMa, -a‘‘; ecm Tako i HaxXOAUTCA B cuore, 3a KOTOPBIM cnenyeT (HH cjleqoBan) sByk Nepequero paga (i, y, e), OH BCerja mpespaujaeTCA B TulacHblli sByK e, Mepexogubiii Mexy rulacHbIMH e u é, Hanp.: mask, autep. 93. miské ,,B necy‘‘, plék, nutep. 93. pliki ,,rompie‘‘, vas, aIMTep. 3. vist ,,Bce‘‘, Se?d§, autep. 93. Sirdis ,,cepaue'‘, pets, autep. 93. pirtis ,,6ana‘‘, Smoket, step. #3. ismdkyti ,,ppyauTp’'. Kpatkuii raacupii u mp ycsopnit KaveCTBeHHBIX H3MeHeHHH Bcerya MpeppalilaetcA B ruacubiii sByK 9, Hanp.: nulo§, aurep. #3. nulis ,,o6nomutes, -atca‘', polks, autep. 13. pulkas ,,nonK‘, goli, autep. 93. gulti ,,1oxmuTeca‘‘, pot, mmTep. 93. putd ,,neHb‘*, sdk, aMTep. A3. suki ,,Tbt KpyTuub‘t, boFnos, autep. 93. burnds ,,pta‘‘, port, mrep. 13. purvé ,,B rpssu‘‘, kétof$, nutep. 13. kéturis ,,yeTbipes‘. B cratse Aenaetca npemnomoxKenne, uT0 ynomalyToe KavecTBeHHOe H3MeHeHHe KpaTKHX TJlaCHbIX i, u—ABEHHe JOBOAbHO M034HOe, NPONCXOAUBUIee B ucceqyeMbIxX TOBOpax MOce coKpalienua OesyRapHbIxX ApeBHUX JoNrHX 7, a. 166 6) B Maxpyoiiccxom, 8 Tlacsanucckom 4 B Bup»xalickom palionax Ha TeppHTOPHH HaxomAMelicA MexKTY Maweutnnuc—Hemynené Pagpusnmkuc—Bupxai— - Tlacsanuc—Monmukennc—Ilaxpyouc—JIunkysa BiepBbie oTMeyeHO ynorpe6senue cpopm gpoiicrBeHHoro wHCa BHHHTeAbHOrO Mafe%Ka C YHCMTENDHBIM TPH’, nanp.: mis brigad tif ifos piemef, autep. 13. mtisy brigada turi tris piemenis .B Hateit Opurane tpu nactyxa‘‘. TogoOunie cayyan ynotpe6enua «opm qpoficTBeHHOrO YHcsa BHHHTebHOTO NafexKa KOHCTATHpOBAHb! H B JTaTBILLICKOM ASbIKe. Ha 9tof xe camo TeppuTopHu copnayaloT (opMbI AaTeybHoro Najera MHOoKecTBeHHOrO YMCA c cbopMaMH jaTebHOrO manera ABOMCTBeHHOrO HCA. Ha ocHope cpaBHeHHa c COCeJHHM JTBILICKHM A3bIKOM B CTaTbe JenaeTca ipeqnonoxenve, YTO B YKa3aHHOH TeppuTOpHH ynoTpe6astempie (popMbl AaTevIbHOrO TajlexKa MHOKECTBEHHOFO YMCA MPOHSOWH OT COOTBETCTBYIOUIUX copm JpoiicTBeHHoro unica, O6oOMeHHOrO B 3HayeHHH o6oux uncel. CynjecTBuTesbHbIe © OcHOBaMH Ha a, ia, BCe MIpHJlaraTe/IbHbIe, YHC/HTEJIbHbIC, MECTOHMCHHA H TipwuacTuA My2KCKOrO pofa B AaTeMbHOM MafexKe MHOXKECTBEHHOTO H 7BoiiCTBeHHOrO HCE, Hapayy c OObIHBIM OKOHYaHHeM, Uallle HMcIOT qbopmpt c OKOHYaHHAMH -em (nocsle TBepforo corviacHoro) M C OKOHYaHHeM -em (nlocae Markoro corviacHoro), Hanp.: dafZem, AMTep. 13. dartém ,,oropofam‘‘, Svééem, autep. 13. svecidm ,,roctam‘‘, kaféegm, autTep. 13. kartiem ,,ropKum‘', pacer, autep. 93. patiem ,,cambim‘‘, irécem, JMTep. 513. tretiem ,,Tpetum‘', pardiodoifem, autep. 93. pardiodantiem ,,mpoyaloulum™*. B cratbe u3iaraeTcA MHeHHe, 4TO YMOMAHYTbIe OKOHYAHHA MOTI Pa3BHBaTBCA (pOHETHYCCKH H3 OKOHYAHUA -iem, KaK M B COCEAHHX JIaTBILICKUX TOBOpaXx. opel, ynorpe6asempie B HCCeLYeMbIX TOBOpaX B jaTe/bHOM TlajexKe MHOXKeCTBEHHOTO 4Hcyla, YNOTpeOMAIOTCA MH B TBOPHTEbHOM NasexKe MHOXKECTBEHHOrO H JBOlICTBeHHOTO YHCe; TOMbKO CYLLeECTBHTeJIbHBIe C OCHOBaMH Ha a, ia 3TH (PopMb 3iecb COXPaHAIOT JMIUb B ABOlCTBeEHHOM YMCJIe, a BO MHO3KeCTBEHHOM — ‘allie HMeIOT TakHe (popMbI, KaK B JIHTepaTYPHOM A3bIKe. MecroumMeHHble MpHJaraTesbHble CBOHMH (popMaMH, a Tak2Ke H HX MPOHCXOXKJeHHeM OTJHYAIOTCH OT JHTepaTyPHOTO ASbIKA H YaCTHYHO MpHOMMXKAIOTCA K (hopMaM MeCTOMMeHHBIX MIpHJaraTebHbIX JaTBILICKOTO ASbIKa. B uccaegyempix ropopax 3acpukcupopanHo 18 cydpuKcos, HMeIOWHX YMeHbINMTeJIbHO-s1acKaTesIbHOe 3HaueHHe. Uactb 9THX cydppHKCOB B JIHTOBCKOM JMTePpaTypHoOM s3bIkKe He BcTpevaeTcA WH ynotpe6ineTca B ApPyrHx 3HaveHHAX. B uncne mpumepop Ala Kaxkgoro cypuKca MpHBOAATCH He TOMbKO HapHllaTENbHbIe CYIeCTBHTEIDHBIeE TOBOPOB, HO H COOcTBeHHBIe HMeHa: HMeHa moze HW OKMBOTHBIX, (baMHJIMH HM MposBHia, reorpatpHyeckHe M THAPOHHMHYECKHE Ha3BaHHA H Jp. . B) Muumoe JelicTBHe B CJIOXKHO-NOJYHHEHHBIX MpeWIOKCHUAX _32€Cb dalle BCero BbIpaKaeTCAH HE COCJATaTeIbEBIM HaKJOReEHEM, KaK B JUTCPAaTYPECM ASbIKe, A HACTOSIHM BPeMCHEM H3bABHTEMbHOTO HaKJIOHEHUA, KaK HM B CoceHeM WaTBILICKOM Si3bIKe, Hanp.: mdf bas, kad kdfve nepafSpif viédra, autep. 13.: mdn baisit, kad kdrvé neparspifty viédro ,,MHe CTpallHo, “TOObI KOpoBa He yapHuia Begpo‘’. OrmeyaeTca 3fecb M HeKOTOpoe pas/IH4He B ynotpe6neHHu Mazexeli H Mpeqsoros: riarou tikéti ,,BepHTb‘* 32ecb yallle BCero Tpe6yeT poduTeAbHOrO nagexa (jot tu birto tik, nuvep. 93.: ji tiki burtais ,,oHa E€PUT B KONAOECTEO", 167 Mpeqsor Jigi ,,q0‘ B eXHHCTBeEHHOM 4NCHe Tpe6yeT TROpHTeNbHOTO naqzeKa, @ BO MHOMXKCCTBEHHOM —PomHTebHOrO) atéje vafido lig tvér, step. 93. atéjo vandué ligi tvords ,,jouNa BoRa No 3aGopa; ibFodo ing vdiden lig kélo, autep. 93. jbridait { vdndenj ligi kéliy ,,p3auen B Boxy HO Koneneli** nu zp. II. a) B rosopax ceseposanagubix ayKuTalitos, Haxoyauuxca B ceBeposanagquoi vactu IsyasiicKoro pationa, T. e. B 30He nomHOli OTTADKKH yAapenua, YCTAHOBJEHO, YTO MPH OTTAXKKH YAapeHHA C OKOHYAHHA Ha NpenBILyUIHe cOrH, KPOMe OCHOBHOPO-peTpaKUMOHHOrO yjapeHHst, B KOHWe ciloBa mMpou3sHocuTca Take H MOGOYHOe-KOHeYHOe y/lapeHHe, Kak M B coceqHUX >KemaliTcKHX roBopax. OcoGexHo apKo OHO MpousHOcHTcA B AOTOM KOHeyHOM cuore MB OKOH- “aHHH BTOporo KOMMOHeHTa CNOXKHBIX ciOB, Hanp.: Zdltis, nutep. 93. Zaltys »yx'', véFtinklis, matep. 13. vordtinklis ,,nayTuna‘. 5 OkcnequuuAMH coOpannpii Matepuan B I sayastickom, B MonuuKucckom 4 B )Karapckom paiionax yTounser u usoriocy OTBepweHHA coueTaHHii Je, Ié. Orsepyenne couetanuii Je, /é, Kak u3BecTHO, sBIAeTCH xXapakTepHoli yeproli TOBOpoB cpeAHHX ayKuiTalitos. B HacTosmee Bpema coOpaHHbie MHOrouncHeHHBIE MaTepHaJIbI NOKaSbIBaIOT, YTO CoveTaHHe /é cnopaqHYecKH MpousHOCHTcH TBepzO H Ha TEPppHTOPHH CeBeposaNaqHBIX ayKITalToB, K sanagqy No wMHMH CxalicTrupuc ()Karapcxuit p-1)—Ku6ypaii—Touéunit (Moanm«uccknii p-H) —Baanyzomali— Bpugati—Iannarati (Uayaniicxnii p-H); a w0rsioca OTBepHeHHA coueTaHHaA Je MNPOABHHYTa elle Jabile K 3anawy HU AOXOAUT AO MMHMH )Karape—Jlun6unali— Tamsasaii—lOunkatiuati—Tonéusit. Mpoxpmxerue Bossi OTBepJeHHA coveTaHHit le, lé K 3anaqy ua TeppHtopum ceBepo sanaquBIX ayKuTaliTos — aBneHue, yetaHOBJICHHOe HaMH Brlepsbie. B rosopax ceseposanayHnix aykutaiiros, coxpaHsioux mecTo yAapenua auTepaTypHoro si3bIKa (8 IOpOapKckom palioue B oKpectHocrax ropoya CmasmuHHHKail) B OCHOBe cyloBa (3a HCKIIOUeHHeM cyiukcos), He BeTpeyaioTes ryacHBle SBYKH JHTep. 83. 6, 0. BmecTo HX 3aKOHOMepHO BBICTynaloT AMpTOHTH ei, ou, Hanp.: béiga, amtep. 93. béga ,,Gexur, Geryt', méita, auTep. 13. métq »MaTy“, koie, autep. 93. késé ,,Kawa‘, Séubris, nutep. 93. Zidbris » ppi6en‘*, teivine, AMTep. 93. tévfné ,,ponuna‘’, Zmound, wuTep. 43. Zmond ,,2KeHa‘‘, Trapéifgiris, nutep. 43. Trapéngiris ,,nec okpectuoctu Tpanenali‘‘, Ofbras, autep. 983. Obras ,,MyxKcKoe uma‘‘, Beigiine, mutep. 93. Bégiiné ,,uma Koposni‘‘. Via mpupeyeHHnix npuMepoB BUAHO, ¥TO rvacHBIe é, 0 37ecb TipespaliyaioTca B AucToHrH ei, ou He TOMbKO NO yqapeHHeM c HUCxogsmMel MHTOHalHell, Kak Obwi0 3acpHKCHPOBaHO B HEKOTOPHIX HCHe3HYBINUX COCeMHUX JIMTOBCKUX ropopax, @ TakKe MOA yAapeHvem c BOCXOAAMeH MHTOHaNHell HB OesyqapHoM nonOxKeHUH. Tpousuourenue qudtouros ei, ou BMecTO aMTep. 93, 6, o—saBNeHHe BecbMa peakoe. Cxopee Bcero ero MoxKHO OObACHHTS JasbHeliluM Pa3BHTHeM TvlaCcHBIx 3BYKOB é, 0 B S9THX roBopax. “ Flucrorru ei, ou B ocnope caopa TaKxKe BCTpeyaioTcA H BMeCTO GesysapHBIX DuTouroB ie, uo, Hanp.: keimai, autep. 93. kiemai ,,qepegHu, JBoppi‘‘, dounitte, sautep. 13. duoniité ,,xne6oK‘‘, noudat, aMTep. 93. nuodai ,,oTpapa‘'s Vitkeimei, enutep. 3. Vitkiemiai ,,Ha3panve Zepepuu‘', Takoe coorsercTaue yka3aHHbix JupTOHTOB MoxeT ObITb H BeCbMa peBHee. Tiuptoura au, ei B wccneyemom rogope TIPOH3HOCATCA BMeCTO ApeBHHX CHIBHOHAYAMBHEIX ucpTOHTH4ecKHx coueTaHHii dn, én (sMTep, #3. Q; en nepey, 168 t, d), Hanp.: duzouls; mutep. 13. dZuolas ,,Y' “*, auzoulijé, nutep. 13. AzZuolija ,HasBanve JepesHu'', jkdus, autep. 53. ikds ,,yKyCUTD‘, givéikie, nuTep. 13. gyvénkie ,,«uBu", kiréiti, matep. 13. kiirénti ,,TonuTp’’. [Ipeppalitenve ApesHerO CHJbHOHaYaIbHOrO MpTOHTHYecKOrO CcOueTaHHA an B au KOHCTaTHPOBAaHO Hamu Bnepppie. B craTbe fesaeTcA mpesnonoxwenHe, 4TO Takoe MpeBpallleHve ykasaHHbIx AMTOHrMyeckHx coueTaHHli Morvo MpOw30HTH BO BpeMA HCYeSHOBeHHA BTOporO UX KOMMOHEHTa HM TaKHM COXpaHHTcA No HaIUHXx quell. Tipesnee aurourmueckoe coueranue en (sMTep. 13. ¢) B KOHMe c/lOBa HCculelyembix TOBOpoB OGbIYHO MpeBpalljaercs B KPaTKHH e, HO B MpHyaCTHAX, B OTJIMYHH OT JIMTepaTypHOrO s3bIKa, OTMeYAeTCA APyroe ABJIEHHE: B OTKPbITOM KOHIe CJIOBa OHO MpeBpalllaeTcA B AucdTrouruyeckoe coueTaHHe ie, a B 3aKPbITOM — B yskuii MoHOdrour é, Hanp.: bivie, IuTep. 93. bive , Obie’, bivés, IMTEp, 93, buves ,,Ovipummii’, Dro sBeHHe TOKE sacpHKCHPOBaHO BIEPBBIE. B cratbe OHO OObACHHeTCA KaK P€3YJIbTAT OTJIMYHOTO OT JMTepaTyPHOTO ASbIKA HCHESHOBeHHA BTOPOrO erO KOMMOHEeHTA. 6) B rosopax I[layuisiickoro paiiona, saHHMaloulHx TeppHTOpHIO MexKAY Bpuaaii—Baszomaii—Jlynattuait—Hapymaituali—Kupoaiiunit Taaroubl npoweywerO MHOrOKpaTHOrO BpeMeHH B OTJIMYHH OT JMTepaTyPHOTO ASbIKA HM APyTHX JHTOBCKHX TOBOPOB BCTPevaioTcH B HeH3MeHAeMOl copme c cydipuKcoM -davai (BosppaTHas (popma -davaisis), Hamp. pakulne iXdusdavai i dévédavai, vilkdavaisis Zemé sijonai: kat iSeidavai rugiq risi, nepéflibdavai per péda, cp. Autep. 13. pakulinio iféusdavo ir dévédavo, vilkdavosi Zemé sijénai: kad iSeidavo rugiij risti, nepérlipdavo per pédq ,,NaKAHOe NOOTHO COTKaIH 6bI10 WH HOCHIH, BOJIOUKINCb jOOKH 10 3eMJIe: KOra BbIXOJHIM POXb KOCHTb, HEBO3MOXAHO ObIIO MepeliarHYTb yepes cHon‘‘. B) B ropope IOp6apxckoro paiiona, pacipocrpaHeHHOM B OKPeCTHOCTAX CmaJununkail, B OTJMYHM OT AHTepaTypHOrO ASbIKa H APyrux rOBOPOB cKasyemMoe OObINHO CTaBHTCH B KOHUe mpegqsoxKenua, Hanp.: ta pasaka nou senduves laikit ira cp. step. 43. ta pdsaka yrd sendvés laikj ,,9Ta CKa3Ka APCBHUX BpemeH‘*, Dro, cKopee Bcero, 3aBHCHT OT B/IMAHHA HEMENIKOTO s3BIKa. Ormeuaiored 3fecb H HeKOTOpHIe Apyrue cuHTaKcuyeckue OcobeHHOcTH. [Las BbIJCICHHA OJHOPOAHLIX WIEHOB MpeNOx%KeHHA BMECTO CO13a ir ,,H‘‘ WIHPOKO ynorpeOssetca cows o ,,a‘‘, Hanp.: ji@ géire ou lifiksminousi cp. JuTep. 23. jie géré ir lifiksminosi ,,ouM MH H BeceTHIHCbY HM Ap.