Daži vērojumi Latvijas PSR dienvidrietumu daļas toponīmikā

Pare BST US Vente a VA LHBOORTYERAOGS) eA Ui Sa) Maks dpe VE Be BP RO WO Se Te S RT Mein KS) OE, UAT ECAR De eB ein ko o> A DAZI VEROJUMI LATVIJAS PSR DIENVIDRIETUMU DALAS TOPONIMIKA Vv. DAMBE Apskatama teritorija izraudzita no Baltijas jiras krasta— Rucavas —rietumos lidz Musas upei resp. Ceraukstei austrumos, aptuveni lidz Liepajai, Skrundai, Saldum, Dobelei, Jelgavai ziemelos, misu kaiminrepublikai—Lietuvas PSR— dienvidos. Tuvak apziméjot saskari ar Lietuvu, jasaka, ka apskatama teritorija stiepjas Seit no Kretingas rajona lidz PasvaJa rajonam (péc 1956. g. kartes). Minétas teritorijas rietumu dala laika priek§ 13. gs., t. i., priekS vacu ordena ienakSanas, dzivojusi kurSi, austrumu dala — zemgali. Péc smagajim un neveiksmigajam brivibas cinam 13. gs. beigds zemgali izklidu’i un izklidinati. Péc valodas liecibam secinams, ka dala ir apmetusies ari kadreizéjas kurSu teritorijas dienvidu dala gar tagadéjo Lietuvas robeZu, atskaitot dazus novadus, piem., Rucavu, Duniku, Nigrandu. Tadu domu sava laika izteicis jau J. Endzelins FBR V 9 raksta ,,Piezimes par zemgaju vardu un dialektu“. Ari péc toponimikas materialiem i doma apstiprinajusies. Protams, ka jau kadreizéja kursiskaja teritorija, te blakus zemgaliskajam ipatnibam ir sastopama ari viena otta kursiska ipatniba, piem., viens otrs vietvards ir ar tiri kursisko tautosillabiskas skanu kopas -irpagarinajumu lidzskana priekS4 vai tas vokala talaku parveidojumu, ka -birze (ne -birze) me Priekulé U IV 95, Ziérnu degsna (ne Zirnu-) me Satinos U IV 156. Savkart sends Zemgales centra ap tagadéjo Dobeli 13. gs. beigas ir ieplidu’i latgali resp. latvieSi, péc tam kad uzvarétie zemgali no turienes bija padziti vai aizbégusi. Sai apvidi viena otra zemgaliem taksturiga ipatniba var bit zudusi un izpausties daza laba latvieSu ipatniba. Latvijas PSR dienvidrietumu dajas toponimika, kura ietverta ari hidronimika, atspogulojas 1) kursiskas ipatnibas tiri kursiskajos apvidos; 2) zemgaliskas ipatnibas zemgaliskajos apvidos un 3) lietuyju valodas ietekmes it ipaSi gar Lietuvas robeZu. 247 i. KURSISKAS UN ZEMGALISKAS IPATNIBAS 1. Vokaju garums tautosillabiska r pricks un anaptikse Viena no raksturigakajim kurgu valodas Ipatnibim ir seno isumu pagarinajums tautosillabiska r un sekojoSa lidzskana prick%a. To jau sen atzinis J. Endzelins (skat. La. gr. 2. § 5, 64. § 65. §). Ja latvieSu literaraja valoda ar un er stiepti un kritoSi intonéti parvérsas par dr un ér, bet lauzta intonacija nerada vokala garumu, tad kursiskajas izloksnés gari izruna ka stiepti un kritoSi intonétos ar, er, ta ari lauzti intonétos, pie tam Kursas dienvidrietumos pagarina ari i un wu tautosillabiska r un sekojoSa lidzskana priek8a neatkarigi no intonacijas. Bez tam Sis ir un a vietim parvérSas par ier un wor. Ta, piem., kur skanu kopa ar, rund: Barta (u E IL 161, bij. pagasts E II 38; sal. liet. Bartuva u Luk 159; zemgaliskajas izloksnés: Bar’ta, Baftava), Varnupis u Rucava U IV 99 (liet. VarnupSs bij..Birzu pag. Lki; zemgaliskajas izloksnés: Var’nupe), Sarte® u Aizvikos U IV 18 k (liet. Safté u bij. Girkalna pag. Lki; zemgaliskajas izloksnés bitu: Sar’te) u. c. Ar skanu kopu er, piem., Bérzniéki? z Cieceré U IV 113 (zemgaliski bitu: Ber’znieki), Cérps z Asité U IV 13 (zemgaliski: Cer’ps), Pérkuéns* z Asit® U IV 13, Rucava U IV 97 k (zemgaliski: Per’kudns), Zebérksi® z Cieceré U IV 113 (zemgajiem: Zeberksi). : Ar skanu kopu ir: Girkales (literaraja valoda: Dzirkales-) gravis Rucava U IV 99 (sal. liet. Girupis u Luk 167), Malkirte di Rucava U IV 99 (literaraja valoda: Malkcirte vai Malcirte), Zvirbulis z Rucava U IV 97 (literaraja valoda: Zvirbulis; sal. liet. Zvirblis Diz). Ar skanu kopu ur: Kira maja z Rucava U IV 96, KuérSi (jeb Kursi) z Cieceré U IV 113 (literaraja valoda un zemgaliskajas izloksnés: Kuri), Purvs z Nigranda U IV 47 (literaraja valoda Purvs), Jurgu muiza Nigranda U IV 47 (literaraja valoda: Jurgu-). Kursiskaja teritorija tikai atsevikos gadijumos zemgalisko izlokSnu un Lietuvas robeZas tuvuma saglabajies patskanu isums, piem., Rucava Bd?bina maja U IV 97 (sagaidama Barbinaviet), StéFvéns? z Asité U IV 13 (Stéervens vieta) u. c. Turpretim par pasu raksturigako zemgaju valodas pazimi jamin vokalu pirmatnéjais isums tautosillabiskajos savienojumos ar r konsonanta priek§a resp. seno isumu saglabaSana. It ipa’i senak Sis vokaju pirmatnéjais isums bijis saistits ar anaptiksi, t. i., isas vokaliskas skanas iespraudumu aiz -r. Tagad ikdienas sarunas valoda anaptikse bieZi zudusi vai zid, ari pirmatnéjie isumi pielagojas literras valodas izrunai, jo, kultiras limenim strauji celoties, literaras valodas ietekmé, ko dzird radio un televizijas raidijumos un ko micas skolas, izloksnu Ipatnibas strauji ziid. Ari iendcéji no citurienes veicina izlokSnu ipatnibu zuSanu. Tikai pa’u vecako iedzivotaju un pirmskolas vecuma bérnu valoda, ka ari vietvardos un uzvardos vél vérojama tendence saglabat pirmatnéjos isumus un anaptiksi. Anaptiksi par iespéjamu sena zemgalu dialekta pazimi uzradijis J. Endzelins, piem., La. gr. 2. § d un 66. §), Latvie§u valodas skanas un formas! 2. § d un > Riga, 1938. 248 64. §. Ir vietas gan kadreizéja zemgau teritorija, piem., ka jau iepriek§ sacits, diezgan pla8a loka ap Dobeli, kur 8adu paradibu nepazist. Domajams, ka Seit bis ieceJojusi, latgali jeb latvieSi no vélakas Latgales, Vidzemes teritorijas. Turpretim kadreizéjas Kursu zemes dienvidu dala anaptikse pazistama, kur, ka sacits, trispadsmitaja gadsimta bis apmetuSies uz dzivi zemgaji. Zemgalisko apvidu vietvardos pirmatnéjie isumi atrodami vecakajos pierakstos, piem., 1811. g. Dzaksté rakstits majvards ,,Kareckle“, bet 1835. g. ta vieta jau »Karkle“ U V 403=Karkli, 1811. g. Eleja z »,Tscheresi, vélak Cersi U V 406, 1811. un 1835. g. Jaunpili resp. Smukas jeb Remté »Jurake“ U V 485 — vélak Turki (2), 19. gs. beigis p| Blidené ,,Barabala“ B U V 470, vélak Baf’balas. Trisdesmitajos gados pirmatnéjos isumus zemgaliskaja teritorija apziméjis J. Plakis. sava universitates izdotajé vietvardu krajuma. Anaptikses vokdlis ari tad biezi bijis tik iss, ka ta kvalitate nav konstatéta. Tagad anaptikse vél gritak uztverama, jo bieZi ir pilnigi zudusi vai atstajusi tikai niecigas pédas. Par to autore parliecinajusies 1961. g. vasara, péc astoniem gadiem atkartoti apstaigajot tipisko Zemgales izloksnes teritoriju—Blideni sends Zemgales rietumos. Tikai viena veca mamuja siitija pie savas draudzenes un teica, lai ejot pie Stemberegenes, ko visi citi sauc par Stember’geni vai Stembérgeni. Japiezimé, ka divdesmitajos gados visi turienieSi te rundja anaptiksi likumsakarigi un diezgan skaidri. Vél 1953, gada anaptikse bija biezi dzirdama. Trisdesmito gadu uzrakstijumos iesprausto vokaju kvalitate vislabak uztverta zemgaliskaja teritorija, kas atrodas senaja Kursu zemé, piem., Ezeré, Kursisos, Ruba u. c. Ta: Vartnas z Ezeré U IV 115 »»Varnas“, Ber®zi z Kursigos U IV 129 ,,Bérzi*, Vertéa lieknis Ezeré U IV 116 »VerSa-“, Ver'mji z Kursigos U IV 129 ,,Vérmji*, -bir’ze me Ruba U IV 150 »»-birze“, Zvirtbuji z Ezeré U IV 115 »Zvirbufi*, Jur’gu muiza Ezeré U IV 115 »»Jurgu-“, -purvs p| Barta U IV 69 spurs. ~ Senaja Zemgales teritorija jau 30. gados anaptikses vokdlis uztverts neskaidrak. Ir vietas, kur ta kvalitati izdevies uztvert, piem., Anneniekos ti Alsper‘tenes tilts U V 456 ,,Atspertenes‘, Lielplatoné z Startki U V 426 »Starki“, me -purtvys U V 427 ,,-purvs*, Zalenickos z Kerksji U V 451 »Kerks]i jeb Kerksji*, di Varttu dikis U V 451 ,,Varzu-“ u. c. Paréjas vietas anaptikse apziméta vai nu ar mazo apgriezto e, kas aprada isu, neprecizu skanu, piem., Bikstos u Ber’ze U V 468 ,,Bérze“, Blidené Star*ka dikis U V 469 ,,Starka-“, Lestené z Spir’gas U V 486 ,,Spirgas“, Vilcé z Zirni U V. 443 ,,Zirni<: u. c., vai apziméts tikai attiecigo tautosillabisko skanu isums, piem., Bikstos p] -kdarkli U V 468 ,,-karkli, Vecaucé di GéFvis U V 463 »Gervis* u. c. P&c piecdesmito gadu Latvijas PSR Zinatnu akadémijas Valodas un literatiaras institiita ekspediciju materialiem precizéjas novadi, kur vél anaptikse mazak vai vairak dzirdama un kur tA zudusi, atstajot vietu literaras valodas izrunai. Anaptikse vairak vai mazak skaidri, bieZak vai Tetak lietota, saklausita ari vairakas vietas, par kuram lidz Sim nebija zinu, piem., [lé, Penkulé, Snikeré, Ukros, Vadakst@, Vilc? —senas Zemgales teritorija—un reti Saldus apvidus dienvidaustrumu daJa — senas Kursas _teritorija. Ekspedicijas nav izdevies vairs saklausit anaptiksi Aizvikos, Barta, Bunka, Embites dienvidos, Gramzda, Satinos, 249 Vainodé —senas Kursas teritorija — un Platoné — senis Zemgales teritorija, kur senak anaptikse bijusi pazistama. Vai anaptikses skana bijusi visur viendada, nav dro8i nosakams. J. Endzelins La. gr. 66. § saka, ka daZas vietds, piem., Ezeré, Nica, Virga, ta bijusi normala a skana, bet citur, lieléko tiesu aiz er —pavisam iss e, aiz ar, ir, ur— iss a, retak iss e, Reti anaptiksé saklausits iss i, piem., Lielplatoné. Vietam, piem., Strutelé, Vecaucé, anaptikses vokaJa nokrasa nav bijusi nosakama. Péc riipigam studijam Blidené secinats, ka aiz tautosillabiska r, kas seko péc a, iesprauz isu a, piem., BaF*bala p| p ,,Barbala‘, péc i—isu a, dazreiz e, Birezi z p ,,Birzi“, Stif*nu vai Stifenu plavele p| p ,,Stirnu-“, aiz e, kas anaptikses ietekmé vienmér ir plats —isu plato e— Befze u p »Bérze“, péc u— isu a, piem., Ve@buFga me p ,,Véburga“. Citas viet&s zemgaliskaja teritorija, ja anaptikses vokaJa nokrasa saklausima, ar daZam variacijam vérojamas lidzigas izpausmes. Aiz tautosillabiska ar parasti iesprausts iss a, tikai retumis, piem., KursiSos, dzirdéts paraléli a iss e, piem., Kar‘klini z U IV 129 ,,Karklini*. Aiz er iesprauz gan a, piem., Ker*ks]i z ZaJeniekos U V 451 ,,Kerksfi vai Kerksfi*, gan Sauro e, piem., Ver*mji z Kursigos U IV 129 ,,Vérmji*, gan plato e, piem., Berfzi z Kursigos U IV 129 »»Bérzi*. Péc ir vérojams gan iespraustais a, piem., Sir‘sninas z Ezeré U IV 115 5» Sirsninas“, gan e, piem., Bir‘zniéki? z Ruba U IV 149 ,,Birzenieki‘, gan platais e, piem., Girti mz Nica U IV 86 ,,Girti“, gan i, piem., Spir'gis uzvards Nica U IV 87 ,,Spirgis“. Aiz ur parasti dzirdams a, piem., Burtbas z Nica U IV 86 »»Burbas**, bet dazreiz ari e, piem., turpat Nica Urthéni? U IV 86 ,,Urbeni“, un platais e, piem., -purfys Kursi8os U IV 130 ,,-purvs“. Blidené visskaidrak isd iesprausté patskana a nokrasa dzirdama aiz ur. Blidenes un daudzu citu zemgalisko izlokSnu ipatniba it ipaSi sends Zemgales teritorija un tas tuvuma, piem., Auros, Bikstos, Ilé, Jaunpili, Lielaucé, Ruba, Vadaksté u. c., ir vél tada, ka tautosillabiska r izruna dzirdama ari intonacija, Ja attieciga zilbe sakotnéji (ari literarajé valoda) izrunajama ar stiepto vai lauzto intonaciju, bet intonaciju nemana, ja zilbe krito¥i intonéta, piem., Kaf@tavu kalns ka, -saf¢gs mzs, bet Dar*za dikis di Blidené p. BieZi tautosillabiskie ar un er, Ja stiepti un kritoSi intonéti, iegist literaras valodas vokaju garumu. Sur tur _ kadreiz tados gadijumos vél ari saglabaju’as anaptikses atskanas, kaut vokalis kjuvis garS, piem., Penkulé, ZaJeniekos u. c. 2. Tautosillabiskais n Ka jau aizradijis J. Endzelins Latvie§u valodas gramatika 2. § c, 83. §, kurSi sava valoda saglabajugi tautosillabisko n, kas latgalu resp. latvieSu valoda zudis. Vietvardos Sis n pilna méri atbalsojas. Protams, ta ka katra apvidi notikusi nemitiga iedzivotaju kustiba, vieniem aizejot, citiem ienakot, un gimenés iepliduSi citu novadu Jaudis, vietvardos konsekventi visos gadijumos neatspogujojas ka nupat minéta ipatniba, ta ari citas, bet send kursu tendence ir vél tagad nomanama. Par to neliecina gan tie vietvardi, kam pamata aizguvumi no germaniem un libieSiem, kados tautosillabiskais n médz saglabaties ari latvieSu (t. i., visas latvieSu nfcijas) valodi, piem., Elandes butka mz Nigranda U IV 47 <y. Elend, Lifdas* mz Nici U IV 86, Lifidas majas z Pérkoné U IV 91, 250 Lifidene® p| Skrunda U IV 159, Lifdenes p| Lutrinos U IV 134<v. Linde: sal. ari ig. Lindi c. Ir zinams, ka tautosillabiskais n ne tikai kurSu, bet visa latviegu valoda ir. saglabajies ari aizguvumos no lietuvju valodas, ka, piem., Lafikutis U IV 73 jeb Lafkuci E Il 38 z Dunika, Lafkutis z Rucava E II 44, Lafikuti mz Nica U IV 86; sal. liet. Lankudiy kaimas c Klaipédas rajona Lats 779, . liet. pv Lankutis un pr. pv Lankut Trautm 51 s. v. Lankut. Tomér bij. kursu novada ir tik daudz vietvardu ar saglabato tautosillabisko n, ka visus tos par aizguvumiem uzskatit nevaram. Te sastopam, piem., vardu banda — Bandas kalns Aizputé E II 5, Bafidenes neap Brinkos E Il 11, p| Embaté U IV 32, Bafdenicku sudmalas Pérkoné U IV 91 u. c.: bafida I 1 ,,das dem Knechte vom Wirte als Lohn zugeteilte Stiick Feld oder die Aussaht darauf* ME, kam rada liet. banda | Diz, w Banda vs bij. Smalvu pag. Apg 539, pr. vv Bandayn un Bandun Apr 16 u. c. Tam atbilstu latgaju resp. latvieSu teritorija *buoda. Vardu lanka paSu par sevi, atvasinajumos un vardu kopas rodam vietvardos kadas 60 vietas kursiskaja vide’, piem., Lafka p| (un neap) Laz& U IV-45, E II 18, Nigranda U IV 48 u. c., Lafikas darzs la Rucava p, Lafksézi? z Durbé E Il 39; sal. liet. Janka Diz, Lanka la bij. Panemunes pag., p] bij. Balninku pag., vs bij. Imbrada pag., Lanka p| bij. Panemuna pag., Lafikakiemis c bij. Kruona pag., Lafikupis u bij. Sedas pag. u. c. Lki, Lankos Lauko kaimas c Plunges rajona Lats 779, pr. vv Lankaym Apr. 82. Sal. ari baznicslavu Janka .»Meerbusen, Tal, Wiese“, kr. ayxa ,,Biegung, Kriimmung, Wiesenoder Waldland einer Flusskriimmung, Hohlweg, Tal“, po. fgka ,,Wiese“ LeW 339. Latviski te atbilstu Juoka vards. Plist liela upe Vefta E Il 158=liet. Venta Lki, Rucava ir maja Mejica E I 44, Gaikos Mefcu pjava U IV 121 k, Vecpili Meféu purvs U IV 105 un citur tamlidzigi darinajumi. Isti latviski batu — *mieca, *miece; sal. liet. ménké Diz, LeW 436. Sur tur ari Kursa sastopams vietvardos vards linga, piem., Liga ez Nogalé E Il 118, Lifigas dikis Zanté U IV 239 k, ,,Linge“ z 1858. g. Grobinad U IV 81 un Pérkon® U IV 93. Vardam Jinga var atbilst mums pazistamais metamais riks Jinga, kas laikam <lib. ling jeb linga LW 195, 198 resp. ig. ling ,,mpaija (metamais, linga)* J. Tamm 285, bet 84 varda sakne var bit ari ta pati, kas lietuvju varda Jifginti, linguoti Diz, t. i. latviexu »ligot, ligoties“, vai lingé 1 ,,liksts‘“ Diz; sal. ari LeW 331 s. v. idigyti. Ir mums pilséta Skrunda, kas isti latviski bitu *Skrida. Seit minéti tikai dazi pieméri: Tadu ir daudz, un tie balsta J. Endzelina atzinumu par tautosillabiska n saglabajumu kurSu un vinu péctetu valoda. Par seno zemgalu valodas ipatnibam maz rakstits. Te minami iepriek§ noraditie J. Endzelina atzinumi par vokala isumu tautosillabiskajos savienojumos ar r konsonanta priek’a, P. Smita minéjumi par k, g izpausmi k, g veida raksta ,,Par zemgalieSu un sélu tautibu‘’ FBR I 48 skk un K. Bigas piezimes pie 8i P. Smita raksta — Kalba ir Senové I 85. Péc sikas tipiskas zemgalu vienas izloksnes vietas — Blidenes —vietvardu analizes un to izplatibas noteik¥anas 2 Lyv I 2, 308. Ipp. s. v. lifidas?. Dalai 8adu vietvardu pamata var bit ari liet. verba Jjsti sakne, kas sastopama, piem., liet. atvasinajumos lindyné, lindyné »Schlupfwinkel, Unterschlupf, Versteck" LeW 377 s.v. Jjsti. Sal. ari liet. vv Lifidyné pu bij. Varnu pag. Lki, Lindynés me bij. Vidukles pag. Lki, Lifidyné pu bij. Varnu pag. Lki u.c. 5 Skat. Lv I 2, 256—258. ¥ 251 visa Latvijas PSR teritorija V. Dambe akadémikim J. Endzelinam veltitaja jubilejas rakstu krajuma 1959. g. izsacijusi domu, ka varbit ir iesp&jams uzskatit par zemgaju valodas ipatnibu tautosillabiska n -saglabaSanos tapat ka lietuyju, senpri’u un kurSu valoda, pretstata latgaju resp. latvieSu valodai. Ir, protams, + starp Sejienes vietvardiem ari viens otrs tads, kur tautosillabiskais n zudis vai sastopamas paraléli abas formas —ar tautosillabisko m un bez ta, piem., Ludkene jeb Liocene p| p, bet Lankas me p, Lafikas pl p (sal. liet. Janka u. c.; skat. iepriek8), Rinka(s) strauts jeb Rika strauts str un p| p (sal. liet. Rinkai+mu bij. Merkines pag. Lki, Rinky vienkiemis Nementines rajona Lats 907) u. c. Daja ir aizguvumu, kur tautosillabiskais n palicis likumsakarigi, piem., aizguvumi no germanu valodém, ka Brafdavinene p| p<lv. brandewin, Gréncu kruogus <y. Grenze, Ruiidale p|<vly. rundél ,,was kreisférmig gemacht ist‘“* MnW Il 531. Paris aizguvumu ir no libieSu valodas — /fini+z p, Ifinu ezers p<lib. nnd ,,cinschlafen* LW 73, uw’ ,,Schlaf* LW 452, Kajigaru kalns p<lib. kangar ,,wellenfoérmige Bodenerhéhung (im Walde)“* LW 112. Par lituanismu jauzliko majvards Brifiki E I 143 un p: liet. brinkti Diz, LeW 53 (s. v. brangis), Lz I 863 vai brinkis Lz 1 861, Liz 126. Kadiem 8 Blidenes vietvardu pamatvardiem ar tautosillabisko n paraléles sastopamas lietuvju valoda, piem., jau iepriek§ minét& banda, lanka, ari Bafidzene Pp] p<bariga ME (sal. lict. bangd Diz, LZ), Bufici z E I 143 un p (sastopams péc lidzSinéjam zinam 7 vietas kursiskaja, 7 zemgaliskaja teritorija; sal. liet.: bufikis jeb bumkis Lz 1 953, 954). Te vél minami vietvardi: Eficene p] p: liet. enkitioti Liz, éngti Diz; Gifiterenes p| p: liet. gifitaras Diz (la. dzifitars resp. dzitars ME); Ifdiu maja+z p: liet. ifigsti LeW 10 s. v. angus, ifgzti Diz, ingti Diz, ingis Diz; Vefiteru kalns p: liet. vénteris DIZ u. c. Kadiem 9 Blidenes vietvardiem ar tautosillabisko n nav tieSas paraléles lietuvju valoda, piem., Dinki z E Il 143 k: la. duokis ME jeb duocis ,,sals trauks“ (?), Jfita kalns p: pv Inte s. v. Indrikis Ulmana vardnica 351, Jufigainis Pp] p: la. Jigaipi (ka z Penkulé E I 81): la. jdgs ME (liet. jimgas Dlz), Klefices z E Il 143 k: la. kliecis ,das Untere eines Brotlaibes, wenn es glitschig, schliefig ist‘ ME, kliekis | ,,eine glitschige, schliefige Masse, schwerer Lehmboden*, 2 ,,unausgebackenes, schliefiges Brot‘ ME, sakliekéties ,,glitschig, schliefig werden‘ ME (?); Plufci z E I 132 un p: la. pliicis ,,sagt man von einem Menschen, der ganz durchnasst (verregnet) ist‘ EH (sal. ari liet. plinkti 4 Diz); Pufikas P| p, Rinkaspl], str (skat. iepriekS) u. c.4 Daudzi Sie Blidené atrodamie vardi sastopami vietvardos ari citas zemgaliskajas teritorijas. Bez tam citur zemgaliskaja vidé tapat sastopami daudzi vardi ar tautosillabisko nm, no kuriem lielu daju nevar uzskatit par aizguvumiem. Pieminésim tikai daZus. Ta Vecaucé ir Aliges z EB IL 129, Afigu purvs lle U V 480, Agi z Bérzé E II 72, Afigenes p| Bérzé U Y 388 un p u. c. Vedas domat, ka te atbilst liet. angis Diz, la. uédze ME, pr. angis, latinu anguis LeW 10 s. v. angis. Sis vards sastopams ari dazas vietés Zieme|vidzemé (piem., Afigis pu Sélos p, z Geros E I 92, Ajgi z Terneja E I 107, Aga kalns la Séos p, Afigene Burtnieku ezera kakts un Afgitis + ez, la., pu un+z Sélos p, Afgitis z Rencénos E I 101 u. c. LwI 1s. v. aiiges), ‘ Tuvak par Siem vardiem V. Dambe raksta ,,Blidienes vietvardi ka pagatnes liecinieki" akad. J. Endzeinam veltitaja Rakstu krajuma, Riga, 1959, 436—438. 252 kur tas var bit sastatims ar ig. hang ,,cyrpo6“ J. Tamm 85, bet nav neiespéjams, ka ari tur kadreiz bijuSi zemgali, kuru valodas pédas palikuSas vietvardos. Tam par labu runa ari daja citu vietvardu, no kuriem dai vél Sai raksta talak minéti, un daZas citas valodas liecibas, kas Seit tuvak netiks apskatitas. Aizradigu tikai uz neatrisinato latvieSu valodas vidus dialekta resp. rakstu valodas apgabala ‘izcel8anas problému. Vidus dialekta izloksnes 3kérso Latvijas PSR teritorijas vidieni no ziemelaustrumiem uz dienvidrietumiem, ietverot sevi Vidzemes vidienes un Zemgales apvidus. Parasti domajam, ka kop§ 13. gs. Latgalé un Vidzemé (atskaitot libisko teritoriju rietumos) ir dzivoju’i latgali jeb latviedi®, kas 13. gs. péc zemgalu sakaves ir iepliduSi ari Zemgales vidiené, un vinu valoda bijusi par pamatu vidus dialekta izloksném. Tomér rodas jautajums, vai $i vidus dialekta izveidé nav bitiska nozime tieSi zemgaliem, kas sava laika bitu dzivojusi ari Vidzemé. Zemgalé ir tikai viens dialekts, bet latgalu resp. latvieSu péctetiem — divi: vidus dialekta josla, kas diezgan lidziga Zemgales izloksném, un stipri atSkirigais augSzemnieku dialekts. Dalu aug’zemnieku valodas paradibu var izskaidrot ar vélakam ietekmém, bet daJu ne. Tapéc ir zinams pamats domat, ka zemgaju ietekme Vidzemé ir kadreiz bijusi ievérojama. Kad un cik liela skaita vini tur bitu nondkuSi, droSu zinu nav—vai 13. gadsimteni bégot péc sakaves brivibas cinds vai ordena izsititi, vai ari nonaku’i tur daudz agrak. Z. de Lanua (Gillebert de Lannoy) 15. gs. sikuma sava celojuma apraksta® min zemgalus ari ceJa no Rigas lidz Narvai. Pédéjos paris gadu desmitos arheologi zemgaju problému Vidzemé nav pétiju8i. Trisdesmitajos gados zemgaju uzkalninu kapi ir atklati Vidzemé Lielstraupé, Vecpiebalga, Krapé, Krimulda, Keipené, Ligatné, Nitauré’, t. i. teritorija uz_dienvidrietumiem no ieprieks minétas Angu atraSanas teritorijas. Sie atzinumi nav apSaubiti, un Latvijas PSR arheologi E. un R. Snores ir parliecinati, ka tie tieSam ir zemgalu kapi, ka konsultacija sacija Latvijas PSR Zinatnu akadémijas Véstures institita arheologe E. Snore. Ka kursiskaja, ta zemgaliskaja vidé un Vidzemé it ipaSi gar jirmalu vietvardos ir sastopams vards renge. Ja Vidzemé un jaunaka laika ari Sur tur Kurzemes zieme|daja®* tas var bit saistéms ar jiiras zivtinu —rengi ,,clupea harengus L“ ME, kas liet. strimala, strimulé, strimelé ,,mellota vulgaris“* LeW 923 (kur uzskatits par iespéjamu aizguvumu no vacu valodas) un kam atbilst lib. re/ig®, tad Zemgales un paréjas Kursas renge ar to nekada zina nay saistama, jo paSu ‘zivtinu te parasti sauc par strimalu, tapat ka lietuvju valoda, vai vietam par silkanu®, Dazi Sejienes vietvardu pieméri: Refge +mu Zebrené E II 139, 5 Skat. Latvijas teritorijas 13. gs. karti Latvijas PSR vésturé I starp 68. un 69. Ipp., Riga, 1953. © Publicéts F. G. Bunge. Archiv fiir die Geschichte LivEsthund Curlands, V, Dorpat, 1847, 171. 7 Zinas péc ,,Latvijas vésture", I, 1, Riga, 1938, 106. § Piem., Strazdé ZA Valodas un literatiras institita apvidvardu kartotéka, Dzirciema EH, Kandava, Laidzé péz ZA Valodas un literatiras institita zin. lidzstr. M. Graudinas vérojumiem. ® Ka aizradits ME s.v. renge, tas var bit aizguvums no latviesu valodas resp.< v. Hering ar kurSy starpniecibu. Sal. ari LW 333. 10 Ka, piem., Ventspili, Popé EH s.v. rei ge; korigéts péc M. Graudinas verojumiem. 253 u>Terveté E Il 158 k, kadreiz pagasta dala Ezeré U IV 116, Refiges muiza +mu Ruba U IV 149, Rejiges plava(s) Bukai§os U V 392, Mezmuiza U V 418 u. d. c. Sais vietas vards refige ir pavisam ar citu nozimi. Vietim te par refigi sauc gravu, piem., Nica. Vietam nozime vél nav noskaidrota. Sal. liet. Refgé u bij. Zagares pag. Lki un refgti LeW 719. Dazus citus piemérus ar tautosillabisko n skat. talak {, g apskata. 3. Kk, €>c, dz un k, g Par kursisku ipatnibu J. Endzelins La. gr. 2. § c un 87. § uzskatijis c un dz k, g vieta". Vietvardos tas liela méra vapstiprinas. Te rodam Cefkuoni pgd un Cerikudpas? c Pérkoné Lvy I 1: liet. kefkti DIZ, Ceftujus z Edolé E TI 148: liet. kentuljs LZ V 572. Bij. pag. un +mu, cp p ir Cirava E II ‘i, kam varbit atbilst liet. kyriss LZ V 874; tapat Nica® jeb Nice? E Il 41 (senak: »Nicava‘ LatvieSu Avizés 1826,9 sludinajuma) un u Nica® (resp. Bartas lejasgals) E If 161, kam rada liet. Nyki u bij. Paezeréla pag. Lki, Nykis wu bij. Surviliska pag. Lki (Nyka>Nemuna, Nykis>Laudé, Nevezi, Nemuna, Nykité > Nemuna Luk 185 k). Sastopam Rucavu bij. pag., +mu E II 44, 45, cp p: liet. Rikiava. Atrodam Dzembes* z Cirava E II 11: liet. Gembiné u Lki, Gembaialio kaimas c Lazdiju rajoné, Gembiskiy kaimas c Jonavas rajona Lats 698. Ir Dzérve bij. pag. un mu E If 13, Dzérves dikis di Purmsatos U IV 53, Dzérveni z Dunika E If 38, Nica E Il 41: lict. gérvé Dlz, Gerviy kaimas c un -vienkiemis Jonavas rajona, Gervény kaimas c Alitus, Ukmerges, Lazdiju, Vilkijas rajona Lats 700 (sal. ari Lvv I 1 s. v. dzérve); Dziftare ir +mu Aprikos E ll 7, Dziatari z Prickulé E Il 42, Dzifitarciems ¢ Dzérvé U IV 29, Dzintarnieki z Pérkoné E Il 42 u. c.: liet. gifitaras Diz, Giftaras u Luk 167 k, Gintary kaimas c Kretingas un Linkuvas rajona Lats 702. Dzifkalis ir di un ez Vérgalos E Il 23 un 47, Dzifkaju? ciems ir Nica p (Lw I 1): liet. Girkaliai c Klaipédas un Sedas rajona Lats 704. Tamlidzigu pieméru pieradijumam ir Joti daudz. Ka ir zemgaliskaja vidé? Te ir ievérojams daudzums vietvardu ar kurgiem un it ipasi latvieSiem neparastu , g, kas ne visi izskaidrojami ka parastie aizguvumi, kur tie bitu normali. Vedas domat, ka te ir saglabajusies kada Joti sena zemgalu valodas pazime, ar ko vini biju’i tuvaki lietuvjiem un senpraSiem neka kurSi, kas baltu x, g noteiktaja pozicija parvértuSi par c, dz tapat ka latgali jeb latviesi. J. Endzelins LatvieSu valodas gramatika 89. § d izsakas, ka lielaka dala formu ar nekartnu x, g ir laikam parnemta no lietuvyju valodas vai kada cita (tagad izmiruSa) baltu dialekta. Noteikték varéSot spriest, ja biSot zindms $0 formu geografiskais izplatijums un visi Latvijas vietvardi. P. Smits ieprick§ aizraditaja raksta min rindu vardu, kas fonétiski nav ne isti latviski, ne kursiski, ne lietuviski, pie tam konstaté, ka nezinama izmirusi izloksne bitu jameklé tie’i *! Ani k, g vieta, kas atrodas palatalu patskanu prieksa. 12 Ja ne no v. zanken. 13 FBR I 48, . 254 ap Zemgali, kur saglabajuvies vietvardi: Iekava jeb Jecava (vy. Ekau)**, Kerklinu ezers*, Ragene (hronikis Racken), Angi u. c. K. Baga Kalba ir Senove I 85 sakara ar P. Smita domu apstrid Ragenes vardu, bet par iespéjamu uzskata Tecavas varda k un izsakas, ka Kerklinu ezers un iepriek§ minétie Apgi varétu paust palatalizétos k, g. Bet zemgalu izlokSnu materialu trakuma dé] probléma esot pagaidim neatrisinata. Péc zemgaliskas teritorijas vietvardu analizes rodas zinams pamats secinat, ka viena no senas zemgalu valodas ipatnibam ir laikam bijusi k, g>k, g un ka Si ipatniba ka tendence tipiskajaés zemgaliskajas izloksnés ir dziva vél tagad, kaut jau 13. gs. dokumentos ir sastopamas ari formas, kur gaidama {, g vieta radies ¢, dz, piem., ,,Stagnum Autzil‘"8, ja yards nav saliktenis, un dazi citi. Blidenes vietvardu analizé!” atklajas, ka paris vardiem (ap 2%) ar k, g ir libiska cilme — p| Pukene p<lib. puk’k’ vai put't’ ,puke“ LW 319 sk, varbat z Beki E Il 132<lib. bdkkd ,,blet* LW 35. Ap 29% no vardiem ar k, g mekléjama cilme lejsvacu un vidus lejsvacu valoda, piem., Kragenes di, p|: kragis I ,,hdlzerner Dreifuss zum Sitzen, Gestell, um etwas darauf zu stellen und legen’ ME <vly. Schrage ,,Gestell (aus zwei par gekreuzten Beinen), z. B. ein Sagebock, Tonnenuntersatz u. dgl.“ MnW IV 132 vai kragis Il ,,Schindmahre, alter Mensch‘ <v. dial. kragge ME; Kives dikis P| p<viv. kif ,,Zank, Streit, Krieg* MnW II 467; Stréki la p<vlv. streke 1 ,,Strich, linea‘ MnW IV 429, 2 ,,Strick, Strang, Schnur’ MnW IV 430 u. c. Paris vardi tie3i sastatami ar lietuvju valodu, piem., Brifki z E 1 143 un P<liet. brinkti Diz, LZ I 863 vai brinkis Lz 1 861, Giézenes p| p<liet. gie#ti (2) Lz Ill 294. Ap 29% vardiem atbilsto’as formas rodamas lietuvju, latvieSu, ka ari citas indoeiropiesu valodas, piem., Buki z E I 143 varétu bit: la. bucis I ME=buks »Bock“ ME <vlv. Buck ,,Bock“ MnW I 443, bet Blidené bukis ati ka ME s. v. »Gefass, worin Salz gestossen und gehalten wird“; fonétiski te atbilst bucis IL aus Weidenruten geflochtener Setzkorb“‘ ME un liet. bikis »gestricktes Fischernetz“ LeW 63; Gerdes strauts str p, kam fonétiski atbilst la. Dzérdupite (>Gauja p) Lw I 1, liet. Gerda pl bij. Tveru pag. Lki, Gerdziy kaimas c Saku rajona Lats 699: Lugene p| p: luga IL ,,quebbige Morastmasse an zuwachsenden Seen‘ ME vai juga »geleeartige Masse, Muss“ ME, liet. liiigas, liigynas, litigfné Diz, lifig(n)as Lew 379, slavu aysica!® ,,Pfiitze, Lache“, ukr. tiza, senkrievu luza, u JIaca > Velikaja, slovénu liza, éehu Jouze, senéehu size Técava (lécave jeb Jécuve) u>Lielupé (augigala ari: lekava, lekava jeb Jekave) E Il 157, l@cava (Ozolniekos) U V 441, lécuve (Garozé) U V 409, legava un lekevs” (Daudzesé) U V 321, lékeve jeb lékevs (Sérené) U V 362, lékeve (Taurkalné) U V 374, Iecava (jeb Iekive Kurmené) U V 339, sc p, +mu un pag. Ell 30 k. 'S Kerkligi+mu Zvardé E II 107, Kefklinu® ezers turpat p. '® Liv-, Esthund Curlandisches Urkundenbuch nebst Regesten. Herausgegeben von Dr. Fr. G. von Bunge, I Band, Reval, 1853, 545 Ipp. 432. senraksta (1272. g. 7.X). +7 Skat. iepriek§ citéto V. Dambes ,,Blidienes vietvardi ka pagatnes liecinieki" 427 skk. 'S Sal. ari Lugi z Kalnciema E II 79, Lugenieki z Béné E II 130, Lugitis p| Valgundé U V 450, t. i. zemgaliskaja vide. HH. M. Wlanckui, B.-B. Hsanos, T. B. Wanckas, Kpatkuit stumoaornuecknit CioBapb pycckoro sspika, Mockpa, 1961, 187. 255 +kr la ° la. La.gr. Lats Lew liet. lit. val. lib. Ipp. pag. Pag. apr. piem. pr. pv skat. skk str 8. V. ti Tiz Trautm UIV — J. Tamm, Eesti-vene sénaraamat, Tallinn, 1955. — nocae Kakoro-s60 ToloHHMHMecKOrO Ha3BaHHA HH cNOBa OOosHaYaeT HenpaBnennyio (bopmy (nonpapxy). — izbijis krogs (6bisiiaa Kop4Ma). — krievu (pyccknil). — lauks (None). — latviegu (aaTbitcKni)). — J. Endzelins, Latviesu valodas gramatika, LVI, Riga, 1951. — Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, Vilnius, 1959. —E. Fraenkel, Litauisches etymologisches W6rterbuch, Géttingen. — lietuvju (anTosckuil). — literaraja valoda (aureparypHEiit 351K). — libieSu (mBckuii). — materidli ,Lietuviy kalbos ir literatiros" institata. —J. Ryteris, Lietuviskai-latviskas Zodynas, Riga, 1929, — lappuse (ctpantunta). — Lietuvos TSR upiu kadastras. I dalis. Vilnius, 1959. —L. Kettunen, Livisches Wérterbuch, Helsinki, 1938. — lejsvacu \HHDKHe-HemenKHii). — J. Endzelins, Latvijas PSR vietvardi, I, 1 Riga, 1956; I, 2 Riga, 1961. — Lietuviy kalbos Zodynas. Lietuvos TSR Moksly akademija. Lietuviy kalbos ir literatiros institutas, Vilnius, III 1956, IV 1957, V 1959. ; —X. Milenbaha un J. Endzelina Latviedu valodas vardnica, I-IV, Riga, 1923—1932. — meds (sec). — XK. Schiller und A. Liibben, Mittel-niederdeutsches Wérterbuch, I—V, Minster in Westf., Bremen, 1875—1880. —izbijusi muiza (6vipuee HMeHHe). — siksaimnieciba (MeaKoe xossiicTBo). — meisargmaja (ycaqb6a s1ecHHKa). — TOMOHHMHYeCKOe Ha3BaHHe, KOTOPoe He B3ATO HH H3 H3 anni A. Suz3enuna, HH H3 YHHBePCHTeTCKHX H3qaHHit, HO KoTOpoe AaHoO Kem-71H60 ApyrHM. — pagasts (Bosocte). —vV. Salnais un A. Maldups, Pagastu apraksti (Onucanua BouocTeli), Riga, 1935. — pieméram (HanpxMep). — plava (yr). — polu (moackui). — senprigu (apesnenpyccuit). — personvards (HMs). — salidzini (cpapun). — stradnieku ciemats (pa6ounii nocesox). — skaties (cMoTpH). — sekojosas lappusés, sekojosos gados (H Ha CAeAyIOUIMX CTpaHHIax, B CACayioulHe robl). — strauts (pyueii). — sub voce. — tilts (MocT). — ,Tauta ir Zodis", Kaunas, 1923 skk. —R Trautmann, Die altpreussischen Personennamen, Gottingen, 1925. — up(itle (Pexa, pewKa). — Latvijas Universitates Raksti (Filologijas un filosofijas fakultates serija), IV séjums, Nr. 1: J. Plakis, Latvijas vietu vardi un latvieSu pavardi, I dala Kurzemes vardi, Riga, 1936. 261 Vkasateab ynOMaAnHyTHX ropoposB (4 mecT) B Bugaseme 26 Ogre (pilséta) 312 Nitaure 229 Zalite 128 Babite 316 Vecpiebalga 230 Misa 197 Lielstraupe 321 Kastrane 233 Mezotne 203 Krimulda 322 Keipene 234 Code 206 Adazi 338 Krape 235 Bauska 209 Ropazi 168 Sesava 236 Vecsaule 221 Ogresgals 169 Svitene 242 Rundale 286 Len¢i 224 Tecava 243 slice 305 Ligatne 228 Salgale 244 Ceraukste HEKOTOPHBIE HABJIIOXEHHA HAL TOMOHWVMHKON foro-3ANAJHOHM 4YACTH JIATBUMCKOM CCP B. JAMBE Pesztwme PacematpuBaemas TeppHTopHa npocrapaercs oT 3amagHoro moGepexkbA Baatuiickoro mops fo pexu Mycbi Ha BocToKe, mpH6au3zuTetbHo no JInenau, Cxpynant, Cangyca, Jlo6ene, Enrappi Ha cepepe, JIuToscKolt CCP na ore (cM, mpHaraemyW kapTy). B sanaguofi uactH yKa3aHHoii TeppHtopua B nepuog no XIII B. 2HaM KypuIH, B BOcTOUHO! — 3emraubl. Tlocae pasrpoMa HeMeLKHM OpAeHOM BO BpeMaA OcBOGOAUTeJIbHO GopbOn! B KoHUe XIII B. 3emraabi pas6pesHcb CaMH HAM Obi pasorHaHbl. A3bikoBble aHHble CBHeTeABCTBy!OT O TOM, uTO YaCTb 3EMPaIOB OCTaaCb Ha CBOHX M@CTAX, YaCTh NOCeMMNACh TAaKKe B 10X%KHOM “ACTH NpexkuHeli TeppHTOpHH Kypieii, a WeHTp ApeBHeit Semrase oxono Jlo6ene 3anaau Aatranbi, un aap. Ha paccmatpHBaemoli TepPHTOpuH HaGmogaloTcA sA3bIKOBLIe OCOOeHHOCTH Kak MpexHero MeCTHOTO HaceeHHA, Tak H MpHllembues. B ToMoHuMHKe tro-3anaqHo uactu JlaTBHitcKol CCP, c rHaqpoHHMHKOMi BKMOUNTeEMLHO, OTpaxkaioTca 1) KyplickHe ocoOeHHOCTH B 4HCTO KYplWCKHx MecTax, 2) semrasipcKne oco6eHHOCTH B 3€MraIbCKUX MeCTAX H 3) BaAHAHHe AHTOBCKOrO A3bIKa, OCOGCHHO 61M3 AMTOBCKOH TpaHHubl. Onno u3 HanGomee XapakTepHbIX KyPUICKHX OCOOeHHOCTeH ABAeTCA yAaunenue ApeBHUX KpaTKocreii nepexq TaBTOcHANaGHYeCKUM Ff C TocweAyiOuluM cormacHbIM: af, (ar), af >ar, (ar), ar (uanp., Barta, Sarte? u zp.), ef, (er), ef>ér, (ér), ér (nanp., Cérps, Pérkuéns? u gp.),ir>ir nan ier, (uanp., Girkales?-, Zvirbulis, Ziérnuu ap.), ur>ar wau uor (uanp., Kdr- §a-, Pitrvs, Kuérsi u ap.). : Camoii xapakTepHoii seMraspeKoli YepTOl ABAAeTCH HCKOHHaA KpatKOCTb TlaCHBIX Mepex TaBTOCHNAGHYeCKHM F C MOCTeAYIOUMM COraCHBIM, Mpuyem OcoGeHHO paubille 9Ta NepBOHAYabHaA KPAaTKOCTh TacHbIx 6pista cpa3aHa C aHalTHKCoM, T. e. BCTaBKOii KpaTKHX TlacHbIX Mocde fF, HaMp., 263 Varnas ,,Varnas“, Versa- ,,Vérsa-“, -purtvs ,,-purvs ap. Tlocae tasTOCHINa6HYecKoroO Ar OGObIYHO Pa3sBHUBaeTCA KPaTKOe a, Moce er — a HI y3KOe HH WHpoKoe e, nocne ir — a HIM y3Koe HIM WHpoOKOe e, Hau i, MOCae ur — a. Kypuickoii ocoGenHocTbio ABAAeTCH TakKxKe COXpaneHHe TaBTOCHAMaOHyecKOrO fm, yTpaveHHOrO B MaTravIbCKOM, HJM WaTbILICKOM, A3bIKe, Hanp., Bandas- (no-nateimicKu Obi0 Obl: *buodas), Lanka: nat. luoks, Menca: nat. *mieca, Skrunda (no-natpiuicKu 6Ei10 6b: *Skrida), Venta (no-aaTBILICKH 6b110 6b: *Vieta) u zp. Avanu3 MeCTHBIX Ha3BaHMii 3eMrasbcKOl TeppHTOpHH nosBoAKeT mpeaNOOKHTb, YTO OCOSeHHOCTHIO A3bIKa 3CMFasOB ObWIO COXpaHeHHe TaBTOcuua6uyeckoro n Tak Xe, KaK B JIHTOBCKOM, ApeBHeMpyccKOM H KYypUICKOM A3ZbIKe, B MPOTHBONOMOXKHOCTH AaTTaMbCKOMY, JIM AaTBILICKOMY, Tak Kak CpeQH 3eWIHHX TONOHHMHYCCKHX Ha3BaHHii MHOFO COB c TaBTOcHAabuyeCKOM 7, KOTOpPble HHaYe HeJIb3H OObACHHTb, Hanp., Dunki: sat. duocis, Jufigainis : Jagaini, Rinkas- : nav. Rika (s) u xp. Kypuickoli ocoGenHocTbio Hano cuHTaTb nepexon k, &>c, dz, nanp., Cenkuone, Rucava, Dzérve, Dzifkalis u Ap., B TO BpeMA Kak Ha 3eMraJibCKOH TeppHTOPHH OTMeyaeTCH MHOMKECTBO MECTHLIX Ha3BaHHli C HEOOIUHBIMH JIA Kypuieli u naTbumeli k, g, 43 KOTOpbIX He BCe MOXKHO CYUHTATb 3anMCTBOB@HHAMH, C 3aKOHOMepHbiMH Kk, g, nanp., Dugis: mat. dudzis, Ger’- bums : nat. Dzérbene, Mar’kene : nar. Marcene, Pluokis : nat. pluocis u ap. V1 8 semrambcKoii cpege BcTpeualoTcaA TONOHUMHUeCKHeE HasBaHHA Cc C, dz wa mecte k, g u ytpatoii taprocusma6nueckoro n, HO 3TO OObACHAeTCA BJIHAHHEM A3bIKa NepeceeHUeB H JHTepaTypHOrO ASbIKa. Berpeyaiommecs napataesbuble dopMbl OGbACHAIOTCA TaKxKe BAHAHHeM, nanp., Lafika, Liiokene u Litocene, Iecava u Iekava, Rinkas 1 Rikau ap., NpHyeM B OHOM H TOM %Ke CNOBe TaBTOCHMaOHYeCKOe NM MOKeT yTpayHBaTbCA, a &, g COXpaHATbCA HH HaoGopor: K, g>c, dz, a Taprocusnabuyeckoe m yTpaunpaetcs, nanp., Plufici u ap. Takxe Ha TeppuTOpHH mzpesHeli Kypcst u Bugseme uHorga BCTpeyaloTca TONOHHMHYeCKHe Ha3BaHHA C k, gM TaBrocusa6uyeckuM n, Hanp., ropomume Kexreckaaxc oxono Orpe, Henoflaleky OT Blagenua ee B JlayraBy, 4 4p. MoxkxHo nonaratb, uTO B 3THX MecTax HekKOrfa O6HTaNH 3emMrambl. O HeKOTOpbIx MecTax HMelOTcCA Gonee HJIH MeHee JocToBepHble apxeosornueckne fannie, NOATBEpx*K Laloulve ITO lipeanouowenne, BMecre c TeM BIOJHe yMecTeH BOMpoc, npHHaqexana 1M CylleCTBeHHaA POJb HMCHHO 3eMraviaM B OOpa30BaHHH cpesHemarHIlIcKorO WMalekTa — OCHOBbI aTbILICKOrO MHTepaTypHOrO sA3bIKa. Oco6eHHo 3acnyxKuBaeT BHHMaHHA pasHooOpasHoe BAHAHHe sMTOBCKOrO A3bIKa B TOMOHHMHKe 1OxKHOH YacTH yKa3aHHOi TeppuHTopHH. Bo-nepBbIX, B JICKCHK€ HaXOAHTCH YaCTb TeX 2Ke CAMBIX TOMOHHMHYeCKHX Ha3BaHHH HAH CnoB, 470 H B JIMTOBCKOM CCP, nau cooTBeTcTBeHHO mpxenoco6JIGHHBIX K (POHETHYCCKHM 3AKOHOMEPHOCTAM MATHIIICKOTO A3bIKa, HO KOTOpple He BCTpeyaioTcA B MaTBIINCKOH seKcuKe, Hanp., Befidra-, Bitingu-®, GeiSupis, Givulu-, -pejke «6onoro», Vadaksts u np. 264 Bo-sropbix, B (OHETHKe HaXO2MM HHOrMa 3BYKH, XapaKTepHble AA JIHTOBCKOFO A3bIKa, HO He Te, KOTOpbIe MOxKHO GbwIO Obl oxkUZaTb B Kypce, ’ Hamp., g BMecTo dz: Gelzi, Geguds, Gervis, Girupi u ap., & BMecTO Cc, Halip., Kekilas, Majkirte, Palaikis u np. Taxxe § u 2 BcTpeyaiorca BMecTe Mpeznogaraemoro s u 2, nanp., Saltgni, Svitene, Mazais, Zvarde u ap. B-rperbux, B Mopdosoruu HaGsmAalOTCA BAHAHHe AHTOBCKOTO ABbIKA, Halip., HEKOTOpble PeKH H PeyKH HMeloT (OpMy My2KCKOTO posa B MpoTHBONOAOKHOCTh OOLINHOMY JIA MaTbIWICKOTO A3bIKa 2KeHCKOMy POAy, Kak Aiznakis, Ligupis, Vadaksts, Varnupis u ap. Uacto ycraHaBanBaiotcs JMTOBCKHE cy@uKcbl c (pbiekcueli, KoTOpble He BCTpeyaloTCA HH CpeAH KYPUICKHX, HH CpeAM SeMraJIbCKHX TOMOHHMHYeCKUX Ha3BaHHi, Hamp., -ine BMecTo -ene, Kak Hanp., Pagrabine, Pupine, PudSines® u ap. Ouenb yacTo nospasiores -iske, -iskis, uro cooTBercrByeT uTOBCKUM -i5Ré, -igkis, nanp., Diédenixkes-, KakiSkes-?, Meisteriike, Pumpuriske wu ap. Berpesaiorca rake -aitis, -aiSi (n. pl.), uro Ha ocrambHol TeppuTOpHH pecnyOIMKH T04TH oTcyTCTByeT, Hanp., Lankaitis, Bukaigi, Narvaisi u ap. Urax, ToNOHMMHKa 1oro-3anaqHo yacTH JlaTBHiicKOA CCP orpaxaet Kak OcOSeHHOCTH A3bIKOB MpexKHHX MleMeHHDIX OObeAMHeHHi — Kypuleit 1 3eMranoB — TaK H BuIMAHHe cocefHero wHTOBCKOrO A3bIka. Haiizenbi HeKOTOPBIe PHMOTeTHYeCKHe LaHHble O MPOHCXORLeHHM AATHILICKOTO CPeAHETO jMameKra, T. €. O MPOHCXOXMMeHHA AZbIKa MATBILICKOH HapOAHOCTH, a TosAHee HalHOHAAbHOTO MaTbILCKOTO ASHIK. KELETAS PASTABU APIE LATVIJOS TSR PIETVAKARIY DALIES VIETOVARDZIUS V. DAMBE Reziume Tiriamoji teritorija tesiasi nuo Baltijos juros vakarinio pakraS¢io iki Misos upés rytuose, mazdaug iki Liepojos, Skrundos, Saldaus, Duobelés, Jelgavos Siauréje ir Lietuvos TSR sienos pietuose. Sios teritorijos vakarinéje dalyje iki XIII a. gyveno kurSiai, rytinéje — Ziemgaliai. Vokieciy ordino sutriuskinti iSsivaduojamojoje kovoje XIII a. gale, ziemgaliai patys iskriko arba buvo i8vaikyti. Kalbos duomenys rodo, kad dalis ziemgaliu pasiliko savo kraSte, dalis apsigyveno ankstesnés kurSiy teritorijos pietuose. Senovés Ziemgalos centra apie Duobele uzémé latgaliai, arba latviai. Tiriamojoje teritorijoje pastebima ir ankstyvesniyju vietos gyventoju, ir ateiviu kalbos ypatybiu. Latvijos TSR pietvakariy dalies vietovardziuose, neiSkiriant ir vandenvardziy, atsispindi: 1) kursiu ypatybés grynai kursiskame plote; 2) ziemgaliu ypatybées ziemgaliu plote; 3) lietuviy kalbos itaka, ypac aréiau Lietuvos TSR sienos. 265 Viena bidingiausiy kursisky ypatybiu yra senujy trumpujy balsiy pailgéjimas prie3 tautosilabinj r, kai po jo eina priebalsis: af, (ar), af > dr, (ar), Gr (pvz., Barta, Sdrte® ir kt.), ef, (ér), ef >ér, (ér), ér (pvz., Cérps, Pérkudns? ir kt.), ir>ir arba ier, ur>ar arba uor (pvz., Kirsa-, Pirvs, Kudrsi ir kt.). Budingiausia ziemgaliska ypatybé yra senas balsiy trumpumas prieS tautosilabini r, kai po jo eina priebalsis; be to, ypa¢ anks¢iau Sis senasis balsiy trumpumas buvo susijes su anaptikse, t. y. trumpuju balsiy ispraudimu po r, pvz.: Varénas ,,Varnas“, VertSa- ,,Versa, -pur*vs _,,-purvs* ir kt. Po tautosilabinio ar paprastai atsiranda trumpas a, po er —a arba siauras ar platus e, po ir — a ar siauras ar platus e, arba i, po ur — a. Kursiska ypatybe taip pat yra latgaliy, arba latviy, kalboje isnykusio tautosilabinio n iSlaikymas, pvz.: Bandas- (latviskai bity: *buodas), Lafka:lat. luoks, Menca: lat. *mieca, Skrunda (latviskai bity: *Skrida), Venta (latviskai buty : *Vieta) ir kt. Ziemgaliy teritorijos vietovardziu analizé leidzia manyti, kad ziemgaliy kalboje, prieSingai negu latgaliy arba lietuviy kalboje, buvo tautosilabinis n iSlaikytas, kaip ir lietuviu, senovés prisy ir kurSiy kalbose, nes Sios teritorijos vietovardziuose yra daug zodziy su tautosilabiniu n, kuriu negalima kitaip paaiskinti, pvz.: Dumki: lat. duocis, Jufigainis: lat. Jagaini, Rinkas-: lat. Rika(s) ir kt. KurSiy ypatybe reikia laikyti &, & virtima c, dz, pvz.: Cenkuone, Rucava, Dzérve, Dzifkalis ir kt., kai tuo tarpu ziemgaliy teritorijoje yra daugybé vietovardziy su kurSiams ir latviams nejprastais k, g, kuriuos ne visus galima laikyti skoliniais su désningais &, £, pvz.: Dugis : lat. dudzis, Gerbums : lat. Dzérbene, Markene : lat. Marcene, Pliokis : lat. pluocis ir kt. Ir ziemgaliy plote sutinkama vietovardziu su c, dz vietoje k, g ir su isnykusiu tautosilabiniu n, bet tai paaiskinama ateiviu ir literatirinés kalbos jtaka. Gretiminés formos taip pat paaiskinamos svetima jtaka, pvz.: Lafika, Luokene ir Luocene, Iecava ir Iekava, Rinkas ir Rikair kt. be kita ko, tame paciame Zodyje tautosilabinis n gali isnykti, o &, g iSlikti arba atvirkS¢iai, pvz., Plufici ir kt. Taip pat senovés KurSo ir Vidzemés teritorijoje kartais sutinkama vietovardziy su &#, & ir su tautosilabiniu n, pvz.: piliakalnis Kenteskalns prie Uogrés, netoli jos itekéjimo j Dauguva, ir kt. Galima manyti, kad Siose vietose kitados gyveno Ziemgaliai. IS kai kuriu vietyu yra 5j spéjima patvirtinanciy daugiau ar maziau patikimy archeologiniy duomenu. Todél visai pagristai galima kelti klausima, ar i tiesu latviy literatirinés kalbos pagrindo — latviy vidurio dialekto susidarymo procese ziemgaliams priklausé pagrindinis vaidmuo. Ypaé verta demesio jvairiapusiska lietuviy kalbos jtaka nurodytos teritorijos pietinés dalies vietovardziams. Pirma, leksikoje sutinkama dalis vietovardziy ar zodziy, tokiu pat kaip ir,Lietuvos TSR, arba prisitaikiusiy prie latviu kalbos fonetikos, bet nesutinkamy latviy leksikoje, pvz.: BefidraBatingu-?, Geisupis, Givuju-, -pefke ,pelké", Vadaksts ir kt. Antra, fonetikoje kartais randame garsu, biidingy lietuviy kalbai, bet ne tokiu, kokiy buty galima laukti KurSe, pvz., g vietoje dz: Gelzi, Geguis, Gervis, 266 Girupi ir kt., & vietoje c, pvz., Kekilas, Mafkirte, Palaigis ir kt. Taip pat vietoje laukiamy s ir z sutinkami § ir Z, pvz.: Salténi, Svitene, Mazais, Zvarde ir kt. Trecia, morfologijoje irgi pastebima lietuviy kalbos itaka, pvz., kai kurie upiy ir upeliy vardai turi vyriskosios giminés formas, nors latviy kalbai bidinga moteriskoji giminé, pvz., Aiznakis, Ligupis, Vadaksts, Varnupis ir kt. Daznai konstatuojama lietuviskos priesagos ir galunés, kurios nesutinkamos nei kurSiu, nei ziemgaliy vietovardziuose, pvz., -ine vietoje -ene kaip, pvz., Pagrabine, Pupine, Pudsines? ir kt. Labai daznai pasitaiko priesagos -i8ke, -i8kis, atitinkanCios lietuviy -i8ké, -i8kis, pvz: Diédeniskes-, Kakiskes-,2 Meisterigke, PumpuriSke ir kt. Sutinkama taip pat priesagos -aitis, -aiSi (dgs, vard.), kuriy kitur respublikoje beveik néra, pvz.: Lankaitis, Bukai8i, Narvaisi ir kt. Tuo bidu pietvakariy Latvijos TSR vietovardziai atspindi ir senuju genéiy — kurSiy ir Ziemgaliy — kalby ypatybes, ir kaimyninés lietuviu kalbos itaka. Rasta duomenu, padedan¢iy i8ai8kinti latviu vidurio dialekto, o tuo patiu ir latviy nacionalinés kalbos kilme.