Prielinksnio „į“ reikšmės ir vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje

LIEFUVIU KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA De a Ue ORS FeSuk MOKSLYU AKADEMIJA PRIELINKSNIO ; REIKSMES IR VARTOJIMAS DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE E. VALIULYTE Prielinksnis { yra vienas daZniausiai vartojamy ir semantiSkai turtingiausiy prielinksniy lietuviy kalboje. Literatirinéje kalboje jis vartojamas su galininko linksniu. Kaip zinoma, tarmése yra nemazZa prielinksnio j varianty'. Labiausiai paplites variantas in. Jis daugiausia vartojamas piety ir i§ dalies ryty aukStaitiy bei dztky tarmése (Klvr, Lzd, Smn, Prn, An, Ut, Kp, Drsk, Eis ir kt.)*. Salia in dar vartojami variantai int (An, Ds, Sn, KS, Grl, VSk ir kt.), ing (Lp, Arm, Ké, PS, Rd, Nm, Klvr ir kt.), ingi (Dv, Arm, Asv ir kt.), ink (Mre, Kpé ir kt.), ins (Dv, Tvr ir kt.). Kaip matyti, visi Sie variantai savo kilme yra susije su in’. Variantas in (0 taip pat int, ing, ingi, ink), vienose tarmése vartojamas Salia j ta patia reikSme*. Kitose tarmése in (taip pat int, ins) visai pakeiéia prielinksnj j. Pastaruoju atveju variantai in, int, in3 dar gali buti vartojami su kilmininko linksniu ir pereiti j prielinksnio ant vartojimo sfera®. Ryty aukStai¢iy Siaurinéje dalyje ir Siek tiek j pietus prielinksnis ant ir jo variantas an panaSiai yra vartojamas su galininku vietoj literatiirinés kalbos prielinksnio (°. 1H. Sugzseauut, Jlarmumckie mnpeqoora, I, FOpsesn, 1905, p. 87—89; E. Fraenkel, Syntax der litauische Postpositionen und Prdapositionen, Heidelberg, 1929, p. 36—39; J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1957, p. 146—147, 348, 651, 669; P. Baiténas, Lietuviy kalbos prielinksniy mokslas, Kaunas, 1930, p. 84. ? Cia ir toliau tarminiai plotai nurodomi pagal Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto turima dialektologinio atlaso kartoteka (ioliau — DAK). * Atskirose tarmése prielinksnis j ir jo variantai esti iStariami ir kitaip. Bet apie tai Gia nebus kalbama. ‘ Zr. J. Senkus, Prielinksniy vartojimas bei svarbesniosios jy reik8més kapsy ir zanavyky tarmése, ,.LTSR MA Darbai“, serija A, 1(8), Vilnius, 1960, p. 134. 5 Variantas in su prielinksniy j ir ant funkcijomis uZfiksuotas Siuose punktuose: Ut, An, Ig, Kvr, Ukm, R&S, Ker ir kt. Zr, DAK. ® Toks vartojimas pastebétas Brz, Ps, Pnd, Rk, Kp, Pn, Rm, Ds, Ukm, Syné, Ker ir kt. Zr. DAK. 7, Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida e 97 I. PRIELINKSNIO j REIKSMES IR VARTOJIMAS LITERATURINEJE LIETUVIU KALBOJE Prielinksnio j, kaip ir kity prielinksniy, reik’més Paprastai i&rySkéja prielinksniniuose Zodziy junginiuose, kuriuose prielinksniu reiSkiamas santykis tarp to, kas pasakoma pagrindiniu ir priklausomuoju junginio nariu. Dél to ir prielinksnis 7 bus nagrinéjamas, atsizvelgiant j prielinksninio ZodZiy junginio nariy semantika. Literatirinéje lietuviy kalboje prielinksnis j reigkia: 1) erdvés santykius. (vaziuoti j miestg, isidéti j kisene, pasukt; i desing, belsti j duris); 2) tikslo santykius (iSuykti j karg, Saukti { pasitarimg); 3) kitimo santykius (pavirsti j vandenj, sudraskyti j gabalus, isrinkti £ pirmininkus); 4) laiko santykius (ateiti i ryta, susirgti £ pavasarj); 5) lyginimo santykius (panasus j tévq). 1. Erdvés santykiy reikimés Prielinksnis { erdyés santykius Zzymi Zodziy junginiuose, kuriy pagtindiniu nariu paprastai eina judéjimo veiksmazZodiiai, o priklausomuoju — daiktavardziai (ar juos atstojantys kiti zodziai), reiskiantys tam tikra vieta (ar reiSkinius, suvokiamus kaip vieta). Prielinksniu j reiSkiami erdvés santykiai néra vienalyéiai. 1) Krypties j ko nors vidy reik&mé. Prielinksnis i rodo, jog pagrindiniu zodziy junginio nariu rei8kiamas judéjimas yra nukreiptas j vidy to, kas pasakyta priklausomuoju nariu. Tai pagrindiné prielinksnio j reik&mé’, a) RySkiausia krypties i ko nors vidy reik8me prielinksnis j turi tokiuose Zodziy junginiuose, kuriy priklausomuoju nariu eina daiktavardziai, reiSkiantys vieta ar konkreéius tam tikros talpos daiktus; pagrindiniu nariu tokiais atvejais eina veiksmaZodZiai, reiSkiantys slinktj ar veiksmus, skatinanéius slinktj, o taip pat zymintys padéties kitima erdvéje. Buvom net susitare vaziuot j Kanada, kai tip pinigy uésidirbsim, bet nieko gero neiséjo, CvR II 308. /r igé jo Raulas i Ry- &q@. BilR I 35. Neseniai pasiystas j miestelj raitas bernas Srizo nupirkes gérimy. CvR V 44. Saltas ir gragus plaukia jis ramiai £ j&ra@ ir nieko nenori dinoti. BiIR I 133. Jauni, paaugusieji ir net seni slenka Mykoliuko taku ten pat i paraiste, VaizgRR I 41. Pailse, bet nurime, traukia kas i klétj, kas j darzing... MykPutS I 36. Tada buvay pusoyris, bado ir Saltio atuytas i garo maling, prie Karkluvos. CvR II 299. AS Salutinémis gatvémis Paréjau namo j savo kambarél l, bet jau nei Cechovas, nej Nadsonas ma- «nes tq dieng nebedomino. VienIMA 61. Ponas verkdamas i rimus komisiig@ pasikvieté CyR V 49. Rogele isivedé senelé i Sonine. LzPR I 130, Irena, nuorika padéjusj i mazute pelenineg, 7 Zr. E. Fraenkel, min. veik, Pp. 40—44; P. Baiténas, min. veik., p. 84—85, 98 paémé Elenos rankq savo tvirta ranka. VenclGD 151. Veda jums avele, balta lyg puta—j karietq kelia; supas karieta, SNér R 1 408. Krové j vagonélius rgstus. CvR II 313. Su dideliu malonumu émiausi jj pilstyti j butelius. CyR Il 274. Paguldes ligong i méSluotas vezZééias, parvezé jg namo, VienIMA 14. Vedé juos daug myliy, paskum susodino j traukinj, ir nedinia, kiek dieny vaziave. CvR II 339. Reikia tik j nytis suverti, dinoti, kaip pakojas minti, ir ataudy sitily ziiréti. Myk-PutS I 59. Ant Zirgo sésdams, i kilpa spirdams, nusoviau balandélj. KipD 102. Tos patios reikSmés prielinksnis { gali biti vartojamas ir zodziu junginiuose, kuriy priklausomuoju nariu eina abstrak¢ios reik8més daiktavardZiai, reiSkiantys dalyka, galima suvokti kaip tam tikrg neapibrezta vieta. Kai kurie Sio tipo prielinksniniai junginiai linke stabaréti. Ir Zmogus negris j jungaq niekad. SNérR | 483. Kam tau susidét, dar iSves j katorga. CvR V 40. Taip, jis paémé, parsivedé j vargg, j ripestj, paniekino jq... LzPR I 88. Jis gyrési... iSZudyta ir j nelaisve varoma prieso kariuomene. VenclGD 114. Jis negali suardyti broliui gyvenimo, vaikus paleisti ig neturto i tikrajj badaq. VaizgRR 1 56. Man patiko tai, kad saléje sédinciy veiduose a& maciau tokia jégq, tokj atkaklumg, su kuriuo Zmonés eina i mirti ir j pergale. VenclGD 248. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus j{ miegg, akimis surado vaika, paskum vyrq. CyR V 29. Ar man paciam yra reikalo statyti j pavojy savo galvg? VenclGD 108. Atéjes j prota, Kaziukas kenté dél tokio pravardziavimo, bet ilgainiui apsiprato, atsiliepé Saukiamas. CvR V 84. Zodziy junginiuose, kai priklausomuoju nariu eina daiktavardZiai, reiSkiantys viet ar daiktus, kuriuos galima suvokti kaip pavirSiy, prielinksnis i semantiSkai suartéja su ant?®. Ir kai j kalng jkopdavo vienas, tuojau pribidavo ir kitas, VienIMA 266. Pakile j kalvq bireliais po penketg SeSetg, kareiviai issiskirsté. CvR 11 121. Sventadieniais ateidavusios j Piliakalnj ir visos keturios Kairiiéios... VienIMA 267. Jis atsimena, kaip ji laiptais uZbégo j virSy, net nepasibeldusi puolé { jo ateljé... VenclGD 117. To dvaro kqsnelius, skeveldras vilnys ir dabar neSioja j jurty krantus, kur juos renka Zmonés. KrevAP 57. Vesk bérq Zirgeli j pidyméli, mesk aukso diedelj j ridynéli, KipD 84. Ir niekas i§ UZuozeriy neiSéjo j viesdas krito j arimg, Myk-PutS I 80. (Jurgelis) Jeva, gulk j pievg.. SruogR Ill 52. Andriaus motina ir Elena pradéjo nesti j stalgq. VenclGD 505., Bagdonas nuvarges virto j lova ir tuojau ugmigo. LzPR I 103. Neséskit, neséskit, svoteliai, j suola. JV 749. Plg.: Eisiu ant kalno,ant to kalnelio, kur palaidoti mano téveliai. Rm. Ant ty aukStumynuy, ant ty kalny Zilyjy virSiiniy nei Zmogus neuzlipa, nei Zvérys neuzbéga, nei paukstis neuzlekia. KrévP 247. Kitiy vakare reikia grigia pasluot, SiukSlés susemt ir uZlipt ant virSaus. Pnd. Tuojau pat jie i§trauké ant kranto vieng stirng ir paleido j laisvg. T 1962 Nr. 47. Paleiski dZirgeli ant pidymélio. NS 1135, /Séjau ant vieSkelio—jau © E. Frenkelis iSkélé viena prielinksnio { semantinio suartéjimo su ant atveja. Zr. E.Frenkelis, min. veik., p. 40, 7 99 nebepaklysiu. Ut. Klupo tretigsyk Zirgelis ant dalios vejelés... KrevP 38. Duok pédus ant stalo. Rsn. Kaip virs ant lovos, murmédamas... ZemR I 12. Jis numeté antisuolo krepselj. VenclGD 48, b) Krypties j ko nors vidy reikSmé ry8ki ir tada, kai priklausomuoju zodziy junginio nariu eina daiktavardZiai, reiSkiantys mase ar medZiaga (kartais tokia reikime igyjantys kontekste); pagrindiniu nariu tokiais atvejais paprastai eina veiksmaZodziai, reiSkiantys skverbimasi, smegima ar pan. Artojui nepasidavé Zagré: éia ji perdaug giliai smigo j zeme, ten Sliauzé pavirsiumi. CvR II 137. Nejuto pats, jog jo smailis nagai i mergelés rankas smen €a... LzPR I 119. Uz kalvos, eglyne, kasé j Zeme audimy ritinius, verpalus, gelezinius daiktus, griidus ir drabuzius. CvR II 122. Kolbos Skeveldros sulindo i tvora, o aS tik per plaukq likau nesueistas. VienIMA 201. Laikui bégant, trobos pamatai vis gilyn smuko i zZeme, lubos vis artiau glaudeési prie aslos. CvR II 280. ] kritine nuogg suleisti nagai. SNérR I 233. Durk adatg j kamuolj. Er. Besk i Rumele tokiu peiliu, tuoj paskersi. Btg. Po veiksmazodziy kibti, kabintis prielinksnio j krypties j vidy reik8mée yra labai blanki, ir jis Siuo atveju semantiskai suartéja su prielinksniu uz. Tarutiené maté, kaip jy Naras kibo policininky arkliui j kojas.. CvR V 216. Pasirigo Stepukas prie desinés ojos pacitizg, prie kairiosios kojos paspirg, kad geriau i ledq kibty, ir ikbégo. CvR II 207. Taipo stipriai jtikinti savo globejo, spartis ir linksmi kibo dabar Palieknés sodietiai i darb@. LzPR II 93. Madas vaikas motindi j Ziursta kabinasi. Kps. Jis vis dar kabinosi i gyvenimg, nenoréjo pamesti su juo rysio. VenclGD 15. Plg.: Skesdamas ir uz britvos kimbas. Sint. Nekibk uz karStos gelezies—o nagus nudegsi. Vvr. Siandien kabina (Saltis) uZ ausy. C. c) Pagaliau kalbama reikSme prielinksnis j turi ir tokiuose Zodziu junginiuose, kuriy priklausomuoju nariu eina daiktavardZiai, reiSkiantys lanks¢ius, plasti8kus daiktus, © pagrindiniy nariy — apsupimo, pridengimo ar pan. reikSmés veiksmaZodziai (swvynioti surj j popieriy plg. padéti siirj ant popieriaus). Piemenys rado kapukuose negyvg vaikg, j skurlius suvyniota ir uzkastg. ZemR III 144. Jis juos uzrigso j drobés maz- &4@ ir udslépé giliai, kur niekas nerasty. CvR II 325. Ir supa ji mane i snaigiy Sydqa. SNérR I 150, Vanagy kaimo moterys, ypaé jaunesnés, jei tekdavo joms vaikstioti j miesteli, dabar gobstési j skaras, slépé veidus ir kiprinosi... CyR II 296. Monika dar labiau s uglemézé jq j storg vilnong skara. CvRV 187. . Prielinksnio j krypties j vidy reik’mé visais jo vartojimo atvejais gali biti sustiprinama, pabréziama giminingu veiksmazodZio prieSdéliu j-%. 1 kiema jéjo svetias, juodai apsidares. LzPR I 119. Vakarop mes jzengéme j migka. CyR II 358. {[sileidus j klétele, §Zr. J. Paulauskas, Veiksmazodziy prieSdéliy funkcijos dabartinéje lietuviy literatirinéje kalboje, ,,Literatira ir kalba‘, t. 3., Vilnius, 1958, p. 345. 100 ¢ dar neleido j trobg. VaizgRR 1 122. Zmogus popieriais neSinas jsilipo i roges, kad visi jj matyty ir girdéty. Myk-PutS I 12. Gerasirdé Ulijona jkrété vysniy j lékStele.. CvR V 30. [sikisk j kiSeniy kokj obuolj. Kps. Ji tik lauké, kada vyras jeis j. vidy. CvR Il 383. Visu svoriu guldamas ant lazdos, giliai jtraukes galug { vatinio apykakle, zengé Prakapas susikrimtes, prislégtas. CvR II 52. Jis kenté, kenté, —jklimpo dar ka&kur j pelke... CvR II 310. Ji bematant savo keliy pligy iltimis jsirausé j dirvg... CvR II 414. Priesas erke jsisiurbes j tévynés king. SNérR I 298. Jo ten nebuvo, tik Saké styrojo, ismeigta j §ieng. CyR V 106. Rymeikai, i§girdus, kaZin kas j Sirdj lyg jddré.. LzPR II 54. Motina jsivaré j delna rakstj.. CvR Il 144. Tarsi a§ buciau gyvas ir jautias seno tilto ramstis, giliai jbestas j upés dugng... CyR II 394. Elena laikési, broliui tuirtai jsikibusi j plataus rudo §varko ranRove. VenclGD 119. Ji iStrauké Ziedelj, juyniota j rausug popier élj. CvR V 80. Daznai jam motina jri§davo i skarute kiausiniy... CvR II 135. Tévas sugriebé nuo vagio kepure, Siltiau jsisupo j kailinius ir nugirgédéjo per sniegqa diendarzin... VienIMA 67. Pamokyta Juro, motina jgniauzé didele ligoniui i rankgq, bet Zenklas nesikeité. CyR V 174. Gatuémis Zmonés skubéjo pasistate apykakles, tvirtai js tsiaute j paltus. T 1962 Nr. 37. 2) Krypties j kuria,nors puse reikSmeé. Prielinksnis i rodo, jog pagrindiniu Zodziy junginio nariu pasakytas veiksmas vyksta kryptimi, nurodyta priklausomuoju nariu. Pagal priklausomajj narj skiriame kelis prielinksnio j vartojimo atvejus kalbama reikSme. + a) RySkiausia krypties j kuria nors puse reikSme prielinksnis j turi zodziy junginiuose, kuriy priklausomuoju nariu eina bendresnés reiksmés daiktavardziai, nusakantys tam tikrus orientyrus erdvéje. I§ dvaro j deSing eina aukStais, glaustaSakiais javarais nusodintas kelias. Myk-PutS I 54. Mes tolyn j kRaireg Ziurim, — balto smélio drobé. SNér I 279. Arti vidudienis, saulé j pietus slenka. KrévAP 72. ligas Sesélis nusidriekdavo j vakarus ir pritemdydavo tik paraudusiqg kalny grandinge. VienIMA 198. Vakary Zara jau toli nuéjusi j Siaure. Myk-PutS I 36. RaSstas siilas po siilo didéjo ir stimési j priekj. Myk-PutS I 60. Vél Sviesi liepsna i auk&tj pagSoko. LzPR I 118. /§ didelés, tamsios medziy krivos prasiSauna j vir&y baltas riimy bokStelis... Myk-PutS | 54. Baudziauninky Sirdys smarkiau ima plakti, akys drqasiau zvelgia i tolj. Myk-PutS I 47. Jis bégdavo j Salj. CvR V 142. Audra i $ona suka su debesy kalnais. SNérR I 256. b) Krypties ko nors link reikSmé taip pat rySki ir junginiuose, kuriy priklausomuoju nariu eina ZodZiai, reiskiantys asmenis, reciau — daiktus, kurie irgi suvokiami kaip tam tikri orientyrai erdvéje. 10! Jis susisuko ir émé bégti j prieSa. Lk J tankistus jie tiesé rankas, kaip j savo iSgelbétojus. VenclGD 186. Severja, Siuo kartu neturédama draugiuy, éjo statiai j griezian tiji. VaizgRR I 60. Ejo jinai tiesiai { mane, lazdele pasiramséiuodama ir dejuodama. BilR I 219. Tik pamyléjau, tip prasnekéjom —j mudu sviedé piktom kalbelém. GirRP 32. Kumeéiai pamaté, kad kareivis vis greiciau, beveik tekinas, pasileido i juos. CvR V 13. Cia vieng, cia kita uz rankoviy j save tempdamas, pragé senukas, kad pasakyty, kas toks Sitas, kur Sneka, kas éia atsitiko? CvR V 46. Vilties gélelé j saule stiepés, jos nepakando rudenio Salnos. SNér R I 318. Ir berdai rankas i dangy ties sveikint gerves, &riztancias gulbes. SNérR I 176. Svedias giria, gérisi Vaiva, akimi éda, © ji vis labiau j duris slenka.. KrévAP 48. Laukinés obelys ir kriausés lyg apsnigtos —j{ Zeme linksta. SNérR I 235. I ta balSq@ pradéjo bégti. LzPR I 116. Teliuka pavesk i tiltg ir pririsk. Pe. Krypties ko nors link reik&me gali biti pabréziama daiktavardziu pusé ,,Salis, Sonas“, kuris visada vartojamas kartu su derinamuoju ar nederinamuoju kilmininko pazyminiu. Tuo pazyminiu ir pasakoma ar nurodoma vieta, kurios link krypsta veiksmas. Tokiu biidu prielinksniu £ galima iSreiksti judéjimo krypt) bet kokios vietos ar daikto link. Du vyrai ties langu likuriavo, kalbéjosi, paskum ilgi, lyg su stibyklais, nu&irgliavo f ugnies puse. CyR V 202. Draugy burys kelis metus j Vilniaus veré és puse. MieZBP 13. [gsikeiké ir nuéjo j savo brolio Jono puse. VienR V 99. Mes pasukome j ta puse, ig kur pasigirdo klyksmas. Grl. Einam ir mes j tad pacig puse. Vik. Pazymétina, kad prielinksnis i kalbama reik’me pavartojamas ir po ‘veiksmaZodzZiy (retiau budvardziy), zyminéiy biisena, padétj!®, Uz Visinskynés dvaro,i alksn yno puse, laukuose juodavo vyry ir motery biriai. CvR V 45. Tik Zalios §akos { aukSta képso kaip rankos. KrévAP 83. Gulé Jes lovoje, veidu j sieng, kilsteléjo... CvR II 107. Vienas miegojo j galvy, kitas—j kojy puse. CvRV 117. pietus Siléian, i Siaure Saléiau. J. Gia i kalng didesnés bulbés. Pc. Kur i véjaq@ langai uézkvietkave (uzSale). Uzv. Prielinksnis j ta paéia reik’me galimas ir po daiktavardziy, reiskianéiy konkreéius daiktus. Prie seno namo pristaté naujq seklytia su mélynais 1a ngais j placig lauky lyguma. CyR II 397. — Mano jaukiame kambarélyje su balkonu j Siaurés kalnus, guléjo ant stalo Cechovo rasty keturiolika knygy... VienIMA 59. Kaip matyti i8 duotyjy pavyzdziy, 8i prielinksnio { reikSmé labai artima pagrindinei: jos abi rodo priartéjima, tik kalbamoji reik&me jau Zr. E. Fraenkel, min, veik., p. 50. 102 nereiSkia ,,vidaus“. Dél to prielinksniniy ZodZiy junginiy pagrindiniu nariu tokiais atvejais nevartojami veiksmazodZiai su prieSdéliu {-. 3) Krypties j veiksmo lietéiamaq daiktg reiksmé. Prielinksnis i rodo kryptj j priklausomuoju nariu pasakytg daikta, kurj lie¢ia pagrindiniu nariu reiSkiamas veiksmas!'. Prielinksnio { vartojimas kalbama reik8me yra labiau ribotas pagrindinio ZodZiy junginio nario leksinés reik8més. Juo eina veiksmazodziai, reiskiantys salytj —smogima ar atostiimj. Priklausomuoju nariu tokiais atvejais eina daiktavardziai, reiSkiantys konkrecius daiktus. Vidunaktj vél kazkas smarkiai pradéjo belsti j miusy priemenés duris. VienIMA 78. Maza kéduté, j kurig vis leidosi ir kilo jos rankos, negarsiai dunkseno j grindis. CvR II 240. Nuzydéjusiy ir pernokusiy biruliy galuos duzgeno j langa lyg nepazstamas, paklydes keleivis... CyR V 179. Riaumodamos bangos tik dauzosi, teSka j kopy smélétajj kranta. GirRP 108. Rapolas, irgi alkanas, neturéjo ko atsakyti, tai tik pirstais pabaignijo j stalg. VaizgRR I 48. Galéjo versiukas juk bunksteléti kojaj sieng ir susizeisti... CvR II 204. Vincukas raudo i§ dziaugsmo ir buciavo tévui i ranka. SRagR IV 7. Atrémé galvg ji kryziaus kRamieng. LzPR II 11. Jie buvo prieSo apsupti, j Salta upe Sliejos... SNérR . I 382. Slinko dar pasieniu, prieSais vél j Saltg mirqg atsidure. ZemR III 154. — Viena ar dvi smulkiaziedés atsimusé j jo salma. CvR II 401. Pagaliau visu savo kinu susidavé j kieta daikta ir parkrito ant Zemés. BilR I 111. Blazys padriokséjo aukstielninkas, ir taip atsitrenké pakausiu j suolg, kad net setlés if burnos istigko... VienIMA 86. Platis ir Salti upés vandenys teliu skuoja j tamsiy sienojy eiles. CyRII99. Po veiksmazodziy, paprastai reiSkian¢iy smogima (ar smigio gavima), prielinksnis i yra visai sinonimiSkas su prielinksniu per. Bet spéjau patiu laiku i§ visy jégu smogti jam kumStiu j galuq—ir atleido. CvR Il 80. MaZas pliuSkanosis kareivis, su lenktomis kojomis, pribégo prie senio ir trenké jam i ausj. CvR Il 123. Kad kRirsiu j ausi, tai tuojau parausi! Skr. Su savo ragais vilkui drozé j makaule. PP 28. Perkiinas Séré i namg ir uddegé. Ds. Kai réSiu tau j snuki, tai nutilsi. Irb, Fricas, gindamasis nuo musiy, uodega plieké Mikuéiui j veidg. CvR II 137. Strimas buvo muSamas—j veidag, j kritine, j nugarg. VenclGD 160. Jis vaikstinéjo savo riimy parke, nendre pasipliauSkédamas j lakuotg bato auld... Myk-PutS 1 83. Sudavé tris kartus j vandenj ir paliepé, kaip ir pirmg karta, slibinui pasirodyti (ps.). Tt. Akmuo su trenksmu nusirito nuo medzio ir kliuvo seneii galvg, Rk. Tu gali gaut j snukj. CvRII 310. Plg.: Smogé Stonslovas didele plyta per platy pilva@, o Laurinaituké geroka kaéerga niukieléjo per kausq ir sudribdé ant slenkscio angoje. LzPR Il 112. Kapitonas taip trenké kumstiu per stal@, jog visas kambarys sudrebéjo. Bal€HP 30. Nespéjau atsipeikét, parbloské ant Zemés, uégulé ir kad ims vezdu kirsti per peéius, juosmeni, kinkas, vél per petius—net dvasia apmiré. CvR Il 119. Kad drozé per ausj, tas net apvirto, Dgl. Kad Sériau jam per veidg, tai net apsirasojo. Trgn. [Straukusi if nagy lementoriy, rézé Joneliui per pakauSsj ir imeté j skrynig. ZemR Ill 224. Pliek anam gerai per So- " Pig. P. Buténas, min. veik., p. 85—86. 103 nus, kad ilgai atsiminty. Uiv. Plaké Ji virvémis, rykstémis, spardé batais, dauzé bizunais, musé per kojy padus, per spranda, dantis. CvR II 286. Dalino pelus toliau, vél nusiplikydamas rankas ir paplakdamas sau per Slau- + nis delnais.. BaltPV I 35. Tada karalaitis, priéjes artiay prie eZero, krygmais sudavé lazda per vandenj. Tt. Akmuo kliuvo Rarvei per ragus. Ktk. Uz savo smalsumg per au si gavo. Bri. Su kalbama _,,krypties i veiksmo lietiama daikta“ reik8me sietini ir prielinksnio { vartojimo atvejai po kai ‘kuriy veiksmazZodziy, reiSkianéiy Treagavima, atliepima (plg.: atsimusti £ medj ir atsakyti j klausima). 1 vienuolio Z0dzius parapijonys atsaké vaitojimu. CvR V 196. Niekas ig berny j paskutinius Antano PuodZiiino Zodzius neatsiliepé VienR V 106. Visi darbininkai atrodé pikti, paniure ir { Puodzilino priekaigtus nesivarzydami atsikirsdavo. VienR V 62. Garsiai nusijuoké vyrat j tuos Z0dzZius, bet nepazistamasis nesuprato. Myk-PutS I 45, 2. Tikslo santykiy reik’mé Prielinksnio j krypties reik&mé lengvai pereina j tikslo reikSme!?. (Plg.: iSoykti ; miesta ir iSoykti j kara). Pirmajame zodziy junginyje prielinksniu kartu su linksniu pasakoma_vieta, kuria veikéjas turi pasiekti, o antrajame nurodoma, ka darys veikéjas, atlikes tam tikra kelia, su kokiu tikslu, ko siekdamas jis i8vyko (plg.: isvykti i kara ir isvykti kariauti). ; Prielinksnis j veiksmo tiksla Zymi Zodziy junginiuose, kuriy priklausomuoju nariu eina daiktavardziai, reiSkiantys veiksmus, procesus, ivykius, progas ir pan. Pagrindiniu nariu ir tokiais atvejais paprastai eina veiksmaZodiZiai, reiSkiantys slinktj ar veiksmus, skatinanéius slinktj. Gydytojo Priekuléj nebeliko —i§v yko ji kara, miestas toli. SimonP 96. Banga paskui bangg tik ritasi, ritas, lyg Saukty j kov@ nelygig. Ei, jara, sakyki: ar, kartg parkritus, dar galima verstis £ 24g i?! GirRP 108. [g pat ryto senis i§siruosé i didele tokiame amziuje kelione. CvR II 289. Uzéjo j tokj prakeiktg dvarg, pragos i nakuyne. BsMt I 36. ..uosvis j perziiiras atjojo. KréyP 67. Abu Liogés, tévas ir motina, atuaziavo i sesutés laidotuves... VienIMA 124. Taip suminkstéjo, kad prie§ pat Pamituvio iSdalinimg liepe susaukt kumeéius ir bezemius j svarby pasitarim qg. CvR V 42. Visy veiduose buvo matyt kazkoks lenguumas, lyg j geguzine jie buty susirinke. CyR V 46. Ir Siandien Rei§elis negalij dovanoti savo paciai, kad iSviliojo Ji pernai j dainy Svente. CyR Il 372. IS gretimy gatviy ir rinkos pakraséiy, tagskydami purvg, bégo zmonés, tarsi tas bagnas buty juos Saukes § Rokig nepaprasta i§kilm é. Myk-PutS I 12. Paskiau paaiskéjo, kad tai buvo tik pretekstas tiems dviem »draugams“ neateiti { literatiros vakarél i. VienIMA 211. Porq dieny prieg vaidinimg artistai susirinko £ generaling repet i2 E. Fraenkel, min. veik, p. 48. 104 cija. CvR II 84. Rudeniop Sarmantai su didelémis viltimis i§lydéjo i trecigji seima Divonyza. CvR V 140. Pirmg karta Sabalio lentpitiveje jvyko taip, kad darbininkai neiSéjo i darbga. VienR V 123.[ laza@ jos nesiunéia, nes taip isreikalavo is tévo motina. Myk-PutS | 20. I pagalba jam paskubéjo apsukrus, neaiskios reputacijos juristas... Myk-PutS I 86. 3. Kitimo santykiy reiksmé!? Prielinksnis j gali reikSti daikty kitimo santykius. Sia reikSme jis vartojamas junginiuose, kuriy pamatiniu nariu eina ZodzZiai, reiskiantys vieno daikto (ar daikty) pasikeitima, peréjima j kita daikta (ar daiktus) arba biisena; priklausomuoju nariu — ZodZiai, reiSkiantys pakitimo rezultata. Pagal pagrindinj prielinksniniy junginiy narj skiriame kelis atvejus, kada prielinksnis vartojamas kalbama reikSme. -a) RySkiausia kitimo santykiy reikSme prielinksnis j turi ZodZiy junginiuose, kuriy pagrindiniu nariu eina veiksmaZodZiai virsti, keistis ir kt.14 Gana buvo madziausio neatsargumo ir nelaimingieji slydo nuo stataus kalno Zemyn ir virto j akmenis. BilR I 147. Pasvarsté, kad jie vis dar laimingesni uz tuos, kuriy ne tik neprinokusj derliy iskulé, bet ir namus j pelenus paverté. CyR V 111. Kas metai Jonas vis j gera keités. TilvU 129. Antanukas, begyuendamas pas mano tévus, ir j berng i§auges. VienIMA 146. /§ piemenés ji pasidaré mergina, is merginos sumito j moterj. CyR II 30. Vaizdingoje kalboje daikty pasikeitimo rezultatas neretai nusakomas metaforiskai. Prielinksnio j reiksmés tai nekeiéia. Guli susitraukes j e2j. Als. Suvéliau milg j tose. Varn. Ragaisio neisémé if peciaus, tai j Raulqa sudziuvo. Pc. AmZiais trypé vokietis tg krasta ir j§ grendima sumindé jj tvirtai. SNérR I 371. Rankos j ledeli nuSalusios. Sts. Po veiksmaZodzio virsti lygiagreciai su prielinksnine konstrukcija vartojamas ir jnagininkas!®. Vél visi pavirto kryZiais ir dingo i§ akiy. CvR V 201. Jis sugaluojo virsti adatéle. P&l. Suinus pasiverté muse (ps.). Ck. b) Kitimo santykiy reikSme prielinksnis j turi ir tada, kai pagrindiniu Zodziy junginio nariu eina veiksmaZodZiai, reiSkiantys sutelkima, subirima, sujungima ir pan. Visas rytmetis Jokibas vaikstinéjo aplink namus, surankiodamas j kriivas skiedras... CvR Il 408. Visi Zmonés buvo laukuose: '8 Lingvistinéje literatiroje tam patiam reikalui vartojamas transgresyviniy santykiy terminas. Zr. B. B. BuHorpazos, Pyccxnit aspx, Mocksa, 1947, p. 688. Straipsnyje Sis terminas vienodumo délei keigiamas lietuviSku. “4 E. Fraenkel, min. veik., p. 47; P. Biténas, min. veik., p. 87. 8 J, Jablonskis, min. veik, p. 654; P. Biténas, ten pat, p. 87. 105 TDr VII 64. J vien @ rankg@ (vienoje rankoje) tur briklj, i antr@ rankg (antroje rankoje) tur ilgq votegg. PP 29. Manoma, kad prielinksnio ? su galininku isigaléjima inesyvo reik&’me bus nulémusi vokietiy kalbos jtaka2’, 2. Laiko santykiy reikimés Zemaiéiy, vakary bei vidurio aukStaitiy, i§ dalies vakary dziky vakaruose prielinksnis 7 su savo variantais labai plaéiai vartojamas reikéti ivairiems laiko santykiams, kuriy vieni literattrinéje kalboje nusakomi prielinksniu per su galininku, kiti — laiko galininku ar jnagininku. i 1) Prielinksnis j ir jo variantai vartojami tokiomis paciomis reiksmémis, kaip ir prielinksnis per. Iskirtini du tokios vartosenos atvejai. a) Prielinksnis j ir jo variantai su galininku vartojami veiksmo trukmei ar laiko tarpui, kuriuo ivyksta veiksmas, nusakyti. I savaite ir suvalgau duong, J vieng ménesj vistiek susienausim vienai karvej. Kite. pord dieny istrauké Rarstj. Slu. Kas j ta trumpa laika pasidaré? Pgg. Ar j dvi dienas, ar j tris sutuarkys. Slu. Vokietis suminiojo Lenhija i keturias Savuaites. Plik J tris savaites turéjo Prapulti. Se J vieng naktj padzidsta ta Zolé. Krg. Paskui velnig paleido, tai jis ij ménesj Paréjo namo. Tt. ] amzj ¢ia nesam sodine bulviy. Snt. Kiek nukasi j diena? Skd, I dien@ motinélé padeda tiakstantim kiauSinéliy. Y|. Kiek suari i dienq? Mik. Po doi stiklines, po tris gériau j d ieng. Zg.] savaite surikydavo degsimt pakeliy cigariuky. Rd. Kiek nupiauni i dieng? Rs. Kiek Sieno suvesé £ dieng? Jrb. Ir issiilgau savo mociutés i dvi, j tris dieneles. Rdm. I pora vatlandy centneri sumaldavo m, jeigu gerai sudiiiive. Alvt. Sukliy kolukis j dvi valandas tokj kigi sunesé. Zal, I ménesi mis kaime 40 arkliy pavoge. Nm. Padeda dabar in dieng septyniasdesimt kiausiniy. Grl. I pagary valym gq nelis. Ply. SulaZo ratai j pati rugiy vezgima. Gs.In diena du vedsimuku méslo i§veza. Pun. Fi rasta liddna Sirdelé mano j v isq rudenélj. JD 183. J tris dienas tuos pinigus surasiu. BsP I 89. Tada, broleliai, ; dvejetg savaiéiy dzingt brinkt, ir atliktal LzPR II 35. b) Prielinksnis ; ir jo variantai su galininku vartojami reik&ti laiko tarpui, kuriuo kartojasi veiksmas apibrézta kiekj karty. 1 dieng gauna Pokelissykius lupti. Pln. Du sykiu } metus kirpsiu, ir vis po tris kilogramus. Rt. Mainos oras i dieng kelis sykius, Uzyv. Gluodena vieng sykj kerta i metus. Pp, J dieng tris syk karve reikia mil&ti, Kim. Gaunam tris kart i ménesj. Kdn. Kai da mama gyva buvo, tai ~ 7 Zr. A. Laigonaité, ten pat, p. 33. 112 lékdavo pokeliskartus j diengq namo. Rs. Sventasis j dienq septynis kartus sugrieSija. Skr. Svarbiausia, kad jis galésigs Svesti j savaite dvi dienas. Lk. Tris dienas j savaite éjo baudziavg. Nm. Po dvidesSimt valandy j parg dirbdavau. Sl]. Vaistus reikia imt tris kartus in dienq. Mrk. SimSa pasikelia du kartus j dieng@ su savo isklypusia kumele prie§ molio kalvg... CvR Il 327. Darbo buvo daug, ir reikéjo dirbti 14 valandy j parg. VienIMA 197. Prielinksnis { vartojamas ir po veiksmazodziy uzdirbti, mokéti, gauti, paimti, duoti ir kt. Tévas j dienqg uzdirba dvidesimt rubliy. Jrb, Kiek uZdir bi { metus? Kps. Jis daug darbadieniy uzgdirba j dieng. Skdv. Jam moka pinigais septyniasdesimt penkius rublius j ménesj. Vnd. { valandq mokéjo po tris rublius. Sl. Mokédavau po devynius litus j para. Zg. Kiek jum moka in dieng? Al. Gauna tris Simtus rubliy j ménesj. Mik. Kiek gaudavo piemuo ij metus? Lnkv. Kiek tu j dienqg paémei? Dt. Mes duodavom astuoniasdesimt kilogramy j dieng. Rz. Ankstiau penkiasdesimt j dieng duodavo. Rs. Pasialé Sesiasdesimt rubliy j ménesj. Pln. Zmogus kaStuoja trys rubliai j dieng. Zg. [| dieng jam trisdeSimt rubliy iSeina. Slv. Pazymétina, kad Siais vartojimo atvejais prielinksnio j (kaip ir per) reikSmé priartéja prie prielinksnio uz reikSmés. Plg.: Ar brangiai moka uz dieng. Sd. Kiek paimsi uz vieng dieng. Rk. Kiek gauni azZu dieng. Ob. : Antra vertus, retkaréiais prielinksnis j pavartojamas ir vietoj prielinksnio wz. Po desimtj kapeiky davé j darbadienj. Sint. Po rubli i darbadienj. Kik. Rublj j masta mokéjau. Sts.] tuos pinigus buluéms atsiims, Gs. AS atrokuosiu tq skola j pienq. Sts. J. Jablonskis visus tokius prielinksnio j vartojimo atvejus laiké neteiktinais literatiirinei kalbai ir juos taisé dvejopai: vienur keité vietininko linksniu, o kitur — prielinksnio per konstrukcija su galininku®, Literaturinéje kalboje placiau jsigaléjo prielinksnis per su galininku. 2) Prielinksnis j ir jo variantai vartojami, laiko reiksme kartais panaSiai, kaip ir literaturinés kalbos linksniai. a) Kaip galininkas. Man raugintas agurkas j treéiq dienqa gardZziausias. Skr. [| tq minute jis gakt ir tia. Vikv.. ] kRetvirta dieng daro operacijg. Kps. | kelintg diena galési eit. Grs. J tre- ¢iq diena gavau darbg. Vikv. Liuob j tretig dieng atneé. Uiv. | ketvirta dieng tas jaunuolis su ta panele pasiéme liudinin- % J. Jablonskis, min. veik., p. 671; II, Vilnius, 1959, p. 38, 69, 74. 8. Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 113 ka nuéjo pas kunigg. Tt. Mes i trecia diena kepam. Pc. Bet i treéiqa dieng banditai uzpuolé jj, uémusé, 6 pinigus pavogé. Auk. : Bet ka—j trecig dienqg Stoékaus Zentas, tas, kuris stovéjo prie svarstyklininko ir prie kasininko, prane sé mums, kad algos numustos. CvR II 301. Nebepamenu, kas toliau su manim buvo, tik ij trecéia dieng gadq atgavau. CyRI1 119. b) Kaip jnagininkas (reéiau vietininkas). Jis j tq tarpa paréjo. Vikv.. Suzaibavo i akies mirksni. Rmé& Tai buvo j pat laika. Slu. Parbégs mano Zirgelis j septintus metelius. Rdm. Ei, pareis, pareis tavo dukruzélé j devintus metelius. JD 340. A § ij SeStus metus po Antano (Seeriais metais véliau gimusi). Skr. { ta tarpa suklupo ir parvirto. LzPR I 85. — Gerai, gerai, parvaziavai j pat Laika... ZemR III 362. Tik kai i trecius metus po valnesnio gyvenimo nutuko Sakalausko boba, — nutuko nezmoniskai. CvR II 328. ® 3. Tikslo santykiy reiksmé Vakary Lietuvos tarmése prielinksnis { retkariais pavartojamas kiek kitokiems, negu literatiirinéje kalboje, tikslo (paskirties) santykiams reik3ti. Kalbamoji tikslo santykiy reik&mé, skirtingai nuo literatirinés kalbos, neturi jokio rySio su krypties reikime. Tokiais atvejais prielinksniné konstrukeija nurodo daikta, kuriam kas nors skiriama, panaudojama. Suvyniojau visus popierius j pipirus (suvartojau pipirams vynioti). Dr. Pinigus supirkau j Zibalg. Sts, Miltus if maliny atims vokietis ij pyliava. Sts. Karve atidaviau j mésa kareiviams. Sts. Siandien j dzZiov @ geresné diena, Viky. Skarg iSdirbo j nagines. Gri. Daug medziy sukireno j plytas. JabIRR I 653. Minétini dar atvejai, kai prielinksnis { zymi tokius paéius tikslo santykius, kaip ir literatirinéje kalboje, tik vartojamas skirtingomis aplinkybémis — su daiktavardZiais, reigkianéiais konkreéius daiktus. Eina bobos j Sluotas, { uwogas (8luotauti, uogauti). Sts. Rugius nupiovus, tuoj reiks { Rvuieéius eiti. Skr. 4. Kiekybés santykiy reiksmé Vakary aukStaitiy (re¢iau kitose) tarmése prielinksnis i pavartojamas ir kiekybés santykiams reik&ti, ISskirtini du tokios vartosenos atvejai. 1) Prielinksnis j vartojamas tokia patia reikSme, kaip ir literatiirinés kalbos prielinksnis apie. Susirinko j tikstantj (apie t-tj, arti t-tio) Zmoniy. JablIRR I 653. {J keturis Simtus darbadieniy turiu. Jtb. Tai man buvo sesuo j keturiasdeSimt davusi. Vikv. [ tris Simtus rubliy sumokéjau. Rms. Jau tur i trisdeSimt mety. Gs. Sian114 die atéjauj penkis kilometrus. Nm./Jn tris Simtus rubliy sumokéjau. Rms. Jis nei senas, nei jaunas — bus in penkiasdeSimt mety. Aly. Rudziy kaime yra da nuo senovés tokios placios lankos, bus j 8300 margy. BsMt II 64. 2) Prielinksnis ; vartojamas tokia patia reikSme, kaip ir literatirinés kalbos prielinksnis iki. Jos gelsva kaselé j puse nepinta. Mrk. Da nenujojau ij puse kelelio. JD 57. | puse nugéré ir paliko. KzR. Gerk, mano seselé, gerk mano viesnele, visg stiklelj ir j dugnelj. JD 1328. Usnys j galvos virsy uzaugusios. Skr. Svirnelio durelés in puse pravertos. LB 115. 5. ISskyrimo santykiy reikSmé Atskirose tarmése prielinksnis { pavartojamas vietoje literaturinés kalbos prielinksnio is iSskyrimo santykiams reiksti. I brolius (i8 broliy) geresnis tas. J. Ei giedra, giedra $i vasarélé j visas vasaréles. JD 569. [ visas (i§ visy) ta vistiké. Skr. SANTRUMPOS* BaléHP — V. Haufas, Pasakos, verté J. Baléikonis, Vilnius, 1956 (Skaitmens rodo puslapius). BaltPV — J. BaltuSis, Parduotos vasaros, I, Vilnius, 1957 (Skaitmens rodo tomus ir puslapius). BilR — J. Bilitinas, RaStai, I, Vilnius, 1954 (Skaitmens rodo tomus ir puslapius). BsMt — J. Basanaviéius, LietuviSskos pasakos, Medega lietuviSkai mitologijai, Shenandoah, Pa. I dalis 1898, II dalis 1902 (Skaitmens rode dalis ir puslapius). BsO — Oizkabaliy dainos, surinko J. Basanaviéius, Shenandoah, Pa. 1902, du tomai (Skaitmens rodo dainos numeri). CvR — P. Cvirka, Ra&tai, I, II, V, Vilnius, 1959 (Skaitmens rodo tomus ir puslapius). GirRP — L.Gira, Rinktiné poezija, Kaunas, 1945. J — Jlurosckiit cnopapp A. IOukeBUu4a Cb TOAKOBaHIeMb COB Ha PyccKOM HM MOAbCKOMb ASbIKAX, BbINyCKb MepBbili, TOM I, Canxrnetep6yprs, 1904. JabIRR — J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1957 (Skaitmens rodo tomus ir puslapius) . JD —- LietiviSkos ddjnos uzrasytos par Antana JuSkévitée, Kasans, I — 1880, Il — 1881, II1— 1882 (Skaitmens rodo dainos numerj). JV — LietiiviSkos svodbinés dajnos, uZras8ytos par Antana JuSkéviée ir iSspausdintos par Jana JuSkéviée, Petropylé, 1883 (Skaitmens rodo dainos numerj). KlpD —- Klaipédiskiy dainos, surinko Jonas PakalniSkis, i8leido A. Bruozis, Vilnius, 1908 (Skaitmens rodo dainos numerj). KrévAP — Vincas Krévé, Apsakymai ir padavimai, Vilnius, 1955 (Skaitmens rodo puslapius). KrévP — Vincas Krévé, Dainavos Salies seny Zmoniy padavimai, Vilnius. 1957 (Skaitmens rodo puslapius). °9 Vietovardziai trumpinami taip pat, kaip ,,Lietuviy kalbos Zodyne*: 8 115 B mpefenax npoctpancrsennbix oTHOUeHui BbIdenmOTeA TpH sHayeHus: 1) 3Hayenne HanpaBJeHuA BHYTPb 4Yero-HHGyMb pacKpbiBaeTCA B CAOBOCOYeTAHHAX, B KOTOPHIX B Ka4eCTBE 3aBHCHMOrO YJleHa BBICTYNaIOT COBa CO 3HaYeHHeM MeCTa HJM KOHKpeTHOrO npezMeTa, a B KauecTBe TMlaBHOro Wena —cAoBa, O6o3HayaiomMe ABHxKeHMe, Hanp.: bégti j miska —no6exars 6 aec, jkalti j sieng— e6ure 6 creny, suvynioti j popieriy — saeepnyTo 6 Oymazy; 2) sHayeHHe HanpaBreHuA B KaKyi0-HHOyaL cTOpoHy BbIABJIAeTCA B CJOBOCOYCTAHHAX, B KOTOPBIX B POJIH 3aBHCHMOTO 4leHa BBICTyNaloT cuOBa, O6o3HayalomlMe OGoGmenHbIe NpocTpancTBeHHble NOHATHA HAH KaKOll-HA6y oy OpHeHTHp B mMpocTpaHcTBe, 4 B pow TiaBHoro — cOBa CO 3HaYeHHeM ABHKeHHA, Hanp.: eifi j pietus—udru Ka we, pasukti j kairg—nosepxyts naneso, Zingsniuoti j prieS’qaq —wazaTe na epaea, vaziuoti i misko puse —exare 6 cropoxy seca; 3) aHayenne HalpaBenHA Ha Kakoli-Hu6yqb npeaMer BIWIOTh 20 CONPHKOCHOBeHMA C HHM PaCKPbIBAeTCA B COBOCOYeTaHHAX, B KOTOPEIX B Kauectse raaBHoro ujena BBICTYMalOT COBa CO 3HaYeHHeM Yapa, CONpHKOCHOBeHHa, a B KayecTBe SaBHCHMoro — c0Ba, OOosHaYaloUlMe KOHKpeTHLIe NpedMerH, Hanp.: belsti i lan- &¢—cry4aT 6 OKHO, Serti j galug— ydaputs 6 zoaoey, atsimusti i sieng — cryxnyroca © crexy. Llenessie oTHoweHa npeanor j BEIpaxkaer B crOBOCcOueTaHHAX, B KOTOPHIX B poJH 3aBMCHMOrO YWieHa BbICTyNaloT coBa, OGosHaYaloulMe AeiicrBUA, cOObITHA, cayyaH, a B POH T1aBHOro —coBa CO 3Ha¥eHHem ABHxKeHHA, Hanp.: ateiti j susirinkimg —npubsTo Ha coOpanue, pakviesti j koncerta — npueaacurs Ka Konyepr. Tpavcrpeccusuble OTHOUIeHHA BbIpaxKaloTca B CAOBOCOYeTAHHAX, B KOTOPEIX B KauecTBe MlaBHoro wWieHa BbicTyMaioT CjoBa, OOosHaYaiollMe KaKoe-HHOyAb H3MeHEHHe COCTOAHHA, aB KavecTBe 3aBHCHMOrO “leHa —cjOBa, OGosHa4aloliMe pesyabTaT 9TOTO H3MeHeHHS, Hamp.: sudraskyti j gabalus —pasopearo 6 Kycku, surinkti i krivg—co6pare e@ xyxy, iSrinkti i pirmininkus — eoi6pare 6 npedcedateau. Bpementnie OTHOWeHHA Mpeqor { BLIPaxkaer B CMOBOCOUeTAHHAX, B KOTOpBIX B pou 3aBHCHMOFO WieHa BLICTyNaloT CJOBa, Ha3biBaloulHe ONpPeAeMeHHbIe OTPe3KH BPeMeHH, HarIp.: BpeMeHa roa, YacTH cyTKH: ateiti ; vakarg—npudru nod sevep, susirgti ij rudenj — 3a602eTb & OceHU. Cpapuutembubie oTHouleHus npeqnor j oGo3Ha¥aeT B CAOBOCONeTAaHHAX, B KOTOpBIX B pOIH TaBHOrO WeHa BBICTyNalOT C1OBa CO 3HayeHHeM MOMOONs, CXOAcTBa: panasus j tévg — noxom Ha orya. TIpeamor ¢ co cBouMM BapHaHTaMH B HeKOTOpBIX AHameKTaXx BLIpakaeT OTHOMeHHH, OTAH4aIOMLHeCA OT THTepaTypHOrO sAsbiKa. Stor npeanor ynorpe6asercn Aa BhipaxkenHA npoctpancTBeHHLIX OTHOMeHHi, KOTOPble B AHTepaTypHOM ASbIKe OOBIYHO BLIpaxKaTCA upeAoraMH: mpewnorom pas, Hanp.: ateiti in tévg—npudru x oryy; npennorom link, nanp.: eiti in mika —udtu 6 cTopoxy 4eca; npeqnorom prie, uanp.: prieiti in langg—nodoitru x oxay, glaustis in sieng — NPUCAOKUTbCA K CTeHe; HHECCHBOM — MECTHBIM NagexKOM, HaNp.: gyventi j miesta —sxcuTo 6 20pode. TIpeanor j co sHayenmem BpeMeHH B AMameKTax ynoTpeOmaeTcA B TaKHX cayyasax: B 3HaYeHHH Npeqora MHTepatypHoro sAsbiKa per, Hanp.: padaryti j keturias savaites — cOeaars sa xeroipe Kedeau, ateiti du kartus j dieng—npudru dea pasa 6 Oenb; B 3HaM€HHH BHHHTebHOrO H TBOPHTeIbHOrO BpeMeHH AMTepaTypHOrO ABbIKa, Hanp.: afeiti j trecia dieng —npudru xa rperud dex, parvaziuoti j pat laika — npuexate sospema. TIpeanor j ynotpeasetca ua BbIpaxkenua HasHayeHna, Hanp.: atiduoti karve ij méS@— oTdaTs KOposy Ha Maco. . TIpeasor j ynorpe6aserca B KOMYeCTReEHHOM 3Ha4eHMH B COOTBeTCTBHH Cc mpeqmoramn “uTepatypHoro a3bika apie u iki, nanp.: sumokéti i tris Simtus rubliy—- sanaaTut» oKoao Tpucta py6aeu, iSgerti j dugng — evinute do Oxa (cTaKana). Mspegka npeanor j ynorpeGasetca aun BbIPAKeHHA BLULeANTeENBHLIX OTHOWeHHI 1 cooTsetcTByer npeaory auTepatypHoro sisbika iS: geresnis j brolius — ayxuud uz 6paroes. 117