Dėl kai kurių Lietuvos miestų vardų etimologijų

tira panašių į vietovardį Alsčdžiai, tipas. Pateikiame kitus panašios da- - rybos gyvenamųjų vietų vardus: Medsėdžiai k. Ežaičių apyl. Klaipėdos raj., Genčį Mėdsėdžiai k. Vaineikių apyl. Klaipėdos raj., Barzdžių Mėdsėdžiai k. Kalnalio apyl. Salantų raj., Jakštaičių Mėdsėdžiai k. Jakštaičių apyl. Salantų raj., Daukšių Mėdsėdžiai k. Trumplaukės apyl. Skuodo raj., Nausédziai k. Meilūnų apyl. Biržų raj., Nausėdžiai k. Pelutavos apyl. Ariogalos raj., Naujūsėdžiai k. Meilūnų apyl. Ukmergės raj., Traksėdžiai k. Traksėdžių apyl. Šilutės raj., Varsėdžiai mstl. Vytogalos apyl. Šilalės raj., Mosėdis mstl. Skuodo raj., Trūksėdis k. Drobūkščių apyl. Šilalės raj., Traksėdis k. Bartašiškės apyl. Šilalės raj., Trimėsėdis k. Mitkaičių apyl. Telšių raj. Plg. kito kamieno gyvenamų vietų vardus: Medsédai k. Gergždelių apyl. Kuršėnų raj., Nausėdai k. 1. Pagėgių apyl. ir raj. 2. Darbėnų apyl. Kretingos raj. 3. Gardamo apyl. Šilutės raj. Dar plg. avd. Nausėdas, Nauséda. Čia išvardintų gyvenamų vietų vardų su -sédstruktūrinis panašumas į miestelio vardą Alsėdžiai yra akivaizdus. Vadinasi, norėdami ką nors tikra pasakyti apie vietovardį Alsėdžiai, jį turime nagrinėti ne vieną, išplėštą iš visos lietuvių vardų sistemos, bet kaip tos sistemos dalį. O sistema visų pirma rodo, kad visi aukščiau suminėti gyvenviečių vardai su -sédyra dvikamieniai: (Med-sėdžiai, Nau-sėdžiai, Nauj-ū-sėdžiai, Traksėdžiai, Var-sėdžiai, Al-sédZiai). Antrasis jų komponentas -sėd-<*-sčdsietinas su baltams, slavams, germanams ir kitoms ide. kalbų šeimoms plačiai žinoma šaknimi -sėd-, iš kur liet. veiksmažodis sėdėti, kuris, be tiesioginės konkrečios reikšmės, lietuvių kalboje dar gali reikšti ir „būti kurioje vietoje, gyventi““, plg. liet. vien-sėdis „vienkiemis“, vien-sėdis „Kuris viensėdyje gyvena“. Dar plg. sen. šiaurės germanų sitja „sėdėti, gyventi“". Kai kurių vietovardžių su antruoju komponentu -sėdyra aiskus ir pirmasis dėmuo: Med-sėdžiai: šaknis medsietina su liet. médis, kuris žemaičiuose reiškia „miškas“; Trak-sėdžiai : trakvestina iš liet. trūkas „krūmai, skynimas, miške pakilesnė vieta“; Nau-sėdžiai, Nauj-ū- -sėdžiai: nau(ja)- yra kilęs iš būdvardžio naūjas. Vadinasi, Med-sė-džiai gali reikšti „miške esantieji, miške gyvenantieji“, Trak-sėdžiai — „krūmuose arba skynime gyvenantieji“, Nau(ja)sėdžiai- „naujai kur apsigyvenusieji“ ar panašiai. Vietovardžio Alsėdžiai pirmasis komponentas al-, rodosi, lygintinas su liet. vietovardžiais Alys || Alioniū ėžeras ež. Širvintų raj., Aliai pelkė Švenčionių raj., Aleja up. Kupiškio raj., plg. liet. aléti „bėgti, tekėti, varvėti"“ lat. aluots, avuots „šaltinis“*. Vadinasi, vietovardžio Al-sėdžiai se4 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1954. " Russisches etymologisches Worterbuch von Max Vasmer, II, 1955, p. 622. 8 Dėl šaknies aldar žr. K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, Kaunas, 1924, p. 53; H. Krahe, Fluss- (und Orts-) Namen auf -mana/-mina, ,Beitrdge zur Namenforschung”, Heidelberg, 1957, Heft 1; H. Krahe, Der FluBname Salantas, ten pat, 1960, Heft 3, p. 259— 262; H. Krahe, Der FluBname Ausa und sein Zubehdr, ten pat, 1961, Heft, 2, p. 154; B. Savukynas, Ežerų vardai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 293. Be kita ko, ir pats R. Šmitleinas kiek anksčiau vietovardį Alsėdžiai aiškino visiškai kitaip ir, mūsų manymu, daug teisingiau (žr. R. Schmittlein, La toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 149). 331 . mantiką galima būtų taip aiškinti: „prie vandenų, drėgnoje vietoje gyvenantieji“. Miestelio vardą Alsėdžiai K. Būga laiko kuršišku“. 2. Miesto vardą Kéddiniai R. Šmitleinas kildina iš germ. asmenvardžio Hathu, Hedan. Šitą paralelę vesdamas, Šmitleinas neatsižvelgia į vieną gausiausių lietuvių asmenvardžių šeimų su kėd-, ked-: Kėdainis, Kéda, Kėdas, Kėdys, Kėdžius, Kėdaitis, Kėdikis, Keddinis, Kėdas, Kedys, Kėdis, Kedžius, Kedaitis, Kedėnis, Kederys, Kėdikas, Kedutis. Mums rodosi, kad vietovardis Kéddiniai, kurio senesnė forma yra Kėddinys'®, vestinas iš lietuvių asmenvardžio Kėddinis (plg. adv. Keddinis). Teigiant, kad avd. Kéddinis, Keddinis ir visi kiti minėti asmenvardžiai su kėd-, kedgalėtų būti skoliniai iš germanų, daroma principinė metodinė klaida, kuri, be kita ko, R. Šmitleiną yra atvedusi prie aiškiai klaidingų išvadų". R. Šmitleinas ignoruoja ta aksiominę tiesą, kad žodžių, o ypač seniausiųjų vietovardžių ir asmenvardžių kamienų bendrumas įvairiose ide. kalbose toli gražu ne visada reiškia skolinimą, bet dažnai tik rodo, kad kalbos arba kalbų grupės yra vienos šeimos vaikai. Kai kurių senųjų germaniškų ir baltiškų asmenvardžių panašumas dar laukia tolesnių tyrinėjimų, tačiau kiek toli antroponimikos mokslas benueitų, prie išvados, kad šito panašumo priežastis yra skolinimas, vargu ar kada nors bus prieita. Dėl šios priežasties gausią lietuvių asmenvardžių grupę su kėd-, kedlaikyti skolinta iš germanų kol kas nėra jokio pamato. Be to, asmenvardžių šaknis kėd-, kedgalima išaiškinti ir lietuvių kalbos duomenimis, plg. kėd-a-rotis „netvarkingai šakotis“, ked-énti „taršyti, purenti, draskyti" ir kt., kéd-oti „sklaidyti, kėtoti" ir kt., kėd-ulti ,kedenti", kėd-ūoti „maišyti, kedenti"'?. Plg. dar šios šaknies vietovardžius: liet. Kėd-ilės pv. Skuodo raj., Kėd-iškė gn. Šilutės raj., Kėd-žiakalnis kln. Kapsuko raj., Ked- -Onys k. Jiezno raj. Kėdž-balė'““ b., Cedasai <*Ked-asai, lat. Cede upelis, Cedes'* vs 3. Miesto vardą Raséiniai R. Šmitleinas sieja su vokiečių asmenvardžiais, turinčiais Ras-, pvz.: Raspert, Rasmar, Rasimund, Resino. Šiuo metu miesto vardas Rasčiniai apylinkės žmonių yra tariamas Reséiniai || Reséinys. Resčia, gal būt, yra tarmybė, nes raseiniškių šnektose priebalsis r neretai minkštinamas ir kitais atvejais, pvz.: riūugėti ~ raugėti, įsibriovė co įsibrėvė, sriaunūs o sraunūs, sriové cv srovė, sriaū- *K. Būga, Rinktiniai raštai, III, Vilnius, 1961, p. 418. '0 K. Būga, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, 1958, p. 427; III, p. 148. | Pvyz., straipsnyje „Voies et impasses de la toponymie lituanienne”, „Revue International d'Onomastique”, Paris, 1958, Nr. 2, p. 107—138 R. Šmitleinas lietuvių asmenvardžius Daugailis, Buivydas, Daujotas ir kt. laiko germaniškais. 12 Lietuvių kalbos žodynas, V, Vilnius, 1959, p. 480 ir kt. Dėl ked-, kėdžr. Litauisches etymologisches Worterbuch von Prof. Dr. Ernst Fraenkel, Heidelberg3, p. 233. 3 K. Būga, Rinktiniai raštai, III, p. 275. 14 J, Endzelins, Latvijas PSR vietvardi, I dala, 1. sėjums, Riga, 1956, p. 156. Dėl Kėdainiai dar žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, I, p. 427; III, p. 148. 332 las ov sraūtas, plg. lat. strauts, sriovinga ce srovinga. Istoriniuose dokumentuose sutinkamos formos: 1253 m. lotyniško teksto Rasseyene'“, 1385 m. vokiško teksto Rossyeyn'“, 1421 m. lotyniško teksto Rosseyni'"", XVI a. rusiško teksto Pocetinu'®, taip pat rodo, kad po r turi būti a. Vietovardis Raséiniai lietuvių vardyne nėra vienišas. Šaknį rasdar turi tokie vietovardžiai: Rdsupis || Raséika up. Raseinių raj., Reizgupio int., Ras-a-kilas kln. Kavarsko raj. Petrikiškių k., Ras-a-kilyné pv. Ukmerges raj. Raguvos k., Ras-a-kritynė r. Pandėlio raj. Pariškių k., (plg. rasakilé „erškėtinių šeimos pievos žolė“), Ras-iįū dauba dauba Vilkaviškio raj. Bartninkų mstl., Ras-6n-pjaunis pv. Ariogalos raj. Pryšmantų k., Ras-yté mstl. Kaliningrado srityje. Šaknis rasgana dažna ir lietuvių asmenvardžiuose, pvz.: Ras-Ys, Ras-iūnas, Ras-eliūnas, Ras-iūkas, Ras-iūlis. Vietovardžių šaknis rasjau yra gretinta su lietuvių apeliatyvu rasa'*, plg. lat. rasa, rus. poca, avest. upės vardą .Ravha??. 4. Miesto vardą Šiauliai R. Šmitleinas mano esant kilusį iš germ. asmenvardžių su sav-: Savaricus, Savalo, Savilis, Saul. Kaip ir aukščiau minėtais trim atvejais, gausią baltiškąją šios šaknies medžiagą R. Šmitleinas nutyli. Tiesa, iš jo knygos „Toponymie lituanienne"?' įžangos ir ypač iš jo onomastinių straipsnių matyti, kad baltiškos medžiagos autorius turi per mažai. Tačiau šiuo atveju R. Šmitleinas elgiasi visiškai netinkamai. Vietovardį Šiauliai kelis kartus įtikinamai yra aiškinęs K. Būga”, bet R. Šmitleinas apie Būgos etimologiją nieko neužsimena. Galima tik pabrėžti, kad vietovardis Šiauliai yra asmenvardinis, kilęs iš liet. avd. Siaulys. Pavardę Siaulys šiuo metu Lietuvoje turi apie 150 šeimų. A. Vanagas Vilnius 18 A. Salys, Die žemaitischen Mundarten, Kaunas, 1930, p. 231. '6 Scriptores rerum Prussicarum, II, Leipzig, 1863, p. 677. 17 Codex diplomaticus..., p. 74. 18 M. S. Cnporuc, min. veik. 19 G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin und Leipzig, 1922, p. 144. 20 Plačiau žr, M. Vasmer, min. veik., p. 537. Dėl priesagos -einžr. K. Būga, Rinktiniai raštai, I, p. 427. ti Žr. Raymond Schmittlein, Etudes sur la nationalitė des Aestii, t. 1, Toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 15. ** K, Būga, Rinktiniai raštai, II, p. 98, 349, 588.