Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai

tor ete Ve KOA LsB OCTey RR OS KLAUS IMATI, VI Ctehetaki Vv vO: ST. SRY MsOsK Sob U A KUASD ECM rl JoA BALTY IR PABALTIJO SUOMI KALBU SANTYKIAI A, SABALIAUSKAS Bendros pastabos Del baltu santykiy su ju Siaurés kaimynais Pabaltijo suomiais senumo yra ivairiy nuomoniy. Taciau viena aisku, kad Siu santykiy amziy reikia skai¢iuoti jau ne Simtais, o tikstanCiais metu. Tarybiniy archeologu A. Briusovo!, H. Moros? nuomone, III tikstantmetyje prieS m.e. Rytu Europos misky juostoje, apémusioje ir Pabaltiji, gyvenusios suomiy-ugru kiltys, dabartiniy suomiy-ugry proteviai. Sios kiltys vertési daugiausia mediiokle ir zvejyba. Joms budinga duobétoji-dantytoji, arba Sukiné, keramika. II takstantmetyje pr.m.e. Rytu Pabaltijyje Salia medziotoju ir Zveju su bidinga duobétaja-dantytaja keramika stovyklyu pasirodo jau visiskai naujas stovykly tipas, kurio gyventojai gerai pazino gyvulininkyste bei Zemdirbyste ir vartojo virveline keramika. Be to, Siems gyventojams bidingi laiviniai.kovos kirviai. Kadangi 8i kultira néra paveldéjimu susijusi su ankstesniaja Rytu Pabaltijo kulttra, o yra naujas savitas reiskinys, tai jos pasirodymas siejamas su naujo etninio elemento isibrovimu i suomiy-ugry teritorija. Sis naujasis etninis elementas ir bus veikiausiai dabartiniy balty protéviai. Tokiai A. Briusovo ir H. Moros nuomonei pritaria ir kiti tarybiniai{istorikai bei kalbininkai? ‘ Uisienio kalbininkai (V. Tomsenas, E. N. Setialia, J. Kalima, E. Nieminenas, L. Hakulinenas) Pabaltijo suomiy susidtrimo su baltais data, remdamiesi grynai kalbiniais argumentais, dazniausiai nukelia ij gerokai nau1 A. S, Bp1ocos, Ouepxu mo ucropum maemen Esponeiicxoit yacru CCCP B HeOAHTHueckyio suoxy, Mocxsa, 1952, p. 162 tt. 2X, A. Moopa, Bompocsi caoxeHuad SCTOHCKoro Hapoaa M HeKOTOpbIX COCeAHHX HapoAOB B CBeTe AaHHEIX apXxeoAcruM, «Bompocsl STHHYeCKOlt UCTOpHH SCTOHCKOTO HapoAa», Taaaun, 1956, p. 49—141, 3 Latvijas PSR vésture, s. I, K. Strazdina, J, ZuSa, J. Krastiya, A. Drizula redakcija, Riga, 1953, p. 14-15; Lietuvos TSR istorija, t. I, redakciné kolegija: K. Jablonskis, J. Jurginis, J. Ziugzda (vyr. redaktorius), Vilnius, 1957, p. 18—21; IL. ApucrTo, [ipmmesanns K Kure A, Xaxyaunena «Paspurue M cTpyKTypa (buHCKoro § 3pIKa», 4. II, Mocxsa, 1955, p. 278—279; Dopmupopanue npuOaarHiicKo-(puHCKMX SI3BIKOB mM APeBHeHIMM MepHoA HX pa3BuTus, «Bompoce! STHMYeCKOi HCTOpHM 9CTOHCKOro Hapoaa», p. 12. 109 jesnius laikus. Jy nuomone, balty ir Pabaltijo suomiy protéviai susidtré paskutiniaisiais prieS m. e. ir pirmaisiais m. e. SimtmeC¢iais. K. Buga Siq data buvo linkes nukelti i kiek ankstesnius laikus (,,.... ir kultUros laipsnis, kuri rodo lietuvi8kosios kilmés suomiski Zodziai, labiau pritinka tukstantiesiems (1000) metams, kaip penktaSimtiesiems (500) prieS m.e.").4 Taciau ir Sie kalbininkai mano, kad i§ atskiry ide. kil¢iy Pabaltijo suomiai pirmiausia susidiré su baltais. Tik po susidtrimo su baltais Pabaltijo suomiai suéjo i kontakta su germanais ir slavais. » Be to, reikia pastebéti, jog kai kalbama apie baltu ir suomiuy-ugru kalby santykius, paprastai galvoje turima Siy tauty kontaktus prie Baltijos jlros, vadinasi, su vakarinémis suomiy kiltimis. Ta¢iau skoliniai i8 balty aptinkami ir Volgos grupés suomiy-ugru kalbose, pavyzdziui, mordviu, mariu kalbose. Si fakta V. Tomsenas mégino aiskinti tuo, kad senovéje tarp Volgos ir Pabaltijo suomiu gyvenusios ir kitos suomiu-ugru kiltys, kurios suvaidinusios tarpininkiy vaidmeni. Tarybinis kalbininkas B. Serebrenikovas® iskélé hipoteze, kad misky juostoje tarp Volgos ir Kliazmos upiu, iki pasirodant ten slavams, gyvene zmonés, kalbéjusieji ide. kalba, labai artima dabartinéms balty kalboms. O. Trubaéiovas ir V. Toporovas® taip pat iSkelia tiesioginj baltu kalbu kontakta su Pavolgio kalbomis. Kol kas ¢ia iskelty hipoteziy teisingumui patvirtinti triksta argumenty. Ta¢iau Siaip ar taip jos yra vertos démesio. Pirmiausia Sias hipotezes remia baltiskosios toponimikos pédsakai, aptinkami Vidurinéje ir AukStutinéje Padniepréje bei Volgos—Okos tarpupyje. Be to, minétoms prielaidoms pritartu ir rusy metrasciuose minimi galindai, dar XI—XII a. gyvene netoli Maskvos. Baltai, isiskverbe i Rytini Pabaltiji, uzemé reciau apgyventas suomiu zemes. Siauriné balty dalis, matyti, pamazu iStirpo tarp suomiy kil¢iy, kurios buvusios daug gausesnés. Pietiné balty dalis asimiliavo suomius, Siose srityse veikiausiai ne taip gausiai gyvenusius. Kad dabartinése Siau- | rés baltu srityse anksciau gyveno suomiai, vaizdziai rodo suomiska Siu sriciu toponimika. Dabartinés Lietuvos’ teritorijoje tokios toponimikos pédsakai labai nezymus-iz tie patys dazniausiai gincytini, pavyzdziui, kai kuriu kalbininky nurodoma suomiska Nemuno vardo kilmé ir kt. Taciau Latvijos teritorija mirgéte mirga suomisSkos kilmés toponimais. Suomiu asimiliavimo procesas truko istisus tikstantmecius, o Latvijos teritorijoje jis tebevyksta ir Siandien: kitados gausiai apie Rygos ilanka ir Vakarinés Dauguvos bei Gaujos baseinuose gyvene lyviai jau visiskai baigia nutau- *K. Biga, Rinktiniai ra&tai, t. II, Vilnius, 1959, p. 83. 55. A. CepeOpenuuxos, O nexoTopbix cAeaax ucuesHyBero MBAOeBpOrelicKoro s3bIKa B WeHtpe EspomeicKoi yacra CCCP, 6am3Koro K OaaTHiicKuM s3bIKaM, ,,Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai”, S, A, 1, Vilnius, 1957, p. 69—71. 6 ©, H. Tpy6ates, Tpa anroscxux stumoaorun, ,,Lingua Posnaniensis", VIII, Poznan, 1960, p. 242; B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aues, Aunrsucruyeckuit anaau3 THAPOHMMOB Bepxuero Tloanenposns, Mocxsa, 1962, p. 247—8110 téti. Siandien Sia Pabaltijo suomiy kalba kalbanéiy zmoniy beliko tik keletas Simtu.’ = Archeologiniai duomenys rodo, kad baltai buvo kiek aukStesnés kultiros, negu ju siaurés kaimynai. Balty ir suomiy susidirimo metu baltai jau vertési gyvulininkyste bei zemdirbyste. Toki teigini patvirtina ne tik archeologiniai, bet ir kalbiniai duomenys. Siu versly i$ balty pradéjo mokytis ir suomiy kiltys. Apskritai, kalbiniai duomenys rodo, kad tarp balty ir suomiy buvo glaudiis draugiski rySiai. Balty kalbu itaka Pabaltijo suomiy kalboms gana ryski. Ypa¢ rySki Si itaka Pabaltijo suomiy kalbu leksikoje. Minéty kalby leksikos rySiams tyrinéti paskirta nemazai idomiy darbu, tarp kuriy ypa¢ svarbus dar ir Siandien savo vertés nenustojes 1890 m. iSleistas kapitalinis danyu kalbininko V. Tomseno veikalas »Rysiai tarp suomiy ir baltu (lietuviy-latviy) kalbu" (,,Beréringer mellem de finske og de baltiske (litauisk-lettiske) Sprog", Kebenhavn, 1890). Paskutinius Sios srities tyrinéjimo pasiekimus apibendrina suomiy kalbininko J. Kalimos veikalas ,,Balty kalby skoliniai Pabaltijo suomiy kalbose” (,,ltamerensuomalaisten kielten balttilaiset lamasanat", Helsinki, 1936). Minétini gausts neseniai mirusio suomiy kalbininko E. Niemineno darbai. Pabaltijo suomiy kalbos baltams turéjo palyginti mazesnés itakos, ypaé tai liecia lietuviu ir senovés prisu kalbas. Daugiausia Sios itston| zymiy pastebime latviu kalboje. Ji jauciama ir latviy kalbos fonetikoje, ir morfologijoje, o ypat leksikoje. Tiesa, daugelis Pabaltijo suomiy skoliniy latviu kalboje jau yra naujesniy laiky. Kai kurie Sie skoliniai per latviu kalbos tarmes, o kartais ir per raStus, kaip matysime, pateko ir i lietuviy kalba. Faktas, kad Pabaltijo suomiy kalbos labiau paveiktos baltu kalbu, negu pastarosios Pabaltijo suomiu, gal bit, paaiSkinamas kiek auk&tesne baltu kultira. Taciau reikia sutikti su esty akademiku P. Ariste, kad suomiu kalby itaka baltu kalboms kol kas dar labai mazai Gael Kai kurie balty kalby skoliniai suomiams, anksciau nekéle jokiy abejoniu, pastaruoju laiku jau méginami laikyti suomiskais zodziais, patekusiais i baltu kalbas. Is darby, skirty suomiu kalby itakai balty kalboms nu&viesti pirmiausia minétinas estu kalbininko K. Abeno darbas ,,Esty ir lyviu skoliniai latviy leksikoje" (,,Eesti ja litvi laenud lati s6navaras (kultuuriloone uurimus)", Tartu, 1947 (rankra&tis). Néra vieningos nuomonés, su kokia balty kalba susiduré pirmosios suomiu kiltys: Kai kurie suomiy kalbininkai mano, kad Pabaltijo suomiai susidtrée dar su baltu prokalbe. Bet E. Nieminenas teigia, kad suomiai su- ‘siduré jau su atskira baltu kalba, kuri ir fonetine, ir morfologine struktura aiskiai buvo atsiskyrusi nuo balty prokalbes*. Taciau Sitoks E. Niemineno ‘Tl, A. Apucrto, Aupst uw AuBCKuit sa35IK, ,,Eesti NSV Teaduste Akadeemia Toimetised, k. VII, Uhiskonnateaduste seeria", Nr. 1, Tallin, 1958, p, 38. 8 E. Nieminen, Uber einige Eigenschaften der baltischen Sprache, die sich in den Altesten baltischen Lehnwortern der ostseefinnischen Sprachen abspiegelt, ,Sonderabdruck aus den Sitzungsberichten der Finnischen Akademie der Wissenschaften 1956", Helsinki, 1957, p. 186. 111 9 ). —_ teiginys prieStarauja istoriky i8vadoms, nes sunku jisivaizduoti, kad II tukstantmetyje prieS m.e. balty prokalbé galéjo biti suskilusi i atskiras kalbas. Gramatinés ypatybés Pabaltijo suomiy ir balty kalbose galime pastebéti kai kuriu gramatinés struktiros panaSumu. Tiesa, tokie panaSumai ne visada galima paaiskinti Siu kalbu tarpusavio saveika, vienos kalbos itaka kitai kalbai. Pavyzdziui, labai krinta j akis lietuviy ir suomiy kalbu vietininky, nurodanciu krypti, vadinamujy iliatyvy darybos panaSumas, plg. suom, maa ,salis, Zemé"; maahan ni Salj, j zeme”, suom. puu ,,medis": puuhun ,,i medj", suom. pilli ,,dtudelé, Svilpukas": pilliin ,,j didele, i Svilpuka", suom. | Koti ,namas": kotiin ,,j nama"? Salia liet. laaikan, danguf, pilifi ir kt. Ta¢iau tiek suomiy, tiek ir lietuviy kalboje tokios strukttros vietininko, linksniai atsirado palyginti ne taip jau seniai, ir ju atsiradimas ir vienoje, ir kitoje kalboje aiSkintinas kaip savaimingas reiskinys!°. Manoma, kad suomiy kalbos sustiprinima, intensyvuma rodantis sufiksas -pa, -pd (jopa ,,taip pat, net", vieldpd ,,taip pat, ir", jospa ,,jeigu", kunpa ,,jeigu") galéjo biti paskolintas i§ balty kalby (liet. bé, bei, pr. bhe)!!. Pabaltijo suomiy kalboms bidingas atributyvinis daiktavardzio ir biidvardzio derinimas plg. est. uus maja ,naujas namas", uuele majale, uued majad. Tokia ypatybé, kaip matome, bidinga ir balty kalboms, taciau kitose suomiy-ugru kalbose panasios konstrukcijos nevartojamos, plg. erz. mord. 00 Kydo, 00 KydoHeHe, 00 KyOoT, veng. Uj hdz, uj hdznak, uj hdzak. Daiktavardzio ir budvardzio atributyvinis derinimas Pabaltijo suomiy kalbose galéjo atsirasti ir kaip savarankiskas Siy kalby raidos rezultatas, taciau tam tikro poveikio Cia galéjo turéti ir kaimyninés balty kalbos. Tokios sudurtinés esty kalbos bitojo laiko formos, kaip olen Jugenud, olin lugenud taip pat turi atitikmenis balty kalbose, plg. liet. esi skaites, buvad skaites, lat. esmu lasijis, biju lasijis.! Pastaruoju metu lietuviu ir rusy kalby imperatyvines formas su formantu -k méginaina aiskinti suomiy-ugru kalby itaka’®, V. Pizanis'* kai kurias lietuviy ir latviy kalby dalyvines konstrukcijas taip pat linkes aiSkinti suomiy kalby jtaka. Net tokias baltu ir slavy kalby ypatybes, kaip instrumentalio vartojima sudurtinio tarinio predikatu, papildinio genetyvo vartojima vie- ® A. Xaxyauueu, Paspurue u crpyKrypa (buHcKoro a3pIKa, 4. I, Mocxpa, 1953, p. 88. 10 A. Mejé, Lyginamasis metodas istorinéje kalbotyroje, Vilnius, 1956, p. 92. "A. Xaxyauueu, Passurue u crpyxrypa cbuncKoro a3niKa, 4. I, p. 217, Tl H. Apucts, Dopmupopasue mpnOaaTuiicKo-buncKux s3EIKOB u ApeBHeimmit wepHoa, ux pa3sBuTus, p, 12. 1S BH. Tonopos, O. H. Tpy6ates, ten pat, p. 249—50. 4 V, Pisani, Zu einer baltisch-estfinnischen Partizipialkonstruktion, ,,.Rakstu krajums, ‘veltijums akadémikim profesoram’Dr. Janim Endzelinam vina 85 dzives un 65 darba gadu atcerei‘, Riga, 1959, p. 215—217. 7 112 toje akuzatyvo po neigima reiskian¢iy tranzityviniu veiksmazodziu, tendencija viename Zodyje jungti keleta priesagu, dalis kalbininky laiko suomiy-ugry kalby substrato rezultatu. Kiek ry8kesné suomiy kalby itaka pastebima latviu kalbos gramatinéje struktiroje, ypaé tose latviy kalbos tarmése, kur anksciau gyvene lyviai. Zinoma, Sios iS suomiy gautos ypatybés Gia néra senos ir paaiskinamos lyviy substrato liekanomis. Lyviu kalbos itaka aiSkinamas latviu kalbos kirCio atitraukimas i pirmaji skiemeni. Aisku, Sis procesas buvo labai sudétingas ir galéjo prasidéti net ir be lyviu kalbos itakos, taciau lyviu kalba bent Sio proceso suintensyvinimui tikriausiai turéjo itakos”®. Lyviy kalba turéjusi itakos latviy tarmiu priegaidziy sistemos formavimuisi. Dél lyviy itakos latviu tarmese daznai vyriSkosios giminés formos i&stimusios moteriSkosios giminés formas, o veiksmazodzio treciojo asmens forma apibendrinta abiejy asmeny vienaskaitos ir daugiskaitos formoms ir kt.!® B. Serebrenikovas!’ nurodo, kad lyviu kalbos itaka paaiskinama latviu kalbos vietininko tos pa¢ios formos krypties ir vietos reiksme vartojimas (meza dzivot ,miske gyventi", meza braukt ,,i miska vaziuoti"). Kai kurios lyviu kalbos ypatybés, nebudingos kitoms Pabaltijo suomiy kalboms, atsirado dél latviu kalbos itakos. Pavyzdziui, iS latviy kalbos lyviai pasiskolino kai kuriuos veiksmazodziu prieSdélius, plg. lyv. votio ,imti"; aizvétté ,,paskolinti, atimti" (lat. gemt-aizpemt), lyv. tied6 ,,daryti": aptied6 ,,apsupti" (:lat. taisit-aptaisit), lyv. kand6 ,,nesti, neSioti": pakand6 ,ignesti, perne’ti“ (:lat. nest-panest) ir kt. | lyviu kalba isiskverbé taip pat viena kita latviy kalbos priesaga, plg. lyv. andig ,,dosnus, gausus": dndab jis duoda" (latviy kalbos priesaga -igs), lyv. pad6m ,,svara": pud6z ,,3vatus" (lat. -ums), lyv. kovalib ,,protas": koval ,protingas” (lat. -iba). Lyviu kalbos sintaksei taip pat bidingi kai kurie kiti latviy kalbos bruozai'®, Latvisku prieSdéliy aptinkame ir kai kuriose Palatvio esty tarmese. Pavyzdiiui, Siaurinéje Latvijos teritorijoje benykstanCcioje esty Leivu tarméje vartojami latviski prie&déliai at-, bez-, iz-, no-, pa-, plg. est. masma ,wamoketi": atmasma_,atkerSyti" (:lat. maksat : atmaksdt), est. jema ,,motina": bezjemada ,,be motinos" (:lat. mate: bez mates), est. pidamd ,,laikyti": ispiddmd ,,islaikyti" (:lat. turét: izturét), est. laskma ,,leisti": nulaskanu ,,pasileides, nusmukes" (:lat. Jaist: nolaidies), est. jema ,,motina": pajema ,,pamoté" (:lat. mate: pamate) ir kt." %% J, Endzelins, Latviegu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 32. 16 Ten pat, p. 10—11. 7 5. A.Cepe6OpeHHuKoOB, O HeKOTOpBIX BOSMOXKHBIX NpuinHax TIpovcxo>KAeHua MAAATHBHOTO 3HaveHHA Y AATBINKOTO AokatTuBa,,Rakstu krajums...", p. 243—246. 1871, A, Apucro, Amps mu AMBCKHi «3EIK, p. 43. 19 Pp, Ariste, Indoeuropdische Prafixe in den ostseefinnischen Sprachen, ,,Studii si cercetari lingvistice omagiu lui Al. Graur cu prilejul implinirii a 60 de ani", 3, Bucuresti, 1960, p. 338. 8, Kalbotyro$ klausimai VI. 113 Balty kalby skoliniai Pabaltijo suomiy kalbose Vieny kalby itaka kitoms kalboms daugiausia pasireiskia leksikoje. RySkiausiai leksikoje atsispindéjo ir balty bei Pabaltijo suomiu kalbiniai santykiai. Suomiy kalbininkas L. Hakulinenas savo knygoje »suomiy kalbos struktira ir raida" (,Suomen kielen rakenne ja kehitys", Helsinki, 1946)?° pateikia idomia dabartinés literatiirinés suomiy kalbos leksinés sudéties statistika. Kruopsti analizé parodé, kad baltu skoliniai dabartinéje literatirinéje suomiy kalboje sudaro 1,1%, vadinasi, i8 tikstancio suomiu. kalbos zodziy vienuolika yra baltiskos kilmés. Reikia pastebéti, kad tokio baltiSkos leksikos procento nerasime né vienoje indoeuropieciy kalboje, nepaisant to, kad su kaimyninémis ide. kalbomis baltai kur kas daugiau bendravo. Daugelis baltiSkos kilmés Zodiiu, aptinkamy suomiy kalboje, vartojami ir dabartinéje literatirinéje esty kalboje. Nors, kaip minéta, balty skoliniai suomiy kalboms palyginti gerai iStyrinéti, taciau Cia taip pat labai daug gin¢ytiny dalyku. Ateityje kalbos mokslas pakeis ne viena dabar, rodos, nekelianti abejoniu sprendima. Mes pateiksime tuos balty skolinius, kuriuos nurodo suomiy kalbininkas J. Kalima savo veikale »Balty kalby skoliniai Pabaltijo suomiu kalbose”, kartu nurodydami ir kita literatira,”! Suom. ahdas, kilm. ahtaan ,,eng", est. ahas, est. ahastama nangstigen, bedréngen", plg. liet. afikStas (V. Thomsen, 158—9; J. Kalima, 86; Y..H. Toivonen, I, 5; L. Hakulinen, II, 42). J, Kalima ir Y. H. Toivonenas teigia abejodami.” c ' Suom. ahingas, kilm. ahinkaan ,,Fischgabel”, est. ahingas, kilm. ahinga; ahing, kilm. ahingi ,,Stecheisen (zum Fischen)", pdeva-ahingid ,,Sonnenstrahlen", plg. liet. dkstinas, akStis (V. Thomsen, 157; J. Kalima, 86; Y. H. Toivonen, I, 5). Suom. aina ,,immer; noch", est. aina, ainu, ainute , nur, bloss; ganz", pig. pr. ainat ,,allezeit", liet. viendt, lat. vien (V. Thomsen, 156—7; J. Kalima, 87; Y. H. Toivonen, I, 9; L. Hakulinen, II, 42). J. Kalima, Y. H; Toivonenas teigia abejodami. * Suom. aisa ,,Deichsel", est. ais, kilm. aisa Stange der Gabeldeichsel" galéjo kilti if kokio nors balty kalbu Zodzio, kurio nei dabartinése baltu kalbose, nei apskritai baltu kalbu paminkluose dabar neaptinkame (J. Kalima, 87—8; L. Hakulinen, II, Al). 7’). Xakyauneun, Passurue u CTpyKTypa dwuckoro a3piKa, 4. II, Mocxsa, 1955, p. 151. : * I8 Pabaltijo suomiy kalby pirmiausia ¢ia nurodome tik suomiy ir esty kalby pavyzdzius, kity Pabaltijo suomiy (lyviu, karelu, vapsy, vaciy) kalby pavyzdZiai nurodomi tik tais atvejais, jeigu jy néra suomiy ir esty kalbose. = Turima galvoje ¢ia minéty autoriy veikalai: V, Thomsen, Beréringer mellem de finske og de baltiske (litauisk-lettiske) Sprog, Kgbenhavn, 1890; J. Kalima, Itamerensuomalaisten kielten balttilaiset lainasanat, Helsinki, 1936; Y. H. Toivonen, Suomen : kielen etymologinen sanakirja, I—II (I— Y. H. Toivonen, E. Itkonen, A. J. Joki); Helsinki,” SS—1958; A. XakyAuuneu, Paspurue u cTpyKTypa cbuuckoro a3piKa, 4. II, Mocksa, 1955:; fl. A. Apucrs, Tpumeyanua x xnure A, XakyAuHena, 114 Lyv. aistar ,,Finne (im Gesicht)", plg. liet. ankStara, inkStiras, lat. anksteri ,,.Maden, Larven, Engerlinge” (V. Thomsen, 158; J. Kalima, 88). V. Tomsenas teigé abejodamas. Suom. aitta, kilm. aitan ,Vorratshauschen”, est. ait, kilm. aida »Klete, Vorratshaus” galéjo kilti if dabar nezinomo balti8ko zodzio, kurj kai kas mégina sieti su liet. ditvaras (J. Kalima, 88—90; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I. 11). ’ Suom. ajattara, ajattaro, aattara ,,mytol. olento (mitologiné biitybe)", est. Gijdtdr ,kirosina, Mutter des Teufels, Tochter des Judas", plg. liet. ditvaras (J. Kalima, 90). J. Kalima teigia abejodamas. Suom. ankerias, angerjas, dnkerids yanguilla", est. angerjas, pig. liet. angurys} pr. angurgis (V. Thomsen, 158; J. Kalima, 90—1; L. Hakulinen, il, 41; Y. H. Toivonen, I, 19). Suom. ansa ,,Schlinge, Dohne, Fallstrick, Strick", est. aas, kilm. aasa Masche, Ose, Schlinge, Schleife, Henkel”, plg. liet. qsd, lat. uosa, pr. ansis ,,Kesselhaken" (V. Thomsen, 159; J. Kalima, 91; L. Hakulinen, II, 41, Y. H. Toivonen, I, 19). Suom. apila, apilas ,Klee”, plg. liet. dobilas, lat. Gbuls, pr. wobilis (V. Thomsen, 156; J. Kalima, 91; Y. H. Toivonen, |, 21; L. Hakulinen, Il, 41). J. Kalima, Y. H. Toivonenas, L. Hakulinenas teigia abejodami. Suom. arta, kilm. arran ,,Stangengeriist zum Aufhdangen des Netzes u.a.", plg. liet. afdas, ardai, lat. ards, ardi ,,die Dorrbalken in der Heizriege; dicke Balken, die tiber oder neben dem Ofen im Zimmer zum Trocknen der Pergel, Kleider usw. angebracht sind; die Balken in der Kiiche oder in der Badstube, in Liv]. auch tiber dem Riegenofen zum Rauchern des Fleisches; das Feuerherd” (V. Thomsen, 159; J. Kalima, 91—2). V. Tomsenas teigé abejodamas. Est. eherus, ihertis ,,Lachsforelle (Salmo trutta)", plg. liet. eSerys, lat. asars, asers (J. Kalima, 92). Teigia abejodamas. Suom. elki, eljen ,,indoles, mos (prigimties savybe, bidas)", eljei, elkeen, elkid ,launig; tibellaunig", plg. liet. elgesys, elgtis (J. Kalima, 92—3; L. Hakulinen, II, 42; Y. H. Toivonen, I, 36—7). Y. H. Toivonenas teigia abejodamas. Suom. hako ,,abgehauener griiner Zweig des Nadelbaums, Tannen-, Fichten-, Wachholderreisig, umgefallener Baum”, est. hagu ,,Reisig; Rispe, Wipfel eines Laubbaumes", plg. liet. ZGgaras, lat. zagars, liet. Zaginiai, lat. Zagas ,,loses Laub, belaubte Ruthen, Badequdste”, plg. t. p. liet. Sakd, lat. sakas ,Mistgabel, Kummet" (J. Kalima, 93—4; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 50—1). Zodzio kilmé kelia kai kuriy abejoniu. Suom. haljakka ,,hellblau; blassgrau; Rock von bldulichem Stoffe", halea, halia, haleva ,,hellgrim; grau, graulich", est. haljas, kilm, halja ,blank, glanzend, glanzend grjin", plg. liet. Zdlias, lat. za/8, pr. saligan (V. Thomsen, 244—6; J. Kalima, 94—5; L. Hakulinen, Il, 40; Y. H. Toivonen, I, 51). : Suom. halla ,,Nachtfrost", est. hall, kilm. halla, plg. liet. Salna, lat. salna (V. Thomsen, 220—1; J. Kalima, 95; Y. H. Toivonen, I,-51). 115 Suom. hammas, kilm. hampaan ,,Zahn", est. hammas, kilm. -hamba, plg. liet. zambas, lat. zuobs ,,Zahn" (V. Thomsen, 246—7; J. Kalima, 95—6; L. Hakulinen, I, 41; P. H. Toivonen, I, 54). Suom. hanhi, kilm. hanhen ,,Gans", est. hani, plg. liet. zqsis, lat. zuoss, pr. sansy (V. Thomsen, 247; J. Kalima, 96; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 55). P. Aristé (II, 279) baltiska minéto suomiu zodzio etimologija abejoja. Suom. harakka ,,Elster", est. harakas, harak, pig. liet. Sdrka, pr. sarke (V. Thomsen, 221; J. Kalima, 96; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 57—8). J. Kalima ir L. Hakulinenas teigia abejodami. Suom. harja ,,Borste, Mahne, Biirste, Kamm", est. hari, kilm. harja »Burste, Hechel, Kamm, First", plg. liet. Servs, lat. sars (V. Thomsen, 222; J. Kalima, 97; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 58). Suom. harmaa ,,grau", est. arm, armi ,,grau, hellgrau; ein Hundename", plg. liet. Sifmas, lat. sirms (V. Thomsen, 223—4; J. Kalima, 97; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 59). Suom. haufoa ,,baéhen, briiten, ausbritten", haude ,,Bahen", est. haudma ,briten, bebriiten“, hauduma _,,briiten, hecken, maischen, briihen", plg. lat. sautét ,,bahen, briihen; priigeln", liet. zem. Saiitas rlapiené, lapy stiuba"; liet. Sdsti, lat. sust (J. Kalima, 97—8; L. Hakulinen, II, 42; Y. H. Toivonen, I, 63). Teigia abejodami. Suom. havu, havo ,,Nadelholzzweig; Baumnadel”, plg. liet. zabas, 24baras (J. Kalima, 99; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 64). Teigia abejodami. Suom. heimo ,,Geschlecht, Stamm, Verwandten", est. hdim, kilm. hoimu ,,Verwandtschaft, Verwandter", plg. liet. Seimd, lat. saime ,,Hausgesinde; Familie im weiteren Sinne", pr. seimins (V. Thomsen, 222; J. Kalima, 99; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivenen, I, 64). Suom. heind ,,Heu, Gras, Kraut", est. hein, plg. liet. 3iénas, lat. siens (V. Thomsen, 223; J. Kalima, 99—100; L. Hakulinen, HT 4tay; HH, Toivonen, I, 64—5). Suom. heitid, hetid ,,zydéti (kalbant apie rugius, mieZius)", hede ,,ziedas", hedelmd ,,vaisius", plg. liet. zydéti, ziedas (V. N. Toporov, O. N. Trubaciov, 247). Suom. helle, kilm. helteen ,,schwiil; Hitze", plg. liet. Siltis, Siltas, lat. silis (J. Kalima, 100; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 67). J. Kalima ir L. Hakulinenas teigia abejodami. Suom. herhildinen, hérhildinen, hérhéldinen ,,Wespe, Hornisse", est. herilane, erilane, plg. liet. Sirsu6d, Siruolis, lat. sirsenis, pr. _ sirsilis (V. Thomsen, 224; J. Kalima, 100; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, 1: #0). ; Suom. herne ,Erbse", est. hernes, plg. liet. Zirnis, lat. zirnis, pr. syrne Korn" (V. Thomsen, 251; J. Kalima, 100—1; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, 70). 116 Suom. hihna ,,Riemen, lederner Giirtel", est. ihn, plg. liet. 8ik8nd, lat. siksna (V. Thomsen, 223; J. Kalima, 101; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 73). P. Aristé (II, 279) suomiy zodziy balti8kumu abejoja. Suom. hirvi, kilm. hirven; hirvas, kilm. hirvahan ,,Elentier, Hirsch”, est. hirv, kilm. hirve ,,Reh", plg. pr. sirwis ,,Reh" (V. Thomsen, 225; J. Kalima, 101—2; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 78). Veps. hdhk, kilm. hdhkdn ,,saukko (uopxa)", plg. liet. 3é8kas, lat. sesks (V. Thomsen, 223; J. Kalima, 102—3). : Suom. hdrkd.,Ochs", est. hdrg, kilm. hdrja, plg. liet. Zirgas, lat. zirgs ,Pferd", pr. sirgis ,, Hengst" (V. Thomsen, 249—51; J. Kalima, 103; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 99). Suom. hdrmd ,,Reif", est. hdrm, kilm. hdrma, plg. liet. Sarmd, lat. sarma, serma (V. Thomsen, 221; J. Kalima, 103—4; L. Hakulinen, II, 40; Y. H. Toivonen, I, 99). Suom. irta- ,,loser, freier Zustand" méginama sieti su liet. irti, lat. irt, liet. ardyti, lat. Grdit (V. Thomsen, 174; J. Kalima, 104; Y. H. Toivonen, I, 108). Suom. jdytdd ,,tara, gnaga (hiuvata); frata, rifva (grauzti, ésti)” meginama sieti su liet. ésti, lat. @st, pr. ist (J. Kalima, 201). Suom. jddrd, jaara ,,Schafbock, Widder", est. jddr, jaar, plg. liet. ras, lat. jérs, pr. eristian (V. Thomsen, 169; J. Kalima, 104; L. Hakulinen, II, 4t; Y. H. Toivonen, I, 133). Suom. kaarna ,,Borke, Kieferrinde”, est. kaarn, kilm. kaarna_,,Kratze", pig. liet. karna (J. Kalima, 104—5; Y. H. Toivonen, I, 135). Sieja abejodami. Veps. kabuta ,,syleilla (apkabinti)" J. Kalima (105) mégina sieti su liet. kabinti. , Suom. kaikki ,,omnis, omnes", est. kéik, kilm. kéige ,,all; ganz", plg. liet. kiek, kiekvienas, lat. cik (V. Thomsen, 186—7; J. Kalima, 105; Y. H. Toivonen, I, 141). Teigia abejodami. Suom. kaima ,,Namensvetter", est. kaim, kilm. kaimu ,,Namensverwandter, Verwandter, Mannesbruder”, plg. liet. kdimas, kiémas, lat. ciems, pr. caymis, liet. kaimynas, pr. kaiminan, lat. ciemins ,,ein Gast aus der nahen Nachbarschaft; der Gast tiberhaupt"” (V. Thomsen, 177; J. Kalima, 105—6; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, I, 142). Suom. kaleva: Kalevanpoika ,,jattildinen, kookas, vahva mies (milzinas, stambus, stiprus vyras)", est. Kalevipoeg méginama sieti su liet. kdlvis (J. Kalima, 106). Suom. kantele, kilm. kanteleen ,,cithara Finnorum primitiva, quinque chordis instructa et digitis tractanda”, est. kannel, kilm. kandle ,,Harfe" méginamas sieti su liet. kafiklés, lat. kuokle (V. Thomsen, 178—81; J. Kalima, 106—7; L. Hakulinen, II, 42). Suom. kappale ,,Stiick, Ding, Gegenstand", plg. liet. gdbalas, lat. gabals, (V. Thomsen, 170; J. Kalima, 107; L. Hakulinen, I, 139, II, 42; Y. H. Toivonen, I, 160). P. Aristé (I, 302) teigia, kad baltai 5i zodj pasiskolino iS Pabaltijo suomiu. 117 Suom. paarre, kilm. paarteen ,Saum, Falte, Verbrdmung" méginama sieti lat. barksts, barkste, bdrsts ,,Franse, Faser; der Saum am Kleide” (V. Thomsen, 162; J. Kalima, 144). Suom. pahla, kilm. pahlan ,,Rute, Gerte", est. pahl, pahlas ,,Spiess, zugespitzter Stab (zum Durchstechen)", plg. liet. basl¥s (J. Kalima, 144—5; Y. H. Toivonen, II, 456). Est. pahr, kilm: pahru ,,Eber", plg. liet. pafSas (J. Kalima, 145). Suom. paimen ,,Hirt", est. paimendama ,,schiitzen, behiiten", plg. liet. ° piemué (V. Thomsen, 208; J. Kalima, 145; L. Hakulinen, II, 41; Y. H. Toivonen, II, 459). Lyv. palandaks ,,kyyhkynen (balandis)", plg. liet. balafidis, lat. baluodis (V. Thomsen, 161; J. Kalima, 145). ; Suom. panu ,,ignis", plg. pr. panno ,,Feuer", panustaclan ,,Feuereisen” (V. Thomsen, 206; J. Kalima, 146). Suom. parjata, parjaan ,,schmahen, lastern, verleumden”, plg. liet. bdrti, lat. bart (J. Kalima, 146; L. Hakulinen, II, 42). Suom. parta, kilm. parran ,,Bart", est. pard, kilm. parra méginama sieti su liet. barzdd, lat. barda, pr. bordus (V. Thomsen, 162; J. Kalima, 146). Suom. pauna ,,liten vaska 1. rensel, som bares ien6fver axeln gaende rem”, est. paun, kilm. pauna ,,Ranzen, Felleisen, (scherzw.) Magen" J. Kalima (146) sieja su lat. pauna ,,eine kleine Miitze; ein Ranzen; Lumpen; Biindel, Last". V: Thomsenas (272) lat. pauna laiké skoliniu iS Pabaltijo suomiu. Suom. pelu, dgs. pelut | Hacksel”", plg. liet. pélas, lat. pelus, pr. pelwo (V. Thomsen, 207; J. Kalima, 147). ; Suom. perkele, kilm. perkeleen; perkule ,,Teufel”, est. pergel, porgel méginama sieti su liet. perktinas, lat. pérkiins, pérkuons, pr. percunis (V. Thomsen, 207; J. Kalima, 147; L. Hakulinen, II, 42). Suom. pirtti, kilm. pirtin ,.Rauchstube (Htitte ohne Schornstein), Stube des Gesindes", plg. liet. pirtis, lat. pirts (V. Thomsen, 208; J. Kalima, 148; L. Hakulinen, II, 42). Suom. purje, kilm. purjeen ,,Segel", est. purje, plg. liet. buré (V. Thomsen, 163—4; J. Kalima, 148). J. Kalima abejoja. Paskutiniu metu linkstama baltiska burés pavadinima laikyti skoliniu i8 Pabaltijo suomiu, plg. p. Suom. puuro, putro ,,Brei, Griitze", est. pudr, kilm. pudru ,,Brei, gekochte Griitze”, plg. liet. putrd, lat. putra ,,Griitze, Brei* (V. Thomsen, 210; J. Kalima, 148—9; L. Hakulinen, II, 42). Suom. rahna, rahno, rahnu ,,splint, spjele (skiedra, atplaiSa, rakStis)", est. rahn, kilm. rahnu, rahna ,,uangespaltener Stamm, Klotz, Block" méginama sieti su liet. rdstas (J. Kalima, 149). Suom. rahtu ,,hiukkanen (maza ko nors dalelé)" méginama sieti su liet. r@8tas, lat. raksts (J. Kalima, 149—50). Suom. raita ,,Sal-, Palmweide", est. raid, kilm. raia ,,Bruchweide (salix fragilis), auch andere baumartige Weiden" méginama sieti su lat. priede ,die Kiefer" (J. Kalima, 150). 124 Suom. rako, kilm. raon ,,Riss, Spalt", aidan rako ,Liicke im Zaun", est. ragu, pragu, plg. liet. spragd, lat. spraga ,,eine offene Stelle im Zaun, im Eis, eine Liicke zwischen zwei Gebauden” (V. Thomsen, 219; J. Kalima, 150—1). Suom. ranka, ranko ,,Baumstamm; Langholz; Riickgrat” meginama sieti su liet. dranga ,,kartis, dalba" (J. Kalima, 151). Suom. raisu ,,wild, ungestiim, unbandig, mutwillig’ méginama sieti su liet. drqstis, lat. druogs (J. Kalima, 151). Suom. rastas, rdstds ,,Drossel", est. rddstas, kilm. rddsta ,,Drossel-, auch andere Vogelarten", plg. liet. strdzdas, lat. strazds, pr. tresde (V. Thomsen, 220; J. Kalima, 151; L. Hakulinen, II, 41). Suom. rasti ,,Zeichen, Merkmal" méginama sieti su liet. ra8tas, lat. raksts (J. Kalima, 151—2). Jdomu, kad suom. rastikka ,,die Ziffer" jau K. Jaunius laiké skoliniu i8 balty kalby (K. Biiga, Aist. st., 149). Suom. rata, kilm. radan ,,Bahn", est. rada, kilm. raja, raa ,,Streifen, Reihe, Fussteg, Strickleiter (am Mast), Spur" méginama sieti su lat. pusra1a, uz pusrata , halbwegs, ziemlich auf halbem Wege" (J. Kalima, 152). Snom. ratas, kilm. rattaan ,,Rad", rattaat ,,Rader, Wagen”", est. ratas, kilm. ratia ,,Rad, Rolle", plg. liet. rétas, lat. rats (V. Thomsen, 211; J. Kalima, 152; L. Hakulinen, II, 41). Suom. reisi, reite- ,Schenkel, Lende”, est. reiz, kilm. reie, plg. liet. tietas, lat. rieta ,,Bein” (V. Thomsen, 212; J. Kalima, 152—3; L. Hakulinen, II, 41). Suom. reki, kilm. reen ,,Schlitten", est. regi, kilm. ree, plg. liet. régés, — lat. ragavas (V. Thomsen, 211, J. Kalima, 153). Seri. Suom. rentid, rennin ,,waten", est. rdndama ,,wandern, pilgern, sich umhertreiben, umherlaufen", plg. liet. bristi, lat. brist (J. Kalima, 153—4). Suom. ’reuna |,,Rand, Kante", plg. liet. briaund (J. Kalima, 154). Suom. reuna baltizmu laiké ir K. Buga (Aist. st., 41—2). Suom, rieska ,,frisch, ungesduert; siisse Milch; ungesduertes und frisch gebackenes Gerstenbrot", est. ré6sk, kilm. r66sa ,,siiss (nicht gesduert); jung, zart, unschuldig (bes. an Hexerei)", plg. liet. préskas (V. Thomsen, 209—10; J. Kalima, 154—5; L. Hakulinen, II, 42). Suom. rihma ,,Band, Schnur, Faden", est. rihm, kilm. rihma; rehm, kilm. rehma ,,Reimen" méginama sieti su liet. ri8imas, ry8ys (V. Thomsen, 212; J. Kalima, 155—6). : Suom. riita ,,halkopino (Holzstoss)" méginama sieti su liet. sritis ,,graZiai sukrauty malky kriva" (K. Biiga, Aist. st., 30; J. Kalima, 156). Suom. rouhia, rouhata ,,stampfen, zerstossen, quetschen", est. rOhuma ,driicken, quetschen, drangen", r6hwe ,,Zerknittertes, Zerbréckeltes, altes zerknittertes Stroh", plg. lat. krausét ,stampfen, die Spitzen der Gerstenkérner abstampfen”", liet. krau8yti ,,stampfen, zerstossen" (J. Kalima, 156). Suom. routa, kilm. roudan , hart gefrorener Erdboden, gefrorener Kot; Erdfrost", routakuu ,Dezember", plg. liet. gruodas (V. Thomsen, 173—4; J. Kalima, 157; L. Hakulinen, II, 40). Hi 125 Suom. rujo ,kriippelig, verkriippelt, verwachsen, leidend, gebrechlich, invalid", est. ruju, rudu ,,schwach, matt" méginama sieti su lat. kruja »Plumpsack, Kriippel” (J. Kalima, 157). Suom. ruopas ,,Steinhaufen” méginama sieti su lat. drupas ,,Ruinen” (J. Kalima, 157—8). Suom. ruskea ,,braun", est ruske ,,brandgelb, braunrot” méginama sieti su lat. ruskans, risgans ,,6tlich, braéunlich, rotbraun", liet. ridas, rusvas (J. Kalima, 158). Suom. sakara, sakari ,,Vorsprung, Horn, Spitze" meéginama sieti su liet. si@garas (J. Kalima, 203). Suom. salo ,,metsdinen saari, metsdseutu, suuri asumaton metsa (mi8ko sala, miskinga vietové, didelis negyvenamas miskas)", est. salu ,,Morastinsel, Hiigel im Morast", plg. liet. sald, lat. sala ,,Insel, Holm; Hohe im Morast" (V. Thomsen, 214; J. Kalima, 158; L. Hakulinen, II, 40). Suom. sammas, sampas ,,tajakivi, lapis terminalis (ribos zenklas)", est. sammas ,,Saule, Pfosten, Pfeiler, Instrument um Bretter zum Behobeln einzuspannen” méginama sieti su liet. Zambas ,,kampas, kerté", zambis, Zambris ,,arklas, mediné zagré" (J. Kalima, 158—9). Suom. sapa ,,Schwanz (ohne Haar)", est. saba, kilm. sava ,,Schwanz, Schweif, Schleppe, Anhang, Ende, Ausgang" méginama sieti liet. stadbas ,Pfosten, Saule; Gétzenbild, Schlagfluss", stdbaras ,,trockener Baumast", lat. stabs ,,Pfosten, Saule, Pfeiler, Pranger” (J. Kalima, 159—60). Suom. seind Wand", est. sein, kilm. seina, plg. liet. siena, lat. siena (V. Thomsen, 217; J. Kalima, 160; L, Hakulinen, II, 41). Suom, seivds ,,Zaunpfahl, Zaunstecken", est. teivas, saibas, plg. liet. stiebas (V. Thomsen, 219—20; J. Kalima, 160; L. Hakulinen, II, Al). Suom. seura ,,Gesellschaft, Gefolge", seuralainen ,,Mitglied einer Gesellschaft, Gefahrte”, seurakunta ,,Gemeinde", seurata ,,folgen, begleiten", est. sdber, kilm. sdbra ,,Freund, Geliebter, Gonner, Kunde”, plg. liet. sébras, lat. sébrs (V. Thomsen, 215—6; J. Kalima, 160—1; L. Hakulinen, Il, 41). ; Suom. siemen ,Same", est. seeme, kilm, seeme, seemne ,,Saat, Same", plg. liet. sémens, sémenys, pr. semen (V. Thomsen, 216; J. Kalima, 161—2; L.. Hakulinen, II, 41). Suom. sii ,,ein die Unterlage des Daches stiitzender, tiber die Wandflache des Hauses hinausragender Wandbalken", plg. liet. sija, lat. sija (E. Nieminen, plg. p. 177—82). Suom. silta ,,Briicke, Steg, Landungsbriicke; Diele", est. sild, kilm. silla ,Bricke, Knitteldamm, unterhaltener Weg", plg. liet. tiltas, lat. tilts (V. Thomsen, 232; J. Kalima, 162; L. Hakulinen, II, 41). Suom. sisar, sisdir ,Schwester", est. s6zar, sOhar ,,Schwester; Schwestertochter”, plg. liet. sesué (V. Thomsen, 217; J. Kalima, 162—3). J. Kalima teigia abejodamas. Suom. suova ,,acervus foeni coniformis in pratis", labai abejojant, méginama sieti su liet. stégas, pr. stogis (J. Kalima, 204). 126 Suom. faivas ,Himmel", est. taevas, kilm. taeva, plg. liet. diévas, lat. dievs, pr. deywis, deiwas, deiws (V. Thomsen, 166—7; J. Kalima, 163; L. Hakulinen, II, 40). Suom. takiainen (tdkkiainen, tahkiainen) ,,Klette", est. takijas, takjas, takis, takaja, tagijas, tagi, plg. liet. dag¥s, lat. dadzis (V. Thomsen, 165; J. Kalima, 163—4; L. Hakulinen, II, 41). Suom. talkoo, dgs. talkoot; talkoos, talkos ,,gemeinsamer Schmaus aller Helfer (bei der Emte etc.)", est. talgu, dgs. talgud ,»Ernteschmaus”, plg. liet. talkd, lat. talka (V. Thomsen, 226—#; J. Kalima, 164; L. Hakulinen, II, 42). : - Suom. fapa, kilm. tavan ,,Sitte, Gewohnheit, Weise”, tavallinen ,,gewéhnlich", est. taba, kilm. tava ,Angewohnheit, Gewohnheit, Gebrauch, Weise", plg. liet. daba ,,Natur, Eigenschaft, Charakter", lat. daba (V. Thomsen, 164—5; J. Kalima, 164—5; L. Hakulinen, II, 42). Suom. tarha ,,umzaunter Platz, Viehhof, Hof um den Mond", puutarha Garten", est. tara, tahr ,Htrde, Umzaunung, Hof um den Mond, um die Sonne", plg. liet. darZas, lat. darzs (V. Thomsen, 166; J. Kalima, 165; L. Hakulinen, II, 41). Suom. tarista ,erzdhlen, plaudern", tarina ,,Erzahlung, Fabel", pig. liet. tafti, pr. t@rin ,,Stimme, Rede" (V. Thomsen, 228; J. Kalima, 165—6). V. Tomsenas teigé abejodamas. Suom. tarpa, kilm. tarvan ,,Storstange", tarpo, kilm. tarvon, est. tarpu, kilm. tarbu ,,Storstange der Fischer” méginama sieti su lat. dalba, dalbs ,,der Stamm des Baumes; eine Fischerstange zum Scheuchen der Fische; eine Stange zum Stossen, Rudern, Anhalten der Bote” (J. Kalima, 166). Suom. tarvas ,,jokin hirvensukuinen eldin (kazkoks elniu Seimos gyvulys)", est tauras, t6uras ,,Rennthier", plg. ‘iet. taiiras, pr. tauris ,,Wesant” (V. Thomsen, 228—30; J. Kalima, 166—7). Suom. taula ,,Zunder", est. tael, tagel, plg. lat. dagla, degla ,der Birkling, Birkenschwamm und der aus diesem bereitete .Feuerschwamm, Zunder", liet. déglas, déglas ,,schwarzscheckig (von Schweinen)" (V. Thomsen 165; J. Kalima, 167; L. Hakulinen, II, 41). Suom. feiri (teire-, teiri-), teeri, teer ,Birkhahn", est. tetre, tedre siejama su liet. tétervinas, lat. teteris, pr. tatarwis »Birkhuhn” (V. Thomsen, 231—2; J. Kalima, 167—8). Suom. temmata, tempaan ,,reissen, zupfen", est. tombama »ziehen” méginama sieti su liet. fempti, lat. tiepties (V. Thomsen, 231; J. Kalima, . 168; L. Hakulinen, II, 42). Suom. terva ,,Teer", est. f6rv, kilm. t6rva, plg. liet. dervd, lat. darva (V. Thomsen, 166; J. Kalima, 168—9; L. Hakulinen, II, 41). Suom. tiine, kilm. tiineen ,,trachtig", est. tiine, kilm. tiine meginama sieti su liet. dieni ,,turésianti, vesianti (apie gyvulius)" (J. Kalima, 169; L. Hakulinen, II, 41). Suom, toe, kilm. tokeen ,,Damm, Zaun im Wasser fiir Fischgerate", est. t6ge, kilm. t6ke; t6ke, kilm. tokke ,,Stiitze, Eisbrecher (zur Seite einer 127 Briicke), Fischwehr", plg. liet. takiSas ,Lachswehre in den Fliissen", lat. tacis, tace ,,Fischwehr", pr. fakes ,,Wehr (an der Mile)" (V.. Thomsen, 226; J. Kalima, 169—70; L. Hakulinen, II, 41). Suom. torvi, kilm. torven ,,Hirtenhorn, Jagdh6rn, Waldhorn; Rohre", est. (Orv, kilm. térve ,,Sprachrohr, hélzernes Hiiterhorn", plg. liet. tauré, lat. taure (V. Thomsen, 230—1; J. Kalima, 170; L. Hakulinen, II, 41). Est. t6ug, kilm. t6uu ,,Haufe, Partie, Stamm, Sippschaft, Race, Sorte” méginama sieti su liet. daiig, lat. datidz (J. Kalima, 170). Suom. tuhat (tuhante-), kilm. tuhannen ,,tausend", est. tuhat, kilm. tuhande, plg. liét. tikstantis, lat. takstuots (V. Thomsen, 232—3; J. Kalima, 170—1; L. Hakulinen, II, 41). Suom, tuohi, kilm. tuohen ,,Birkenrinde", est. tohi, kilm. tohe, tohu, pig. liet. t68is, lat. tasis (V. Thomsen, 232; J. Kalima, 171). Suom. tuulas, kilm. tuulahan, tuulaksen ,,Fischstechen bei Fackelschein; Fischgabel", tuulastaa, tuulostaa ,mit der Fischgabel stechen (bei Fackelschein)", plg. liet. dalis, lat. dildjs (V. Thomsen, 168; J. Kalima, 171—2; L. Hakulinen, II, 41). Suom. fuura ,,Hispicke", est. tuur, kilm. tuura, tuure »Brecheisen mit hélzernem Stiele, Harpune, Lanze, Eispike", ftuurama ,,mit dem Brecheisen aufhauen” méginama sieti su liet. durd ,,mediniu kotu geleZinis jrankis aketei kirsti", lat. dare, diris ,die Faust; eine Eisaxt, die Brechstange” (V. Thomsen, 168—9; J. Kalima, 172—3). Suom. tyhjd ,leer", est. tiihi, kilm. tihja, plg. liet. ftuSdias, lat. tuk3s (V. Thomsen, 233; J. Kalima, 173; L. Hakulinen, Il, 42). Suom. tytdr, kilm. tytiGren ,Tochter", est. tiitar, kilm. tiitre; tudar, tiiter, est. tiidruk ,Méadchen, Jungfrau; Magd, Dienstmagd" siejama su liet. dukté, pr. duckti (V. Thomsen, 167—8; J. Kalima, 173—4; L. Hakulinen, II, 42).. fst. uba, kilm. oa ,,Bohne, Bohnenwicke, Saubohne", plg. liet. pupa, lat. pupa (V. Thomsen, 210; J. Kalima, 174). Suom. vaaja ,,Keil, Pflock, Pfahl", est vai, kilm. vaia; vaiga, plg. liet. vagis, lat. vadzis (V. Thomsen, 235; J. Kalima, 174; L. Hakulinen, II, Al). Suom. vaha ,,Wachs", est. vaha, plg. liet. v@3kas ,,Wachs", lat. vasks (V. Thomsen, 238; J. Kalima, 175; L. Hakulinen, II, 41). Est. vaidlema, vaielda ,,widersprechen, disputieren, kampfen, ringen, streben, sich sehnen”, vaidiemata ,,unwidersprechlich, unstreitig", vaidlus Streit, Disput"” méginama sieti su liet. vaidas, lat. vaids (J. Kalima, -175—6). : Suom. vaikku, kilm. vaikun ,,voima, tarmo, kunto, varallisuus (jéga, energija, drasumas; pasituréjimas)", plg. liet. viékas, veikti (J. Kalima, 176). Suom. vako, kilm. vaon ,,Furche", est. vago, vagu, plg. liet. vaga, lat. vaga (V. Thomsen, 235; J. Kalima, 176—7; L. Hakulinen, II, 41). Suom. vannas ,,Pflugschar”, est. vannas, kilm. vanda »schaufelf6rmiges Holz, woran das Pflugeisen steckt, Schiffssteven", plg. pr. wagnis ,Sech (Teil des Pfluges)" (J. Kalima, 177; L. Hakulinen, II, 41). 128 Suom. vapsahainen, vapsiainen, vaapsahainen, vaaksahainen ,,Wespe", est. vapsik, vapsikas ,,Wespe", plg. liet. vapsd, vapsva, pr. wobse (V. Thomsen, 236—7; J. Kalima, 177; L. Hakulinen, II, 41). Suom. varsi, varte, kilm. varren ,,Schaft, Stiel, Griff; Stengel, Stamm, Rumpf; Kérperbau, Wuchs”, est. vars, kilm. varre ,,Stengel, Stiel“ méginama sieti su liet. varpstis, vafpsté ,,senovinis verpimo ijrankis; ratelio statinélis kuodeliui uZdéti; gelezis ij kuria remiasi virSutiné girnapusé; kartelé, ant kurios mestuvai sukasi", lat. varpsta, varpsta ,,Spindel, Treibholz an der Handmiihle” (V. Thomsen, 237—8; J. Kalima, 177—8). Suom. vield , noch", est. veel; plg. liet. vél, véliai, lat. vél ,noch; den- © noch" (V. Thomsen, 240; J. Kalima, 178; L. Hakulinen, II, 42). Suom. vihvild, .vihvilds, vihvildinen ,,Binse", plg. liet. viksva (V. Thomsen, 242; J. Kalima, 178; L. Hakulinen, IJ, 41). Suom. villa ,,Wolle", est. vill ,,Fliess", plg. liet. vilna, lat. vilna, villa, pr. wilna, wilnis ,Rock" (V. Thomsen, 242; J. Kalima, 178; L. Hakulinen, TyAlio Suom. vinka, kilm. vingan; vinke, kilm. vinkkeen ,,Kette, Kesselhaken", méginama sieti su liet. vingis (J. Kalima, 178—9). Suom. virpi (virpe-), virpu ,Zweig, Reis, Gerte, Stange, Rebe", est. virb, kilm. virvi, plg. liet. vifbas, vifbalas, lat. virbs (V. Thomsen, 242—3; J. Kalima, 179; L. Hakulinen, II, 41). Suom. virsi, kilm. virren (virte-) ,,Kirchenlied, Gesangbuchlied, Lied", pig. pr. wirds ,, Wort", liet. vardas, lat. vards ,,Wort; Vorname” (J. Kalima, 180; L. Hakulinen, II, 42). Suom. virve, kilm. virveen ,,band, bindel, fladdrande band (kaspinas, juosta, raigtis)", plg. liet. vive, lat. virve ,,Strick, Seil” (V. Thomsen, 244; J. Kalima, 180). Suom. vuohi, kilm. vuohen ,,Ziege”, est. voho, vohu, plg. liet. ozys, + lat. Gzis, pr. wosee ,,Ziege" (V. Thomsen, 205; J. Kalima, 181; L. Hakuli- ~ nen, Il, 41). Suom, vuona, vuonna ,,Lamm, Lammchen", est. vuun méginama sieti su atitinkamomis baltiskomis prolytémis (J. Kalima, 181—2; L. Hakulinen, I, 41). Suom, vuota, kilm. vuodan ,,eine geschundene, rohe Haut vom Rind- + vieh oder Pferde", plg. liet. dda, lat. dda (V. Thomsen, 205; J. Kalima, 183; L. Hakulinen, I, 102, II, 41). Lyv. vagal ,,Quappe", pig. liet. végélé, lat. védzele (V. Thomsen, 238; J. Kalima, 183). Est. vahi, kilm. vaéhi; vadhk, kilm> vdhi ,,Krebs", plg. liet. vézys, lat. vezis (V. Thomsen, 241; J. Kalima, 183). Suom. vdive, kilm. vdiveen; vddve, kilm. vddveen ,,Viehlaus", est. vdiv, kilm. vdivi, vdi, kilm. vdie ,kleine Viehlaus, Schlaflaus, Kuhlaus”, plg. liet. vievesa (V. Thomsen, 241; J. Kalima, 183). V. Tomsonas teigé abejodamas. \ | Suom, dteld ,Grummet", ak hddal, kilm. hddala, plg. liet. atélas, lat. | aidls, pr. attolis (V. Thomsen, 159—60; J. Kalima, 183—4). \ 9, Kalbotyros klausimai V1. 7 129 Suom. des, kilm. dkeen ,Egge", est. des, kilm. dkke, de, plg. liet. akééios, lat. ecéSas, pr. aketes (V. Thomsen, 169; J. Kalima, 184; L. Hakulinen, II, 41). Tiksliai nustatyti vieno ar kito baltu skolinio tikruma sunkiausia yra dél to, kad mes Gia operuojame labai dideliais laiko tarpais. Be to, balty ir Pabaltijo suomiy kalbos savo struktira“yra labai tolimos, ir Zodis, patekes i8 vienos kalbos j kita, per toki ilga laika veikiamas naujos kalbos désniy, taip pasikeitia, kad jo tiesiog neimanoma atpazinti. Kaip matéme, kai kuriy zodziu baltiskuma suomiu kalbose paliudija tik prisy kalbos pavyzdziai. Be abejo, Pabaltijo suomiy kalbose yra ir tokiu zodziu, gauty i$ balty kalbu, kurie per tikstan¢ius metu isnyko ir paciose balty kalbose. Balty skoliniai Pabaltijo suomiy kalbose yra tiek ,susuoméje", kad kasdieninéje vartesenoje visiskai nejauciamas skirtumas tarp jy ir senujy suomiy-ugru kilmés zodziu. IS Siy skoliniy atsiranda nauji sudurtiniai ZodzZiai, keiciasi ju reik&més, atsiranda nauji reikSminiai variantai. Pavyzdziui, Salia suom. paimen ,,piemuo” jau yra ir paimentaa ,,ganyti", paimentaminen ,,ganymas, ganiava", paimenkoira ,,aviganis Suo", paimenpilli ,piemens dudele", paimenpoika ,,piemenélis", paimentolainen ,,klajoklis", eléa@ paimentolaisena ,,klajoti", Salia suom..tytdr ,,dukté" jau suomiy kalbos dirvoje atsirado. tyité ,mergaité", Salia suom. kaki ,,geguté” atsirado ir kdetd ,,ketinti, Zadéti” ir t. t. Daugumas balty skoliniy Pabaltijo suomiy kalbose egzistuoja lygiai tokiomis pat teisémis, kaip, sakysime, koks nors alus, knygd, miéstas ar kitas kuris skolinys lietuviy kalboje. Idcomu pastebéeti, kad kai kurie baltiski skoliniai iS Pabaltijo suomiu kalby pateko i rusy tarmes. Stai jie: Rus. rurxa, urva, xurua ,,Lenkseil am Renntiergespann”, plg. suom. hihna ,,Riemen, lederner Giirtel", liet. 8ik3nd (M. Vasmer, I, 267).”4 Rus. rupzac, upsac ,,mannliches Renntier im 2. Lebensjahr", plg. suom. hirvas ,,Elentier, Hirsch", pr. sirwis ,,Reh"” (M. Vasmer, I, 270). Rus. xop6auu ,,Bastschuhe, Schuhe aus Birkenrinde”, plg. suom. kurpunen, dgs. kurpuset ,,calcei species ex corio piloso, Schuhe aus ungegerbtem Leden", liet«kurpé (M. Vasmer, I, 623). Rus. aox ,abgemagerter Lachs nach der Laichzeit in den Fliissen", plg. suom. Johi ,,Lachs", liet. J@3is (M. Vasmer, II, 62). Rus. ayxra ,,Bucht, Meerbusen; seichte mit Gras bewachsene Stelle im See", plg. suom. Juhta , niedrige Wiese, Sumpfwiese", liet. JukStas ,,Sumpfdotterblume (caltha palustris)" (M. Vasmer, II, 72). Rus. pecxa, peuixa ,,ungesduerter Fladen aus Mehl und zerstampfter Fichtenrinde”, plg. suom. rieska ,,frisch, ungesauert; stisse Milch; ungesduertes und frisch gebackenes Gerstenbrot", liet. préskas (M. Vasmer, Il, 514). 24M. Vasmer, Russisches etymologisches Wé6rterbuch, Bd. I—III, Heidelberg, 1953—1958: 130 4 Rus. posga ,,uneben gefrorener, feuchter Erdboden", posra, posxa, plg. suom. routa ,,hartgefrorener Erdboden, gefrorener Kot; Erdfrost", liet. griodas (M. Vasmer, II, 526). Rus. ce6pa ,,gemeinschaftliche Arbeit, Genossenschaft von Arbeitern", capa, plg. suom. seura ,,Gesellschaft, Gefolge”, liet. sebras (M. Vasmer, HH), 599). Minéti zodziai dazniausiai aptinkami Siaurés vakary rusy tarmése. Pabaltijo suomiy skoliniai baltu kalbose V. Tomsenas savo darbe nurodo 180 zodziy, i$ Pabaltijo suomiy patekusiy j balty kalbas. Tiesa, Siame skaiciuje yra ir tie Zodziai, dél kuriu suomiskumo jis abejoja, ir jie kartais itraukti i abu saraSus: skoliniy baltams ir balti8ky skoliniy suomiams. K. Abenas latviy kalboje jau priskaiéiuoja apie 500 esty ir lyviu skoliniu. Reikia pasakyti, kad daugiausia tai yra zodziai, aptinkami latviy tarmése, pirmiausia tose tarmése, kurios tiesiogiai susiduria su estyu bei lyviu kalbomis. Pasistengsime nurodyti tik tuos Zodzius, kurie pla¢iau vartojami latviu literaturinéje kalboje ir tuos, kurie daugiausia per latviy kalba pateko j lietuviy tarmes: - Lat. allaz ,,gewohnlich, immer", plg. est. alati, lyv. ales (V. Thomsen, 252; EM, I, 68; K. Aben, 18).”° Lat. a8i, aSas, a3avas ,,Schachtelhalm, Binsel", liet. asiitkliai, asiai, pig est. osja, suom. hosia (V. Thomsen, 253; EM, I, 361; K. Aben, 21). V. Tom- | senas ir J. Endzelynas dél minétu balty kalbu zodziy suomiskumo abejoja./ * Lat. buojd, b. iet ,,zugrunde gehen, verderben", plg. lyv. puoi Grund, | Boden", est. pohi, kilm. p6hja (V. Thomsen, 253; EM, I, 361; K. Aben, 21). Mums atrodo, kad suomiskos kilmés gali biti ir lietuviy kalbos zodis buo-~ jis bala, klampyné" (LKZd., I, 955).”6 Lat. bura ,,Segel", liet. buré, plg. est. purje, suom. purje (K. Aben, 21; E. Nieminen, KZ, 72, 129).27 V. Tomsenas mané, kad Sj zodi pasiskolino iS balty Pabaltijo suomiai. Taciau E. Niemineno darbas rodo, kad itikimesnis pirmasis atvejis. Lat. duole, duoja ,,eine Kuh ohne Horner", plg. est. toh] ,,das weiche Innere in Hérnern und Klauen" (V. Thomsen, 253; K. Aben, 24; V. Tomsenas teigé abejodamas). Jei teisinga tokia latviy kalbos zodzio kilme, tai ir liet. dudlas ,,bauzas, be ragu” (LKZd, II, 612), dudlis ,,bauzis" (LKZd., II, 613) buty suomiskos kilmés Zodziai. Lat. jauda ,,Vermégen, physische Kraft", plg. lyv. joud ,,Kraft, Vermégen", est. j6ud, suom. joutaa ,,vermégen, Zeit haben” (V. Thomsen, 254, EM, II, 97; K. Aben, 27). 2 kK. Aben, Eesti ja liivi laenud lati sOnavaras, Tartu, 1947 (rankraétis); EM = K. Miilenbacha LatvieSu valodas vardnica, S. I—IV, red., papild., turpin. J. Endzelins, Riga, 1923—1932. : 26 LKZd. = Lietuviy kalbas Zodynas, I—V, I—II red. J. Bal¢ikonis, II—V atsak. red. K. Ulvydas, Vilnius, 1941—1959. 27 KZ = Zeitschrift fiir vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermanischen Sprachen. 131 2? Uren? ae Lat. juoma ,,die Tiefe zwischen zwei Landbanken, eine Tiefe zwischen Untiefen", plg. lyv. juom ytieferes Wasser zwischen Sandbaénken", est. joom (V. Thomsen, 255; EM, II, 126; K: Aben, 30). Lat. juonis ,,die Weile, ein Zug", plg. lyv. juon ,,Anlauf, Ansatz, Bewegung", est. joon (V. Thomsen, 255; EM, II, 127, K. Aben, 30). Lat. kadikis ,,der Wachholder", plg. lyv. gadag, est. kadakas, suom. kataja (K. Aben, 33; 11. Apucrs, I, 301). Jeigu teisinga tokia latviu Zodzio kilmé, tai ir liet. kadagys, pr. kadegis buty suomiskos kilmés zodziai. V. Tomsenas (176), prieSingai, teigé, kad Pabaltijo suomiai Sio augalo pavadinima pasiskolino is baltu. Lat. kaija ,,die Sturmméwe", plg. lyv. kajag, est. kajakas, suom. kaija (V. Thomsen, 255—6; EM, II, 132; K. Aben, 34). 18 latviu kalbos Sis suomiskas Zodis pateko ir i lietuviy kalba, plg. kaja ,,Zasy Seimos paukStis; berniklé (Branta bernicla)" (LKZd., V, 85). Latviy kalbos dirvoje atsirado ir minéto Zodzio variantas kaiva (veikiausiai i8 *kaia<kaija, EM, II, 136), kuris taip pat pateko j lietuviy kalba, plg. kdiva ,,kiry Seimos paukstis; sidabrinis kiras (Larus argentatus)" (LKZd., V, 84). Lat. kaife ,,der Schaden, der Fehler, das Gebrechen", kaitét ,,schaden", plg. lyv. kait ,schaden", est. kahju (V. Thomsen, 256; K. Aben, 34—5; abu teigia abejodami). Jeigu lat. kaitét butu suomiskos kilmés, tai tos pacios kilmés buty ir liet. kditéti (LKZd., V, 78—9), kuris labiausiai paplites Zemaitiuose. Apie Sakyna vartojamas ir paskolintas iS latviy kaité ,,trakumas, yda“.”8 Lat. kdzas ,,die Hochzeit", plg. lyv. kozgond (V. Thomsen, 257;-EM, II, 206; K. Aben, 40). IS latviy kalbos Sis zodis pateko ir i S. Daukanto rastus — kozas. Lat. keksis ,,der Haken; Kriicke, Stelze", plg. lyv. kek3, suom. keksi (V. Thomsen, 258; EM, II, 361; K. Aben, 53). Per latvius Sis zodis pateko ir i lietuviy kalba: keksis, kékSis ,,kartis su geleziniu kabliu; kojokai, stypynés" (LKZd., V, 500, 501). Lat. kesele ,,die Tasche, ein kleiner Sack", plg. est. kessel ,,Netzsack zum Tragen von Fischen, kleiner Sack oder Korb" (V. Thomsen, 260; EM, Il, 370; K. Aben, 57—8). I5 latviy $i zodj pasiskolino ir lietuviai — keselys, késelé. Tarmése jis vartojamas gana ivairiomis reikSmémis: ,,ant koto pritaisytas tinklinis maiSelis véziams gaudyti; is vyciy nupintas statines pavidalo krepSys paSarui neSioti; sudedama vaiky lovelé, padaryta is karteliy ir audeklo; ant rogiy uzdedami rémai, kad rogés bity platesnés ir kt." (LKZd., V, 635, 636). Lat. kila ,das Pfand, Unterpfand”, plg, lyv. ki'l, est. kihl (V. Thomsen, 261; EM, II, 388; K. Aben, 61—2). Lat. kilda ,der Streit, Zank, Handel", plg. lyv. kildo Span", kildo nust ,,Spane heben, Handel anfangen" (EM, II, 380; K. Aben, 61). Per latviu 28 Sakynoje ir kitose Latvijos pasienio tarmése vartojamus Zodzius autoriui daugiausia nurodé A. Jonaityté. 132 kalba Sis suomiSkas Zodis veikiausiai pateko ir j lietuviy kalba, plg. kilda »pokylis, puota; didelé béda, sunki buklé" (LKZd., V, 774). Lat. kipis, Ripa ,,ein kleines Gefass zum Schépfen”", plg. est. kipp ,,kleines Schépfgefass", suom. kippo (V. Thomsen, 261; K. Aben, 64; V. Tomsenas teigia abejodamas). Jei teisinga latvisko zodzio kilmé, tai ir liet. kipis, kipé , nedidelis medinis indas su rankena; medinis, i dugna platesnis, su dangteliu indas" (LKZd., V, 827) yra suomi8ki zodziai, i lietuviy kalba pateke per latvius. Lat. kiris ,eine kleine Wasserméwe", plg. lyv. kir, est. tiir (V. Thomsen, 261—2, EM, II, 389; K. Aben, 67). Su Siais zodziais veikiausiai sietinas ir liet. kiras (LKZd., V, 830). Lat. kukainis ,,das Insekt; das Haustier", plg. lyv. kukki ,,Kafer" (V. Thomsen, 263; EM, II, 301; K. Aben, 46—7). Lat. Jaiva ,,das Boot, der Kahn; das Schiff", plg. lyv. ldja ,,Schiff, grosses Boot", suom. Jaiva (K. Aben, 70; G. Must, KZ, 69, 179—84). V. Tomsenas (193), K. Baga (RR&.,?° I, 309—11) liet. Jaivas, lat. Jaiva laiké balti8kais zodziais. Pabaltijo suomiai, jy numone, Siuos zodzius gavo iS balty. Taciau paskutiniu metu tiek buré, tiek Jaivas linkstama laikyti suomiskos kilmés zodziais. Tiesa, suom. Jaiva taip pat neturi patikimos etimologijos. G. Mustas teigia, kad suom. Jaiva kiles i8 germany, plg. runy irasy *hlaiwa ,,karstas”, got. hlaiw. Semantine minéty Zodziy raida jis pagrindzia tuo, kad senovés germanai mirusius mégdave laidoti bei deginti laivuose. 4 Lat. Jauldt ,trauen", plg. lyv. Joul ,,singen, trauen”, est. Jaulma_,,singen" (V. Thomsen, 264; EM, II, 428; K. Aben, 70), Lat. launags ,,die Mittagszeit, die Mittagsmahlzeit, die Vesperkost", plg. lyv. Jénag ,,Siidost", est. J6una ,,Mittag, Siid, Siidost” (V. Thomsen, 265; EM, II, 429; K. Aben, 72—3). Veikiausiai per latvius Sis zodis pateko ir ji lietuviy kalba — ladinagas ,,pavakariai, pusdieniai”. Zodis dazniausiai vartojamas Latvijos pasienyje ir Zemaiciy tarmése. IS latviy kalbos kilusios ir kartais pasitaikanéios formos latinagis, latinadzis ,,pietry¢iu véjas", plg. lat. Jaunadzis ,,der Siidwind" (EM, II, 429). Lat. /ipa, Jipe ,,ein kurzes, diinnes Schwanzchen; der Hamen; Klappe an einer Miitze", plg. est. lipp ,,Flagge, Wimpel, langes Band", suom. lippu (V. Thomsen, 266; EM, II, 540—1; K. Aben, 84). Zodis lipd ,,trumpa uodegélé, siauras zemés rézis” pasitaiko ir kai kuriose Latvijos pasienio lietuviu tarmése (ViekSniai, Sakyna, Daunorava, Zagaré), i kur pateko jis, be abejo, iS latviu kalbos. : Lat. luga ,,Mal,.Zeit, Drama", pig. est. Jugu ,,Geschichte, Erzdhlung, Lied, Musikstiick" (V. Thomsen, 266; EM, II, 510; K. Aben, 82—3). Lat. uoma, luoms ,,der Fang; die Schicht; Reihe; Mast", plg. lyv. Juoma ,ein Zug beim Fischen, Fischfang", est. Joom ,,Fischzug, Einkreisung; Mal” (V. Thomsen, 267—8; EM, II, 526; K. Aben, 81—2). V. Tomsenas Sion grupén nepagristai skyré ir liet. Jaomas ,,Ari, Stand, Verhdaltnis", turinti visai kita etimologija. °K. Bi ga, Rinktiniai rastai, t. I, Vilnius, 1958. 133