Slavų kalbų lyginamosios gramatikos apybraiža

SLAVY KALB LYGINAMOSIOS GRAMATIKOS APYBRAIZA C. B. Bepuumreiiu, Ovepx cpasxureavnod 2PQMMQTUKL CAQBAKCKUX AZbIKOB, Msaateasctso Akagemun nayx CCCP, Mocxsa, 1961, 352 p. S. BernSteino ,,Slavy kalby lyginamosios gramatikos apybraiza" yra dalis slavy lyginamosios gramatikos, apimanti izanginius klausimus ir fonetikos skyriy. Tai pats naujausias kalbos mokslo zodis apie lyginamaja- -istoring slavy kalby fonetika ir bendrasias slavistikos problemas. Sis veikalas, misyu nuomone, toli prasoka savo kukly ,,vadovélio studentams” uzdavinj ir atsistoja Salia klasikiniy A. Mejeés, N. van Veiko, A. Seliscevo, A. Vajano istorinés slavy kalbotyros darby. Tiek metodologiniu atzvilgiu, tiek gausia baltistikos dalykus liecianéia medziaga, pagaliau tiesioginiu balty-slavy kalbiniy rySiy problemos sprendimu S. BernSteino veikalas yra svarbus balty kalby istorijos tyrinétojams. Dziugu pastebéti, kad baltistikos klausimams Siame veikale yra skiriama kur kas daugiau vietos, negu ankstesniuose tokio pobiidzio darbuose. Musy skaitytojams, tur but, idomiausias bus S. BernSteino knygos skyrius ,,Kalbiniai balty-slavy rysiai" (p. 27—37). Skirtingai nuo ankstesniyjy, pavyzdziui, V. Vondrako, J. Mikolos darby, kuriy autoriai specialiai balty-slavy kalbiniy rySiy netyrinéjo, o pasitenkino esamos situacijos konstatavimu, naujojo veikalo autorius ne tik i&désto senasias teorijas, bet pateikia aiSkiai suformuluotas savitas paziiras. S. Bernéteinas nedvejodamas pasisako prieS balty-slavy prokalbés teorija, kuri, jo zodziais tariant, padaré daug Zalos lyginamajai slavy kalbu gramatikai: $i teorija skatino tyrinétojus maiiyti ivairiy epochy reiskinius, sudarinéti dirbtines konstrukcijas, hipotezes, kurios stabdé praslavy kalbos istorijos tyrinéjima (plg. p. 36). Stai dél ko, S. Bern8teino nuomone, negalima pripazinti balty-slavy prokalbés teorijos: a) Daugelis seniausiy procesy balty ir slavy kalbose vyko skirtingai. Ypat biidinga Siuo atzvilgiu yra balsiy 4, 4, a, 6 istorija. b) Daugelis svarbiausiy praslavy kalbos procesu, ivykusiy seniausiame jos egzistavimo periode, prabalty kalboje visiskai nepasireiské arba tik silpnai atsispindéjo atskiruose jos dialektuose. Ypaé tai pasakytina apie s likima balty ir slavy kalbose. c) Praeityje visa balty-slavy prokalbés Salininky irodymu sistema buvo grindziama praslavy ir lietuviy kalbos fakty gretinimu. Labai daznai lietuviy kalbos faktai buvo pateikiami kaip prabalti8ki. Tuo tarpu prabalty 313 kalba dar Ziloje senovéje suskilo j dvi pagrindines prokalbes, kuriy vienai priklauso lietuviy ir latviy, o kitai — prisy kalbos. Lyginimas visy pirma su lietuviy kalba kelia prieStaravimy dar ir dél to, kad praslavy gentys daugiausia bendravo su prisy ir jotvingiy gentimis. Néra abejonés, kad balty-slavy bendrysté (coo6ujHocTs) visy pirma apémé praslavy, prisu’ ir jotvingiy kalbas. Praslavy kalbos istorija rodo, kad glaudaus balty ir slavu gen¢iy kontakto periodu vieningos balty prokalbés is tikryjy jau nebuvo. Todél neatsitiktinai svarbiausios Sios epochos naujoves nevienodai sieja praslavy kalba su atskiromis balty kalbomis. d) Balty-slavy prokalbés teorijos Salininkai, nepaisant jvairiy méginimy, negali i8spresti balty-slavy rekonstrukcijy problemos. Sia problema labai apsunkina dar ir toji aplinkybé, kad prabalty kalbos rekonstrukcija didele dalimi yra nejmanoma: daugelis baltyu kalbu iSnyko be pédsaku, o i8likusios neduoda galimybés atstatyti daugelio prabalty kalbos reiékiniy. e) Baltu-slavy prokalbés teorijos nepatvirtina archeologijos mokslo duomenys. Toliau S. BernSteinas daro iSvada, kad balty ir slavy kalby panasumas paaiskinamas ilgai trukusiu balty ir slavy gen¢ciy kontaktu, kuris buvo balty-slavy bendrystés susiformavimo priezastimi. Sia bendryste patvirtina bendros izoglosés. Tyrinétojyu uzZdavinys yra nustatyti Siy baltuslavy izoglosiy pobidj, teritorija ir susidarymo laika (plg. p. 36). Neigdamas balty-slavu prokalbés teorija, S. BernSteinas kartu pabrézia, kad baltu kalby duomenys yra nepaprastai svarbiis praslavy kalbos istorijos studijavimui. Nagrinédamas atskirus slavistikos klausimus, veikalo autorius pareiskia nemaza jdomiy min¢iu, kurios vienokiu ar kitokiu bidu liecia baltu kalby istorijos dalykus. Be abejo, mums jdomus yra praslavy kalbos istotijos periodizacijos klausimas. Praslavy kalbos istorijq S. BernSteinas skirsto i dvi dideles epochas: j epocha iki uzdarujy skiemeny netekimo ir uzdaruju skiemeny netekimo epocha. Pirmaja epocha toliau jis skiria i tris periodus: perioda tuojau po indoeuropieciy prokalbés suskilimo, balty-slavy bendrystés perioda ir perioda, trukusj nuo Sios bendrystés isirimo iki uzdaryjy skiemeny netekimo epochos. Antroji epocha skirstoma i du periodus: pirmasis — uZdaryjy skiemeny netekimo periodas, antrasis — praslavy kalbos suskilimo, slavy tautybiy kalby formavimosi periodas. Pastarojo periodo data S. BernSteinas laiko I m.e. tukstantmecio antraja puse, nurodydamas, kad nustatyti tikslesne, nors dviejyu Simtme¢iy rémuose, data, kaip kad daré daugumas ankstesniyjy tyrinétojy, néra imanoma (plg. p. 51—52). Balty ir slavy genciy kontaktai, S. Bernsteino nuomone, prasidéjo antroje II tikstantme¢io pr. m.e. puséje ir galéje uztrukti net iki I tikstantme¢cio pr. m.e. vidurio. Vadinasi, I tikstantmetio pr. m.e. viduryje balty-slavy bendrysté isiro (plg. p. 60—1). S. Bernsteinas sutinka, kad Sie teiginiai kol kas labai hipotetiski. Ta- €iau yra mediiagos, leidziancios juos patikslinti. Pirmiausia tai tie balty ir slavy zodyno elementai, kurie susiformavo bendrojo baltu ir slavy gen314 ‘ciu gyvenimo metu. Svarbiausia ¢ia atskirti bendra indoeuropietiskos leksikos fonda nuo balty-siavy bendrystés naujoviy. : Pagristai veikalo autorius igkelia mintj, kad ankstesnieji balty ir slavu kalbiniy santykiy tyrinétojai per mazai kreipé démesio i piety slavu kalbas. Pasirodo, kad daznai balty kalby rei8kiniams analogija randame piety slavy kalbose arba tiktai bulgary kalboje. Stai keletas pavyzdziu. Ryty ir vakaru slavy kalbose vartojamas mediZio ir jo vaisiaus pavadinimas gruSa (rus. Tpywa, ukr. rpyuia, lenk. grusza, polab. grdusdi, éek. hrugka). Ta¢iau jau lenky tarmése, o taip pat kaSuby ir luzicy kalbose aptinkamas Sio pavadinimo variantas su k- (lenk. krusza, ka’. krega, zem. luz. kruga, k§uga, aukst. luz. krugva). Su kvariantu Sis pavadinimas vartojamas ir bulgary bei serby-chorvatyu kalbose (bulg. xpywa, serb. -chorvkpyuixa), Vadinasi, cia bendra piety, kai kuriy vakary slavy ir baltu kalby (plg. liet. kridugé, pr. crausy, crausios) fonetiné izoglose. Pasitaiko ir bendry Zodziy darybos variantu. Liet. gerklé, gurklys, pr. gurcle atitinka bulg. rppxaaun, serb.-chor. rpkAbau, kurie slavy kalby tarpe yra yienisi. Liet. Gvinas, lat. duns, pr. awins sudaro bendra izoglose su s. sl. ovbn'b, bulg. oBén, serb.-chorv. 6san, slovén. é6van. Liet militi, méiziu atitinka s. sl. mlszq; bulg. ma3#, serb.-chorv. mysem, sloven. méizem. Ypaé gausu leksiniy variantu: liet. burna — bulg. 6apxa ,,lipa", serb. -chorv. 6pxsuua ,,antsnukis"; liet. zidunos — bulg. dxxyxna ,,lapa"; liet. tarpas — bulg. rpan ,,duobé", serb.-chorv. rpdn; liet. draskyti — bulg. Opacxam; liet. déSinas — s. sl. despns, bulg. decen, serb.-chorv. décan; liet. Salna, lat. salna — bulg. caana ,SerkSnas", serb. -chorv. cadua, sloven. sidna. Aptinkama ir kai kuriu semantiniu variantu. Pavyzdziui, liet. drebulé (: drebéti) atitinka bulg. rpeneratixa, serb.-chorv. rpenérabuxa, sloven. trepetljika. Remiantis Siais faktais, daroma iSvada, kad tolimoje praeityje tarp balty ir dabartiniy piety slavu kalbu, visu pirma bulgary kalbos, ilga laika egzistavo glaudiis kontaktai. Kadangi balty genéiy gyvenamoji teritorija pietuose nesieké toliau Pripetés, galima teigti, kad slavy gentys, kalban¢ios piety slavyu kalbomis, gyveno ir praslavy teritorijos Siauréje (plg. p. 75). Tiesa, Gia reikia pasakyti, kad paskutinieji V. Toporovo ir O. Truba- €iovo Dniepro aukstupio hidronimijos tyrinéjimai! rodo, kad tradicine balty ir slavy siena Pripetés upe reikia, tur bit, reviduoti, nes baltiskos hidronimijos pédsaky galima rasti ir j pietus nuo Pripetés. Todél §i S. BernSteino teiginj reikety truputj patikslinti. Pagaliau ir jis pats, kitoje vietoje (plg. p. 60) kalbédamas apie balty ir slavy ribas, nurodo, kad nedidelés balty grupés galéjusios prasiskverbti i pietus nuo Pripetés. ' Plg. B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aues, Bantuiicxan rHapouuMus Bepxuero Hloanenposps, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai, {. 4, Vilnius, 1961, p. 198; JImarsuctuyeckHit anaaus rHaponumos Bepxuero Moauenposss, Mocksa, 1962, p, 232—233, 315 Kalbédamas apie leksinius skolinius, S. BernSteinas nurodo, kad seniausi skoliniai, pateke i praslavy kalba i8 giminingy kalby, yra baltiSki. Daug bendry balty ir slavy kalby elementy yra ne paveldéti i$ indoeuropieciy prokalbés, o bendrystés periode paskolinti vieny iS kity. Taciau atskirti Siuos skolinius nuo paveldéty Zodziy néra tvirty kriteriju. Veikalo autorius mano, kad prie tokiy balti8ky skoliniy baty galima priskirti slaviska rankos (rus. pyxa ir kt.) pavadinima, kuris slavy kalby dirvoje negali biti etimologizuojamas, o balty kalbose turi patikima etimologija (rank : rifikti). Veikale nagrinéjami ir kai kurie idomis fonetinés substitucijos klausimai. Tiesa, jie daugiausia liecia germanizmy chronologija. Bet fonetine substitucija, Zinoma, palieté ir senuosius slavy skolinius iS balty. Fonetinées substitucijos reiskiniai rodo, kad nustatant skoliniy chronologija, ne visada galima pasikliauti fonetiniy pakitimy duomenimis. Pavyzdziui, dar neseniai mokslininkus varé j aklaviete pirmosios palatalizacijos zymes germany skoliniuose (plg. Selm<xelm, kbneZe<kuning-). Mat, Siaip gauti iS germany Zodziai praslavy kalboje turi antrosios ir treciosios palatalizacijos pédsaky (plg. cerky<kirk, ceta<kintus), o slavy ir germany genciu kontakty metu fonetinis k'><¢', g'>4J’, x'>8' procesas turéjo biti jau seniai pasibaiges. Todél slavy Selm-, k»neze atsiradimas dabar aiskinamas tokiu budu. Pirmosios palatalizacijos rezultatas cia néra gyvas fonetinis procesas, o substitucijos reiskinys. Kadangi skolinimo metu praslavu kalboje skiemenu ke, ge, xe dél pirmosios palatalizacijos jau nebuvo, tai paskolintyjy Zodziy ke, ge, xe désningai buvo vertiami é'e,.j'e, S'e. Sie, o ne kiti, atitikmenys buvo parinkti todél, kad priebalsiai k, g, x praslavy kalboje tose paciose morfemose galéjo kaitaliotis su ¢’, , §. Vadinasi, Siuo atveju germaniskojo ge slavy paskolintuose ZodZiuose atliepimas je skoliniy chronologijos atzvilgiu mums néra patikimas argumentas. Pirmujy germanizmy praslavy kalboje chronologijos klausimas netiesiogiai liecia ir germanizmy, per slavus patekusiy j balty kalbas, amziaus klausima. K. Baga, kaip Zinome, teigé, kad _,,visyseniausieji germaniskosios kilmés slavénu ZodZiai giliau nesiekia kaip III amZiaus pr. m. e."?. S. Bernsteinas slavy ir germany kontakty pradzia laiko II m.e. amziy (plg. p. 97, 169). Pagrindiné germany skoliniy dalis i praslavy kalbq pateko II—V m. e. amZiuose. Siuo metu slavai i8 germany gavo ir Zodzius kotsl», Selm, osbl, is kuriy véliau kilo misy kGtilas, §dlmas, Gsilas. S. BernSteino teiginiai slavy ir germany kalby santykiy klausimais prieStarauja pastaruoju metu vél keliamai hipotezei apie slavy protévyne prie Vyslos-Oderio®. Taciau Sios hipotezés Salininky argumentai kol kas is tikruju yra labai hipoteti8ki. S. Bern&teinas nurodo, kad neturime jokiy duomeny, jog slavai I tikstantmetyje pr. m. e. bity gyveng prie Baltijos jiros. Ankstesniyjy tyrinétojy, skelbianciy tokias mintis, argumentas buvo slavy kalbose ap- ? Pig. K. Ba ga, Rinktiniai rastai, t. 2, Vilnius, 1959, p. 84. _ *Plg. B. B. Maptenos, K anureucrayeckomy OGOcHOBaHHIO rHNoTesbl O BHCI0- -ofepckofl npapoaune caasan, <Bonpocnt s3biKosHaHHa», Mocksa, 1961, Ne 3, p. 51—59. 316 tinkamas Zodis mor'e. Sis zodis zinomas daugeliui indoeuropie¢iy kalbu, plg. lot. mare, sen. air. muir, got. marei, liet. marés, mGrios, lat. mare, pr. mary ir kt. Taciau S. BernSteinas, be kita ko remdamasis K. Bigos ir A. Isaéenkos teiginiais, nurodo, kad slavy zodzio mor'e ,,jira" reiksmé yra naujesné. AnksCiau Sis zodis reiskes nbala, stovinti vandeni". Vadinasi, praslavy kalboje jis atsirado anks¢iau, negu slavai susipazino su atvira jura (plg. p. 63—64). Tokiu badu jis néra joks argumentas, kad praslavy kalba kalbantieji zmonés bitu gyvene prie jiros. Atskirus baltistikos klausimus veikalo autorius gana placiai palieéia, duodamas praslavy kalbos pakitimy, susijusiy su balty-slavy kalbinés sqjungos periodu, charakteristika. Jis nurodo, kad jau balty-slavy bendrystés metu balty prokalbé buvo suskilusi i daugelj dialekty. Todél ir daugelis balty-slavy izoglosiy praslavy kalba su atskiromis baltu kalbomis sieja jvairiai. Prie paciu seniausiy balty-slavy izoglosiy reikia skirti balsiniy sonanty skiemeningumo netekimq ir jy virtima dvigarsiais ir, ur, il; ul, im, um, in, un. Tiesa, skiemeniniy sonatu neiélaiké ir daugelis kity indoeuropieciy kalby, taciau jose Sis procesas vyko skirtingai, o praslavyu ir prabalty kalbose jis nuostabiai sutapo. Balty-slavy bendrystés metu praslavy kalbos fonetinéje ir gramatinéje sandaroje pradeda vaidinti svarby vaidmenj intonacija. Ji tampa savarankiSku kalbinés sistemos faktoriumi. Sioje srityje prabalty ir praslavy kalboms bidinga daugelis bendruy procesy. Atskiri skirtumai taip pat paaiskinami dialektiniu prabalty kalbos susiskaidymu. Manoma, kad intonacijos atzvilgiu praslavy kalbai artimiausios buvo senovés prisuy ir jotvingiy tarmés (plg. p. 159—60). Balty-slavy bendrystés periodui veikiausiai reikia skirti ir praslavyu kalbos skiemens galo priebalsinio sonanto m virtima n (plg. p. 165). Siam periodui skiriami ir priebalsiy, esanéiy pries j, pasikeitimo reiskiniai. Salia balty ir slavy kalboms bendry bruozy ¢ia matome ir nemaza esminiy skirtumy. Todél yra pagrindo manyti, kad is praslavy kalboje labai ilgai uztrukes procesas prasidéjo jau yrant balty-slavu bendrystei. Priebalsiy, esan¢iy prie’ j, likimu praslavy kalbai artimiausios yra latviy ir i§ dalies senovés prisy tarmés (plg. p. 166—167). Baigiant negalima nepastebéti, kad baltu kalbu pavyzdziai S. Bernsteino veikale labai vykusiai parinkti ir kruop8¢iai patikrinti. Gal tik vietoje F. KurSaicio pateikiamy formy Zvaigzdé (plg. p. 153), dédé (plg. p. 148) reikéjo duoti literatirinés lietuviy kalbos formas Zvaigzdé, dédé ir vietoje prasy kalbos paminkluose nepaliudytos bendraties rinkt (plg. p. 92) nurodyti Sio veiksmazodzio forma senrinka. Su malonumu perskaite S. Bernéteino ,,Slavu kalby lyginamosios gramatikos apybraizos" vienq dalj, lauksime pasirodant kitos Sio veikalo dalies, kurioje taip pat tikimés rasti nemaza reikSmingy balty kalbu mokslui fakty. Vilnius . ae A. Sabaliauskas ’ 317