Dėl regresyvinės balsių asimiliacijos kai kuriose šiaurės rytų žemaičių dūnininkų tarmėse

et weet YK ALS OT -YoR-O:S > KLAUS IMA PM iets Vv OS TSR OM OK SLY AK ADEMTESA DEL REGRESYVINES BALSIU ASIMILIACIJOS KAI KURIOSE SIAURES RYTU ZEMAICIU DUNININKU TARMESE V. VITKAUSKAS Regresyviné balsiy asimiliacija, taip platiai paplitusi Zemaitiy dounininky tarmése!, tam tikrais atvejais yra nesvetima ir kai kurioms dinininky tarméms? ir ypaé tia smulkiau apraSomai KurSény tarmei’. Zinoma, kalbéti apie nuoseklia regresyvine asimiliacija apraSomose dinininky tarmése negalima, nes tia tos asimiliacijos téra paveiktas tik balsis e. PrieS galiininius i<i<*in fir suprieSakéjusius u<ii<*un bei w (kartais ir prieS ie<é) pagrindiniu-senoviniu kirtiu kirtiuotas e tam tikrais atvejais yra nepailginamas, bet tariamas trumpai. Ir tai atsitinka visais tais atvejais, kai gretimos dounininky tarmés (Raudeénai, TrySkiai, Papilé, TirkSliai ir kt.) vietoj e turi ¢ ir ie ar net ¢. Regresyviné asimiliacija Kursény tarméje pastebima: 1. Kai e eina betarpi8kai prieS galininj skiemenj, kurio sudaromieji balsiai yra i, suprieSakéje u ir wu’ arba dvibalsis ie: a) kai kuriy ja-kamieniy vardazZodziy vns. vardininke, naudininke, galininke, vietininke, Sauksmininke, dgs. kilmininke ir vietininke: Vienaskaita V. sénis ~ sénis vi'nmétis ~ vienmétis \ K. sé'ne virnmé*ée N. séfu vi'nmeéu™ 1 Zr. K. Biiga, Rinktiniai rastai, t. 2, Vilnius, 1959, p. 492; V. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, »VVPI Mokslo darbai", t. 11, Vilnius, 1960, p. 90; B. Rokaité, Kai kurie nauji Zemai¢iu tarmiy fonetikos dalykai, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", t. 4, Vilnius, 1961, p. 149—153; A. Girdenis, Balsiy asimiliacijos rei8kiniai TirkSliy tarméje, ,,Kalbotyra", t. 4, Vilnius, 1962, p. 141—150. Zr. ten pat paplitimo geografija ir tarminius pavyzdzius. 2 Apie regresyvine balsiy asimiliacija Pavandenés apylinkése Zr. V. Grinaveckis, min. veikalas, ten pat. Nuosekli regresyviné balsiy asimiliacija Siu mety dialektologinéje ekspedicijoje uzfiksuota dar dinininky tarmese apie Uzventj, Vidsodj, Kolainius. 8 Apie KurSény tarmés plota ir kai kurias fonetines ypatybes zr. V. Vitkauskas, Kurgény tarmés kirtis ir priegaidé, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai", t. 3, Vilnius, 1960, p. 61—76. 269 G. séni vitnmeti In. sen viinmeéit Vt. médie = §. séni|lséfau — Daugiskaita Vv. séne'* virnmé'te’ K. séfu vitnmeéu N. séné*ms vitnmée'téms G. séfits vitnmeéis In. séne‘s||séne's (dazn.) —_vi‘nméte's Vt. médiusi — Panagiai yra su Zodziais médis ~médis, médiu', médi, médie, mediu; kélis ~ kélis (kojos)®, kélu', keli, kélie, kélu (pirli un kélu\ duoventiok ~ piolé ant kéliy: ,,Dovendk); lépsis ~lépsis, lépSur, lépsi, lépSu (prisirifi.ka pilna kré‘pka lépSu~ prisiriiko pilnq krépsaq lépsiy), pig. mot. lé’psi~lépsé, kur i<é, vns. gal. /é‘psi~ lépie, kur i<*en; plépis~plépis, plépu’, plépi, plépu; ru'péstis~ripéstis (plg. Raudénu ru'piesnis ~ riipésnis); Simtamétis ~ Simtamétis, Simtaméti, Simtameééu, plg. mot. g. vns. vard. simtaméti; su ZodZiy Séri's~Serjs it tréc ~trécias vns. galininkais: séri (pastati séri | nepsusiinektesi~pastaté Sérj, nebsusisnekési), tréti (nepa'reje vaika i tréti ski‘fu | palika uf.triis métiis ~nepdrejo vaikai { trétj skpriy »klase“, paliko antriis metiis) ir t. t. b) é-kamieniy daiktavardziy dgs. kilmininke: Zériu (prinesi vaika: Zému ~ prinesé vaikai Zémiy), mieléfiu~méléniy. Siuo atveju asimiliacijos nebina prieS ie<é: visi sutilpsma tud ji'dud 2émie ~ visi sutilpsma t6(je) juod6(je) 2@mé(je); buvd'u ilksilie mielé-niesi~ buvdu Ilgsilé(je) mélénése; nusidirbi> su mielé‘niems ka@p velftika’ ~ nusidirbe su mélénéms kaip velniitkai ir kt. c) Vyr. giminés vardaZodZiuose su mazybine priesaga -elis: darZélis, darzélu’, darzéli, darzélie, darzélu; Saukimélis (jétau | kaz duo Saukimélis bitva~jétau, kas do saukimélis bivo); duobilélis, duobilélu', duobiléli, duobiléiu (bet vns. kilm. duobilé-le); klumpélis, klumpéli, klumpélie, klumpélu (bet klumpé'le); if gergédélu ~ if Gergédéliy (kaimo vardas) ir t. t. ir t. t. MoteriSkos giminés Zodziuose asimiliacija jvyksta tik prie$ suprieSakéjusj u dgs. kilmininke: asarélu (ki'g burs asarélu Emuontims miotinums ~kiek biis aSaréliy Zmoniims métinums, bet: ne vi'nd asaré'li neisri‘tieje | ta buvd'u uski‘tiejusi~ne viena aSarélé neiSrietéjo, taip buvdu uzkietéjusi); dainélu; Zuolélu; runkélu (seis vai.kis ikneSiojd'u un runkélu ~ Sesins vaikis ifnesidjau ant rankéliy), muotriskélu ,,moteréliy“ ir t. t. d) Vyr. giminés daiktavardziuose su priesaga -eklis: bumbeklis ~ bambéklis, bumbeklu., bumbekli, bumbéklu; jaunéklis (jaunas Zmogus), jaunéklu, jaunekli, jaunéklu (bet vns. kilm. jauné'kle); Zanéklis (vedes vyras, biisimasis vyras), Zanéklu:, Zanekli, Zanéklu; museklis (jrankis muséms musti), muséklu, musekli, muséeklu ir t. t. MoteriSkosios giminés Zodziuose asimiliacijos nepasitaiké iSgirsti * Cia e paveike kity linksniy analogija (zr. toliau), plg. Zodzio médis paradigma. 5 Bet ké-Js, vns. gal. ké-li (isléidd'u i kei ~ isléidau | kéliq). 270 (ar dél analogijos, ar dél nenoro sumai’yti su vyriskosios giminés ZodZiais): peré’klu (min rei.ktu ben dvijit’ peréklu\ tad vistu usivei.sti~min reikty bent dvij perékliy, Zadi visty uzsiveisti) ir kt. e) DaiktavardZiy priesagoje -enis: Salténis ,,Saltinis“, Salténi, Salténie, Saltéfu (bet vns. kilm. Salt2-ne: Salténe undit' Sd'le ~ Salténio (v)andué Sdltas); pavardése: drwkténis, druvktéfu', dru'kténi; gluodénis, gluodéfiu', gluodéni; mielénis, mieléfu', mieléni (bet mieléne~ Mélénio), pelénis, peléfu’, peléni (bet pelé-ne ~ Pelénio), kaimy pavadinimuose: gintéfu: iz gintéfu dunauskiki paré‘jusi ~ix Ginténiy Dunauskiké paréjusi ir t. t. f) Vyri8kosios giminés biidvardZiy aukStesniojo laipsnio priesagoje -esnis (tik yns. vardininke ir galininke): mazésnis (bet mazé‘sni: muiotriska visumé tiri mazé'sni bwti~motriska visumét turi mazésné biti), mazésni; strugésnis ,,trumpesnis**, strugésni; Saltésnis, Saltésni (bet vns. kilm. Salté-sne: nuor Saltésne tindenc | pat_Sil.c asus ~néra Saltésnio (v)dndens, par Siltas ésqs); vi'résni‘sis ~ vyrésnysis (bet vi'ré'sfiuoje ~ vyrésniojo), vi'résfiu'ju’ (tuoki pasutima turieje | ka virrésfiu'ju’ spt'ri~ tok pasiutimg turéjo, kad vyrésniuojuo spyré) ir t.t. Moteriskoji ~—giminé neturi né vieno atvejo, kur ta asimiliacija bity (ivardZiuotiniai bidvardziai tarméje daZniausiai yra IV kiréiuotés). 2. Asimiliacija kai kada jvyksta ir tokiais atvejais, kai e neina tiesiogiai prieS skiemenj su galiniais i<i<*in ar supricSakéjusiu u<a@<*un: a) kai tame tarpe stovi skiemuo su sudaromuoju balsiu e: séseri (tikra séseri pei.k | uo tit neustioji ~tikrq séserj peika, 0 ti neuzstoji)®, Sépeti (kur nukisa" tit’ Sépeti~kuF nukisdi t@ Sépeti). Prie Sios ri8ies priklauso, tur bit, ir Zodziai kébelis ,,keblus darbas, vargas“, plg. Ik. kébelis’ (kébelis su ti'k vaiki ~ kébelis su tiek vaiki{), vépelis® ,,i8siziojélis, Zioplys‘* (kuoks vépeli¥ ce nepadari's | éé gé'ra vi'ra rei.k ~koks vépelis cia nepadarys, cid géro vyro reika), Zébelis ,,kalbas niekus“ ir kt. b) Kai tame tarpe stovi skiemuo su sudaromuoju balsiu i: nérini, nérini‘s ~ nerinjs’,neriamas daiktas“* (pdbuobé's la'ksta i nérini uzmeti~ pabobiais laksto ir nérinj vzmeté, bet: tira nérine dé'r némaza’ | thoki Seimi‘na apné'rti néju'ka ~ tur nérinio dar nemazai, tékiq Seimynq apnérti ne juokai), tésmini (susibra-izi kadrvi tésmini| neléid ne us pa'pa pajimti~susibrdizé kdrvé téSmenj, neléida ne uz papo paimti) ir kt. Analogijos veikimas. Kirtiuoty ilgy ir trumpy e kaitaliojimasis to paties ZodZio paradigmoje sudaro (kalbétojo samonéje) lyg ir tam tikra painiava. Dabar, kai asimiliacijos désniai nebeturi tarméje tvirto pamato (suvienodéjo i<i<*in ir i<é, i<*en tarimas: visais atvejais tariami atviri praplatéje i, u, tarpiniai garsai tarp i ir ¢, u ir 9; tarme, pasakytiau, energingai veikia literatiriné kalba ir gretimos aukStaitiy tarmés), paradigmose e daznai yra suvienodinamas: visose formose tariamas arba trumpas, arba ilgas. a) Kaip jau buvo minéta, asimiliacijos neteko iSgirsti mot. g. daiktavardziuose su priesaga -eklé: peré*klu, jaunéklu ix kt. Mgas e labai daznai tariamas ir ® Prie pat ribos su dounininkais, Kentrai¢iy kaime, teko girdeti sakinj: séser!: pavidieti griéks ~ séserie pavydéti griékas, bet ¢ia aiski duonininky jtaka (Raudéeny séseréi). 7 Lietuviy kalbos Zodynas, t. 5 (ats. redaktorius K. Ulvydas), Vilnius, 1959, p. 470. 8 Plg. K. Bagos vépelis (ar. K. Bi ga, Rinktiniai rastai, t. 1, Vilnius, 1958, p. 291). 271 formose é‘viu (tradicine tarme Zé/fu), mielé*fu (trad. mieléfu), buobé lu, s@seri (trad. séseri), kaip ir visose kitose formose, kur e turi pagrindinj-senovini kirtj. b) Su vyri8kosios giminés vardaZodziais yra visai prieSingai: trumpas e tariamas ten, kur apie regresyvine asimiliacija negali biti ir kalbos, pvz.: Vienaskaita Vv. médis luopSélis grazésnis K. mé-dZe\\médZe luopSé'le|\luopSéle grazé‘sne\|grazésne N. médiur luopsélu’ grazesném G. médi luopseéli grazésni In. médii ludpseli grazeshit Vt. médie luopSsélie grazesnémi S$. séni||séfiau vaikel Daugiskaita V. mé-de’ (1. r., sen.)\\méde (dazn). /uopséle* géresni||gerésne’ K. médiu luopsélu géresnit’ N. médé'ms luopselé-ms geresnims||geresni‘ms G. meédiis ludpselits géereshits In. méde's (I. r.)\\méde's luopSéle's geéresné’s Vt. médiu'si luopsélu'si gereshir'si §. séne’ vaikéle’ I§ paradigmos aisku, kad trumpas e analogijos keliu tariamas vns. kilmininke, dgs. vardininke, Sauksmininke, naudininke ir jnagininke (pries platy e asimiliacijos negaléjo biti). Ir dar reikia pridurti, kad Sitas suvienodinimas ypaé rySkus ir dazZnas jaunesniosios kartos kalboje. PanaSiai kaip Kur’ény tarméje regresyviné asimiliacija veikia dar Siose Siaurés ryty dinininky Snektose: Kurtuvénuose (jé‘m kuf gerésnis ga ‘bals ~ jéma ima“, kur gerésnis gabalas; tudli mirsu tievi'né'li biednit siratélu (d.) ~ toli miisy tevynelé biednq siratéliy), Saukénuose (até:je tioks vaikélis~at@jo toks vaikélis; kit tu ée séni sieji~k@ tu cia, séni, séji; Sufi.t padslis pas ti séni paiwrieti | ar tikra’ jis miri (p.)~siufta paslis ,,pasiuntinius“: pas tq sénj paziiiréti, ar tikrat jis miré), Vaiguvoje (Si'nd'usma Saltéfu'se ~ Siendusma Salténiiise; ai.k bd'ltinti médiu ~ eik bdltinti médziy; sénis biva su ista's | su baFza~ sénis biivo su udstais wisais“, su barzd; mims gerd’ jir kulkuozélie~mims gerai ir kulkozélé(je); stasi* | a nebieg prakaitélis ~~ Stasy, ar nebéga prakaitélis) ir kt.° Kilmés klausimu. Turint galvoje K. Bigos aiskinima™, trumpo dinininky e santykiavima su dounininky ¢, ¢ ar ie, didelj plota, kur ta asimiliacija yra, reikia manyti, kad ji kiek senesnis Zemaitiy tarmiy dalykas. Ji, be abejo, bus jvykusi prieS u>o ir i>¢ ir, greitiausiai, prie’ kirciuoty senyjy a, e ilginima. Trumpas e KurSény ir kitose dinininky tarmése galéjo i8likti tokiu keliu: dél ® Mediiaga imta i LKLI Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus kartotekos. © Zr. K. Biiga, Rinktiniai ragtai, t. 2, Vilnius, 1959, p. 492. 272 Tegresyvinés asimiliacijos e buvo pradétas tarti jtemptai, siauriau (grei Giausia visose Zemaitiy tarmése, kur ta asimiliacija yra), nebepritapo prie e platiojo ir nebuvo pailgintas. Paskui vienose dounininky tarmése jis i8virto j e, kitose j ie ar ¢, 0 dinininkuose jis i8liko trumpas, nebetekes jtemptumo, sutapes su tos asimiliacijos nepaveiktu e platiuoju, kai tose tarmése émé blésti asimiliacijos désniai. Buvus kaZkokj jtempta balsj rodo ir TirkSliy tarmés balsis e" (jei jis néra neseny laiky padaras). Vilnius O PEFPECCHBHOKM ACCHMHJIAWUM PIACHbIX B HEKOTOPbIX JKEMAHTCKHX TOBOPAX CEBEPO-BOCTOUYHbIX AYHHHHHKOB B. BATKAYCKAC Pestome Jlelicrauio perpeccuBHol accumuiauHH B 2KeMaiiTCKHX TOBOpax ceBepoBOCTOYHBIX AYHHHHHKOB (Kyputenaii, “UlayKenaii, Kyptysenaii) noapepraeTCH TOJIbKO TlacHblii e€, CTOAUMH Mepex KOHI[eBbIMM COraMH, COTOBbIMH PlacHbIMH KOTOPBIX ABJImIOTCA i<i<*in nu .u<a<*un, a<uo, Korga OHH cTosT moOcme MATKHX COriacHbIxX (uHOrMa nepen ie<é). Torga raacupiit @ M02 OCHOBHBIM-ApeBHHM yapeHHeM MpOH3HOCHTCA KPaTKO, BMeCTO OxKHAaemoro fouroro e (Kak B AHTepaTypHOM si3bIKe): médis (aut. a3. médis) «fepeso», pox. mn. MH. 4. mielénu (uM. nu. eg. 4. mieléni «aepHuKa»), duobilélis (pon. n. eg. u. duobilé-le) «xnepepox», bumbéklis (aur. a3. bambéklis) «popuyH» u T. 2. Cayyaetca, uTO aCCHMHAAUMA MpOHCXOAHT HM Tora, KOrHa Me%K Ay COrOM Cc TaCHbIM @ H KOHMeBbIM CJIOFOM C rlaCHbIMH i<i<*in, u<a<*un, <uo crout npoMexyTouHbiii cor c raacuEimu e, i: Sépeti «merky> (pog. nm. eg. 4. Sé-pece), nérini «BasaHbe» (pom. 1. eg. 4. nérine) wT. D. : : Tlo MHeHHIO aBTopa, felicTBHe 3TOH aACCHMHJIAWHH Havasocbh elle 20 TOPO, KOra B JHTOBCKOM A3bIKe Ob yWIMHeEHbI yapsemble riacuple a, e@. 1! Zr. A. Girdenis, min, straipsnis, ten pat. 18, Kalbotyros klausimaj V1.