Prof. M. Petersonas

| PROF. M. PETERSONAS 1962 mety lapkritio 22 diena miré Zinomas Maskvos universiteto profesorius lingvistas M. Petersonas (gimes 1885 metais). Jo specialybé buvo slavy kalbos ir bendroji kalbotyra, bet jis turi nuopelny ir lituanistikai. Tai buvo darb3tus mokslininkas ir talentingas pedagogas. Lig Siol jo paskelbta 67 mokslo darbai, i§ kuriy nemazZas skaiéius turi didesne iSlickama reikSme. Jam ripéjo jvairiausi kalbos dalykai. Jis ra8é recenzijas dél pasirodZiusiy svarbesniy mokslo darby, raSé aktualiomis temomis straipsnius, ra8é vadovélius studentams ir Siaip platesnius mokslo veikalus. Dél pavyzdZio i§ daugelio galima paminéti viena kita jo recenzija (i8vertus antraste j lietuviy kalba): N. Durnovo, Rusu kalbos istorijos apraSas (1925 m.); E. Polivanovas, Kalbotyros jvado ir bendrosios fonetikos paskaitos; A. Sachmatovas, Siy dieny raSomosios rusy kalbos apragas; A. Sachmatovas, . Rusy kalbos sintaksé; Ferdinand de Saussure, Cours de _linguistique générale. Daug démesio M. Petersonas skyré sintaksés mokslui. Minétini jo straipsniai: Senoji ir naujoji sintaksé; Sintaksés sudarymo klausimu; Lermontovo sintaksé; Akademikas Fortunatovas (1938); Fortunatovas ir Maskvos lingvistiné mokykla (1941); Indoeuropietiy kalbotyros problemos (1929). Jis doméjosi ir rusy kalbos dialektologija, 1938 metais i8leido Dorofejevo sodZiaus tarme. IS stambesniy M. Petersono veikaly reikia paminéti: Kalbotyros jvadas (1938); Siy dieny rusy raSomosios kalbos paskaitos (1941); Rusy kalbos vadovas (1947); Etimologinio Zodyno ra’ymas; Trumpa prancizy kalbos gramatika (1938); Siy dieny pranciizy kalba (1941). I§ lituanistikos jo darbai yra Sie: 1. Seniausias lietuviy kalbos paminklas (iSkeltos svarbesnés Mazvydo katekizmo kalbos ypatybés) Bectr. MI'Y No 3. 2. Rusy kalbos mokslas lietuviams (,,PycckHii a3pik B uIKOse‘, 1941, No 1). Tame straipsnyje autorius lygina lietuviy kalba su rusy nurodydamas, 335 kokiy sunkumy gali kilti lietuviui mokantis rusy kalbos. Straipsnis turi Siuos skyrius: fonetika, raSyba, leksik a, morfologija, sintaksé. Fonetikos skyriuje autorius iSkelia, kad rusy kalbos garsy sistema Zymiai skiriasi nuo lietuviy kalbos sistemos. Pirmiausia akys kreiptinos j kirtiavimq: rusy kalbos kirtis ekspiratorinis (iskvépiamasis), stiprus, kiréiuojami skiemenys iskvépimo stiprumu Zymiai skiriasi nuo nekirtiuojamu. Lietuviy kalbos kirtis — muzikalinis-ekspiratorinis. ISkvépimo stiprumo pasiskirstymas gana vienodas. ISkvépimo stiprumo atzvilgiu néra didelio skirtumo tarp kiréiuojamy ir nekirtiuojamy skiemeny. Toliau aiskina, kuo skiriasi rusy ir lietuviy kalbos balsiai ir priebalsiai. PanaSiu badu autorius lygina ir kity skyriy rusy ir lictuviy kalbos faktus. Straipsnis ilgokas, gali praversti rusy kalbos mokytojams lietuviy mokyklose. 3. Lietuviy kalbos apybraiZa, iSleido TSRS Moksly Akademijos Kalbotyros institutas 1955, 160 psl. Tai trumpa gramatika studentams, norintiems gauti supratima apie lietuviy kalba, jiems reikalinga kalbotyros mokslui. Be svarbiyju gramatikos dalyky (fonetikos, leksikos, morfologijos, sintaksés), apybraiza duoda nemaza vietos tekstams iS tautosakos, lietuviy senesniy ir naujesniy raSytojy. Tekstai turi savo pilna Zodyna. Tekstai ir Zodynas sukiréiuoti; lygiai sukirtiuoti beveik visi gramatikos Zodziai ar sakiniai. ApybraiZos iZangoje duotos svarbiausios informacijos i§ lietuviy kalbos istorijos. M. Petersonas palaiké glaudZius rySius su misy respublikos kalbininkais, dZiaugési jy naujais darbais nuolat seké naujai pasirodantiq lituanistine filologing literatira ir vadovavo mokslinéms disertacijoms i§ lietuviy kalbos. M. Petersonas mégo skaityti lietuviskus raStus. Norédamas geriau iSmokti kalbos, keturias vasaras praleido Lietuvoje: 1947 metais vasarojo Palangoje, © 1951, 1952 ir 1953 metais ilséjosi Druskininkuose. Gyvendamas Druskininkuose kvietési pas save liaudies dainininkiy, kartais keliavo pats j apylinkés sodzZius pasiklausyti misy tautosakos. M. Petersonas buvo labai geros Sirdies Zmogus, visados atviras ir malonus su kiekvienu pasikalbéti. Net nuéjes j miSka ir rades piemenélius prie bandos, mokéjo rasti su jais kalba ir graziai juos prajukinti. *Sviesus M. Petersono, entuziastingo lietuviy kalbos tyrinétojo ir nuogirdaus miisy draugo, atminimas ilgai isliks mumyse, 0 jo indélis j lietuviy kalbotyra stiprins broliskus rusy, lietuviy ir kity tarybiniy tauty rySius. J. Baléikonis