|
PROF.
M.
PETERSONAS
1962
me y
lapk i io
22
diena
mi é
Zinomas
Mask os
uni e si e o
p o eso ius
ling is as
M.
Pe e sonas
(gimes
1885
me ais).
Jo
specialybé
bu o
sla y
kalbos
i
bend oji
kalbo y a,
be
jis
u i
nuopelny
i
li uanis ikai.
Tai
bu o
da b3 us
mokslininkas
i
alen ingas
pedagogas.
Lig
Siol
jo
paskelb a
67
mokslo
da bai,
i§
ku iy
nemazZas
skaiéius
u i
didesne
iSlickama eikSme.
Jam
ipéjo
j ai iausi
kalbos
dalykai.
Jis
a8é
ecenzijas
dél
pasi odZiusiy
s a besniy
mokslo
da by,
aSé
ak ualiomis
emomis
s aipsnius,
a8é
ado élius
s uden ams
i
Siaip
pla esnius
mokslo
eikalus.
Dél
pa yzdZio
i§
daugelio
galima
paminé i
iena
ki a
jo
ecenzija
(i8 e us
an as e
j
lie u iy
kalba):
N.
Du no o,
Rusu
kalbos
is o ijos
ap aSas
(1925
m.);
E.
Poli ano as,
Kalbo y os
j ado
i
bend osios
one ikos
paskai os;
A.
Sach-
ma o as,
Siy
dieny
aSomosios
usy
kalbos
ap agas;
A.
Sachma o as,
.
Rusy
kalbos
sin aksé;
Fe dinand
de
Saussu e,
Cou s
de
_linguis ique
géné ale.
Daug
démesio
M.
Pe e sonas
sky é
sin aksés
mokslui.
Miné ini
jo
s aipsniai:
Senoji
i
naujoji
sin aksé;
Sin aksés
suda ymo
klausimu;
Le mon o o
sin aksé;
Akademikas
Fo una o as
(1938);
Fo una o as
i
Mask os
ling is iné
mokykla
(1941);
Indoeu opie iy
kalbo y os
p oblemos
(1929).
Jis
doméjosi
i
usy
kalbos
dialek ologija,
1938
me ais
i8leido
Do o eje o
sodZiaus
a me.
IS
s ambesniy
M.
Pe e sono
eikaly
eikia
paminé i:
Kalbo y os
j adas
(1938);
Siy
dieny
usy
aSomosios
kalbos
paskai os
(1941);
Rusy
kalbos
ado as
(1947);
E imologinio
Zodyno
a’ymas;
T umpa
p ancizy
kalbos
g ama ika
(1938);
Siy
dieny
p anciizy
kalba
(1941).
I§
li uanis ikos
jo
da bai
y a
Sie:
1.
Seniausias
lie u iy
kalbos
paminklas
(iSkel os
s a besnés
Maz-
ydo
ka ekizmo
kalbos
ypa ybés)
Bec .
MI'Y
No
3.
2.
Rusy
kalbos
mokslas
lie u iams
(,,PycckHii
a3pik
B
uIKOse‘,
1941,
No
1).
Tame
s aipsnyje
au o ius
lygina
lie u iy
kalba
su
usy
nu odydamas,
335
kokiy
sunkumy
gali
kil i
lie u iui
mokan is
usy
kalbos.
S aipsnis
u i
Siuos
sky ius:
one ika,
aSyba,
leksik
a,
mo ologija,
sin aksé.
Fone ikos
sky iuje
au o ius
iSkelia,
kad
usy
kalbos
ga sy
sis ema
Zymiai
ski iasi
nuo
lie u iy
kalbos
sis emos.
Pi miausia
akys
k eip inos
j
ki ia imq:
usy
kalbos
ki is
ekspi a o inis
(isk épiamasis),
s ip us,
ki éiuojami
skiemenys
isk épimo
s ip umu
Zymiai
ski iasi
nuo
neki iuojamu.
Lie u iy
kalbos
ki is
—
muzikalinis-ekspi a-
o inis.
ISk épimo
s ip umo
pasiski s ymas
gana
ienodas.
ISk épimo
s ip umo
a z ilgiu
né a
didelio
ski umo
a p
ki éiuojamy
i
neki iuojamy
skiemeny.
Toliau
aiskina,
kuo
ski iasi
usy
i
lie u iy
kalbos
balsiai
i
p iebalsiai.
PanaSiu
badu
au o ius
lygina
i
ki y
sky iy
usy
i
lic u iy
kalbos
ak us.
S aipsnis
ilgokas,
gali
p a e s i
usy
kalbos
moky ojams
lie u iy
mokyklose.
3.
Lie u iy
kalbos
apyb aiZa,
iSleido
TSRS
Moksly
Akademijos
Kalbo y os
ins i u as
1955,
160
psl.
Tai
umpa
g ama ika
s uden ams,
no in iems
gau i
sup a ima
apie
lie u iy
kalba,
jiems
eikalinga
kalbo y os
mokslui.
Be
s a biyju
g ama ikos
dalyky
( one ikos,
leksikos,
mo ologijos,
sin aksés),
apyb aiza
duoda
nemaza
ie os
eks ams
iS
au osakos,
lie u iy
senesniy
i
naujesniy
aSy ojy.
Teks ai
u i
sa o
pilna
Zodyna.
Teks ai
i
Zodynas
suki éiuo i;
lygiai
suki iuo i
be eik
isi
g ama ikos
Zodziai
a
sakiniai.
Apyb aiZos
iZangoje
duo os
s a biausios
in o macijos
i§
lie u iy
kalbos
is o ijos.
M.
Pe e sonas
palaiké
glaudZius
ySius
su
misy
espublikos
kalbininkais,
dZiaugési
jy
naujais
da bais
nuola
seké
naujai
pasi odan iq
li uanis ine
ilologing
li e a i a
i
ado a o
mokslinéms
dise acijoms
i§
lie u iy
kalbos.
M.
Pe e sonas
mégo
skai y i
lie u iskus
aS us.
No édamas
ge iau
iSmok i
kalbos,
ke u ias
asa as
p aleido
Lie u oje:
1947
me ais
asa ojo
Palangoje,
©
1951,
1952
i
1953
me ais
ilséjosi
D uskininkuose.
Gy endamas
D uskininkuose
k ie ési
pas
sa e
liaudies
dainininkiy,
ka ais
kelia o
pa s
j
apylinkés
sodzZius
pasiklausy i
misy
au osakos.
M.
Pe e sonas
bu o
labai
ge os
Si dies
Zmogus,
isados
a i as
i
malonus
su
kiek ienu
pasikalbé i.
Ne
nuéjes
j
miSka
i
ades
piemenélius
p ie
bandos,
mokéjo
as i
su
jais
kalba
i
g aziai
juos
p ajukin i.
*S iesus
M.
Pe e sono,
en uzias ingo
lie u iy
kalbos
y iné ojo
i
nuogi daus
miisy
d augo,
a minimas
ilgai
isliks
mumyse,
0
jo
indélis
j
lie u iy
kalbo y a
s ip ins
b oliskus
usy,
lie u iy
i
ki y
a ybiniy
au y
ySius.
J.
Baléikonis
