Aukštutinės Padneprės hidronimija ir baltų praeitis

iranietiy kalby tiesioginiy kontakty konstatavimas. Autoriai Sig riba nukelia daug toliau j pietryéius, negu iki Siol buvo daroma, j Seimo upés baseing, kuriame randa apie dvidesimt baltiSky upiy vardy. Jsidemétina, kad beveik visi jie yra deSiniajame Seimo krante. Savo ruoztu norime pabrézti, kad daugumos jy baltiSkumas nekelia abejoniy. Kalbininkai, ypaé pastaruoju metu, yra pastebéje nemaza balty ir iranie¢iy kalby leksikos bendrybiy. Tatiau Siy bendrybiy aiskinimas visada sudarydavo daug sunkumy, nes iki Siol vieningai buvo laikomasi nuomonés, kad balty ir iranieciy kalby tiesioginiy kontakty néra buve. Pietrytinés etninés balty ribos atkélimas j Seimo baseina, kur yra beveik neabejotiny iranieciy pédsaky, leidzia autoriams daryti iSvada, kad Seimas kazkada yra buves balty ir iranietiy kalby betarpisky kontakty vieta. Visigkai naujai knygoje sprendZiamas ir balty genciy, palikusiy tokius rySkius pédsakus AukStutinés Padnieprés toponimijoje, tolesnio likimo klausimas. K. Biiga teigé, kad baltai, kazkada gyvene toli j piety rytus nuo Siy dieny Lietuvos teritorijos, slavy spaudziami, traukési j Siaurés vakarus ir jau VI—VII m. e. amZiuje pasieke dabartines sritis, o tuo pat¢iu metu slavai atéjo iki Vilniaus zemiy!. V. Toporovas ir O. Trubaéiovas savo knygoje gana pagrjstai kelia mintj, jog s lavy spaudzZiamy balty masinio traukimosi nebuvo, o slavai, pamazu skverbdamiesi j balty gencéiy gyventas sritis, asimiliavo baltus vietoje. Ta patvirtina kai kurie hidronimy darybos dalykai, pavyzdziui, sufiksy iSsidéstymo eilé, 0 ypaé tai, kad baltiSkus vardus turi labai maiZi upeliai ir nemaZas skaicius gyvenamy viety vardy, kurie palyginti greitai keigiasi. Balty asimiliavimas turéjes vykti ne vienu laiku ir ne visur iS karto. Autoriai mano, kad kai kuriose slavy uzZimtose balty srityse asimiliacijos procesas buvo ilgas ir sudétingas, greigiausiai lydimas bilingvizmo periodo. Hipoteze apie dvikalbj periodg autoriai grindZia visy pirma baltiSky vietovardziy su galinémis -as, -us fonetinés-morfologinés substitucijos slavy kalbose tikslumu. Misy manymu, bilingvizmo hipoteze paremty ir kai kuriy AukStutinés Padneprés hidronimy semantinés parelelés, tikslis semantiniai vertiniai (kalkés), pvz.: Basoeexxa (kuria autoriai lygina su liet. gZuolas, lat. ozols, pr. ansonis) : ir y6poeuxxa, Jly6posetixa; JTucuuxa||Ponwa (plg. rusy auca; Ponwa — i8 iranietiy zodzio ,,lapé“) ir jos intakas Jonanxa (plg. liet. fapé). Net tada, kai slavai prasiskverbé toli j Siaure, ju uzimtose teritorijose dar ilga laika buvo balty saleliy, kurios per dvikalbj perioda palaipsniui nyko. V. Toporovas ir O. Trubatéiovas mano, kad kai kurios Siy saleliy i8liko gana ilgai, net iki antrojo m. e. tukstantmetio pradzZios. Priimdami Sia teorija (o ja abejoti kol kas jokio pamato neturime), galutinai iSsprestume ir kai kurias kitas su balty praeitimi susijusias problemas. Visy pirma tai liecia lietuviy saleliy, esantiy j rytus ir pietus uz Siy dieny Lietuvos TSR teritorijos ribu, atsiradimo klausima. ' Apie tai Zr. K. Biiga, Rinktiniai raStai, III, Vilnius, 1961, p. 740 ir kitur. 223 spresti jau yra paskirta nemazZa jvairaus profilio tyrinéjimy. Taéiau didzioji dauguma Siy tyrimy lieté balty ir Pabaltijo suomiy rySius, o baltuPavolgio suomiy kalbiniy kontakty problema yra daug mazZiau tyrinéta. V. Toporovas ir O. Trubaéiovas savo knygoje kiek pla¢iau aiskina balty ir Pavolgio suomiy kalbinius santykius. Jy studijy iSvados dar karta patvirtina jau K. Bigos konstatuota® balty-mardviy kalby tiesioginiy rySiy buvima, plg. iS balty skolinta mardviy peel’, pejel’ ,,peilis“. Be to, V. Toporovas ir O. Trubaéiovas mano, kad baltai yra turéje gana intensyvius tiesioginius kontaktus ne tik su mardviais, bet ir su mariais (éeremisais)®. Vienas pagrindiniy Sio teiginio jrodymy bity lietuviy kalbos Zodis lopsys, kurj autoriai laiko skoliniu i8 mariy leps »lopsys; kartis, ant kurios kabinamas lopSys“?. Dél priebalsio § (plg. mardviy avs) liet. lops¥s negali biti skolintas i8 mardviy. Balty-suomiy kalbinius santykius lietia ir autoriy teiginys, kad lietuviy (kaip ir rusy, plg. udu-xa) kalbos imperatyvo formantas & yra atsirades pagal suomiy imperatyva, kurio formantas taip pat yra -ka (-k). Tai visi$kai nauja ir labai drasi hipotezé. Jai jvertinti, matyti, reikés atskiros didesnés studijos. Baigdami bendresnio pobiidzio pastabas, norime pabrézti, kad vietovardziai, kuriy analizé leido autoriams padaryti tiek naujy ir svarbiy i8vady, apskritai imant, yra gana autentiSki ir tiksliis. Tai pirmiausia liecia baltiskaja toponimija. Dél slavisky vietovardziy autentiSkumo nieko tikra negalime pasakyti, nes monografijoje pateikty hidronimy patikrinti vietoje, suprantama, negaléjome, o ir Saltiniai (spausdinti ir rankraStiniai), i8 kuriy autoriai juos émé, mums yra neprieinami (i8skyrus P. MaStakovo rinkinj). Kad triksta tiksliy uzraSymy i8 vietos zmoniy, pripazjsta ir autoriai. Taciau Si didelé yda yra biidinga, apskritai imant, visai musy toponomastikai. Norime tik pasakyti, kad monografijoje per maZai operuojama eZery vardais, kuriy, tiesa, néra P. MaStakovo rinkinyje, bet kuriy, musy jsitikinimu, galima buvo surinkti i§ jvairiy kitu Saltiniy. I§ lietuvisky vietovardziy formy netikslumy galima suminéti: Darupis up. — yra Duérupis; Dama up. — yra Déimé ir Damé; Glevija up. — turi biti Glivija; Kyklé ez. — dabar Sitoks vardas nezinomas. | lingvistine literattiira jis, matyti, pateko i§ G. Gerulio ,,Die altpreussischen Ortsnamen“ (Berlin und Leipzig, 1922), kur G. Gerulis remiasi K. Baga. Savo ° Zr. K. Biiga, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1958, p. 417. ° Kad baltai yra turéje tiesioginiy kontakty su mariais (Seremisais), pastebéjo jau K. Biiga (Rinktiniai raStai, III, Vilnius, 1961, p. 590), tik jis Siuos santykius nemané buvus intensyvius. Véliau K. Bigos mintj patvirtino B. Serebrenikovas (B. A. CepeGpenHukos, O HeKoTophx cmeqax HcHesHyBIero HHAOeBpONelicKoro A3KIKa B WeHTpe esponeiicko yacta CCP, Gauskoro kK Oastuiickum sa3iikam, ,,Lietuvos TSR Moksly akademijos Darbai*, serija A, 1, Vilnius, 1957, p. 69—71) ir tam tikra prasme, labai hipotetiSkai V. Nikonovas (B. A. Hukouos, Henssectapie s3niku Tloouns, <Bonpocnt s3niKo3Hanua», 1960, Ne 2, p. 89—95). ; 7 Apie tai dar zr. O. H. Tpy6aues, Tp suroscxux stumoazornn: |. kaktd, 2. Sidudas, 3. lopsys, Lingua Poznansiensis“, VIII, Poznati, 1960, p, 236—242. 15. Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 225 ez. Prie Sios Seimos, gal bat, priskirtina ir Kernauja up., Kernavé up., Kernavas ez., Kernys ez. Tad upés vardo Kapua baltiskumu, rodosi, néra pamato abejoti. Upés vardas /Kopxa dél jo neaiskumo autoriy yra jraSytas kartu su Kapa, bet j etimologinj baltisky hidronimy Zodyng jau néra jtrauktas, nors turi gerq atitikmenj lietuviy vardyne — Zarna up. Be to, Gia tikty ir Kapa (p. 109), Kapenxa (p. 57). Idomu, kad Lietuvos miestelis Zarénai yra prie Zarnés upés. Dar plg. Zaré up. ir kaimas prie Sios upés Zarénai. Sem6uk, 3em6unxa (p. 188). Nors formy autentikumu autoriai ir abejoja, bet tik dél to palikti §j upévardj be komentary, rodosi, néra reikalo. Zodzio pradzios z ia gali biti balty dialektizmas, plg. liet. Zambas up. ; Mopraiixa (p. 188). Nurodomas Koéiubinskis, kuris sieja su Ziovoju, -roti (?). Visy pirma Sis upés vardas sietinas su liet. ZaFéius up. NaGaposka (p. 192). Baltizmy Zodyne Sis upés vardas yra laikomas vienos kilmés su balty toponimijoje labai daZna Saknim labir lyginamas su labas ,,geras“, o kitas tos patios upés intakas Jo6paa, Jlo6paxxa be iSlygy laikomas baltisko vardo kalke. Suprantama, Sitoks poZiiris yra per daug apibendrinantis. Pirmiausia, visus baltiskus vietovardZius su Saknim /absieti su apeliatyvu labas yra per drasu. Jei mikrotoponimijoje ir ypaé gyvenamyjy viety varduose Sitokia semantika gali biti ir gana dazna, tai hidronimams ji maziau bidinga. Lietuviy Laba up., LabaikStas up., Labazé up., Lab@zis ez., Labé ez. ir kt., musy manymu, tiksliau biity sieti ne su /abas ,,geras“, 0 su lébas »dauba, raguva, slénys, duburys, tarpukalné*. Del semantikos plg. Loba up., Lobinis ez. Cia labsantykiuoja su lobkaip s(t)ravéti su srové. Jeigu Dnepro baseino upés vardas Jlo6pas, Jo6paxxa i§ tiesy yra balti8ko vardo kalké, tai dél liaudies etimologijos ji galéjo atsirasti ir ig lobas<*labas, nes abu sin dieny zodziai — labas ir Idbas — tuo laiku turéjo skambéti pana§iai. Antra vertus, upés varda Jo6paa, Jlo6paxka laikyti baltisko vardo © kalke, ypaé dél varianto Jfo6panxa, turétume labai atsargiai: plg. Zlo6petixa, variantas Jo6panxa, kuria autoriai, miisy manymu, gana vykusiai sieja su lietuviy vietovardziy gaknim dubur- =duburys ,,dauba, slénys“. O juk lébas ir duburys — labai panaSios semantikos ZodZiai, beveik sinonimai. Kad viename plote esanéiy upiy vardai gali turéti Saknis lobir dubr-, rodo ir Dnepro baseino upévardziai Ja6uye<? *Lobikis ir lo6perxa; Jo6pux; Jo6pune. Pastaruosius greitiausiai reikéty vesti ne i8 labas ,,geras“, 0 i8 dubur- (duburys). Joma (p. 194). K. Buga i§ devyniy jam zinomy upiy vardy Jowa tik ASmenos intaka laiké balti8ku, o visas kitas Logas dél ju geografijos mane esant slaviskos kilmés ir lygino su sl. log »piktas, netikes“’. Turint prieS akis recenzuojama veikala, kuris zymiai iSpletia balti8kos hidronimijos paplitimo ribas, galima visiSkai sutikti su autoriais, kad ir kity ® K. Biiga, Rinktiniai raStai, III, Vilnius, 1961, p. 530. 15* 227 )Kepap (p. 188). Baltizmu laikomas su klaustuku (apie tai Zr. aukséiau). i Komentaruose apie hidronimus su galiine —o (p. 126) upiy vardai Taro, Cmepro ir 7Kepdo yra grupéje hidronimy, kuriiios autoriai laiko suvietovardéjusiais grynais apeliatyvais: /Kepdo, ['pa3e, Tare, Cmepto, Cyxapo, Iponacte, Py6ex, Koaodese, Jlo4w, Cou, Koxow ir kt. Nesunku suprasti, kad tai slaviSki apeliatyvai (scepdo ,,kartis“, epa3e ,,purvas“, zato ,,kamSa, grindinys pelkéje, kilgrinda“, cmepro -,,mirtis“, cyxapo ,dzZiuvesis“, nponacro ,,bedugné“, py6ex ,,siena, riba“, Kozodeze ,,Sulinys“, dow ,,dukté“, cow ,,apuokélis“, koxow ,,rusy moters senovinis galvos papuoSalas?“). Jeigu baltizmy zodyne [are, Cmepro ir /Kepdo baltiskais laikomi atsargiai, su klaustuku, tai is komentary skaitytojas neabejodamas supranta, kad tai slaviski vietovardziai. Tad kuriuo aiskinimu tiketi? : Dél Cmepro dar pasakytina, kad j baltizmy Zodyna jis jtrauktas be pamato. Lyginimas su liet. Smertupis éia nieko nepadeda, nes Saknis smertlietuviy kalboje, o ypaé keliy mazZy upeliy varduose, yra palyginti nesena, skolinta i8 slavy. Taip elgiantis, baltisku galima biity laikyti ne tik Cmepro, bet ir, pavyzdZiui, Py6eo (p. 125), kuris autoriy yra pateiktas tarp kity hidronimais virtusiy apeliatyvy kartu su Cmepro (p. 126). Dél py6explg. liet. Rubézius up., RubéZupis up. Misy manymu, hidronimas Py6eo baltisku nelaikomas visai pagristai. Panasiai atsitiko ir su Seimo baseino upés vardu )Kagunka. Kalbédami apie balty-iranietiy tiesioginiy kontakty buvima (p. 231), upévardj )Kaduxka autoriai pateike Seimo baseino baltisky hidronimy saraSe, ta- €iau j baltizmy zodyna jo nejtrauké. Maza to, jis kazkokiu biidu atsidure slavisky hidronimy Zodyne, kur yra laikomas kilusiu i§ sl. *zad-. Upés vardas Mytexep yra ir balti8ky, ir slavisky hidronimy etimologiniame zodyne, nors abiem atvejais remiamasi K. Bigos nuomone apie slaviska Sio vardo kilme:<sl. *Myru-o#eup. Mums rodosi, kad Siuo atveju K. Bios nuomoné kaZin ar besalygiSkai priimtina. Antrojo komponento -eseplyginimas su sl. -acup-, kurj K. Biiga randa tik asmenvardziuose, dél semantikos kelia labai rimty abejoniy. Be to, ne visai aiSku, kaip slavi8kas vardas *Myruscup slavy. kalbose galéty pasikeisti ij Myrewxep. Jei turima galvoje liaudies etimologija, tai jos veikimas greitiau galéjo biti atvirkS¢ias. Antrojo komponento -exep rySis su liet. éZeras yra gana akivaizdus. Kad upiy vardai gali turéti leksema ezer-, rodo Sie lietuviy upévardziai: Ezer-élé (dvi upés), EZer-élis (SeSios upés), Ezer-ystéia, Ezer-étakis, EZer-uona, Ezér-upis (penkios upés), Ezer-dpis. Dél myrplg. (?) Maudciuvis up. Sj ta galétume prikiSti ir dél baltizmy Zodyno pilnumo. Kartais buna ne visai aisku, kokiais kriterijais vadovaudamiesi, autoriai viena ar kita hidronima jtrauké arba nejtrauke j Zodyng. Suprantama, Gia neturimegalvoje ty atvejy, kuriuos autoriai, ribojami darbo temos ir medzZiagos triikumo, samoningai aplenké. (Nemuno, Dauguvos, i$ dalies Vakarinio Bigo, Okos, AukStutinés Volgos baseino vandenvardziai, aiSkis apeliaty229